1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė AAT Byelorussian Steel Works – management company of „Byelorussian Metallurgical Company“ holding (BSW – management company of „BMC“) prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2023/1592, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą (OL L 195 I, 2023, p. 31), ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1591, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 8a straipsnio 1 dalis (OL L 195 I, 2023 p. 1) (toliau kartu – ginčijami aktai), kiek jie susiję su ieškove.

2

Ieškovė yra Baltarusijos bendrovė, vykdanti veiklą plieno produktų srityje.

3

Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, kurias Europos Sąjunga nuo 2004 m. taiko, atsižvelgdama į padėtį Baltarusijoje, kiek tai susiję su demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis, taip pat į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą.

4

2006 m. gegužės 18 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi SESV 75 ir 215 straipsniais, priėmė Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 134, 2006, p. 1), o 2012 m. spalio 15 d., remdamasi ESS 29 straipsniu, – Sprendimą 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai (OL L 285, 2012, p. 1).

5

Ginčijamų aktų priėmimo dieną galiojusios redakcijos Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punkte ir Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse buvo numatyta, kad įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja, be kita ko, fiziniai arba juridiniai asmenys, subjektai arba įstaigos, kurie gauna naudos iš prezidento Lukašenkos režimo ar jį remia.

6

2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą.

7

Kaip matyti iš ginčijamų aktų 2 konstatuojamosios dalies, jie buvo priimti atsižvelgiant į padėties Baltarusijoje rimtumą ir šios šalies dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą.

8

Ginčijamais aktais ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į Sprendimo 2012/642 I priede ir Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateikto asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo B lentelės 37 eilutę (toliau kartu – nagrinėjami sąrašai).

9

Ieškovės pavadinimo įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus buvo pagrįstas šiais motyvais:

„OJSC BSW“ – „BMC holding“ valdymo bendrovė yra vienintelė valstybinė metalurgijos pramonės įmonė Baltarusijoje ir viena didžiausių įmonių šalyje. Atitinkamai ji yra reikšmingas A. Lukashenka (A. Lukašenkos) režimo pajamų šaltinis. Baltarusijos valstybė tiesiogiai gauna pelno iš „OJSC BSW“ – „BMC holding“ valdymo bendrovės gautų pajamų. Be to, bendrovė gauna dideles Vyriausybės dotacijas ir politinę paramą iš A. Lukashenka (A. Lukašenkos) režimo. Prezidentas A. Lukashenka (A. Lukašenka) asmeniškai paskyrė „OJSC BSW“ – „BMC holding“ valdymo bendrovės generalinį direktorių.

Po 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų įvykusiuose protestuose ir streikuose dalyvavę „OJSC BSW“ –„BMC holding“ valdymo bendrovės darbuotojai buvo atleisti iš darbo. Nuo tada ši įmonė ir toliau imasi priemonių prieš darbuotojus, kurie bando organizuoti streikus – grasina jiems ir atleidžia juos iš darbo. Todėl „OJSC BSW“ – „BMC holding“ valdymo bendrovė gauna naudos iš A. Lukashenka (A. Lukašenkos) režimo ir jį remia. Be to, ji yra atsakinga už represijas prieš pilietinę visuomenę Baltarusijoje.“

10

2023 m. rugpjūčio 4 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ginčijamuose aktuose numatytos ribojamosios priemonės (OL C 275, 2023, p. 21). Asmenys ir subjektai, kuriems skirtas šis pranešimas, remdamiesi juo, galėjo anksčiau nei 2023 m. lapkričio 30 d. pateikti Tarybai prašymą persvarstyti sprendimą įtraukti juos į nagrinėjamus sąrašus.

11

2023 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė paprašė leisti susipažinti su minėtą įtraukimą pagrindžiančia informacija ir įrodymais.

12

2023 m. rugpjūčio 11 d. Taryba perdavė ieškovei darbinį dokumentą WK 10044/2023 INIT su duomenimis, į kuriuos atsižvelgta įtraukiant jos pavadinimą į nagrinėjamus sąrašus.

13

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

14

Taryba Bendrojo Teismo prašo:

15

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus, susijusius, pirma, su „akivaizdžia“ vertinimo klaida ir, antra, su teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti verslu pažeidimu.

16

Pirmąjį pagrindą sudaro trys dalys, grindžiamos, tuo, kad ieškovė, pirma, nėra reikšmingas Lukašenkos režimo pajamų šaltinis, antra, negauna naudos iš minėto režimo ir jo neremia, ir, trečia, nėra atsakinga už represijas prieš pilietinę visuomenę Baltarusijoje.

17

Šioje byloje Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti ginčijamų aktų motyvus, susijusius su tuo, kad ieškovė remia Lukašenkos režimą ir gauna iš jo naudos.

18

Ieškovė tvirtina, kad negauna naudos iš Lukašenkos režimo ir jo neremia.

19

Šiuo klausimu, pirma, dėl motyvo, susijusio su tuo, kad ieškovė remia Lukašenkos režimą, ji pati tvirtina, kad neremia minėto režimo. Ji taip pat pažymi, kad šis motyvas, kaip jis suformuluotas ginčijamuose aktuose, yra susijęs tik su „reikšmingu pajamų šaltiniu“, kurios tikrumas nebuvo įrodytas, o ne su „kiekybiškai ar kokybiškai reikšminga parama“ ar „strategine parama“.

20

Ieškovė tvirtina, kad ji nėra reikšmingas Lukašenkos režimo pajamų šaltinis. Be to, 2021 ir 2022 m. jos pelnas buvo menkas. Ji teigia, kad 2018–2022 m. laikotarpiu išmokėtų dividendų suma buvo nedidelė ir, remiantis Tarybos bylos medžiaga, jai reikėjo valstybės pagalbos.

21

Ieškovė priduria, kad pagal įstatymą ji, kaip valstybės įmonė, privalo mokėti valstybei dividendus, kuriuos gali gauti mokesčių institucijos, ir, remiantis 2005 m. gruodžio 28 d. Baltarusijos Respublikos prezidento dekretu Nr. 637 dėl valstybės įmonių, valstybės asociacijų, kurios yra komercinės organizacijos, pelno dalies, taip pat iš valstybei ar savivaldybėms priklausančių komercinių bendrovių dividendų (akcinio kapitalo dalių) gautų pajamų įtraukimo į valstybės biudžetą tvarkos ir dėl specialiojo valstybės biudžetinio fondo šalies vystymuisi sudarymo (Baltarusijos Respublikos nacionalinis teisės aktų registras, Nr. 1/7075, 2005 m. gruodžio 29 d.; toliau – Dekretas Nr. 637), komerciniai subjektai, apibūdinami kaip valstybiniai, į Baltarusijos Respublikos biudžetą perveda savo pelną proporcingai valstybės ir administracinių bei teritorinių vienetų turimų šių komercinių subjektų įstatuose numatytų fondų akcijų skaičiui.

22

Ieškovė patikslina, kad nei mokesčių, nei privalomųjų dividendų mokėjimas negali būti laikomas parama režimui, nes tai yra teisinės pareigos.

23

Ieškovė priduria, kad vien to, jog įmonė priklauso valstybei, nepakanka, kad būtų tenkinamas kriterijus, susijęs su parama režimui.

24

Antra, dėl motyvo, susijusio su tuo, kad ieškovė gauna naudos iš režimo, ji nurodo, kad Baltarusijos Respublikos prezidentas neskyrė jos generalinio direktoriaus. Be to, jo iš šio režimo gauta nauda nereiškia pačios ieškovės gautos naudos.

25

Ieškovė priduria, kad galimybė išleisti obligacijas rinkos sąlygomis nėra režimo teikiamos finansinės paramos įrodymas.

26

Ieškovė taip pat teigia, kad palūkanų už naudojimąsi banko paskolomis investiciniam projektui įgyvendinti kompensavimas buvo siejamas su sąlygomis dėl veiklos rezultatų. Šiai paramai buvo taikoma atrankos procedūra, o ieškovė nebuvo vienintelė jos gavėja. Be to, viena iš nagrinėjamų paramos priemonių suteikta bankui, o ne ieškovei.

27

Dėl apdovanojimų, kuriuos, kaip ir kiti asmenys, gavo ieškovė ar jos generalinis direktorius, ji pažymėjo, kad juos skiria privačios bendrovės, remdamosi skaidriais, vien nuopelnais grindžiamais kriterijais.

28

Galiausiai tokius pagyrimus, kokie buvo išsakyti ieškovei, jos generaliniam direktoriui ir produktams, viešieji asmenys skyrė ir kitoms Baltarusijos įmonėms, net ir nuostolingoms.

29

Taryba ginčija ieškovės argumentus.

30

Visų pirma pažymėtina, kad pirmasis ieškinio pagrindas turi būti laikomas grindžiamu vertinimo klaida, o ne akivaizdžia vertinimo klaida. Nors Taryba išties turi tam tikrą diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar tenkinami teisiniai kriterijai, kuriais grindžiamos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, vis dėlto Sąjungos teismai turi užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę (žr. 2023 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Pumpyanskiy / Taryba, T‑291/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:499, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31

Be to, reikia priminti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teismine kontrole reikalaujama, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti atitinkamo asmens pavardę ar subjekto pavadinimą į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą ar palikti jame, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas įsitikintų, kad šis sprendimas, kuris individualiai susijęs su šiuo asmeniu ar subjektu, pagrįstas pakankamai svariais faktais. Tai reiškia, kad turi būti patikrinti motyvuose, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, o yra susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pats savaime pakankamas šiam sprendimui paremti, yra pagrįsti (2023 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Synesis / Taryba, T‑97/21 ir T‑215/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:531, 35 punktas).

32

Kilus ginčui, būtent kompetentinga Sąjungos institucija turi įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens ar subjekto, pagrįstumą, o ne šis asmuo ar subjektas turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (žr. 2023 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Synesis / Taryba, T‑97/21 ir T‑215/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:531, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

33

Jeigu kompetentinga Sąjungos institucija pateikia reikšmingos informacijos ar įrodymų, Sąjungos teismas, remdamasis šia informacija ar įrodymais, turi patikrinti, ar nurodyti faktai tikrai tikslūs, ir įvertinti jų įrodomąją galią, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma į atitinkamo asmens ar subjekto pateiktas pastabas, jeigu tokių yra (žr. 2023 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Synesis / Taryba, T‑97/21 ir T‑215/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:531, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34

Taip pat reikia konstatuoti, kad motyvai, susiję su nauda, kurios ieškovė gauna iš Lukašenkos režimo, ir su parama jam, yra grindžiami Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punkte, į kurį daroma nuoroda Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 5 dalyje, numatytais kriterijais, turint omenyje, kad iš Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, jog parama Lukašenkos režimui ir iš šio režimo gauta „nauda“ yra atskiri įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus kriterijai (žr. 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo Belaz-upravljajusaja kompanija holdinga Belaz Holding / Taryba, T‑533/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:657, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35

Nagrinėjamu atveju, pirma, kalbant apie motyvą, susijusį su ieškovės parama Lukašenkos režimui, nurodytą šio sprendimo 9 punkte minėtų motyvų pirmoje pastraipoje, pažymėtina, kad ieškovė yra vienintelė valstybinė metalurgijos pramonės įmonė Baltarusijoje, viena didžiausių šalies įmonių, ir kad ji yra reikšmingas Lukašenkos režimo pajamų šaltinis, iš kurio jis tiesiogiai gauna pelno.

36

Šis motyvas grindžiamas Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punkte, į kurį daroma nuoroda Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 5 dalyje, numatytu paramos Lukašenkos režimui kriterijumi.

37

Taigi iš pradžių reikia išnagrinėti, ar šio sprendimo 35punkte nurodytos Tarybos nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodytos, ir prireikus – ar joms taikomas Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punktas.

38

Viena vertus, kiek tai susiję su šių faktinių aplinkybių įrodymu, visų pirma neginčijama, kad ieškovė priklauso valstybei, nes visą jos kapitalą valdo Baltarusijos Respublika.

39

Be to, iš Tarybos bylos medžiagos matyti, kad prezidentas Lukašenka pripažino ieškovę viena iš Baltarusijos „flagmanų“, ji yra viena iš penkių didžiausių šalies įmonių ir eksportuoja produkciją į daugiau nei 60 pasaulio šalių. Šį prezidento Lukašenkos teiginį patvirtina 2021 m. liepos 3 d. Baltarusijos Respublikos valstybinės naujienų agentūros interneto svetainėje „belta.by“ paskelbtas straipsnis, esantis Tarybos bylos medžiagoje; jame nurodyta, kad „Baltarusijos gamybos sektorius <…> visiškai nulemia šalies įvaizdį, statusą ir yra jos ekonominio ir politinio suvereniteto pagrindas“, o ieškovė įvardijama kaip „milžiniška pramonės įmonė“. Be to, ieškovė tvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. joje dirbo 11633 darbuotojai, ji buvo viena iš pagrindinių Baltarusijos plieno produktų eksportuotojų, o jos eksporto geografinė zona anksčiau apėmė daugiau kaip 100 pasaulio šalių, įskaitant kelias Sąjungos valstybes nares.

40

Galiausiai savo procesiniuose dokumentuose ieškovė tvirtina, kad už 2018 m. išmokėjo Baltarusijos valstybei 2817224,38 Baltarusijos rublių (BYN) (apie 1171208,27 EUR) dividendų, už 2019 m. – 0 BYN, už 2020 m. – 406004,70 BYN (apie 146265,83 EUR), už 2021 m. – 1432841,5 BYN (apie 476819,1 EUR) ir už 2022 m. – 1741862,61 BYN (apie 632737,33 EUR). Be to, ieškovė neginčija, kad 2021 m., kaip matyti iš Tarybos byloje esančio įrodymo Nr. 3, sumokėjo, pirma, 11,6 milijono JAV dolerių (USD) pajamų mokesčio, antra, 27,9 milijono USD įmokų į socialinės apsaugos fondą ir, trečia, 6,78 milijono USD nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių.

41

Vadinasi, Taryba nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad ieškovė yra vienintelė valstybinė metalurgijos pramonės įmonė Baltarusijoje ir viena didžiausių šalies įmonių, taigi reikšmingas Lukašenkos režimo pajamų šaltinis, iš kurio šis tiesiogiai gauna naudos.

42

Kita vertus, dėl ieškovės argumentų, susijusių su tuo, kad šio sprendimo 38–40 punktuose nurodytos aplinkybės neįrodo, jog egzistuoja „parama režimui“, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punktą, reikia priminti, kad, kaip matyti iš Sprendimo 2012/642 1–5 ir 8 konstatuojamųjų dalių, ribojamosios priemonės Baltarusijai buvo nustatytos ir jų taikymas pratęstas dėl to, kad šioje šalyje nuolat nepaisoma žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo. Todėl šios priemonės taikomos asmenims, atsakingiems už sukčiavimą ir tarptautinių rinkimų standartų pažeidimus vykdant tam tikras rinkimų ar referendumo procedūras Baltarusijoje, taip pat asmenims, atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir represijas prieš taikius demonstrantus po minėtų procedūrų.

43

Be to, kaip matyti iš Sprendimo 2012/642 6 konstatuojamosios dalies, atsižvelgiant į padėties rimtumą, priemonės taip pat nustatytos asmenims ir subjektams, gaunantiems naudos iš Lukašenkos režimo arba jį remiantiems, visų pirma asmenims ir subjektams, kurie teikia finansinę arba materialinę paramą režimui.

44

Taigi Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustačiusi, kad parama Lukašenkos režimui yra kriterijus, pateisinantis pavardės ar pavadinimo įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus, Taryba, atsižvelgdama į žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo pažeidimų, taip pat represijų prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją Baltarusijoje rimtumą ir tęstinumą, siekė padidinti spaudimą šiam režimui, išplėsdama asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, ratą. Šiuo pagrindu Taryba numatė galimybę taikyti lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemones asmenims ir subjektams, kurie remia Lukašenkos režimą, visų pirma tiems, kurie jį remia finansiškai (šiuo klausimu žr. 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo MAZ-upravljajusaja kompanija holdinga Belavtomaz / Taryba, T‑532/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:656, 60 punktą ir 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo Belaz-upravljajusaja kompanija holdinga Belaz Holding / Taryba, T‑533/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:657, 57 punktą).

45

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, nuspręsdama, jog ieškovė remia Lukašenkos režimą, Taryba rėmėsi ne tik aplinkybe, kad ji priklauso Baltarusijos valstybei, kaip matyti iš šio sprendimo 39 ir 40 punktų.

46

Iš tiesų reikia pažymėti, kad pagal Sprendimo 2012/642 6 konstatuojamąją dalį jo 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas paramos kriterijus „visų pirma“ taikomas asmenims ar subjektams, finansiškai remiantiems Lukašenkos režimą.

47

Iš to matyti, kad sąvoka „parama režimui“ apima kitas paramos formas nei politinė parama Lukašenkos režimui (šiuo klausimu žr. 2024 m. vasario 21 d. Sprendimo Grodno Azot ir Khimvolokno Plant / Taryba, T‑117/22, nepaskelbtas Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2024:112, 52 punktą).

48

Šiuo klausimu, kiek tai susiję su dividendų išmokėjimu, reikia priminti, kad aplinkybė, jog ieškovė, t. y. Baltarusijos valstybei priklausanti ir pelną gaunanti įmonė, moka dividendus Baltarusijos valstybei kaip vienintelei akcininkei, kurie dėl to yra Lukašenkos režimo žinioje, leidžia įrodyti, kad ieškovė yra šio režimo pajamų šaltinis ir egzistuoja finansinė parama (šiuo klausimu žr. 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo MAZ-upravljajusaja kompanija holdinga Belavtomaz / Taryba, T‑532/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:656, 72 punktą ir 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo Belaz-upravljajusaja kompanija holdinga Belaz Holding / Taryba, T‑533/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:657, 69 punktą).

