–

MO, atstovaujamo advokatų H. Carrasco, F. Molinié ir M. Nguyen Chanh,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Bénard ir M. Guiresse,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos A. De Brouwer ir L. Van den Broeck,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos O. Gariazzo, G. Goddin, M. Mataija ir G. von Rintelen,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006, p. 36) 25 straipsnio, siejamo su 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančia Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006, p. 87), iš dalies pakeista 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES (OL L 158, 2014, p. 196) (toliau – Direktyva 2006/43), ir su 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014, p. 77), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Haut conseil du commissariat aux comptes (Aukščiausioji audito taryba, Prancūzija; toliau – H3C) ir auditoriaus MO dėl to, kad jis kartu vykdė auditoriaus veiklą ir tam tikrą komercinę veiklą.

3

Direktyvos 2006/43 2 straipsnio 10 punkte nustatyta:

„Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokos:

<…>

4

Šios direktyvos 30 straipsnio „Tyrimo ir sankcijų sistema“ 1 dalyje buvo numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad yra įdiegtos veiksmingos tyrimo ir sankcijų sistemos, skirtos aptikti ir ištaisyti netinkamą teisės aktų nustatyto audito vykdymą bei užkirsti tam kelią.“

5

Šios direktyvos 30a straipsnyje „Įgaliojimai taikyti sankcijas“ buvo nustatyta:

„Valstybės narės numato, kad <…> kompetentingos institucijos turi įgaliojimus nustatyti ir (arba) taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

<…>“

6

Tos pačios direktyvos 32 straipsnio 1 ir 4 dalyse buvo numatyta:

1.   „Valstybės narės organizuoja veiksmingą teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemą, grindžiamą 2–7 dalyse išdėstytais principais, ir paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už tokią priežiūrą.

<…>

4.   Kompetentingai institucijai tenka galutinė atsakomybė už toliau išvardytų dalykų priežiūrą:

7

Direktyvos 2006/123 25 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad teikėjams nebūtų taikomi reikalavimai, kurie įpareigotų juos verstis tik tam tikra konkrečia veikla arba kurie ribotų bendrai arba partnerystės pagrindu vykdomą įvairią veiklą.

Tačiau tokie reikalavimai gali būti keliami šiems teikėjams:

8

Pagrindinei bylai taikytinos redakcijos Code de commerce (toliau – Prekybos kodeksas) L. 822‑10 straipsnyje buvo nustatyta:

„Auditoriaus pareigos yra nesuderinamos:

<…>

3° Su jokia tiesiogiai ar per tarpininką vykdoma komercine veikla <…>“

9

Šio kodekso L. 824‑1 straipsnyje, be kita ko, buvo numatyta, kad bet koks teisinių auditoriaus profesinės veiklos vykdymo sąlygų pažeidimas laikomas drausminiu nusižengimu.

10

Ribotos sudėties H3C buvo įsteigta minėto kodekso L. 821‑2 straipsnio II dalimi; pagal ją jai buvo suteikta kompetencija skirti sankcijas auditoriams už jų padarytus drausminius nusižengimus.

11

Ribotos sudėties H3C nariams, kaip H3C kolegijos nariams, taikomos 2017 m. sausio 20 d. Įstatymo Nr. 2017‑55 dėl nepriklausomų administracinių institucijų ir nepriklausomų viešosios valdžios institucijų bendrojo statuso nuostatos (JORF, Nr. 2, 2017 m. sausio 21 d.). Iš to, be kita ko, darytina išvada, kad jų įgaliojimai neatšaukiami ir jie privalo laikytis profesinės etikos taisyklių, kuriose numatytos įvairios su ja nesuderinamos veiklos rūšys ir reikalaujama, kad jie savo pareigas vykdytų oriai, sąžiningai ir dorai, nedelsdami nutrauktų bet kokį interesų konfliktą, taip pat vykdydami savo pareigas negautų ir neprašytų jokių valdžios institucijų nurodymų.

