Byla T‑370/23

(Ištraukų skelbimas)

Samer Kamal Al-Assad

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

2024 m. rugsėjo 4 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas – Asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašas – Ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašą – Priklausymo šeimai kriterijus – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Reikalavimas, pagal kurį bet koks ribojimas turi būti numatytas įstatyme – Vertinimo klaida – Teisė į nuosavybę“

  1. Europos Sąjunga – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės Sirijai – Kontrolės apimtis – Ribota bendrųjų taisyklių kontrolė – Ribojamųjų priemonių priėmimo kriterijai – Sirijos režimo rėmimo prezumpcija, taikoma Assad arba Makhlouf šeimų nariams – Apimtis – Teisinio saugumo principo, pagal kurį teisės normų veikimas turi būti aiškus, tikslus ir galimas numatyti, paisymas

    (Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP, iš dalies pakeisto Tarybos sprendimu (BUSP) 2015/1836, 27 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a ir b punktai, 28 straipsnio 1 ir 2 dalys; Tarybos reglamentų Nr. 36/2012 ir 2015/1828 15 straipsnio 1 dalies a punktas ir 1a straipsnio b punktas)

    (žr. 54–65, 72, 73 punktus)

  2. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Tam tikrų asmenų ir subjektų lėšų įšaldymas, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje – Šių priemonių pobūdis – Baudžiamojo pobūdžio nebuvimas

    (Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP, iš dalies pakeisto Tarybos sprendimu (BUSP) 2015/1836, 27 straipsnio 1–3 dalys ir 28 straipsnio 1–3 dalys; Tarybos reglamentų Nr. 36/2012 ir 2015/1828 15 straipsnio 1 dalies a punktas, 1a dalies b punktas ir 1b dalis)

    (žr. 68, 84 punktus)

  3. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Proporcingumo principo pažeidimas – Nediskriminavimo principo pažeidimas – Nebuvimas

    (Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP, iš dalies pakeisto Tarybos sprendimais (BUSP) 2015/1836 ir (BUSP) 2023/847, 27 straipsnio 1–3 dalys ir 28 straipsnio 1–3 dalys; Tarybos reglamentų Nr. 36/2012 ir 2015/1828 15 straipsnio 1 dalies a punktas, 1a dalies b punktas ir 1b dalis)

    (žr. 81–83, 85–94 punktus)

  4. Europos Sąjunga – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės Sirijai – Kontrolės apimtis – Ieškovo įtraukimas į prie ginčijamo sprendimo pridėtą sąrašą dėl jo priklausymo Assad arba Makhlouf šeimoms – Visuomenei prieinami dokumentai – Įrodomoji galia

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP, iš dalies pakeisto Sprendimu (BUSP) 2023/847, priedas; Tarybos reglamentai Nr. 36/2012 ir Nr. 2023/844)

    (žr. 105, 108, 109 punktus)

  5. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Sirijoje – Sprendimas 2013/255/BUSP ir Reglamentas Nr. 36/2012 – Sirijos režimo rėmimo prezumpcija, taikoma Sirijoje veiklą vykdantiems įtakingiems verslininkams ir Assad arba Makhlouf šeimų nariams – Priimtinumas – Sąlygos

    (Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP, iš dalies pakeisto Tarybos sprendimu (BUSP) 2015/1836, 27 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a ir b punktai, 28 straipsnio 1 ir 2 dalys; Tarybos reglamentų Nr. 36/2012 ir Nr. 2015/1828 15 straipsnio 1 dalies a punktas ir 1a straipsnio b punktas)

    (žr. 112–115, 117 punktus)

  6. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Sirijoje – Sprendimas 2013/255/BUSP ir Reglamentas Nr. 36/2012 – Sirijos režimo rėmimo prezumpcija, taikoma Assad arba Makhlouf šeimų nariams – Priimtinumas – Sąlygos – Paneigiama prezumpcija – Priešingas įrodymas – Nebuvimas

    (Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP, iš dalies pakeisto Tarybos sprendimais (BUSP) 2015/1836 ir (BUSP) 2023/847, 27 straipsnio 1–3 dalys ir 28 straipsnio 1–3 dalys; Tarybos reglamentų Nr. 36/2012 ir 2015/1828 15 straipsnio 1 dalies a punktas, 1a dalies b punktas ir 1b dalis; Tarybos reglamentas 2023/844)

    (žr. 116, 118–126 punktus)

  7. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Lėšų įšaldymas ir leidimo atvykti apribojimai su Sirijos režimu susijusiems asmenims, subjektams ir organizacijoms – Nuosavybės teisės ribojimai – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas

    (ESS 5 straipsnio 4 dalis ir 29 straipsnis; SESV 215 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP, iš dalies pakeisto Sprendimu (BUSP) 2023/847, priedas; Tarybos reglamentai Nr. 36/2012 ir Nr. 2023/844)

    (žr. 133–145 punktus)

Santrauka

Savo sprendimu Bendrasis Teismas atmetė Samer Kamal Al Assad pareikštą ieškinį dėl aktų, kuriais Europos Sąjungos Taryba 2023 m. ( 1 ) įtraukė jo pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, sąrašus.

