–

MT, atstovaujamo avocats J. Bourtembourg, J. Uyttendaele ir M. Uyttendaele,

–

comité de direction de l’Autorité des Services et des Marchés Financiers (FSMA), atstovaujamo avocat X. Dieux,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Auvret, G. Goddin ir G. von Rintelen,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL L 96, 2003, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 367) 3 straipsnio ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014, p. 1) 10 ir 21 straipsnių, siejamų su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 ir 52 straipsniais, 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 10 straipsniu ir lygybės principu, išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant MT ir comité de direction de Autorité des Services et des Marchés Financiers (Finansinių paslaugų ir rinkų institucijos (Belgija; toliau – FSMA) valdymo komitetas) ginčą dėl pastarojo sprendimo skirti MT piniginę baudą už tai, kad jis žurnalistams perdavė viešai neatskleistą informaciją, kad Belgijos valstybė ketina parduoti Nyderlanduose įsteigtai bendrovei PostNL dalį viešosios teisės reglamentuojamos akcinės bendrovės Bpost, pirmosios pašto sektoriaus operatorės Belgijoje, kurios daugiau kaip 50 % akcijų priklausė valstybei, o akcijos buvo kotiruojamos Euronext Briuselio vertybinių popierių biržoje (Belgija), akcijų.

3

Direktyvos 2003/6 2, 12 ir 44 konstatuojamosiose dalyse buvo nurodyta:

<…>

<…>

4

Šios direktyvos 1 straipsnyje buvo nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>“

5

Minėtos direktyvos 2 straipsnyje buvo įtvirtinta:

„1.   Valstybės narės draudžia bet kuriam antroje pastraipoje nurodytam asmeniui, kuris žino viešai neatskleistą informaciją, panaudoti tą informaciją savo sąskaita ar trečiosios šalies sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjant ar parduodant finansines priemones, kurias ta informacija liečia [su kuriomis ta informacija susijusi].

Pirmoji pastraipa taikoma bet kuriam asmeniui, kuris žino tą informaciją:

<…>“

6

Tos pačios direktyvos 3 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„Kiekvienam asmeniui, kuriam taikomas 2 straipsnyje nustatytas draudimas, valstybės narės draudžia:

7

Direktyva 2003/6 nuo 2016 m. liepos 3 d. buvo panaikinta Reglamentu Nr. 596/2014.

8

Reglamento Nr. 596/2014 2, 7, 23, 24 ir 77 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

<…>

<…>

9

Šio reglamento 1 straipsnyje numatyta:

„Šiuo reglamentu nustatoma prekybai vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, neteisėtam viešai neatskleistos informacijos atskleidimui ir manipuliavimui rinka (piktnaudžiavimui rinka), taip pat piktnaudžiavimo rinka prevencinėms priemonėms taikoma bendra reguliavimo sistema, siekiant užtikrinti Sąjungos finansų rinkų vientisumą, taip pat sustiprinti investuotojų apsaugą ir padidinti pasitikėjimą tomis rinkomis.“

10

Šio reglamento 7 straipsnio „Viešai neatskleista informacija“ 1 ir 4 dalyse įtvirtinta:

„1.   Šiame reglamente viešai neatskleista informacija yra:

<…>

4.   Pagal 1 dalį informacija, kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių, su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstų aukcione parduodamų produktų kainoms – tai informacija, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų.

<…>“

11

To paties reglamento 10 straipsnio „Neteisėtas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas“ 1 dalyje nustatyta:

„1.   Šio reglamento tikslais viešai neatskleista informacija atskleidžiama neteisėtai, jeigu asmuo turi viešai neatskleistos informacijos ir atskleidžia tą informaciją bet kuriam asmeniui, nebent informacija atskleidžiama asmeniui atliekant įprastines su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas.

<…>

2.   Šio reglamento tikslais naudojimasis patarimais arba skatinimais <…> laikomi neteisėtu viešai neatskleistos informacijos atskleidimu pagal šį straipsnį, kai asmuo, atskleidžiantis patarimą arba skatinimą, žino arba turėtų žinoti, kad jis buvo pagrįstas viešai neatskleista informacija.“

12

Reglamento Nr. 596/2014 14 straipsnyje „Draudimas prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją“ numatyta:

„Draudžiama:

13

Šio reglamento 21 straipsnyje „Informacijos atskleidimas arba platinimas žiniasklaidoje“ nustatyta:

„Taikant 10 straipsnį, <…> kai informacija atskleidžiama ar platinama ir kai rekomendacijos pateikiamos arba platinamos užsiimant žurnalistine veikla arba kita saviraiškos forma žiniasklaidoje, toks informacijos atskleidimas arba platinimas vertinamas atsižvelgiant į kitose žiniasklaidos priemonėse spaudos ir žodžio laisvei taikytinas taisykles ir žurnalistų profesines taisykles arba kodeksus, nebent:

14

Pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos 2002 m. rugpjūčio 2 d.loi relative à la surveillance du secteur financier et aux services financiers (Įstatymas dėl finansų sektoriaus priežiūros ir finansinių paslaugų; Moniteur belge, 2002 m. rugsėjo 4 d., p. 39121; toliau – 2002 m. rugpjūčio 2 d. įstatymas) į Belgijos teisę buvo perkelta Direktyva 2003/6 ir 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyva 2003/124/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl viešai neatskleistos informacijos ir viešo jos atskleidimo bei manipuliavimo rinka apibrėžimo (OL L 339, 2003, p. 70; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 6 t., p. 348).

15

Šio įstatymo 2 straipsnio 14 punkte „viešai neatskleista informacija“ apibrėžiama taip:

„bet kokia informacija, kuri nėra atskleista viešai, kuri yra konkretaus pobūdžio ir tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau finansinių priemonių emitentų arba viena ar daugiau finansinių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį atitinkamų finansinių priemonių kainoms ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai;

<…>

Laikoma, kad informacija gali smarkiai paveikti finansinių priemonių arba su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainą, jei protingas investuotojas galėtų remtis šia informacija kaip vienu iš savo investicinių sprendimų pagrindų.

Pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose nurodyta informacija laikoma „konkretaus pobūdžio“ informacija, jeigu joje nurodomos aplinkybės, kurios yra susiklosčiusios ar kurios, kaip galima pagrįstai tikėtis, susiklostys, arba įvykis, kuris jau įvyko ar kuris, kaip galima pagrįstai tikėtis, įvyks, taip pat jei ta informacija yra pakankamai tiksli, kad būtų galima daryti išvadą dėl galimo tokių aplinkybių ar įvykio poveikio finansinių priemonių kainoms.“

16

Minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„1.   Draudžiama bet kuriam asmeniui:

1) disponuojančiam informacija, apie kurią jis žino ar turėtų žinoti, kad tai yra viešai neatskleista informacija:

<…>

4) per žiniasklaidą, internetą ar kitais būdais skleisti informaciją ar gandus, kuriais pateikiami arba gali būti pateikiami neteisingi ar klaidinantys signalai apie finansines priemones, kai jis žinojo arba turėjo žinoti, kad informacija yra neteisinga ar klaidinanti.

Savo profesinę veiklą vykdančių žurnalistų atveju toks informacijos skleidimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jų profesijai taikomas taisykles, nebent šie asmenys skleisdami tą informaciją tiesiogiai ar netiesiogiai gauna naudos ar pelno.“

17

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Belgijos politikas MT, socialistų partijos narys, nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. ėjo Belgijos federalinės vyriausybės valstybės įmonių ministro pareigas. Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, MT, be kita ko, buvo Union nationale des Mutualités socialistes – Solidaris (UNMS) Generalinis sekretorius ir įtakingas socialistų partijos narys; ši partija perėjo į opoziciją po 2014 m. gegužės 25 d. parlamento rinkimų.

18

2015 m. Belgijos vyriausybė išreiškė norą sumažinti valstybės turimų akcijų valstybės įmonėse skaičių iki mažiau nei 50 %; šis klausimas buvo svarstomas Belgijos parlamente ir 2015 m. gruodžio 16 d. buvo priimtas loi modifiant la loi du 21 mars 1991 portant réforme de certaines entreprises publiques (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas 1991 m. kovo 21 d. įstatymas dėl tam tikrų valstybės įmonių reformos; Moniteur belge, 2016 m. sausio 12 d., p. 763), kuriuo leidžiama privatizuoti į vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktas savarankiškas valstybės įmones, kaip antai Bpost.

19

Pagal šį įstatymą 2016 m. gegužės 11 d. vykusiuose eiliniame ir neeiliniame visuotiniuose Bpost akcininkų susirinkimuose buvo iš dalies pakeisti tos įmonės įstatai, kad ją būtų galima privatizuoti. 2016 m. gegužės 12 d. komentuojant šių akcininkų susirinkimų rezultatus viename Belgijos dienraštyje užsiminta apie „Bpost privatizavimą“.

20

2016 m. gegužės 27 d. duodamas interviu RTBF radijo laidai MT nurodė, kad Bpost netrukus neteks valstybės įmonės statuso, ir pareiškė, jog „valstybė parduos dalį savo akcijų“, kad „iš tiesų tai yra laiko klausimas“, be to, valstybės įmonės statusas bus prarastas susijungus su kitu Europos pašto operatoriumi, nes šiuo metu deramasi dėl 10 % Bpost akcijų pardavimo Nyderlandų pašto operatoriui PostNL.

21

Tą pačią dieną MT patvirtino ir papildė šią informaciją interneto portalo www.lavenir.net žurnalistui, taip pat per laikraštyje Le Soir atspausdintą pokalbį; jis dar kartą nurodė, kad Belgijos valstybė ketina perleisti dalį Bpost akcijų ir pažymėjo, kad po perleidimo sandorio jai priklausys nuo 30 iki 40 % tos bendrovės akcijų.

22

Kaip nurodyta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, 2016 m. gegužės 27 d. buvo reali tikimybė, kad Belgijos pašto privatizavimas netrukus įvyks, kadangi konfidencialiose derybose su Nyderlandų pašto operatoriumi PostNL padaryta pažangos. Be to, pagal derybininkų kalendorių 2016 m. birželio 6 d. buvo numatyta paskelbti pranešimą spaudai apie aptariamo sandorio užbaigimą.

23

Vis dėlto, iš karto po MT pareiškimų Bpost, kurios akcijos buvo kotiruojamos Euronext vertybinių popierių biržoje, paprašė FSMA sustabdyti prekybą jos akcijomis; dėl šios priežasties derybos dėl Bpost ir PostNL susijungimo įstrigo ir susijungimas neįvyko.

24

Tokiomis aplinkybėmis 2016 m. liepos 28 d. FSMA nusprendė pradėti tyrimą dėl MT žiniasklaidoje išplatintų pareiškimų. Šiam tyrimui pasibaigus, FSMA Sankcijų komisija priėmė keletą preliminarių sprendimų; MT visus juos apskundė, tačiau visi jos skundai buvo atmesti.

25

2023 m. gegužės 11 d. sprendime FSMA sankcijų komisija konstatavo, kad MT pažeidė 2002 m. rugpjūčio 2 d. įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, nes pranešė viešai neatskleistą informaciją, neatlikdamas savo įprastinių tarnybinių ar profesinių arba kitų pareigų, ir skyrė jam 12500 EUR administracinę baudą.

26

MT šį sprendimą apskundė Cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui; visų pirma jis pažymėjo žiniasklaidoje pasisakęs kaip politikas, siekdamas apginti viešojo sektoriaus ateitį ir inicijuoti demokratines diskusijas šiuo klausimu. Konkrečiai kalbant, jis remiasi Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnyje numatyta išimtimi, susijusia su informacijos atskleidimu arba platinimu žiniasklaidoje, ir teigia vykdęs įprastines savo, kaip buvusio valstybės įmonių ministro, pareigas; taip pat nurodo šią informaciją privalėjęs atskleisti, vykdydamas savo, kaip opozicinės politinės partijos nario, misiją. Be to, jis teigia dėl šio atskleidimo negavęs jokios naudos ir neketinęs manipuliuoti rinkomis. Galiausiai jis priduria, kad bet kokį Chartijos 11 straipsnyje ir EŽTK 10 straipsnyje garantuojamų saviraiškos ir spaudos laisvių apribojimą reikia aiškinti siaurai.

27

Savo ruožtu FSMA valdymo komitetas tvirtina, kad, net darant prielaidą, jog Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnis taikomas ne tik profesionaliems žurnalistams, jame numatyta išimtis taikoma tik asmenims, kurie dirba lygiavertį darbą ar vykdo lygiavertę profesinę veiklą, kaip žurnalistai, ir kad tokia išimtis negali būti taikoma politikų teiginiams. FSMA valdymo komitetas priduria, kad bet kuriuo atveju aptariamas atskleidimas nebuvo nei būtinas, nei proporcingas, siekiant paskatinti viešas diskusijas dėl Belgijos valstybės įmonių privatizavimo ir kad jas buvo galima paskatinti kitomis priemonėmis. Be to, jis mano, jog tam, kad būtų galima remtis draudimo atskleisti arba platinti viešai neatskleistą informaciją atliekant įprastines su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas išimtimi, šis atskleidimas arba platinimas turi būti glaudžiai susijęs su atitinkamu darbu ar pareigomis, o šiuo atveju taip nebuvo.

28

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tiek Direktyvos 2003/6 3 straipsnyje, tiek Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnyje numatyta bendro draudimo atskleisti ar platinti viešai neatskleistą informaciją išimtis, kai tai atsitinka „atliekant įprastines su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas“.

29

Šiam teismui kyla klausimas dėl politikų, kaip antai MT, saviraiškos laisvės apribojimų ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju jis negavo jokios finansinės naudos iš viešai neatskleistos informacijos atskleidimo spaudai ir kad jis taip pasielgė tik siekdamas paskatinti viešas diskusijas. Tas teismas, be kita ko, siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnis turėtų būti taikomas MT atžvilgiu kaip palankesnė nuostata nei numatyta Direktyvoje 2003/6, nes tas asmuo teigia vykdęs savo, kaip buvusio ministro ir opozicinės partijos nario, pareigas, siekdamas įspėti visuomenę apie planus privatizuoti vieną stambiausių valstybės įmonių. Apskritai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar MT gali remtis draudimo atskleisti viešai neatskleistą informaciją išimtimi, kai tai buvo padaryta vykdant savo pareigas, atsižvelgiant į tai, kad nors pagal pareigas jis paprastai neprivalo tokios informacijos atskleisti žiniasklaidoje, tai buvo padaryta siekiant paskatinti viešas diskusijas bendrojo intereso klausimu.

30

Taigi nacionalinis teismas mano, kad ginčo pagrindinėje byloje sprendimas priklauso, be kita ko, nuo Direktyvos 2003/6 3 straipsnio ir Reglamento Nr. 596/2014 10 ir 21 straipsnių išaiškinimo.

31

Šiomis aplinkybėmis Cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

32

Remiantis suformuota jurisprudencija, nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam užduotus klausimus. Be to, Teisingumo Teismui gali tekti atsižvelgti į Sąjungos teisės normas, kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nebuvo nurodęs savo klausime (šiuo klausimu žr. 1986 m. kovo 20 d. Sprendimo Tissier, 35/85, EU:C:1986:143, 9 punktą ir 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Isergartler, C‑618/24, EU:C:2026:251, 24 punktą).

33

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/6 3 straipsnio a punktas, kiek pagal jį leidžiama atskleisti viešai neatskleistą informaciją atliekant savo įprastines tarnybines ar profesines arba kitas pareigas, siejamas su Chartijos 11 ir 52 straipsniais, EŽTK 10 straipsniu ir lygybės principu, turi būti aiškinamas taip, kad politikui draudžiama atskleisti ar platinti viešai neatskleistą informaciją žiniasklaidoje, siekiant kritikuoti vykdomą valstybės įmonės privatizavimą ir sukelti viešą diskusiją tam tikru bendrojo intereso klausimu. Direktyvos 2003/6 3 straipsnio a punktas, taikytas klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, atitinka Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalį.

34

Atsižvelgdamas į tai, kad Direktyva 2003/6 nuo 2016 m. liepos 3 d. buvo panaikinta ir pakeista Reglamentu Nr. 596/2014 ir kad pastarajame, be kita ko, jo 21 straipsnyje, susijusiame su informacijos atskleidimu arba platinimu žiniasklaidoje, nustatyta speciali tvarka, kai informacija atskleidžiama „užsiimant žurnalistine veikla arba kita saviraiškos forma žiniasklaidoje“, kuri, jo nuomone, yra ne tokia griežta kaip minėtoje direktyvoje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antruoju klausimu, siekdamas įvertinti, ar tokia palankesnė tvarka galėtų būti taikoma pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, iš esmės siekia išsiaiškinti, ar šis 21 straipsnis taikomas politikų viešai neatskleistos informacijos atskleidimui ar platinimui žiniasklaidoje.

35

Dėl klausimo, ar Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnio nuostatos atitinkamoje srityje yra ne tokios griežtos kaip numatytosios Direktyvoje 2003/6, todėl jos taikytinos pagrindinėje byloje dėl to, kad Chartijos 49 straipsnio 1 dalyje garantuojamas palankesnio įstatymo (lex mitior) taikymas atgaline data, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kaip reikia aiškinti šį 21 straipsnį. Jis taip pat yra konstatavęs, kad šio reglamento 10 straipsnis atitinka Direktyvos 2003/6 3 straipsnio a punktą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jame įtvirtinama švelnesnė taisyklė nei numatytoji pastarojoje nuostatoje, ir pridūrė, jog iš minėtame 21 straipsnyje daromos nuorodos į šį 10 straipsnį matyti, kad šių straipsnių nuostatos yra glaudžiai susijusios ir negali būti taikomos atskirai. Šiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 596/2014 10 ir 21 straipsnių taikytinumo pagrindinėje byloje klausimas susijęs su prejudicinių klausimų nagrinėjimu iš esmės (2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 59 ir 60 punktai).

36

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neatmestina, kad pagrindinė byla patenka į Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio, o ne į Direktyvos 2003/6 3 straipsnio taikymo sritį.

37

Taigi reikia konstatuoti, kad dviem savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/6 3 straipsnio a punktas, Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnis, siejami su Chartijos 11 ir 52 straipsniais, EŽTK 10 straipsniu ir lygybės principu, turi būti aiškinami taip, kad politiko atliktas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas žiniasklaidoje, siekiant kritikuoti vykdomą valstybės įmonės privatizavimą ir sukelti viešą diskusiją tam tikru bendrojo intereso klausimu, gali patekti į jo įprastinių pareigų vykdymo sritį, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/6 3 straipsnio a punktą ir Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalį, ir ar minėtas 21 straipsnis gali būti taikomas tokiam atskleidimui.

38

Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešai neatskleista informacija atskleidžiama neteisėtai, o tai yra draudžiama pagal šio reglamento 14 straipsnio c punktą, jeigu asmuo turi tokios informacijos ir atskleidžia ją bet kuriam asmeniui, nebent informacija atskleidžiama jam atliekant įprastines su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas.

39

Kaip Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalis, siejama su šio reglamento 14 straipsnio c punktu, iš esmės atitinka Direktyvos 2003/6 3 straipsnio a punktą, pagal kurį valstybės narės buvo įpareigotos uždrausti atskleisti viešai neatskleistą informaciją. Konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnyje numačius, kad viešai neatskleistos informacijos atskleidimas nėra neteisėtas, jeigu informacija atskleidžiama atliekant įprastines su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas, yra nustatyta ta pati draudimo atskleisti viešai neatskleistą informaciją išimtis kaip ir minėtoje šios direktyvos nuostatoje (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 76 punktą).

40

Siekiant nustatyti šios išimties apimtį, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 596/2014 (kaip ir iki jo galiojusios direktyvos) tikslas, kaip matyti, pirmiausia, iš jo 2 bei 24 konstatuojamųjų dalių ir 1 straipsnio, yra užtikrinti Sąjungos finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą šiomis rinkomis, o šis pasitikėjimas grindžiamas, be kita ko, tuo, kad jie bus vienodai vertinami ir saugomi nuo neteisėto viešai neatskleistos informacijos naudojimo (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2026 m. balandžio 16 d. Sprendimo Brännelius, C‑229/24, EU:C:2026:298, 51 punktą).

41

Taigi Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis, kaip ir numatytoji Direktyvos 2003/6 3 straipsnio a punkte, iš esmės turi būti aiškinama siaurai; laikantis tokio aiškinimo, reikalaujama „glaudaus ryšio“ tarp viešai neatskleistos informacijos atskleidimo ir „įprastinių“ su darbu susijusių funkcijų, profesinės veiklos arba pareigų vykdymo, kad būtų pateisintas toks atskleidimas; šis yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu yra griežtai būtinas šiam vykdymui ir atitinka proporcingumo principą (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42

Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnį, glaudaus ryšio, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalį, reikalavimui būdingi tam tikri ypatumai, susiję su atskleidimo „užsiimant žurnalistine veikla“ pobūdžiu, todėl, tokiomis aplinkybėmis, minėto reglamento 10 ir 21 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad žurnalisto atliktas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas yra teisėtas, jeigu jis laikytinas būtinu jo įprastinėms su darbu susijusioms funkcijoms, profesinei veiklai arba pareigoms vykdyti ir laikomasi proporcingumo principo (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 81 ir 89 punktus).

43

Nagrinėjamu atveju, pirma, negalima iš karto atmesti galimybės, kad politikas viešai neatskleistą informaciją gali atskleisti vykdydamas įprastines savo pareigas, todėl jos atskleidimas yra teisėtas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalį.

44

Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai politikas, nepriklausomai nuo to, ar jis – parlamento narys, yra aktyvus ir įtakingas opozicijos politinės partijos (o jos vaidmuo demokratinėje visuomenėje yra esminis) narys ir, atskleisdamas viešai neatskleistą informaciją, siekia užginčyti ar pranešti apie vyriausybės ar parlamento narių daugumos vykdomą politiką, taip pat ginti rinkėjų, kurie nepritaria šiai vyriausybei ir šiai daugumai, interesus, išdėstydamas jų reikalavimus ir poziciją viešose diskusijose.

45

Be to, toks politikas yra suinteresuotas viešai pareikšti savo nuomonę dėl aktualijų ir kritikuoti vykdomąją valdžią, vykstant diskusijai bendrojo intereso klausimu (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 27 d. EŽTT sprendimo Kiliçdaroğlu prieš Turkiją, CE:ECHR:2020:1027JUD001655818, 48 ir 49 punktus).

46

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms MT jau nebebuvo ministru, tačiau išliko įtakingu opozicinės politinės partijos nariu, ir kad būtent turėdamas tokį statusą jis radijuje ir rašytinėje spaudoje atskleidė informaciją apie artėjantį pagrindinio Belgijos pašto operatoriaus privatizavimą. Nors, to teismo teigimu, kaip aiškiai matyti iš pirmojo klausimo, jam pagal pareigas paprastai nepriklauso žiniasklaidoje platinti tokią viešai neatskleistą informaciją, tai buvo padaryta kaip tik siekiant paskatinti viešas diskusijas bendrojo intereso klausimu ir išdėstyti kritiką jautriam ir ypač svarbiam artėjančio valstybės įmonės privatizavimo sandoriui.

47

Šiomis aplinkybėmis pagrindinėje byloje nagrinėjamas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas (tačiau tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) gali patekti į įprastinių MT pareigų vykdymo sritį, taip išvengiant jam Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, su sąlyga, kad laikomasi kitų šioje nuostatoje įtvirtintų sąlygų, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 41 punkte nurodytą jurisprudenciją.

48

Antra, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinėje byloje aptariama informacija buvo atskleista žiniasklaidoje, reikia patikrinti, ar, kaip antruoju klausimu teiraujasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, toks atskleidimas gali patekti į šio reglamento 21 straipsnio, kuriame aiškiai reglamentuojamas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas žiniasklaidoje ir pagal kurį, taikant minėto reglamento 10 straipsnį, reikalaujama atsižvelgti, be kita ko, į spaudos ir žodžio laisvei taikytinas taisykles, taikymo sritį.

49

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnyje įtvirtinta, kad, be kita ko, taikant šio reglamento 10 straipsnį, kai informacija atskleidžiama užsiimant žurnalistine veikla arba kita saviraiškos forma žiniasklaidoje, toks informacijos atskleidimas vertinamas atsižvelgiant į kitose žiniasklaidos priemonėse spaudos ir žodžio laisvei taikytinas taisykles, taip pat žurnalistų profesines taisykles arba kodeksus, nebent informaciją atskleidęs asmuo arba su juo glaudžiai susiję asmenys dėl atitinkamos informacijos atskleidimo tiesiogiai ar netiesiogiai gauna pelno arba tai darydamas šis asmuo siekia suklaidinti rinką.

50

Kaip jau yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnis nėra savarankiškas pagrindas, nukrypstantis nuo šio reglamento 10 straipsnio, nustatyti viešai neatskleistos informacijos atskleidimo užsiimant žurnalistine veikla arba kita saviraiškos forma žiniasklaidoje teisėtumą ar neteisėtumą. Toks nustatymas turi būti grindžiamas šiuo 10 straipsniu, atsižvelgiant į šiame 21 straipsnyje pateiktus patikslinimus (2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 75 punktas).

51

Šioje byloje siekiant nustatyti, ar viešai neatskleistos informacijos atskleidimas arba platinimas žiniasklaidoje užsiimant žurnalistine veikla arba „kita saviraiškos forma žiniasklaidoje“, kaip tai suprantama pagal šį 21 straipsnį, apima atvejį, kai politikas atskleidžia arba platina viešai neatskleistą informaciją (spaudoje ar kitose žiniasklaidos priemonėse, pavyzdžiui, radijuje), reikia priminti, kad aiškinant Sąjungos teisės nuostatą būtina atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į jos kontekstą, taip pat į akto, kurio dalis ji yra, tikslus (2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 63 punktas).

52

Dėl Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnio formuluotės reikia konstatuoti, kad žodžių junginys „kita saviraiškos forma žiniasklaidoje“ apskritai, kaip matyti iš paties šio straipsnio pavadinimo, reiškia informacijos atskleidimą arba platinimą žiniasklaidoje, todėl nebūtinai susijęs vien su informacijos atskleidimu, kai ją paskelbia žurnalistai arba kai tai daroma užsiimant žurnalistine veikla, bet ir su informacija, kurią gali paskelbti kiti asmenys, kurių vaidmenį ir vykdomas pareigas vis dėlto reikia vertinti kiekvienu konkrečiu atveju ir atsižvelgiant į visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes.

53

Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 596/2014 kontekstu ir tikslais, be kita ko, iš jo 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad juo siekiama užtikrinti integruotą finansų rinką, uždraudžiant piktnaudžiauti rinka, kaip antai prekybą vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir neteisėtą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą. Iš minėto reglamento 77 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad šio tikslo turi būti siekiama laikantis Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių ir principų, visų pirma spaudos ir žodžio laisvės kitose žiniasklaidos priemonėse, kurios užtikrinamos Sąjungoje ir valstybėse narėse, taip pat Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintų principų, kurie, be kita ko, paminėti Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnyje (2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 65 punktas).

54

Siekiant atsižvelgti į šių pagrindinių laisvių svarbą visai demokratinei visuomenei, šiame 21 straipsnyje vartojamus žodžių junginius „užsiimant žurnalistine veikla“ ir „kita saviraiškos forma žiniasklaidoje“, reikia aiškinti plačiai (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55

Taigi iš Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnio formuluotės ir konteksto, taip pat iš šio reglamento tikslų matyti, kad jeigu politikas atskleidžia viešai neatskleistą informaciją žiniasklaidoje, toks atskleidimas gali patekti į žodžių junginio „arba kita saviraiškos forma žiniasklaidoje“ taikymo sritį, todėl tokiu atveju šis straipsnis gali būti taikomas.

56

Vis dėlto dar reikia priminti, kad šio 21 straipsnio taikymas taip pat priklauso nuo to, ar įvykdytos dvi jame numatytos ir šio sprendimo 49 punkte primintos neigiamos sąlygos, t. y. pirma, šis asmuo arba su juo glaudžiai susiję asmenys dėl šio atskleidimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna naudos ar pelno ir, antra, šis asmuo taip nesiekia suklaidinti rinkos.

57

Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad aptariama nauda ar pelnas iš esmės turi būti ekonominio pobūdžio, t. y. jie turi turėti tiesioginį ar netiesioginį teigiamą poveikį (nebūtinai nedelsiant) informaciją išplatinusio asmens arba su juo glaudžiai susijusių asmenų finansinei padėčiai. Iš tiesų, kaip matyti iš šio reglamento 23 konstatuojamosios dalies, pagrindinis prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija požymis yra nesąžiningas pranašumas, įgytas dėl šios informacijos, kuri vėliau panaudojama sandoriams sudaryti. Taigi vien politinės naudos, išskyrus bet kokią ekonominę naudą, kurią atitinkamas asmuo ar politinė partija, kuriai jis priklauso, gali gauti tokią informaciją išplatinus, negalima laikyti „nauda“ ar „pelnu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnį.

58

Antra, dėl to, ar savo pareiškimais MT ketino suklaidinti rinką, reikia pažymėti, kad tiek iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, tiek iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju taip nebuvo (tačiau tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).

59

Dėl pasekmių, kylančių taikant Reglamento Nr. 596/2014 21 straipsnį, ir atsižvelgiant į jo 10 straipsnio tikslus), reikia priminti, kad tame 21 straipsnyje numatyta išimtis turi būti aiškinama taip, kad būtų išsaugotas šios nuostatos veiksmingumas, atsižvelgiant į jos tikslą, taip pat nurodytą šio reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje, kurios turinys iš esmės sutampa su Direktyvos 2003/6 44 konstatuojamosios dalies turiniu, t. y. užtikrinti spaudos ir žodžio laisvę kitose žiniasklaidos priemonėse, garantuojamą, be kita ko, pagal Chartijos 11 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

60

Kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, Chartijos 11 straipsnyje pripažinta saviraiškos ir informacijos laisvė yra vienas iš pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindų – vertybių, kuriomis pagal ESS 2 straipsnį grindžiama Sąjunga, dalis. Taigi šiame 11 straipsnyje garantuojamų teisių ir laisvių suvaržymai tokiomis aplinkybėmis turi apsiriboti tuo, kas tikrai būtina (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Real Madrid Club de Fútbol, C‑633/22, EU:C:2024:843, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

61

Be to, aiškinant Chartijos 11 straipsnį, pagal jos 52 straipsnio 3 dalį reikia atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, susijusią su EŽTK 10 straipsniu (2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

62

Šiuo klausimu iš suformuotos Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad saviraiškos laisvės išimtys turi būti aiškinamos siaurai, o EŽTK 10 straipsnio 2 dalyje beveik nepaliekama erdvės saviraiškos laisvės ribojimams politinio diskurso ir bendrojo intereso klausimų srityse. Su bendruoju interesu yra susiję klausimai, kurie gali teisėtai dominti visuomenę, ir klausimai, į kuriuos jis atkreipia dėmesį arba kurie yra didesnės svarbos, ypač kai jie daro poveikį piliečių gerovei ar bendruomenės gyvenimui (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Real Madrid Club de Fútbol, C‑633/22, EU:C:2024:843, 53 ir 54 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

63

Šiomis aplinkybėmis Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pabrėžia esminį spaudos vaidmenį demokratinėje visuomenėje, todėl jai suteiktinos garantijos yra ypač svarbios. Nors spauda neturi peržengti tam tikrų apribojimų, susijusių pirmiausia su kitų asmenų reputacijos ar teisių apsauga, vis dėlto ji, laikydamasi savo pareigų ir atsakomybės, privalo pateikti informaciją ir idėjas visais bendrojo intereso klausimais. Priešingu atveju spauda negalėtų atlikti savo, kaip visuomenės sergėtojos (angl. „public watchdog“), būtino vaidmens. Taigi siekiant nustatyti, kaip reikalaujama pagal EŽTK 10 straipsnio 2 dalį, ar nagrinėjamas apribojimas yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui, didelę reikšmę reikia teikti demokratinės visuomenės interesui užtikrinti ir spaudos laisvei išsaugoti (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Real Madrid Club de Fútbol, C‑633/22, EU:C:2024:843, 55 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

64

Politiko pareiškimai, kuriais siekiama paskatinti viešas diskusijas bendrojo intereso klausimais (pavyzdžiui, dėl artėjančio valstybės įmonės privatizavimo) gali patekti į tokio asmens saviraiškos laisvės sritį politinio diskurso ir bendrojo intereso klausimų srityse, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 62 punkte primintą jurisprudenciją.

65

Vis dėlto, kaip ne kartą yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės ir laisvės nėra absoliučios ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų visuomeninę paskirtį (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 6 d. Sprendimo La Quadrature du Net ir kt., C‑511/18, C‑512/18 ir C‑520/18, EU:C:2020:791, 120 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Real Madrid Club de Fútbol, C‑633/22, EU:C:2024:843, 47 punktą).

66

Iš tiesų, kaip matyti iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, pagal ją leidžiama apriboti naudojimąsi tokiomis teisėmis ir laisvėmis, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia minėtų teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

67

Taigi iš Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalies kylantis reikalavimas, kad toks atskleidimas būtų būtinas politiko pareigoms vykdyti, ir šio atskleidimo proporcingumas turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kad ši 10 straipsnio 1 dalis, kiek ja apribojama Chartijos 11 straipsnyje garantuojama pagrindinė teisė, turi būti aiškinama laikantis jos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 81 punktą).

68

Nagrinėjamu atveju, kaip iš esmės pažymėta generalinio advokato išvados 109 punkte, MT saviraiškos laisvei taikomas apribojimas, kylantis iš draudimo atskleisti pagrindinėje byloje aptariamą viešai neatskleistą informaciją, yra, pirma, numatytas teisės aktuose, t. y. Reglamente Nr. 596/2014 ir 2002 m. rugpjūčio 2 d. įstatyme; antra, atitinka esminį atitinkamų teisių ir laisvių turinį, nes toks draudimas, atsižvelgiant į šio reglamento 10 ir 21 straipsnių nuostatas, nėra absoliutus; ir, trečia, juo iš esmės siekiama bendrojo intereso tikslo apsaugoti finansų rinkų vientisumą.

69

Be to, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje aptariamas atskleidimas yra būtinas ir proporcingas, Teisingumo Teismas yra kompetentingas pateikti gaires, kurios padėtų jam priimti sprendimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C‑523/16 ir C‑536/16, EU:C:2018:122, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

70

Šiuo klausimu, vertinant, ar toks informacijos atskleidimas yra būtinas politikui vykdyti pareigas, svarbu atsižvelgti į tai, kad jas vykdantis politikas turi turėti galimybę paskatinti viešas diskusijas visuomenei svarbiais klausimais (pavyzdžiui, dėl valstybinės pašto įmonės privatizavimo projekto).

71

Atlikdamas šį patikrinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į šio atskleidimo aplinkybes.

72

Konkrečiai kalbant, kadangi, nacionalinio teismo teigimu, atskleisdamas informaciją apie artėjantį Bpost privatizavimą MT siekė paskatinti viešas diskusijas bendrojo intereso klausimu, reikia patikrinti, ar, pirma, toks atskleidimas buvo būtinas šiam tikslui pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad Belgijoje jau vyko diskusija dėl valstybės įmonių privatizavimo, nes prieš priimant šio sprendimo 18 punkte nurodytą 2015 m. gruodžio 16 d. įstatymą jau buvo diskutuojama, ir į tai, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 22 punkte, pagal derybininkų kalendorių 2016 m. birželio 6 d. buvo numatyta paskelbti pranešimą spaudai apie privatizavimo sandorio užbaigimą, ir, antra, ar minėtas tokios informacijos atskleidimas, nurodant aptariamame sandoryje dalyvavusių operatorių tapatybę ir naują Belgijos valstybei po šio sandorio teksiančią Bpost kapitalo dalį, buvo tinkamiausia priemonė informuoti visuomenę apie atitinkamai valstybei narei svarbų įvykį, siekiant paskatinti viešas diskusijas.

73

Siekiant nustatyti, ar atitinkamos viešai neatskleistos informacijos atskleidimas atitinka proporcingumo principą, reikia išnagrinėti, ar saviraiškos laisvės apribojimas, kurį lemtų tokio atskleidimo draudimas, būtų pernelyg didelis, palyginti su žala, kurią toks atskleidimas gali padaryti finansų rinkų vientisumui (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 84 punktą).

74

Atlikdamas šį vertinimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi, be kita ko, įvertinti, pirma, galimą tokio apribojimo atgrasomąjį poveikį atitinkamo politiko pareigų vykdymui ir, be kita ko, jo saviraiškos laisvės politinio diskurso srityje užtikrinimui, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 62 punkte primintą jurisprudenciją.

75

Antra, taip pat reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje aptariamos viešai neatskleistos informacijos atskleidimas yra proporcingas siekiamam tikslui – paskatinti viešas diskusijas bendrojo intereso klausimais, kurie gali teisėtai dominti visuomenę arba kurie jai kelia didelį susirūpinimą, ir ar toks atskleidimas nėra pernelyg didelis, palyginti su galima jo žala finansų rinkų vientisumui.

76

Trečia, reikia atsižvelgti į aptariamos viešai neatskleistos informacijos atskleidimo neigiamą įtaką finansų rinkų vientisumui. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, turi išnagrinėti, ar dėl šio atskleidimo galėjo būti vykdoma prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija, kuri galėjo lemti kitų investuotojų finansinius nuostolius ir prarastą pasitikėjimą finansų rinkomis (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 87 punktą).

77

Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: Direktyvos 2003/6 3 straipsnio a punktas, Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalis ir šio reglamento 21 straipsnis, siejami su Chartijos 11 ir 52 straipsniais, EŽTK 10 straipsniu ir lygybės principu, turi būti aiškinami taip, kad politiko atliktas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas žiniasklaidoje, siekiant kritikuoti vykdomą valstybės įmonės privatizavimą ir sukelti viešą diskusiją tam tikru bendrojo intereso klausimu, gali patekti į jo įprastinių pareigų vykdymo sritį, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/6 3 straipsnio a punktą ir Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalį, ir kad šio reglamento 21 straipsnis gali būti taikomas tokiam atskleidimui, jeigu toks atskleidimas, vertinamas atsižvelgiant į šio politiko saviraiškos laisvę, yra būtinas šioms pareigoms vykdyti ir atitinka proporcingumo principą.

78

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) 3 straipsnio a punktas, 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB 10 straipsnio 1 dalis ir šio reglamento 21 straipsnis, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 ir 52 straipsniais, 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniu ir lygybės principu,

turi būti aiškinami taip, kad

politiko atliktas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas žiniasklaidoje, siekiant kritikuoti vykdomą valstybės įmonės privatizavimą ir sukelti viešą diskusiją tam tikru bendrojo intereso klausimu, gali patekti į jo įprastinių pareigų vykdymo sritį, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/6 3 straipsnio a punktą ir Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalį, ir kad šio reglamento 21 straipsnis gali būti taikomas tokiam atskleidimui, jeigu toks atskleidimas, vertinamas atsižvelgiant į šio politiko saviraiškos laisvę, yra būtinas šioms pareigoms vykdyti ir atitinka proporcingumo principą.