Byla C‑247/23 (Deldits) ( i )

VP

prieš

Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság

(Fővárosi Törvényszék prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2025 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas (ES) 2016/679 – 5 straipsnio 1 dalies d punktas – Tikslumo principas – 16 straipsnis – Teisė reikalauti ištaisyti duomenis – 23 straipsnis – Apribojimai – Lytinės tapatybės duomenys – Netikslūs duomenys nuo pat jų įtraukimo į viešą registrą – Įrodinėjimo priemonės – Administracinė praktika, pagal kurią reikalaujama pateikti lyties keitimo operacijos atlikimo įrodymų“

  1. Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas 2016/679 – Teisė reikalauti ištaisyti duomenis – Apribojimai – Sąlygos – Patikrinimas, kurį turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas – Pareiga ištaisyti netikslius duomenis apie lytinę tapatybę – Tikslumo principo laikymasis

    (SESV 16 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 ir 2 dalys; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 1, 10, 59 ir 73 konstatuojamosios dalys, 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1, 2, 5, 6, 16 ir 23 punktai)

    (žr. 23–28, 30, 32, 34–38 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

  2. Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas 2016/679 – Teisė reikalauti ištaisyti duomenis – Apribojimai – Sąlygos – Vidaus teisėkūros priemonės priėmimas – Pagrindinių laisvių ir teisių esmės paisymas – Proporcingumas – Teisės ištaisyti duomenis apie lytinę tapatybę įgyvendinimas – Administracinė praktika, pagal kurią reikalaujama pateikti lyties keitimo operacijos atlikimo įrodymų – Neleistinumas

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 7 ir 8 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 16 ir 23 straipsniai)

    (žr. 40–45, 49, 50 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

Santrauka

Gavęs Fővįrosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas nusprendė, pirma, dėl klausimo, ar pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ( 1 ) už viešojo registro tvarkymą atsakinga nacionalinė institucija įpareigojama ištaisyti asmens duomenis, susijusius su fizinio asmens lytine tapatybe, kai šie duomenys netikslūs, ir, antra, ar valstybė narė, taikydama administracinę praktiką, gali nustatyti, kad norint pasinaudoti teise ištaisyti tokius viešame registre esančius duomenis reikia pateikti įrodymų, be kita ko, dėl lyties pakeitimo operacijos.

Irano piliečiui VP Vengrijoje buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Iš medicininių pažymų, kuriomis buvo grindžiamas jo prašymas, matyti, kad, nors VP gimė moterimi, jo lytinė tapatybė buvo vyriška. Šiuo pagrindu pripažinus pareiškėją pabėgėliu, jis buvo įrašytas į prieglobsčio registrą kaip moteris.

2022 m. VP, remdamasis BDAR 16 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti ištaisyti duomenis, už prieglobstį atsakingai institucijai pateikė prašymą ištaisyti prieglobsčio registre esančią nuorodą į jo lytį kaip vyrišką ir pakeisti vardą. Prie šio prašymo jis pridėjo minėtas medicinines pažymas. 2022 m. spalio 11 d. sprendimu ta institucija atmetė minėtą prašymą, motyvuodama tuo, jog VP neįrodė, kad jam buvo atlikta lyties keitimo operacija.

VP prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme padavė skundą dėl tokio sprendimo panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, kad Vengrijos teisėje nėra teisinės lytinės tapatybės pakeitimo pripažinimo procedūros, ir suabejojęs dėl BDAR 16 straipsnio taikymo srities tokiomis aplinkybėmis, tas teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl šio straipsnio išaiškinimo.

Teisingumo Teismo vertinimas

Visų pirma Teisingumo Teismas priminė, kad pagal BDAR 16 straipsnį duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištaisytų netikslius su juo susijusius asmens duomenis. Šia nuostata sukonkretinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ( 2 ) 8 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje įtvirtinta pagrindinė teisė, pagal kurią kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis, taip pat tai, kad jie būtų ištaisomi.

Be to, BDAR 16 straipsnis turi būti aiškinamas atsižvelgiant, pirma, į tikslumo principą ( 3 ), pagal kurį tvarkomi duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi. Antra, ši nuostata taip pat turi būti aiškinama atsižvelgiant į BDAR 59 konstatuojamąją dalį, iš kurios matyti, kad turėtų būti sudarytos sąlygos, skirtos palengvinti asmens duomenų ištaisymą, esant duomenų subjekto prašymui.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pakartotinai nurodė savo jurisprudenciją, pagal kurią tikslus ir visapusiškas asmens duomenų pobūdis turi būti įvertintas atsižvelgiant į tikslą, kuriuo remiantis šie duomenys buvo surinkti.

Galiausiai Teisingumo Teismas pažymėjo, kad BDAR tikslas, be kita ko, yra užtikrinti aukštą fizinių asmenų teisės į privatų gyvenimą tvarkant asmens duomenis apsaugos lygį. Atsižvelgiant į šį tikslą, bet koks tokių duomenų tvarkymas, be kita ko, turi atitikti tikslumo principą ir šiame reglamente numatytas teisėtumo sąlygas ( 4 ).

Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti pagrindinėje byloje nagrinėjamų duomenų tikslumą, atsižvelgdamas į tikslą, dėl kurio jie buvo surinkti, ir visų pirma remdamasis nacionaline teise įvertinti, ar renkant šiuos duomenis siekiama nustatyti duomenų subjekto tapatybę. Tokiu atveju būtų galima daryti išvadą, kad šie duomenys yra susiję su šio asmens patiriama lytine tapatybe, o ne ta, kuri jam buvo priskirta gimus.

Šiuo klausimu valstybė narė negali remtis konkrečiomis nacionalinės teisės nuostatomis, priimtomis remiantis BDAR 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kad užkirstų kelia pasinaudoti teise reikalauti ištaisyti duomenis. Iš tiesų, pirma, iš BDAR ( 5 ) matyti, kad šiomis konkrečiomis nuostatomis siekiama tik patikslinti šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymą, o ne nuo jų nukrypti. Antra, teisė reikalauti ištaisyti duomenis gali būti ribojama tik minėto reglamento 23 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Taigi valstybė narė gali, be kita ko, vidaus teisėkūros priemonėmis, nustatyti šios teisės apribojimus, kiek tai susiję su asmens duomenimis, esančiais viešuosiuose registruose, sudarytuose dėl bendrojo viešojo intereso priežasčių. Vis dėlto šioje byloje nematyti, kad Vengrijos įstatymų leidėjas, laikydamasis BDAR 23 straipsnyje numatytų sąlygų, apribojo šios teisės reikalauti ištaisyti duomenis taikymo sritį ar kad prieglobsčio institucija savo atsisakymą patenkinti prašymą ištaisyti duomenis grindė tokiu teisiniu ribojimu.

Bet kuriuo atveju valstybė narė negali remtis tuo, kad jos nacionalinėje teisėje nėra numatytos teisinės translytės tapatybės pripažinimo procedūros, siekdama kliudyti pasinaudoti teise reikalauti ištaisyti duomenis. Iš tiesų, nors Sąjungos teisė neriboja valstybių narių kompetencijos asmenų civilinės būklės ir jų lytinės tapatybės teisinio pripažinimo srityje, vis dėlto įgyvendindamos šią kompetenciją šios valstybės turi laikytis Sąjungos teisės. Vadinasi, nacionalinės teisės aktai, sudarantys kliūtį, kad translytis asmuo, nepripažinus jo naujos lytinės tapatybės, galėtų atitikti sąlygą, būtiną siekiant pasinaudoti pagal Sąjungos teisę saugoma teise, kaip antai nagrinėjamu atveju teise reikalauti ištaisyti duomenis, turi būti laikomi iš esmės nesuderinamais su Sąjungos teise.