12

Prekybos kodekso L. 824‑13 straipsnyje nurodyta:

„[H3C] sprendimas skelbiamas jos interneto svetainėje. Prireikus jis taip pat viešai skelbiamas [H3C] nurodytuose leidiniuose, laikraščiuose ar laikmenose, pateikiant skelbimo formą, proporcingą padarytam nusižengimui ar pažeidimui ir paskirtai sankcijai. Išlaidas padengia asmenys, kuriems paskirtos sankcijos.

<…>“

13

Šio kodekso L. 824‑14 straipsnyje buvo numatyta:

„Asmuo, kuriam paskirta sankcija, arba [H3C] pirmininkas, gavęs kolegijos pritarimą, gali pateikti neribotos jurisdikcijos skundą Conseil d’État [Valstybės Taryba, Prancūzija].“

14

Code de justice administrative (Administracinių bylų teisenos kodeksas), iš dalies pakeisto 2021 m. spalio 25 d. Įstatymo Nr. 2021‑1382 (JORF, Nr. 2, 2021 m. spalio 26 d.) 33 straipsniu, L. 311‑4 straipsnyje buvo nustatyta:

„Conseil d’État [Valstybės Taryba], kaip pirmoji ir paskutinė instancija, nagrinėja neribotos jurisdikcijos skundus, jai pateiktus pagal:

<…>

4° Prekybos kodekso L. 824‑14 straipsnį.

<…>“

15

Ordonnance no 2023‑1142 du 6 décembre 2023, relative à la publication et à la certification d’informations en matière de durabilité et aux obligations environnementales, sociales et de gouvernement d’entreprise des sociétés commerciales (2023 m. gruodžio 6 d. Nutarimas Nr. 2023‑1142 dėl informacijos apie tvarumą skelbimo ir patvirtinimo ir dėl komercinių bendrovių pareigų aplinkos socialinėje ir įmonių valdymo srityse; JORF, Nr. 19, 2023 m. gruodžio 7 d.) įtvirtintos nuostatos, susijusios su H3C pakeitimu į instituciją Haute autorité de l’audit (Aukščiausioji audito institucija).

16

MO nuo 1967 m. įrašytas į atestuotųjų apskaitininkų registrą ir į auditorių sąrašą.

17

MO tiesiogiai arba netiesiogiai, per Fiducial International SA, valdo 99,9 % bendrovės Fiducial SA, kurios valdytojas jis yra, kapitalo. Ši bendrovė yra 1970 m. MO įsteigtos daugiasritės grupės Fiducial, teikiančios įvairias paslaugas įmonėms, patronuojančioji bendrovė.

18

Šioje grupėje Fidexpertise SA, t. y. nacionalinė patikos bendrovė, atliekanti apskaitos ekspertizę, kurios 98,69 % kapitalo tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso MO ir kurios valdybos pirmininkas bei generalinis direktorius jis yra, kartu su savo patronuojamosiomis bendrovėmis vykdo apskaitos ekspertizės veiklą. Fidaudit SA, nacionalinė sąskaitų audito patikos bendrovė, kurios 98 % kapitalo tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso MO ir kurios valdybos pirmininkas bei generalinis direktorius jis yra, kartu su savo patronuojamosiomis bendrovėmis vykdo audito veiklą.

19

Be to, minėta grupė tokiose srityse, kaip saugumas, biuro reikmenų ir baldų pardavimas, informacinių technologijų paslaugų teikimas, nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto bendrovių valdymas ir bankinė veikla, teikia įmonėms įvairias kitas paslaugas per Fiducial SC patronuojamąsias įmones. Ši grupė valdo nacionalinę radijo stotį ir regioninę žiniasklaidą.

20

2022 m. sausio 3 d. H3C pirmininkė kreipėsi į H3C vyriausiąjį pranešėją dėl faktų, kuriais kaltinamas MO ir kurie galėjo būti susiję su komercine veikla, nesuderinama su auditoriaus funkcijomis.

21

H3C vyriausiajam pranešėjui atlikus tyrimą dėl to, kaip MO laikosi pareigų, susijusių su auditoriaus funkcijų vykdymu, 2022 m. spalio 13 d. sprendimu H3C kolegija, nagrinėjanti individualias bylas, nusprendė pradėti procedūrą dėl sankcijos skyrimo MO.

22

Remiantis šios kolegijos suformuluotu pagrindu, jis kaltinamas tuo, kad nuo 2016 m. sausio 3 d. pažeidė Prekybos kodekso L. 822‑10 straipsnį, kai per Fiducial SC ir Fiducial International tiesiogiai ar netiesiogiai vykdė komercinę veiklą, kuri negali būti laikoma „papildoma auditoriaus profesijai“, todėl yra nesuderinama su auditoriaus funkcijomis.

23

2023 m. sausio 3 d. H3C vyriausiasis pranešėjas ribotos sudėties H3C pirmininkui persiuntė pranešimo apie kaltinimus kopiją kartu su tyrimo ataskaitos ir tyrimo bylos kopija, o vėliau 2023 m. sausio 19 d. išsiuntė galutinę ataskaitą.

24

Per 2023 m. balandžio 13 d. posėdį, į kurį buvo pakviestas MO, H3C vyriausiasis pranešėjas paprašė išbraukti MO iš auditorių sąrašo, skirti piniginę sankciją ir nurodyti suinteresuotojo asmens sąskaita paskelbti sprendimą ekonomikos ar finansų žurnale.

25

Atsižvelgdama būtent į šias drausmines procedūras ribotos sudėties H3C manė, kad būtina kreiptis į Teisingumo Teismą dėl Direktyvos 2006/123 25 straipsnio, siejamo su Direktyvos 2006/43 ir Reglamento Nr. 537/2014 nuostatomis, išaiškinimo.

26

Prašyme priimti prejudicinį sprendimą ribotos sudėties H3C pabrėžė, kad ji yra „teismas“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį.

27

Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad buvo įsteigta pagal Prekybos kodekso L. 821‑2 straipsnio II dalį, pagal kurią ji turėjo kompetenciją skirti sankcijas, kurios, be kita ko, gali būti skiriamos auditoriams už jų drausminius nusižengimus ir pažeidimus.

28

Kaip H3C kolegijos nariai, ribotos sudėties H3C nariai turi neatšaukiamus įgaliojimus. Be to, jie privalo laikytis profesinės etikos taisyklių, kuriose numatytos įvairios su ja nesuderinamos veiklos rūšys ir reikalaujama, kad jie savo pareigas vykdytų oriai, sąžiningai ir dorai, nedelsdami nutrauktų bet kokį interesų konfliktą, taip pat negautų ir neprašytų jokių valdžios institucijų nurodymų.

29

Dėl sankcijos skyrimo auditoriui procedūros prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija patikslino, kad ji negali imtis veiksmų savo iniciatyva, nes procedūra gali būti pradėta tik kreipiantis į H3C vyriausiąjį pranešėją. Šis privalo atlikti tyrimą, kuriam pasibaigus ir išklausius suinteresuotąjį asmenį pateikia ataskaitą H3C. H3C kolegija svarsto nedalyvaujant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos nariams ir prireikus priima sprendimą dėl kaltinimo ar kaltinimų, apie kuriuos H3C vyriausiasis pranešėjas praneša suinteresuotajai šaliai, o ji perduodama ribotos sudėties H3C.

30

Viešame posėdyje išklausiusi suinteresuotąjį asmenį, kuris prireikus gali prašyti, kad vienas iš šios ribotos sudėties kolegijos narių nusišalintų, ši kolegija svarsto nedalyvaujant šiam asmeniui ir H3C vyriausiajam pranešėjui, o vėliau priima pagrįstą sprendimą.

31

Šiomis aplinkybėmis ribotos sudėties H3C gali, be kita ko, skirti sankcijas.

32

Ribotos sudėties H3C sprendimus gali ginčyti nubaustas asmuo arba H3C pirmininkas, gavęs H3C kolegijos sutikimą, – jie gali pateikti neribotos jurisdikcijos skundą Conseil d’État (Valstybės Taryba).

33

Tokiomis aplinkybėmis ribotos sudėties H3C nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

34

Savo rašytinėse pastabose Prancūzijos vyriausybė teigia, kad H3C ribotos sudėties kolegija nėra „teismas“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį. Konkrečiai kalbant, ji tvirtina, kad sprendimas, kurį jo prašoma priimti, nebus teisminio pobūdžio sprendimas. Be to, šios vyriausybės teigimu, H3C vienu metu vykdo reglamentavimo, sektorinės priežiūros ir sankcijų skyrimo funkcijas, kurias ji gali vykdyti savo iniciatyva, o tai patvirtina, kad jos funkcijos yra administracinio pobūdžio. Tokios išvados nepaneigia H3C vidaus organizavimo tvarka, nustatyta, be kita ko, Prancūzijos konstituciniuose reikalavimuose.

35

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tam, kad atsakytų tik į su Sąjungos teise susijusį klausimą, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra „teismas“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas atsižvelgia į aplinkybių visumą, t. y. į tai, ar institucija yra įsteigta įstatymų pagrindu, ar ji nuolatinė, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar jos procesas grindžiamas rungimosi principu, ar ji taiko teisės normas ir ar yra nepriklausoma (2022 m. gegužės 3 d. Sprendimo CityRail, C‑453/20, EU:C:2022:341, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą tik nagrinėdami ginčą ir turėdami priimti sprendimą pagal teisminio pobūdžio sprendimui priimti skirtą procedūrą (2022 m. gegužės 3 d. Sprendimo CityRail, C‑453/20, EU:C:2022:341, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37

Taigi į klausimą, ar institucija gali kreiptis į Teisingumo Teismą, turi būti atsakyta remiantis struktūriniais ir funkciniais kriterijais. Nacionalinė institucija gali būti laikoma „teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, jei vykdo teismines funkcijas, o jeigu ji vykdo kitas funkcijas, visų pirma administracinio pobūdžio, toks statusas jai negali būti pripažintas (2022 m. gegužės 3 d. Sprendimo CityRail, C‑453/20, EU:C:2022:341, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38

Vadinasi, siekiant nustatyti, ar nacionalinė institucija, kuriai įstatymais pavesta vykdyti įvairaus pobūdžio funkcijas, turi būti laikoma „teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, būtina patikrinti, kokio pobūdžio yra funkcijos, jos vykdomos konkrečiomis teisinėmis aplinkybėmis, kuriomis ji turi kreiptis į Teisingumo Teismą (2022 m. gegužės 3 d. Sprendimo CityRail, C‑453/20, EU:C:2022:341, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad šis patikrinimas ypač svarbus tuo atveju, kai kalbama apie administracines institucijas, kurių nepriklausomumas yra tiesioginė iš Sąjungos teisės kylančių reikalavimų, kuriais joms suteikiami sektorinės kontrolės ir rinkų priežiūros įgaliojimai, pasekmė. Nors šios institucijos gali atitikti šio sprendimo 35 punkte išvardytus kriterijus, sektorinės kontrolės ir rinkų priežiūros veikla iš esmės yra administracinio pobūdžio, nes ji reiškia naudojimąsi įgaliojimais, kurie nėra suteikiami teismams (2022 m. gegužės 3 d. Sprendimo CityRail, C‑453/20, EU:C:2022:341, 45 punktas).

40

Nors nekyla abejonių dėl to, ar nacionalinė institucija yra įsteigta pagal teisės aktus, ar ji nuolat veikianti, ar procesas joje pagrįstas rungimosi principu, ar ji taiko teisės taisykles ir yra nepriklausoma, ji gali kreiptis į Teisingumo Teismą su prejudiciniu prašymu tik jeigu nagrinėjamoje byloje vykdo teisminio pobūdžio funkcijas (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 3 d. Sprendimo CityRail, C‑453/20, EU:C:2022:341, 46 punktą).

41

Be to, tai, kad atitinkama įstaiga vykdo ne teismines, o administracines funkcijas, rodo įgaliojimai pradėti procedūras savo iniciatyva, taip pat įgaliojimai skirti sankcijas, vėlgi savo iniciatyva, jos kompetencijai priklausančiose srityse (2022 m. gegužės 3 d. Sprendimo CityRail, C‑453/20, EU:C:2022:341, 48 punktas).

42

Vertinant įstaigos funkcijų pobūdį taip pat reikia atsižvelgti į jos vaidmenį ir vietą nacionalinėje teisinėje sistemoje. Įstaigų, kurioms patikėta užduotis ne atlikti sprendimo teisėtumo kontrolę, o pirmą kartą pareikšti nuomonę dėl administruojamo subjekto skundo ir kurių sprendimai gali būti apskųsti teisme, veiklą reikia pripažinti „administracine“ (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 3 d. Sprendimo CityRail, C‑453/20, EU:C:2022:341, 50 ir 51 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

43

Teisingumo Teismas taip pat priminė, kad sąvoka „teismas“, kaip ji suprantama pagal SESV 267 straipsnį, iš esmės gali reikšti tik valdžios instituciją, turinčią trečiojo asmens statusą sprendimą, kuris apskųstas, priėmusio subjekto atžvilgiu (2022 m. gegužės 3 d. Sprendimo CityRail, C‑453/20, EU:C:2022:341, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44

Galiausiai Teisingumo Teismas nusprendė, kad sprendimas yra administracinio pobūdžio, nes jis negali būti prilygintas teismo sprendimui, juo labiau neskundžiamam (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Anesco ir kt., C‑462/19, EU:C:2020:715, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti H3C pobūdį ir funkcijas Direktyvoje 2006/43 numatytoje teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių viešosios priežiūros sistemoje.

46

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės organizuotų veiksmingą teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemą ir paskirtų kompetentingą instituciją, atsakingą už tokią priežiūrą.

47

Pagal tos direktyvos 32 straipsnio 4 dalį šiai institucijai tenka galutinė atsakomybė už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimą bei registraciją, standartų dėl audito įmonių profesinės etikos, vidaus kokybės kontrolės ir audito atlikimą, tęstinį mokymą, kokybės užtikrinimo sistemas ir tyrimų bei administracines drausminės atsakomybės sistemas.

48

Viešąją priežiūrą vykdo valstybių narių kompetentingos institucijos, Direktyvos 2006/43 2 straipsnio 10 punkte apibrėžtos kaip įstatymu paskirtos institucijos arba įstaigos, atsakingos už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių arba konkrečių jų veiklos aspektų reguliavimą ir (arba) priežiūrą.

49

Be to, reikia pažymėti, kad pagal šios direktyvos 30 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos veiksmingos tyrimo ir sankcijų sistemos, skirtos netinkamam teisės aktų nustatyto audito vykdymui aptikti ir ištaisyti, taip pat užkirsti tam kelią, o pagal minėtos direktyvos 30a straipsnio 1 dalį valstybės narės numato, kad kompetentingos institucijos turi įgaliojimus nustatyti ir (arba) taikyti bent joje nurodytas administracines priemones ir sankcijas.

50

Atsižvelgiant į priežiūros ir sankcijų skyrimo įgaliojimus, kurie jai tenka pagal Sąjungos teisę, valstybės narės paskirta kompetentinga institucija, be kita ko, pagal Direktyvos 2006/43 32 straipsnio 1 dalį, iš esmės vykdo administracinio pobūdžio funkcijas.

51

Vis dėlto, nepaisant to, kad tokios institucijos funkcijos iš principo yra administracinio pobūdžio, reikia nustatyti, kaip matyti iš šio sprendimo 38 punkte nurodytos jurisprudencijos, ar ji, atsižvelgiant į konkrečias jos pagrindinėje byloje vykdomas funkcijas, turi būti laikoma „teismu“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį.

52

Šiuo klausimu, kaip savo išvados 42 punkte pažymėjo generalinis advokatas, H3C turi galimybę priimti sprendimą savo iniciatyva. Be to, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje drausminė procedūra buvo pradėta prieš tai H3C negavus skundo.

53

Be to, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Prekybos kodekso L. 824‑14 straipsnio, sprendimas skirti sankciją per drausminę procedūrą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, gali būti apskųstas Conseil d’État (Valstybės Taryba).

54

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kai toks skundas pateikiamas, H3C turi atsakovės statusą. Toks H3C dalyvavimas procese, kuriame ginčijamas jos pačios sprendimas, yra požymis, kad priimdama tą sprendimą H3C neturi trečiojo asmens statuso, kaip priminta šio sprendimo 43 punkte.

55

Galiausiai, kaip savo rašytinėse pastabose pabrėžė Prancūzijos vyriausybė, Conseil d’État (Valstybės Taryba), kaip pirmoji ir paskutinė instancija, priima sprendimą dėl neribotos jurisdikcijos skundo dėl tokio sprendimo skirti sankciją pagal Administracinių bylų teisenos kodekso L. 311‑4 straipsnį ir Prekybos kodekso L. 824‑14 straipsnį. Iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad pagal Prancūzijos teisę ši aplinkybė reiškia, jog šis sprendimas skirti sankciją nelaikomas turinčiu res judicata galią.

56

Žinoma, kaip teigė MO, Teisingumo Teismui šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė speciali H3C kolegija, t. y. jos ribotos sudėties kolegija. Šiuo klausimu MO iš esmės teigia, kad reikia atskirti jos ir H3C veiksmus, kiek tai susiję tiek su persekiojimo iniciatyva, tiek su šios ribotos sudėties kolegijos statusu Conseil d’État (Valstybės Taryba) nagrinėjant jai pateiktus skundus.

57

Vis dėlto, kaip savo išvados 43 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, bylose, kuriose buvo pateiktas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, H3C turi būti laikoma priežiūros institucija, vertinama kaip visuma, net jei veikia pasitelkdama skirtingus savo organizacinės struktūros vienetus.

58

Iš tiesų šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Direktyvoje 2006/43 minimos tik „kompetentingos institucijos“, nedarant skirtumo tarp šių institucijų ir jų skirtingų sudedamųjų dalių. Todėl aplinkybė, kad nustatydama tokios institucijos organizavimo tvarką valstybė narė nusprendė nustatyti vidaus procedūrą, pagal kurią viena po kitos dalyvauja kelios šios institucijos dalys, siekdama persekiojimo ir tyrimo funkcijas atskirti nuo sankcijų skyrimo funkcijos, neleidžia daryti išvados, kad pagal šią vidaus procedūrą šios institucijos priimtas sprendimas nėra administracinio pobūdžio.

59

Konkrečiai kalbant, iš to negalima daryti išvados, kad H3C vidaus organizacinė struktūra leidžia manyti, kad jos ribotos sudėties kolegija yra „trečiasis asmuo“, palyginti su pačia H3C, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 43 punktą.

60

Be to, kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Prancūzijos vyriausybė, iš taikytinos nacionalinės teisės matyti, kad Prekybos kodekso L. 824‑13 straipsnyje aiškiai nurodytas ribotos sudėties H3C sprendimas drausmės srityje kaip „[H3C] sprendimas“, o ne kaip šios kolegijos sprendimas.

61

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ribotos sudėties H3C tam tikromis teisinėmis aplinkybėmis, kuriomis ji turi kreiptis į Teisingumo Teismą, vykdo ne teismines, o administracines funkcijas. Vadinasi, ji negali būti laikoma „teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, todėl jos pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas.

62

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti ši institucija. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

Ribotos sudėties Haut Conseil du commissariat aux comptes (Aukščiausioji audito taryba, Prancūzija) 2023 m. gegužės 25 d. prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas.