Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
MACIEJ SZPUNAR IŠVADA,
pateikta 2025 m. birželio 5 d.(1)
Byla C-161/24
OSA, z.s., anksčiau OSA – Ochranný svaz autorský pro práva k dílům hudebním, z.s.
prieš
Úřad pro ochranu hospodářské soutěže
(Krajský soud v Brně (Brno apygardos teismas, Čekija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – Dominuojanti padėtis – SESV 102 straipsnis – Autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija – Licencijos padaryti autorių teisių saugomus kūrinius prieinamus suteikimo tarifai – Apgyvendinimo įstaigos – Apskaičiavimo būdas – Neatsižvelgimas į kambarių užimtumą – Nesąžiningos prekybos sąlygos – Per didelės kainos “
I. Įvadas
1. Autorių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijų padėtis dėl jų veiklos pobūdžio leidimų naudoti įvairių kategorijų saugomus kūrinius suteikimo rinkose teisiškai arba faktiškai dažnai yra monopolinė(2). Teisingumo Teismo vertinimu, tokia situacija prilygsta dominuojančiai padėčiai, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį(3), ir dėl to šioms organizacijoms, be kita ko, draudžiama kaip nors piktnaudžiaujamai išnaudoti tokią padėtį.
2. Dar reikia, kad tokio piktnaudžiavimo nebuvimo kontrolė būtų vykdoma atsižvelgiant į ypatingą šių kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos pobūdį ir, be kita ko, į jų administruojamų teisių specifiką. Ši byla suteiks Teisingumo Teismui galimybę išplėtoti ir patikslinti savo jurisprudenciją šioje srityje.
3. Taigi Teisingumo Teismas turės atsakyti į šioje byloje kylantį pagrindinį klausimą, ar dominuojančią padėtį užimanti kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija, nustatydama iš viešbučių renkamo atlyginimo dydį už licencijos padaryti saugomus kūrinius prieinamus per kambariuose esančius televizijos ir radijo imtuvus suteikimą, privalo atsižvelgti į faktinį tokių įstaigų kambarių užimtumą, nes neatsižvelgusi nustatytų nesąžiningą kainą, neatitinkančią SESV 102 straipsnio.
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
4. Direktyvos 2001/29/EB(4) 3 straipsnio „Teisė viešai paskelbti kūrinius ir teisė kitus objektus padaryti viešai prieinamus“ 1 dalyje numatyta:
„Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.“
B. Čekijos teisė
5. Laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. galiojusios redakcijos Zákon č. 121/2000 Sb., o právu autorském, o právech souvisejících s právem autorským a o změně některých zákonů (autorský zákon) (Įstatymas Nr. 121/2000 dėl autorių teisių, gretutinių teisių ir tam tikrų įstatymų pakeitimo) 23 straipsniu autoriams buvo užtikrinama teisė į atlyginimą už jų kūrinių, kurie buvo padaryti prieinami privačiuose kambariuose apgyvendintiems asmenims naudojant įrenginius, techniškai galinčius priimti radijo ar televizijos programas, naudojimą. Pagal tą straipsnį toks atlyginimas visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms neturi viršyti 50 % specialiame įstatyme nustatyto atlyginimo už aparatą sumos.
6. Pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos Zákon č. 143/2001 Sb., o ochraně hospodářské soutěže (Įstatymas Nr. 143/2001 dėl konkurencijos apsaugos) 11 straipsnyje nustatyta:
„Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi darant žalą kitiems konkurentams ar vartotojams. Piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi visų pirma laikoma:
a) tiesioginis ar netiesioginis nesąžiningų sąlygų nustatymas sutartyse, sudarytose su kitais rinkos dalyviais, visų pirma reikalavimas vykdyti prievolę, kuri sutarties sudarymo metu yra aiškiai neproporcinga priešpriešinei prievolei.
<...>“
III. Pagrindinė byla, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme
7. OSA z. s. (anksčiau OSA – Ochranný svaz autorský pro práva k dílům hudebním, z.s.) (Muzikos kūrinių autorių teisių apsaugos sąjunga, Čekijos Respublika, toliau – OSA) yra Čekijos kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija.
8. 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Úřad pro ochranu hospodářské soutěže (Konkurencijos apsaugos tarnyba, Čekija; toliau – Čekijos konkurencijos institucija) konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. OSA, išduodama licencijas apgyvendinimo viešbutyje paslaugų teikėjams Čekijoje, be jokio objektyvaus pateisinimo taikė autorinius atlyginimus už muzikos, literatūros, dramos ir dramos-muzikos, choreografijos, pantomimos, audiovizualinių kūrinių, architektūros kūrinių, audiovizualinių kūrinių vaizdo elementų rodymą ir atlikimą, o nustatant šių autorinių atlyginimų dydį nebuvo atsižvelgta į tokių apgyvendinimo įstaigų užimtumo lygį. Tame sprendime nurodyta, jog OSA reikalavo, kad šie paslaugų teikėjai mokėtų autorinius atlyginimus ir už neužimtus kambarius, kuriuose tie prieinami padaryti kūriniai nebuvo naudojami.
9. Čekijos konkurencijos institucija nusprendė, kad tokiais veiksmais OSA nustatė nesąžiningas sandorio sąlygas nacionalinėje licencijų naudoti autorių teises į šiuos kūrinius naudojant garso ir audiovizualinius aparatus, leidžiančius priimti radijo ar televizijos transliacijas, teikimo rinkoje. Jos nuomone, tokie veiksmai yra pagal SESV 102 straipsnį ir atitinkamas Čekijos konkurencijos teisės aktų nuostatas draudžiamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Ši institucija skyrė OSA 10 676 000 Čekijos kronų (CZK) (apie 429 000 EUR) baudą ir uždraudė toliau taikyti tokią praktiką.
10. 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą, kuriuo Čekijos konkurencijos institucijos pirmininkas atmetė jos skundą dėl 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo, OSA apskundė Krajský soud v Brně (Brno apygardos teismas, Čekija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
11. Tas teismas nurodo, kad šalys sutaria, jog OSA Čekijoje turi faktinį monopolį kolektyvinio autorių teisių administravimo srityje. Pagrindinėje byloje nagrinėjamu pažeidimo laikotarpiu OSA iš viešbučių imdavo autorinį atlyginimą už galimybę jų kambariuose naudotis televizija ir radiju, neatsižvelgiant į tai, ar šie kambariai užimti, ar ne. Tačiau šalys nesutaria dėl to, kaip aiškinti Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su „piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi“ sąvoka, ir kaip ją taikyti pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms.
12. OSA teigimu, Čekijos konkurencijos institucija turėjo išnagrinėti, ar jos tarifų politika gali būti laikoma nesąžiningų kainų nustatymu, atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos Teisingumo Teismas nustatė Sprendime United Brands ir United Brands Continentaal / Komisija(5) ir kurie buvo taikomi būtent kolektyvinio administravimo organizacijų kontekstui sprendimuose Autortiesību un komunicēšanās konsultāciju aentūra(6) ir SABAM(7).
13. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl klausimo, ar tai, kad nustatant autorinio atlyginimo dydį neatsižvelgiama į viešbučių kambarių užimtumą, gali būti laikoma piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį.
14. Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės abejoja dėl OSA teiginio, kad pagrindinė byla gali būti išspręsta taikant principus, kuriuos Teisingumo Teismas suformulavo Sprendime SABAM. Jo teigimu, OSA mano, kad byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, Teisingumo Teismas taip pat turėjo nagrinėti apskaičiavimo metodą, kuris apėmė autorinių atlyginimų mokėjimą už kūrinius, kurie, nors ir padaryti viešai prieinami, nebuvo atliekami festivalyje. OSA nuomone, žinoma, gali būti neprotinga reikalauti mokėti autorinį atlyginimą, kai vykstant festivaliui joks kolektyvinio administravimo organizacijos repertuaro kūrinys nebuvo padarytas prieinamas to festivalio publikai. Vis dėlto būtų pagrįsta reikalauti metinio atlyginimo už tokį kūrinių padarymą prieinamų, neatsižvelgiant į viešbučio užimtumo lygį, išskyrus atvejus, kai kambariai lieka neužimti tam tikrus ištisus metus.
15. Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, jog atrodo, kad Teisingumo Teismas nėra nustatęs konkrečių kriterijų, leidžiančių nustatyti, ar neatsižvelgimas į kambarių užimtumą apskaičiuojant autorinį atlyginimą pagal SESV 102 straipsnį turi būti vertinamas kaip pernelyg didelių kainų taikymas, kaip teigia OSA, ar kaip praktika, kai nustatomos „nesąžiningos prekybos sąlygos“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kaip teigia Čekijos konkurencijos institucija.
16. Net jei ši antroji prielaida būtų teisinga, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad dar reikia apibrėžti kriterijus, leidžiančius nustatyti, ar prekybos sąlyga yra nesąžininga. Šiuo klausimu OSA mano, kad turi būti tenkinami trys kumuliaciniai kriterijai, t. y. ši sąlyga turi: a) nebūti susijusi su sutarties tikslu arba nebūti būtina jos numatytam poveikiui pasiekti; b) padaryti žalos kitai sutarties šaliai ir c) nebūti nei tinkama, nei sąžininga. Vis dėlto Čekijos konkurencijos institucija pabrėžia, kad nei Europos Komisija, nei Sąjungos teismai nėra taikę šių kriterijų, ir nagrinėjamu atveju pakaktų patikrinti, ar nagrinėjama prekybos sąlyga yra pagrįsta ir proporcinga.
17. Be to, jeigu pirmajai prielaidai būtų pritarta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad dar reikėtų nustatyti, ar OSA tarifų politika gali būti laikoma prieštaraujančia SESV 102 straipsniui, nes ja nustatomos pernelyg didelės kainos. Teisingumo Teismo išaiškinimas leistų išsiaiškinti, ar ir kaip šios bylos aplinkybėmis gali būti taikomi Sprendime United Brands nustatyti kriterijai.
18. Būtent tokiomis aplinkybėmis Krajský soud v Brně (Brno apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [SESV] 102 straipsnio [antros pastraipos] a punktą galima aiškinti taip, kad kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri valstybėje narėje turi faktinį monopolį, veiksmai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, jei suteikdama licenciją už autorių teisių saugomų kūrinių padarymą prieinamų per televizijos ir radijo imtuvus, įrengtus kambariuose, skirtuose privačiam svečių apgyvendinimui, ji apgyvendinimo įstaigų valdytojams taiko mokestį neatsižvelgdama į faktinį atskirų tų apgyvendinimo įstaigų kambarių naudojimą?
2. Jeigu į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tokia praktika turi būti vertinama a) kaip nesąžiningų prekybos sąlygų taikymas ar b) kaip pernelyg didelių kainų taikymas?
a) Jei teisingas kriterijus yra nesąžiningų prekybos sąlygų taikymas, koks konkretus testas turėtų būti taikomas jam įvertinti?
b) Jei teisingas kriterijus yra pernelyg didelių kainų taikymas, koks konkretus testas turėtų būti taikomas jam įvertinti – bendrasis United Brands testas ar konkreti modifikuota jo versija?
3. Ar, siekiant įrodyti [SESV] 102 straipsnio [antros pastraipos] a punkto pažeidimą dėl pirmajame klausime nurodytų veiksmų, reikia įrodyti realų ar potencialų neigiamą poveikį konkurencijai (įskaitant poveikį vartotojų gerovei ir dominuojančios įmonės veiksmų išnaudojamąjį poveikį)?
4. Ar, siekiant įrodyti [SESV] 102 straipsnio [antros pastraipos] a punkto pažeidimą dėl pirmajame klausime nurodytų veiksmų, reikia įrodyti reikšmingą jų poveikį Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio prekybai, ar vis dėlto pakanka pagrįstos prielaidos, kad toks poveikis gali kilti, ir nebūtina tirti jo realaus masto?“
19. Rašytines pastabas pateikė OSA, Čekijos konkurencijos institucija, Ispanijos ir Prancūzijos vyriausybės bei Komisija.
20. Šios šalys dalyvavo 2025 m. kovo 13 d. surengtame teismo posėdyje.
21. Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje bus nagrinėjami tik pirmi du klausimai.
IV. Analizė
22. Pirmais dviem klausimais, kuriuos, mano nuomone, reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės klausia, ar SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tai, jog dominuojančią padėtį užimanti kolektyvinio administravimo organizacija, nustatydama autorinių atlyginimų, renkamų suteikiant licenciją už autorių kūrinių padarymą viešai prieinamų per tam skirtuose kambariuose įrengtus televizijos ir radijo imtuvus, dydį, neatsižvelgia į faktinį viešbučių užimtumo lygį, laikytina arba pernelyg didelių kainų taikymu, arba kitų nesąžiningų prekybos sąlygų nustatymu.
23. Primenu, kad ginčas pagrindinėje byloje kilo dėl Čekijos konkurencijos institucijos sprendimo skirti baudą OSA dėl to, kad ši piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, nes nustatydama autorinių atlyginimų dydį neatsižvelgė į faktinį viešbučių užimtumo lygį. Kalbant konkrečiau, ta institucija nusprendė, kad taip OSA reikalavo sumokėti autorinius atlyginimus už nesuteiktą paslaugą, nes autorių teisių saugomi kūriniai nebuvo viešai paskelbti neužimtuose šių viešbučių kambariuose.
24. Vis dėlto, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su sąvoka „viešas paskelbimas“, manau, kad toks argumentas yra klaidingas, todėl negali pagrįsti Čekijos konkurencijos institucijos išvados, kad OSA piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi vien dėl to, kad nustatydama savo autorinių atlyginimų dydį neatsižvelgė į faktinį viešbučių užimtumo lygį (A).
25. Dar reikia nustatyti, ar toks neatsižvelgimas vis dėlto gali būti kažkiek reikšmingas ir, jei taip, kiek reikšmingas, atsižvelgiant į OSA iš viešbučių renkamų autorinių atlyginimų dydžio nustatymo praktikos analizę pagal SESV 102 straipsnį, ir tai padarysiu antruoju savo analizės etapu (B).
