–

Verein für Konsumenteninformation, atstovaujamos Rechtsanwalt M. Strohmayer,

–

Koninklijke Luchtvaart Maatschappij NV, atstovaujamos Rechtsanwälte M. Flitsch ir D. Weiß,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. von Rintelen ir N. Yerrell,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 8 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo.

2

Prašymas pateiktas nagrinėjant Verein für Konsumenteninformation (Austrijos vartotojų informavimo asociacija; toliau – VKI) ginčą su Nyderlanduose įsteigta oro transporto bendrove Koninklijke Luchtvaart Maatschappij NV (toliau – KLM) dėl komisinio mokesčio grąžinimo atšaukus oro transporto keleivių skrydį; šį mokestį keleiviai sumokėjo kelionių agentūros Opodo rezervavimo portale (toliau – Opodo), kai pirko savo lėktuvo bilietus šios kelionių agentūros interneto svetainėje.

3

Reglamento Nr. 261/2004 1 konstatuojamoji dalis:

„Bendrijos veiksmais oro transporto srityje, be kita ko, turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį. Be to, turėtų būti visokeriopai atsižvelgiama į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai.“

4

Šio reglamento 1 straipsnio „Tikslas“ 1 dalies b punkte numatyta:

„Šis reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai:

<…>

5

Reglamento 2 straipsnis „Sąvokų apibrėžimai“ išdėstytas taip:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>“

6

Reglamento 5 straipsnio „Skrydžių atšaukimas“ 1 dalies a punkte nustatyta:

„Atšaukus skrydį:

7

Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio „Teisė atgauti sumokėtą sumą arba vykti kitu maršrutu“ 1 dalies a punkte nustatyta:

„Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams leidžiama rinktis:

8

Oro transporto keleiviai nusipirko lėktuvo bilietus į 2020 m. rugpjūčio 19 d. skrydžius iš Vienos (Austrija) per Amsterdamą (Nyderlandai) į Limą (Peru) ir 2020 m. rugsėjo 28 d. skrydžius iš Limos per Amsterdamą į Vieną, vykdomus KLM, International Air Transport Association (Tarptautinė oro transporto asociacija, IATA) sertifikuotos kelionių agentūros Opodo, kuriai leista išduoti KLM lėktuvo bilietus, rezervavimo portale. Jie iš viso sumokėjo Opodo2053,48 EUR, ši suma apėmė 1958,34 EUR siekiančią bilietų kainą ir už minėtų bilietų pirkimą jos rezervavimo portale taikytą 95,14 EUR dydžio tarpininkavimo komisinį mokestį.

9

Atšaukus tuos skrydžius, KLM keleiviams grąžino tik bilietų kainą atitinkančią sumą, kuri neapėmė 95,14 EUR dydžio komisinio mokesčio.

10

Iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytų aplinkybių matyti, kad KLM ir Opodo bendradarbiavo jau bent dešimt metų ir kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų bilietų pirkimo metu jos buvo sudariusios vadinamąją „Global Incentive“ sutartį, kurioje buvo numatytos tam tikros Opodo atlygio sumos, atsižvelgiant į jos parduotų KLM bilietų skaičių, vis dėlto nei šioje sutartyje, nei IATA sutartyse nebuvo sureguliuotas klausimas, ar Opodo gali taikyti komisinį tarpininkavimo mokestį keleiviams ir koks galėtų būti tokio mokesčio dydis.

11

VKI, kuriai keleiviai pagrindinėje byloje perleido savo reikalavimus dėl už lėktuvo bilietus sumokėtos sumos grąžinimo, pareiškė ieškinį Bezirksgericht Schwechat (Švechato apylinkės teismas, Austrija), siekdama, kad KLM sumokėtų 95,14 EUR sumą su palūkanomis, remdamasi Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalimi, manydama, kad bilietų kainos grąžinimas turi apimti ir tarpininkavimo komisinį mokestį. Iš tiesų, VKI nuomone, kadangi KLM žinojo, kad tokį komisinį mokestį paprastai nustato Opodo, būtų neteisinga nereikalauti jo grąžinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad KLM naudojosi Opodo tarpininkavimo paslaugomis. Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos nematyti, kad šį komisinį mokestį įtraukti į bendrą lėktuvo bilieto kainą, kurią reikia grąžinti pagal šią nuostatą, galima tik jei KLM patvirtino tikslią to komisinio mokesčio sumą.

12

KLM prašo atmesti VKI ieškinį ir tvirtina nežinojusi, kad Opodo ima tarpininkavimo komisinį mokestį ir, a fortiori, kokio jis dydžio. Bet kuriuo atveju KLM teigia, kad ji nedavė leidimo keisti pagrindinėje byloje nagrinėjamų lėktuvų bilietų kainų. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją jos leidimas būtinas tam, kad atšaukus skrydį keleiviai pagrindinėje byloje galėtų iš jos reikalauti grąžinti ir minėto komisinio mokesčio sumą.

13

2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu Bezirksgericht Schwechat (Švechato apylinkės teismas) patenkino VKI ieškinį.

14

Tą sprendimą KLM apskundė Landesgericht Korneuburg (Kornoiburgo apygardos teismas, Austrija), šis minėtą sprendimą 2023 m. kovo 21 d. sprendimu panaikino ir tą ieškinį atmetė.

15

Dėl šio sprendimo VKI pateikė kasacinį skundą Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

16

Tas teismas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. Sprendime Harms (C‑601/17, EU:C:2018:702) Teisingumo Teismas konstatavo, jog Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal šią nuostatą grąžinama suma turi apimti tarpininkavimo komisinį mokestį, nebent šis komisinis mokestis buvo nustatytas oro vežėjui nežinant. Vis dėlto, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, šią išimtį, susijusią su aplinkybe, kad oro vežėjas žinojo apie komisinį mokestį (arba ne), galima aiškinti įvairiai.

17

Tam teismui kyla klausimas, kaip konkrečiai oro vežėjas turi būti informuotas apie komisinio mokesčio buvimą ir apie jo dydį, ir kam tenka žinojimo apie tokio komisinio mokesčio buvimą įrodinėjimo našta.

18

Vis dėlto minėtas teismas mano, kad oro vežėjas negali nežinoti, kad įgaliotasis atstovas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio f punktą, neišvengiamai vykdo veiklą siekdamas gauti komisinį mokestį, todėl šis oro vežėjas negali teigti, kad nežinojo tikslaus komisinio mokesčio dydžio, jeigu jis nėra neįprastai didelis, o tai jis turėtų įrodyti.

19

Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu Teisingumo Teismas paskyrė šią bylą devintajai kolegijai ir, taikydamas savo Procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalį, nusprendė nerengti posėdžio. Be to, jis nutarė, kad byla bus nagrinėjama be generalinio advokato išvados.

21

Devintosios kolegijos prašymu, pateiktu pagal to reglamento 60 straipsnio 3 dalį, 2025 m. balandžio 1 d. Teisingumo Teismas šią bylą perskyrė ketvirtajai kolegijai ir, taikydamas to reglamento 76 straipsnio 2 dalį, nusprendė nerengti posėdžio. Jis nutarė, kad byla bus nagrinėjama su generalinio advokato išvada.

22

2025 m. balandžio 28 d. Nutartimi Verein für Konsumenteninformation (Tarpininko imamas komisinis mokestis) (C‑45/24, EU:C:2025:287) Bendrasis Teismas, išklausęs generalinio advokato nuomonę, nusprendė pradėti žodinį bylos nagrinėjimą pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį.

23

2025 m. birželio 19 d. generalinis advokatas pateikė išvadą.

24

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies a punktą kartu su jo 5 straipsnio 1 dalies a punktu reikia aiškinti taip, kad lėktuvo bilieto kaina, į kurią reikia atsižvelgti nustatant sumą, kurią atšaukęs skrydį oro vežėjas turi grąžinti keleiviui, apima skirtumą tarp šio keleivio sumokėtos sumos ir šio oro vežėjo gautos sumos, atitinkantį komisinį mokestį, kurį gavo bendrovė, veikusi kaip tarpininkė; nebūtina, kad oro vežėjas žinotų tikslų to komisinio mokesčio dydį.

25

Pirmiausia reikia pažymėti, kad, oficialiai neprieštaraudama dėl pirmojo klausimo priimtinumo, KLM rašytinėse pastabose teigia, kad būtina atskirti sąvokas „tarpininkavimo mokestis“ ir „tarpininkavimo komisinis mokestis“, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmojo prejudicinio klausimo tekste vartoja kaip sinonimus. Iš tiesų, sąvoka „tarpininkavimo mokestis“ atitiktų atlygį, kurį už teikiamas paslaugas kelionių agentūros gauna iš savo klientų, o sąvoka „tarpininkavimo komisinis mokestis“ – atlygį, kurį tos agentūros gauna iš oro vežėjų.

26

Užtenka priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi kompetenciją nustatyti ir vertinti nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei aiškinti ir taikyti nacionalinę teisę. Pagal Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų kompetencijos pasidalijimą Teisingumo Teismas turi atsižvelgti į faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių pateikti prašyme priimti prejudicinį sprendimą suformuluoti klausimai (2024 m. spalio 17 d. Sprendimo NFŠ, C‑28/23, EU:C:2024:893, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

27

Šiuo atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo suteiktos informacijos matyti, kad 95,14 EUR sumą, kuri, jo žodžiais tariant, atitinka „tarpininkavimo mokestį (tarpininkavimo komisinį mokestį)“, Opodo paėmė iš keleivių pagrindinėje byloje, kai jie pagrindinėje byloje nagrinėjamus bilietus pirko šios kelionių agentūros interneto svetainėje.

28

Tas teismas taip pat primena, kad Teisingumo Teismas jau yra nagrinėjęs tarpininkavimo komisinių mokesčių klausimą, kai aiškino oro transporto keleivių teisės atgauti sumokėtą sumą apimtį pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 8 straipsnių nuostatas 2018 m. rugsėjo 12 d. Sprendime Harms (C‑601/17, EU:C:2018:702).

29

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad KLM nurodytas skirtumas tarp „tarpininkavimo komisinio mokesčio“ ir „tarpininkavimo mokesčio“, kuris pirmuoju atveju tenka oro vežėjui, o antruoju atveju – oro transporto keleiviui, bet kuriuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tiek pagrindinėje byloje, tiek 2018 m. rugsėjo 12 d. Sprendime Harms (C‑601/17, EU:C:2018:702), kurį nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, keliamas tarpininko iš oro transporto keleivio gautos sumos, t. y. šio keleivio už lėktuvo bilietą sumokėtos sumos, ir oro vežėjo gautos sumos skirtumo, grąžinimo klausimas.

30

Kiek tai susiję su pateikto klausimo esme, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies a punktą, kartu su šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punktu, atšaukęs skrydį oro vežėjas privalo atitinkamiems keleiviams suteikti pagalbą ir pasiūlyti jiems, be kita ko, grąžinti bilieto kainą – jį perkant sumokėtą sumą, ir prireikus pasiūlyti skrydį į jų pirmąją išvykimo vietą (2018 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Harms, C‑601/17, EU:C:2018:702, 12 punktą).

31

Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies a punkto tekste nustatytas tiesioginis sąvokos „bilietas“ ir žodžių junginio „jį perkant sumokėta suma“ ryšys, nes tokį bilietą atitinkami keleiviai gali įsigyti tiesiogiai iš oro vežėjo arba per tarpininką, pavyzdžiui, per šio reglamento 2 straipsnio f punkte numatytą įgaliotąjį atstovą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Harms, C‑601/17, EU:C:2018:702, 13 punktą).

32

Šiuo klausimu iš Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio f punkto matyti, kad „bilietas“ – tai dokumentas ar lygiavertis nematerialus ekvivalentas, įskaitant elektroninį, kurį išdavė arba įgaliojo išduoti oro vežėjas arba jo įgaliotasis atstovas. Iš šios apibrėžties aišku, kad dėl bet kokių tokio bilieto dalių, įskaitant kainą, jei šį bilietą išdavė ne pats oro vežėjas, bet kuriuo atveju turi būti gautas jo sutikimas, taigi jos negali atsirasti jam nežinant.

33

Šiuo požiūriu tarpininkavimo komisinis mokestis, kaip lėktuvo bilieto kainos sudedamoji dalis, turi būti laikomas būtinu ir todėl „neišvengiamu“, kad būtų galima naudotis šio oro vežėjo siūlomomis paslaugomis (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 22 d. Sprendimo Mennens, C‑255/15, EU:C:2016:472, 36 punktą ir 2018 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Harms, C‑601/17, EU:C:2018:702, 18 punktą).

34

Iš tikrųjų, kaip matyti iš generalinio advokato išvados 19 ir 27 punktų, lėktuvo bilieto pirkimas per tarpininką yra „vienas sandoris“, nes tarpininkavimo komisinis mokestis yra bilieto kainos dalis, kaip ji suprantama šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir pirkdamas bilietą keleivis negali atsisakyti jį sumokėti.

35

Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad dėl šio tarpininkavimo komisinio mokesčio, kaip „neišvengiamos“ lėktuvo bilieto kainos sudėtinės dalies, oro vežėjas davė leidimą ir todėl jį reikia grąžinti pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies a punktą.

36

Iš tiesų, kai šis oro vežėjas sutinka, kad tarpininkas jo vardu ir jo sąskaita išduotų ir pateiktų lėktuvo bilietus, galima manyti, kad minėtas oro vežėjas neišvengiamai žino apie šio tarpininko komercinę praktiką imti tarpininkavimo komisinį mokestį iš lėktuvo bilietą perkančio oro transporto keleivio, net jei nėra jokios aiškios tai numatančios sutartinės sąlygos, ypač kadangi šis komisinis mokestis yra neatskiriamas nuo atitinkamo lėktuvo bilieto kainos.

37

Vis dėlto oro vežėjas neprivalo žinoti tikslaus tarpininkavimo komisinio mokesčio dydžio, kad oro keleivis, kurio skrydis buvo atšauktas, galėtų gauti kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies a punktą.

38

Iš tiesų, jei būtų aiškinama, kad oro vežėjas gali atsisakyti grąžinti oro keleiviui jo sumokėtą sumą, jeigu jis iš anksto nežinojo tikslios tarpininkavimo komisinio mokesčio sumos, šis vežėjas bandytų atsisakyti ją grąžinti, remdamasis tuo, kad apie tikslią tarpininkavimo komisinio mokesčio sumą jis nebuvo informuotas. Tokiu atveju šis keleivis galėtų būti priverstas kreiptis į tarpininką, kad atgautų už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant tarpininkavimo komisinio mokesčio sumą, pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies a punktą, tačiau dėl tokios procedūros kompensacija galėtų vėluoti ir keleiviui galėtų atsirasti papildomų, net neproporcingų išlaidų.

39

Tai prieštarautų Reglamento Nr. 261/2004 1 konstatuojamojoje dalyje nurodytam tikslui užtikrinti aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį ir šiuo reglamentu nustatytų kompensavimo procedūrų supaprastinimui.

40

Panašiai toks aiškinimas galėtų paskatinti oro transporto keleivį atsisakyti galimybės kreiptis į tarpininką ir rinktis tiesioginį užsakymą iš oro vežėjo, nors bilieto kaina, kurią siūlo toks tarpininkas, tam keleiviui gali būti finansiškai palankesnė.

41

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento (EB) Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies a punktą kartu su jo 5 straipsnio 1 dalies a punktu reikia aiškinti taip, kad lėktuvo bilieto kaina, į kurią reikia atsižvelgti nustatant sumą, kurią atšaukęs skrydį oro vežėjas turi grąžinti keleiviui, apima skirtumą tarp šio keleivio sumokėtos sumos ir šio oro vežėjo gautos sumos, atitinkantį komisinį mokestį, kurį gavo bendrovė, veikusi kaip tarpininkė; nebūtina, kad oro vežėjas žinotų tikslų to komisinio mokesčio dydį.

42

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, atsakyti į antrąjį prejudicinį klausimą nereikia.

43

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 8 straipsnio 1 dalies a punktą kartu su jo 5 straipsnio 1 dalies a punktu

reikia aiškinti taip:

lėktuvo bilieto kaina, į kurią reikia atsižvelgti nustatant sumą, kurią atšaukęs skrydį oro vežėjas turi grąžinti keleiviui, apima skirtumą tarp šio keleivio sumokėtos sumos ir šio oro vežėjo gautos sumos, atitinkantį komisinį mokestį, kurį gavo bendrovė, veikusi kaip tarpininkė; nebūtina, kad tas oro vežėjas žinotų tikslų to komisinio mokesčio dydį.