Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. kovo 12 d.(*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Telekomunikacijų sektorius – Direktyva (ES) 2018/1972 – Europos elektroninių ryšių kodeksas – 105 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa – Galutinių naudotojų teisė nutraukti sutartį be jokių papildomų išlaidų, kai elektroninių ryšių paslaugų teikėjas numato atlikti sutarties sąlygų pakeitimus – Išimtys – Sąjungos ar nacionalinėje teisėje tiesiogiai nustatyti pakeitimai “
Byloje C‑514/24
dėl Kúria (Aukščiausiasis Teismas, Vengrija) 2024 m. birželio 26 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. liepos 24 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Magyar Telekom Nyrt.
prieš
Nemzeti Média- és Hírközlési Hatóság Elnöke
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė K. Jürimäe, antrosios kolegijos pirmininko pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai F. Schalin, M. Gavalec (pranešėjas) ir Z. Csehi,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
posėdžio sekretorius I. Illéssy, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2025 m. birželio 26 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– „Magyar Telekom Nyrt.“, atstovaujamos ügyvédek V. Brengel, Gy. V. Radics, M. L. Keresztury ir B. Modok,
– Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos D. Csoknyai ir Z. Fehér,
– Airijos, atstovaujamos Chief State Solicitor M. Browne, S. Finnegan ir A. Joyce, padedamų SC B. Quigley ir BL de S. Brittain,
– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos M. Pere,
– Europos Komisijos, atstovaujamos V. Bottka, G. Conte ir O. Gariazzo,
susipažinęs su 2025 m. rugsėjo 18 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018, p. 36), 105 straipsnio 4 dalies pirmosios pastraipos išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant elektroninių ryšių paslaugų teikėjo Magyar Telekom Nyrt. ir Nemzeti Média- és Hírközlési Hatóság Elnöke (Nacionalinės ryšių ir žiniasklaidos tarnybos pirmininkas, Vengrija; toliau – NMHH pirmininkas) ginčą dėl sprendimo, kuriuo pastarasis įpareigojo jį, be kita ko, pakeisti su galutiniais naudotojais sudarytas abonentines sutartis, kuriose numatyta vadinamoji „nulinio tarifo“ pasirinktis.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas (ES) 2015/2120
3 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015, p. 1), 1 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:
„Šiuo reglamentu nustatomos bendros taisyklės, kad būtų užtikrintos vienodos ir nediskriminuojančios sąlygos srauto atžvilgiu teikiant interneto prieigos paslaugas ir susijusios galutinių paslaugų gavėjų teisės.“
4 Šio reglamento 3 straipsnio „Atviros interneto prieigos užtikrinimas“ 1–3 dalyse nustatyta:
„1. Galutiniai paslaugų gavėjai, naudodamiesi savo interneto prieigos paslauga, turi teisę į prieigą prie informacijos ir turinio, gali juos skleisti, naudoti ir teikti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas bei naudoti pasirinktus galinius įrenginius neatsižvelgiant į galutinio paslaugų gavėjo ar paslaugų teikėjo vietą arba informacijos, turinio, taikomosios programos arba paslaugos vietą, kilmę ar paskirties vietą.
<...>
2. Interneto prieigos paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų susitarimai dėl interneto prieigos paslaugų komercinių ir techninių sąlygų bei parametrų, kaip antai, kainos, duomenų kiekio ar spartos, ir interneto prieigos paslaugų teikėjų komercinė praktika neturi riboti galimybės galutiniams paslaugų gavėjams naudotis 1 dalyje nustatytomis teisėmis.
3. Interneto prieigos paslaugų teikėjai teikdami interneto prieigos paslaugas visam srautui taiko vienodas sąlygas be diskriminavimo, apribojimų ar kišimosi, neatsižvelgiant į tai, kas yra siuntėjas ir gavėjas, koks yra prieinamas ar skleidžiamas turinys, kokios taikomosios programos ar paslaugos yra naudojamos ar teikiamos arba kokie galiniai įrenginiai yra naudojami.
Pirma pastraipa neužkertamas kelias interneto prieigos paslaugų teikėjams diegti pagrįstas srauto valdymo priemones. Kad tokios priemonės būtų laikomos pagrįstomis, jos turi būti skaidrios, nediskriminacinės, proporcingos ir turi būti grindžiamos ne komerciniais sumetimais, o objektyviai skirtingais specifinėms srauto kategorijoms taikomais paslaugų techninės kokybės reikalavimais. Tokiomis priemonėmis neturi būti stebimas konkretus turinys, ir jos neturi būti taikomos ilgiau, nei būtina.
Interneto prieigos paslaugų teikėjai neturi taikyti srauto valdymo priemonių, kurios viršytų antroje pastraipoje nustatytas priemones, ir visų pirma neturi blokuoti, sulėtinti, keisti, apriboti, trukdyti perduoti, pabloginti ar diskriminuoti konkretaus turinio, taikomųjų programų ar paslaugų arba tam tikrų jų kategorijų, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės yra būtinos, jas taikant tik tiek laiko, kiek būtina, siekiant:
a) laikytis Sąjungos teisėkūros procedūra priimamų aktų arba nacionalinės teisės aktų, atitinkančių Sąjungos teisę, kurie taikomi interneto prieigos paslaugų teikėjui, arba siekiant laikytis priemonių, atitinkančių Sąjungos teisės aktus, kuriais įgyvendinami tokie Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai arba nacionalinės teisės aktai, įskaitant teismo arba viešosios valdžios institucijų, kurioms suteikti atitinkami įgaliojimai, sprendimų;
b) išlaikyti tinklo, per tą tinklą teikiamų paslaugų ir galutinių paslaugų gavėjų galinių įrenginių vientisumą ir saugumą;
c) užkirsti kelią gresiančiai tinklo perkrovai ir sušvelninti neįprastos arba laikinos tinklo perkrovos poveikį, su sąlyga, kad lygiaverčiams srautams taikomos vienodos sąlygos.“
Reglamentas (ES) 2018/1971
5 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 (OL L 321, 2018, p. 1) 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„[Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras)] buvo įsteigti [2009 m. lapkričio 25 d.] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1211/2009 [dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) ir Biuro įsteigimo (OL L 337, 2009, p. 1)]. BEREC pakeitė [Europos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliuotojų grupę (ERG)] ir buvo skirta tam, kad prisidėtų, pirma, prie elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinkos plėtros ir, antra, vidaus rinkos veikimo gerinimo siekiant užtikrinti nuoseklų elektroninių ryšių reguliavimo sistemos įgyvendinimą. BEREC veikia kaip [nacionalinių reguliavimo institucijų (NRI)] tarpusavio ir NRI bei [Europos] Komisijos bendradarbiavimo forumas, joms vykdant įvairias pareigas pagal Sąjungos reguliavimo sistemą. BEREC buvo įsteigta tam, kad teiktų ekspertines žinias ir veiktų nepriklausomai ir skaidriai.“
6 Reglamento 2018/1971 3 straipsnio „BEREC tikslai“ 2 dalyje nustatyta:
„BEREC siekia Direktyvos (ES) 2018/1972 3 straipsnyje išdėstytų tikslų. Visų pirma BEREC siekia užtikrinti nuoseklų elektroninių ryšių reguliavimo sistemos įgyvendinimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje taikymo srityje.“
7 Šio reglamento 4 straipsnio „BEREC reguliavimo užduotys“ 1 ir 4 dalyse numatyta:
„1. BEREC reguliavimo užduotys yra šios:
<...>
d) rengti gaires dėl Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos įgyvendinimo, visų pirma, kaip nurodyta [2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012, p. 10) ir [Reglamente 2015/2120] ir [Direktyvoje 2018/1972], dėl:
<...>
e) savo iniciatyva arba NRI, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu rengti kitas gaires, kuriomis užtikrinamas nuoseklus elektroninių ryšių reguliavimo sistemos įgyvendinimas ir NRI priimamų reguliavimo sprendimų nuoseklumas, visų pirma reguliavimo klausimais, kurie daro poveikį daugeliui valstybių narių arba apima tarpvalstybinį elementą;
<...>
4. Nedarant poveikio pareigai laikytis atitinkamos Sąjungos teisės, NRI ir Komisija kuo labiau atsižvelgia į visas gaires, nuomones, rekomendacijas, bendrąsias pozicijas ir geriausią praktiką, kuriuos BEREC priima siekdama užtikrinti nuoseklų elektroninių ryšių reguliavimo sistemos įgyvendinimą 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoje taikymo srityje.
Jeigu NRI nukrypsta nuo 1 dalies e punkte nurodytų gairių, ji pateikia tokį nukrypimą pagrindžiančias priežastis.“
Direktyva 2018/1972
8 Direktyvos 2018/1972 275 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„[V]isi galutiniam naudotojui nenaudingi sutarties sąlygų pakeitimai, kuriuos pasiūlo viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikėjai, pavyzdžiui, pakeitimai, susiję su mokesčiais, tarifais, duomenų kiekio apribojimu, duomenų perdavimo sparta, aprėptimi arba asmens duomenų tvarkymu, turėtų suteikti galutiniams naudotojams teisę nutraukti sutartį be jokių išlaidų, net jei tie pakeitimai pasiūlomi kartu su tam tikrais naudingais pakeitimais. Todėl bet koks paslaugų teikėjo atliktas sutarties sąlygų keitimas turėtų suteikti galutiniam naudotojui teisę nutraukti sutartį, nebent kiekvienas tas pakeitimas savaime yra naudingas galutiniam naudotojui arba pakeitimai yra išimtinai administracinio pobūdžio, kaip antai teikėjo adreso pakeitimas, ir nedaro neigiamo poveikio galutiniam naudotojui, arba pakeitimai yra griežtai susiję su įstatymų arba kitų teisės aktų pakeitimais, tokiais kaip Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatyti nauji sutarties informacijos reikalavimai. Tai, ar pakeitimas yra išskirtinai naudingas galutiniam naudotojui, turėtų būti vertinama remiantis objektyviais kriterijais. Galutiniam naudotojui teisė nutraukti sutartį gali būti nenumatoma tik tuo atveju, jei teikėjas gali įrodyti, kad visi sutarties pakeitimai yra išskirtinai naudingi galutiniam naudotojui arba yra visiškai administracinio pobūdžio, be jokio neigiamo poveikio galutiniam naudotojui.“
9 Šios direktyvos 3 straipsnio „Bendrieji tikslai“ 2 dalies d punkte nustatyta:
„Šios direktyvos kontekste nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, taip pat BEREC, Komisija ir valstybės narės siekia kiekvieno iš toliau nurodytų bendrųjų tikslų, kurie yra išdėstyti netaikant pirmumo tvarkos:
<...>
d) rūpinasi Sąjungos piliečių interesais, užtikrindamos junglumą ir itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant fiksuotojo, judriojo ir belaidžio ryšio tinklus, bei elektroninių ryšių paslaugų plataus masto prieinamumą ir įsisavinimą, sudarydamos sąlygas dėl veiksmingos konkurencijos rinktis patraukliausią paslaugą, kainą ir kokybę, išlaikydamos tinklų ir paslaugų saugumą, užtikrindamos aukštą ir vienodo lygio galutinių naudotojų apsaugą nustačius būtinas sektoriui skirtas taisykles bei tenkindamos konkrečių socialinių grupių, ypač neįgalių galutinių naudotojų, vyresnio amžiaus ir turinčių specialių socialinių poreikių galutinių naudotojų, poreikius, pavyzdžiui, užtikrindamos prieinamas kainas, taip pat pasirinkimą ir lygiavertę prieigą neįgaliems galutiniams naudotojams.“
10 Minėtos direktyvos 10 straipsnyje „[NRI] dalyvavimas BEREC“ numatyta:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos jų [NRI] aktyviai remtų BEREC tikslus skatinti didesnį reguliavimo veiklos koordinavimą ir nuoseklumą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad [NRI], priimdamos savo sprendimus dėl nacionalinių rinkų, kuo labiau atsižvelgtų į BEREC priimtas gaires, nuomones, rekomendacijas, bendrąsias pozicijas, geriausią praktiką ir metodologiją.“
11 Tos pačios direktyvos 105 straipsnio „Sutarties galiojimo trukmė ir nutraukimas“ 4 dalyje nustatyta:
„Galutiniai naudotojai turi teisę nutraukti sutartį be jokių papildomų išlaidų, kai jiems pranešama apie viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikėjų siūlomus sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus tuos atvejus, kai siūlomi pakeitimai yra išskirtinai galutinio naudotojo naudai, yra grynai administracinio pobūdžio ir nedaro neigiamo poveikio galutiniam naudotojui, arba yra tiesiogiai nustatyti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.
Teikėjai galutiniams naudotojams ne vėliau kaip prieš mėnesį praneša apie sutarties sąlygų pakeitimus ir tuo pačiu metu praneša apie jų teisę nutraukti sutartį be jokių papildomų išlaidų, jei naujos sąlygos jiems nepriimtinos. Teise nutraukti sutartį galima pasinaudoti per vieną mėnesį nuo pranešimo. Valstybės narės tą laikotarpį gali pratęsti daugiausia trimis mėnesiais. Valstybės narės užtikrina, kad pranešimas būtų aiškus, suprantamas ir teikiamas patvariojoje laikmenoje.“
Vengrijos teisė
12 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Az elektronikus hírközlésről szóló 2003. évi C. törvény (2003 m. Elektroninių ryšių įstatymas Nr. C; toliau – Įstatymas 2003/100) 132 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta:
„5. Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 132 straipsnio 5 dalį abonentas turi teisę nedelsdamas ir be jokių papildomų teisinių pasekmių nutraukti abonentinę sutartį per 45 dienas nuo viešai teikiamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo pranešimo apie vienašališką sutarties pakeitimą gavimo dienos.
6. Abonentas neturi teisės pagal 5 dalį nutraukti abonentinės sutarties, jeigu:
a) abonentinė sutartis arba naudojimosi paslaugomis sąlygos pasikeičia išimtinai abonentui palankia linkme;
b) pakeitimas yra administracinio pobūdžio ir jame nėra jokios abonentui nepalankios nuostatos; arba
c) pakeitimas aiškiai grindžiamas teisės aktų pasikeitimu arba administraciniu ar teismo sprendimu.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
13 Magyar Telekom yra informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje veikianti įmonė. Ši įmonė galutiniams naudotojams kai kuriuose savo interneto prieigos paslaugų paketuose siūlė vadinamąją „nulinio tarifo“ pasirinktį, suteikiančią jiems teisę naudotis šiuose tarifuose nustatytu duomenų kiekiu, į kurį neįtraukiamas naudojimasis tam tikromis konkrečiomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis.
14 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendime (toliau – NMHH sprendimas) NMHH konstatavo, kad minėta įmonė nesilaikė Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes siūlydama šią tarifų pasirinktį ji netaikė vienodų sąlygų be diskriminavimo visam interneto srautui. Tame sprendime NMHH įpareigojo Magyar Telekom ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 15 d. nutraukti bet kokių pasiūlymų su nurodyta minėta tarifų pasirinktimi teikimą ir vėliausiai iki 2023 m. kovo 31 d. iš dalies pakeisti visų atitinkamų abonentų sutartis (įskaitant bendrąsias sutarčių sudarymo sąlygas ir individualias abonentines sutartis), kad būtų pašalinta bet kokia nuoroda į nediskriminavimo principui prieštaraujančią „nulinio tarifo“ pasirinktį.
15 Tame sprendime NMHH pabrėžė, kad būtinybė keisti atitinkamų abonentų sutartis kilo dėl to, kad Magyar Telekom praktika neatitiko šio reglamento 3 straipsnio 3 dalies, todėl vienašališkas šių sutarčių keitimas abonentų nenaudai suteikė jiems teisę jas nutraukti pagal Įstatymo 2003/100 132 straipsnio 5 dalį, kuria į Vengrijos teisę perkeliama Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirmoji pastraipa. Šiuo klausimu netaikytina Įstatymo 2003/100 132 straipsnio 6 dalies c punkte numatyta išimtis, kuria į Vengrijos teisę perkeliama Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos paskutinėje sakinio dalyje numatyta trečioji išimtis.
16 2022 m. spalio 27 d. sprendimu (toliau – NMHH pirmininko sprendimas) NMHH pirmininkas, gavęs Magyar Telekom vidaus administracine tvarka pateiktą skundą, patvirtino NMHH sprendimą.
17 Šiame 2022 m. spalio 27 d. sprendime NMHH pirmininkas pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimuose Vodafone (C‑854/19, EU:C:2021:675), Vodafone (C‑5/20, EU:C:2021:676) ir Telekom Deutschland (C‑34/20, EU:C:2021:677) Teisingumo Teismas nusprendė, kad vadinamoji „nulinio tarifo“ pasirinktis yra nesuderinama su Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais įpareigojimais. Taigi, Magyar Telekom pareiga iš dalies pakeisti galiojančias individualias abonentines sutartis kyla iš šios nuostatos, kurią Teisingumo Teismas teisingai išaiškino savo sprendimuose.
18 Tame sprendime NMHH pirmininkas pabrėžė, kad paskelbus šiuos sprendimus Magyar Telekom privalėjo savo iniciatyva nustoti siūlyti ir taikyti tokią tarifų pasirinktį, ir kad NMHH sprendimo tikslas buvo užtikrinti, kad Magyar Telekom Reglamentą 2015/2120 taikytų atsižvelgdama į minėtus sprendimus, kurių išaiškinimai buvo įtraukti į 2022 m. birželio 9 d. BEREC reglamento dėl atviros interneto prieigos įgyvendinimo gaires (BoR (22) 81; toliau – 2022 m. BEREC gairės).
19 Iš tiesų, nors ankstesnėse 2016 m. rugpjūčio 30 d. BEREC gairėse dėl nacionalinių reguliavimo institucijų vykdomo Europos tinklo neutralumo taisyklių įgyvendinimo (BoR (16) 127; toliau – 2016 m. BEREC gairės) Reglamento 2015/2120 nuostatos buvo aiškinamos kaip leidžiančios taikyti tam tikras vadinamąsias „nulinio tarifo“ pasirinktis po 2020 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Telenor Magyarország (C‑807/18 ir C‑39/19, EU:C:2020:708) ir šio sprendimo 17 punkte nurodytų sprendimų paskelbimo, BEREC priėmė 2022 m. BEREC gaires, kuriose šios nuostatos buvo aiškinamos kaip draudžiančios taikyti tokias tarifų pasirinktis.
20 Fővárosi Törvényszék (Budapešto apygardos teismas, Vengrija) pateiktame skunde dėl NMHH pirmininko sprendimo Magyar Telekom nurodė, kad neturi jokios pareigos įgyvendinti minėtus sprendimus, kad jos praktika buvo grindžiama 2016 m. BEREC gairėmis ir kad pagal 2022 m. BEREC gaires, skirtas NRI, jai nenustatyta jokios pareigos iš dalies keisti šias sutartis. Magyar Telekom nuomone, šis sprendimas turėjo būti laikomas „nacionalin[e] teis[e]“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalį, pagal kurią ji buvo tiesiogiai įpareigojama iš dalies pakeisti minėtas sutartis.
21 Fővárosi Törvényszék (Budapešto apygardos teismas) atmetė Magyar Telekom skundą.
22 Šis teismas priminė, kad Įstatymo 2003/100 132 straipsnio 6 dalies c punkte įtvirtinta išimtis, kurios formuluotėje aiškiai daroma nuoroda į pakeitimą, kurį tiesiogiai įpareigoja padaryti Sąjungos ar nacionalinės teisės norma, taikoma tik Sąjungos teisės aktams, kaip jie apibrėžti SESV 288 straipsnyje, ir pagal nacionalinės teisėkūros procedūrą priimamiems aktams. NMHH pirmininko dėl individualaus atvejo priimtas sprendimas nėra įstatymas arba kitas teisės aktas, nes jį priima administracinė institucija, įgyvendindama savo įgaliojimus taikyti teisę, todėl šiam sprendimui negali būti taikoma šioje nuostatoje numatyta išimtis. Teisės aiškinimo ar taikymo pokyčiai negali būti prilyginami įstatymo arba kito teisės akto pakeitimams.
23 Kasaciniame skunde, pateiktame Kúria (Aukščiausiasis Teismas, Vengrija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Magyar Telekom teigia, kad Fővárosi Törvényszék (Budapešto apygardos teismas) klaidingai aiškino Direktyvos 2018/1972 275 konstatuojamosios dalies ir 105 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos santykį, kai nusprendė, kad šios konstatuojamosios dalies antrame sakinyje vartojamas žodžių junginys „teis[ės] akt[ai]“ negali reikšti sprendimo, priimto įgyvendinant teisės taikymo įgaliojimus.
24 Magyar Telekom teigimu, galutinių naudotojų teisės nutraukti abonentines sutartis išimtis dėl to, kad atitinkamas paslaugų teikėjas vienašališkai iš dalies pakeičia šias sutartis, taikoma ne tik tuo atveju, kai tokius pakeitimus padaryti tiesiogiai įpareigojama pagal Sąjungos ar valstybės narės teisėkūros procedūra priimtus aktus, bet ir tuo atveju, kai juos padaryti reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, suprantamą plačiąja prasme.
25 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tam, kad galėtų priimti sprendimą, jis turi gauti iš Teisingumo Teismo paaiškinimų dėl Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos aiškinimo, nes jis turi išnagrinėti klausimą, ar galutiniai naudotojai turi teisę nutraukti savo sutartis be jokių papildomų išlaidų atsižvelgiant į Magyar Telekom numatytus sutarties sąlygų pakeitimus, nors pagal šią nuostatą tokia teisė nutraukti sutartį be jokių papildomų išlaidų nesuteikiama, kai numatomi pakeitimai „yra tiesiogiai nustatyti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę“.
26 Šis teismas primena, kad pagal Direktyvoje 2018/1972 nustatytą mechanizmą BEREC užduotis – suderinti Reglamento 2015/2120 nuostatų aiškinimą Europos Sąjungos lygmeniu nacionalinėms reguliavimo institucijoms [NRI]. 2016 m. BEREC gairės Magyar Telekom sukėlė teisėtų lūkesčių. Remdamasi šiomis gairėmis Magyar Telekom nebūtų galėjusi numatyti praktikos, kurios turėjo būti laikomasi pagal šio sprendimo 17 punkte nurodytus Teisingumo Teismo sprendimus ir kurią NMHH sprendimas atitiko po to, kai ši praktika buvo perkelta į 2022 m. BEREC gaires.
27 Minėto teismo nuomone, tai, kad Teisingumo Teismo sprendimai neišvengiamai perkeliami į BEREC gaires, o jos – į NRI sprendimus, priimtus atsižvelgiant į Teisingumo Teismo pateiktą Reglamento 2015/2120 nuostatų išaiškinimą, rodo, kad tokį procesą apibūdina „norminis elementas“, kuris negali būti laikomas paprastu teisės taikymu.
28 Šiomis aplinkybėmis Kúria (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar galima manyti, kad Teisingumo Teismo sprendimas prilygsta tiesiogiai privalomai Sąjungos teisės nuostatai, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 2018/1972] 105 straipsnio 4 dalį, ar reikia manyti, kad tai yra teisės išaiškinimas, kuris nepakeičia ankstesnio teisinio reglamentavimo, kiek tai susiję su [šio] 105 straipsnio 4 dalimi <...>?
2. Ar – atsižvelgiant visų pirma į [Direktyvos 2018/1972] 10 straipsnio 2 dalį ir [Reglamento 2018/1971] 4 straipsnio 4 dalį – galima manyti, kad [2016 m. BEREC gairės], kurias, kiek tai susiję su šio ginčo dalyku, pakeitė [2022 m. BEREC gairės], yra Sąjungos teisės dalis arba tiesiogiai privalomos šios teisės nuostatos ir, kaip tokios, yra teisinio reglamentavimo pakeitimas, pateisinantis [Direktyvos 2018/1972] 105 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties taikymą, ar tai yra tik teisės išaiškinimas (ypač jeigu gairėmis įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas), kuris nepakeičia ankstesnio teisinio reglamentavimo, kiek tai susiję su [šio] 105 straipsnio 4 dalimi?
3. Jeigu nei Teisingumo Teismo sprendimas, nei 2022 m. BEREC gairės nesuteikia teisinio pagrindo taikyti [Direktyvos 2018/1972] 105 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, ar galima manyti, kad [NRA] sprendimas, kuris grindžiamas po Teisingumo Teismo priimto sprendimo pakeistomis 2022 m. BEREC gairėmis ir kuriuo elektroninių ryšių paslaugų teikėjui taikoma pakeista jurisprudencija, susijusi su Reglamento [2015/2120] 3 straipsnio 3 dalimi, yra vienas iš nacionalinės teisės aktų, kurie tiesiogiai įpareigoja keisti sutarties sąlygas, kaip apibrėžta [Direktyvos 2018/1972] 105 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad taip įgyvendinta reglamento nuostata išliko tokia pati ir nebuvo pakeista per ginčo laikotarpį?“
Dėl prejudicinių klausimų
29 Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad galutinis naudotojas turi teisę be jokių papildomų išlaidų nutraukti su elektroninių ryšių paslaugų teikėju sudarytą sutartį, kai šis ketina iš dalies pakeisti šią sutartį, siekdamas ją suderinti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime pateiktu Sąjungos teisės nuostatos, reglamentuojančios tam tikrus tokios sutarties aspektus, išaiškinimu, arba su ORECE gairėmis, priimtomis po to sprendimo, arba su NRI dėl šio paslaugų teikėjo priimtu sprendimu, kuriame atsižvelgiama į minėtą teismo sprendimą ir minėtas gaires.
30 Remiantis suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Merck, 292/82, EU:C:1983:335, 12 punktas ir 2025 m. gegužės 8 d. Sprendimo Pielatak, C‑410/23, EU:C:2025:325, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
31 Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad galutiniai naudotojai turi teisę nutraukti sutartį be jokių papildomų išlaidų, kai jiems pranešama apie viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų siūlomus sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus tuos atvejus, kai siūlomi pakeitimai yra išskirtinai galutinio naudotojo naudai, yra grynai administracinio pobūdžio ir nedaro neigiamo poveikio galutiniam naudotojui arba yra tiesiogiai nustatyti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.
32 Pagal šios direktyvos 275 konstatuojamąją dalį bet koks paslaugų teikėjo atliktas sutarties sąlygų keitimas turėtų suteikti galutiniam naudotojui teisę nutraukti sutartį, nebent kiekvienas pakeitimas savaime yra naudingas galutiniam naudotojui arba pakeitimai yra išimtinai administracinio pobūdžio, kaip antai teikėjo adreso pakeitimas, ir nedaro neigiamo poveikio galutiniam naudotojui, arba pakeitimai yra griežtai susiję su įstatymų arba kitų teisės aktų pakeitimais, tokiais kaip Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatyti nauji sutarties informacijos reikalavimai.
33 Iš kartu aiškinamų minėtos direktyvos 105 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos ir šios konstatuojamosios dalies matyti, kad minėtos direktyvos 105 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos paskutinėje sakinio dalyje numatyta trečioji išimtis, teikėjui ketinant iš dalies pakeisti sutarties sąlygas, taikoma tik tuo atveju, jei šių sutarties sąlygų pakeitimai yra tiesiogiai ir griežtai privalomi įsigaliojus pagal Sąjungos ar nacionalinę teisėkūros arba ne teisėkūros procedūrą priimtam teisės aktui arba jį pakeitus.
34 Tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos bendra struktūra ir šios direktyvos tikslas.
35 Iš tiesų šio 105 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje numatyta bendra taisyklė, pagal kurią viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo numatomas sutarties sąlygų pakeitimas suteikia galutiniams naudotojams teisę be jokių papildomų išlaidų nutraukti sutartį. Šiai bendrajai taisyklei taikomos trys išimtys, kurios turi būti aiškinamos siaurai.
36 Siauras šių išimčių aiškinimas atitinka Direktyvos 2018/1972 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą bendrą tikslą užtikrinti aukštą bendrą galutinių naudotojų apsaugos lygį. Taigi šios direktyvos 105 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa turi būti suprantama taip, kad, siekiant taikyti šioje nuostatoje numatytą trečiąją išimtį, būtina, kad atitinkamo teikėjo numatomas sutarties sąlygų pakeitimas būtų tiesiogiai ir griežtai privalomas dėl Sąjungos arba nacionalinės teisės, sudarančios atitinkamą įstatymų ar kitų teisės aktų sistemą, pakeitimo.
37 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimais, pirmiausia, siekiama išsiaiškinti, ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtas prejudicinis sprendimas gali būti laikomas Sąjungos teisės pakeitimu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo ankstesnį punktą.
38 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sąjungos teisės normos išaiškinimas, kurį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikia įgyvendindamas pagal SESV 267 straipsnį jam suteiktą kompetenciją, paaiškina ir patikslina šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo įsigaliojimo datos. Kitaip tariant, prejudicinis sprendimas yra ne konstatuojamojo, o tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl paprastai turi poveikį nuo išaiškintos teisės normos įsigaliojimo datos (2008 m. vasario 12 d. Sprendimo Kempter, C‑2/06, EU:C:2008:78, 35 punktas; 2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Starjakob, C‑417/13, EU:C:2015:38, 63 punktas ir 2022 m. kovo 10 d. Sprendimo Grossmania, C‑177/20, EU:C:2022:175, 41 punktas).
39 Iš to darytina išvada, kad taip išaiškintą teisės normą administracinė įstaiga, neperžengdama savo įgaliojimų ribų, turi taikyti net tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado ir susiformavo prieš Teisingumo Teismui priimant sprendimą pagal pateiktą prašymą išaiškinti (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 12 d. Sprendimo Kempter, C‑2/06, EU:C:2008:78, 36 punktą; 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság, C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367, 186 punktą; 2023 m. kovo 16 d. Sprendimo Towercast, C‑449/21, EU:C:2023:207, 56 punktą ir 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato (Comune di Ginosa), C‑348/22, EU:C:2023:301, 73 punktą).
40 Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismo priimtas sprendimas dėl, be kita ko, Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies išaiškinimo, kaip antai 2020 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas Telenor Magyarország (C‑807/18 ir C‑39/19, EU:C:2020:708), 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas Vodafone (C‑854/19, EU:C:2021:675), 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas Vodafone (C‑5/20, EU:C:2021:676) ir 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas Telekom Deutschland (C‑34/20, EU:C:2021:677), negali būti laikomas pagal Sąjungos teisėkūros arba ne teisėkūros procedūrą priimto teisės akto pakeitimu, dėl kurio elektroninių ryšių paslaugų teikėjas gali būti tiesiogiai įpareigotas pakeisti abonentinių sutarčių, sudarytų su galutiniais naudotojais, sąlygas.
41 Antra, reikia pažymėti, kad BEREC gairės nėra nei pagal teisėkūros procedūrą, nei pagal ne teisėkūros procedūrą priimtas Sąjungos teisės aktas ir nėra jo pakeitimas.
42 Iš tiesų pagal Reglamento 2018/1971 4 straipsnio 4 dalį nacionalinės institucijos ir Komisija „kuo labiau atsižvelgia į visas gaires, nuomones, rekomendacijas, bendrąsias pozicijas ir geriausią praktiką, kuriuos BEREC priima <...>“. Taip pat, pagal Direktyvos 2018/1972 10 straipsnio 2 dalį, valstybės narės užtikrina, kad [NRI], „priimdamos savo sprendimus dėl nacionalinių rinkų, kuo labiau atsižvelgtų į BEREC priimtas gaires, nuomones, rekomendacijas, bendrąsias pozicijas, geriausią praktiką ir metodologiją“.
43 Vis dėlto šie aktai nėra teisiškai privalomi ir nėra elektroninius ryšius reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų rengimo procedūros dalis. Vienintelė BEREC užduotis – veikti kaip bendradarbiavimo tarp NRI bei tarp NRI ir Komisijos forumui, kuriuo siekiama užtikrinti nuoseklų šios srities reguliavimo sistemos įgyvendinimą, kaip matyti iš Reglamento 2018/1971 3 straipsnio 2 dalies, siejant ją su šio reglamento 5 konstatuojamąja dalimi (2023 m. sausio 17 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑632/20 P, EU:C:2023:28, 85 punktas).
44 Tuo remiantis darytina išvada, kad BEREC gairės, kaip antai 2022 m. BEREC gairės, kuriose, priešingai nei 2016 m. BEREC gairėse, konstatuota, kad pagal Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalį neleidžiama taikyti vadinamosios „nulinio tarifo“ pasirinkties, negali būti laikomos tiesiogiai įpareigojančiomis elektroninių ryšių paslaugų teikėją iš dalies pakeisti sutarties sąlygas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą.
45 Trečia, dėl klausimo, ar vis dėlto taip yra NRI priimto sprendimo atveju, reikia pažymėti, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas patikslina, jog pagrindinė byla susijusi su sprendimu, kurį NMHH pirmininkas priėmė įgyvendindamas savo administracinės priežiūros įgaliojimus, kad jo adresatas – elektroninių ryšių paslaugų teikėjas Magyar Telekom – įvykdytų įsipareigojimus pagal Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalį, kaip ją yra išaiškinęs Teisingumo Teismas.
46 Taigi toks sprendimas neturi normatyvaus pobūdžio, nes jį priimdama NRI tik konkrečiu atveju aiškina ir taiko šią nuostatą, kuri yra Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo dalis.
47 Darytina išvada, kad sprendimas, kurį NRI, įgyvendindama savo administracinės priežiūros įgaliojimus, priėmė dėl elektroninių ryšių paslaugų teikėjo, kad šis įvykdytų pagal Sąjungos teisės nuostatą, susijusią su elektroninių ryšių srities teisės aktais, jam tenkančius įpareigojimus, negali būti laikomas tiesiogiai įpareigojančiu šį paslaugų teikėją pakeisti sutarties sąlygas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą.
48 Be to, reikia priminti, kad pagal SESV 288 straipsnio antrą pastraipą reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, ir kad, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal šią nuostatą ir dėl reglamentų teisinio pobūdžio ir paskirties Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai veikia tiesiogiai nacionalinės teisės sistemose, todėl nacionalinės valdžios institucijoms nereikia imtis įgyvendinimo priemonių (2024 m. sausio 16 d. Sprendimo Österreichische Datenschutzbehörde, C‑33/22, EU:C:2024:46, 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
49 Žinoma, kai kurioms reglamento nuostatoms įgyvendinti valstybėms narėms gali prireikti priimti nacionalines įgyvendinimo priemones (2021 m. birželio 15 d. Sprendimo Facebook Ireland ir kt., C‑645/19, EU:C:2021:483, 110 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Vis dėlto nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašyme nenurodo tokių nacionalinių įgyvendinimo priemonių ir galiausiai iš Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies nematyti, kad, siekiant įgyvendinti šią nuostatą, būtina priimti tokias nacionalines įgyvendinimo priemones.
50 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad galutinis naudotojas turi teisę be jokių papildomų išlaidų nutraukti su elektroninių ryšių paslaugų teikėju sudarytą sutartį, jeigu šis ketina iš dalies pakeisti šią sutartį, siekdamas ją suderinti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime pateiktu Sąjungos teisės nuostatos, reglamentuojančios tam tikrus tokios sutarties aspektus, išaiškinimu, arba su ORECE gairėmis, priimtomis po to sprendimo, arba su NRI dėl šio paslaugų teikėjo priimtu sprendimu, kuriame atsižvelgiama į minėtą teismo sprendimą ir minėtas gaires.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 105 straipsnio 4 dalies pirmoji pastraipa
turi būti aiškinama taip:
galutinis naudotojas turi teisę be jokių papildomų išlaidų nutraukti su elektroninių ryšių paslaugų teikėju sudarytą sutartį, jeigu šis ketina iš dalies pakeisti šią sutartį, siekdamas ją suderinti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime pateiktu Sąjungos teisės nuostatos, reglamentuojančios tam tikrus tokios sutarties aspektus, išaiškinimu, arba su ORECE gairėmis, priimtomis po to sprendimo, arba su NRI dėl šio paslaugų teikėjo priimtu sprendimu, kuriame atsižvelgiama į minėtą teismo sprendimą ir minėtas gaires.
Parašai.
* Proceso kalba: vengrų.