A. Viešbučio kambario užimtumo nereikšmingumas vertinant kūrinio viešą paskelbimą ir jo pasekmės kvalifikuojant kaip „piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi“
26. Čekijos konkurencijos institucijos teigimu, OSA piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi, rinkdama autorinius atlyginimus, kai nėra priešpriešinės prievolės, nes neužimtuose viešbučių kambariuose joks saugomas kūrinys nebuvo viešai paskelbtas.
27. Vis dėlto, kaip teigia OSA ir Komisija, toks vertinimas neatitinka saugomų kūrinių „viešo paskelbimo“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2001/29 ir kaip ji išaiškinta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.
28. Šiuo klausimu primenu, kad pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį autoriams suteikiama prevencinio pobūdžio teisė leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą. Taigi autoriai gali, be kita ko, gauti pajamų už savo kūrinių naudojimą, kai šie viešai paskelbiami(8).
29. Kaip pažymi Komisija, sąvoka „viešas kūrinio paskelbimas“ yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka. Nors ši sąvoka neapibrėžta pačios Direktyvos 2001/29 nuostatose, jos 23 konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad sąvoka „viešas paskelbimas“ apima bet kokį viešą paskelbimą visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama. Teisė viešai skelbti kūrinį apima bet kokį kūrinio transliavimą ar retransliavimą laidais ar bevielėmis priemonėmis, įskaitant transliavimą per radiją ar televiziją. Šios direktyvos 27 konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad vien tik fizinių priemonių teikimas paskelbimui savaime nereiškia viešo paskelbimo.
30. Be to, sąvoka „viešas paskelbimas“ nagrinėta gausioje jurisprudencijoje. Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas yra labai aiškiai nusprendęs, kad jeigu viešbutis suteikia savo klientams prieigą prie saugomų kūrinių, nes kambariuose įrengia televizorius ir per juos perduoda pagrindinės antenos pagaunamą signalą, tai laikoma viešu paskelbimu(9). Mano nuomone, tokiomis aplinkybėmis nekyla jokių abejonių, kad kai viešbučiai, kaip yra pagrindinėje byloje, kambariuose įrengia televizijos ar radijo imtuvus ir perduoda signalą, tai yra viešas paskelbimas. Šiuo klausimu nesvarbu tai, ar visi viešbučio kambariai buvo užimti.
31. Čekijos konkurencijos institucija teigia, kad nagrinėjamą visuomenę iš tikrųjų sudaro ne viso viešbučio klientai, o kiekvieno atskiro jo kambario klientai. Kadangi sąvoka „viešas paskelbimas“ reiškia ne tik saugomo kūrinio paskelbimo veiksmą, bet ir visuomenę, kuriai šis paskelbimas skirtas(10), tai reikštų, kad, kai viešbučio kambarys lieka laisvas, nėra jokios visuomenės, kuriai saugomas kūrinys būtų paskelbtas.
32. Pagal suformuotą jurisprudenciją visuomenė, kuriai skirtas paskelbimas, turi apimti neribotą, bet pakankamai didelį potencialių adresatų skaičių, todėl yra minimali riba, neleidžianti įtraukti į šią sąvoką labai mažo ar nereikšmingo atitinkamų asmenų skaičiaus(11). Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė, kad reikia atsižvelgti į kumuliatyvius padarinius, kurių kyla dėl kūrinių padarymo prieinamų ne tik tiems adresatams, kurie turi prieigą prie to paties kūrinio tuo pačiu metu, bet ir adresatams, kurie turi prieigą vienas paskui kitą(12).
33. Kalbant konkrečiau, dėl viešbučių klientų Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad būtina laikytis bendro požiūrio, pagal kurį, pirma, reikia atsižvelgti ne tik į viešbučio kambariuose įsikūrusius klientus, bet ir į klientus, kurie yra visose kitose šio viešbučio patalpose ir gali naudotis ten įrengtu televizoriumi. Antra, svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad paprastai tokios įstaigos klientai greitai keičiasi. Apskritai kalbama apie pakankamai didelį žmonių skaičių, todėl jie turi būti laikomi visuomene(13).
34. Kitaip tariant, visuomenė, kuriai skirtas paskelbimo veiksmas, kai viešbučiai kambariuose įrengia televizijos ir radijo imtuvus, yra ne kiekvieno kambario, vertinamo atskirai, klientai, o viso viešbučio klientai.
35. Be to, net darant prielaidą, kad būtų galima sutikti su tokiu viešbučio klientų padalijimu siekiant nustatyti, ar esama visuomenės, kaip ji suprantama pagal sąvoką „viešas paskelbimas“, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, reikia atsižvelgti į kumuliatyvius saugomų kūrinių padarymo viešai prieinamų adresatams, turintiems prieigą vienas paskui kitą, padarinius. Kalbant apie viešbučių veiklą, pažymėtina, kad, kaip pabrėžė Teisingumo Teismas, kiekvieno kambario, vertinamo atskirai, klientai paprastai greitai keičiasi, todėl net ir tokiu atveju vienas po kito einančių klientų skaičius yra pakankamai didelis, kad sudarytų visuomenę, kaip ji suprantama pagal sąvoką „viešas paskelbimas“.
36. Galiausiai iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nustatant, ar saugomi kūriniai yra „viešai paskelbiami“, tai, kad klientai, kurie neįjungė televizoriaus ar radijo aparato, kaip yra pagrindinėje byloje, iš tikrųjų neturėjo prieigos prie kūrinių, neturi lemiamos reikšmės(14). Be to, siekiant nustatyti tokio paskelbimo buvimą, įsitikinimas, kad kiekvienas aptariamo viešbučio kambarys iš tikrųjų buvo užimtas, taip pat neturi lemiamos reikšmės. Kitaip tariant, visuomenė, kuriai skelbiami saugomi kūriniai, iš tikrųjų yra viso viešbučio klientai, o faktinis šio viešbučio kambarių užimtumas šiuo klausimu neturi reikšmės.
37. Tai reiškia, pirma, jog, priešingai, nei teigia Čekijos konkurencijos institucija, tai, kad viešbutis klientų apgyvendinimui skirtuose kambariuose įrengia televizijos ir radijo imtuvus ir perduoda signalą, yra „viešas paskelbimas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnį. OSA licencijos tokiam viešam paskelbimui suteikimas buvo paslauga, kurią ši organizacija teikė viešbučiams. Taigi negali būti kalbos apie mokestį, renkamą kaip atlygis už neegzistuojančią paslaugą.
38. Antra, Čekijos konkurencijos institucija negalėjo išvados, kad OSA piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, grįsti vien tuo, kad OSA reikalavo sumokėti autorinius atlyginimus, kai saugomi kūriniai nebuvo viešai skelbiami ir neatsižvelgdama į faktinį viešbučių užimtumo lygį, nes toks viešas paskelbimas buvo net ir nesant realaus atskirų kambarių užimtumo.
39. Tokia išvada, kad neatsižvelgimas į faktinį viešbučių užimtumą OSA nustatant autorinių atlyginimų dydį savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, vis dėlto neleidžia nustatyti, ar toks neatsižvelgimas visgi gali turėti įtakos bendresnei galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi analizei, ir tai nagrinėsiu antroje šios išvados dalyje.
B. Viešbučio faktinio užimtumo lygio nereikšmingumas galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijai nustatant autorinių atlyginimų dydį konstatavimui
1. Veiksmai, kuriems taikomas nesąžiningų kainų draudimas
40. SESV 102 straipsnio antroje pastraipoje išvardyti įvairūs veiksmai, kurie gali būti laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, įskaitant nesąžiningų kainų ar prekybos sąlygų nustatymą. Čekijos konkurencijos institucija ir OSA nesutaria dėl to, ar tai, kad kolektyvinio administravimo organizacija nustato autorinių atlyginimų dydį, turi būti vertinama kaip veiksmai, susiję su nesąžiningų kainų nustatymu, ar kaip kitų nesąžiningų prekybos sąlygų nustatymas, turint omenyje tai, kad veiksmų analizė skiriasi atsižvelgiant į šį kvalifikavimą.
41. Kaip ir OSA, Komisijai bei Prancūzijos vyriausybei, man atrodo aišku, kad nagrinėjami veiksmai susiję su OSA, kaip kolektyvinio administravimo organizacijos, taikomomis kainomis viešbučiams už tai, kad jiems suteikiama licencija padaryti autorių kūrinius viešai prieinamus per šių viešbučių kambariuose įrengtus televizijos ir radijo imtuvus.
42. Čekijos konkurencijos institucijos nurodyta aplinkybė, kad 2008 m. OSA vienašališkai pakeitė tokių atlyginimų dydžio nustatymo metodą, negali pakeisti šios išvados, nes prekybos sąlygų pakeitimas vis vien buvo susijęs su jos taikytomis kainomis.
43. Taigi nagrinėjamus veiksmus reikėtų vertinti atsižvelgiant į jurisprudenciją dėl nesąžiningų kainų, atsižvelgiant į konkrečias kolektyvinio administravimo organizacijų licencijų suteikimo aplinkybes.
2. Jurisprudencija dėl nesąžiningų kainų kolektyvinio administravimo organizacijoms nustatant autorinių atlyginimų dydį
44. Kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, precedentiniame Sprendime United Brands Teisingumo Teismas kaip „pernelyg didelę“, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, apibrėžė kainą, „nesusijusią su teikiamos paslaugos ekonomine verte“(15). Siekdamas nustatyti, ar kaina yra pernelyg didelė, Teisingumo Teismas tame sprendime nustatė dviejų etapų testą, pagal kurį reikia, pirma, įvertinti, ar yra pernelyg didelė disproporcija tarp faktiškai patirtų išlaidų ir faktiškai pareikalautos kainos, ir, antra, jeigu taip, išnagrinėti, ar nustatyta kaina yra nesąžininga savaime ar palyginti su konkuruojančiomis paslaugomis(16).
45. Po Sprendimo United Brands priėmimo nusistovėjusi sąvokos „pernelyg didelė kaina“ apibrėžtis taip pat taikoma kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomiems autorinių atlyginimų dydžio nustatymo veiksmams(17).
46. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, tokiomis aplinkybėmis reikia patikrinti, ar dominuojančią padėtį užimančios kolektyvinio administravimo organizacijos reikalaujami sumokėti autoriniai atlyginimai turi pagrįstą ryšį su šios organizacijos teikiamos paslaugos, kurią sudaro jos administruojamų autorių teisių saugomų muzikos kūrinių repertuaro pateikimas naudotojams, ekonomine verte(18).
47. Vis dėlto Teisingumo Teismas pripažįsta, kad įrodyti pernelyg didelės kainos buvimą galima ir kitaip, ne tik nustatant atitiktį tokiam kriterijui. Jis aiškiai pripažįsta, kad yra ir kitų būdų, leidžiančių nustatyti, ar kaina per didelė(19). Kalbant konkrečiai apie kolektyvinio administravimo organizacijų nustatomus autorinius atlyginimus, pažymėtina, kad vienas iš tokių būdų yra, be kita ko, kainas, kurių sąžiningumas ginčijamas, palyginti su referenciniais rodikliais, pavyzdžiui, dominuojančią padėtį užimančios įmonės anksčiau toje pačioje atitinkamoje rinkoje taikytomis tų pačių paslaugų kainomis, tokios įmonės taikytomis kitokių, susijusių ar panašių paslaugų kainomis arba kitų įmonių už tą pačią paslaugą ar panašias paslaugas kitose nacionalinėse rinkose taikytomis kainomis, tačiau su sąlyga, kad šis palyginimas daromas remiantis vienodu pagrindu(20).
48. Kitaip tariant, nėra vieno būdo nustatyti, ar kolektyvinio administravimo organizacijų nustatyti autoriniai atlyginimai yra per dideli, nes tinkamiausio analizės metodo pasirinkimas ir apskritai per didelių kainų buvimo vertinimas priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo.
49. Taigi neginčijama, kad būtent nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į konkretų jo nagrinėjamą atvejį ir visas bylos aplinkybes, turi nustatyti, ar autoriniai atlyginimai yra per dideli(21).
50. Teisingumo Teismas pažymi, kad atlikdamas tokią analizę ir atsižvelgdamas į aplinkybes, kuriomis ji atliekama, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į ypatingą autorių teisių pobūdį ir ieškoti tinkamos pusiausvyros tarp autorių teisių saugomų kūrinių autorių intereso gauti atlyginimą už šių kūrinių naudojimą ir naudotojų intereso galėti šiuos kūrinius naudoti protingomis sąlygomis(22).
51. Taigi siekiant patikrinti, ar kolektyvinio administravimo organizacijos nustatytų tarifų dydis yra teisingas atsižvelgiant tiek į autorių teisę į tinkamą atlyginimą, tiek į teisėtus naudotojų interesus, reikia atsižvelgti ne tik į pačios kolektyvinio administravimo paslaugos ekonominę vertę, bet ir į kūrinių naudojimo pobūdį ir apimtį, taip pat į dėl tokio naudojimo atsiradusią ekonominę vertę(23).
52. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją ši vertė priklauso, be kita ko, nuo faktinio asmenų, besimėgaujančių saugomu kūriniu, skaičiaus ir muzikos kūrinių naudojimo masto(24).
53. Kitaip tariant, kolektyvinio administravimo organizacijos taikomu autoriniu atlyginimu turi būti atsižvelgiama į faktiškai naudojamų autorių teisių saugomų kūrinių kiekį(25), turint omenyje tai, kad šio atlyginimo dydžio nustatymas, kai atsižvelgiama į faktiškai naudojamų muzikos kūrinių kiekį, vis dėlto visada gali būti piktnaudžiaujamojo pobūdžio, jei yra kitas būdas, leidžiantis tiksliau nustatyti ir apskaičiuoti šių kūrinių naudojimą(26).
54. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad Teisingumo Teismas, kiek tai susiję su reikalavimu atsižvelgti į kūrinių, faktiškai panaudotų nustatant autorinio atlyginimo dydį, kiekį, nustatė tam tikrą proporcingumą, susijusį su autorių teisių ir kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos specifiniu pobūdžiu. Iš tiesų vien tai, kad yra alternatyvus būdas, leidžiantis tiksliau apskaičiuoti naudojamus kūrinius, savaime nereiškia, kad atlyginimas yra per didelis. Dar reikia, kad taikant tokį alternatyvų būdą būtų galima pasiekti tą patį teisėtą tikslą, t. y. apsaugoti autorių interesus, kartu neproporcingai nepadidinant sutarčių administravimo ir autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo stebėjimo išlaidų(27).
55. Atsižvelgiant būtent į tokius samprotavimus reikėtų nustatyti, ar tai, kad kolektyvinio administravimo organizacija, nustatydama autorinių atlyginimų, renkamų kaip atlygis už licenciją padaryti autorių kūrinius viešai prieinamus per televizijos ir radijo imtuvus, įrengtus klientų privačiam apgyvendinimui skirtuose kambariuose, dydį, neatsižvelgė į faktinį viešbučių užimtumo lygį, yra svarbus veiksnys nustatant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, pasireiškiantį nesąžiningų kainų nustatymu.
56. Kitaip tariant, kaip pažymi Komisija ir Prancūzijos vyriausybė, reikia patikrinti, ar autorinių atlyginimų dydžio apskaičiavimo būdas, pagal kurį neatsižvelgiama į faktinį kambarių užimtumą ir pasirenkama taikyti vienodą kainą, gali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, nes jis reikštų nesąžiningų kainų nustatymą.
57. Šiuo klausimu primenu, kad tokią analizę galiausiai turi atlikti tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes(28).
58. Kaip pažymi Komisija ir Prancūzijos vyriausybė, televizijos ir radijo imtuvų įrengimas viešbučių kambariuose ir signalo, leidžiančio klientams padaryti prieinamus saugomus kūrinius, suteikimas yra papildoma viešbučio paslauga, palyginti su pagrindine šių įstaigų veikla, t. y. privačiu klientų apgyvendinimu. Tai yra papildoma viešbučio teikiama paslauga, turinti įtakos viešbučių įvaizdžiui, taigi ir kambarių kainai(29). Vadinasi, tokie įrenginiai pastatomi siekiant gauti tam tikros naudos.
59. Taigi neginčytina, kad tai, jog viešbučiai naudoja saugomus kolektyvinio administravimo organizacijos repertuaro kūrinius, sukuria aiškią ekonominę vertę.
60. Be to, kaip jau pažymėjau, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos aiškiai matyti, kad tokio naudojimo vertė prekyboje priklauso, be kita ko, nuo faktiškai panaudotų autorių teisių saugomų kūrinių kiekio.
61. Vis dėlto, priešingai, nei teigia Komisija ir OSA, nemanau, kad atsižvelgus į faktinį viešbučių kambarių užimtumą būtų galima tiksliau nustatyti faktiškai panaudotų kūrinių kiekį ir apskritai, kad tai padėtų jį nustatyti.
62. Kaip pažymėjau šios išvados 36 punkte, saugomi kūriniai turi būti laikomi viešai paskelbtais, jeigu viešbučiai įrengia televizijos ir radijo imtuvus klientų apgyvendinimui skirtuose kambariuose ir perduoda signalą, ir šiuo atžvilgiu neturi reikšmės tai, ar klientai iš tikrųjų turėjo prieigą prie kūrinių.
63. Kitaip tariant, faktiškai panaudotų kūrinių kiekis, nuo kurio priklauso jų naudojimo ekonominė vertė, priklauso ne nuo žiūrėtų ar klausytų kūrinių kiekio, o nuo ištransliuotų, t. y. atitinkamai visuomenei paskelbtų kūrinių kiekio.
64. Taigi atsižvelgimas į faktinį viešbučių užimtumo lygį nustatant autorinių atlyginimų dydį negali leisti tiksliai apskaičiuoti ir nustatyti saugomų kūrinių naudojimo.
65. Vis dėlto kitaip yra, pavyzdžiui, kai nustatant autorinių atlyginimų dydį atsižvelgiama į televizijos kanalų ar radijo dažnių, kuriuos viešbučiai padarė prieinamus klientams, skaičių arba į kambarių, kuriuose suteikiama galimybė naudotis televizijos ar radijo imtuvais, skaičių. Man atrodo, kad šie du veiksniai gali tiksliai atspindėti faktiškai panaudotų saugomų kūrinių kiekį ir atitinkamai pakoreguoti autorinio atlyginimo dydį. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į savo nagrinėjamą konkretų atvejį, turės patikrinti, ar OSA taikomas autorinių atlyginimų dydžio nustatymo būdas apima, be kita ko, tokius elementus.
66. Taigi laikausi nuomonės, kad tai, jog kolektyvinio administravimo organizacija neatsižvelgia į faktinį viešbučių užimtumo lygį, kai nustato autorinių atlyginimų, renkamų už licenciją padaryti autorių kūrinius prieinamus per klientams privačiai apgyvendinti skirtuose kambariuose įrengtus televizijos ir radijo imtuvus, dydį, atsižvelgiant į visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, negali būti laikoma svarbiu veiksniu konstatuojant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, pasireiškiantį nesąžiningų kainų nustatymu, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
V. Išvada
67. Atsižvelgdamas į visa, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Krajský soud v Brně (Brno apygardos teismas, Čekijos Respublika) pateiktus pirmąjį ir antrąjį prejudicinius klausimus:
SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tai, jog dominuojančią padėtį užimanti kolektyvinio administravimo organizacija, nustatydama autorinių atlyginimų, renkamų už licenciją padaryti autorių kūrinius prieinamus per klientams privačiai apgyvendinti skirtuose kambariuose įrengtus televizijos ir radijo imtuvus, dydį, neatsižvelgia į faktinį viešbučių užimtumo lygį, savaime nėra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir negali būti laikoma svarbia aplinkybe konstatuojant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, pasireiškiantį nesąžiningų kainų nustatymu.
1 Originalo kalba – prancūzų.
2 Žr. mano išvadą byloje LEA (C‑10/22, EU:C:2023:437, 4 ir 5 punktai).
3 Žr., be kita ko, 2014 m. vasario 27 d. Sprendimą OSA (C‑351/12, EU:C:2014:110, 86 punktas).
4 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230, klaidų ištaisymas OL L 314, 2008, p. 16).
5 1978 m. vasario 14 d. Sprendimas (27/76, EU:C:1978:22; toliau – Sprendimas United Brands).
6 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas (C‑177/16, EU:C:2017:689).
7 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas (C‑372/19, EU:C:2020:959; toliau – Sprendimas SABAM).
8 Žr. mano išvadą byloje Stim ir SAMI (C‑753/18, EU:C:2020:4, 16 punktas) ir iš naujausių – 2024 m. birželio 20 d. Sprendimą GEMA (C‑135/23, EU:C:2024:526, 17 punktas).
9 2006 m. gruodžio 7 d. Sprendimas SGAE (C‑306/05, EU:C:2006:764, rezoliucinės dalies 1 punktas; toliau – Sprendimas SGAE).
10 Ši institucija nurodo Sprendimo SGAE 42 punktą.
11 2017 m. birželio 14 d. Sprendimas Stichting Brein (C‑610/15, EU:C:2017:456, 41 punktas).
12 2017 m. birželio 14 d. Sprendimas Stichting Brein (C‑610/15, EU:C:2017:456, 41 punktas).
13 Sprendimas SGAE (38 punktas).
14 Sprendimas SGAE (43 punktas).
15 Sprendimas United Brands (250 punktas).
16 Sprendimas United Brands (252 punktas).
17 Dėl jurisprudencijos, susijusios su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kai apskritai nustatomos pernelyg didelės kainos, ir konkrečiai dėl kolektyvinio administravimo organizacijos nustatomų autorinių atlyginimų, raidos žr. generalinio advokato N. Wahl išvadą byloje Autortiesību un komunicēšanās konsultāciju aģentūra – Latvijas Autoru apvienība (C‑177/16, EU:C:2017:286), taip pat generalinio advokato G. Pitruzzella išvadą byloje SABAM (C‑372/19, EU:C:2020:598).
18 2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimas Kanal 5 ir TV 4 (C‑52/07, EU:C:2008:703, 29 punktas) ir Sprendimas SABAM (28 punktas).
19 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas Autortiesību un komunicēšanās konsultāciju aģentūra – Latvijas Autoru apvienība (C‑177/16, EU:C:2017:689, 37 punktas).
20 Sprendimas SABAM (32 punktas).
21 Sprendimas SABAM (29 punktas).
22 2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimas Kanal 5 ir TV 4 (C‑52/07, EU:C:2008:703, 30 ir 31 punktai) ir Sprendimas SABAM (30 punktas).
23 Sprendimas SABAM (30 punktas).
24 Sprendimas SABAM (41 punktas).
25 Sprendimas SABAM (50 punktas).
26 Sprendimas SABAM (52 punktas).
27 2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimas Kanal 5 ir TV 4 (C‑52/07, EU:C:2008:703, 40 punktas) ir Sprendimas SABAM (52 punktas).
28 Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismo iš tiesų klausiama tik apie OSA neatsižvelgimą į realų aptariamų viešbučių užimtumo lygį nustatant autorinių atlyginimų dydį. Vis dėlto iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. gruodžio 18 d. sprendime Čekijos konkurencijos institucija palygino OSA renkamų autorinių atlyginimų dydį su kitų valstybių narių kolektyvinio administravimo organizacijų nustatytų autorinių atlyginimų dydžiu. Jeigu šis palyginimas atskleistų, kad OSA tarifai gerokai didesni nei kitose valstybėse narėse, tai, kaip pažymėjau šios išvados 47 punkte, galėtų būti piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi požymis. Priešingu atveju tai galėtų būti tokio piktnaudžiavimo nebuvimo požymis. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atlikdamas analizę, taip pat turės į tai atsižvelgti.
29 Sprendimas SGAE (44 punktas).