–

M. K., atstovaujamo advokát F. Šimák,

–

Ministerstvo zemědělství, atstovaujamos R. Pokorný,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos J. Benešová, J. Očková, M. Smolek ir J. Vláčil,

–

Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos T. Mitova ir R. Stoyanov,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Radu Bouyon ir K. Walkerová,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549 ir klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 13), 54 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant M. K. ir Ministerstvo zemědělství (Žemės ūkio ministerija, Čekijos Respublika) ginčą dėl sprendimo, kuriuo nurodyta iš M. K. susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas dotacijos sumas.

3

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) trečioje konstatuojamojoje dalyje teigiama:

„<…> [su Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiais veiksmais turi būti kovojama visose srityse]“.

4

Šio reglamento 1 straipsnyje nurodyta:

„1.   Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus.

2.   „Pažeidimas“ – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“

5

Šio reglamento 3 straipsnyje numatyta:

„1.   Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.

Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa.

Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.

Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį.

2.   Administracinę nuobaudą skiriantis sprendimas įvykdomas per trejus metus nuo tos dienos, kai sprendimas tampa galutinis.

Nutrūkimo ir laikino sustabdymo atvejus reglamentuoja atitinkamų nacionalinės teisės aktų nuostatos.

3.   Valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.“

6

Reglamento Nr. 1306/2013 37 konstatuojamojoje dalyje buvo teigiama:

7

Reglamento Nr. 1306/2013 5 straipsnyje „EŽŪFKP išlaidos“ buvo nustatyta:

„EŽŪGF pagal pasidalijamojo valdymo principą valdo valstybės narės ir Sąjunga, o jo lėšomis finansuojamas Sąjungos finansinis įnašas remiant kaimo plėtros programas, skiriamas pagal Sąjungos teisę dėl paramos kaimo plėtrai.“

8

Reglamento Nr. 1306/2013 IV antraštinėje dalyje „Finansinis fondų valdymas“ buvo IV skyrius „Sąskaitų patvirtinimas“, kurio III skirsnis susijęs su „pažeidimais“.

9

Šio reglamento III skirsnio 54 straipsnyje „Bendros nuostatos“ buvo nustatyta:

„1.   Visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės reikalavimą paramos gavėjui jas sugrąžinti pateikia per 18 mėnesių nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas. Atitinkamos sumos įregistruojamos mokėjimo agentūros skolininkų knygoje reikalavimo grąžinti sumas pateikimo metu.

2.   Jei suma nesusigrąžinama per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo datos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, 50 % finansinių nesusigrąžinimo pasekmių tenka atitinkamai valstybei narei ir 50 % – Sąjungos biudžetui, nedarant poveikio reikalavimui, kad valstybė narė turi tęsti susigrąžinimo procedūrą pagal 58 straipsnį.

Jei per susigrąžinimo procedūrą galutiniame administraciniame ar teisiniame dokumente užregistruojama, kad pažeidimas nebuvo padarytas, atitinkama valstybė narė pagal pirmą pastraipą prisiimtą finansinę naštą deklaruoja kaip fondų lėšomis finansuotinas išlaidas.

Vis dėlto, jei dėl su atitinkama valstybe nare nesusijusių priežasčių sumų neįmanoma susigrąžinti per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį ir jeigu susigrąžintina suma viršija 1 milijoną EUR, Komisija valstybės narės prašymu gali šį terminą pratęsti ne ilgesniam kaip pusė pradinio termino trukmės laikotarpiui.

3.   Dėl tinkamai pagrįstų priežasčių valstybės narės gali nuspręsti nesiekti susigrąžinti išmokos. Tokį sprendimą jos gali priimti tik šiais atvejais:

Jei pirmoje pastraipoje nurodytas sprendimas priimamas prieš tai, kai nesugrąžintai sumai pritaikomos 2 dalyje nurodytos taisyklės, finansinės nesusigrąžinimo pasekmės tenka Sąjungos biudžetui.

4.   Valstybės narės į metines finansines ataskaitas, siunčiamas Komisijai pagal 102 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunktį, įtraukia sumas, kurias jos turi apmokėti pagal šio straipsnio 2 dalį. Komisija patikrina, ar tai padaryta, ir atlieka reikiamą 51 straipsnyje nurodyto įgyvendinimo akto koregavimą.

5.   Komisija, jei buvo taikoma 52 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais iš Sąjungos biudžeto finansuotinoms sumoms neskiriamas finansavimas šiais atvejais:

Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 116 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.“

10

Šio reglamento III skirsnio 56 straipsnyje „Konkrečios nuostatos dėl EŽŪFKP“ buvo numatyta:

„Jei aptinkami kaimo plėtros veiksmų arba programų vykdymo pažeidimai arba aplaidumas jas vykdant, valstybės narės atlieka finansinį patikslinimą visiškai arba iš dalies panaikindamos atitinkamą Sąjungos finansavimą. Valstybės narės atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobūdį bei sunkumą ir EŽŪFKP finansinių nuostolių mastą.

Anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai. Tačiau anuliuotas ar susigrąžintas Sąjungos lėšas valstybės narės gali dar kartą panaudoti tik toje pačioje kaimo plėtros programoje numatytam veiksmui ir su sąlyga, kad šios lėšos nėra vėl skiriamos veiksmams, dėl kurių buvo vykdomas finansinis patikslinimas. Jei kaimo plėtros programos vykdymas baigtas, valstybė narė susigrąžintas sumas grąžina į Sąjungos biudžetą.“

11

Reglamento Nr. 1306/2013 V antraštinėje dalyje „Kontrolės sistemos ir nuobaudos“ buvo I skyrius „Bendrosios taisyklės“, kuriame buvo 58–66 straipsniai.

12

Šio reglamento 58 straipsnio „Sąjungos finansinių interesų apsauga“ 1 dalyje buvo nustatyta:

„1.   „Įgyvendindamos [bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP)] valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma:

<…>

13

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos dotacijos išmokėjimo dieną, t. y. 2015 m. liepos 7 d., Čekijos teisės sistemoje nebuvo numatytas senaties terminas nepagrįstai išmokėtai dotacijai susigrąžinti iš jos gavėjo.

14

2012 m. birželio 28 d. Čekijos fizinis asmuo M. K. pateikė paraišką dėl dotacijos pagal Čekijos Respublikos kaimo plėtros programos III.1.2 priemonę „Parama įmonių steigimui ir plėtrai“ (toliau – KPP) projektui „Pastato pritaikymas verslo reikmėms“.

15

2013 m. kovo 13 d. pasirašydamas dotacijos sutartį M. K. įsipareigojo laikytis KPP taisyklių.

16

2015 m. liepos 7 d. pagal šį projektą M. K. buvo išmokėta 5239422 Čekijos kronų (CZK) (apie 210000 EUR) dotacija.

17

2016 m. balandžio 29 d. atlikus šio projekto patikrinimą, Státní zemědělský intervenční fond (Valstybinis žemės ūkio intervencinis fondas) 2016 m. gegužės 24 d. nuomonėje konstatavo, kad aptariamas pastatas nebuvo naudojamas atitinkamai komercinei veiklai ir kad M. K. pažeidus KPP taisykles, išmokėtos dotacijos sumą reikia sumažinti 100 %.

18

2016 m. rugsėjo 12 d. šią nuomonę patvirtino Žemės ūkio ministerijos peržiūros komisija.

19

2018 m. birželio 11 d. Žemės ūkio intervencinis fondas priėmė sprendimą ir jame nurodė iš M. K. susigrąžinti visas lėšas, kurios jam buvo nepagrįstai išmokėtos, t. y. 5239422 CZK sumą.

20

2020 m. gegužės 7 d. Žemės ūkio ministerija atmetė M. K. administracinį skundą dėl šio sprendimo.

21

Gavęs M. K. ieškinį dėl sprendimo atmesti šį administracinį skundą, Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas, Čekijos Respublika), išnagrinėjęs priekaištą, susijusį su valstybės narės teisės reikalauti iš M. K. grąžinti pagrindinėje byloje nagrinėjamą dotaciją išnykimu dėl to, kad Čekijos kompetentingos institucijos prašymą grąžinti šią dotaciją pateikė pasibaigus reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatytam 18 mėnesių terminui, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ši teisė neišnyko, nes tas terminas yra orientacinis, o ne senaties terminas, nes būtent tik pastarojo termino nesilaikymas gali lemti šios teisės išnykimą.

22

Savo sprendime šis teismas šiuo atžvilgiu nukrypo nuo Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas, Čekijos Respublika), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jurisprudencijos, suformuotos šio teismo devintosios kolegijos sprendimu, kuriame nuspręsta, kad toks pagrindinėje byloje nagrinėjamas terminas yra senaties terminas.

23

Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas) sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, o jame pagrindinė byla buvo paskirta nagrinėti penktajai kolegijai.

24

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo penktoji kolegija perdavė šią bylą šio teismo išplėstinei kolegijai, nes manė, kad Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatytas 18 mėnesių terminas yra orientacinis, todėl valstybė narė turi teisę reikalauti susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas iš dotacijos gavėjo net ir pasibaigus šiam terminui, todėl būtina nukrypti nuo esamos nacionalinės jurisprudencijos.

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad privalo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, visų pirma dėl to, kad jo paties jurisprudencija dėl Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyto termino kvalifikavimo skiriasi, dėl to, kad nė vienas iš galimų aiškinimų negali būti laikomas aiškiu, patikimu ir akivaizdžiai įtikinamesniu už kitus, ir galiausiai dėl to, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nėra atsakymo į šį klausimą.

26

Dėl Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalies aiškinimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, viena vertus, kad, skirtingai nuo Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas aiškiai laikomas senaties terminu.

27

Kita vertus, šis teismas pažymi, kad Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atitinkamos valstybės narės ir Sąjungos, o ne valstybės narės ir dotacijos gavėjo santykiai.

28

Vis dėlto, remdamasis 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimu Järvelaev (C‑580/17, EU:C:2019:391), tas teismas nurodo, kad jo 95 ir 96 punktai gali būti aiškinami ir taip, jog Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatytas 18 mėnesių terminas yra ir orientacinis terminas valstybės narės ir Sąjungos santykių atžvilgiu, ir senaties terminas valstybės narės ir dotacijos gavėjo santykių atžvilgiu.

29

Tokiomis aplinkybėmis Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 1306/2013] 54 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pasibaigus šioje nuostatoje numatytam 18 mėnesių terminui valstybė narė praranda teisę reikalauti iš paramos gavėjo grąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas?“

30

Pirmiausia reikia pažymėti, kad nors pateiktas klausimas susijęs tik su Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalimi, kalbant apie atitinkamos valstybės narės teisės reikalauti iš EŽŪFKP paramos gavėjo grąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas išnykimą, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad jį pateikusiam teismui iš tikrųjų kyla klausimas, ar šioje nuostatoje įtvirtintas valstybės narės ir paramos gavėjo santykiams taikomas senaties terminas, dėl kurio netaikomas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatytas senaties terminas.

31

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad savo klausimu tas teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalis, siejama su Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama pradėti nepagrįstai išmokėtų EŽŪFKP dotacijos sumų susigrąžinimo iš jos gavėjo procedūrą praėjus 18 mėnesių terminui nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas.

32

Primintina, kad Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalyje nustatomos „bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už [Sąjungos] teisės aktų pažeidimus“, ir, kaip matyti iš šio reglamento trečios konstatuojamosios dalies, tai daroma siekiant „[visose srityse kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais veiksmais]“ (2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Handlbauer, C‑278/02, EU:C:2004:388, 31 punktas ir 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Corman, C‑131/10, EU:C:2010:825, 36 punktas).

33

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalies, šios administracinės priemonės, kurios nelaikomos nuobauda, gali būti nepagrįstai gautos naudos panaikinimas įpareigojant grąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Cruz & Companhia, C‑341/13, EU:C:2014:2230, 45 punktą ir 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo IFAP, C‑447/20 ir C‑448/20, EU:C:2022:265, 46 punktą).

34

Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatytas senaties terminas taikomas tiek pažeidimams, už kuriuos skiriama administracinė nuobauda, kaip tai suprantama pagal to reglamento 5 straipsnį, tiek pažeidimams, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėje byloje, dėl kurių taikoma administracinė priemonė, apimanti nepagrįstai gautos naudos susigrąžinimą pagal šio reglamento 4 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Glencore Céréales France, C‑584/15, EU:C:2017:160, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2025 m. vasario 6 d. Sprendimo Emporiki Serron – Emporias kai Diathesis Agrotikon Proionton, C‑42/24, EU:C:2025:56, 18 punktą).

35

Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintas patraukimo atsakomybėn senaties terminas taikomas, be kita ko, tokioms administracinėms priemonėms ir skaičiuojamas nuo tada, kai padaromas pažeidimas, kuris pagal jo 1 straipsnio 2 dalį apibrėžiamas kaip „bet kuris [Sąjungos] teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio [Sąjungos] bendram biudžetui padaroma žala“ (2009 m. sausio 29 d. Sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt., C‑278/07–C‑280/07, EU:C:2009:38, 21 punktas ir 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo IFAP, C‑447/20 ir C‑448/20, EU:C:2022:265, 47 punktas).

36

Priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė įtvirtinti bendrą senaties termino taisyklę, kuria siekė, pirma, apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir, antra, neleisti patraukti atsakomybėn už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius pažeidimus praėjus ketveriems metams nuo jų padarymo (šiuo klausimu žr. 2009 m. sausio 29 d. Sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt., C‑278/07–C‑280/07, EU:C:2009:38, 27 punktą ir 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo IFAP, C‑447/20 ir C‑448/20, EU:C:2022:265, 48 punktą).

37

Šio 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje patikslinta, kad šis ketverių metų senaties terminas taikomas nesant numatytų „atskirų sektorių taisyklių“, t. y. taisyklių, priimtų Sąjungos, o ne nacionaliniu lygiu, kuriose būtų numatytas „trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai“ (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Corman, C‑131/10, EU:C:2010:825, 41 ir 42 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

38

Iš to darytina išvada, kad nuo Reglamento Nr. 2988/95 įsigaliojimo dienos kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos iš esmės gali per ketverius metus patraukti atsakomybėn už bet kokį pažeidimą, kuriuo kenkiama Europos Sąjungos finansiniams interesams, išskyrus tam tikrus sektorius, dėl kurių Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė trumpesnį terminą (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 117 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39

Vis dėlto, jei Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendžia kituose bendruosiuose teisės aktuose ar konkrečių sektorių teisės aktuose įtvirtinti pareigą susigrąžinti netinkamai panaudotas ar neteisėtai gautas lėšas, būtent šie teisės aktai yra tinkamas teisinis pagrindas siekiant susigrąžinti šias lėšas (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Komisija / PB, C‑721/22 P, EU:C:2024:836, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Taigi, jeigu pagal pagalbos programą, patvirtintą ir bendrai finansuojamą EŽŪFKP 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, tokios nepagrįstai išmokėtos sumos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, susigrąžinamos pasibaigus tam programavimo laikotarpiui, t. y. po 2014 m. sausio 1 d., susigrąžinimas turi būti grindžiamas Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatomis ir ypač jo 56 straipsniu (2024 m. vasario 29 d. Sprendimo Eesti Vabariik (Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet), C‑437/22, EU:C:2024:176, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio, esančio šio reglamento IV antraštinėje dalyje „Finansinis fondų valdymas“, konkrečiai – jos IV skyriuje „Sąskaitų patvirtinimas“, 1 dalyje bendrai nustatyta, kad „[v]isų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės [pateikia] reikalavimą paramos gavėjui jas sugrąžinti“.

42

Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnyje pagal finansinės atsakomybės, susijusios su pažeidimais, kuriuos padarius iš dotacijos gavėjo turi būti susigrąžintos nepagrįstai išmokėtos jos sumos, sistemą reglamentuojamas finansinių pasekmių paskirstymas Sąjungos biudžetui ir valstybės narės, atsakingos už šių sumų susigrąžinimą, biudžetui.

43

Atsižvelgiant į tai, šio 54 straipsnio 1 dalyje numatytas 18 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo formalaus konstatavimo dienos, per kurį valstybės narės „turėtų“ reikalauti susigrąžinti sumas iš atitinkamo gavėjo, nes priešingu atveju pagal minėto 54 straipsnio 5 dalies a punktą jos pačios turi padengti atitinkamos dotacijos sumas.

44

Pagal pastarąją nuostatą, jei atitinkama valstybė narė nesilaikė šio reglamento 54 straipsnio 1 dalyje nurodyto 18 mėnesių termino, Komisija gali, jei buvo taikoma 52 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra, priimti įgyvendinimo aktus, kuriais iš Sąjungos biudžeto finansuotinoms sumoms neskiriamas finansavimas.

45

Be to, pagal šio reglamento 37 konstatuojamąją dalį „valstybės narės reikalavimą paramos gavėjui sugrąžinti paramos sumas turėtų pateikti per 18 mėnesių nuo to laiko, kai tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas, patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga“, turint omenyje dar ir tai, kad „turėtų būti numatyta finansinės atsakomybės už pažeidimus sistema tiems atvejams, kai įvykdomas pažeidimas ir kai nepavyksta susigrąžinti visos sumos“, ir kad „turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią Komisija galėtų apsaugoti Sąjungos biudžeto interesus, priimdama sprendimą, pagal kurį atitinkama valstybė narė turi sumokėti dalį sumų, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ir nebuvo susigrąžintos per pagrįstą laikotarpį“.

46

Vadinasi, valstybė narė, konstatavusi pažeidimą, privalo susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą paramą ir visų pirma turi per 18 mėnesių nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas, pareikalauti, kad paramos gavėjas ją grąžintų. Taigi, valstybė narė gali ir, siekdama užtikrinti patikimą Sąjungos išteklių finansinį valdymą, privalo šias sumas susigrąžinti kuo greičiau (2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Järvelaev, C‑580/17, EU:C:2019:391, 95 ir 96 punktai).

47

Tuo remiantis darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalis, kurioje kalbama apie nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą dėl paramos gavėjo padaryto pažeidimo, yra susijusi su Sąjungos ir atitinkamos valstybės narės finansiniais santykiais, todėl ši nuostata netaikoma valstybės narės ir nepagrįstai išmokėtų sumų gavėjo santykiams.

48

Taigi, praėjus 18 mėnesių terminui nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas, kaip numatyta šioje nuostatoje, negali išnykti valstybės narės teisė reikalauti iš dotacijos gavėjo grąžinti nepagrįstai išmokėtas dotacijos sumas. Vis dėlto praleidus šį terminą valstybei narei gali kilti pasekmių, susijusių su jai tenkančiomis pareigomis Sąjungos biudžeto išteklių finansinio valdymo srityje.

49

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalis, siejama su Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama pradėti nepagrįstai išmokėtų EŽŪFKP dotacijos sumų susigrąžinimo iš jos gavėjo procedūros praėjus 18 mėnesių terminui nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas.

50

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, 54 straipsnio 1 dalis, siejama su 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa,

turi būti aiškinama taip:

pagal ją nedraudžiama pradėti nepagrįstai išmokėtų EŽŪFKP dotacijos sumų susigrąžinimo iš jos gavėjo procedūros praėjus 18 mėnesių terminui nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas.