—

panaikinti kaip prieštaraujantį Europos Sąjungos teisei 2023 m. sausio 23 d. Įgyvendinimo reglamentą Nr. 2023/152 (1) tiek, kiek juo ieškovė įtraukta į Reglamento Nr. 359/2011 I priedą.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Europos Sąjungos Taryba viršijo savo įgaliojimus. Ieškovė teigia, kad nuspręsdama įtraukti ją į subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, Taryba viršijo savo įgaliojimus, nes tas sprendimas buvo priimtas tik dėl tarp ieškovės ir Irano Islamo Respublikos vyriausybės egzistuojančio teisinio ryšio.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas ginčijamo akto motyvų nenurodymu. Ieškovė tvirtina, kad Tarybos sprendimą grindžiantys motyvai yra tik prielaidos, kurių klaidingumas padaro motyvavimą negaliojančiu. Toks visiškai formalus sprendimo motyvavimas reiškia, kad yra apgręžiama įrodinėjimo pareiga, ir ieškovė turi įrodyti neigiamą faktą, kad galėtų ginčyti jos įtraukimą į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas faktinių aplinkybių vertinimo klaida. Ieškovė teigia, kad Taryba, pirma, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir, antra, netinkamai pagrindė sprendimą įtraukti ją į įstaigų, kurioms taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu. Ieškovė tvirtina, kad Iranui taikomos sankcijos lėmė jai labai naudingų įrenginių, iš kurių vienas yra naudojamas išvengti Irano ir kaimyninių valstybių dažnių persidengimo, o kitas – Location Based System – tiksliai lokalizuoti prijungtus aparatus, sulaikymą. Be to, Tarybos sprendimo neproporcingumas pasireiškia ieškovei taikomų priemonių pasekmių sunkumu, nes tai labai paveikia jos galimybes įvykdyti bendro intereso užduotį.