Šioje byloje Bendrasis Teismas pirmą kartą galėjo priimti sprendimą dėl Sprendimo 2013/255 ( 2 ), iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 2 dalies b punkte ir 28 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto kriterijaus, leidžiančio Tarybai nustatyti ribojamąsias priemones „Assad arba Makhlouf šeimų nariams“ (toliau – priklausymo šeimai kriterijus), teisėtumo. Be to, 2015 m. Reglamento Nr. 36/2012 ( 3 ) 15 straipsnis buvo papildytas 1a dalies b punktu, kuriame numatytas šių šeimos narių turto įšaldymas.

Ieškovo, Sirijos pilietybę turinčio verslininko, pavardė į ginčijamus sąrašus įtraukta kaip Assad šeimos, dalyvaujančios veikloje, susijusioje su narkotinių medžiagų gamyba ir prekyba jomis, nario pavardė.

Bendrojo Teismo vertinimas

Pirma, dėl priekaišto, kad priklausymo šeimai kriterijus pažeidžia teisėtumo principą, taigi ir teisę į nuosavybę bei teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, Bendrasis Teismas visų pirma pažymėjo, kad teisė į nuosavybę, kaip ir teisė į privataus gyvenimo gerbimą, nėra absoliučios. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 52 straipsnio 1 dalį teisių įgyvendinimas gali būti ribojamas, jeigu atitinkami apribojimai numatyti įstatyme, nekeičiant nagrinėjamos pagrindinės teisės esmės, ir, remiantis proporcingumo principu, tie apribojimai yra būtini ir atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus.

Be to, Bendrasis Teismas priminė, kad teisėtumo principas, įtvirtintas Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje esančiu žodžių junginiu „numatytas įstatym[e]“, reiškia, kad bet koks Chartijoje įtvirtintų teisių ir laisvių apribojimas turi turėti teisinį pagrindą, kuriame aiškiai ir konkrečiai apibrėžta jų įgyvendinimo apribojimo apimtis. Tačiau pagal šį reikalavimą neatmetama galimybė, kad, pirma, nagrinėjamas apribojimas būtų suformuluotas pakankamai abstrakčiai, kad jį būtų galima pritaikyti skirtingoms aplinkybėms ir kintančioms situacijoms, ir, antra, kad prireikus Europos Sąjungos Teisingumo Teismas galėtų aiškindamas patikslinti konkrečią apribojimo apimtį, atsižvelgdamas tiek į nagrinėjamo Sąjungos teisės akto formuluotę, tiek į jo bendrą sistemą ir juo siekiamus tikslus.

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas teigė, kad priklausymo šeimai kriterijus neleidžia Tarybai taikyti ribojamųjų priemonių visiems Assado pavardę turintiems asmenims, nesvarbu, ar jie susiję su šiuo metu Sirijos valdžioje esančia minėta šeima, ar ne.

Iš tiesų, pirma, visi sprendimai dėl įtraukimo į ginčijamus sąrašus priimami individualiu pagrindu ir kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į priemonės proporcingumą ( 4 ). Antra, priklausymo šeimai kriterijus priskiriamas prie teisinio pagrindo, aiškiai apibrėžto tikslais ( 5 ), kurių siekiama, be kita ko, pagrindiniu teisės aktu ( 6 ).

Be to, pažymėtina, kad priklausymo šeimai kriterijaus apimtis, nors ir suformuluota abstrakčiai, yra apibrėžta Sprendimo 2015/1836 7 konstatuojamojoje dalyje, todėl į ją patenka tik ratas aiškiai identifikuojamų asmenų, t. y. asmenys, susiję su šiuo metu Sirijoje valdančia Assado šeima. Darytina išvada, kad asmenys, turintys Assado pavardę, patenka į priklausymo šeimai kriterijaus taikymo sritį, tik jeigu juos sieja giminystės ryšys su šiuo metu Sirijoje valdančia Assado šeima. Be to, asmenys, kurie Sirijoje turi giminystės ryšį su Assado šeima, gali būti įtraukti į ginčijamus sąrašus remiantis priklausymo šeimai kriterijumi, net jeigu jie neturi Assado pavardės.

Galiausiai dėl ieškovo argumentų, susijusių su asmeninės atsakomybės principo nesilaikymu, Bendrasis Teismas pažymėjo, jog iš jurisprudencijos matyti, kad pagal bausmių ir sankcijų individualizavimo principą fizinis ar juridinis asmuo turi būti baudžiamas tik už veiksmus, kurie jam yra individualiai inkriminuojami. Tačiau dėl savo apsauginio pobūdžio ir prevencinio tikslo ribojamosios priemonės skiriasi nuo baudžiamųjų ar administracinių sankcijų. Konkrečiau kalbant, ribojamųjų priemonių, nustatytų atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, tikslas yra ne nubausti asmenis ar subjektus, kuriems jos taikomos, bet daryti spaudimą Sirijos režimui, kad būtų nutraukta smurtinių represijų prieš Sirijos civilius gyventojus politika. Be to, bet koks sprendimas dėl įtraukimo į ginčijamus sąrašus priimamas individualiai ir kiekvienu atveju atskirai, todėl jokio sistemingo įtraukimo į sąrašus remiantis priklausymo šeimai kriterijumi negali būti nustatyta. Vadinasi, ieškovas negali remtis asmeninės atsakomybės principu, kad užginčytų priklausymo šeimai kriterijaus teisėtumą.

Taigi manydamas, kad priklausymo šeimai kriterijus, siejamas su tikslu daryti spaudimą Sirijos režimui, kad būtų nutraukta represinė politika, objektyviai ir pakankamai tiksliai apibrėžia ribotą asmenų, kuriems gali būti taikomos ribojamosios priemonės, kategoriją, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad priklausymo šeimai kriterijus yra įtvirtintas aiškioje ir tikslioje nuostatoje, kuri atitinka teisėtumo principo reikalavimus.

Antra, Bendrasis Teismas atmetė priekaištą, susijusį su nediskriminavimo principo pažeidimu. Pirmiausia Bendrasis Teismas priminė, kad pagal vienodo požiūrio principą, kurio konkreti išraiška yra nediskriminavimo principas, draudžiama panašias situacijas vertinti skirtingai, o skirtingas – vienodai, jei tokio vertinimo negalima objektyviai pagrįsti.

Skirtingas vertinimas yra pateisinamas, jeigu jis pagrįstas objektyviu ir protingu kriterijumi ir jei šis skirtumas yra proporcingas tokiu vertinimu siekiamam tikslui.

Vis dėlto Bendrasis Teismas nurodė, kad ribojamųjų priemonių srityje Taryba turi didelę diskreciją apibrėžti ir nustatyti įtraukimo į sąrašus kriterijus. Taigi ribojamųjų priemonių teisėtumas nepriklauso nuo to, ar nustatoma, kad jos nedelsiant sukelia pasekmių; reikalaujama tik to, kad jos nebūtų akivaizdžiai netinkamos atsižvelgiant į tikslą, kurio siekia kompetentinga institucija.

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas visų pirma pažymėjo, kad, priešingai, nei teigė ieškovas, ribojamosios priemonės, priimtos remiantis priklausymo šeimai kriterijumi, nėra baudžiamoji sankcija. Be to, jomis siekiama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslo. Taigi, finansinių lėšų ir kitų ekonominių išteklių įšaldymas ir draudimas atvykti į Sąjungos teritoriją, taikomi asmenims, kurie laikomi remiančiais Sirijos režimą, negali būti savaime pripažinti netinkamais.

Be to, Bendrasis Teismas pabrėžė, kad ieškovas nepatikslino, kodėl ar kurių asmenų atžvilgiu priklausymo šeimai kriterijaus taikymas yra diskriminacinis. Jis taip pat nepateikė konkrečių pavyzdžių, susijusių su kitais asmenimis, kurių padėtis būtų panaši į jo padėtį ir kurie būtų vertinami skirtingai. Taigi Bendrasis Teismas negalėjo patikrinti, ar šie teiginiai yra faktiškai pagrįsti.

Galiausiai Bendrasis Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad priklausymo šeimai kriterijus lemia neproporcingą rezultatą, palyginti su nagrinėjamomis ribojamosiomis priemonėmis siekiamu tikslu, nes, būdamas Sirijos prezidento III eilės pusbrolis, jis negali paneigti ryšio su Sirijos režimu prezumpcijos. Iš ginčijamų aktų matyti, kad bet kuris asmuo, nepaisant pareigų ar statuso, dėl kurio jo pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus, gali pateikti įrodymų, kurie paneigtų jo pavardės įtraukimą į šiuos sąrašus arba palikimą juose.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas atmetė visą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.


( 1 ) 2023 m. balandžio 24 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (BUSP) 2023/847, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 109 I, 2023, p. 26) ir 2023 m. balandžio 24 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/844, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 109 I, 2023, p. 1).

( 2 ) 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, 2013, p. 14), iš dalies pakeistas 2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2015/1836 (OL L 266, 2015, p. 75).

( 3 ) 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 (OL L 16, 2012 1 19, p. 1), iš dalies pakeistas 2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimu (ES) 2015/1828 (OL L 266, 2015, p. 1).

( 4 ) Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 4 dalis ir 28 straipsnio 4 dalis.

( 5 ) Iš Sprendimo 2015/1836 7 konstatuojamosios dalies matyti, kad dabartinio Sirijos režimo valdžia yra „sukoncentruota įtakingų Assado ir Makhloufo šeimų narių rankose“ ir kad dėl to Taryba numatė ribojamąsias priemones tam tikriems minėtų šeimos nariams, „siek[dama] tiek daryti tiesioginę įtaką režimui per tų šeimų narius, kad būtų pakeista režimo represinė politika, tiek išvengti ribojamųjų priemonių apėjimo pasitelkiant šeimos narius rizikos“.

( 6 ) Reglamentas Nr. 36/2012 ir Sprendimas 2013/255.