Taigi Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad BDAR 16 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį už viešą registrą atsakinga nacionalinė institucija įpareigojama ištaisyti asmens duomenis, susijusius su fizinio asmens lytine tapatybe, kai šie duomenys yra netikslūs, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą.

Be to, Teisingumo Teismas konstatavo, kad BDAR 16 straipsnyje nenurodyta, kokių įrodymų gali reikalauti duomenų valdytojas, kad nustatytų asmens duomenų, kuriuos fizinis asmuo prašo ištaisyti, netikslumą.

Šiomis aplinkybėmis, nors duomenų subjektas, prašantis ištaisyti šiuos duomenis, gali būti įpareigotas pateikti reikšmingų ir pakankamų įrodymų, kurių, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, gali būti pagrįstai reikalaujama iš šio asmens siekiant nustatyti, ar duomenys yra netikslūs, vis dėlto Teisingumo Teismas priminė, kad valstybė narė gali apriboti teisės reikalauti ištaisyti duomenis įgyvendinimą tik laikydamasi BDAR 23 straipsnio. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad teisė reikalauti ištaisyti duomenis gali būti ribojama tvarkant viešuosius registrus, saugomus dėl bendrojo viešojo intereso priežasčių, be kita ko, siekiant užtikrinti šių registrų patikimumą ir nuoseklumą.

Nagrinėjamu atveju atitinkama valstybė narė taikė administracinę praktiką, pagal kurią tam, kad translytis asmuo galėtų pasinaudoti teise ištaisyti viešajame registre esančius duomenis apie savo lytinę tapatybę, jis turi pateikti įrodymus, kad buvo atlikta lyties keitimo operacija. Dėl tokios administracinės praktikos apribojama teisė reikalauti ištaisyti duomenis.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, pirma, kad ši administracinė praktika neatitinka reikalavimo, kuriuo remiantis pagal valstybės narės teisę teisės reikalauti ištaisyti duomenis apimtis gali būti apribota tik teisėkūros priemonėmis.

Antra, tokia administracinė praktika pažeidžia teisės į asmens neliečiamybę ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą, numatytų atitinkamai Chartijos 3 ir 7 straipsniuose, esmę. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas priminė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, nusprendė, kad translyčio asmens lytinės tapatybės pripažinimas negali būti siejamas su chirurginės operacijos, kurios nepageidauja šis asmuo, atlikimu ( 6 ).

Galiausiai, trečia, tokia administracinė praktika bet kuriuo atveju nėra nei būtina, nei proporcinga siekiant užtikrinti viešojo registro, kaip antai prieglobsčio registro, patikimumą ir nuoseklumą, nes medicininė pažyma, įskaitant išankstinę psichologinę diagnozę, šiuo klausimu gali būti reikšmingas ir pakankamas įrodymas.

Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad BDAR 16 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad siekiant pasinaudoti teise ištaisyti viešame registre esančius asmens duomenis, susijusius su fizinio asmens lytine tapatybe, toks asmuo gali būti įpareigotas pateikti reikšmingų ir pakankamų įrodymų (iš minėto asmens jų gali būti pagrįstai reikalaujama), siekiant nustatyti tų duomenų netikslumą. Vis dėlto taikydama administracinę praktiką valstybė narė jokiomis aplinkybėmis negali susieti šios teisės įgyvendinimo su lyties pakeitimo operacijos įrodymų pateikimu.

( i ) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.

( 1 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1; toliau – BDAR) 16 straipsnis.

( 2 ) Toliau – Chartija.

( 3 ) BDAR 5 straipsnio 1 dalyje numatytas principas.

( 4 ) Žr. BDAR 6 straipsnį.

( 5 ) Žr. BDAR 10 konstatuojamosios dalies trečią sakinį.

( 6 ) Šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 19 d. EŽTT sprendimo X ir Y prieš Rumuniją, CE:ECHR:2021:0119JUD000214516, 165 ir 167 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją.