Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. liepos 4 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – Apmokestinamieji sandoriai – Paslaugų teikimas už atlygį – Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijos gautas komisinis administravimo mokestis už teisių turėtojams mokėtino atlyginimo rinkimą, paskirstymą ir mokėjimą – Atlyginimas, kuris nėra apmokestinamojo sandorio dalis“
Byloje C‑179/23
dėl Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Aukštasis Kasacinis Teisingumo Teismas, Rumunija) 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. kovo 21 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Centrul Român pentru Administrarea Drepturilor Artiștilor Interpreți (Credidam)
prieš
Guvernul României,
Ministerul Finanțelor
TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen, septintosios kolegijos teisėjos pareigas einanti antrosios kolegijos pirmininkė A. Prechal (pranešėja) ir teisėja M. L. Arastey Sahún,
generalinis advokatas M. Szpunar,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Centrul Român pentru Administrarea Drepturilor Artiștilor Interpreți (Credidam), atstovaujamo avocaţi S. Brăileanu, A.‑M. Gheorghişan ir M. Niculeasa,
– Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane, R. I. Haţieganu ir A. Rotăreanu,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A. Armenia ir M. Herold,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1; toliau – PVM direktyva) 24 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio c punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Centrul Român pentru Administrarea Drepturilor Artiștilor Interpreți (Credidam) ginčą su Guvernul României (Rumunijos vyriausybė) ir Ministerul Finanțelor (Finansų ministerija, Rumunija) dėl teisės aktų pakeitimo, pagal kurį pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) apmokestinama kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijų veikla, susijusi su atlyginimo, mokėtino šių teisių turėtojams, rinkimu, paskirstymu ir mokėjimu, kai šis atlyginimas nepatenka į PVM direktyvos taikymo sritį.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
PVM direktyva
3 PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta:
„PVM objektas yra šie sandoriai:
<...>
c) paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.“
4 Šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Apmokestinamasis asmuo“ – asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą.
„Ekonominė veikla“ – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Visų pirma ekonomine veikla laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.“
5 Šios direktyvos 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Paslaugų teikimas“ – sandoris, kuris nėra prekių tiekimas.“
6 PVM direktyvos 25 straipsnis išdėstytas taip:
„Paslaugų teikimu gali būti inter alia šie sandoriai:
<...>
c) paslaugų atlikimas vykdant valdžios institucijos ar jos vardu duotą nurodymą arba laikantis įstatymų.“
7 Šios direktyvos 28 straipsnyje nustatyta:
„Kai apmokestinamasis asmuo, veikdamas savo paties vardu, bet kito asmens naudai, dalyvauja teikiant paslaugas, laikoma, kad tas paslaugas jis gavo ir suteikė pats.“
8 Minėtos direktyvos 73 straipsnyje nurodyta:
„Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, išskyrus nurodytąsias 74–77 straipsniuose, apmokestinamoji vertė apima viską, kas sudaro atlygį, kurį prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gavo arba turi gauti iš prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens arba iš trečiosios šalies už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, įskaitant tiesiogiai su šių sandorių kaina susijusias subsidijas.“
Direktyva 2014/26/ES
9 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL L 84, 2014, p. 72) 3 straipsnyje nustatyta:
„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) kolektyvinio administravimo organizacija bet kuri organizacija, įgaliota daugiau nei vieno teisių turėtojo vardu, pagal teisės aktus, paskyrimą, licenciją ar bet kurį kitą susitarimą administruoti autorių teises arba gretutines teises, kurios vienintelis arba pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuri atitinka vieną ar abu šiuos kriterijus:
i) organizaciją nuosavybės teise valdo arba kontroliuoja jos nariai;
ii) ji yra organizuota kaip ne pelno organizacija;
<...>
h) pajamos už teisių naudojimą – teisių turėtojo pajamos už teisių naudojimą teisių turėtojų vardu kolektyvinio administravimo organizacijos surinktos pajamos už išimtinės teisės naudojimą ir pajamos už teisę į atlygį arba kompensaciją;
i) administravimo mokesčiai kolektyvinio teisių administravimo organizacijos atskaitoma ar išskaičiuojama suma iš pajamų, gautų už teisių naudojimą, arba iš bet kokių pajamų, gautų investavus teisių panaudojimo pajamas, kuria padengiamos organizacijos patiriamos autorių teisių arba gretutinių teisių administravimo sąnaudos;
<...>“
Rumunijos teisė
Mokesčių kodeksas
10 Legea Nr. 227/2015 privind Codul fiscal (Įstatymas Nr. 227/2015, kuriuo nustatomas Mokesčių kodeksas, toliau – Mokesčių kodeksas) 268 straipsnyje „Apmokestinamieji sandoriai“ nustatyta:
„1. Rumunijoje PVM objektas yra sandoriai, kurie atitinka visas toliau išdėstytas sąlygas:
a) sandoriai, kurie pagal 270–272 straipsnius yra PVM apmokestinamų prekių tiekimas arba paslaugų teikimas už atlygį arba tam prilygsta.
<...>“
11 Mokesčių kodekso 271 straipsnyje „Paslaugų teikimas“ numatyta:
„1. Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris, kuris nėra prekių tiekimas, kaip apibrėžta 270 straipsnyje.
2. Kai apmokestinamasis asmuo, veikdamas savo paties vardu, bet kito asmens naudai, dalyvauja teikiant paslaugas, laikoma, kad tas paslaugas jis gavo ir suteikė pats.
3. Paslaugų teikimas apima šiuos sandorius:
a) turto nuomą arba perdavimą naudotis pagal finansinės nuomos sutartį;
b) nematerialiojo turto, kurio nuosavybės teisė patvirtinta arba nepatvirtinta dokumentu, perleidimą, be kita ko, autorių teisių, patentų, licencijų, prekių ženklų ir panašių teisių perdavimą ir (arba) perleidimą;
c) įsipareigojimą nevykdyti ekonominės veiklos, nekonkuruoti su kitu asmeniu arba toleruoti veiksmus ar situaciją;
d) paslaugų atlikimą vykdant valdžios institucijos ar jos vardu duotą nurodymą arba laikantis įstatymų;
e) tarpininkavimo paslaugas, kurias teikia kitų asmenų vardu ar jų naudai veikiantys asmenys, kai jie dalyvauja tiekiant prekes ar teikiant paslaugas.“
Įstatymas Nr. 8/1996
12 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Legea Nr. 8/1996 privind drepturile de autor și drepturile conexe (Įstatymas Nr. 8/1996 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 489, 2018 m. birželio 14 d., toliau – Įstatymas Nr. 8/1996) 144 straipsnyje nustatyta:
„1. Autorius arba autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas naudojasi jam pagal šį įstatymą suteikiamomis teisėmis individualiai arba kolektyviai, laikydamasis šio įstatymo nuostatų.
<...>“
13 Įstatymo Nr. 8/1996 145 straipsnyje nurodyta:
„1. Kolektyvinis administravimas privalomas įgyvendinant šias teises:
a) teisę į kompensacinį atlyginimą už kopijavimą asmeniniam naudojimui;
b) teisę į teisingą atlyginimą už viešąją panaudą, numatytą 18 straipsnio 2 dalyje;
c) teisę transliuoti muzikos kūrinius;
d) teisę į bendrą teisingą atlyginimą, kuri suteikiama atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų viešą paskelbimą ir transliavimą;
e) kabelinio retransliavimo teisę;
f) retransliavimo teisę;
g) teisę į teisingą kompensaciją už nenustatytus kūrinius.
2. 1 dalyje numatytose teisių srityse kolektyvinio administravimo organizacijos atstovauja ir tiems teisių turėtojams, kurie joms nesuteikė įgaliojimų.“
14 Šio įstatymo 150 straipsnyje nustatyta:
„1. Pagal šį įstatymą kolektyvinio administravimo organizacijos yra laisvos asociacijos pagrindu įsteigti juridiniai asmenys, kurių vienintelė ar pagrindinė veikla yra autorių teisių ar gretutinių teisių, teisių kategorijų, kūrinių rūšių ar kitų saugomų objektų administravimas, kurį jiems paveda keli autoriai ar autorių teisių turėtojai, siekdami kolektyvinės naudos.
2. <...> kolektyvinio administravimo organizacijoms negali būti perduotos ar perleistos autorių teisės ir gretutinės teisės ar naudojimasis jomis.
3. Taikant 1 dalį kolektyvinis teisių ir tam tikrų kategorijų teisių, taip pat kūrinių ar kitų saugomų objektų administravimas apima licencijų suteikimą, teisių naudojimo ar valdomų kūrinių rūšių naudojimo kontrolę, tokių teisių laikymosi užtikrinimą, sumų, mokėtinų autoriams ar autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams iš atlyginimo, sumokėto už administruojamų teisių naudojimą, arba pajamų iš šių teisių investavimo, surinkimą, paskirstymą ir mokėjimą.“
15 Minėto įstatymo 169 straipsnyje nustatyta:
„1. Kolektyvinis administravimas vykdomas laikantis šių taisyklių:
<...>
b) Kolektyvinio administravimo organizacijoms mokami autorių atlyginimai nėra jų pajamos ir negali būti joms prilyginti.
<...>
d) kolektyvinio administravimo organizacijos surinktos sumos paskirstomos ir išmokamos jos nariams <...>;
<...>
h) komisinis administravimo mokestis atitinka procentinę dalį, išskaičiuojamą iš autorių ar teisių turėtojų nuo pajamų iš teisių arba nuo bet kokių pajamų, gautų investavus pajamas iš teisių, kad būtų padengtos visos kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos, atlyginimo rinkimo, paskirstymo ir mokėjimo išlaidos. Paskirstymo metu išskaičiuojamas narių ir teisių turėtojų, tiesiogiai susijusių su kolektyvinio administravimo organizacija, mokėtinas komisinis mokestis, kuris negali viršyti 15 % individualiai paskirstytų sumų <...>“
Vyriausybės nutarimas Nr. 1/2016 dėl Įstatymo Nr. 227/2015, kuriuo patvirtintas Mokesčių kodeksas, taikymo tvarkos patvirtinimo
16 2016 m. sausio 6 d. Normele metodologice de aplicare a Legii Nr. 227/2015 privind Codul fiscal, aprobate prin de la Hotărârea Guvernului Nr. 1/2016 (Vyriausybės nutarimas Nr. 1/2016 dėl Įstatymo Nr. 227/2015, kuriuo patvirtintas Mokesčių kodeksas, taikymo tvarkos patvirtinimo) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 22, 2016 m. sausio 13 d.), iš dalies pakeisto 2018 m. gegužės 16 d. Hotărârea Guvernului Nr. 354/2018 pentru modificarea și completarea Normelor metodologice de aplicare a Legii Nr. 227/2015 privind Codul fiscal, aprobate prin Hotărârea Guvernului Nr. 1/2016 (Vyriausybės nutarimas Nr. 354/2018 dėl Įstatymo Nr. 227/2015, kuriuo patvirtintas Mokesčių kodeksas, taikymo tvarkos pakeitimo ir papildymo, patvirtintas Vyriausybės nutarimu Nr. 1/2016) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 442, 2018 m. gegužės 25 d.), VII antraštinės dalies 8 punkto 12 ir 13 dalyse numatyta:
„12. Pagal Mokesčių kodekso 271 straipsnį atgaminimo teisių turėtojai neteikia paslaugų, kaip tai suprantama pagal PVM, tuščių laikmenų ir įrenginių, skirtų įrašyti ir atgaminti, gamintojams ir importuotojams, iš kurių kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijos šių teisių turėtojų naudai, bet savo vardu renka kompensacinį atlyginimą už šių įrenginių ir laikmenų pardavimą. Mokesčių kodekso 271 straipsnio 2 dalis netaikoma kompensacinio atlyginimo rinkimui už kopijavimą asmeniniam naudojimui, nes jis nėra atlygis už paslaugas, patenkančias į PVM taikymo sritį. Kolektyvinio administravimo organizacijos teikia į mokesčio taikymo sritį patenkančias paslaugas atgaminimo teisių turėtojams, o atlygis yra nuo surinktų sumų išskaičiuojami komisiniai administravimo mokesčiai.
13. Mokesčių kodekso 271 straipsnio 2 dalis taikoma kitoms nei 12 dalyje nurodytoms sumoms, kurias kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijos renka už administruojamas teises.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
17 Credidam yra kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija, veikianti kaip atlikėjų asociacija. Jos tikslas, be kita ko, yra rinkti ir paskirstyti atlyginimą, kurį atlikėjams turi mokėti jų meninių paslaugų naudotojai. Šiuo pagrindu ji gauna iš šių atlyginimų išskaičiuotus komisinius administravimo mokesčius, skirtus veiklos išlaidoms padengti.
18 2018 m. liepos 20 d. Credidam kreipėsi į Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) su ieškiniu prieš Rumunijos vyriausybę dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 354/2018 dėl Mokesčių kodekso taikymo tvarkos pakeitimo ir papildymo panaikinimo tiek, kiek juo į Vyriausybės nutarimą Nr. 1/2016 VII antraštinės dalies 8 punkto 12 ir 13 dalių nuostatas įtrauktos šio nutarimo 16 punkte nurodytos Įstatymo Nr. 227/2015, kuriuo patvirtintas Mokesčių kodeksas, taikymo tvarkos patvirtinimo nuostatos (toliau – ginčijamos nuostatos). Šiose nuostatose, be kita ko, numatyta, kad atlyginimas už kopijavimą asmeniniam naudojimui, kurį kolektyvinio administravimo organizacijos gauna teisių turėtojų vardu, nepatenka į PVM taikymo sritį, tačiau komisiniai administravimo mokesčiai, kuriuos šios organizacijos išskaičiuoja iš šių atlyginimų, apmokestinami šiuo mokesčiu.
19 Grįsdama savo išvadas Credidam teigė, kad ginčijamos nuostatos prieštarauja PVM direktyvai, kaip ją išaiškino Teisingumo Teismas 2017 m. sausio 18 d. Sprendime SAWP (C‑37/16, EU:C:2017:22) ir nacionaliniai teismai, kiek tai susiję su kolektyvinio administravimo organizacijų, apmokestinamų PVM, sandorių nustatymu, be kita ko, įtraukiant komisinius administravimo mokesčius, kuriuos šios organizacijos išskaičiuoja iš teisių turėtojams mokėtino atlyginimo.
20 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas) patenkino Credidam skundą ir panaikino ginčijamas nuostatas. Šio teismo teigimu, administravimo organizacijų komisiniai administravimo mokesčiai yra papildomi šalia teisių turėtojų atlyginimų, iš kurių jie išskaičiuojami, todėl, kai šie atlyginimai nepatenka į PVM direktyvos taikymo sritį, kaip antai atlyginimas už kopijavimą asmeniniam naudojimui, tas pats turi būti taikoma komisiniams administravimo mokesčiams, kurie su jais susiję.
21 Rumunijos vyriausybė ir Finansų ministerija, kuri įstojo į bylą palaikyti Rumunijos vyriausybės reikalavimų pirmojoje instancijoje, pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Aukštasis Kasacinis Teisingumo Teismas, Rumunija). Grįsdamos savo kasacinį skundą jos tvirtina, kad ginčijamos nuostatos teisingai nustatė kolektyvinio administravimo organizacijų sandorius, apmokestinamus PVM, be kita ko, kiek tai susiję su minėtais komisiniais administravimo mokesčiais.
22 Tame teisme Rumunijos vyriausybė ir Finansų ministerija teigė, kad šios nuostatos, kiek jose numatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacijos yra apmokestinamos PVM ir kad komisiniai administravimo mokesčiai, kuriuos jos gauna iš teisių turėtojų, atitinka Sąjungos teisę, atitinka ir 2018 m. lapkričio 30 d. 111-ajame posėdyje priimtas PVM komiteto gaires. Be to, jos pažymėjo, kad 2017 m. sausio 18 d. Sprendime SAWP (C‑37/16, EU:C:2017:22) Teisingumo Teismas nenagrinėjo klausimo, ar tokie komisiniai mokesčiai apmokestinami PVM.
23 Credidam savo ruožtu teigė, kad komisiniai administravimo mokesčiai, išskaičiuoti iš atlyginimų, kurie neapmokestinami PVM, be to, apima ne tik atlyginimą už kopijavimą asmeniniam naudojimui, bet ir teisingą atlyginimą už kitų kategorijų autorių teises ir gretutines teises, taip pat nepatenka į PVM direktyvos taikymo sritį, nes jie yra papildomi, palyginti su tokiais atlyginimais, todėl jiems taikoma jų mokesčių sistema.
24 Credidam teigimu, bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad minėti komisiniai mokesčiai nėra papildomi, jie negali būti laikomi atlygiu už paslaugą, nes tarp kolektyvinio administravimo organizacijų ir teisių turėtojų nėra jokio teisinio ryšio, pagal kurį būtų keičiamasi abipusėmis paslaugomis, o pareiga mokėti tuos pačius komisinius mokesčius nustatyta įstatyme, kuriame taip pat nurodyta jų procentinė dalis.
25 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nors remdamasis Teisingumo Teismo jurisprudencija jis gali nuspręsti dėl apmokestinimo tvarkos, kuri turi būti taikoma kolektyvinio administravimo organizacijų teisių turėtojų naudai gautam atlyginimui, taip nėra kalbant apie iš šių atlyginimų išskaičiuotiems komisiniams administravimo mokesčiams taikomą tvarką.
26 Šiuo klausimu, pirma, jis remiasi prielaida, kad kolektyvinio administravimo organizacijos yra apmokestinamieji asmenys, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvą, nes vykdo ekonominę veiklą, kurią iš esmės sudaro teisių turėtojų, kurių repertuarą jos valdo, atstovavimas ir tarpininkavimas palaikant teisinius teisių turėtojų ir galutinių naudotojų santykius.
27 Vis dėlto jam kyla klausimas, ar tokie teisių turėtojų atžvilgiu vykdomi administravimo sandoriai yra paslaugų teikimas už atlygį, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, remiantis tuo, kad komisiniai administravimo mokesčiai už šiuos sandorius mokami pagal įstatymą, neatsižvelgiant į tai, ar kolektyvinis teisių administravimas yra privalomas ir ar teisių turėtojai yra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai.
28 Antra, tas teismas patikslina, kad susiklosčius tokiai situacijai, kokia nagrinėjama byloje, kurioje priimtas 2021 m. sausio 21 d. Sprendimas UCMR – ADA (C‑501/19, EU:C:2021:50), kai kolektyvinio administravimo organizacija dalyvauja teisių turėtojo galutiniam naudotojui teikiant paslaugas, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 28 straipsnį, kolektyvinio administravimo organizacija galutiniams vartotojams turi išrašyti sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytas PVM, apskaičiuotas nuo viso šios organizacijos gauto atlyginimo, įskaitant šio atlyginimo procentinę dalį, atitinkančią komisinius administravimo mokesčius. Tokiu atveju komisiniai administravimo mokesčiai būtų apmokestinami PVM kaip teisių turėtojų naudai gaunamo atlyginimo dalis.
29 Vis dėlto kyla klausimas, ar komisiniai administravimo mokesčiai patenka ir į PVM direktyvos taikymo sritį, kai atlyginimas, su kuriuo jie susiję, nėra atlygis už PVM apmokestinamas paslaugas, kaip antai atlyginimas už kopijavimą asmeniniam naudojimui. Iš tiesų tokiu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neatmeta galimybės, kad kolektyvinio administravimo organizacija šiems komisiniams mokesčiams gali taikyti tą pačią apmokestinimo tvarką, kokia taikoma pačiam atlyginimui, remdamasi pagal analogiją 2011 m. liepos 14 d. Sprendime Henfling ir kt. (C‑464/10, EU:C:2011:489, 36 punktas) padaryta išvada, kad teisiniai santykiai tarp atstovaujamojo ir komisionieriaus yra neapmokestinami PVM, kai pats paslaugų teikimas, kuriame dalyvauja komisionierius, neapmokestinamas PVM.
30 Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, reikia nustatyti, ar darant prielaidą, kad kolektyvinio administravimo organizacijos gauti komisiniai administravimo mokesčiai yra atlygis už sandorį, kurį sudaro atlyginimo teisių turėtojui gavimas, pirmasis sandoris, palyginti su antruoju, yra savarankiškas, ar papildomas.
31 Šiomis aplinkybėmis Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiais Kasacinis Teisingumo Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar kolektyvinio administravimo organizacijų veikla autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų atžvilgiu, susijusi su atlyginimo rinkimu, paskirstymu ir išmokėjimu, už kurią šios organizacijos gauna komisinį mokestį, yra paslaugų teikimas, kaip tai suprantama pagal [PVM direktyva] 24 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio c punktą?
2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar kolektyvinio administravimo organizacijų veikla teisių turėtojų atžvilgiu yra paslaugų teikimas, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvą, net jei būtų laikoma, kad teisių turėtojai, kurių vardu kolektyvinio administravimo organizacijos renka atlyginimą, neteikia paslaugų naudotojams, kurie privalo mokėti atlyginimą?“
Dėl prejudicinių klausimų
32 Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų, apibendrintų šio sprendimo 28 ir 29 punktuose, matyti, kad jo klausimai susiję su mokestiniu vertinimu, kuris PVM direktyvos tikslais turi būti taikomas administravimo veiklai, kurią atitinkamų teisių turėtojų naudai vykdo kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija, kai ši veikla visiškai nesusijusi su galimais šių teisių turėtojų apmokestinamaisiais sandoriais.
33 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktas, 24 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio c punktas turi būti aiškinami taip, kad kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija teikia paslaugą, kaip ji suprantama pagal šias nuostatas, kai, pirma, ji surenka, platina ir moka pagal įstatymą teisių turėtojams atlyginimą, kurį jie turi gauti iš naudotojų, kaip jie apibrėžti įstatyme, ir, antra, iš šio atlyginimo išskaičiuoja komisinį administravimo mokestį, kurį jai turi sumokėti šių teisių turėtojai ir kuris skirtas su šia veikla susijusioms išlaidoms padengti, jeigu taip šių teisių turėtojų naudai gautas atlyginimas nėra atlygis už tų pačių teisių turėtojų paslaugų, kaip jos suprantamos pagal šią direktyvą, teikimą šiems naudotojams.
34 Pagal PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą PVM objektas yra paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks. Be to, pagal šios direktyvos 24 straipsnio 1 dalį paslaugų teikimas yra sandoris, kuris nėra prekių tiekimas. Minėtos direktyvos 25 straipsnyje išvardyti trys paslaugų teikimo sandoriai, tarp jų yra ir c punkte nurodytas sandoris, kurį sudaro paslaugų teikimas vykdant valdžios institucijos ar jos vardu duotą nurodymą arba laikantis įstatymų.
35 Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo sandoriai yra ekonominės veiklos, kurią atitinkama kolektyvinio administravimo organizacija vykdo kaip apmokestinamasis asmuo, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, dalis, jam kyla abejonių dėl to, ar taip teikiamos paslaugos yra teikiamos „už atlygį“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą.
36 Pagal suformuotą jurisprudenciją, kad sandorį būtų galima kvalifikuoti kaip atlygintiną, reikia tik tiesioginio ryšio tarp prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir apmokestinamojo asmens realiai gauto atlygio. Toks tiesioginis ryšys nustatomas, jei tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo egzistuoja teisinis ryšys, kuriuo remiantis abipusiškai pasikeičiama prievolėmis, ir paslaugos teikėjo gautas atlygis yra realus atlygis už gavėjui suteiktą paslaugą (2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Administration de l’Enregistrement, des Domaines et de la TVA, C‑846/19, EU:C:2021:277, 36 punktas).
37 Nagrinėjamu atveju, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija, pirma, atitinkama kolektyvinio administravimo organizacija Credidam savo atstovaujamiems teisių turėtojams teikia, be kita ko, administravimo paslaugas pagal Įstatymo Nr. 8/1996 145 straipsnyje numatytą privalomo kolektyvinio administravimo sistemą, įskaitant tas, kurios susijusios su šio 145 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta „teise į kompensacinį atlyginimą už kopijavimą asmeniniam naudojimui“ ir kurios panašios į paslaugas, nagrinėtas byloje, kurioje priimtas 2017 m. sausio 18 d. Sprendimas SAWP (C‑37/16, EU:C:2017:22). Pagal šio įstatymo 150 straipsnio 3 dalį šios kolektyvinio administravimo paslaugos, be kita ko, apima „sumų, mokėtinų autoriams ar autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams, surinkimą, paskirstymą ir mokėjimą“ už jų teises.
38 Vis dėlto pagal minėto įstatymo 169 straipsnio 1 dalies h punktą teisių turėtojai turi sumokėti kolektyvinio administravimo organizacijai komisinį administravimo mokestį, kuris sudaro ne daugiau kaip 15 % surinktų sumų ir kuris skirtas „visoms kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos, atlyginimo rinkimo, paskirstymo ir mokėjimo išlaidoms“ ir išskaitomas paskirstant mokėtinas sumas.
39 Taigi atrodo (su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad pagal minėtas nacionalinės teisės nuostatas tarp atitinkamos kolektyvinio administravimo organizacijos ir jos atstovaujamų teisių turėtojų nustatomas teisinis ryšys, kai abipusiškai pasikeičiama paslaugomis ir kuris lemia tiesioginį ryšį tarp šios organizacijos teikiamų kolektyvinio administravimo paslaugų ir šių teisių turėtojų vykdomos piniginės prievolės, kurią sudaro komisinių administravimo mokesčių sumokėjimas. Iš tiesų šie komisiniai mokami tik už atliktas šios kolektyvinio administravimo paslaugas ir yra realus atlygis už jas.
40 Šio vertinimo negali paneigti aplinkybė, kad atitinkamų kolektyvinio administravimo paslaugų teikimą ir už tai mokėtiną komisinį administravimo mokestį reglamentuoja įstatymas (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo UCMR – ADA, C‑501/19, EU:C:2021:50, 36 ir 37 punktus). Iš tiesų, viena vertus, kaip pažymėta pirmesniame šio sprendimo punkte, nagrinėjamu atveju būtent šiose teisės normose nustatytas tiesioginis ryšys tarp šių paslaugų teikimo ir komisinių administravimo mokesčių sumokėjimo. Kita vertus, PVM direktyvos 25 straipsnio c punkte aiškiai numatyta, kad paslaugų teikimą, be kita ko, gali sudaryti paslaugos teikimas pagal įstatymą.
41 Šiomis aplinkybėmis neturi reikšmės tai, kad atitinkama kolektyvinio administravimo organizacija yra ne pelno siekianti asociacija, nes komisiniai administravimo mokesčiai skirti tik šios asociacijos išlaidoms padengti. Iš tiesų pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalį apmokestinamuoju asmeniu laikomas bet kuris asmuo, savarankiškai vykdantis ekonominę veiklą, kad ir kokie būtų šios veiklos tikslai ir rezultatai (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C‑174/14, EU:C:2015:733, 39 ir 40 punktus).
42 Šiomis aplinkybėmis kolektyvinio administravimo sandoriai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, turi būti laikomi paslaugų teikimu už atlygį, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su šios direktyvos 24 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsnio c punktu.
43 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad kolektyvinio administravimo sandoriai taip pat gali būti vykdomi pačių teisių turėtojų teikiamų paslaugų atveju, todėl turi būti vertinami kaip kolektyvinio administravimo organizacijos tarpininkavimas teikiant šias paslaugas; tokiu atveju taikomas PVM direktyvos 28 straipsnis.
44 Šio teismo teigimu, taikant šį 28 straipsnį, kaip jį išaiškino Teisingumo Teismas 2011 m. liepos 14 d. Sprendime Henfling ir kt. (C‑464/10, EU:C:2011:489, 36 punktas), komisiniai administravimo mokesčiai būtų apmokestinami PVM kaip teisių turėtojams gauto atlyginimo dalis ir jiems būtų taikoma šiam atlyginimui taikytina apmokestinimo tvarka. Šiomis aplinkybėmis jam kyla klausimas, ar toks sprendimas pagal analogiją taip pat galioja, kai, kaip šiuo atveju, atlyginimas, nuo kurio išskaičiuojami komisiniai administravimo mokesčiai, nėra atlygis už paslaugų teikimą, patenkantį į PVM direktyvos taikymo sritį, todėl nėra apmokestinami.
45 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją atsižvelgimas į ekonominę ir komercinę realybę yra pagrindinis kriterijus taikant bendrą PVM sistemą (2020 m. lapkričio 12 d. Sprendimo ITH Comercial Timi Juhįszoara, C‑734/19, EU:C:2020:919, 48 punktas).
46 Tiesa, kad pagal PVM direktyvos 28 straipsnį, kai apmokestinamasis asmuo, veikdamas savo paties vardu, bet kito asmens naudai, dalyvauja teikiant paslaugas, laikoma, kad jis pats gavo ir suteikė tas paslaugas.
47 Taigi ši nuostata sukuria teisinę dviejų tapačių paslaugų, teikiamų viena po kitos, fikciją. Pagal šią fikciją subjektas, kuris dalyvauja teikiant paslaugas ir yra komisionierius, laikomas, pirma, gavusiu tas paslaugas iš subjekto, kurio naudai jis veikia ir kuris yra komitentas, prieš, antra, tai, kai pats teikia šias paslaugas klientui (2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Komisija / Liuksemburgas, C‑274/15, EU:C:2017:333, 86 punktas ir nurodyta jurisprudencija).
48 Vis dėlto, kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Rumunijos vyriausybė ir Europos Komisija, PVM direktyvos 28 straipsnis netaikomas tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, nes teisių turėtojai neteikia jokių paslaugų, kurias teikiant dalyvauja kolektyvinio administravimo organizacija.
49 Iš tiesų nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atitinkamos veiklos ekonominę ir komercinę realybę, PVM direktyvos taikymo tikslais egzistuoja tik atitinkamos administravimo organizacijos tiesiogiai teisių turėtojams teikiamos paslaugos, kurias sudaro pagrindinėje byloje nagrinėjamo atlyginimo gavimas, paskirstymas ir mokėjimas, už kurį komisiniai administravimo mokesčiai yra realus atlygis.
50 Tai, kad teikiant šias paslaugas iš naudotojų ir šių teisių turėtojų naudai renkamas atlyginimas, atsiradęs dėl tarp šių šalių egzistuojančių teisinių santykių, dėl kurių savaime nesudaromi apmokestinamieji sandoriai ir, be kita ko, teikiamos paslaugos, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvą, pavyzdžiui, suteikiama šiems teisių turėtojams teisė į atlyginimą už kopijavimą asmeniniam naudojimui, ir kad dėl to jos yra „papildomos“ įgyvendinant PVM neapmokestinamus sandorius, nereiškia, kad minėtos kolektyvinio administravimo organizacijos teikiamos paslaugos yra apmokestinamos PVM.
51 Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad nors PVM direktyvoje nustatyta labai plati PVM taikymo sritis, šis mokestis taikomas tik ekonominei veiklai. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas patikslino, kad veikla gali būti laikoma ekonomine veikla, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, tik jeigu ji atitinka vieną iš šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų sandorių (2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Administration de l’Enregistrement, des Domaines et de la TVA, C‑846/19, EU:C:2021:277, 31 ir 32 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija), įskaitant paslaugų teikimą už atlygį.
52 Darytina išvada, kad neapmokestinamieji sandoriai, kaip antai nurodyti šio sprendimo 50 punkte, negali būti laikomi „ekonomine veikla“ pagal PVM direktyvą, todėl nepatenka į jos taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 18 d. Sprendimo SAWP, C‑37/16, EU:C:2017:22, 32 punktą).
53 Šiomis aplinkybėmis, kadangi tokie sandoriai nepatenka į PVM direktyvos taikymo sritį, į juos negalima atsižvelgti nei pagal analogiją su šios direktyvos 28 straipsniu, nei kitaip, siekiant užginčyti kito sandorio, kuris, kaip neginčijama, yra paslaugų teikimas už atlygį, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvą, apmokestinamąjį pobūdį, nesant jokio pagrindo, šiuo tikslu numatyto toje pačioje direktyvoje.
54 Be to, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio sprendimo 49 punkte, į minėtus sandorius taip pat nereikia atsižvelgti, turint omenyje Teisingumo Teismo jurisprudenciją, suformuotą, be kita ko, 2021 m. kovo 4 d. Sprendimo Frenetikexito (C‑581/19, EU:C:2021:167) 40–42 punktuose, susijusiuose su galimybe prireikus nagrinėti ekonominį sandorį kaip sudarytą iš pagrindinės paslaugos ir vienos ar kelių papildomų paslaugų.
55 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktas, 24 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio c punktas turi būti aiškinami taip, kad kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija teikia paslaugą, kaip ji suprantama pagal šias nuostatas, kai, pirma, ji surenka, platina ir moka pagal įstatymą teisių turėtojams atlyginimą, kurį jie turi gauti iš tam tikrų naudotojų, kaip jie apibrėžti įstatyme, ir, antra, iš šio atlyginimo išskaičiuoja komisinį administravimo mokestį, kurį jai turi sumokėti šių teisių turėtojai ir kuris skirtas su šia veikla susijusioms išlaidoms padengti, jeigu taip šių teisių turėtojų naudai gautas atlyginimas nėra atlygis už tų pačių teisių turėtojų paslaugų, kaip jos suprantamos pagal šią direktyvą, teikimą šiems naudotojams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies c punktas, 24 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio c punktas
turi būti aiškinami taip:
kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija teikia paslaugą, kaip ji suprantama pagal šias nuostatas, kai, pirma, ji surenka, platina ir moka pagal įstatymą teisių turėtojams atlyginimą, kurį jie turi gauti iš tam tikrų naudotojų, kaip jie apibrėžti įstatyme, ir, antra, iš šio atlyginimo išskaičiuoja komisinį administravimo mokestį, kurį jai turi sumokėti šių teisių turėtojai ir kuris skirtas su šia veikla susijusioms išlaidoms padengti, jeigu taip šių teisių turėtojų naudai gautas atlyginimas nėra atlygis už tų pačių teisių turėtojų paslaugų, kaip jos suprantamos pagal šią direktyvą, teikimą šiems naudotojams.
Parašai.
* Proceso kalba: rumunų.