Laikina versija

GENERALINĖS ADVOKATĖS

TAMARA ĆAPETA IŠVADA,

pateikta 2026 m. liepos 16 d.(1)

Byla C‑273/24 (Naski)(i)

X. Y.,

dalyvaujant:

Prokurator Generalny,

Rzecznik Praw Obywatelskich

(Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 267 straipsnis – Jurisdikcija – Priimtinumas – Teisinė valstybė – Pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) Civilinių bylų kolegijos Teisingumo Teismui pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Šios kolegijos sudėties keitimas Teisingumo Teismui atsakius į prejudicinį klausimą “

I.      Įvadas

1.        Ne vienus metus Lenkijai traukiantis nuo teisinės valstybės principo liko spraga, kurią sunku užpildyti, nepaisant šios valstybės narės noro ištaisyti padėtį.

2.        Ši byla yra nerimą keliantis šių sunkumų pavyzdys.

3.        Teisingumo Teismo ne pirmą kartą prašoma priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su Sąjungos reikalavimų dėl pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo, kaip įtvirtinta ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, aiškinimu, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį. Kartu Teisingumo Teismo prašoma nustatyti teisių gynimo priemones dėl šių reikalavimų pažeidimo esant situacijai, kai pažeidimas yra sistemingas ir paveikė didelę dalį Lenkijos teismų sistemos, tačiau jo dar nepavyko sėkmingai išspręsti ir ištaisyti pačios tos valstybės narės demokratiniais procesais.

4.        Šias problemas dar labiau pabrėžia ypatingos šios bylos aplinkybės, kurios, kaip išsamiau paaiškinsiu toliau, kyla iš ieškinio, pareikšto tuometinio teisėjo, užginčijusio sprendimą perkelti jį iš vieno Lenkijos apygardos teismo skyriaus į kitą ir dabar tapusio tos valstybės narės teisingumo ministru.

5.        Nors procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo Teisingumo Teismo užduotis neabejotinai yra aiškinti iš teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus, kaip sukonkretinta ESS 19 straipsnio 1 dalyje ir Chartijos 47 straipsnyje, siekiant pateikti gairių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kad šis galėtų nustatyti, ar tam tikros nacionalinės teismų sistemos taisyklės ar situacijos prieštarauja tiems reikalavimams, mano nuomone, Teisingumo Teismo kompetencijai nepriklauso spręsti, kaip nagrinėti tokius galimus pažeidimus. Už teismų sistemos suderinimą su šiais reikalavimais veikiau yra atsakinga kiekviena valstybė narė.

6.        Teisingumo Teismas iš esmės šią poziciją išdėstė savo neseniai priimtame 2026 m. kovo 24 d. Sprendime Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teismo teisėjo nušalinimas)(2). Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimu Wałęsa prieš Lenkiją(3), kuriuo buvo nustatytas precedentas, Teisingumo Teismas nusprendė, jog dėl Lenkijos teismų sistemoje tebesitęsiančių sisteminių problemų būtina, kad Lenkijos valstybė imtųsi atitinkamų teisėkūros ir kitų priemonių(4). Manau, kad ši išvada taip pat perteikia mintį, jog Teisingumo Teismo užduotis nėra siūlyti sprendimus dėl išliekančių sisteminių pažeidimų.

7.        Atsižvelgdama į šias įžangines pastabas, pirmiausia kuo trumpiau ir paprasčiau paaiškinsiu sudėtingas šios bylos aplinkybes. Tada pateiksiu savo nuomonę, kodėl šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą viršija Teisingumo Teismo jurisdikciją procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Galiausiai išnagrinėsiu prejudicinį klausimą tam atvejui, jeigu Teisingumo Teismas vis dėlto nuspręstų, kad būtina priimti sprendimą šioje byloje.

II.    Bylos aplinkybės

A.      Platesnis kontekstas

8.        Teisingumo Teismo teisėjams gerai žinomas platesnis kontekstas, kai Lenkijos teismų nepriklausomumas sumažėjo po ankstesnės vyriausybės priimtų teisės aktų pakeitimų. Teisingumo Teismo buvo paprašyta nuspręsti dėl šių pakeitimų įvairių aspektų suderinamumo su Sąjungos teise daugelyje Europos Komisijos inicijuotų pažeidimo procedūrų, o dar didesniame skaičiuje prejudicinių sprendimų jis aiškino Sąjungos teisę, kuri reikšminga vertinant šių pakeitimų teisėtumą. Šie pakeitimai taip pat buvo įvertinti keliuose EŽTT sprendimuose, sulaukė plačios tarptautinės kritikos ir netgi paskatino Komisiją pirmą kartą istorijoje pradėti procedūrą pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį(5).

9.        Atrodo, kad nuo ginčijamų teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo dienos buvo paskirta daugiau nei 3 000 teisėjų(6).

10.      Vis dėlto iki šiol, net ir 2023 m. gruodžio mėn. pasikeitus vyriausybei, atrodo, kad Lenkija dar nesiėmė jokių bendrų priemonių, siekdama išspręsti šių teisėjų neteisėto paskyrimo klausimą. Pavyzdžiui, neseniai Lenkija pasiūlė teisėjus suskirstyti į tris kategorijas – žaliąją (apie 1 200 naujai paskirtų teisėjų), geltonąją (apie 1 100 asmenų) ir raudonąją (apie 350 asmenų bendrosios kompetencijos teismuose ir 80 asmenų Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) bei Naczelny Sąd Administracyjny (Aukščiausiasis administracinis teismas, Lenkija) – ir skirtingai išspręsti jų paskyrimų neteisėtumo klausimą: kai kuriuos įteisinti įstatymu, kai kuriuos pakviesti dalyvauti naujose paskyrimo procedūrose arba tam tikrus asmenis atleisti iš pareigų, į kurias jie buvo paskirti. Šis pasiūlymas buvo pateiktas Venecijos komisijai, ji 2026 m. kovo mėn. pateikė Nuomonę Nr. 1238/2025(7), tačiau Lenkijos valstybė iki šiol nesiėmė jokių konkrečių teisėkūros ar kitų priemonių.

11.      Tokios yra šios bylos faktinės aplinkybės. Šiuo metu, kaip teismo posėdyje pažymėjo X. Y., institucijų darbas yra paralyžiuotas. Teisėjai, paskirti pagal procedūras, galiojusias iki teisės aktų pakeitimų, nenori dirbti kartu su asmenimis, paskirtais teisėjais pagal procedūras, įsigaliojusias po teisės aktų pakeitimų, ir taip įteisinti jų paskyrimus. Be to, piliečiai ir bylų šalys, dalyvaujančios teismo procesuose Lenkijos teismuose, negali būti tikri, ar bylas nagrinėja pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas ir ar dėl jų bus priimti galiojantys teismo sprendimai.

B.      Šios bylos aplinkybės

12.      Norint suprasti nagrinėjamą bylą, reikia grįžti į 2018 m. vasarą.

13.      X. Y., anksčiau vadintas W. Ż., buvo Lenkijos apygardos teismo teisėjas. 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu to teismo pirmininkas be X. Y. sutikimo perkėlė jį iš teismo skyriaus, kuriame jis ėjo pareigas, į kitą to paties teismo skyrių.

14.      Remdamasis atitinkama nacionaline teise, X. Y. pateikė ieškinį dėl to sprendimo Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija; toliau – KRS), o ši nusprendė, kad nėra pagrindo nagrinėti tą ieškinį (toliau – KRS sprendimas).

15.      2018 m. lapkričio 14 d. X. Y. pateikė apeliacinį skundą dėl minėto KRS sprendimo Lenkijos Aukščiausiajam Teismui (toliau – Aukščiausiasis Teismas). Skundą nagrinėjo Izba Kontroli Nadzwyczajnej i Spraw Publicznych (Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija, Lenkija; toliau – Išimtinės kontrolės kolegija).

16.      Kartu su ieškiniu X. Y. taip pat pateikė prašymą nušalinti visus Išimtinės kontrolės kolegiją sudarančius teisėjus, motyvuodamas tuo, kad šie teisėjai, atsižvelgiant į jų skyrimo tvarką, neatitiko nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų. Šį prašymą dėl nušalinimo nagrinėjo Sąd Najwyższy (Izba Cywilna) (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija, Lenkija; toliau – Civilinių bylų kolegija), kurią sudarė trys teisėjai.

17.      Vis dėlto per tą laiką 2019 m. kovo 8 d. nutartimi Išimtinės kontrolės kolegija, kurią sudarė vienas teisėjas – BD, atmetė X. Y. apeliacinį skundą dėl KRS sprendimo (toliau – BD nutartis), nepaisant to, kad Civilinių bylų kolegija, sudaryta iš trijų teisėjų, turėjo bylos medžiagą ir X. Y. nebuvo išklausytas.