49

Byloje, kurioje priimtas 2015 m. spalio 6 d. Sprendimas Chyzh ir kt. / Taryba (T‑276/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:748, 169 punktas), Bendrasis Teismas išties nusprendė, kad Taryba iš paprasto mokesčių mokėjimo negali kildinti „paramos režimui“, nes toks mokėjimas yra teisinė pareiga, taikoma visiems Baltarusijos mokesčių mokėtojams.

50

Vis dėlto šiuo atveju ieškovės argumentui, susijusiam su dividendų prilyginimu mokesčiams, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 49 punkte nurodytą jurisprudenciją, negalima pritarti.

51

Iš Dekreto Nr. 637 1-1 punkto matyti, kad įmonės, kurioms tenka pareiga pervesti dalį pelno valstybei ar infravalstybiniams subjektams, yra įmonės, kurių sprendimus priima valstybė ar minėti subjektai. Taigi šis įpareigojimas taikomas tik apibrėžtai ekonominės veiklos vykdytojų kategorijai, o ne visiems Baltarusijos mokesčių mokėtojams (šiuo klausimu žr. 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo MAZ-upravljajusaja kompanija holdinga Belavtomaz / Taryba, T‑532/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:656, 79 punktą ir 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo Belaz-upravljajusaja kompanija holdinga Belaz Holding / Taryba, T‑533/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:657, 76 punktą).

52

Be to, pagal Dekreto Nr. 637 1-2 punktą atitinkamų įmonių pelno dalis, kurią privaloma pervesti Baltarusijos valdžios institucijoms, yra apskaičiuojama remiantis gauto pelno ir, be kita ko, mokesčių ir rinkliavų sąnaudų skirtumu. Taigi aptariamas mokėjimas formaliai skiriasi nuo mokesčių ir juos papildo. Tai, kad, kaip matyti iš minėto dekreto 3-1 punkto, šios pelno dalies išieškojimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai pagal atitinkamas mokestines procedūras, negali paneigti šios išvados (šiuo klausimu žr. 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo MAZ-upravljajusaja kompanija holdinga Belavtomaz / Taryba, T‑532/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:656, 80 punktą ir 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo Belaz-upravljajusaja kompanija holdinga Belaz Holding / Taryba, T‑533/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:657, 77 punktą).

53

Tad aplinkybė, kad pagal Dekretą Nr. 637 ieškovė privalo pervesti dalį savo pelno valstybei, neprieštarauja vertinimui, kad ieškovė finansiškai remia Lukašenkos režimą. Atvirkščiai, tokia aplinkybė patvirtina minėtą vertinimą, nes šiuo dekretu šis režimas padidino jau turėtą valstybės, kaip vienintelės akcininkės, vykdomą ieškovės išteklių kontrolę, užsitikrindamas, kad reguliariai gaus dalį jos uždirbto pelno (šiuo klausimu žr. 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo MAZ-upravljajusaja kompanija holdinga Belavtomaz / Taryba, T‑532/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:656, 81 punktą ir 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo Belaz-upravljajusaja kompanija holdinga Belaz Holding / Taryba, T‑533/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:657, 78 punktą).

54

Vadinasi, Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad pirma išnagrinėti įrodymai ir faktinės aplinkybės, susiję su Lukašenkos režimui ieškovės mokamais dividendais, yra įrodymai, leidžiantys manyti, kad ji rėmė šį režimą, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punktą.

55

Be to, dėl mokesčių mokėjimo reikia pažymėti, kad prieš nuspręsdama, jog ieškovė remia režimą, Taryba taip pat atsižvelgė į dideles mokesčių sumas, kurias ieškovė sumokėjo Baltarusijos valstybei.

56

Šiuo klausimu 2015 m. spalio 6 d. Sprendime Chyzh ir kt. / Taryba (T‑276/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:748, 169 punktas) išties jau konstatuota, kad Taryba, remdamasi vien mokesčių mokėjimu, negali daryti išvados, kad „remiamas režimas“, nes toks mokėjimas yra teisinė pareiga, taikoma visiems Baltarusijos mokesčių mokėtojams (žr. šio sprendimo 49 punktą). Vis dėlto reikia pažymėti, kad situacija byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, skyrėsi nuo nagrinėjamos šioje byloje, nes buvo sprendžiama, ar režimą remia fiziniai ir privatūs juridiniai asmenys, kuriems tenka pareiga mokėti mokesčius kaip „visiems Baltarusijos mokesčių mokėtojams taikoma teisinė pareiga“.

57

Be to, Teisingumo Teismas konstatavo, kad mokesčio ar dividendų, kurių sumos pervedamos vyriausybei, kvalifikavimas neturi lemiamos reikšmės nustatant „paramą vyriausybei“. Abiem atvejais kalbama apie sumas, kurias valstybei moka viešasis subjektas, kaip antai aptariamas šioje byloje, pagal tokį mokėjimą nustatančius valstybės teisės aktus. Tokių mokėjimų neįtraukimas į šią sąvoką „parama vyriausybei“ vien dėl to, kad mokėtinos sumos laikomos mokesčiais, galėtų sudaryti sąlygas apeiti Sąjungos taisykles padidinant tokių subjektų gauto pelno mokesčio tarifą ir atitinkamai sumažinant dividendų, kuriuos mokėti valstybės naudai pagal nacionalinės teisės aktus privalo visos valstybinės bendrovės, sumą (pagal analogiją žr. 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimo Bank of lndustry and Mine / Taryba, C‑358/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:338, 80 punktą).

58

Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 38 punkto, neginčijama, jog ieškovė, kitaip nei 2015 m. spalio 6 d. Sprendime Chyzh ir kt. / Taryba (T‑276/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:748) nagrinėti asmenys, yra valstybei priklausantis viešasis juridinis asmuo, kurio visą kapitalą valdo Baltarusijos Respublika.

59

Šiuo atžvilgiu, kitaip nei privačių fizinių ir juridinių asmenų atveju, valstybė gali disponuoti ieškovės pajamomis ir pelnu, naudodamasi ir viešosios teisės priemonėmis, kaip antai mokesčiais, ir su nuosavybės teise susijusiomis priemonėmis, pavyzdžiui, dividendais. Tai, kokia forma ieškovės ištekliai bus pervesti valstybei, taip pat priklauso nuo tos valstybės, kaip teisės aktų leidėjo ir savininko. Kiek tai susiję su režimui remti gautais ištekliais, nesvarbu, ar valstybė juos gauna valstybinės įmonės mokamų mokesčių, ar dividendų forma, t. y. šios įmonės pelno atskaičius mokesčius dalies forma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovę visiškai valdo Baltarusijos valstybė, darytina išvada, kad, bylos medžiagoje nesant priešingų įrodymų, ieškovė nepriklausomai nuo Baltarusijos valstybės nepriima sprendimų dėl finansinės paramos, kurią teikia režimui.

60

Be to, kaip matyti iš ieškovės pavadinimo įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvų, ji „yra vienintelė valstybinė metalurgijos pramonės įmonė Baltarusijoje ir viena didžiausių įmonių šalyje“ ir „[a]titinkamai ji yra reikšmingas [Lukašenkos] režimo pajamų šaltinis“. Iš to matyti, kad visos ieškovės gautos pajamos ar pelnas gali būti pervedami valstybei, neatsižvelgiant į tai, kokia forma tokia parama galėtų būti teikiama.

61

Tad, kalbant apie įmonę, kurios visą kapitalą valdo valstybė, į dividendų ir mokesčių mokėjimą galima atsižvelgti siekiant nustatyti, ar ši įmonė yra reikšmingas režimo pajamų šaltinis, nagrinėjant galimą paramą šiam režimui. Šiuo atveju, kaip matyti iš Tarybos byloje esančio įrodymo Nr. 3 (jame nurodytų skaičių ieškovė neginčija), 2021 m. ieškovė pervedė, pirma, 11,6 milijono USD pajamų mokesčio, antra, 27,9 milijono USD įmokų į socialinės apsaugos fondą ir, trečia, 6,78 milijono USD nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių.

62

Taigi darytina išvada, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad ieškovė yra reikšmingas pajamų šaltinis Lukašenkos režimui, taip pat Baltarusijos valstybei, kuri tiesiogiai gauna naudos iš šių pajamų, ir kad todėl ieškovė remia Lukašenkos režimą, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punktą.

63

Antra, kalbant apie motyvą, kad ieškovė gavo naudos iš Lukašenkos režimo, esantį šio sprendimo 9 punkte nurodytų motyvų pirmoje pastraipoje, buvo pažymėta, kad ieškovė gauna dideles vyriausybės dotacijas ir politinę paramą iš Lukašenkos režimo, o jos generalinį direktorių asmeniškai paskyrė prezidentas Lukašenka.

64

Šis motyvas grindžiamas „naudos“ iš Lukašenkos režimo kriterijumi, numatytu Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punkte, į kurį daroma nuoroda Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 5 dalyje.

65

Taigi iš pradžių reikia išnagrinėti, ar šio sprendimo 63 punkte išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias nurodė Taryba, yra įrodytos, ir prireikus – ar jos patenka į Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį.

66

Viena vertus, kalbant apie faktinių aplinkybių tikslumą, reikia pažymėti, pirma, kad iš 2021 m. liepos 3 d. Baltarusijos Respublikos valstybinės naujienų agentūros interneto svetainėje „belta.by“ paskelbto straipsnio, kuris yra Tarybos bylos įrodymas Nr. 7, matyti, kad 2023 m. Baltarusijos vyriausybė nusprendė kompensuoti Baltarusijos banko patirtus nuostolius dėl ieškovei suteiktų eksporto kreditų – 2,65 mlrd. Rusijos rublių (RUB) (apie 25 mln. EUR), taikant palūkanų normą, lygią 2/3 Rusijos centrinio banko taikomos pagrindinės normos, ir eksporto rizikos draudimą arba eksporto rizikos draudimą su valstybės parama. Šiuo klausimu, nors ieškovė, kuri neginčija šios aplinkybės, tvirtina, kad valstybės paramą gavo ne ji pati, o bankas, vis dėlto matyti, kad ji buvo galutinė nagrinėjamos pagalbos gavėja ir ši pagalba leido jai išvengti didelės finansinės naštos dėl paskolos, kuri, beje, suteikta lengvatinėmis sąlygomis ir remiant valstybei.

67

Taip pat iš 2021 m. vasario 19 d. žiniasklaidos priemonės „Nasha Niva“ interneto svetainėje paskelbto straipsnio, kuris yra Tarybos bylos įrodymas Nr. 33, matyti, kad dalis ieškovės skolų buvo perduota valstybei ir konvertuota į valstybės skolą, kai bendrovė susidūrė su sunkumais jas grąžinti arba sumokėti paskolų įmokas. Šiuo klausimu, nors ieškovė teigia, kad šis įrodymas grindžiamas „nepagrįstais duomenimis, susijusiais su tariama neaiškia valstybės parama“, vis dėlto jo pakanka Baltarusijos valstybės teikiamos finansinės paramos buvimui patvirtinti.

68

Antra, ieškovės oficialioje interneto svetainėje pateiktose publikacijose dėl 2017–2019 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (Tarybos bylos medžiagos įrodymai Nr. 10–12) nurodyta, kad 2016–2019 m. ieškovė gavo didelių vyriausybės dotacijų: 21976000 BYN (apie 6 mln. EUR), 42790000 BYN (apie 12 mln. EUR), 24525000 BYN (apie 7 mln. EUR) ir 24683000 BYN (apie 7 mln. EUR). Šiuos įrodymus patvirtina 2021 m. gruodžio 22 d. Baltarusijos Respublikos valstybinės naujienų agentūros interneto svetainėje „belta.by“ paskelbtas straipsnis (Tarybos bylos įrodymas Nr. 18), kuriame cituojamas prezidento Lukašenkos pareiškimas, kad ieškovė gavo „didelę valstybės paramą“.

69

Šiuo klausimu, nors ieškovė nurodo, kad šioms dotacijoms buvo taikomos griežtos sąlygos dėl Baltarusijos Respublikos mašinų gamybos komplekso plėtros 2017–2020 m. laikotarpiu, kuris baigėsi 2020 m., ji neginčija jų išmokėjimo ir nepateikia įrodymų, prieštaraujančių Tarybos pateiktiems įrodymams. Tokiomis aplinkybėmis ji rimtai neginčija nagrinėjamų dotacijų buvimo ir reikšmės. Be to, remiantis jurisprudencija, tai, kad ieškovo pavardės ar pavadinimo įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvuose yra nurodyta faktinė situacija, susiklosčiusi iki ginčijamų aktų priėmimo, o atitinkamą dieną ji yra pasikeitusi, nebūtinai reiškia, kad asmeniui ar subjektui, kuriam taikomi šie aktai, paliktos galioti ribojamosios priemonės yra nebeaktualios. Iš tiesų, siekiant įrodyti, kad ieškovė gauna naudos iš prezidento Lukašenkos režimo ar jį remia, tokia nuoroda iš principo negali būti laikoma nereikšminga vien dėl to, kad tam tikri veiksmai susiję su daugiau ar mažiau tolima praeitimi (šiuo klausimu žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Boshab / Taryba, T‑171/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:55, 84 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2023 m. birželio 7 d. Sprendimo Shakutin / Taryba, T‑141/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:303, 163 punktą).

70

Trečia, iš interneto svetainėje „lidergoda.by“ paskelbto straipsnio, kuris yra Tarybos bylos įrodymas Nr. 13, matyti, kad ieškovės generalinis direktorius apdovanotas 2020 m. lyderio didžiuoju prizu, o tai leido atkreipti vartotojų dėmesį į ieškovės prekes ir paslaugas ir parodyti aukštą jų kokybę. Šis prizas buvo įteiktas ekspertų tarybos, kurią sudarė verslo bendruomenės, atitinkamų ministerijų ir tarnybų bei viešųjų organizacijų atstovai, sprendimu.

71

Be to, kaip patvirtina publikacija oficialioje ieškovės svetainėje, pateikta kaip Tarybos bylos įrodymas Nr. 14, ieškovė gavo didįjį prizą 2021 m. lyderių apdovanojimuose. Šiuos apdovanojimus rėmė Baltarusijos pramonės ministerija, sveikatos ir švietimo ministerija, taip pat Valstybinis mokslo ir technologijų komitetas ir Respublikinė verslumo konfederacija.

72

Galiausiai, kaip matyti iš Tarybos bylos įrodymo Nr. 17, kuriame yra publikacija iš Gosstandart agentūros (ieškovė neginčija, kad tai Baltarusijos ministrų tarybos agentūra) interneto svetainės, ieškovei ši agentūra įteikė prizą už geriausią produktą.

73

Taigi šie trys nuoseklūs įrodymai patvirtina, kad Baltarusijos režimas įteikė ieškovei kelis apdovanojimus, kurie, kaip teisingai teigia Taryba, leidžia šiam režimui pritarti ieškovės veiklai ir reklamuoti ją visuomenei, atkreipiant vartotojų dėmesį į jos prekes ir paslaugas. Nors ieškovė teigia, kad šiais apdovanojimais nacionaliniu lygmeniu siekiama reklamuoti Baltarusijoje pagamintus produktus, o ne konkrečiai ieškovės gaminamus produktus, ir kad prizus teikia ekspertų taryba, vis dėlto tokie argumentai, kuriais iš esmės tik ginčijama gautos paramos suteikimo tvarka, neginčijant Tarybos pateiktuose įrodymuose nurodytų aplinkybių tikrumo, neleidžia ieškovei paneigti, kad režimas, remdamas jos veiklą, jai suteikė garbingų apdovanojimų.

74

Ketvirta, iš interneto svetainėje „primepress.by“ paskelbto straipsnio, kuris yra Tarybos bylos įrodymas Nr. 8, matyti, kad ieškovės generalinio direktoriaus, buvusio Baltarusijos pramonės ministro pavaduotojo, paskyrimui 2019 m. pritarė prezidentas Lukašenka. Tokio vyriausybės nario paskyrimo ieškovės vadovu, pritariant valstybės vadovui, pakanka, kad būtų nustatytas glaudus ryšys tarp ieškovės ir esamo režimo, taip pat tam tikros formos politinė parama. Šiomis aplinkybėmis ieškovės argumentai, susiję su tuo, kad šis pareigų pakeitimas negali būti laikomas paaukštinimu, o jos generalinio direktoriaus iš šio režimo tariamai gauta nauda neįrodo, kad ieškovė pati gavo tokios naudos, yra nereikšmingi. Be to, nors ieškovė priduria, kad Baltarusijos Respublikos prezidentas tik patvirtino jos generalinio direktoriaus paskyrimą, o tai neprilygsta pačiam paskyrimui, vis dėlto tokia procedūra patvirtina galutinį prezidento, taigi ir režimo, atliekamą šio paskyrimo aprobavimą.

75

Tad iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog ieškovė gavo didelių vyriausybės dotacijų ir politinę paramą iš Lukašenkos režimo ir kad jos generalinį direktorių asmeniškai paskyrė prezidentas Lukašenka.

76

Kita vertus, dėl klausimo, ar faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi Taryba, rodo ieškovės „iš režimo gautą naudą“, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punktą, reikia pažymėti, kad nors ieškovė mano, kad taip nėra, ji nepateikia jokių šiuo klausimu reikšmingų argumentų ar įrodymų.

77

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta šio sprendimo 66–69 punktuose, ieškovė neginčija gavusi nagrinėjamas dotacijas, tačiau teigia, kad jų suteikimui buvo taikomos griežtos sąlygos. Tai nepaneigia faktinio minėtų subsidijų, taigi ir finansinės paramos jai, suteikimo ir didelės jų sumos. Be to, ieškovė negali manyti, kad valstybės atliekamas Baltarusijos banko patirtų nuostolių, susijusių su ieškovės eksporto kreditais, kompensavimas nėra režimo finansinė parama jai, nes tokia priemonė leidžia ieškovei valstybės dėka gauti kreditą ypač palankiomis sąlygomis. Tiesa, per posėdį ieškovė nurodė, kad ši priemonė ne panaikino jos skolas, bet laikinai sustabdė jų grąžinimą. Vis dėlto net manant, kad šis teiginys įrodytas, nors ieškovė nepateikė jokių įrodymų šiuo klausimu, laikinas jos deficito sumažinimas reiškia režimo suteiktą finansinę paramą, o tai patvirtina, kad ieškovė gauna naudos.

78

Be to, kiek tai susiję su ieškovei įteiktais prizais, kaip matyti iš šio sprendimo 70–73 punktuose išdėstytų argumentų, ieškovė neginčija aplinkybės, kad gavo aptariamus prizus, ir nepateikia jokių įrodymų, galinčių paneigti režimo įtaką skiriant šiuos prizus. Taip pat tai, kad kitos įmonės gavo prizų, neturi reikšmės aplinkybei, kad ieškovė juos taip pat gavo, ir šios aplinkybės įrodomajai galiai ir reikšmei, siekiant įrodyti režimo komercinę ir politinę paramą ieškovei.

79

Galiausiai iš šio sprendimo 74 punkte minėto Tarybos bylos įrodymo Nr. 8 matyti, kad 2019 m. prezidentas Lukašenka sutiko, kad vyriausybės narys būtų paskirtas ieškovės generaliniu direktoriumi. Nors išties nebuvo įrodyta, kad jį paskyrė prezidentas Lukašenka, vis dėlto ieškovė neteigė ir neįrodė, kad šis sutikimas nebuvo privalomas, taigi toks prezidento Lukašenkos aprobavimas buvo būtina išankstinė sąlyga, o tai patvirtina glaudų ryšį tarp režimo ir bendrovės vadovybės, vadinasi, ir tam tikrą politinę paramą jai.

80

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad ieškovė gavo dideles vyriausybės dotacijas ir politinę paramą iš Lukašenkos režimo ir kad ieškovės generalinį direktorių asmeniškai paskyrė prezidentas Lukašenka, o tai kartu yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji gavo naudos iš minėto režimo, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punktą.

81

Be to, Bendrasis Teismas mano, kad motyvai, susiję su ieškovės parama režimui ir iš jo gaunama nauda, kurie yra pakankamai tikslūs ir konkretūs ir kuriuose nėra vertinimo klaidos, patys savaime yra pakankamas pagrindas pateisinti jos pavadinimo įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus.

82

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų ribojamųjų priemonių prevencinį pobūdį, jeigu vykdydamas ginčijamų aktų teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas mano, kad bent vienas iš aptariamoje santraukoje nurodytų motyvų yra pakankamai tikslus ir konkretus, kad jis pagrįstas ir savaime yra pakankamas pagrindas patvirtinti šiuos aktus, aplinkybė, kad kiti iš šių motyvų tokie nėra, negali pateisinti minėtų aktų panaikinimo (žr. 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo Belaz-upravljajusaja kompanija holdinga Belaz Holding / Taryba, T‑533/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:657, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

83

Taigi reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą, nesant reikalo nagrinėti ieškovės argumentų, pateiktų ginčijant motyvą, pateisinantį ginčijamus aktus, susijusį su tuo, kad ieškovė yra atsakinga už represijas prieš pilietinę visuomenę Baltarusijoje, nes jeigu jis būtų nepagrįstas, tokia aplinkybė negalėtų lemti šių aktų panaikinimo.

84

Ieškovė teigia, kad jai nustatytas lėšų įšaldymas yra naudojimosi Chartijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis, taip pat jų esmės apribojimas.

85

Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad dėl vertinimo klaidos ginčijami aktai negalioja, o iš jų kylantys jos pagrindinių teisių apribojimai neturi jokio teisinio pagrindo Sąjungos teisėje, todėl nėra „numatyti įstatymo“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

86

Ieškovė priduria, kad jai nustatytos ribojamosios priemonės nėra nei būtinos, nei tinkamos atsižvelgiant į jų tikslą. Iš tiesų nėra ryšio tarp jos pavadinimo įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus ir ginčijamų aktų tikslo, susijusio su karu Ukrainoje, o minėtuose aktuose nepateikta motyvų šiuo klausimu. Beje, ieškovė dėl šio karo patyrė žalos ir negauna naudos.

87

Be to, klausimas, ar ieškovė pasinaudojo konkrečiomis lėšų įšaldymo priemonės išimtimis, negali įrodyti, kad ginčijami aktai neturi įtakos ieškovės teisėms.

88

Galiausiai ieškovė teigia, kad nebuvo pateikta jokių paaiškinimų dėl to, kaip ginčijamomis ribojamosiomis priemonėmis bus prisidėta prie ginčijamų aktų tikslo įgyvendinimo, o tai yra pareigos motyvuoti, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas.

89

Taryba ginčija ieškovės argumentus.

90

Pirmiausia reikia pažymėti, kad per teismo posėdį ieškovė tvirtino, kad, viena vertus, priekaištai, susiję su pareigos motyvuoti, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu, nėra nauji priekaištai, kurie skirtųsi nuo priekaištų, susijusių su teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti verslu pažeidimu, ir, kita vertus, nurodydama šį ieškinio pagrindą ji rėmėsi ne ESS 5 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu, bet Chartijos 16, 17 ir 52 straipsnių pažeidimu.

91

Šiuo klausimu reikia priminti, kad teisė į nuosavybę yra bendrųjų Sąjungos teisės principų dalis ir įtvirtinta Chartijos 17 straipsnyje. Be to, laisvė užsiimti verslu yra įtvirtinta Chartijos 16 straipsnyje.

92

Nagrinėjamu atveju ieškovei taikomos ribojamosios priemonės yra apsaugos priemonės, kuriomis iš atitinkamų asmenų neatimama jų nuosavybė ar laisvė užsiimti verslu. Tačiau nagrinėjamomis priemonėmis neginčijamai apribojamas naudojimasis teise į nuosavybę ir daromas poveikis ieškovės laisvei užsiimti ekonomine veikla (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 167 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

93

Vis dėlto pagrindinės teisės, kuriomis remiasi ieškovė, t. y. laisvė užsiimti verslu ir teisė į nuosavybę, nėra absoliučios, todėl gali būti ribojamos Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis (žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Gazprom Neft / Taryba, T‑735/14 ir T‑799/14, EU:T:2018:548, 161 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

94

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, pirma, „[b]et koks <…> Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės“ ir, antra, „[r]emiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

95

Taigi, kad atitiktų Sąjungos teisę, nagrinėjamas pagrindinių teisių įgyvendinimo apribojimas turi atitikti trigubą sąlygą. Pirma, apribojimas turi būti numatytas įstatymo. Kitaip tariant, nagrinėjama priemonė turi turėti teisinį pagrindą. Antra, apribojimu turi būti siekiama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslo. Trečia, apribojimas neturi būti pernelyg didelis. Viena vertus, jis turi būti būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui. Kita vertus, negali būti pakeista nagrinėjamos teisės arba laisvės „esmė“ (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 170–173 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

96

Šiuo atveju šios trys sąlygos yra įvykdytos.

97

Kalbant apie pirmąją sąlygą, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamos ribojamosios priemonės yra „numatytos įstatymo“, nes įtvirtintos, be kita ko, visuotinai taikomuose aktuose, turinčiuose aiškų teisinį pagrindą Sąjungos teisėje, t. y. ESS 29 straipsnis Įgyvendinimo sprendimo 2023/1592 atveju ir SESV 215 straipsnis Įgyvendinimo reglamento 2023/1591 atveju. Šios nuostatos pakankamai nuspėjamos suinteresuotiesiems asmenims, kiek jos yra teisinis ribojamųjų priemonių, galinčių pažeisti ar riboti pagrindines teises, nustatymo pagrindas (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 149 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

98

Be to, kaip nuspręsta išnagrinėjus pirmąjį ieškinio pagrindą, Taryba nepadarė vertinimo klaidos, įtraukdama ieškovės pavadinimą į nagrinėjamus sąrašus.

99

Dėl antrosios sąlygos, dėl kurios ieškovė nepateikia jokių argumentų, reikia konstatuoti, kad ginčijami aktai, kiek jie susiję su ieškove, atitinka ESS 21 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytą tikslą stiprinti ir remti demokratiją ir teisinę valstybę, palaikyti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą.

100

Kalbant apie trečiąją sąlygą, reikia priminti, kad pagal proporcingumo principą, kaip bendrąjį Sąjungos teisės principą, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų siekiamiems tikslams įgyvendinti (žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Cabello Rondón / Taryba, T‑248/18, EU:T:2021:450, 123 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

101

Šiuo aspektu dėl proporcingumo principo laikymosi teisminės kontrolės reikia pripažinti plačią Sąjungos teisės aktų leidėjo diskreciją srityse, kuriose jis turi priimti politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio sprendimus ir atlikti sudėtingus vertinimus. Todėl tik akivaizdžiai netinkamas šiose srityse priimtos priemonės pobūdis, palyginti su kompetentingos institucijos siekiamu tikslu, gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui (žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Cabello Rondón / Taryba, T‑248/18, EU:T:2021:450, 124 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

102

Dėl galimybės įgyvendinti nagrinėjamomis priemonėmis siekiamus tikslus reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į tokius tarptautinei bendrijai svarbius bendrojo intereso tikslus, kokie nurodyti šio sprendimo 99 punkte, šie tikslai savaime negali būti laikomi netinkamais (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 15 d. Sprendimo OT / Taryba, T‑193/22, EU:T:2023:716, 199 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

103

Be to, remiantis jurisprudencija, ribojamųjų priemonių sukelti nepatogumai nėra neproporcingi siekiamiems tikslams, atsižvelgiant į tai, kad, pirma, šios priemonės pagal savo pobūdį yra laikinos ir gali būti atšauktos, todėl jomis nepažeidžiama teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti verslu „esmė“, ir, antra, nuo jų galima nukrypti siekiant patenkinti nurodytų asmenų pagrindinius poreikius, proceso išlaidas ar nenumatytas išlaidas (2018 m. vasario 21 d. Sprendimo Klyuyev / Taryba, T‑731/15, EU:T:2018:90, 182 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 225 punktą).

104

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sprendimo 2012/642 5 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento 765/2006 3 straipsnyje yra numatyta galimybė leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, kad atitinkami asmenys galėtų patenkinti pagrindinius poreikius arba įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus.

105

Galiausiai reikia pažymėti, kad ginčijamomis ribojamosiomis priemonėmis siekiamo tikslo svarba gali pateisinti neigiamas, netgi sunkias, pasekmes tam tikriems ūkio subjektams, kurie visiškai nėra atsakingi dėl padėties, lėmusios sankcijų nustatymą (žr. 2024 m. kovo 6 d. Sprendimo BSW – management company of BMC holding / Taryba, T‑258/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2024:150, 118 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

106

Tokiomis aplinkybėmis kišimasis į ieškovės teisę į nuosavybę ir laisvę užsiimti verslu negali būti laikomas neproporcingu.

107

Vadinasi, reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą.

108

Kadangi pirmasis pagrindas taip pat atmestas, reikia atmesti visą ieškinį.

109

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

110

Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Tarybos reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia: