Laikina versija

BENDROJO TEISMO (antroji išplėstinė kolegija) NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 7 d.(*)

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Naujo atstovaujančio asmens skyrimas – Ieškovas, nustojęs atsakinėti į Bendrojo Teismo prašymus – Bendrojo Teismo procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalis – Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas“

Byloje T‑125/23

Synapsa Med sp. z o.o., įsteigta Jelče-Liaskovicėje (Lenkija), atstovaujama advokato G. Kuchta,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą T. Frydendahl,

atsakovę,

kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,

Gravity Brand Holdings LLC, įsteigta Niujorke (Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų V. Balaguer Fuentes, I. Sempere Massa ir J. Schmitt,

BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė A. Marcoulli, teisėjai J. Schwarcz, V. Tomljenović, R. Norkus (pranešėjas) ir W. Valasidis,

kancleris V. Di Bucci,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

priima šią

Nutartį

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Synapsa Med sp. z o.o. prašo panaikinti 2023 m. sausio 9 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 923/2022-5) (toliau – ginčijamas sprendimas).

2        2024 m. vasario 6 d. raštu ieškovės advokatas pranešė Bendrajam Teismui, kad nebeatstovaus ieškovei.

3        Taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas 2024 m. vasario 9 d. pranešė ieškovės advokatui, kad šis išliks jos kontaktinis asmuo, kol ieškovė paskirs kitą jai atstovausiantį asmenį. Bendrasis Teismas jo taip pat paprašė pranešti ieškovei, kad pagal Procedūros reglamento 51 straipsnio 1 dalį ši privalo paskirti naują jai atstovaujantį asmenį. Bendrasis Teismas pridūrė, kad jeigu iki 2024 m. vasario 26 d. naujas ieškovei atstovaujantis asmuo nepraneš apie savo paskyrimą, remdamasis Procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalimi jis ketina savo iniciatyva konstatuoti, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo.

4        Nurodytu terminu ieškovė nepaskyrė naujo jai atstovaujančio asmens.

5        Taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas 2024 m. kovo 7 d. raštu pateikė šalims klausimą ir pasiūlė joms raštu pateikti savo nuomonę dėl Bendrojo Teismo galimybės motyvuota nutartimi savo iniciatyva konstatuoti, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo, kaip nurodyta Procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalyje.

6        2024 m. kovo 21 d. raštu įstojusi į bylą šalis Gravity Brand Holdings LLC teigiamai atsakė į Bendrojo Teismo klausimą. Ji pridūrė, kad Bendrajam Teismui būtų tikslinga nurodyti ieškovei padengti bylinėjimosi išlaidas.

7        2024 m. kovo 22 d. raštu EUIPO paprašė Bendrojo Teismo atmesti ieškinį ir nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų. Ji taip pat nurodė nepatyrusi atlygintinų išlaidų. Kalbant konkrečiai, EUIPO teigia, kad jeigu pagal Procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalį būtų konstatuota, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo, pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1) 71 straipsnio 3 dalį ginčijamas sprendimas negalėtų įsigalioti.

8        Anot EUIPO, ieškovės pareiga būti atstovaujamai advokato yra esminis formos reikalavimas, kurio nesilaikius Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys tampa nepriimtinas. Be to, EUIPO teigimu, jeigu vykstant procesui Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ieškovė nebesilaiko šio reikalavimo, šią aplinkybę jis gali vertinti arba kaip ieškinio atsisakymą pagal Procedūros reglamento 125 straipsnį, arba kaip kliūtį tęsti procesą, dėl kurios ieškinys tampa akivaizdžiai atmestinas pagal Procedūros reglamento 126 straipsnį, arba kaip imperatyvų nepriimtinumo pagrindą pagal Procedūros reglamento 129 straipsnį.

9        Ieškovė neatsakė į Bendrojo Teismo klausimą per nustatytą terminą.

10      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas nebeatsako į Bendrojo Teismo prašymus, išklausęs šalis, šis teismas motyvuota nutartimi gali savo iniciatyva konstatuoti, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo.

11      Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečios ir ketvirtos pastraipų ir šio statuto 21 straipsnio pirmos pastraipos, kurios Bendrajam Teismui taikomos pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, visų pirma iš minėto statuto 19 straipsnio trečioje pastraipoje vartojamos sąvokos „atstovauti“, matyti, kad norėdamos pareikšti Bendrajame Teisme ieškinį šalys, išskyrus valstybes nares, Europos Sąjungos institucijas, valstybėmis narėmis nesančias Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalis ir tame susitarime nurodytą Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros instituciją, negali veikti pačios, bet turi naudotis trečiojo asmens, turinčio teisę atlikti veiksmus valstybės narės ar EEE susitarimo šalies teisme, paslaugomis (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 20 d. Nutarties BikeWorld / Komisija, T‑702/15, EU:T:2017:834, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

12      Iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio taip pat matyti, kad pareiga būti atstovaujamam advokato turi galioti iki pat teismo sprendimo, kuriuo užbaigiamas procesas, įteikimo. Vis dėlto ši pareiga turi būti suderinama, pirma, su šalies laisve nevaržomai pasirinkti jai atstovausiantį advokatą ir, antra, su advokato teise vykstant procesui atsisakyti savo įgaliojimų, laikantis profesinės etikos reikalavimų. Taigi nors šalis neprivalo būti atstovaujama to paties advokato iki pat proceso pabaigos, ji turi užtikrinti savo atstovavimo tęstinumą per visą procesą, t. y. nuo ieškinio pareiškimo iki pat teismo sprendimo, kuriuo užbaigiamas procesas, įteikimo. Vadinasi, jeigu advokatas nustoja atstovauti ieškovui dar nesibaigus procesui, šis ieškovas turi nedelsdamas paskirti naują jam atstovausiantį asmenį, kad būtų užtikrintas atstovavimo tęstinumas (2014 m. birželio 19 d. Nutarties Suwaid / Taryba, T‑268/12, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:598, 17 punktas).

13      Nagrinėjamu atveju iš šios nutarties 4 ir 9 punktų matyti, kad ieškovė nepaskyrė naujo jai atstovaujančio asmens ir nebeatsako į Bendrojo Teismo prašymus. Neatsakiusi į Bendrojo Teismo prašymą nurodyti advokatą, kurį jį paskyrė savo nauju atstovaujančiu asmeniu, ieškovė vykstant procesui pažeidė Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnyje įtvirtintą esminį procedūrinį reikalavimą.

14      Vis dėlto, priešingai, nei teigia EUIPO, ieškovės neveikimas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas nei kaip ieškinio atsisakymas pagal Procedūros reglamento 125 straipsnį, nei kaip kliūtis tęsti procesą, dėl kurios ieškinys tampa akivaizdžiai atmestinas pagal Procedūros reglamento 126 straipsnį, nei kaip imperatyvus nepriimtinumo pagrindas pagal Procedūros reglamento 129 straipsnį.

15      Pirma, dėl EUIPO argumento, kad ieškovės neveikimą galima vertinti kaip ieškinio atsisakymą, pažymėtina, kad, norint pripažinti ieškinio atsisakymo faktą, ieškovas turi parodyti tikrą ir aiškiai išreikštą valią atsisakyti ieškinio. Valios tikrumo reikalavimas reiškia, kad negali kilti jokių abejonių dėl tokios valios buvimo. Valios atsisakyti ieškinio aiškus pareiškimas pirmiausia reiškia, kad tokia valia negali būti numanoma (šiuo klausimu žr. 2022 m. gruodžio 15 d. Nutarties Leonardo / Frontex, C‑675/20, nepaskelbta Rink., EU:C:2022:870, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

16      Nagrinėjamu atveju naujo atstovaujančio asmens nepaskyrimo ir atsakymo į Bendrojo Teismo prašymus nepateikimo nustatytu terminu nepakanka, kad būtų konstatuotas ieškinio atsisakymas, nes gali kilti abejonių dėl ieškovės valios atsisakyti ieškinio. Vadinasi, negalima pripažinti, kad toks neveikimas prilygsta ieškinio atsisakymui.

17      Antra, dėl EUIPO argumento, kad ieškovės neveikimas kliudo tinkamai proceso eigai ir tai leidžia pripažinti ieškinį akivaizdžiai atmestinu, primintina, kad pagal Procedūros reglamento 126 straipsnį, jeigu ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso. Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad ieškinio priimtinumas vertinamas atsižvelgiant į situaciją ieškinio pareiškimo momentu. Jei tuo momentu netenkinamos ieškinio pareiškimo sąlygos, ieškinys yra nepriimtinas (1984 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Bensider ir kt. / Komisija, 50/84, EU:C:1984:365, 8 punktas; šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 6 d. Nutarties Yanukovych / Taryba, C‑505/16 P, EU:C:2017:525, 53 punktą).

18      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad su atstovavimu ieškovei susijusi ieškinio priimtinumo sąlyga buvo tinkamai įvykdyta ieškinio pareiškimo momentu. Aplinkybė, kad vykstant procesui ieškovė nepaskyrė naujo jai atstovausiančio asmens ir nebeatsako į Bendrojo Teismo prašymus, negali turėti įtakos nei ieškinio priimtinumui jo pareiškimo momentu, nei jo pagrįstumui, todėl ja remiantis negalima daryti išvados, kad ieškinys yra akivaizdžiai atmestinas.

19      Trečia, dėl EUIPO argumento, kad ieškovės neveikimas yra nepriimtinumo pagrindas, kuriuo Bendrasis Teismas gali remtis savo iniciatyva pagal Procedūros reglamento 129 straipsnį, pakanka priminti, kad ieškovės neveikimas atsirado vykstant procesui, todėl negali turėti įtakos ieškinio priimtinumui jo pareiškimo momentu. Be to, kadangi pagal jurisprudenciją naujo atstovaujančio asmens tinkamas nepaskyrimas gali būti laikomas pakankamu įrodymu, kad ieškovas nebesuinteresuotas palaikyti ieškinio (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 12 d. Nutarties Yaqub / VRDT – Turkey (ATATURK), T‑580/12, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:518, 7 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), šiuo pagrindu galima tik konstatuoti, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo, bet ne atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

20      Be to, kiek EUIPO teigia, kad, konstatavus pagrindo sprendimui priimti nebuvimą nagrinėjamoje byloje, ginčijamas sprendimas negalėtų įsigalioti, pažymėtina, kad ši byla skiriasi nuo tų, kuriomis ji remiasi ir kuriose buvo priimtos 2018 m. balandžio 12 d. Nutartis Cryo‑Save / EUIPO (C‑327/17 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:235), 2003 m. liepos 3 d. Nutartis Lichtwer Pharma / VRDT– Biofarma (Sedonium) (T‑10/01, EU:T:2003:182), 2012 m. lapkričio 26 d. Nutartis MIP Metro / VRDT – Real Seguros (real,- BIO) (T‑549/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:622), 2013 m. liepos 4 d. Nutartis Just Music Fernsehbetriebs / VRDT – France Télécom (Jukebox) (T‑589/10, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:356), 2021 m. vasario 23 d. Nutartis Frutas Tono / EUIPO – Agrocazalla (Marién) (T‑587/19, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:107) ir 2023 m. vasario 14 d. Nutartis Laboratorios Ern / EUIPO – Arrowhead Pharmaceuticals (TRiM) (T‑428/22, nepaskelbta Rink., EU:T:2023:80). Iš tiesų šios bylos susijusios su atvejais, kai dėl vykstant procesui Bendrajame Teisme ar Teisingumo Teisme įvykusių įvykių EUIPO vykstanti procedūra neteko dalyko, nes buvo atsisakyta protesto dėl pareikšto prekių ženklo registracijos ar atsiimtas prašymas panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją arba buvo padaryta įtaka ankstesnės teisės ar teisės, kuriai prašyta apsaugos pagal Europos Sąjungos prekių ženklų sistemą, galiojimui. Kiekvienas šių įvykių paskatino Sąjungos teismą iš esmės konstatuoti, kad ieškinys neteko dalyko, kaip tai buvo suprantama pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 113 straipsnį ar 114 straipsnio 1 dalį arba pagal galiojančio Procedūros reglamento 130 straipsnio 2 dalį ar 131 straipsnio 1 dalį, ir kad taikant šias nuostatas nebeliko pagrindo priimti sprendimą dėl ieškinio.

21      Jokios iš šių situacijų nėra susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje. Įstojusi į byla šalis neatsiėmė savo prašymo pripažinti ieškovės prekių ženklo registraciją negaliojančia. Be to, neįvyko jokio įvykio, turinčio įtakos ginčijamos ankstesnės įstojusios į bylą šalies teisės galiojimui. Taigi nagrinėjamu atveju EUIPO pradėta procedūra dėl registracijos pripažinimo negaliojančia išsaugojo savo dalyką. Ginčijamas sprendimas, kuriuo ieškovės prekių ženklo registraciją pripažinta negaliojančia, nėra netekęs galios. Jo padariniai buvo tiesiog sustabdyti, kol Bendrasis Teismas priims sprendimą ieškovės inicijuotoje byloje.

22      Vadinasi, aplinkybė, kad ieškovė nustojo atsakinėti į Bendrojo Teismo prašymus ir taip atsisakė ginti savo interesus, nors ir neatsisakė ieškinio, turi įtakos ne EUIPO vykstančiai procedūrai ir Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio dalykui, bet tik ieškinio tolesnio nagrinėjimo Bendrajame Teisme sąlygoms.

23      Šiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo konstatavimas remiantis Procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalimi, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo, nekliudys įsigalioti ginčijamam sprendimui.

24      Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto mechanizmo vienintelis tikslas yra užkirsti kelią apeliacinių tarybų sprendimų įsigaliojimui, kol nesibaigė teismo procesas, siekiant šalims, kurioms turi įtakos EUIPO sprendimai, užtikrinti su prekių ženklų teisės ypatumais suderintą teisinę apsaugą. Iš tiesų nebūtų jokios prasmės registruoti prekių ženklą, vėliau išbraukti jį iš registro ir prireikus vėl jį įregistruoti, atsižvelgiant į EUIPO ir Sąjungos teismo vieną po kito priimtus sprendimus. Darytina išvada, kad nors pagrindo sprendimui priimti nebuvimo konstatavimas aiškiai nenurodytas Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 3 dalyje kaip nutraukiantis dėl apeliacinių tarybų sprendimų pareikštų ieškinių stabdomąjį poveikį, vis dėlto šios nuostatos taikymo tikslais pagrindo sprendimui priimti nebuvimo konstatavimas pagal Procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalį turi būti prilygintas Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio atmetimui, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 3 dalį.

25      Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalimi, savo iniciatyva konstatuoja, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl nagrinėjamo ieškinio.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

26      Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, jeigu nėra pagrindo priimti sprendimo, Bendrasis Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.

27      Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, mano, kad ieškovė turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteistinos įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidos, nes EUIPO Bendrajam Teismui pranešė nepatyrusi atlygintinų išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija)

nutaria:

1.      Nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.      Synapsa Med sp. z o.o. padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Gravity Brand Holdings LLC. nurodytos bylinėjimosi išlaidos.

Priimta 2024 m. rugpjūčio 7 d. Liuksemburge.

*      Proceso kalba: anglų.