18.      Apeliacinis procesas, o kartu ir tarpinė procedūra, kurioje sprendimą turėjo priimti Civilinių bylų kolegija, sudaryta iš trijų teisėjų, BD nutartimi būtų buvę užbaigti. Vis dėlto trijų teisėjų kolegija, laikydamasi nuomonės, kad BD nutartimi buvo pažeistas įstatymas, nusprendė perduoti tam tikrus klausimus išplėstinės sudėties Civilinių bylų kolegijai, sudarytai iš septynių teisėjų. Šie klausimai, be kita ko, buvo susiję su BD nutarties teisinėmis pasekmėmis, atsižvelgiant į BD paskyrimo teisėju tvarką.

19.      Savo ruožtu iš septynių teisėjų sudaryta Civilinių bylų kolegija nusprendė dėl to pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

20.      Po šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą buvo priimtas 2021 m. spalio 6 d. Sprendimas W. Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Paskyrimas)(8), jame Teisingumo Teismas pateikė Sąjungos teisės išaiškinimą, iš kurio iš esmės matyti, kad, atsižvelgiant į BD paskyrimo aplinkybes, BD nutartis negali būti laikoma priimta pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo(9). Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, jog septynių teisėjų kolegija, atsakydama trijų teisėjų kolegijai, turi padaryti išvadą, kad, vadovaudamasi Sąjungos teisės viršenybės principu, ji turėtų paskelbti BD nutartį negaliojančia(10).

C.      Ši byla, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme

21.      Po Sprendimo W. Ż. Civilinių bylų kolegija, sudaryta iš septynių teisėjų, turėjo trijų teisėjų kolegijai atsakyti, kad Išimtinės kontrolės kolegija, sudaryta iš vieno teisėjo, neatitinka reikalavimų, keliamų pagal įstatymą įsteigtam nepriklausomam ir nešališkam teismui, o tai būtų leidę trijų teisėjų kolegijai pripažinti BD nutartį niekine.

22.      Vis dėlto laikotarpiu nuo nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo dienos (2019 m. gegužės 21 d.) iki Teisingumo Teismo sprendimo W. Ż. priėmimo dienos (2021 m. spalio 6 d.) trys iš septynių Civilinių bylų kolegijos teisėjų išėjo į pensiją.

23.      2022 m. sausio 26 d. nutartimi MB, kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, vadovaujantis Civilinių bylų kolegijos darbui (toliau – Civilinių bylų kolegijos pirmininkas), paskyrė naują septynių teisėjų kolegiją, kurioje trys išėję į pensiją teisėjai, taip pat teisėjas, anksčiau pirmininkavęs tai kolegijai, buvo pakeisti naujais teisėjais.

24.      Šią naują kolegiją sudaro: JK, Aukščiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas, kuris yra pirmininkaujantis teisėjas, ir KS, CV ir RX; visi keturi buvo naujai paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais po teisės aktų pakeitimų, susijusių su Lenkijos teisingumo sistema. Kiti trys teisėjai buvo ankstesnės sudėties kolegijos nariai: KW, kuris tebėra teisėjas pranešėjas, taip pat PW ir WZ. Šie trys teisėjai buvo paskirti į Aukščiausiąjį Teismą dar prieš įsigaliojant minėtiems teisės aktų pakeitimams.

25.      Šias aplinkybes galima apibendrinti toliau pateiktoje lentelėje:

26.      KW, teisėjas pranešėjas septynių teisėjų kolegijoje, nusprendė pateikti šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą, nes jam kilo abejonių, ar šios kolegijos sudėties pasikeitimas neprieštarauja Sąjungos teisei.

27.      Šis teisėjas, be kita ko, pabrėžė, kad šios kolegijos sudėtis buvo pakeista nesant objektyvių priežasčių ir prieštarauja ankstesnei Civilinių bylų kolegijos praktikai, pagal kurią kolegija būdavo papildoma, o ne skiriama visiškai naujai. Be to, kolegiją sudaro dauguma naujų asmenų, kurie buvo paskirti tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir BD, kai jis buvo paskirtas teisėju. Tai leidžia manyti, kad tokios priemonės gali būti vertinamos kaip siekis daryti įtaką kolegijos sprendimui. Šį įspūdį sustiprina tai, kad pakeitimą atliko MB, Civilinių bylų kolegijos pirmininkas, kuris buvo paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėju tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir BD, ir tai, kad kolegijos atliekamo vertinimo objektas yra būtent BD paskyrimo aplinkybės. Dėl to bet koks kolegijos sprendimas turėtų tų pačių trūkumų, kurie turi įtakos BD nutarties teisėtumui.

28.      Be to, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad X. Y. pateikė prašymus dėl keturių naujų kolegijos narių nušalinimo, kurie nutarties priėmimo metu dar nebuvo išnagrinėti(11).

29.      Šiomis aplinkybėmis KW, teisėjas pranešėjas septynių teisėjų kolegijoje, nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„[(1)]      Ar tuo atveju, kai valstybės narės paskutinės instancijos teismas (Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija)), gavęs iš [Europos Sąjungos Teisingumo Teismo] Sąjungos teisės išaiškinimą dėl teisinių pasekmių, kylančių pažeidžiant tos valstybės narės pagrindines teisės nuostatas dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo, nes:

a)      Lenkijos Respublikos Prezidentas įteikė paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas raštus, nepaisydamas to, kad [KRS] sprendimas dėl teikimo skirti į pareigas buvo apskųstas kompetentingame nacionaliniame teisme (Naczelny Sąd Administracyjny (Aukščiausiasis administracinis teismas, Lenkija)), Aukščiausiasis administracinis teismas sustabdė ginčijamo sprendimo vykdymą pagal nacionalinę teisę ir apeliacinė byla dar nebuvo baigta nagrinėti, o ją išnagrinėjęs Aukščiausiasis administracinis teismas galutinai panaikino ginčijamą KRS sprendimą dėl jo neteisėtumo ir visam laikui pašalino jį iš teisinės sistemos; dėl to paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas procesas prarado pagal Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos Respublikos Konstitucija) 179 straipsnį reikalaujamą pagrindą, kurį sudaro [KRS] teikimas dėl paskyrimo į teisėjo pareigas;

b)      nacionalinė institucija ([KRS]), kuri, atsižvelgiant į jos narių teisėjų skyrimo aplinkybes ir veiklos pobūdį, neatitinka konstitucinei institucijai, užtikrinančiai teismų ir teisėjų nepriklausomumą, keliamų reikalavimų, nes buvo įsteigta Ustawa z 8 grudnia 2017 r. o zmianie ustawy o Krajowej Radzie Sądownictwa oraz niektórych innych ustaw (2017 m. gruodžio 8 d. Nacionalinės teisėjų tarybos įstatymo ir kai kurių kitų įstatymų pakeitimo įstatymas) (Dz. U., 2018, 3 pozicija) nustatyta tvarka, atliko išankstinio paskyrimo procedūrą, kurioje nebuvo laikomasi skaidrumo ir teisingumo principų,

–      turi išnagrinėti jam pateiktą teisinį klausimą, taikydamas Teisingumo Teismo pateiktą Sąjungos teisės išaiškinimą, ar ESS 2 straipsnio, 6 straipsnio 1 ir 3 dalių, 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir SESV 267 straipsnio, siejamų su Chartijos 47 straipsniu, nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiama Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijoje, nagrinėjančioje šį teisinį klausimą, būti bet kuriam iš asmenų, paskirtų į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas padarant 1 punkto a arba b papunktyje nurodytą valstybės narės nacionalinės teisės normų pažeidimą, ir kad pagal jas draudžiama keisti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą pateikusios valstybės narės teismo teisėjų kolegijos sudėtį po to, kai Teisingumo Teismas priėmė sprendimą atsakydamas į šį klausimą, ir sudėties keitimas nėra grindžiamas objektyviomis priežastimis (pvz., teisėjo, kuris buvo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios teisėjų kolegijos narys, mirtimi ar išėjimu į pensiją),

–      pagal nurodytas nuostatas draudžiama asmeniui, paskirtam į Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas ir vadovaujančiam Civilinių bylų kolegijos darbui, kuris taip pat buvo paskirtas į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas padarant 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytą valstybės narės nacionalinės teisės normų pažeidimą, arba bet kuriam kitam asmeniui, paskirtam į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas taip pat padarant 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytą valstybės narės nacionalinės teisės normų pažeidimą, atlikti bet kokį sprendimo priėmimo veiksmą byloje, susijusioje su šio teisinio klausimo nagrinėjimu, įskaitant nutartis, visų pirma dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sudėties arba klausimui išnagrinėti skiriamo jos posėdžio datos, todėl tokios nutartys ar sprendimo priėmimo veiksmai turi būti laikomi nesukeliančiais teisinių pasekmių,

–      ir jas reikia aiškinti taip, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjas, kurį paskiriant nebuvo padaryta nė vieno iš 1 punkto a arba b papunktyje aprašytų pažeidimų, siekdamas išvengti, kad bylą nagrinėtų teismas, kuris nėra nepriklausomas, nešališkas ir pagal įstatymą įsteigtas teismas, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisę, turi teisę ir pareigą atsisakyti būti įtrauktas į Aukščiausiojo Teismo kolegiją, kurioje dauguma teisėjų yra asmenys, paskirti į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas padarant 1 punkto a arba b papunktyje nurodytą valstybės narės nacionalinės teisės normų pažeidimą, ir, jei atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, jas reikia aiškinti taip, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjas, kurį paskiriant nebuvo padaryta 1 punkto a arba b papunktyje aprašytų pažeidimų ir kuris yra teisėjas pranešėjas byloje, kurioje nagrinėjamas tas teisinis klausimas, turi teisę sudaryti Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegiją šiam klausimui išnagrinėti, neatsižvelgdamas į nacionalinės teisės normas, pagal kurias Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, kuris vadovauja Civilinių bylų kolegijos darbui, suteikiami įgaliojimai sudaryti teisėjų kolegijų, nagrinėjančių bylas Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijoje, sudėtis, tam, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos teisės ir Teisingumo Teismo atlikto jos išaiškinimo veiksmingumas, ir taip, kad pagal jas draudžiama, kad asmuo, paskirtas į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas padarant 1 punkto a arba b papunktyje nurodytą valstybės narės nacionalinės teisės normų pažeidimą, arba kitas asmuo, paskirtas į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas padarant 1 punkto a arba b papunktyje nurodytą valstybės narės nacionalinės teisės normų pažeidimą, eitų bet kokias vadovaujamas pareigas Aukščiausiajame Teisme (įskaitant, be kita ko, šio teismo pirmininko, pirmojo pirmininko arba Aukščiausiojo Teismo kolegijų skyrių pirmininkų pareigas) arba bet kokias pareigas Aukščiausiojo Teismo organuose (pvz., Aukščiausiojo Teismo kolegijos nario ar jo pavaduotojo pareigas arba Aukščiausiojo Teismo drausmines bylas nagrinėjančio pareigūno pareigas), kurias gali eiti tik teisėtai paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, ir kad tokie asmenys atliktų bet kokius Aukščiausiojo Teismo teisėjų, vykdančių minėtas funkcijas, kompetencijai priklausančius veiksmus, atsižvelgiant į jų galimą faktinę ar teisinę įtaką Aukščiausiojo Teismo jurisdikcinių funkcijų vykdymui?“

30.      Praėjus maždaug mėnesiui nuo to laiko, kai Teisingumo Teismui buvo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl šios bylos, X. Y. buvo grąžintas į ankstesnes teisėjo pareigas, o 2025 m. liepos 24 d. jis buvo paskirtas teisingumo ministru, todėl tą pačią dieną atsistatydino iš teisėjo pareigų(12).

31.      Teisingumo Teismas nutarė paprašyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikti kelis papildomus paaiškinimus(13) ir šis teismas tai padarė 2025 m. balandžio 9 d.

32.      Šioje byloje Teisingumo Teismui rašytines pastabas pateikė X. Y., Prokurator Generalny (Lenkijos generalinis prokuroras), Lenkijos Respublika ir Komisija.

33.      2026 m. kovo 16 d. vyko posėdis, kuriame žodines pastabas pateikė visos šios šalys, išskyrus Lenkijos Respubliką. Posėdyje taip pat dalyvavo Rzecznik Praw Obywatelskich (Lenkijos ombudsmenas).

III. Analizė

A.      Įžanginės pastabos

34.      Šios bylos tikslais svarbu priminti, kad Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisėjų skyrimo tvarka yra neatskiriama sąvokos „pagal įstatymą įsteigtas teismas“, kaip tai suprantama Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, dalis. Todėl teismo nepriklausomumą galima vertinti, be kita ko, pagal tai, kaip skiriami jo nariai(14). Skyrimo procesas turi įtakos ne tik paties teismo nepriklausomumui, bet ir kiekvienos bylos teisėjų kolegijos sudėčiai(15).

35.      Lenkijoje teisėjus KRS, kurios užduotis – užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, teikimu skiria Respublikos Prezidentas(16). Nuo tada, kai 2017 m. gruodžio 8 d. įstatymu buvo priimti teisės aktų pakeitimai(17), Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad kyla pagrįstų abejonių dėl KRS nepriklausomumo atliekant teisėjų skyrimo funkciją(18).

36.      Vis dėlto Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad vien aplinkybės, jog teisėjas buvo paskirtas remiantis naujos sudėties KRS teikimu, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog nebuvo įvykdyti ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir Chartijos 47 straipsnyje nustatyti reikalavimai(19).

37.      Priešingai, norint nuspręsti dėl konkretaus teisėjo nepriklausomumo, būtina atsižvelgti į visas su jo paskyrimu susijusias aplinkybes(20).

38.      Be to, ne kiekvienas paskyrimo procedūros trūkumas lemia teismo sudėties pripažinimą negaliojančia; svarbūs tik tie pažeidimai, kurie yra tokio esminio pobūdžio, kad kiltų didelių ir pagrįstų abejonių, jog tas teisėjas nėra nepriklausomas nuo išorinės įtakos, ypač kitų valdžios struktūrų(21).

39.      Svarbu pažymėti, kad remdamasis tokiu visapusišku vertinimu Teisingumo Teismas nustatė, jog aplinkybės, kuriomis teisėjai buvo paskirti per procedūras pagal KRS nutarimus Nr. 330/2018(22) ir Nr. 331/2018(23), kelia didelių ir pagrįstų abejonių dėl pagal šiuos nutarimus paskirtų asmenų nepriklausomumo ir nešališkumo.

40.      Iš esmės tos aplinkybės buvo tokios: minėtų KRS nutarimų, kuriais KRS Lenkijos Respublikos prezidentui pasiūlė paskirti šiuos asmenis teisėjais, galiojimas buvo sustabdytas Aukščiausiojo administracinio teismo sprendimu, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą byloje A. B.(24); Prezidentas, nelaukdamas to teismo galutinio sprendimo, paskyrė tuos teisėjus; o Aukščiausiasis administracinis teismas, gavęs Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą byloje A. B., panaikino ginčijamus KRS nutarimus(25).

41.      Šiame etape verta priminti, jog spręsdamas, ar kolegija, sudaryta iš teisėjų, paskirtų taikant procedūras, keliančias abejonių dėl jų nepriklausomumo, yra „teismas“, kad turėtų teisę kreiptis į Teisingumo Teismą pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas byloje Krajowa Rada Sądownictwa(26) padarė išvadą, kad Išimtinės kontrolės kolegija, į kurią visi asmenys buvo paskirti remiantis KRS nutarimu Nr. 331/2018, negalėjo būti laikoma atitinkančia šią sąlygą, o tai paneigia prezumpciją, kad nacionalinis teismas atitinka „teismo“ reikalavimus pagal SESV 267 straipsnį(27).

42.      Sprendime Prezes Urzędu Ochrony Konkurencji i Konsumentów(28) Teisingumo Teismas nustatė, kad ši prezumpcija paneigta dėl asmens, paskirto remiantis KRS nutarimu Nr. 330/2018. Teisingumo Teismas nusprendė, kad, nors, skirtingai nuo Išimtinės kontrolės kolegijos, Civilinių bylų kolegija nėra naujai įsteigta kolegija, teisėjų skyrimo į Išimtinės kontrolės kolegiją procedūra (pagal KRS nutarimą Nr. 331/2018) ir teisėjų skyrimo į Civilinių bylų kolegiją procedūra (pagal KRS nutarimą Nr. 330/2018) turi tų pačių trūkumų ir „jau vien dėl jų teisės subjektams gali kilti pagrįstų ir [didelių] abejonių šio teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu“(29).

43.      Šias procedūras vadinsiu „procedūromis, pripažintomis neatitinkančiomis reikalavimų“, nes galima daryti išvadą, kad, kaip mano Teisingumo Teismas, teisėjai, paskirti pagal KRS nutarimus Nr. 330/2018 ir Nr. 331/2018, neatitinka Sąjungos teisės reikalavimų dėl nepriklausomumo.

44.      Kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, keturi asmenys, paskirti į naują septynių teisėjų kolegiją, būtent JK, KS, CV ir RX, taip pat MB, kuris juos paskyrė į tą kolegiją, buvo paskirti Civilinių bylų kolegijos teisėjais remiantis KRS nutarimu Nr. 330/2018.

45.      Šiomis aplinkybėmis savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia gauti gairių dėl šių trijų pagrindinių klausimų: ar pagal Sąjungos teisę draudžiama asmenims, paskirtiems pagal procedūras, pripažintas neteisėtomis, dalyvauti kolegijoje, kuri turi taikyti Sąjungos teisę, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas (Sprendime W. Ż.); antra, ar asmens, paskirto Civilinių bylų kolegijos pirmininku pagal procedūrą, pripažintą neteisėta, sprendimas turi būti laikomas neturinčiu teisinių pasekmių; trečia, kokios yra tokių pažeidimų pasekmės kitiems kolegijos teisėjams, konkrečiai – ar tie teisėjai gali atsisakyti dalyvauti tokioje kolegijoje ir ar teisėjas pranešėjas turi teisę paskirti į kolegiją kitus teisėjus.

46.      Mano nuomone, Teisingumo Teismas šioje byloje neturi jurisdikcijos atsakyti į šiuos klausimus (B dalis). Vis dėlto šiuos klausimus taip pat išnagrinėsiu, siekdama padėti Teisingumo Teismui, jeigu jis nuspręstų kitaip (C dalis).

B.      Procesiniai prieštaravimai

47.      Iš esmės šioje byloje du procesinius prieštaravimus pareiškė ombudsmenas ir Komisija.

48.      Pirmasis prieštaravimas susijęs su Teisingumo Teismo jurisdikcija. Šios šalys teigia, kad Teisingumo Teismui nėra būtinybės priimti sprendimą šioje byloje, atsižvelgiant į vėlesnių įvykių, susijusių su X. Y. grąžinimu į teisėjo pareigas ir vėlesniu paskyrimu teisingumo ministru, poveikį.

49.      Antrasis prieštaravimas susijęs su prejudicinio klausimo priimtinumu, atsižvelgiant į Komisijos abejones dėl to, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galės atsižvelgti į Teisingumo Teismo sprendimą.

1.      Dėl jurisdikcijos

50.      Pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti tik į tuos klausimus, kurie yra būtini, kad būtų išspręstas nagrinėjamas ginčas. Kitaip tariant, turi būti byla, kurią turi išnagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos teikti patariamąsias nuomones dėl bendrų ar hipotetinių klausimų, net jei tokie klausimai galėtų būti naudingi kitose bylose(30).

51.      Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš šios išvados 12–29 punktų, prejudicinis klausimas pateiktas vykstant tarpinei procedūrai, susijusiai su pagrindine byla. Šioje tarpinėje procedūroje septynių teisėjų kolegija turi pateikti rekomendaciją trijų teisėjų kolegijai dėl BD nutarties, kuria buvo užbaigta pagrindinė byla, o kartu ir tarpinė procedūra, teisinio galiojimo.

52.      Pagrindinėje byloje nagrinėjamas prašymas panaikinti KRS sprendimą. Laimėjęs bylą X. Y. būtų grąžintas į atitinkamą apygardos teismo skyrių, kuriame ėjo pareigas. Visgi per tą laiką X. Y. buvo grąžintas į ankstesnes pareigas tame teisme, o vėliau atsistatydino iš teisėjo pareigų, kai buvo paskirtas Lenkijos Respublikos teisingumo ministru. Todėl, kaip iš esmės teigia ombudsmenas ir Komisija, ieškinys neturi prasmės.

53.      Vis dėlto atsakydamas į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus (žr. šios išvados 31 punktą) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškino, kad jis nepadarė jokių išvadų dėl to, ar X. Y. grąžintas į to apygardos teismo skyrių, iš kurio buvo perkeltas, nes tokios išvados nepriklauso jo jurisdikcijai. Šio teismo nuomone, kadangi X. Y. pateiktas apeliacinis skundas dėl KRS sprendimo nebuvo atsiimtas, jo užduotis nuspręsti dėl prašymo nušalinti teisėjus, siekiant užtikrinti, kad pagrindinę bylą nagrinėtų tinkamai sudaryta teisėjų kolegija, lieka nepakitusi, neatsižvelgiant į jokius faktinio pobūdžio pokyčius, susijusius su pagrindine byla. Kitaip tariant, X. Y. prašymas dėl Išimtinės kontrolės kolegijos teisėjų nušalinimo tebėra galiojantis, todėl vis dar būtina išnagrinėti šį prašymą ir išspręsti visus jame keliamus teisinius klausimus. Teismo posėdyje X. Y. patvirtino, kad ieškinio dėl KRS sprendimo panaikinimo neatsiėmė.

54.      Tiesa, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuoroda, jog pagrindinė byla tebenagrinėjama, yra Teisingumo Teismui privaloma ir iš principo negali būti ginčijama pagrindinės bylos šalių(31).

55.      Vis dėlto tai nekeičia to, kad Teisingumo Teismas prireikus turi išnagrinėti aplinkybes, kuriomis nacionalinis teismas perdavė jam bylą, siekdamas įvertinti, ar jis turi jurisdikciją(32).

56.      Kaip nusprendė Teisingumo Teismas, „jeigu paaiškėja, kad pateiktas klausimas akivaizdžiai nebėra reikšmingas šiam ginčui išspręsti, Teisingumo Teismas turi konstatuoti pagrindo sprendimui priimti nebuvimą“(33).

57.      Esant dabartinei situacijai, viena vertus, pagrindinė byla, su kuria susijusi tarpinė procedūra dėl teisėjų nušalinimo, formaliai vis dar nagrinėjama. Tai galėtų būti argumentas, kad Teisingumo Teismas turėtų priimti sprendimą šioje byloje.

58.      Vis dėlto, kita vertus, yra aišku ir neginčijama, kad X. Y. nebegali būti grąžintas į ankstesnes Lenkijos apygardos teismo teisėjo pareigas(34). Todėl pagrindinis ieškinys X. Y., kaip teisėjui ir ieškovui toje byloje, nebeturi jokios prasmės.

59.      Teismo posėdyje X.Y. iš esmės teigė, kad pagrindinė byla vis dar yra svarbi siekiant apsaugoti piliečių bendrąjį interesą pagal Sąjungos teisę. Jis rėmėsi platesniu kontekstu, paaiškindamas, kad tebesitęsianti situacija, kai neteisėtai paskirti teisėjai ir toliau dalyvauja teisėjų kolegijose, kelia pavojų, kad bylos šalims bus padaryta didelė ir nepataisoma žala, ir pažeidžia veiksmingos teisminės apsaugos principą.

60.      Mano supratimu ir remiantis šiais teiginiais, atrodo, kad X. Y., kaip teisingumo ministras, iš tiesų nusprendė neatsiimti ieškinio, kurį pateikė būdamas teisėju, siekdamas gauti iš Teisingumo Teismo Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris atitiktų bendrąjį interesą išspręsti Lenkijos teisingumo sistemoje vis dar egzistuojančias problemas.

61.      Vis dėlto Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos teikti Sąjungos teisės išaiškinimą procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pateikdamas patariamąją nuomonę, net jei atsakymas būtų naudingas bendrajam interesui(35).

62.      Be to, galimas būsimas ieškinys dėl žalos atlyginimo taip pat negali suteikti pagrindo Teisingumo Teismui pateikti prejudicinį sprendimą. Toks ieškinys nėra nagrinėjamas(36), todėl Teisingumo Teismas atsakytų į hipotetinį klausimą(37), kuris galbūt niekada nebus pateiktas teismui(38).

63.      Apibendrinant galima teigti, jog šios bylos aplinkybėmis tai, kad procedūra formaliai vis dar vyksta, negali būti viršiau už taisyklę, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos teikti patariamųjų ar hipotetinių nuomonių procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, ypač tuo atveju, kai žino, kad neliko pagrindo nagrinėti pagrindinę bylą(39).

64.      Mano nuomone, Teisingumo Teismo vaidmuo teikiant gaires nacionaliniams teismams aiškinant Sąjungos teisę konkrečiose bylose yra esminis siekiant išsaugoti proceso dėl prejudicinio sprendimo priėmimo teisėtumą ir Teisingumo Teismo teisminį, o ne patariamąjį vaidmenį šioje procedūroje.

65.      Taigi manau, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos šioje byloje, nes prejudicinio sprendimo pateikimas byloje, kurią nagrinėti nebėra pagrindo, viršytų jo teisminę funkciją.

2.      Dėl priimtinumo

66.      Jeigu Teisingumo Teismas vis dėlto manytų, kad bylos nagrinėjimas tebevyksta, būtina išnagrinėti procesinį prieštaravimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo šioje byloje.

67.      Šiuo klausimu Komisija, remdamasi Sprendimu G ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas)(40), abejoja, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagal nacionalinės teisės normas gali atsižvelgti į Teisingumo Teismo sprendimą.

68.      Sprendime G ir kt.(41) Teisingumo Teismas pripažino nepriimtinu prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kurį pateikė trijų teisėjų kolegijos, sudarytos viename iš Lenkijos apygardos teismų, teisėjas pranešėjas. Savo klausimais minėtas teisėjas pranešėjas siekė išsiaiškinti, ar teisėjas, kuris yra tos pačios kolegijos narys ir kuris į tą teismą buvo paskirtas tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis, atitiko pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimus, nustatytus Sąjungos teisėje.

