TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. gegužės 30 d. ( *1 )

„Apeliacinis skundas – Dempingas – Tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austų ir (arba) siūtų stiklo pluošto medžiagų importas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492 – Galutinis antidempingo muitas – Normaliosios vertės apskaičiavimas – Reglamentas (ES) 2016/1036 – 2 straipsnio 5 dalis – Išlaidų, susijusių su tiriamo produkto gamyba ir pardavimu, apskaičiavimas remiantis tiriamosios šalies dokumentais – Išlaidos, kurios nėra tinkamai atspindėtos apskaitos dokumentuose – Koregavimas remiantis kitų tos pačios valstybės gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis arba bet kokiu kitu tinkamu pagrindu – Europos Komisijos diskrecija“

Byloje C‑261/23 P

dėl 2023 m. balandžio 23 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics SAE, įsteigta Ain Sukhna (Egiptas),

Jushi Egypt for Fiberglass Industry SAE, įsteigta Ain Sukhna,

atstovaujamos advokatų V. Crochet ir B. Servais,

apeliantės,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Europos Komisijai, atstovaujamai L. Di Masi, G. Luengo ir P. Němečková,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

Tech-Fab Europe eV, įsteigtai Frankfurte prie Maino (Vokietija), atstovaujamai advokatų J. Beck ir L. Ruessmann,

įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen, teisėjai J. Passer (pranešėjas) ir M. L. Arastey Sahún,

generalinė advokatė T. Ćapeta,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Apeliaciniu skundu apeliantės Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics SAE (toliau – Hengshi) ir Jushi Egypt for Fiberglass Industry SAE (toliau – Jushi) prašo panaikinti 2023 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics ir Jushi Egypt for Fiberglass Industry / Komisija (T‑301/20, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2023:93); juo Bendrasis Teismas atmetė kaip nepagrįstą jų ieškinį dėl 2020 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 108, 2020, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas), panaikinimo, kiek jis su jomis susijęs.

Teisinis pagrindas

PPO teisė

2

1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) Europos Sąjungos Taryba patvirtino 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutartį ir šios sutarties 1–3 prieduose esančius susitarimus, tarp kurių yra 1994 m. Susitarimas dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, 1994, p. 103; toliau – Antidempingo susitarimas).

3

Antidempingo susitarimo 2 straipsnyje „Dempingo nustatymas“ numatyta:

„2.1   Šioje Sutartyje prekė turi būti laikoma preke, parduodama dempingo kaina, t. y. pateikiama kitos valstybės prekybai mažesne kaina negu jos normalioji vertė, jeigu tos prekės, eksportuojamos iš vienos valstybės į kitą, eksporto kaina yra mažesnė negu palyginamoji kaina, esant įprastoms prekybos sąlygoms, už tapačią ar panašią prekę, skirtą vartoti eksportuojančioje valstybėje.

2.2   Kai, esant įprastinėms prekybos sąlygoms, tapačios arba panašios prekės pardavimų eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje nėra arba kai dėl ypatingos situacijos eksportuojančios valstybės rinkoje ar mažų pardavimų mastų <…> valstybės vidaus rinkoje tokie pardavimai palyginimui netinka, dempingo lygis [skirtumas] turi būti nustatomas lyginant su tapačios arba panašios prekės palyginamąja kaina, kai prekė eksportuojama į atitinkamą trečiąją šalį, tuo atveju, kai tai tipiška tos prekės kaina, arba, palyginti su gamybos sąnaudomis kilmės šalyje, prie jų pridėjus pagrįsto dydžio administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (išlaidas) bei pelną.

2.2.1

Tapačios arba panašios prekės pardavimus eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje ar pardavimus trečiajai šaliai kainomis, mažesnėmis už gamybos sąnaudas (pastovias ir kintamas), tenkančias vienam vienetui, prie jų pridėjus administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (išlaidas), galima būtų traktuoti kaip pardavimus, vykstančius dėl kainos neįprastomis prekybos sąlygomis, ir jų, nustatant normaliąją vertę, būtų galima nepaisyti tik tada, kai institucijos nustato, kad tokie pardavimai yra vykdomi per pakankamai ilgą laikotarpį, <…> dideliais kiekiais ir vyksta kainomis, kuriomis per pagrįstą laikotarpį neįmanoma padengti visų sąnaudų (išlaidų). Jeigu kainos, kurios yra mažesnės už savikainą pardavimo metu, yra didesnės už savikainos svertinį vidurkį tiriamuoju laikotarpiu, jos turi būti laikomos kainomis, padengiančiomis sąnaudas (išlaidas) per pagrįstos trukmės laikotarpį.

2.2.1.1

Šio straipsnio 2 dalyje sąnaudos (išlaidos) paprastai turi būti skaičiuojamos remiantis dokumentais, kuriuos turi tiriamasis eksportuotojas ar gamintojas, tuo atveju, kai tokie dokumentai tvarkomi pagal visuotinai priimtus apskaitos principus eksportuotojo šalyje ir pagrįstai atspindi sąnaudas (išlaidas), susijusias su tiriamosios prekės gamyba bei pardavimu. <…>

<…>“

Sąjungos teisė

Pagrindinis reglamentas

4

2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21; toliau – pagrindinis reglamentas) 2 straipsnyje „Dempingo nustatymas“ nurodyta:

„1.   Normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje.

Tačiau jeigu eksportuotojas eksportuojančioje valstybėje negamina arba neparduoda panašaus produkto, normalioji vertė gali būti nustatoma pagal kitų pardavėjų ar gamintojų kainas.

Kainos tarp šalių, kurios įtariamos tarpusavyje susijusios arba sudariusios kompensacinį susitarimą, negali būti laikomos kainomis įprastomis prekybos sąlygomis ir nenaudojamos nustatant normaliąją vertę, nebent būtų nustatyta, kad tokie tarpusavio santykiai neturi įtakos šioms kainoms.

Siekiant nustatyti, ar dvi šalys yra susijusios, galima atsižvelgti į susijusių šalių apibrėžimą, pateiktą [2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015, p. 558)] 127 straipsnyje.

<…>

5.   Išlaidos paprastai skaičiuojamos remiantis tiriamosios šalies dokumentais, jeigu tokie dokumentai atitinka bendrai priimtus apskaitos principus atitinkamoje valstybėje, su sąlyga, kad tie dokumentai pagrįstai atspindi nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudas [išlaidas].

Jeigu su tiriamo produkto gamyba ir pardavimu susijusios išlaidos nėra tinkamai atspindėtos atitinkamos šalies dokumentuose, jos bus koreguojamos arba nustatomos remiantis kitų tos pačios valstybės gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis arba, kai tokia informacija nėra prieinama arba ja negali būti naudojamasi, bet kokiu kitu tinkamu pagrindu, įskaitant ir informaciją, gautą iš kitų tipinių rinkų.

<…>

6.   Pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pelno sumos turi būti pagrįstos faktiniais duomenimis apie tiriamojo eksportuotojo ar gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimus įprastomis prekybos sąlygomis. Tais atvejais, kai šių sąnaudų ir pelno negalima nustatyti tokiu būdu, jie gali būti nustatyti bet kuriuo iš šių būdų:

a)

pagal kitų tiriamų eksportuotojų ar gamintojų svertinį faktinių panašaus produkto gamybos ir pardavimo kilmės valstybės vidaus rinkoje sumų vidurkį;

<…>“

5

Pagrindinio reglamento 9 straipsnio „Tyrimo baigimas netaikant priemonių; galutinių muitų nustatymas“ 4 dalyje nustatyta:

„Kai galutinai nustatyti faktai rodo, kad yra dempingas ir jo padaryta žala bei pagal 21 straipsnį reikia imtis priemonių, kad būtų apsaugoti Sąjungos interesai, Komisija, laikydamasi 15 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, nustato galutinį antidempingo muitą. Kai galioja laikinieji muitai, Komisija inicijuoja tą procedūrą ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki šių muitų galiojimo pabaigos.

Antidempingo muito suma neviršija nustatyto dempingo skirtumo, tačiau ji turėtų būti mažesnė už šį skirtumą, jei tokio mažesnio muito pakaktų [Europos] Sąjungos pramonės subjektų patirtai žalai pašalinti.“

Reglamentas (ES) 2016/1037

6

2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 55) 29 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:

„Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tiems tikslams, kuriems jos buvo prašyta“.

Ginčijamas reglamentas

7

Ginčijamo reglamento 52, 312 ir 331 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„(52)

Nagrinėjamasis produktas <…> yra [Kinijos Liaudies Respublikos] ir Egipto kilmės medžiagos iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesnis nei 1,8 mm ir svoris didesnis nei 35 g/m2 (toliau – SPM), kurių KN kodai šiuo metu yra ex70193900, ex70194000, ex70195900 ir ex70199000 (TARIC kodai 7019390080, 7019400080, 7019590080 ir 7019900080) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

<…>

(312)

Priešingai, nei teigia eksportuojantys gamintojai, nuspręsta, kad kainos, kuriomis [Hengshi] pirko [stiklo pluošto pusverpalius (toliau – SPP)] iš [Jushi], nėra nustatomos įprastomis rinkos sąlygomis, nes jos nuolat buvo gerokai mažesnės nei kainos, kurias [Jushi] taikė nepriklausomiems pirkėjams Egipto vidaus rinkoje už tą patį produktą. Atsižvelgdama į didelį kainų skirtumą Komisija padarė išvadą, kad kainų, kurias [Hengshi] mokėjo [Jushi], negalima laikyti nustatytomis įprastomis rinkos sąlygomis. Nepaisant to, kad tos kainos yra pelningos, jos neatitinka rinkos kainų Egipte ir nesant korporatyvių ryšių [Hengshi] mokėtų už SPP daug didesnę kainą. Be to, nuspręsta, kad nuoroda į tai, kad nustatant žaliavų kainas nėra taikomos jokios iškraipomosios Vyriausybės priemonės, nėra aktuali, nes lemiamas vaidmuo šiuo atveju tenka įprastų rinkos sąlygų analizei.

<…>

(331)

Be to, šie eksportuojantys gamintojai taip pat neteisingai supranta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą sąnaudų sąvoką. Jos reiškia tiriamojo produkto gamintojo (o ne žaliavų gamintojo) patirtas sąnaudas. Pirkėjo požiūriu, pardavėjo pelnas yra sąnaudos, įtrauktos į kainą, sumokėtą už žaliavas. Komisija teisingai įvertino, ar [Hengshi] įrašai tinkamai atspindėjo su SPM gamyba susijusias sąnaudas, ir nustatė, kad SPP pirkimo sandorių kainos buvo gerokai defliuotos, palyginti su tų pačių rūšių produkto rinkos kaina Egipte, t. y. jos nebuvo nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl ji pakoregavo SPP sąnaudas remdamasi kainomis, kurias [Jushi] taikė nesusijusioms bendrovėms Egipto rinkoje.“

Reglamentas (EB) Nr. 1972/2002

8

2002 m. lapkričio 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1972/2002, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 305, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 132), 4 konstatuojamojoje dalyje buvo numatyta:

„Manoma, kad reikėtų nustatyti tam tikras gaires dėl to, kas turi būti padaryta, jei, remiantis [1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45)] 2 straipsnio 5 dalimi, dokumentai tinkamai neatspindi su atitinkamo produkto gamyba bei jo pardavimu susijusių kaštų, ypač kai dėl specifinės situacijos rinkoje neįmanoma atlikti panašaus produkto pardavimų tinkamo palyginimo. Tokiomis aplinkybėmis atitinkami duomenys turi būti gauti iš šaltinių, kurie nėra paveikti tokių iškraipymų. Tokie šaltiniai gali būti kitų tos pačios šalies gamintojų ar eksportuotojų kaštai arba, kai tokios informacijos negalima gauti ar ji negali būti panaudota, bet koks kitas pagrįstas pagrindas ar informacija iš kitų tipinių rinkų. Aktuali informacija gali būti panaudota koreguoti tam tikrus atitinkamos šalies duomenis dokumentuose arba, kai to padaryti neįmanoma, atitinkamos šalies kaštams nustatyti.“

Ginčo aplinkybės

9

Skundžiamo sprendimo 2–15 punktuose ginčo aplinkybės apibendrintos taip:

„2

Hengshi ir Jushi yra dvi pagal Egipto Arabų Respublikos teisės aktus įsteigtos bendrovės. Jos abi priklauso China National Building Material (CNBM) grupei. Ieškovių veiklą sudaro, be kita ko, [SPM] gamyba ir eksportas; šios medžiagos parduodamos visų pirma Europos Sąjungoje.

3

Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) Jushi gamino SPM ir stiklo pluošto pusverpalius (toliau – SPP), pagrindinę žaliavą, naudojamą SPM gaminti. Jushi ne tik naudojo savo pagamintus SPP SPM gaminti, bet ir parduodavo SPP nesusijusiems pirkėjams Egipte ir užsienyje, pavyzdžiui, Hengshi. Ši bendrovė gamino SPM iš SPP, o šiuos pirko tiek iš Jushi, tiek iš kitos su ja susijusios bei nesusijusios bendrovių (jos abi įsteigtos Kinijoje).

4

Jushi SPM tiesiogiai parduodavo nesusijusiems pirkėjams Egipte ir Sąjungoje. Ji taip pat eksportavo SPM trims susijusiems pirkėjams Sąjungoje, t. y. Jushi Spain SA, Jushi France SAS ir Jushi ltalia Srl. Jushi, be kita ko, parduodavo SPM Sąjungoje per Jushi Group (HK) Sinosia Composite Materials Co. Ltd., už Sąjungos ribų įsteigtą susijusią bendrovę.

5

Hengshi neprekiavo SPM Egipto rinkoje. Ji tiesiogiai parduodavo SPM Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams, taip pat per Huajin Capital Ltd., už Sąjungos ribų įsteigtą susijusią bendrovę.

6

Gavusi 2019 m. sausio 8 d. skundą (jį daugiau nei 25 % visų SPM Sąjungoje pagaminančių gamintojų vardu pateikė į bylą [pirmojoje instancijoje] įstojusi šalis Tech-Fab Europe eV) pagal [pagrindinio reglamento] 5 straipsnį, Europos Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl Kinijos ir Egipto kilmės SPM importo į Sąjungą. 2019 m. vasario 21 d. Komisija paskelbė pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 68, 2019, p. 29).

7

Kaip matyti iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento 52 konstatuojamosios dalies, produktai, dėl kurių atliekamas antidempingo tyrimas, buvo Kinijos ir Egipto kilmės medžiagos iš austų arba ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių arba verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesnis nei 1,8 mm ir svoris didesnis nei 35 g/m2, kurių KN kodai klostantis faktinėms aplinkybėms buvo ex70193900, ex70194000, ex70195900 ir ex70199000 (TARIC kodai 7019390080, 7019400080, 7019590080 ir 7019900080).

8

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Tiriant žalai svarbias tendencijas ir priežastinį ryšį buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

9

2019 m. balandžio 8 d. ieškovės pateikė atsakymus į antidempingo klausimyną ir į su jomis susijusių bendrovių klausimyno I priedą.

10

2019 m. gegužės 16 d. Komisija inicijavo atskirą antisubsidijų tyrimą dėl Kinijos ir Egipto kilmės SPM importo į Sąjungą (toliau – lygiagretus SPM antisubsidijų tyrimas). 2019 m. birželio 7 d. Komisija taip pat inicijavo SPP antisubsidijų tyrimą (toliau – lygiagretus SPP antisubsidijų tyrimas).

11

Komisija surengė patikrinimus ieškovių ir su jomis susijusių bendrovių patalpose. Po šių patikrinimų 2019 m. gegužės 30 d. ieškovės pateikė savo papildomas pastabas.

12

2019 m. gruodžio 19 d. Komisija ieškovėms pateikė svarbiausias faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remdamasi ketino imtis galutinių antidempingo priemonių dėl importuojamų Kinijos ir Egipto kilmės SPM (toliau – galutinė informacija). 2020 m. sausio 9 d. ieškovės pateikė pastabas dėl šios informacijos. Dėl minėtos informacijos 2020 m. sausio 16 d. Komisijos patalpose buvo surengtas klausymas. Tą pačią dieną ieškovės pateikė papildomas rašytines pastabas.

13

2020 m. vasario 10 d. Komisija paskelbė dokumentą, jame išdėstyta papildoma galutinė informacija (toliau – papildoma galutinė informacija). Joje buvo atsižvelgta į tam tikrus ieškovių išdėstytus argumentus dėl galutinės informacijos. 2020 m. vasario 13 d. jos pateikė papildomas pastabas dėl papildomos galutinės informacijos. Dėl minėtos informacijos 2020 m. vasario 17 d. Komisijos patalpose buvo surengtas klausymas.

14

Ieškovių prašymu bylas nagrinėjantis pareigūnas 2020 m. vasario 25 d. surengė papildomą klausymą.

15

2015 m. balandžio 1 d. Komisija priėmė [ginčijamą reglamentą]. Šiuo reglamentu į Sąjungą ieškovių importuojamoms SPM nustatomas 20 % galutinis antidempingo muitas.“

Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

10

2020 m. gegužės 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu apeliantės prašė panaikinti ginčijamą reglamentą.

11

2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi Bendrasis Teismas leido Tech-Fab Europe įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

12

Grįsdamos ieškinį dėl panaikinimo apeliantės nurodė du pagrindus: pirma, Komisijos metodika, pagal kurią ji nustatė Hengshi SPM gamybos sąnaudas, pardavimo, administracines ir kitas bendrąsias išlaidas (toliau – PAB išlaidos) ir pelną, siekdama apskaičiuoti jos nustatytą normaliąją vertę, pažeidžia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3, 5, 6, 11 ir 12 dalis bei 9 straipsnio 4 dalį ir, antra, metodika, pagal kurią Komisija nustatė apeliančių priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, pažeidžia šio reglamento 3 straipsnio 1–3 ir 6 dalis bei 9 straipsnio 4 dalį.

13

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas atmetė abu šiuos pagrindus, taigi – ir visą ieškinį. Dėl pirmojo pagrindo Bendrasis Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Komisija, nepadarydama nei teisės, nei akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo nuspręsti: kadangi Hengshi apskaitos dokumentuose nurodyta SPP kaina nebuvo nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis, nebuvo pagrindo teigti, kad ši kaina tinkamai atspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusias išlaidas, todėl ją reikia pakoreguoti. Dėl antrojo pagrindo Bendrasis Teismas nusprendė, kad jis yra nereikšmingas. Net darant prielaidą, kad apeliantės pagrįstai ginčijo metodą, kurį Komisija naudojo nustatydama Jushi eksporto kainą, kai skaičiavo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą, Bendrasis Teismas nusprendė, kad tokia klaida negali lemti ginčijamo reglamento panaikinimo, nes net jei reikėtų atsižvelgti į Komisijos pateiktus naujus skaičiavimus, atsižvelgiant į apeliančių kritiką, bet kuriuo atveju jie nepakeistų apeliantėms nustatytų antidempingo muitų, o tai jos pačios pripažino.

Šalių reikalavimai

14

Apeliaciniame skunde apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą sprendimą,

pritarti pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo pirmai, trečiai ir penktai dalims, ir

priteisti iš Komisijos ir visų įstojusių į bylą šalių bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje ir Bendrajame Teisme išlaidas.

15

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

atmesti apeliacinį skundą ir

priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.

16

Tech-Fab Europe Teisingumo Teismo prašo:

atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir

priteisti iš apeliančių Tech-Fab Europe bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese ir įstojus į bylą pirmojoje instancijoje.

Dėl apeliacinio skundo

17

Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės remiasi trimis pagrindais.

Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos pažeidimu

Šalių argumentai

18

Pirmajame pagrinde, susijusiame su skundžiamo sprendimo 31–34 ir 36–43 punktais, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą. Konkrečiai kalbant, jos teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Hengshi apskaitos dokumentuose nurodyta SPP kaina nebuvo nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis, todėl negalima teigti, kad šia kaina buvo pagrįstai atsižvelgta į nagrinėjamo produkto gamybos ir pardavimo išlaidas, tad reikia ją koreguoti.

19

Grįsdamos šį pirmąjį pagrindą apeliantės teigia, pirma, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalis, aiškinama siaurai ir atsižvelgiant į jos kontekstą, neleidžia Komisijai neatsižvelgti į eksportuojančio gamintojo apskaitos dokumentuose nurodytas sąnaudas vien dėl to, kad sąnaudų elementas nebuvo pateiktas įprastomis rinkos sąlygomis.

20

Todėl Bendrasis Teismas, nusprendęs, kad naudodamasi turima didele diskrecija Komisija, atlikdama koregavimą, gali neatsižvelgti į tiriamos šalies apskaitos dokumentuose nurodytas išlaidas, kai nagrinėjamo produkto gamybai naudojamos žaliavos kaina nėra nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis, padarė teisės klaidą, nes pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmai pastraipai pripažino taikymo sritį, kurios ji neturi. Taigi skundžiamo sprendimo 29 punkte Bendrasis Teismas taip pat klaidingai nusprendė, kad dėl šios didelės diskrecijos jis šiomis aplinkybėmis tik turi patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčijamas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar Komisija nepiktnaudžiavo įgaliojimais.

21

Iš tiesų, kadangi antroji sąlyga, nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje, patenka į išimčių sistemą, ši sąlyga turi būti aiškinama siaurai, todėl ją taikydama Komisija turi remtis objektyviais veiksniais ir neturi diskrecijos jų atžvilgiu. Taigi, kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintoje antroje sąlygoje numatyta išimtis aiškiai susijusi su situacijomis, kai apskaitos dokumentai tinkamai neatspindi atitinkamo gamintojo patirtų išlaidų, ir apima situacijas, kai išlaidas paveikia ypatinga situacija rinkoje, ši išimtis negali būti išplėsta taip, kad būtų taikoma kitoms aplinkybėms, kaip antai aplinkybei, kad nagrinėjamos išlaidos dėl grupės vidaus santykių nepatiriamos įprastomis rinkos sąlygomis, o ne toms, kurios išsamiai nurodytos šioje nuostatoje.

22

Be to, skundžiamo sprendimo 41 punkte Bendrasis Teismas klaidingai išplėtė šio reglamento 2 straipsnio 5 dalies, kuri susijusi su apskaitos dokumentų kokybe, taikymo sritį, pagal analogiją remdamasis minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalimi, susijusia su susijusių šalių patirtų išlaidų kokybe ir pagrįstumu.

23

Antra, apeliantės tvirtina, kad Bendrojo Teismo klaidą, padarytą aiškinant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, patvirtina PPO ginčų sprendimo tarybos jurisprudencija. Iš tiesų ši nuostata turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktį, kaip jį aiškina PPO ginčų sprendimo taryba. 2019 m. rugsėjo 12 d. ataskaitoje ji jau nusprendė, kad 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio pirmame sakinyje nustatyta antroji sąlyga yra susijusi su klausimu, ar tiriamo eksportuotojo ar gamintojo apskaitos dokumentai tinkamai ir pakankamai atspindi arba parodo tiriamo eksportuotojo ar gamintojo patirtas išlaidas, kurios iš tikrųjų susijusios su konkretaus nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu. Be to, 2016 m. spalio 26 d. priimtoje ataskaitoje PPO apeliacinis komitetas, be kita ko, nurodė, kad pagal šią antrąją sąlygą reikalaujama palyginti gamintojo ar eksportuotojo dokumentuose nurodytas išlaidas su šio gamintojo ar eksportuotojo patirtomis išlaidomis.

24

Todėl, apeliančių teigimu, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad Komisija turi tik patikrinti, ar gamintojo, dėl kurio atliekamas tyrimas, saugomi dokumentai „tinkamai ir pakankamai“ atitinka šio gamintojo išlaidas, patirtas gaminant ir parduodant nagrinėjamą produktą. Todėl ši institucija neturi teisės tikrinti, ar aptariamo gamintojo apskaitos dokumentai pagrįstai atspindi tam tikras hipotetines išlaidas, kurios galėjo būti patirtos, jeigu jis nebūtų pirkęs žaliavos iš susijusios šalies. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas, remdamasis skundžiamo sprendimo 37 punkte nurodyta aplinkybe, kad Jushi pardavė SPP Hengshi ir gavo pelną, turėjo padaryti išvadą, jog visos SPP ir SPM gamybos išlaidos buvo teisingai užregistruotos Hengshi dokumentuose. Taigi Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Komisija pagrįstai neatsižvelgė į Hengshi dokumentus, kad nustatytų gamybos sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį.

25

Komisija ir Tech-Fab Europe mano, kad pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Teisingumo Teismo vertinimas

26

Pirma, dėl apeliančių argumento, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje yra numatyta išimtis, kuri turi būti aiškinama siaurai, reikia priminti, kad, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos formuluote, išlaidos paprastai skaičiuojamos remiantis tiriamosios šalies dokumentais, jeigu tokie dokumentai atitinka bendrai priimtus apskaitos principus atitinkamoje valstybėje ir pagrįstai atspindi nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo išlaidas.

27

Kaip Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 27 punkte ir kaip teisingai teigia apeliantės, ši tvarka yra bendrosios taisyklės išimtis, todėl turi būti aiškinama siaurai.

28

Vis dėlto pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalis neįpareigoja Komisijos besąlygiškai ir neatlikus reikiamų patikrinimų sutikti su tiriamo gamintojo ar eksportuotojo apskaitos dokumentuose esančia informacija.

29

Kaip Bendrasis Teismas teisingai priminė skundžiamo sprendimo 29 punkte, prekybos apsaugos priemonių srityje institucijos turi didelę diskreciją, nes privalo išnagrinėti sudėtingas ekonomines, politines ir teisines aplinkybes. Todėl Sąjungos teismo atliekama institucijų naudojantis šia didele diskrecija priimtų aktų kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčijamas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Ši ribota teisminė kontrolė visų pirma apima įvairių dempingo skirtumo apskaičiavimo metodų pasirinkimą ir produkto normaliosios vertės apskaičiavimą (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, EU:C:2007:547, 40 ir 41 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

30

Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 34 ir 40 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija nukrypo nuo tiriamos šalies apskaitos dokumentuose nurodytų išlaidų, nes aptariamo produkto gamybai naudojamos žaliavos kainos dėl grupės vidaus santykių nebuvo nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis. Be to, kaip Komisija nurodė ginčijamo reglamento 312 konstatuojamojoje dalyje, kainos, kuriomis Hengshi pirko SPP iš Jushi, buvo sistemingai ir gerokai mažesnės už kainas, kuriomis Jushi parduodavo tą patį produktą nepriklausomiems pirkėjams, veikiantiems Egipto rinkoje.

31

Apeliantės iš esmės mano, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta išimtis turi būti aiškinama taip, kad tik tuo atveju, jei gamintojo, dėl kurio atliekamas tyrimas, saugomi dokumentai „tinkamai ir pakankamai“ neatitinka šio gamintojo patirtų išlaidų nagrinėjamam produktui gaminti ir parduoti, Komisija gali apskaičiuoti su gamyba ir pardavimu susijusias išlaidas kitaip, nei remdamasi vien nagrinėjamo gamintojo apskaitos dokumentais.

32

Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę ir siekiamus tikslus, bet ir į jos kontekstą bei Sąjungos teisės nuostatų visumą. Sąjungos teisės nuostatos genezė taip pat gali suteikti svarbios informacijos ją aiškinant (2018 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Wightman ir kt., C‑621/18, EU:C:2018:999, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2019 m. spalio 1 d. Sprendimo Planet49, C‑673/17, EU:C:2019:801, 48 punktas).

33

Dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos ir antros pastraipų tikslo reikia pažymėti, kad jomis siekiama užtikrinti, kad išlaidos, susijusios su panašaus produkto gamyba ir pardavimu, kuriomis remiamasi apskaičiuojant minėto produkto normaliąją vertę, atspindėtų išlaidas, kurias gamintojas būtų patyręs eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje.

34

Kalbant apie kontekstą, pažymėtina, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies trečios ir ketvirtos pastraipų nuostatomis, kuriose aiškiai nurodomi atvejai, kai santykiai grupės viduje turi įtakos kainoms, yra grindžiamos kitos 2 straipsnio nuostatos dėl normaliosios vertės nustatymo, įskaitant 2 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai, kad šio 2 straipsnio 5 dalyje šie elementai nekartojami, nereiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino įtraukti šios situacijos.

35

Be to, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 5 dalis, kuri buvo panaikinta ir pakeista pagrindiniu reglamentu, iš esmės buvo suformuluota taip pat, kaip ir pastarojo reglamento 2 straipsnio 5 dalis.

36

Vis dėlto iš Reglamento Nr. 1972/2002, kuriuo ši nuostata buvo įtraukta į Reglamentą Nr. 384/96, 4 konstatuojamosios dalies matyti, kad taip Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė pateikti gaires dėl to, kas turi būti padaryta, jei gamintojo apskaitos dokumentai tinkamai neatspindi su atitinkamo produkto gamyba bei jo pardavimu susijusių išlaidų, ypač kai dėl specifinės situacijos rinkoje neįmanoma atlikti panašaus produkto pardavimų tinkamo palyginimo. Tokiu atveju, remiantis ta pačia konstatuojamąja dalimi, reikšmingi duomenys turi būti gauti iš šaltinių, kurie nėra paveikti „tokių iškraipymų“.

37

Darytina išvada, kad Komisija turi galėti įvertinti tiriamojo produkto gamybos ir pardavimo išlaidas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, be kita ko, tuo atveju, kai panašaus produkto pardavimai neleidžia atlikti tinkamo palyginimo dėl iškraipymo.

38

Taigi Bendrasis Teismas nepažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos taikymo srities, nuspręsdamas, kad ši nuostata netrukdo Komisijai nukrypti nuo tiriamosios šalies apskaitos dokumentuose nurodytų išlaidų, kai nagrinėjamo produkto gamybai naudojamos žaliavos kainos dėl grupės vidaus santykių nebuvo nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis.

39

Antra, apeliantės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis tinkamai neatsižvelgė į PPO ginčų sprendimo tarybos jurisprudenciją, susijusią su Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčiu.

40

Šiuo klausimu, viena vertus, reikia priminti, kad Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų viršenybė prieš antrinės teisės Sąjungos tekstus reikalauja, kad pastarieji būtų aiškinami kiek įmanoma laikantis šių susitarimų, ir, kita vertus, kad Teisingumo Teismas, aiškindamas PPO steigimo sutarties prieduose esančių susitarimų nuostatas, jau rėmėsi PPO specialios grupės ar Apeliacinio komiteto ataskaitomis (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Yieh United Steel / Komisija, C‑79/20 P, EU:C:2022:305, 101 ir 102 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

41

Taigi skundžiamo sprendimo 32 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai rėmėsi PPO apeliacinio komiteto 2016 m. spalio 26 d. ataskaita byloje „Europos Sąjunga – Antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos“ (WT/DS 473/AB/R), kurioje, be kita ko, patikslinta Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio taikymo sritis, pateikiant iš esmės identiškos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatos aiškinimą, siekiant patvirtinti, kad pastarojoje nuostatoje neatmetama galimybė Komisijai nukrypti nuo tiriamosios šalies apskaitos dokumentuose nurodytų išlaidų, kai laikoma, kad nagrinėjamojo produkto gamybai naudojamos žaliavos kaina nėra nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis.

42

Iš tiesų, priešingai, nei teigia apeliantės, iš šios ataskaitos 6.33 punkto matyti, kad galima konstatuoti, jog apskaitos dokumentuose tinkamai neatsižvelgiama į išlaidas, susijusias su nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu, kai sandoriai dėl tam tikrų išteklių, susijusių su šio produkto gamyba ir pardavimu, nevykdomi įprastomis rinkos sąlygomis.

43

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas nepažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos taikymo srities, nuspręsdamas, kad ši nuostata netrukdo Komisijai nukrypti nuo tiriamosios šalies apskaitos dokumentuose nurodytų išlaidų, kai nagrinėjamo produkto gamybai naudojamos žaliavos kainos dėl grupės vidaus santykių nebuvo nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis.

44

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl antrojo pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antros pastraipos pažeidimu

45

Antrąjį pagrindą, susijusį su skundžiamo sprendimo 72–76, 80 ir 82–88 punktais, sudaro dvi dalys.

Dėl pirmos dalies

– Šalių argumentai

46

Antrojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad skundžiamo sprendimo 84 punkte jis klaidingai aiškino ir taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, nuspręsdamas, kad Komisija pagrįstai pakoregavo Hengshi SPP sąnaudas „bet kokiu kitu tinkamu pagrindu“. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antros pastraipos taikymo sąlygų, pagal kurias Komisija iš principo turi pakoreguoti išlaidas, kurios nėra tinkamai atspindėtos šio gamintojo apskaitos dokumentuose, taikymo sritį. Kadangi šioje nuostatoje patikslinama, kad Komisija gali remtis „bet kokiu kitu tinkamu pagrindu“ tik „kai tokia informacija nėra prieinama arba ja negali būti naudojamasi“, ši taisyklė yra išimtinio pobūdžio, todėl turi būti aiškinama siaurai.

47

Šiuo klausimu apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas, remdamasis klaidingu šios nuostatos aiškinimu, skundžiamo sprendimo 86 punkte nusprendė, kad nors pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, kai su tiriamo produkto gamyba ir pardavimu susijusios išlaidos nėra tinkamai atspindėtos atitinkamos šalies apskaitos dokumentuose, jos turi būti pakoreguotos arba nustatytos „remiantis kitų tos pačios valstybės gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis“, Komisija šiuo atveju pagrįstai atliko šį skaičiavimą „bet kokiu kitu tinkamu pagrindu“, nes kitų gamintojų išlaidos nebuvo „panašios“, atsižvelgiant į Jushi ir Hengshi ryšį ir vertikaliai integruotos bendrovės Jushi sąnaudų struktūrą. Apeliančių teigimu, kitų gamintojų išlaidų „panašumas“ nepriskiriamas prie pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje įtvirtintos taisyklės dėl sąnaudų, kurios nėra tinkamai atspindėtos apskaitos dokumentuose, išimčių.

48

Bendrojo Teismo teisės klaidą, padarytą nusprendžiant, kad Komisija pagrįstai taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytą išimtį, patvirtina skundžiamo sprendimo 87 punktas. Iš tiesų Bendrasis Teismas jame klaidingai nusprendė, kad neturi reikšmės aplinkybė, jog Komisija, apskaičiuodama Hengshi SPM normaliąją vertę, rėmėsi PAB išlaidomis ir Jushi pelnu, gautu pardavus SPM vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktą, nes šio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje reglamentuojamas kitas klausimas. Vis dėlto šiose nuostatose nagrinėjamas tas pats klausimas, t. y. sąnaudų elementų, kurie turi būti naudojami normaliajai vertei apskaičiuoti, nustatymo klausimas. Todėl Jushi gamybos sąnaudas taip pat turėtų būti galima naudoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą Hengshi gamybos sąnaudoms nustatyti.

49

Be to, apeliančių teigimu, Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, kad Jushi SPP gamybos sąnaudos galėjo būti pagrįstai naudojamos Hengshi gamybos sąnaudoms nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą. Iš tiesų netikslu teigti, kaip tai padarė Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 83 punkte, kad Komisija „nepripažino“Jushi SPP gamybos sąnaudų, nors apskaičiuodama dempingo skirtumą ši institucija naudojo Jushi gaminamų SPM gamybos sąnaudas, kurios iš esmės apima jos SPP gamybos sąnaudas. Tai, kad Jushi ir Hengshi yra susijusios, neturėjo jokio poveikio Jushi gaminamų SPP gamybos sąnaudoms, nes ši gamintoja nepirko nei žaliavų, nei sudedamųjų dalių iš Hengshi.

50

Komisija ir Tech-Fab Europe mano, kad apeliančių antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

– Teisingumo Teismo vertinimas

51

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, jeigu su tiriamo produkto gamyba ir pardavimu susijusios išlaidos nėra tinkamai atspindėtos atitinkamos šalies dokumentuose, jos koreguojamos arba nustatomos remiantis kitų tos pačios valstybės gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis arba, kai tokia informacija nėra prieinama arba ja negali būti naudojamasi, bet kokiu kitu tinkamu pagrindu, įskaitant ir informaciją, gautą iš kitų tipinių rinkų.

52

Nagrinėjamu atveju Komisija taikė šią išimtį, kad pakoreguotų Hengshi SPP sąnaudas, pakoreguodama šias išlaidas „bet kokiu kitu pagrįstu pagrindu“, užuot atlikusi koregavimą „remiantis kitų tos pačios valstybės gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis“, t. y. remiantis Jushi, vienintelės kitos SPP gamintojos Egipte, patirtomis minėtų SPP gamybos išlaidomis.

53

Visų pirma reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 79 punkte Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, jog pasirinkimas remtis „bet kokiu kitu tinkamu pagrindu“, reiškiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytos bendrosios taisyklės išimtį, turi būti aiškinamas siaurai, o tai, beje, teigia apeliantės, grįsdamos šią antrojo pagrindo pirmą dalį. Taigi tam, kad nukryptų nuo taisyklės, pagal kurią tuo atveju, kai su tiriamo produkto gamyba ir pardavimu susijusios išlaidos nėra tinkamai atspindėtos atitinkamos šalies apskaitos dokumentuose, jos turi būti koreguojamos arba nustatomos remiantis kitų tos pačios valstybės gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis, Komisija turi remtis įrodymais ar bent jau požymiais, leidžiančiais nustatyti veiksnio, kuriuo remiantis atliekamas koregavimas, buvimą.

54

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 80 punkte konstatavo, kad, siekdama pagrįsti savo sprendimą nenaudoti Jushi SPP gamybos sąnaudų Hengshi SPP sąnaudoms koreguoti ir atitinkamai remtis kitu tinkamu pagrindu, Komisija rėmėsi tuo, kad Jushi buvo bendrovė, susijusi su Hengshi, ir kad Jushi buvo vertikaliai integruota bendrovė, t. y. naudoja savo pagamintus SPP SPM gaminti; to negalima pasakyti apie Hengshi, kuri įsigyja SPP iš Jushi ir kitų susijusių Kinijos tiekėjų, kad galėtų gaminti SPM.

55

Remdamasis tokiomis konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių apeliantės neginčija, Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai daryti išvadą, kad Komisija negalėjo panaudoti Jushi SPP gamybos sąnaudų aptariamam koregavimui atlikti. Iš tiesų, kaip Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 86 punkte, tokiomis aplinkybėmis ši institucija negalėjo atsižvelgti į šias sąnaudas, nes Jushi, priešingai nei Hengshi, buvo vertikaliai integruota bendrovė. Taigi Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad, remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, Komisija pagrįstai neatsižvelgė į Jushi SPP gamybos sąnaudas ir atliko koregavimą „bet kokiu kitu tinkamu pagrindu“.

56

Apeliantės teigia, kad, nors pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktą Jushi PAB sąnaudos ir pelnas galėjo būti naudojami Hengshi SPM normaliajai vertei nustatyti, Jushi gamybos sąnaudos taip pat galėjo būti naudojamos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, nustatant Hengshi gamybos sąnaudas.

57

Priešingai, nei teigia apeliantės, Bendrasis Teismas nepadarė klaidos, kai skundžiamo sprendimo 87 punkte atmetė šį argumentą dėl to, kad nagrinėjamose nuostatose reglamentuojami skirtingi klausimai. Bendrasis Teismas teisingai priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje nustatytas nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo išlaidų apskaičiavimas, o šio reglamento 2 straipsnio 6 dalis skirta PAB išlaidoms ir pelnui apskaičiuoti, remiantis panašaus produkto pardavimais vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis. Apskaičiuojant normaliąją vertę tai yra atskiri elementai.

58

Galiausiai, kiek tai susiję su skundžiamo sprendimo 83 punktu, apeliantės ginčija Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, pagal kurį Komisija „nepripažino“Jushi SPP gamybos sąnaudų. Ši vertinimo klaida aiškiai matyti iš Bendrajam Teismui pateiktų procedūrinių dokumentų, kuriuose Komisija pripažino, kad „buvo panaudotos pačios Jushi Egypt gamybos sąnaudos“, apskaičiuojant tipiškais kiekiais neparduodamų rūšių produktų normaliąją vertę.

59

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas nėra kompetentingas nustatyti faktinių aplinkybių ir iš principo nagrinėti įrodymų, kuriais Bendrasis Teismas grindė šias faktines aplinkybes. Iš tikrųjų, jei šie įrodymai buvo gauti teisėtai, buvo laikomasi bendrųjų teisės principų ir įrodinėjimo pareigai bei įrodymų tyrimui taikomų procesinių taisyklių, tik Bendrasis Teismas gali įvertinti jam pateiktų įrodymų įrodomąją galią, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškraipyti (šiuo klausimu žr. 2024 m. sausio 11 d. Sprendimo Foz / Taryba, C‑524/22 P, EU:C:2024:23, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

60

Toks iškraipymas konstatuotinas, kai, nesiremiant naujais įrodymais, egzistuojančių įrodymų vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas. Vis dėlto toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagoje esančių dokumentų, neatliekant faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo iš naujo. Be to, jeigu apeliantas teigia, kad buvo iškraipyti įrodymai, jis turi tiksliai nurodyti, kokius įrodymus Bendrasis Teismas iškraipė, ir įrodyti analizės klaidas, dėl kurių mano, kad šis teismas iškraipė įrodymus (2024 m. sausio 11 d. Sprendimo Foz / Taryba, C‑524/22 P, EU:C:2024:23, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

61

Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad būtent apskaičiuodama Hengshi SPP sąnaudas Komisija nusprendė nenaudoti Jushi SPP gamybos sąnaudų, todėl rėmėsi kitu tinkamu pagrindu. Apeliančių nurodytame procedūriniame dokumente, kuriame Komisija teigia, kad „buvo panaudotos pačios Jushi Egypt gamybos sąnaudos“, daroma nuoroda į SPP, kuriuos pagamino ne Hengshi, o Jushi, sąnaudas. Šiuo klausimu, kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 80 punkte, į kurį jo 83 punkte daroma aiški nuoroda, Komisija nepripažino Jushi SPP gamybos sąnaudų dėl šių dviejų bendrovių tarpusavio ryšių, t. y. kad Jushi, nors ir vienintelė kita SPM gamintoja Egipte, buvo, pirma, su Hengshi susijusi bendrovė ir, antra, vertikaliai integruota bendrovė, o Hengshi atveju taip nebuvo.

62

Šiuo klausimu apeliantės tik teigia, kad skundžiamo sprendimo 83 punkte Bendrojo Teismo padarytoje išvadoje yra esminių netikslumų, tačiau išsamiau nenurodo, kokius įrodymus iškraipė Bendrasis Teismas, ir neįrodo analizės klaidų, dėl kurių jis, atlikdamas vertinimą, taip iškraipė įrodymus. Todėl reikia konstatuoti, kad apeliantės, nepateikusios jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginį, kad Bendrasis Teismas iškraipė nagrinėjamas faktines aplinkybes, neįvykdė joms šiuo klausimu tenkančios pareigos.

63

Taigi šį priekaištą reikia atmesti.

64

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl antros dalies

– Šalių argumentai

65

Grįsdamos antrojo pagrindo antrą dalį apeliantės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis, pirma, padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Komisija nepažeidė pareigos motyvuoti, ir, antra, klaidingai pritarė šios institucijos pirmą kartą šiame teisme nurodytiems motyvams. Apeliančių teigimu, ginčijamo reglamento 331 konstatuojamojoje dalyje nepaaiškinta, kodėl Komisija turėjo taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytą išimtį Hengshi gamybos sąnaudoms nustatyti. Be to, ginčijamo reglamento pagrindiniame tekste Komisija nepaaiškino, kodėl, pirma, šioje nuostatoje įtvirtintas „panašumo“ reikalavimas ir, antra, Jushi nebuvo panaši į Hengshi, taigi pateisinamas šios išimties taikymas. Priežastį, dėl kurios nusprendė taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytą išimtį, Komisija pirmą kartą nurodė Bendrajam Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį.

66

Komisija mano, kad ši antrojo pagrindo dalis pirmiausia yra nepagrįsta ir, subsidiariai, nereikšminga.

67

Tech-Fab Europe tvirtina, kad antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

– Teisingumo Teismo vertinimas

68

Dėl apeliančių nurodyto motyvavimo trūkumo reikia konstatuoti, kad iš ginčijamo reglamento 331 konstatuojamosios dalies matyti, jog Komisija joje nurodė: įvertinusi, ar Hengshi apskaitos dokumentuose buvo pagrįstai atsižvelgta į su SPM gamyba susijusias sąnaudas, ji konstatavo, kad Hengshi SPP pirkimo iš Jushi sandorių kainos buvo gerokai defliuotos, palyginti su tų pačių rūšių produktų rinkos kaina Egipte, t. y. jos nebuvo nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis.

69

Kadangi Komisija nurodė priežastis, dėl kurių rėmėsi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antra pastraipa, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 76 punkte teisingai nusprendė, kad priekaištas, susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, turi būti atmestas.

70

Galiausiai argumentas dėl panašumo, kurį Komisija pirmą kartą nurodė atsiliepime į ieškinį, yra nereikšmingas, nes ginčijamo reglamento 331 konstatuojamojoje dalyje jau buvo išdėstyti motyvai, kodėl Komisija rėmėsi „kitu tinkamu pagrindu“, kaip tai suprantama pagal minėto 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą.

71

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliančių antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nereikšmingą. Taigi reikia atmesti visą antrąjį pagrindą.

Dėl trečiojo pagrindo

Šalių argumentai

72

Trečiajame pagrinde, susijusiame su skundžiamo sprendimo 97 ir 98 punktais, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies, kai nustatė apeliantėms galutinį 20 % antidempingo muitą, viršijantį dempingo skirtumą. Grįsdamos šį pagrindą apeliantės teigia, kad iš pirmajame ir antrajame pagrinduose pateiktų priekaištų matyti, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad apeliantės neįrodė, jog Komisija padarė teisės ar akivaizdžių vertinimo klaidų. Taigi Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Komisija nenustatė antidempingo muitų, viršijančių dempingo skirtumą, todėl nepažeidė pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies.

73

Komisijos ir Tech-Fab Europe nuomone, trečiasis pagrindas yra nereikšmingas.

Teisingumo Teismo vertinimas

74

Kaip teigia apeliantės, trečiasis pagrindas yra grindžiamas prielaida, kad pirmasis ir antrasis pagrindai buvo pripažinti pagrįstais. Vis dėlto, kadangi jie buvo atmesti, vien šis trečiasis pagrindas, net jei ir pagrįstas, negalėtų lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo, todėl turi būti pripažintas nereikšmingu.

75

Kadangi nė vienam iš apeliančių pagrindžiant apeliacinį skundą pateiktų pagrindų nebuvo pritarta, visas apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

77

Kadangi Komisija ir Tech-Fab Europe prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Hengshi ir Jushi, ir šios pralaimėjo bylą, jos turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos bei Tech-Fab Europe patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

 

1.

Atmesti apeliacinį skundą.

 

2.

Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics SAE ir Jushi Egypt for Fiberglass Industry SAE padengia savo ir Europos Komisijos bei Tech-Fab Europe eV patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: anglų.