1.

Ar pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnį leidžiama vėliau atgauti Vokietijoje išmokėtų išmokų vaikui dalį remiantis tuo, kad pirmenybė teiktina teisei į išmoką kitoje valstybėje narėje, net kai joje išmoka vaikui nebuvo ir nėra paskirta ir mokama, ir dėl to suma, kuri pagal Vokietijos teisės aktus liktų teisę į išmoką turintiems asmenims, galiausiai būtų mažesnė nei Vokietijoje mokama išmoka vaikui?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

ar atsakant į klausimą, kokiu pagrindu kelios valstybės narės turi skirti išmokas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnį, kitaip tariant, dėl ko įgyjamos koordinuotinos teisės į išmoką, turi būti orientuojamasi į nacionalinės teisės normose nustatytas teisių įgijimo sąlygas, ar į tai, dėl kokios aplinkybės atitinkamiems asmenims pagal Reglamento Nr. 883/2004 11–16 straipsnius taikomi atitinkamų valstybių narių teisės aktai?

3.

Jei lemiamą reikšmę turi tai, dėl kokios aplinkybės atitinkamiems asmenims pagal Reglamento Nr. 883/2004 11–16 straipsnius taikomi atitinkamų valstybių narių teisės aktai:

ar Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnis, siejamas su 1 straipsnio a ir b punktais ir 11 straipsnio 3 dalies a punktu, turi būti aiškinamas taip, kad asmens darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo kitoje valstybėje narėje faktas ar statuso, kuris pagal socialinio draudimo teisės aktus prilygintas tokiai veiklai, buvimas preziumuotinas tuomet, kai kitos valstybės narės socialinio draudimo įstaiga pateikia pažymą, kad tas asmuo apdraustas kaip „ūkininkas“, o išmokų šeimai klausimu kompetentinga įstaiga patvirtina jo darbo pagal darbo sutartį faktą, net jei pats asmuo teigia, kad draudimas susijęs tik su nuosavybės teise į ūkį, kuris registruotas kaip žemės ūkio paskirties žemė, bet ūkininkavimo veikla jame faktiškai nevykdoma?