69.      Teisingumo Teismas pabrėžė, jog būtinybė, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, gauti prašomą Teisingumo Teismo išaiškinimą reiškia, kad nacionalinio teismo teisėjas, kuris nusprendžia pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, turi galėti pats padaryti iš šio išaiškinimo kylančias išvadas, atsižvelgdamas į šį išaiškinimą įvertinti, ar kitas tos pačios sudėties teismo teisėjas buvo teisėtai paskirtas, ir prireikus šį teisėją nušalinti. Vis dėlto Teisingumo Teismas nusprendė, kad neatrodo, jog pagal nacionalinės teisės normas tas teisėjas pranešėjas galėtų vienas pats imtis tokių veiksmų(42).

70.      Mano nuomone, šią bylą galima lengvai atskirti nuo Sprendimo G ir kt. Minėtoje byloje teisėjo, dėl kurio nepriklausomumo abejones reiškė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas, nepriklausomumas dar nebuvo klausimas, kurį turėtų spręsti kompetentingas nacionalinis teismas, galintis įvertinti to teisėjo paskyrimo procedūros teisėtumą.

71.      Ši byla, priešingai, susijusi su asmenimis, kurie buvo paskirti į Civilinių bylų kolegiją pagal procedūrą (remiantis KRS nutarimu Nr. 330/2018), kurią Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į Aukščiausiojo administracinio teismo ir EŽTT sprendimus (žr. šios išvados 42 punktą), jau pripažino neteisėta; tas neteisėtumas buvo toks esminis, kad prieštaravo Sąjungos reikalavimams, susijusiems su pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu. Todėl šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas, priešingai nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas byloje G ir kt., neturi pats vienas vertinti tam tikrų septynių teisėjų kolegijos narių paskyrimų teisėtumo, bet iš esmės klausia, kokių pasekmių pagal Sąjungos teisę kyla, kai asmuo buvo paskirtas pagal procedūrą, pripažintą neteisėta.

72.      Taigi manau, kad, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, jog byla vis dar nagrinėtina, prašymas priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje yra priimtinas.

C.      Bylos esmė

1.      Asmenų, paskirtų pagal procedūras, pripažintas neteisėtomis, dalyvavimas kolegijoje

73.      Pirmąja klausimo dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekai sužinoti, ar reikalavimais pagal įstatymą įsteigtam nepriklausomam ir nešališkam teismui, kurie užtikrinami ESS 19 straipsnio 1 dalimi, siejama su Chartijos 47 straipsniu, draudžiama asmenims, paskirtiems teisėjais pagal procedūras, pripažintas neteisėtomis, dalyvauti kolegijose, kurioms pavesta nagrinėti su Sąjungos teisės taikymu susijusias bylas.

74.      Šioje byloje septynių teisėjų kolegija privalo taikyti Teisingumo Teismo sprendimą W. Ż., kad galėtų pateikti trijų teisėjų kolegijai išvadas dėl BD nutarties, kuria atmestas X. Y. skundas dėl KRS sprendimo, teisinių pasekmių.

75.      Mano nuomone, atsakymas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimo pirmąją dalį pateikiamas pačiame Sprendime W. Ż.

76.      Atsakydamas į klausimą, pateiktą byloje W. Ż., Teisingumo Teismas paaiškino, jog BD nutartis turėtų būti pripažinta niekine, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarytų išvadą, kad atitinkamas teisėjas buvo paskirtas laikantis procedūros, kuria pažeidžiamos pagrindinės valstybės narės teisėjų skyrimo procedūrinės taisyklės. Teisingumo Teismas motyvavo, kad asmuo, paskirtas pagal procedūrą, pripažintą neteisėta, neatitinka ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytų reikalavimų, susijusių su pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu. Dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies tiesioginio poveikio ir Sąjungos teisės viršenybės principo nacionalinis teismas privalo panaikinti BD nutartį(43).

77.      Net jei Teisingumo Teismas nevartojo tokios formuluotės, mano nuomone, paprasčiausias būdas suprasti Teisingumo Teismo sprendimą yra tai, kad BD nutartis negali turėti teisinių pasekmių pagal Sąjungos teisę, nes pagal Sąjungos teisę tas asmuo nėra teisėjas. Pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą visų pirma reikalaujama, kad visi teisėjai, kuriems gali būti pavesta taikyti Sąjungos teisę, būtų nepriklausomi. Nepriklausomumą, be kita ko, užtikrina teisėjų skyrimo procedūros, kurios neturi kelti asmenims pagrįstų ir didelių abejonių, jog į teisėjų pareigas paskirti asmenys gali būti kontroliuojami iš išorės, ypač kitų valdžios šakų. Asmenys, paskirti teisėjais pagal procedūrą, kuria nepaisoma pagrindinių nacionalinėje teisėje nustatytų teisėjų skyrimo procedūros taisyklių ir kuri pati kelia abejonių dėl įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios kontrolės, nėra teisėjai. Kadangi teismo sprendimus gali priimti tik teisėjai, sprendimai, kuriuos priėmė asmenys, paskirti pagal procedūras, pripažintas neteisėtomis, negali turėti teisinių pasekmių.

78.      Byloje W. Ż. buvo nagrinėjamas sprendimas, kurį priėmė vienas teisėjas, sudaręs kolegiją, o šioje byloje kolegiją sudaro septyni teisėjai, iš kurių keturi buvo paskirti pagal procedūrą, prieštaraujančią ESS 19 straipsnio 1 daliai, siejamai su Chartijos 47 straipsniu. Šiuo aspektu Sprendime AW „T“(44) Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „jau yra nusprendęs, kad to, jog atitinkamoje instancijoje yra vienas teisėjas, paskirtas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėtos byloje, kurioje priimtas [Sprendimas Krajowa Rada Sądownictwa], pakanka, kad ši instancija nebūtų laikoma pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa“.

79.      Iš to išplaukia, kad mišri teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėtai ir neteisėtai paskirtų teisėjų, nėra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl neatitinka ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu, reikalavimų.

80.      Kaip jau paaiškinau (žr. šios išvados 37 punktą), sprendimas, kad paskyrimo procedūra buvo neteisėta, ir dėl to galima daryti išvadą, kad paskirtas asmuo nėra teisėjas, priklauso nuo visų su paskyrimu susijusių aplinkybių, o jas turi įvertinti nacionaliniai teismai. Toks vertinimas nepriskiriamas Teisingumo Teismo jurisdikcijai, nors Teisingumo Teismas gali pateikti nacionaliniams teismams gairių, į kokius elementus reikėtų atsižvelgti(45).

81.      Be to, net jei Teisingumo Teismas neturi vertinti konkrečių paskyrimų, ypač per procesą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jis vis dėlto, kaip jau paaiškinau (žr. šios išvados 41 ir 42 punktus), pripažino, kad tam tikros procedūros, per kurias asmenys buvo paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais, buvo neteisėtos, nes tai nustatė nacionaliniai teismai ir EŽTT.

82.      Taigi, mano nuomone, į naujos sudėties septynių teisėjų kolegiją paskirti asmenys, kurie buvo paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais per remiantis KRS nutarimu Nr. 330/2018 arba Nr. 331/2018 inicijuotą procedūrą (o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), nėra teisėjai ir negali dalyvauti kolegijoje, kuri įpareigota taikyti Sąjungos teisę, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas, ir kuri pagal nacionalinę teisę turi būti sudaryta iš teisėjų.

83.      Be to, sutinku su X. Y. išdėstytais argumentais, kad šioje byloje, be nepriklausomumo problemos, kyla ir teisėjų nešališkumo klausimas. Šie asmenys, paskirti į Aukščiausiąjį Teismą ta pačia tvarka kaip ir BD, iš esmės nagrinėtų bylą, susijusią su jais pačiais. Jeigu jie nuspręstų, kad BD paskyrimo procedūra buvo neteisėta, tai turėtų įtakos jų pačių, kaip teisėjų, padėčiai. Iš tiesų, kaip nurodė Teisingumo Teismas, teisėjai, turintys spręsti konkrečią bylą, turi būti ne tik nepriklausomi, bet ir nešališki, t. y. neturėti asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi(46). Jeigu minėti asmenys būtų laikomi teisėjais ir galėtų būti paskirti į teisėjų kolegiją (quod non), dalyvauti šioje konkrečioje procedūroje jiems neleistų nešališkumo reikalavimas.

84.      Apibendrindama siūlau, kad Teisingumo Teismas į pirmąją klausimo dalį atsakytų, jog ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją asmenims, kurie yra paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais pažeidžiant pagrindines nacionalinės teisės normas, reglamentuojančias teisėjų skyrimą, ir dėl kurių nepriklausomumo visuomenėje kyla didelių ir pagrįstų abejonių, draudžiama dalyvauti teisėjų kolegijoje.

2.      Dėl Civilinių bylų kolegijos pirmininko sprendimų teisinių pasekmių

85.      Antrąja klausimo dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas iš esmės siekia sužinoti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad Civilinių bylų kolegijos pirmininko sprendimai dėl Aukščiausiojo Teismo bylą nagrinėjančios kolegijos sudėties turi būti laikomi neturinčiais teisinių pasekmių, jeigu juos priėmė asmuo, paskirtas teisėju pagal procedūrą, pripažintą neteisėta.

86.      Pirmiausia manau, kad svarbu pažymėti, jog Civilinių bylų kolegijos pirmininkas buvo paskirtas to teismo teisėju pagal procedūrą, grindžiamą KRS nutarimu Nr. 330/2018. Kaip minėta, Teisingumo Teismas šią procedūrą jau pripažino pakankamai neteisėta, kad kiltų didelių abejonių dėl paskirtųjų asmenų nepriklausomumo.

87.      Iš tiesų ši klausimo dalis apima du aspektus: pirma, ar sprendimas, kurį priėmė asmuo, neteisėtai paskirtas teisėju, turi teisinių pasekmių, ir, antra, ar galimas tokio sprendimo neteisėtumas savaime daro įtaką remiantis tokiu sprendimu paskirtos teisėjų kolegijos sudėties ir jos sprendimų galiojimui. Dauguma bylos šalių Teisingumo Teisme reiškė susirūpinimą dėl šio klausimo antrojo aspekto.

88.      Sprendime Daka(47) Teisingumo Teismas atskyrė sprendimus dėl teismo vidaus organizavimo nuo teismo sprendimų, kuriais baigiamas bylos nagrinėjimas. Tada jis padarė išvadą, kad pirmojo tipo sprendimas, net jeigu jį priėmė asmuo, paskirtas teisėju pagal procedūrą, pripažintą neteisėta, „savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad taip sudarytos šias bylas nagrinėjančios kolegijos taip pat neturi būti laikomos pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę“(48). Taigi Sprendime Daka Teisingumo Teismas pateikė išaiškinimą, kuris yra svarbus pateikto klausimo antrajam aspektui.

89.      Ši išvada iš tiesų atitinka kitus Teisingumo Teismo sprendimus, kuriuose jis pabrėžė, kad teismo ar bylą nagrinėjančios kolegijos sudėties teisėtumo vertinimas negali priklausyti nuo vieno veiksnio, bet turi būti atliekamas atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes(49). Šiuo aspektu, kaip teigė ombudsmenas, vien dėl to, kad kolegija buvo sudaryta asmens, paskirto teisėju pagal procedūrą, pripažintą neteisėta, sprendimu, net jei į tai galėtų būti atsižvelgta kaip į vieną iš elementų, ji savaime neturėtų prarasti pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo statuso. Jei visi tokios kolegijos teisėjai buvo teisėjai ir sprendimą priėmė savarankiškai pagal įstatymą, tokios kolegijos sprendimas, net jeigu ją paskyrė asmuo, neteisėtai paskirtas teisėju, nebūtų negaliojantis.

90.      Vis dėlto šis klausimas skiriasi nuo klausimo, ar sprendimas, kurį priėmė asmuo, paskirtas teisėju pagal procedūrą, pripažintą neteisėta, gali būti laikomas teisiškai galiojančiu.

91.      Mano nuomone, atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ar pagal nacionalinę teisę tam tikri sprendimai, kurie patys savaime nėra sprendimai dėl bylos esmės, bet kuriais nustatoma, kaip byla turi būti nagrinėjama, yra patikėti teisėjams, ar, priešingai, juos gali priimti asmenys, teisme einantys administracines pareigas.

92.      Jei nacionalinėje teisėje numatyta, kad dėl kolegijų sudėties turi spręsti teisme tam tikras pareigas einantis teisėjas, pavyzdžiui, teismo ar kolegijos pirmininkas, tuomet sprendimas dėl kolegijos sudėties neturi teisinių pasekmių, jeigu jį priėmęs asmuo nėra teisėjas dėl pripažintų pažeidimų procedūroje, kuria tas asmuo buvo paskirtas teisėju. Visgi nacionalinėje teisėje gali būti numatyta, kad kolegijų sudėtis nustatoma automatiškai, pavyzdžiui, remiantis algoritmais ar kitomis paskirstymo sistemomis, o asmuo, einantis tam tikras pareigas teisme, tik įformina šį sprendimą. Tokiu atveju nesvarbu, ar sprendimą priėmęs asmuo yra teisėjas, ar ne.

93.      Jei pagal nacionalinę teisę tam tikrų rūšių sprendimai dėl teismo vidaus darbo organizavimo yra patikėti asmeniui, kuris turi būti teisėjas, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, tuomet tokio pobūdžio sprendimas, kurį priima asmuo, nesantis teisėju, neturi teisinės galios.

94.      Būtent taip suprantu X. Y. pateiktus argumentus, su kuriais iš esmės sutinku ir pagal kuriuos šioje byloje Civilinių bylų kolegijos pirmininko sprendimui taikytinas ne Sprendime Daka nustatytas standartas, o standartas, nustatytas Sprendime Komisija / Lenkija (Teisingumo Teismo jurisprudencijos kontrolė „ultra vires“ – Sąjungos teisės viršenybė)(50). Toje byloje Teisingumo Teismas, be kita ko, įvertino Trybunał Konstytucyjny (Lenkijos Konstitucinis Teismas) pirmininko funkcijas. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad to teismo pirmininko organizaciniai sprendimai neabejotinai gali daryti įtaką to teismo veiklai, o tai reiškia, kad tokius sprendimus turi priimti asmuo, paskirtas remiantis taisyklėmis, kurios nepalieka jokių pagrįstų abejonių dėl pirmininko prerogatyvų ir pareigų panaudojimo kaip priemonės daryti įtaką šio teismo teisminei veiklai arba ją politiškai kontroliuoti(51).

95.      Apibendrindama siūlau Teisingumo Teismui į antrąją pateikto klausimo dalį atsakyti, kad ESS sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad sprendimai dėl teismo vidaus darbo organizavimo neturi teisinės galios, jeigu pagal nacionalinę teisę priimti tokius sprendimus patikėta teisėjui, o asmuo, priėmęs tokį sprendimą, buvo paskirtas teisėju pagal procedūrą, kuria pažeidžiama ESS 19 straipsnio 1 dalis. Vis dėlto tokio sprendimo, kuriuo nustatoma kolegijos sudėtis, teisinio galiojimo stoka negali automatiškai lemti išvados, kad tos kolegijos sudėtis yra negaliojanti arba kad kolegijos sprendimas nesukelia teisinių pasekmių.

3.      Dėl pasekmių

96.      Trečiąja klausimo dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad nustačius, jog septynių teisėjų kolegija nėra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, šios kolegijos teisėjai gali atsisakyti posėdžiauti kolegijoje, ir ar tokiu atveju teisėjas pranešėjas gali pats paskirti kolegijos sudėtį.

97.      Sprendime W. Ż. Teisingumo Teismas, darydamas nuorodą į savo Sprendimą A. B., taip pat nusprendė, kad, „nustačius ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pažeidimą, Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo netaikyti minėtų nuostatų ir vietoje jų taikyti anksčiau galiojusias nacionalinės teisės nuostatas, kartu vykdydamas šiose nuostatose numatytą teisminę kontrolę“(52).

98.      Taigi, nors ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos tiesioginis veikimas kartu su Sąjungos teisės viršenybės principu gali lemti šiai nuostatai prieštaraujančių nacionalinių taisyklių panaikinimą, tai, kaip bus užpildytos dėl to atsiradusios spragos, priklauso nuo nacionalinės teisės.

99.      Mano nuomone, trys tinkamai paskirti teisėjai gali atsisakyti dalyvauti septynių teisėjų kolegijoje. Jie galėtų remtis Sąjungos teisės viršenybės principu ir padaryti išvadą, kad kolegija sudaryta neteisėtai, ir, jei būtina, netaikyti bet kurios nacionalinės teisės normos, pagal kurią būtų galima padaryti kitokią išvadą. Vis dėlto, atrodo, nėra jokios nacionalinės teisės normos, pagal kurią būtų draudžiama tiems teisėjams atsisakyti dalyvauti nagrinėjant bylą, kol bus suformuota teisėjų kolegija. Todėl nėra būtinybės atsisakyti taikyti kokią nors nacionalinės teisės normą. Be to, galimybė teisėjams atsisakyti dalyvauti tokioje kolegijoje nėra pagal Sąjungos teisę suteikta teisė, o kyla iš to, kad aptariama kolegija nebuvo sudaryta iš septynių teisėjų, o paskirti teisėjai negali joje posėdžiauti tol, kol ji nebus sudaryta iš septynių teisėjų.

100. Nors viršenybės principas leidžia teisėjams laikyti kolegiją neegzistuojančia, remiantis šiuo principu negalima išspręsti klausimo, kaip kolegija turėtų būti suformuota teisėtai. Šis klausimas turi būti sprendžiamas pagal nacionalinę teisę, kuri pati turi atitikti Sąjungos teisę. Todėl, jeigu nacionalinėje teisėje nenumatyta galimybės, kad kolegiją sudarytų teisėjas pranešėjas, tais atvejais, kai nėra Civilinių bylų kolegijos pirmininko, kuris būtų teisėtai paskirtas teisėju ir kuris turėtų skirti kolegijos teisėjus, Sąjungos teisė tokios teisės nesukuria.

101. Kitaip tariant, nors ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa gali būti pakankamai aiški, kad šiai nuostatai būtų suteiktas tiesioginis poveikis, leidžiantis daryti išvadą, jog pažeidžiama teisėjų nepriklausomumo sąlyga(53), jos negalima laikyti pakankamai aiškia, kad ja būtų nustatytos taisyklės, susijusios su teismų sistemos organizavimu valstybėje narėje, taigi ir suteikiama teisė teisėjui pranešėjui sudaryti kolegiją.

102. ESS 19 straipsnio 1 dalis gali būti kriterijus vertinant esamų nacionalinių taisyklių teisėtumą ir sprendžiant dėl jų netaikymo (neigiamas sprendimas), tačiau ji negali pakeisti ar sukurti trūkstamų nacionalinių taisyklių (teigiamas sprendimas).

103. Taigi sprendimas dėl kolegijų sudarymo turėtų būti rastas aiškinant nacionalinę teisę(54), o ši savo ruožtu turi atitikti Sąjungos teisę(55). Jei tokio sprendimo nacionalinėje teisėje rasti nepavyksta, tai gali būti ženklas teisės aktų leidėjui, kad tokia spraga, kurios negalima užpildyti teismo išaiškinimu, turi būti pašalinta teisėkūros priemonėmis.

104. Apibendrindama siūlau Teisingumo Teismui į trečiąją pateikto klausimo dalį atsakyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją leidžiama teisėjams atsisakyti dalyvauti kolegijoje, kurios sudėtyje yra asmenų, paskirtų teisėjais pagal procedūrą, kuri pati savaime prieštarauja ESS 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai, kol kolegija bus suformuota teisėtai. Vis dėlto ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa nesuteikia teisėjui pranešėjui teisės tokiomis aplinkybėmis sudaryti teisėjų kolegiją.

IV.    Išvada

105. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui konstatuoti, kad jis neturi jurisdikcijos atsakyti į prejudicinį klausimą, kurį šioje byloje pateikė Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija).

Subsidiariai siūlau Teisingumo Teismui į minėtą klausimą atsakyti taip:

1.      ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu,

turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama asmenims, paskirtiems Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) teisėjais pažeidžiant pagrindines nacionalinės teisės normas, reglamentuojančias teisėjų skyrimą, dalyvauti teisėjų kolegijoje, jeigu dėl to visuomenėje kyla didelių ir pagrįstų abejonių dėl tų asmenų nepriklausomumo.

2.      ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu,

turi būti aiškinama taip, kad sprendimai dėl teismo vidaus darbo organizavimo netenka teisinio galiojimo, jeigu pagal nacionalinę teisę priimti tokius sprendimus yra pavesta teisėjui, o asmuo, priėmęs tokį sprendimą, buvo paskirtas teisėju pagal procedūrą, prieštaraujančią ESS 19 straipsnio 1 daliai. Vis dėlto tokio sprendimo, kuriuo nustatoma kolegijos sudėtis, teisinio galiojimo stoka negali automatiškai lemti išvados, kad tos kolegijos sudėtis yra negaliojanti arba kad tos kolegijos sprendimas nesukelia teisinių pasekmių.

3.      ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu,

turi būti aiškinama taip, kad pagal ją leidžiama teisėjams atsisakyti dalyvauti kolegijoje, kurios sudėtyje yra asmenų, paskirtų teisėjais pagal procedūrą, kuri pati savaime prieštarauja ESS 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai, kol kolegija bus suformuota teisėtai. Vis dėlto ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa nesuteikia teisėjui pranešėjui teisės tokiomis aplinkybėmis sudaryti teisėjų kolegiją.

1      Originalo kalba: anglų.

i Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.

2      C‑521/21, EU:C:2026:242; toliau – Sprendimas Rzecznik Praw Obywatelskich.

3      2023 m. lapkričio 23 d. EŽTT sprendimas (CE:ECHR:2023:1123JUD005084921).

4      Žr. Sprendimą Rzecznik Praw Obywatelskich (visų pirma 62 punktą).

5      2023 m. gruodžio mėn. pasikeitus vyriausybei, Komisija, atsižvelgdama į naujosios vyriausybės ketinimus atkurti teisinę valstybę Lenkijoje, 2024 m. gegužės 29 d. atsiėmė savo motyvuotą pasiūlymą, kuriuo buvo pradėta procedūra pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį.

6      Žr., pavyzdžiui, Sprendimą Rzecznik Praw Obywatelskich (58 punktas).

7      Žr. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės generalinio direktorato (DGI) skubią bendrą nuomonę dėl įstatymo dėl 2018–2025 m. paskirtų ar paaukštintų teisėjų statuso ir kitų susijusių klausimų projekto, CDL-AD(2026)002, 2026 m. kovo 12 d.). Lenkija taip pat nurodė kritikos sulaukusį alternatyvų požiūrį. Žr. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos DGI bendrą nuomonę Nr. 1276/2026 dėl įstatymo dėl teisės į teisinga teismą ir bylos nagrinėjimą be nepagrįsto delsimo atkūrimo projekto (CDL-AD(2026)020, 2026 m. birželio 16 d.). Daugiau nuomonių, susijusių su kitais aktualiais klausimais dėl Lenkijos, galima rasti Venecijos komisijos interneto svetainėje adresu: https://www.coe.int/en/web/venice-commission/poland

8      C‑487/19, EU:C:2021:798; toliau – Sprendimas W. Ż.

9      Žr. Sprendimą W. Ż. (visų pirma 138–154 ir 161 punktus).

10      Žr. Sprendimą W. Ż. (155 punktas).

11      Vis dėlto X.Y. teigė, kad per tą laiką jo prašymus dėl tų keturių asmenų nušalinimo atmetė teisėjas, kuris, jo tvirtinimu, taip pat buvo paskirtas akivaizdžiai pažeidžiant įstatymą.

12      Šias faktines aplinkybes X. Y. patvirtino teismo posėdyje.

13      Paaiškinimai iš esmės buvo susiję, pirma, su tuo, ar X. Y. buvo grąžintas į teisėjo pareigas ir kokių pasekmių šis faktas turi įvairioms iškeltoms byloms, ir, antra, su tuo, ar pagal Lenkijos teisę prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi jurisdikciją vertinti, ar kito teisėjo paskyrimas į tą pačią teisėjų kolegiją atitinka Sąjungos teisę, taip pat jurisdikciją pagal Lenkijos teisę peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo pirmininko sprendimų, kuriais skiriamos teisėjų sudėtys, teisėtumą ir galimas teisių gynimo priemones prieš tokius sprendimus.

14      Žr., pavyzdžiui, Sprendimą Rzecznik Praw Obywatelskich (75 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

15      Žr., pavyzdžiui, Sprendimą Rzecznik Praw Obywatelskich (73 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

16      Nurodyta Lenkijos Respublikos Konstitucijos 186 straipsnio 1 dalyje. Be to, 179 straipsnyje nustatyta: „Respublikos Prezidentas [KRS] teikimu skiria teisėjus neterminuotam laikotarpiui“.

17      Šie pakeitimai apėmė šioje institucijoje dirbančių teisėjų įgaliojimų nutraukimą prieš terminą ir naujų narių skyrimo taisyklių pakeitimą; anksčiau daugumą narių rinkdavo teisėjai, o pagal naujas taisykles ši teisė buvo perduota parlamentui. Šie pakeitimai, vertinami atitinkamame kontekste, pavyzdžiui, atsižvelgiant į lygiagrečius Aukščiausiojo Teismo įstatymo pakeitimus, sukėlė didelių abejonių, kad teisėjų skyrimo procesą Lenkijoje kontroliuoja įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia. Šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimą A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas) (C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 143 punktas). Taip pat žr. 2021 m. lapkričio 8 d. EŽTT sprendimą Dolińska-Ficek ir Ozimek prieš Lenkiją (CE:ECHR:2021:1108JUD004986819, 309–312 ir 320 punktai).

18      Žr., pavyzdžiui, 2021 m. liepos 15 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisėjų drausmės tvarka) (C‑791/19, EU:C:2021:596, 101–108 punktai) ir Sprendimą W. Ż. (150 punktas).

19      Žr., pavyzdžiui, Sprendimą Rzecznik Praw Obywatelskich (83 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, jog tai, kad atitinkamos paskyrimo procedūros dalyviai neturėjo teisės į veiksmingą teisių gynimo priemonę, savaime taip pat nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad teismas (ar teisėjų kolegija), sudarytas iš pagal tokią procedūrą paskirtų teisėjų, neturi „pagal įstatymą įsteigto teismo“ statuso, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa. Žr. to sprendimo 88 punktą.

20      Žr., pavyzdžiui, Sprendimą Rzecznik Praw Obywatelskich (78 ir 91 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

21      Žr., pavyzdžiui, 2020 m. kovo 26 d. Sprendimą Simpson / Taryba ir HG / Komisija (Peržiūra) (C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 75 punktas) ir Sprendimą Rzecznik Praw Obywatelskich (76 ir 77 punktai).

22      2018 m. rugpjūčio 28 d. KRS nutarimu Nr. 330/18 (toliau – KRS nutarimas Nr. 330/2018) buvo rekomenduoti septyni kandidatai į Civilinių bylų kolegijos teisėjus, įskaitant penkis asmenis, dėl kurių nagrinėjama ši byla (MB, JK, KS, CV ir RX).

23      2018 m. rugpjūčio 28 d. KRS nutarimu Nr. 331/2018 (toliau – KRS nutarimas Nr. 331/2018) buvo rekomenduoti 20 kandidatų į Išimtinės kontrolės kolegijos teisėjus, tarp jų – BD, kurio nutarties pasekmės yra šios bylos pagrindas.

24      2021 m. kovo 2 d. Sprendimas A. B. ir kt. (Aukščiausiojo Tesimo teisėjų skyrimas – Skundas) (C‑824/18, EU:C:2021:153; toliau – Sprendimas A. B.).

25      Žr., pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Krajowa Rada Sądownictwa (Leidimas teisėjui toliau eiti pareigas) (C‑718/21, EU:C:2023:1015, 50–54 punktai; toliau – Sprendimas Krajowa Rada Sądownictwa).

26      Žr. Sprendimą Krajowa Rada Sądownictwa (40–78 punktai). Taip pat žr., pavyzdžiui, 2024 m. balandžio 9 d. Nutartį T. (Vaikams skirtos audiovizualinės programos) (C‑22/22, EU:C:2024:313) ir 2024 m. birželio 21 d. Nutartį Kancelaria B. (C‑810/23, EU:C:2024:543).

27      Tokia prezumpcija buvo patvirtinta 2022 m. kovo 29 d. Sprendime Getin Noble Bank (C‑132/20, EU:C:2022:235, visų pirma 69 ir 72 punktai), kuriame Teisingumo Teismas taip pat paaiškino, jog prezumpcija galėtų būti nuginčyta, kai nacionalinio arba tarptautinio teismo priimtas galutinis sprendimas lemtų išvadą, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas nėra nepriklausomas, nešališkas ir pagal įstatymą įsteigtas teismas, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa.

28      Žr. 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą (C‑326/23, EU:C:2024:940, 20–37 punktai). Toje byloje Teisingumo Teismas atsižvelgė į EŽTT 2022 m. vasario 3 d. sprendimą byloje Advance Pharma sp. z. o.o. prieš Lenkiją (CE:ECHR:2022:0203JUD000146920). Taip pat žr. 2025 m. kovo 3 d. Nutartį Rabal ir Drałka, C‑586/24 ir C‑605/24, EU:C:2025:206).

29      2024 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Prezes Urzędu Ochrony Konkurencji i Konsumentów (C‑326/23, EU:C:2024:940, 35 punktas).

30      Žr. 1992 m. liepos 16 d. Sprendimą Meilicke (C‑83/91, EU:C:1992:332, 25 punktas). Tai buvo pakartota ne kartą. Žr., pavyzdžiui, 2022 m. kovo 22 d. Sprendimą Prokurator Generalny (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija – Skyrimas) (C‑508/19, EU:C:2022:201, 60 ir 62 punktai).

31      Žr., pavyzdžiui, 2023 m. vasario 2 d. Sprendimą Towarzystwo Ubezpieczeń Ż (Klaidinančios standartinės draudimo sutartys) (C‑208/21, EU:C:2023:64, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32      Žr. 1981 m. gruodžio 16 d. Sprendimą Foglia (244/80, EU:C:1981:302, 18–21 punktai), taip pat žr., pavyzdžiui, 2023 m. birželio 22 d. Sprendimą État belge (Aplinkybės, susiklosčiusios po sprendimo grąžinti priėmimo) (C‑711/21 ir C‑712/21, EU:C:2023:503, 31 punktas).

33      2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimas A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas) (C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) (išskirta mano).

34      Ombudsmenas pažymėjo, kad X. Y. nebegali būti grąžintas į ankstesnį teismo skyrių, kuriame ėjo pareigas, nes jis nebėra teisėjas.

35      Šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio 24 d. Sprendimą Banco Cetelem (C‑302/21, EU:C:2022:919, visų pirma 30–34 punktai) ir 2020 m. sausio 29 d. Nutartį Zakład Ubezpieczeń Społecznych (C‑522/18, EU:C:2020:42, visų pirma 26–35 punktai).

36      X. Y. teismo posėdyje patvirtino, kad pradėjęs eiti ministro pareigas atsiėmė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Todėl šis ieškinys šiuo metu nėra nagrinėjamas.

37      Šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 10 d. Nutartį Mohammad Imran (C‑155/11 PPU, EU:C:2011:387, 19 ir 20 punktai).

38      Be to, ombudsmenas paaiškino, kad pagal Lenkijos teisę byloje dėl žalos atlyginimo bylą nagrinėjantis teismas turėtų įgaliojimus tos bylos tikslais įvertinti KRS sprendimo teisėtumą. Todėl panaikinti KRS sprendimą nėra būtina, kad civilinių bylų teismas ateityje galėtų priimti sprendimą dėl X. Y. pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo.

39      Šiuo aspektu ombudsmenas nurodė, kad, kai nelieka bylos nagrinėjimo pagrindo, Aukščiausiasis Teismas paprastai nutraukia tokią bylą.

40      2024 m. sausio 9 d. sprendimas (C‑181/21 ir C‑262/21, EU:C:2024:1; toliau – Sprendimas G ir kt.).

41      Žr. Sprendimą G ir kt. (66–73 punktai).

42      Žr. Sprendimą G ir kt. (69 ir 70 punktai).

43      Žr. Sprendimą W. Ż. (152–155 punktai).

44      2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimas (C‑225/22, EU:C:2025:649, 57 punktas). Taip pat žr., pvz., 2026 m. liepos 16 d. Sprendimą Rzecznik Dyscyplinarny Sądu Najwyższego (C‑96/24, C‑103/24 ir C‑112/24, 84 punktas).

45      Teisingumo Teismas iš tiesų pateikė tokių gairių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Sprendimo W. Ż. 134–155 punktuose.

46      Žr., pavyzdžiui, 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimą S. (Teismo sudėties keitimas) (C‑197/23, EU:C:2024:956, 60 punktas). Taip pat žr. visai neseniai priimtus 2026 m. liepos 16 d. Sprendimą Gekus (C‑748/23, visų pirma 50–62 punktai) ir 2026 m. liepos 16 d. Sprendimą (C‑96/24, C‑103/24 ir C‑112/24, visų pirma 67–79 punktai), kuriuose Teisingumo Teismas, atsižvelgęs į nešališkumo principą, nurodė, kad teismo kolegijos nariai, turintys priimti sprendimą, ar teisėjui dalyvaujant konkrečiame procese bus pažeisti iš anksto pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimai, patys negali būti to teisėjo padėtyje.

47      Žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimą Daka ir kt. (C‑422/23, C‑455/23, C‑459/23, C‑486/23 ir C‑493/23, EU:C:2025:592, 86 punktas; toliau – Sprendimas Daka).

48      Sprendimas Daka (87 punktas).

49      Šiuo klausimu žr. Sprendimą Rzecznik Praw Obywatelskich (78 ir 91 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

50      2025 m. gruodžio 18 d. sprendimas (C‑448/23, EU:C:2025:975).

51      Žr. 2025 m. gruodžio 18 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisingumo Teismo jurisprudencijos kontrolė „ultra vires“ – Sąjungos teisės viršenybė) (C‑448/23, EU:C:2025:975, 278 ir 279 punktai).

52      W. Ż. (144 punktas).

53      Kaip Teisingumo Teismas neseniai konstatavo Sprendime Rzecznik Praw Obywatelskich (51 punktas): „ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje valstybėms narėms nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas pasiekti rezultatą, ir jis nėra susietas su jokia sąlyga dėl nepriklausomumo, kuris turi būti būdingas teismams, turintiems aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę“ (išskirta mano).

54      Šiuo klausimu žr. Sprendimą Rzecznik Praw Obywatelskich (63–65 punktai).

55      Ombudsmenas ir Komisija šiuo klausimu nurodė 2022 m. liepos 14 d. Aukščiausiojo Teismo reglamento 16 straipsnio 4 dalį, kuri galėtų būti taikoma pagal analogiją. X. Y., atsakydamas į posėdyje užduotą klausimą, pasiūlė taikyti paprotinę taisyklę, pagal kurią skiriamas kitas sąraše esantis teisėjas, nebent to teisėjo darbo krūvis jau yra per didelis. Ar kuri nors iš tokių taisyklių gali būti taikoma siekiant rasti sprendimą, kaip sudaryti kolegiją, kai asmuo į šias pareigas buvo paskirtas neteisėtai, yra klausimas, kurį turi išspręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.