1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Aurelia Stiftung prašo panaikinti 2023 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimą Ares(2023) 4611321 atmesti jos prašymą vidaus tvarka peržiūrėti 2022 m. gruodžio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/2364, kuriuo dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 312, 2022, p. 99) (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Ieškovė yra Berlyne (Vokietija) įsteigta ne pelno asociacija. Jos tikslai, be kita ko, apima gyvūnų, gamtos ir aplinkos apsaugą.

3

Glifosatas yra veiklioji medžiaga, plačiai naudojama herbiciduose.

4

Glifosatas pirmą kartą buvo patvirtintas 2001 m. lapkričio 20 d. Komisijos direktyva 2001/99/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką I priedą, kad būtų įrašytos veikliosios medžiagos glifosatas ir metiltifensulfuronas (OL L 304, 2001, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 332). Pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 332) I priedą glifosato patvirtinimas įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d. ir turėjo baigti galioti 2012 m. birželio 30 d.

5

2009 m. įsigaliojo 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009, p. 1). 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 540/2011 dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo (OL L 153, 2011, p. 1) priimtas Reglamento Nr. 1107/2009 78 punkto 3 dalyje numatytas sąrašas. Šiame sąraše buvo glifosatas ir nurodyta patvirtinimo galiojimo pasibaigimo data – 2015 m. gruodžio 31 d.

6

2015 m. spalio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1885, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 2,4‑D, s‑metil-acibenzolaro, amitrolo, bentazono, butilcihalofopo, dikvato, esfenvalerato, famoksadono, flumioksazino, DPX KE 459 (metilflupirsulfurono), glifosato, iprovalikarbo, izoproturono, lambda-cihalotrino, metalaksilo-M, metilmetsulfurono, pikolinafeno, prosulfurono, pimetrozino, etilpiraflufeno, tiabendazolo, metiltifensulfurono ir triasulfurono patvirtinimo laikotarpių pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 276, 2015, p. 48), kuris buvo priimtas remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirma pastraipa, Europos Komisija pratęsė glifosato patvirtinimo galiojimą iki 2016 m. birželio 30 d., nes veikliosios medžiagos vertinimas vėlavo dėl pareiškėjo nevaldomų priežasčių.

7

2016 m. birželio 29 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1056, kuriuo dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 173, 2016, p. 52), Komisija antrą kartą pratęsė glifosato patvirtinimo galiojimą pagal Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmą pastraipą ir nurodė naujo termino pabaigos datą, t. y. po „šešių mėnesių, skaičiuojamų nuo dienos, kai Komisija gauna [ECHA] rizikos vertinimo komiteto nuomonę, arba (iki) 2017 m. gruodžio 31 d., jei ši diena [buvo] ankstesnė“.

8

2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2324, kuriuo pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 540/2011, (OL L 333, 2017, p. 10), glifosato patvirtinimo galiojimas buvo pratęstas iki 2022 m. gruodžio 15 d.

9

2022 m. kovo 14 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paragino pareiškėją, pateikusį paraišką dėl glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo, pateikti papildomos informacijos; šis ją pateikė laiku.

10

2022 m. gegužės 10 d. EFSA ir Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) pranešė Europos Komisijai, kad ekspertinės glifosato rizikos vertinimo išvados bus priimtos pavėluotai.

11

2022 m. gruodžio 2 d. Įgyvendinimo reglamentu 2022/2364 glifosato patvirtinimo galiojimas buvo pratęstas iki 2023 m. gruodžio 15 d.

12

2023 m. sausio 30 d. ieškovė, remdamasi 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13) 10 straipsniu, pateikė Komisijai prašymą vidaus tvarka peržiūrėti Įgyvendinimo reglamentą Nr. 2022/2364.

13

2023 m. liepos 3 d. Komisija ginčijamu sprendimu atmetė prašymą peržiūrėti vidaus tvarka.

14

2023 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2660, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 540/2011 (OL L, 2023/2660), glifosato patvirtinimo galiojimas buvo pratęstas iki 2033 m. gruodžio 15 d.

15

2024 m. sausio 24 d. ieškovė pateikė prašymą vidaus tvarka peržiūrėti Įgyvendinimo reglamentą 2023/2660.

16

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

17

Komisija, palaikoma Bayer Agriculture, Bendrojo Teismo prašo:

18

Grįsdama ieškinį, ieškovė nurodo penkis pagrindus, iš esmės grindžiamus, pirma, Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio pažeidimu, nes patvirtinimo galiojimo laikotarpio pratęsimas skirtas procedūros etapui, kurio termino pratęsti negalima, įgyvendinti, antra, neteisingu Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio taikymu ir aiškinimu, kiek tai susiję su pareiškėjo, pateikusio paraišką dėl galiojimo pratęsimo, vaidmeniu, trečia ir ketvirta, atsargumo principo pažeidimu ir neteisingu interesų pusiausvyros rizikos valdymo kontekste užtikrinimu ir, penkta, pareigos motyvuoti pažeidimu.

19

Bayer Agriculture teigia, kad ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį išnyko priėmus Įgyvendinimo reglamentą 2023/2660, kuriuo pratęsiamas glifosato patvirtinimo galiojimas ir dėl kurio ieškovė pateikė prašymą peržiūrėti vidaus tvarka, grindžiamą panašiais argumentais.

20

Bendrasis Teismas priminė, kad ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti atsiradęs ir esantis. Šis suinteresuotumas, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, turi būti pareiškiant ieškinį, antraip ieškinys būtų nepriimtinas, ir išlikti iki teismo sprendimo priėmimo, antraip nebūtų poreikio jį priimti (žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 56 ir 57 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

21

Nagrinėjamu atveju, kaip teigia Bayer Agriculture, glifosato patvirtinimo galiojimo laikotarpio pratęsimas baigėsi 2023 m. gruodžio 15 d., o šios veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimas buvo pratęstas Įgyvendinimo reglamentu 2023/2660.

22

Vis dėlto, pirma, ginčijamo sprendimo Komisija neatšaukė, todėl ginčo dalykas išliko (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kaip teigia ieškovė, ginčijamo sprendimo ir sprendimo atmesti prašymą vidaus tvarka peržiūrėti Įgyvendinimo reglamentą 2023/2660 dalykas skiriasi.

23

Antra, iš jurisprudencijos matyti, kad ieškovė išsaugo suinteresuotumą reikalauti panaikinti Sąjungos institucijos aktą siekdama, kad nurodytas šio akto neteisėtumas nebepasikartotų. Toks suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme grindžiamas SESV 266 straipsnio pirma pastraipa, pagal kurią aktą, kuris vėliau buvo panaikintas, priėmusi institucija privalo imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Vis dėlto šis suinteresuotumas egzistuotų, tik jeigu tariamas neteisėtumas galėtų pasikartoti ateityje, nesvarbu, kokios būtų bylos aplinkybės, kuriomis ieškovas pareiškė ieškinį (2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger / Komisija, C‑362/05 P, EU:C:2007:322, 50–52 punktai ir 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Mellifera / Komisija, T‑12/17, EU:T:2018:616, 28 punktas).

24

Taip yra šioje byloje, nes ieškovės nurodytas neteisėtumas grindžiamas, be kita ko, Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio aiškinimu, kurį Komisija galėtų pakartoti gavusi kitą prašymą vidaus tvarka peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo laikotarpio pratęsimą.

25

Darytina išvada, kad, nepaisant Įgyvendinimo reglamento 2023/2660, dėl kurio ieškovė taip pat pateikė prašymą peržiūrėti vidaus tvarka, priėmimo, ieškovė išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį šioje byloje.

26

Bayer Agriculture ginčija ieškovės teisę pareikšti ieškinį. Pirma, ieškovė neturi teisės pateikti prašymo peržiūrėti vidaus tvarka pagal Reglamento Nr. 1367/2006 10 straipsnį, nes jos pirmasis deklaruotas tikslas nėra skatinti aplinkos apsaugą. Iš tiesų ji veikia bitininkystės ir sodininkystės sektoriuose ir ši veikla nėra skirta aplinkai apsaugoti. Antra, bičių laikymo skatinimas susijęs su gyvūnais, kurie negyvena laukinėje aplinkoje ir nepatenka į aplinkos apsaugos sritį pagal aplinkos teisę. Taigi ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną.

27

Bendrasis Teismas primena, jog Reglamento Nr. 1367/2006 10 straipsnyje numatyta, kad „[b]et kuri nevyriausybinė organizacija <…>, atitinkant[i] 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, turi teisę pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros Sąjungos institucijai ar organui, priėmusiam administracinį aktą <…>, remdamasi tuo, kad tokiu veiksmu <…> pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies f punkte <…>“.

28

Reglamento Nr. 1367/2006 11 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad nevyriausybinė organizacija turi teisę pateikti prašymą peržiūrėti vidaus tvarka, jeigu jos svarbiausias nurodomas tikslas – skatinti aplinkos apsaugą pagal aplinkos teisę.

29

Reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio „Sąvokų apibrėžimai“ 1 dalies f punkte nustatyta, kad šiame reglamente aplinkos teisė – tai „[Sąjungos] teisės aktai, kurie, nepriklausomai nuo teisinio pagrindo, prisideda siekiant Sutartyje išdėstytų [Sąjungos] aplinkos apsaugos politikos tikslų“.

30

Reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta, kad atsakymas į klausimą, ar aktas buvo priimtas pagal aplinkos teisę, nepriklauso nuo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo priimta nagrinėjama teisės nuostata. Šiame reglamente vartojama sąvoka „aplinkos teisė“ apima bet kurią Sąjungos teisės nuostatą, kuria prisidedama siekiant Sąjungos aplinkos politikos tikslų įgyvendinimo. Iš Reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies f punkto formuluotės matyti, kad darydamas nuorodą į SESV 191 straipsnio 1 dalyje išvardytus tikslus Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo Reglamente Nr. 1367/2006 vartojamai „aplinkos teisės“ sąvokai suteikti plačią reikšmę, kuri neapsiriboja klausimais, susijusiais su gamtinės aplinkos apsauga siaurąja prasme. Šią išvadą, beje, patvirtina ir SESV 192 straipsnio 2 dalis, pagal kurią aplinkos teisė, kuriai skirta SESV XX antraštinė dalis, taip pat gali apimti iš esmės fiskalinio pobūdžio nuostatas, priemones, turinčias poveikį miestų, miestelių ir kaimų planavimui, kiekybinio vandens išteklių valdymui arba tiesiogiai ar netiesiogiai tų išteklių buvimui, žemės naudojimą, taip pat priemones, turinčias nemažai įtakos valstybėms narėms, kai šios renkasi skirtingus energijos šaltinius ir savo energijos tiekimo bendrą struktūrą. Jeigu sąvoka „aplinkos teisė“ būtų aiškinama siaurai, didžioji dalis tokių nuostatų ir priemonių nepatektų į šią sritį (2018 m. kovo 14 d. Sprendimo TestBioTech / Komisija, T‑33/16, EU:T:2018:135, 42–45 punktas).

31

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas jau netiesiogiai pripažino, kad ne pelno organizacija, kuri veikia siekdama išsaugoti bites ir skatinti jų auginimą, turi teisę pateikti prašymą peržiūrėti vidaus tvarka veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimą Mellifera / Komisija, T‑12/17, EU:T:2018:616).

32

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės įstatų 2 straipsnio 2 ir 3 dalių matyti, kad jos tikslas yra, be kita ko, skatinti gamtos apsaugą ir kraštovaizdžio išsaugojimą, aplinkos apsaugą, gyvūnų ir augalų auginimą. Šių tikslų visų pirma siekiama įvairiais veiksmais, susijusiais su bičių apsauga.

33

Atsižvelgiant į plačią sąvokos „aplinkos teisė“ sampratą pagal Reglamentą Nr. 1367/2006 (žr. šio sprendimo 30 punkte nurodytą jurisprudenciją), kuri, priešingai, nei teigia Bayer Agriculture, neapsiriboja klausimais, susijusiais su gamtinės aplinkos apsauga siaurąja prasme, reikia konstatuoti, kad ieškovė atitinka Reglamento Nr. 1367/2006 11 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą sąlygą, t. y. kad ji yra asociacija, kurios pirmasis nurodytas tikslas yra skatinti aplinkos apsaugą pagal aplinkos teisę, ir Komisija to neginčija.

34

Taigi Bayer Agriculture argumentai dėl ieškinio priimtinumo turi būti atmesti.

35

Aiškiai nepareikšdama antrojo pagrindo nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, Komisija išreiškia abejones, ar tariami Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio pažeidimai lemia aplinkos teisės pažeidimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies f punktą, kaip to reikalaujama pagal to paties reglamento 10 straipsnį.

36

Bendrasis Teismas mano, kad, atsižvelgiant į platų sąvokos „aplinkos teisė“ aiškinimą pagal Reglamentą Nr. 1367/2006 (žr. šio sprendimo 30 punktą), Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnis, kurio pažeidimas nurodytas, be kita ko, antrajame pagrinde, yra nuostata, kuria prisidedama prie Sąjungos aplinkos politikos tikslų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1367/2006 10 straipsnį, įgyvendinimo. Iš tiesų pagal šią nuostatą leidžiama pratęsti veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpį, kad būtų galima užbaigti patvirtinimo galiojimo pratęsimo procedūrą, kurioje turi būti atsižvelgta, be kita ko, į atitinkamos medžiagos keliamą pavojų aplinkai.

37

Todėl antrasis ieškovės pagrindas yra priimtinas.

38

Ieškovė iš esmės teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai ginčijamame sprendime nusprendė, kad Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnyje numatyta sąlyga, pagal kurią vėlavimo priežastys turi būti „nevaldom[os]“ pareiškėjo, pateikusio paraišką dėl galiojimo pratęsimo, buvo įvykdyta. Iš tiesų vėlavimą pratęsiant glifosato patvirtinimo galiojimą lėmė būtinybė prašyti pareiškėjo dokumentų ir informacijos, o paskui juos įvertinti. Ieškovė pabrėžia pareiškėjo pateiktų duomenų trūkumus, taip pat tai, kad paraiška dėl galiojimo pratęsimo ir papildomas dokumentų rinkinys yra neišsamūs, o tai matyti iš daugybės papildomos informacijos, kurios EFSA prašė iš pareiškėjo. Reikėtų konkrečiai išnagrinėti vėlavimo priežastis.

39

Bendrasis Teismas primena, kad Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, jog sprendimas dėl pratęsimo priimamas, „[j]ei dėl pareiškėjo nevaldomų priežasčių paaiškėja, kad patvirtinimo galiojimas gali pasibaigti prieš priimant sprendimą dėl jo atnaujinimo <…>“.

40

Pirmiausia reikia pažymėti, kad įvairios Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmos pastraipos kalbinės versijos skiriasi. Iš tiesų, nors kai kuriose versijose, įskaitant prancūzų, vartojamas žodžių junginys „raisons indépendantes de la volonté du demandeur“ (liet. dėl pareiškėjo nevaldomų priežasčių), kitose kalbinėse versijose sąvoka „volonté“ (liet. valia) nevartojama. Iš tiesų kai kuriose kitose kalbinėse versijose, įskaitant anglų kalbą, vartojama sąvoka „kontrolė“. Yra kalbinių versijų, kaip antai vokiečių, kuriose vartojama sąvoka „atsakomybė“ arba įtakos sąvoka. Dar kitose versijose tik nurodytos „nuo pareiškėjo nepriklausančios“ priežastys.

41

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją vienoje iš Sąjungos teisės nuostatos kalbinių versijų vartojama formuluotė negali būti vienintelis šios nuostatos aiškinimo pagrindas ar įgyti prioriteto prieš kitas kalbines versijas. Iš tiesų Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai, atsižvelgiant į visomis Sąjungos kalbomis parengtas versijas. Esant neatitikimų tarp skirtingų Sąjungos teisės teksto kalbinių versijų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisės akto, kurio dalis ji yra, struktūrą ir tikslą (žr. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo A ir kt., C‑347/17, EU:C:2019:720, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42

Taigi Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirma pastraipa, konkrečiau kalbant, formuluotė „dėl pareiškėjo nevaldomų priežasčių“, turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į šios nuostatos tikslą, ir į jos kontekstą.

43

Dėl šios taisyklės konteksto, pirma, reikia priminti, kad ji yra Reglamento Nr. 1107/2009 skirsnyje, susijusiame su veikliųjų medžiagų patvirtinimu. Tokiam patvirtinimui ir jo galiojimo pratęsimui taikomos kelios nuostatos, reglamentuojančios taikytinos procedūros eigą.

44

Patvirtinimas gali būti suteiktas tik ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui (Reglamento Nr. 1107/2009 5 straipsnis). Kaip paaiškinta Reglamento Nr. 1107/2009 15 konstatuojamojoje dalyje, būtent dėl saugumo priežasčių veikliųjų medžiagų patvirtinimo laikotarpis yra ribotas laiko atžvilgiu ir turi būti proporcingas galimai rizikai, kuri atsiranda naudojant tokias medžiagas. Pratęsimas galioja ne ilgiau kaip 15 metų (Reglamento Nr. 1107/2009 14 straipsnio 2 dalis).

45

Darytina išvada, kad teisės aktų leidėjas pasirūpino numatyti ribotus patvirtinimo ir jo galiojimo pratęsimo laikotarpius, kad veikliosios medžiagos, dėl kurių atsiranda nepriimtina rizika, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnį, nebūtų paliktos rinkoje. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, atsižvelgiant į atsargumo principą, reikia, kad medžiagos būtų periodiškai peržiūrimos, kaip teisingai pažymi Komisija, aiškindama periodiškumu grindžiamą požiūrį į Reglamentą Nr. 1107/2009.

46

Antra, reikia išnagrinėti pareiškėjo, pateikusio paraišką dėl pratęsimo, vaidmenį pagal Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnį.

47

Iš tiesų tiek patvirtinimo procedūra, tiek jo galiojimo pratęsimo procedūra pradedamos veikliosios medžiagos gamintojo, vėliau – galimo pareiškėjo dėl pratęsimo iniciatyva, kaip tai matyti atitinkamai iš Reglamento Nr. 1107/2009 7 straipsnio ir 2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012, kuriuo nustatomos veikliųjų medžiagų patvirtinimo pratęsimo procedūros įgyvendinimo nuostatos, kaip numatyta Reglamente Nr. 1107/2009 (OL L 252, 2012, p. 26), 1 straipsnio. Veikliosios medžiagos gamintojas, vėliau – galimas pareiškėjas dėl pratęsimo yra pagrindinis subjektas per patvirtinimo ir jo galiojimo pratęsimo procedūras ir yra pagrindinis šiose procedūrose dalyvaujančių subjektų partneris.

48

Konkrečiai kalbant apie galiojimo pratęsimo procedūrą, pareiškėjas, pateikęs paraišką dėl galiojimo pratęsimo, yra atsakingas už paraiškos turinį (Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 3 straipsnis), už papildomų dokumentų rinkinių pateikimą (Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 6 ir 7 straipsniai) ir už papildomos informacijos pateikimą ataskaitą rengiančiai valstybei narei arba EFSA (Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 11 straipsnio 5 dalis ir 13 straipsnio 3 dalis) ir gali pateikti EFSA pastabas dėl ataskaitą rengiančios valstybės narės vertinimo ataskaitos projekto arba galiojimo pratęsimo ataskaitos (Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 12 straipsnio 3 dalis ir 14 straipsnio 1 dalis). Visiems šiems santykiams su pareiškėju, pateikusiu paraišką dėl galiojimo pratęsimo, taikomi konkretūs terminai.

49

Darytina išvada, kad pareiškėjas, pateikęs paraišką dėl galiojimo pratęsimo, yra subjektas, kuris dalyvauja visuose procedūros etapuose teikdamas duomenis ar pastabas, o tai leidžia jam daryti įtaką procedūros eigai. Taigi teisės aktų leidėjas nusprendė patvirtinimo galiojimo laikotarpio pratęsimą susieti su sąlyga, kad galimai vėluojama būtų „dėl pareiškėjo nevaldomų priežasčių“.

50

Kita vertus, kiek tai susiję su patvirtinimo galiojimo laikotarpio pratęsimu, pareiškėjas, pateikęs paraišką dėl galiojimo pratęsimo, neprivalo pateikti paraiškos, ir nenumatyta konsultavimosi su juo procedūra. Procedūra pradedama ex officio, o Komisija turi patikrinti, ar galiojimo pratęsimo procedūra buvo uždelsta „dėl pareiškėjo nevaldomų priežasčių“.

51

Taigi pareiškėjo elgesys turi būti vertinamas atsižvelgiant į įvairius galiojimo pratęsimo procedūros etapus, einančius iki galimo patvirtinimo galiojimo pratęsimo, kuriuose jis dalyvavo.

52

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnyje įtvirtintas įvairių nagrinėjamų interesų suderinimas atitinka šio reglamento tikslus ir atsargumo principą.

53

Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytais tikslais, reikia priminti, kad remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 1 straipsnio 3 dalimi juo siekiama užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti vidaus rinkos veikimą suderinant augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai taisykles bei kartu padidinti žemės ūkio produktyvumą. Taigi Komisija teisingai teigia, kad Reglamento Nr. 1107/2009 tikslas yra daugialypis.

54

Įpareigojant išlaikyti aukštą aplinkos apsaugos lygį Reglamente Nr. 1107/2009 įgyvendinamas SESV 11 straipsnis, kuriame numatyta, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus, ir SESV 114 straipsnio 3 dalis, kurioje ši pareiga sukonkretinama. Pastarojoje nuostatoje iš tiesų numatyta, kad, norint suderinti teisės aktus, susijusius su vidaus rinkos kūrimu ir veikimu, pateiktuose pasiūlymuose, be kita ko, dėl aplinkos apsaugos, Komisija dėmesį kreipia į aukšto lygio apsaugą ir ypač atsižvelgia į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves; pagal atitinkamą kompetenciją šio tikslo taip pat siekia Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Ši apsauga yra svarbesnė nei ekonominės priežastys, todėl gali pateisinti net ir dideles neigiamas ekonomines pasekmes kai kuriems ūkio subjektams (žr. 2021 m. kovo 17 d. Sprendimo FMC / Komisija, T‑719/17, EU:T:2021:143, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55

Darytina išvada, kad kaip vieną iš įvairių Reglamento Nr. 1107/2009 tikslų Komisija, vykdydama veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimo procedūrą, turi užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, juo labiau kai ši procedūra viršija numatytą jos eigos laiką ir pratęsia patvirtinimo galiojimo laikotarpį pagal minėto reglamento 17 straipsnį.

56

Komisija, nagrinėdama pareiškėjo, pateikusio paraišką dėl galiojimo pratęsimo, vaidmenį, kiek tai susiję su galiojimo pratęsimo procedūroje konstatuotu vėlavimu, turi įsitikinti ne tik kad pareiškėjas veikė laikydamasis terminų, bet ir kad galiojimo pratęsimo procedūros uždelsimas nepriklauso nuo jo veiksmų, t. y. kad jis neveikė taip, kad sukeltų vėlavimą ar prie jo prisidėtų.

57

Darytina išvada, kad požiūris, pagal kurį būtų reikalaujama pareiškėjo tyčios, susijusios su procedūros vėlavimu, yra pernelyg ribojantis ir gali sutrikdyti pusiausvyrą, kurią teisės aktų leidėjas nustatė dėl pareiškėjo, pateikusio paraišką dėl galiojimo pratęsimo, interesų. Toks pareiškėjui, pateikusiam paraišką dėl galiojimo pratęsimo, palankus ribojamasis požiūris taip pat prieštarautų jurisprudencijai, pagal kurią reikalaujama, kad aukštas žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis būtų svarbesnis nei ekonominės priežastys (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 17 d. Sprendimo FMC / Komisija, T‑719/17, EU:T:2021:143, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), taip pat būtų atsižvelgta į Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytos taisyklės kontekstą, kurį sudaro teisinis reguliavimas, kuriame išsamiai apibrėžiamas pareiškėjo, pateikusio paraišką dėl galiojimo pratęsimo, dalyvavimas procedūroje.

58

Siekiant užtikrinti teisės aktų leidėjo atliktą suderinimą, Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad pagal ją reikalaujama objektyviai ir in concreto nustatyti, ar vėluojama ne dėl pareiškėjo, kuris turi rūpestingai laikytis visų paraiškai ir galiojimo pratęsimo procedūrai taikomų taisyklių, nevaldomų priežasčių. Šiuo klausimu to, kad vėlavimą bent iš dalies lėmė tai, kad viena ar kelios institucijos, dalyvaujančios galiojimo pratęsimo procedūroje, pavėluotai pateikė ataskaitą ar išvadas, nepakanka, kad būtų paneigtas bet koks pareiškėjo vaidmuo, nes galėjo būti vėluojama dėl jo paties, net jeigu jis laikėsi Reglamente Nr. 1107/2009 nustatytų terminų. Taip gali būti, be kita ko, tuo atveju, kai vykdant procedūrą pateiktų duomenų kokybė yra nepakankama.

59

Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 61 punkte Komisija išnagrinėjo ieškovės argumentus, kad pareiškėjas, pateikęs paraišką dėl galiojimo pratęsimo, atitinkamos procedūros pradžioje nepateikė viso dokumentų rinkinio, pateikė duomenis su trūkumais ir nepateikė visų reikšmingų mokslinių duomenų, kurie buvo prieinami pateikiant paraišką dėl galiojimo pratęsimo. Komisija paaiškina, kad jei ataskaitą rengianti valstybė narė mano, kad paraiška ir papildomi dokumentų rinkiniai yra priimtini, tai reiškia, kad paraiška yra išsami ir kad ji buvo pateikta per nustatytus terminus. Paskesni vėlavimai dėl kitų priežasčių negali būti siejami su priimtina paraiška. Prašymai pateikti papildomos informacijos yra įprasta galiojimo pratęsimo procedūros dalis, ypač rizikos vertinimo metu, ir nereiškia, kad paraiška nėra išsami ar kad ji neturėjo būti priimta.

60

Ginčijamo sprendimo 62 punkte Komisija nagrinėja ieškovės argumentą, kad pareiškėjas, pateikęs paraišką dėl galiojimo pratęsimo, esą pateikė daug informacijos, kurią vertinant valdžios institucijoms reikėjo skirti daug laiko ir personalo išteklių. Ji paaiškina, kad tai nėra aplinkybė, kuri priklauso nuo pareiškėjo, pateikusio paraišką dėl galiojimo pratęsimo, valios, – jis tik pateikė pagal taikytinus teisės aktus reikalaujamą informaciją. Komisija pažymi, kad glifosato atveju literatūros kiekis yra neįprastai didelis. Vis dėlto tai, kad pareiškėjas pateikė daug duomenų, rodo, kad jis veikė rūpestingai ir laikydamasis teisinių reikalavimų. Vėlavimai dėl vertinimo, kurį turi atlikti ataskaitą rengianti valstybė narė arba EFSA, sudėtingumo yra vieni iš dažniausių vėlavimų atvejų, nepriklausančių nuo pareiškėjo, pateikusio paraišką dėl galiojimo pratęsimo, valios.

61

Ginčijamo sprendimo 30–33 punktuose Komisija paaiškina, kad, atsižvelgiant į naujos informacijos, gautos per viešas konsultacijas, kiekį, glifosato vertinimo grupės nustatytų klausimų skaičių ir būtinybę įvertinti naują informaciją, kurios EFSA paprašė pareiškėjo, pateikusio paraišką dėl galiojimo pratęsimo, glifosato vertinimo grupė nurodė, kad ataskaitos projektui pateikti reikia papildomo laiko. Komisija nurodo, kad EFSA ir ECHA taip pat pranešė, jog dėl numatomo vėlavimo pateikti glifosato vertinimo grupės ataskaitos projektą ir užbaigti tarpusavio vertinimo procesą EFSA išvados bus pateiktos pavėluotai ir kad jos bus pateiktos 2023 m. liepos mėn. Atsižvelgdama į šį pranešimą Komisija nusprendė pratęsti glifosato patvirtinimo galiojimo laikotarpį, kuris turėjo baigtis 2022 m. gruodžio 15 d.

62

Atsakydama į ieškovės argumentus, susijusius su tariamais duomenų trūkumais, ginčijamo sprendimo 65–68 punktuose Komisija paaiškina, kad, pirma, už šiuos trūkumus pareiškėjas neatsako, nes jis laiku pateikė išsamią paraišką, o prašymai pateikti papildomos informacijos yra įprasta bet kokios galiojimo pratęsimo procedūros dalis. Kita vertus, duomenų trūkumų buvimas neturi reikšmės taikant Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnį, kai įvykdomos šio straipsnio taikymo sąlygos, t. y. kai paaiškėja, kad patvirtinimo galiojimas baigsis prieš priimant sprendimą dėl galiojimo pratęsimo, ir šio vėlavimo priežastys nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Komisija priduria, kad argumentai, susiję su duomenų ir rizikos vertinimo trūkumais, taip pat pareiškėjo pateikti nauji duomenys gali būti svarbūs vertinant sprendimo dėl galiojimo pratęsimo teisėtumą, bet ne vykdant procedūrą, susijusią su patvirtinimo galiojimo laikotarpio pratęsimo teisėtumu.

63

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija neatliko jokio konkretaus ar net glausto pareiškėjo, pateikusio paraišką dėl galiojimo pratęsimo, vaidmens patikrinimo, kiek tai susiję su tuo, kad sprendimas dėl galiojimo pratęsimo negalėjo būti priimtas per nustatytus terminus. Ji tik identifikavo kitus vėlavimo veiksnius, kaip antai vertinimo, kurį turi atlikti ataskaitą rengianti valstybė narė arba EFSA, sudėtingumą arba naujos informacijos, gautos per viešas konsultacijas, apimtį, ir padarė išvadą, kad vėlavimas nuo pareiškėjo nepriklausė.

64

Komisijos paaiškinimai, susiję su tuo, kad paraiška dėl galiojimo pratęsimo buvo priimtina ir kad prašymai pateikti papildomos informacijos nereiškia, jog paraiška dėl galiojimo pratęsimo nebuvo išsami, arba kad pateiktos informacijos apimtis reiškė, jog pareiškėjas buvo rūpestingas ir laikėsi savo pareigų, rodo, jog ji neišnagrinėjo nei trūkstamos informacijos pobūdžio, nei šiuo atveju pateiktos informacijos svarbos. Be to, šio sprendimo 62 punkte išdėstyti Komisijos paaiškinimai rodo, kad ji neatliko jokios ieškovės nurodytų duomenų trūkumų pobūdžio ir poveikio procedūros trukmei analizės, todėl neįvykdė pareigos patikrinti, ar įvykdytos Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnyje numatytos sąlygos.

65

Be to, savo procesiniuose dokumentuose Komisija teigia, kad pagal Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnį nereikalaujama nustatyti, ar pareiškėjas gali būti atsakingas už riziką, kad patvirtinimo, dėl kurio pateikta paraiška dėl galiojimo pratęsimo, galiojimas pasibaigs prieš priimant sprendimą dėl galiojimo pratęsimo, arba ar patvirtinimo galiojimo pratęsimo procedūros vėlavimas grindžiamas tik priežastimis, už kurias pareiškėjas neatsako. Komisijos teigimu, pagal šią nuostatą taip pat nereikalaujama nagrinėti galimo pareiškėjo prisidėjimo prie vėlavimo, kuris atsirado dėl kitų subjektų.

66

Neatlikdama in concreto pareiškėjo vaidmens analizės, taikydama siaurą požiūrį į pareiškėjo, pateikusio paraišką dėl galiojimo pratęsimo, vaidmenį dėl galimo galiojimo pratęsimo procedūros vėlavimo ir atleisdama jį nuo atsakomybės, kai kitas subjektas, kad ir iš dalies, prisidėjo prie vėlavimo, Komisija padarė teisės klaidą aiškindama Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnį ir neatsižvelgė į teisės aktų leidėjo atliktą suderinimą (žr. šio sprendimo 52 ir 57 punktus). Tai, kad, kaip teigia Bayer Agriculture, daugelis šalių dalyvauja galiojimo pratęsimo procedūroje, neatleidžia Komisijos nuo pareigos išnagrinėti visus vėlavimo veiksnius, įskaitant susijusius su pareiškėju, pateikusiu paraišką dėl galiojimo pratęsimo.

67

Šios išvados taip pat negali paneigti Bayer Agriculture argumentas, kad ieškovė neįrodo, jog, jei pareiškėjas, pateikęs paraišką dėl galiojimo pratęsimo, būtų pateikęs dokumentus ankstesniame etape, procedūra būtų vykusi greičiau.

68

Iš tiesų Komisija padarė teisės klaidą aiškindama Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio taikymo sąlygą, susijusią su pareiškėjo vaidmeniu dėl galiojimo pratęsimo procedūros vėlavimo, nepriklausomai nuo ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių reikšmingumo.

69

Darytina išvada, kad antrąjį ieškinio pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.

70

Todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovės nurodytų pagrindų.

71

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus.

72

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: