—

panaikinti skundžiamą sprendimą;

—

panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Komisijos raštą, kuriuo Komisijos biudžeto generalinio direktoriaus pavaduotoja paragino ieškoves sumokėti Komisijai 12 236 931,69 EUR sumą;

—

dėl tos priežasties konstatuoti, kad nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2015 m. birželio 16 d. Westfälische Drahtindustrie GmbH atliktus mokėjimus, kurių suma siekia 16 400 000 EUR, kartu su už tą sumą tuo laikotarpiu priskaičiuotomis 1 420 610 EUR dydžio palūkanomis, t. y. iš viso 17 820 610 EUR sumą Komisija turėjo įskaityti į baudą, kurią Bendrasis Teismas, pasinaudodamas neribota jurisdikcija, skyrė 2015 m. liepos 15 d. sprendimu byloje Westfälische Drahtindustrie ir kt. / Komisija (T-393/10, EU:T:2015:515) nuo 2015 m. liepos 15 d., ir kad dėl to šią baudą Westfälische Drahtindustrie GmbH visiškai sumokėjo, kai 2019 m. spalio 17 d. atliko 18 149 636,24 EUR mokėjimą;

—

priteisti iš Komisijos sumokėti Westfälische Drahtindustrie GmbH 1 633 085,17 EUR sumą su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2019 m. spalio 17 d. iki visiško atitinkamo mokėtinos sumos grąžinimo;

—

nepatenkinus šių reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš Komisijos visoms trims apeliantėms 12 236 931,69 EUR žalos atlyginimą, įskaitymo būdu į sumą, kurios Komisija 2020 m. kovo 2 d. raštu pareikalavo iš Westfälische Drahtindustrie GmbH, ir sumokėti Westfälische Drahtindustrie GmbH 1 633 085,17 EUR dydžio permoką su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2019 m. spalio 17 d. iki visiško mokėtinos sumos grąžinimo;

—

jei Teisingumo Teismas netenkintų trijų pirmųjų reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo;

ir bet kuriuo atveju

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

1.

Skundžiamu sprendimu pažeidžiama Sąjungos teisė ir jis grindžiamas prieštaringais motyvais. Tiesa, kad Bendrasis Teismas taip pat pripažįsta, jog 2010–2011 m. Komisija iš esmės modifikavo ir pakeitė apeliantėms paskirtą baudą. Vis dėlto, nepaisant vienareikšmiškai priešingos rezoliucinės dalies ir 2015 m. liepos 15 d. sprendime padarytų Bendrojo Teismo išvadų, skundžiamame sprendime tas teismas teigia, kad 2010–2011 m. neteisėtai priimtas Komisijos sprendimas ir juo paskirta nepagrįsta bauda liko nepakeisti ir tapatūs.

2.

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas neatsižvelgė į 2015 m. liepos 15 d. sprendimo teisines pasekmes. Bendrasis Teismas pažeidė principą, pagal kurį pareigą pašalinti 2015 m. liepos 15 d. sprendimo pasekmes turi įgyvendinti Sąjungos institucijos.

3.

Priimdamas skundžiamą sprendimą Bendrasis Teismas pažeidė apeliančių pagrindinę procesinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą, konkrečiai – jų teisę būti išklausytoms. Bendrasis Teismas atmetė visus ieškinio pagrindus, remdamasis tais pačiais motyvais, dėl kurių 2015 m. liepos 15 d. sprendimu pakeista bauda nebuvo laikoma nauja bauda. Skundžiamame sprendime pateikta išvada dėl baudų teisinės prigimties kelia abejonių. Be to, įvairūs ieškinio pagrindai nėra taip glaudžiai susiję, kad būtų galima juos atmesti, remiantis vieninteliu teisiniu argumentu. Atvirkščiai, Bendrasis Teismas turėjo kruopščiai išnagrinėti kiekvieną atskirą pagrindą. Nėra akivaizdu, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas pateikė pakankamai motyvų visiems ieškinio pagrindams atmesti.