–

V. Valančiaus, atstovaujamo advokato D. Poškos,

–

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos K. Dieninio, R. Dzikovič, V. Kazlauskaitės‑Švenčionienės ir E. Kurelaitytės,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos L. Dvořáková, M. Smolek ir J. Vláčil,

–

Airijos, atstovaujamos Chief State Solicitor M. Browne ir M. Lane, padedamų BL D. Fennelly,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér ir G. Koós,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir C. S. Schillemans,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir S. Żyrek,

–

Švedijos vyriausybės, atstovaujamos C. Meyer‑Seitz ir A. M. Runeskjöld,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Erlbacher, A. Steiblytės ir P. J. O. Van Nuffel,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 19 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos ir SESV 254 straipsnio antros pastraipos išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Virgilijaus Valančiaus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ginčą dėl nutarimų siūlyti Lietuvos Respublikos kandidatą į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjo pareigas teisėtumo.

3

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnyje numatyto komiteto darbo tvarkos taisyklių, išdėstytų 2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimo 2010/124/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnyje numatyto komiteto darbo tvarkos taisyklių (OL L 50, 2010, p. 18) priede, 6 punkte „Kreipimasis į komitetą ir papildomos informacijos prašymas“ nustatyta:

„Vienos valstybės narės vyriausybei pasiūlius kandidatą, Tarybos generalinis sekretoriatas perduoda tą pasiūlymą komiteto pirmininkui.

Komitetas gali paprašyti vyriausybės, pateikusios pasiūlymą, pateikti jam papildomą informaciją arba kitus duomenis, kuriuos jis mano esant reikalingus savo pasitarimams.“

4

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1994 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; toliau – Vyriausybės įstatymas) 52 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos vyriausybė pasiūlo kandidatus eiti Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėjų pareigas, gavusi Respublikos Prezidento pritarimą ir pasikonsultavusi su Lietuvos Respublikos Seimu (toliau – Seimas) Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.

5

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2021 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-65 patvirtinto Pretendento į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus atrankos tvarkos aprašo (toliau – Atrankos tvarkos aprašas) 1–3, 13, 15, 19 ir 21–23 punktuose numatyta:

„1. [Atrankos tvarkos aprašas] taikomas organizuojant Lietuvos Respublikos pretendento į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus atranką (toliau – atranka). Šios atrankos tikslas – padėti suformuoti pasiūlymą dėl konkretaus pretendento Lietuvos Respublikos [V]yriausybei, kuri, vadovaudamasi [Vyriausybės įstatymo] 52 straipsnio 3 dalimi, siūlo kandidatus į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus.

2. Atranką vykdanti darbo grupė <...> sudaroma Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu. Darbo grupę sudaro septyni asmenys. Į darbo grupę įeina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (darbo grupės vadovas) ir po vieną Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Teisėjų tarybos, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bei Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto deleguotą atstovą. Darbo grupės sekretoriumi skiriamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės tarnautojas.

3. Darbo grupė, atsižvelgdama į sutartyse, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, nurodytus ir pagal [SESV] 255 straipsnį įsteigto komiteto <...> šeštojoje veiklos ataskaitoje, skelbiamoje 255 straipsnio komiteto interneto svetainėje <...>, detalizuotus šešis kandidatų į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus atrankos kriterijus, apie pradedamą atrankos procedūrą visuomenę informuoja Teisingumo ministerijos interneto svetainėje skelbiamu pranešimu, kuriame asmenys, atitinkantys nurodytus atrankos kriterijus, kviečiami pateikti paraiškas (rašytinį prašymą leisti dalyvauti atrankoje, gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką) dalyvauti atrankoje.

<...>

13. Atranka apima pretendentų atitikties Aprašo 3 punkte nurodytiems kriterijams vertinimą pagal pretendentų pateiktus dokumentus ir atrankos pokalbį. Atrankos pokalbis skirtas pretendentų vertinimui pagal jų pateiktus dokumentus papildyti.

<...>

15. Atrankos metu pretendentai vertinami pagal Aprašo 3 punkte nurodytus šešis kriterijus: teisinius gebėjimus, profesinę patirtį, gebėjimą eiti teisėjo pareigas, kalbų įgūdžius, gebėjimą dirbti komandoje tarptautinėje aplinkoje atstovaujant kelioms teisės sistemoms, pretendentų nepriklausomumo, nešališkumo ir sąžiningumo bei principingumo garantijas.

<...>

19. Pasibaigus atrankai, kiekvienas darbo grupės narys įvertina pretendentą nuo 1 iki 10 balų. Žemiausias įvertinimas yra 1 balas, aukščiausias – 10 balų. Darbo grupės narių nurodyti individualaus vertinimo balai sumuojami. Pagal gautus rezultatus sudaromas pretendentų eiliškumo sąrašas. Į sąrašą privalo būti įtraukti visi pretendentai, darbo grupės įvertinti kaip atitinkantys Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjų atrankos kriterijus, neatsižvelgiant į gautą balų skaičių.

<...>

21. Įvykus atrankai, darbo grupės vadovas Vyriausybei teikia teisės aktų projektus dėl darbo grupės geriausiai įvertinto pretendento į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus kandidatūros siūlymo, prideda darbo grupės posėdžio protokolą su priedu (darbo grupės sudarytą pretendentų eiliškumo sąrašą, kuriame nurodytas pretendentų surinktas balų skaičius) ir geriausiai įvertinto pretendento gyvenimo aprašymą.

22. Darbo grupės geriausiai įvertintas pretendentas į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus yra rekomendacija Vyriausybei, kuri, vadovaudamasi Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalimi, siūlo kandidatą į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus.

23. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atrankos pabaigos Teisingumo ministerijos interneto svetainėje skelbiamas darbo grupės sudarytas pretendentų eiliškumo sąrašas, nenurodant pretendentų surinktų balų skaičiaus.“

6

Lietuvos vyriausybės siūlymu bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu priimtu sprendimu V. Valančius buvo paskirtas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – Bendrasis Teismas) teisėju nuo 2016 m. balandžio 13 d. Jo kadencija baigėsi 2019 m. rugpjūčio 31 d., tačiau jis ir toliau ėjo pareigas po šios datos taikant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 5 straipsnio trečią pastraipą.

7

2021 m. kovo mėn. buvo paskelbta Lietuvos Respublikos kandidato į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas atrankos procedūra. Atrankos tvarkos aprašas patvirtintas Įsakymu Nr. 1R-65 ir buvo sudaryta darbo grupė, daugiausia iš nepriklausomų ekspertų (toliau – darbo grupė), kuriai pavesta atlikti šią atranką. Vėliau darbo grupė atliko minėtą atranką, kuriai pasibaigus sudarė kandidatų sąrašą eiliškumo tvarka pagal gautą balų skaičių nuo didžiausio iki mažiausio (toliau – eiliškumo sąrašas).

8

2021 m. gegužės 11 d. teisingumo ministras Lietuvos vyriausybei pateikė nutarimo, kuriuo pasiūlyta aukščiausią vietą eiliškumo sąraše užėmusio asmens, t. y. V. Valančiaus, kandidatūra eiti Bendrojo Teismo teisėjo pareigas, projektą.

9

2022 m. balandžio 6 d. nutarimu Lietuvos vyriausybė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimą su prašymu pritarti asmens, eiliškumo sąraše užėmusio antrą vietą, kandidatūros siūlymui.

10

2022 m. gegužės 4 d. nutarimu Lietuvos vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo pritarimą, pasiūlė šio asmens kandidatūrą eiti Bendrojo Teismo teisėjo pareigas.

11

2022 m. gegužės 18 d. V. Valančius kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (Lietuva), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, prašydamas, pirma, panaikinti šį nutarimą, antra, įpareigoti Vyriausybę atnaujinti pretendentų į Bendrąjį Teismą derinimo ir siūlymo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, teikiant derinimui ir siūlymui darbo grupės geriausiai įvertintą kandidatą ir, trečia, priteisti iš Lietuvos vyriausybės bylinėjimosi išlaidas.

12

2022 m. liepos 5 d. SESV 255 straipsnyje numatytas komitetas pateikė nepalankią nuomonę dėl Lietuvos vyriausybės pasiūlytos kandidatūros.

13

2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Lietuvos vyriausybė pateikė prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimui pritarti asmens, eiliškumo sąraše užėmusio trečią vietą, t. y. Sauliaus Luko Kalėdos, kandidatūros siūlymui į Bendrojo Teismo teisėjus.

14

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl ESS 19 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos ir SESV 254 straipsnio antros pastraipos aiškinimo, be kita ko, dėl šių nuostatų poveikio nacionalinėms kandidatūrų siūlymo į Bendrojo Teismo teisėjus procedūroms.

15

Šis nacionalinis teismas teigia, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, suformuotoje, pavyzdžiui, 2018 m. vasario 27 d. Sprendime Associação Sindical dos Juízes Portugueses (C‑64/16, EU:C:2018:117), pripažinta, kad egzistuoja nacionalinių teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo sąsaja su veiksminga teismine gynyba Sąjungos teisei priklausančiose srityse, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

16

Bendrojo Teismo teisėjų užduotis yra būtent užtikrinti tokią veiksmingą teisminę gynybą. Be to, pagal ESS 19 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir SESV 254 straipsnio antrą pastraipą šie teisėjai taip pat turi atitikti nepriklausomumo reikalavimą, kuris negali būti suprantamas kaip turintis siauresnę taikymo sritį nei tas, kuris nacionaliniams teisėjams kyla iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, kaip ją yra išaiškinęs Teisingumo Teismas.

17

Konkrečiai kalbant apie teisėjų skyrimo sprendimus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tvirtina, kad tiek pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą, pavyzdžiui, 2020 m. kovo 26 d. Sprendime Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija (C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232) ir 2021 m. spalio 6 d. Sprendime W. Ż. (Aukščiausiojo Teismo išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas) (C‑487/19, EU:C:2021:798), tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą, pavyzdžiui, 2020 m. gruodžio 1 d. Sprendime Ástráðsson prieš Islandiją (CE:ECHR:2020:1201JUD002637418), nustatytas tiesioginis ryšys tarp nacionalinių teisėjų atrankos ir skyrimo procedūrų teisėtumo, neatsiejamo nuo teisės į pagal įstatymą įsteigtą teismą, ir šių teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų.

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, iš šio tiesioginio ryšio kyla pareiga patikrinti, ar dėl skiriant teisėjus padaryto pažeidimo kyla realus pavojus, kad kitos valdžios, visų pirma vykdomoji valdžia, gali nepagrįstai pasinaudoti diskrecija, pažeidžiant viso skyrimo proceso rezultatą, ir dėl to teisės subjektams kiltų pagrįstų abejonių dėl atitinkamų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, o tai lemtų minėtos teisės pažeidimą.

19

Taigi, dėl Sąjungos teismo teisėjo skyrimo arba kandidato į tokio teismo teisėjo pareigas pasiūlymo nacionalinis teismas nurodo, kad tai, ar institucija, kuriai suteikti įgaliojimai skirti arba siūlyti eiti pareigas, laikosi materialinių tokio skyrimo ar pasiūlymo sąlygų ir esminių procedūrinių taisyklių, turi esminę reikšmę, nes leidžia nustatyti, ar užtikrinamas atitinkamo Sąjungos teismo nešališkumas ir nepriklausomumas.

20

Šiomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

21

2023 m. balandžio 19 d. nutarimu Lietuvos vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos parlamento pritarimą, pasiūlė S. L. Kalėdos kandidatūrą eiti Bendrojo Teismo teisėjo pareigas.

22

2023 m. gegužės 12 d. V. Valančius paprašė panaikinti šį nutarimą administracinėje byloje, pradėtoje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme gavus jo skundą dėl 2022 m. gegužės 4 d. nutarimo, ir paliko kitus šio sprendimo 11 punkte nurodytus reikalavimus.

23

2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu valstybių narių vyriausybės paskyrė S. L. Kalėdą Bendrojo Teismo teisėju kadencijai iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.

24

2023 m. rugsėjo 26 d. prašymu pateikti informacijos Teisingumo Teismas paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo patikslinti, ar S. L. Kalėdos paskyrimas Bendrojo Teismo teisėju daro poveikį ginčo pagrindinėje byloje dalykui – skundui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir ar jis palieka nagrinėti šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

25

2023 m. spalio 10 d. rašte prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad šis paskyrimas nedaro poveikio ginčo pagrindinėje byloje dalykui ir kad jis prašo nagrinėti savo prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

26

Kelios rašytines pastabas šioje byloje pateikusios vyriausybės abejoja dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos priimti sprendimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Iš esmės jos mano, kad Bendrojo Teismo teisėjo skyrimo procedūrą sudaro įvairūs etapai, kurių pirmasis yra nacionalinis kandidato pasiūlymo eiti Bendrojo Teismo teisėjo pareigas etapas. Tačiau šis etapas nepatenka į Sąjungos teisės, visų pirma ESS 19 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos ir SESV 254 straipsnio antros pastraipos, taikymo sritį, ir yra reglamentuojamas tik nacionalinės teisės. Taigi Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl galimų nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių šį nacionalinį pasiūlymo etapą, suderinamumo su nurodytomis Sąjungos teisės nuostatomis.

27

Be to, kai kurios iš šių vyriausybių tvirtina, kad Bendrojo Teismo teisėjo skyrimo procedūra užbaigiama valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu priimtu sprendimu, kuriam netaikoma Teisingumo Teismo vykdoma teisėtumo kontrolė. Taigi Teisingumo Teismas juo labiau neturi jurisdikcijos nagrinėti nacionalinio pasiūlymo etapo, susijusio su tokia skyrimo procedūra.

28

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal ESS 19 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir SESV 254 straipsnio antrą pastraipą Bendrojo Teismo teisėjus bendru sutarimu skiria valstybių narių vyriausybės, pasikonsultavusios su SESV 255 straipsnyje numatytu komitetu. Pagal pastarąją nuostatą steigiamas komitetas, kuris, prieš valstybių narių vyriausybėms skiriant, kaip nurodyta SESV 253 ir 254 straipsniuose, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėją ir generalinį advokatą, pateikia nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti tas pareigas. Kaip matyti iš Sprendimo 2010/124 priede išdėstytų SESV 255 straipsnyje numatyto komiteto darbo tvarkos taisyklių 6 punkto pirmos pastraipos, į šį komitetą kreipiamasi remiantis valstybės narės vyriausybės pateiktu kandidato pasiūlymu, kurį Tarybos generalinis sekretoriatas perduoda šio komiteto pirmininkui.

29

Kartu aiškinant šias nuostatas matyti, kad, kaip savo išvados 52 ir 53 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, Bendrojo Teismo teisėjo skyrimo procedūrą sudaro trys etapai. Pirmajame etape atitinkamos valstybės narės vyriausybė pasiūlo kandidatą į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas ir perduoda šį pasiūlymą Tarybos generaliniam sekretoriatui. Antrajame etape SESV 255 straipsnyje numatytas komitetas pateikia nuomonę dėl šio kandidato tinkamumo eiti Bendrojo Teismo teisėjo pareigas, atsižvelgdamas į SESV 254 straipsnio antroje pastraipoje numatytus reikalavimus. Trečiajame etape, kuris prasideda pasikonsultavus su šiuo komitetu, valstybių narių vyriausybės per savo atstovus minėtą kandidatą paskiria Bendrojo Teismo teisėju bendru sutarimu dėl atitinkamos valstybės narės vyriausybės pasiūlymo priimtu sprendimu.

30

Darytina išvada, kad valstybės narės vyriausybės sprendimas pasiūlyti kandidatą į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjami nutarimai, yra pirmasis paskyrimo procedūros, reglamentuojamos ESS 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir SESV 254 straipsnio antroje pastraipoje, etapas. Todėl toks sprendimas patenka į šių nuostatų taikymo sritį.

31

Kaip savo išvados 24, 58 ir 59 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, nors kandidato į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas pasiūlymas, kaip ir paskyrimas, priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis pareigų, kylančių iš Sąjungos teisės, visų pirma iš ESS 19 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos ir SESV 254 straipsnio antros pastraipos (pagal analogiją žr. 2019 m. birželio 24 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas), C‑619/18, EU:C:2019:531, 52 punktą ir 2024 m. sausio 9 d. Sprendimo G. ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas), C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2024:1, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), kurių aiškinimas akivaizdžiai priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai pagal SESV 267 straipsnį (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Prokurator Generalny ir kt. (Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegija – Skyrimas), C‑508/19, EU:C:2022:201, 57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Tai, kad sprendimams dėl Bendrojo Teismo teisėjų skyrimo, kuriuos bendru sutarimu priėmė valstybių narių vyriausybių atstovai, veikiantys ne kaip Tarybos nariai, o kaip jų vyriausybių atstovai ir taip kolektyviai įgyvendinantys valstybių narių kompetenciją, netaikoma Sąjungos teismo pagal SESV 263 straipsnį vykdoma teisėtumo kontrolė (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 16 d. Nutarties Sharpston / Taryba ir valstybių narių vyriausybių atstovai (C‑685/20 P, EU:C:2021:485, 46 ir 49 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją), šiame kontekste neturi reikšmės.

33

Iš tiesų, kaip savo išvados 26 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, tai, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šių sprendimų dėl skyrimo teisėtumo, neturi įtakos jo jurisdikcijai atsakyti į prejudicinius klausimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, kuriuos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iškėlė byloje dėl nacionalinių nutarimų dėl kandidato siūlymo eiti Bendrojo Teismo teisėjo pareigas teisėtumo.

34

Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą.

35

Lietuvos vyriausybė išreiškė abejonių dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo. Visų pirma, ji nurodė, jog prašomas ESS 19 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos ir SESV 254 straipsnio antros pastraipos išaiškinimas neturi jokio ryšio su pagrindinės bylos dalyku, nes šiai bylai taikoma tik nacionalinė teisė, o pagal šią teisę prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti minėtos bylos. Be to, jos manymu, pateikti klausimai yra hipotetiniai, nes pagrindinė byla nesusijusi nei su nacionalinės procedūros dėl kandidato į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas pasiūlymo teisėtumu, nei su šios procedūros laikymusi nagrinėjamu atveju. Galiausiai atsakymas į pateiktus klausimus nebereikalingas tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų priimti sprendimą pagrindinėje byloje, nes ji neteko dalyko dėl to, kad S. L. Kalėda buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju, o tai trukdo patenkinti pareiškėjo pagrindinėje byloje reikalavimą atnaujinti pretendento eiti Bendrojo Teismo teisėjo pareigas derinimo ir siūlymo procedūras.

36

Šiuo klausimu primintina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal SESV 267 straipsnyje nustatytą procedūrą tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Infraestruturas de Portugal ir Futrifer Indústrias Ferroviárias, C‑66/22, EU:C:2023:1016, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37

Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Infraestruturas de Portugal ir Futrifer Indústrias Ferroviárias, C‑66/22, EU:C:2023:1016, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38

Nagrinėjamu atveju, visų pirma kalbant apie argumentą, grindžiamą ryšio tarp prašomo Sąjungos teisės išaiškinimo ir pagrindinės bylos nebuvimu, nes pastarajai taikytina tik nacionalinė teisė, reikia konstatuoti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 30 punkte, nacionalinis sprendimas pasiūlyti kandidatą į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas yra pirmasis paskyrimo procedūros, reglamentuojamos ESS 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir SESV 254 straipsnio antroje pastraipoje, etapas. Pagrindinė byla susijusi su nacionalinių nutarimų dėl kandidato į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas pasiūlymo teisėtumu, atsižvelgiant į šiose Sąjungos teisės nuostatose numatytus reikalavimus. Tokiomis aplinkybėmis nėra akivaizdu, kad prašomas minėtų nuostatų išaiškinimas neturi jokio ryšio su šios bylos dalyku.

39

Kalbant apie tariamą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo jurisdikcijos nagrinėti minėtą bylą nebuvimą, pakanka priminti, kad, vykstant SESV 267 straipsnyje numatytai prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrai, Teisingumo Teismui nepriklauso tikrinti, ar sprendimas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą buvo priimtas pagal nacionalines teismo veiklos organizavimo ir proceso taisykles, arba juo labiau nagrinėti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nagrinėjamas prašymas yra priimtinas pagal šias taisykles (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W. Ż. (Aukščiausiojo Teismo išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 96 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taigi Teisingumo Teismas privalo laikytis valstybės narės teismo priimto sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, jeigu šis sprendimas nepanaikintas pasinaudojant teisių gynimo priemonėmis, kurios gali būti numatytos nacionalinėje teisėje (2022 m. kovo 29 d. Sprendimo Getin Noble Bank, C‑132/20, EU:C:2022:235, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Tačiau iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad nagrinėjamu atveju sprendimas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą būtų buvęs panaikintas.

40

Be to, dėl argumento, susijusio su pateiktų klausimų hipotetiniu pobūdžiu, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Lietuvos vyriausybė, jie grindžiami prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonėmis dėl tvarkos, pagal kurią Lietuvos Respublikos kandidato siūlymo į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas nacionalinė procedūra buvo konkrečiai įgyvendinta siekiant priimti pagrindinėje byloje nagrinėjamus nutarimus dėl pasiūlymo, suderinamumo su Sąjungos teisės nuostatomis, kurias jis prašo išaiškinti. Kadangi pagrindinė byla susijusi su šių nutarimų teisėtumu atsižvelgiant į minėtas Sąjungos teisės nuostatas, pateiktuose klausimuose iškelta problema nėra hipotetinė.

41

Galiausiai dėl argumento, kad atsakymas į šiuos klausimus nebėra būtinas tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų priimti sprendimą pagrindinėje byloje, nes per tą laiką S. L. Kalėda buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju, reikia pažymėti, kad atsakydamas į 2023 m. rugsėjo 26 d. Teisingumo Teismo prašymą pateikti informacijos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad šis paskyrimas neturi įtakos pagrindinės bylos dalykui ir kad jis prašo nagrinėti savo prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Be to, pagrindinės bylos šalys neginčija, kad šis ginčas vis dar nagrinėjamas.

42

Kadangi nei iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, nei iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atsakymo į Teisingumo Teismo prašymą pateikti informacijos nematyti, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje atsiėmė skundą arba kad visi jo reikalavimai buvo visiškai patenkinti arba nebegalėjo būti patenkinti, todėl ginčas pagrindinėje byloje akivaizdžiai neteko dalyko, atsakymas į pateiktus klausimus vis dar yra būtinas, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų priimti sprendimą šioje byloje (šiuo klausimu žr. 2023 m. vasario 2 d. Sprendimo Towarzystwo Ubezpieczeń Ż (Klaidinančios standartinės draudimo sutartys), C‑208/21, EU:C:2023:64, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43

Šiomis aplinkybėmis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

44

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa ir SESV 254 straipsnio antra pastraipa turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiama valstybės narės vyriausybei, sudariusiai nepriklausomų ekspertų grupę, kuriai pavesta įvertinti kandidatus eiti Bendrojo Teismo teisėjo pareigas ir sudaryti kandidatų, atitinkančių šiose nuostatose numatytus reikalavimus, eiliškumo sąrašą, iš į šį sąrašą įtrauktų kandidatų pasiūlyti kitą, o ne aukščiausią vietą jame užėmusį kandidatą.

45

Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia reikia priminti, kad pagal ESS 19 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir SESV 254 straipsnio antrą pastraipą Bendrojo Teismo teisėjai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus.

46

Konkrečiai kalbant apie šiose nuostatose numatytą nepriklausomumo reikalavimą, reikia priminti, kad jis yra teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o ši teisė ypač svarbi, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Sąjungos teisę, ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų ESS 2 straipsnyje, tarp jų – teisinės valstybės vertybės, apsaugos garantas (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 70 ir 71 punktai ir 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Krajowa Rada Sądownictwa (Leidimas teisėjui toliau eiti pareigas), C‑718/21, EU:C:2023:1015, 61 punktas).

47

Taigi šis teismų nepriklausomumo reikalavimas, numatytas, be kita ko, ESS 19 straipsnyje, sukonkretina vieną iš pagrindinių Sąjungos ir jos valstybių narių vertybių, įtvirtintų ESS 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiama pati Sąjungos, kaip bendros teisės sistemos, tapatybė ir kurio turi laikytis tiek Sąjunga, tiek valstybės narės (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 127 ir 232 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2023 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas), C‑204/21, EU:C:2023:442, 67 punktą).

48

Kadangi nepriklausomumo reikalavimas, kurį sudaro du aspektai – nepriklausomumas siaurąja prasme ir nešališkumas (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 121 ir 122 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją), yra neatsiejamas nuo teismo funkcijos ir pagal ESS 19 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams kartu pavesta užtikrinti teisminę kontrolę Sąjungos teisės sistemoje, šis reikalavimas taikomas tiek Sąjungos lygmeniu, būtent Bendrojo Teismo teisėjams, tiek valstybių narių lygmeniu nacionaliniams teismams (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 32 ir 42 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

49

Be to, reikalavimas, kad teismas būtų įsteigtas pagal įstatymą, yra glaudžiai susijęs su nepriklausomumo reikalavimu, nes tiek vienu, tiek kitu siekiama laikytis pagrindinių teisės viršenybės ir valdžių padalijimo principų, kurie yra esminiai teisinės valstybės principai; tai yra ESS 2 straipsnyje įtvirtintos vertybės. Kiekvienas iš šių reikalavimų grindžiamas imperatyvu išsaugoti teisės subjekto pasitikėjimą teismais ir šios valdžios nepriklausomumą nuo kitų valdžios institucijų (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W. Ż. (Aukščiausiojo Teismo išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 124 punktą ir 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Išduodančiojoje valstybėje narėje pagal įstatymą įsteigtas teismas), C‑562/21 PPU ir C‑563/21 PPU, EU:C:2022:100, 56 punktą).

50

Reikalavimas, kad teismas būtų įsteigtas pagal įstatymą, dėl paties savo pobūdžio apima teisėjų skyrimo procedūrą (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 74 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), patikslinant, kad teismo nepriklausomumas vertintinas, be kita ko, pagal tai, kaip šio teismo nariai buvo paskirti (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Krajowa Rada Sądownictwa (Leidimas teisėjui toliau eiti pareigas), C‑718/21, EU:C:2023:1015, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

51

Šiuo klausimu svarbu, kad materialinės teisėjų paskyrimo sąlygos ir procedūrinė tvarka būtų tokios, kad teisės subjektams nekiltų pagrįstų abejonių dėl to, ar paskirtiems teisėjams nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jų neutralumo, kai susikerta interesai (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 71 punktą). Tam reikia, be kita ko, kad šios materialinės sąlygos ir ši procedūrinė tvarka būtų tokios, kad leistų užkirsti kelią ne tik bet kokiai tiesioginei įtakai, daromai teikiant nurodymus, bet ir netiesioginei įtakai, galinčiai pakreipti atitinkamų teisėjų sprendimus kuria nors linkme, ir pašalinti jų nepriklausomumo ar nešališkumo nebuvimo įspūdį, galintį pakenkti teisės subjektų pasitikėjimui teismais, kuris būtinas demokratinėje visuomenėje ir teisinėje valstybėje (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 29 d. Sprendimo Getin Noble Bank, C‑132/20, EU:C:2022:235, 96 ir 97 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

52

Šiomis aplinkybėmis pažeidimas, padarytas vykstant teisėjų skyrimo procedūrai atitinkamoje teismų sistemoje, gali lemti pagrindinės teisės į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą pažeidimą, kai jis yra tokio pobūdžio ir sunkumo, kad kyla realus pavojus, jog kita valdžia, visų pirma vykdomoji, gali nepagrįstai pasinaudoti diskrecija, pažeisdama viso skyrimo proceso rezultatą. Dėl tokio pažeidimo teisės subjektams kiltų pagrįstų abejonių dėl vieno ar kelių atitinkamų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo. Taip yra tuo atveju, kai pažeidžiamos pagrindinės nuostatos, kurios yra sudedamoji šios teismų sistemos steigimo ir veikimo dalis (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 75 ir 76 punktus ir 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Išduodančiojoje valstybėje narėje pagal įstatymą įsteigtas teismas), C‑562/21 PPU ir C‑563/21 PPU, EU:C:2022:100, 72 ir 73 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

53

Kalbant apie Bendrojo Teismo teisėjus, pažymėtina, kad jų skyrimo materialinės sąlygos ir procedūrinė tvarka turi leisti pašalinti bet kokias pagrįstas teisės subjektų abejones dėl to, ar šie teisėjai atitinka ESS 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir SESV 254 straipsnio antroje pastraipoje numatytus reikalavimus, kurie susiję tiek su „nepriklausomum[o] [garantijomis]“, tiek su „aukštoms teisėjo pareigoms keliam[ais] reikalavim[ais]“. Šiuo tikslu, be kita ko, būtina, kaip savo išvados 59–61 ir 65 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, užtikrinti visos Bendrojo Teismo teisėjų skyrimo procedūros vientisumą, taigi ir jos rezultatą kiekviename šią procedūrą sudarančiame etape.

54

Taigi, visų pirma dėl nacionalinio kandidato į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas pasiūlymo etapo, kuris konkrečiai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, reikia pažymėti, kad, pirma, Sąjungos teisėje nesant konkrečių nuostatų šiuo klausimu, kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje turi būti nustatyta tokio kandidato pasiūlymo procedūrinė tvarka ir dėl šios tvarkos teisės subjektams negali kilti pagrįstų abejonių dėl to, ar siūlomas kandidatas atitinka ESS 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir SESV 254 straipsnio antroje pastraipoje numatytus reikalavimus.

55

Kaip savo išvados 54 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, kiekviena valstybė narė išsaugo diskreciją numatyti kandidato į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas atrankos ir pasiūlymo procedūrą arba jos nenumatyti.

56

Šiuo klausimu pažymėtina, kad aplinkybė, jog įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios atstovai dalyvauja teisėjų skyrimo procedūroje, savaime negali sukelti teisės subjektams tokių pagrįstų abejonių (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Išduodančiojoje valstybėje narėje pagal įstatymą įsteigtas teismas), C‑562/21 PPU ir C‑563/21 PPU, EU:C:2022:100, 75 ir 76 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto nepriklausomų patariamųjų organų dalyvavimas ir pareigos motyvuoti buvimas nacionalinėje teisėje gali prisidėti prie didesnio paskyrimo procedūros objektyvumo, apribojant diskreciją, kurią gali turėti skiriančioji institucija (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 20 d. Sprendimo Repubblika, C‑896/19, EU:C:2021:311, 66 ir 71 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

57

Be to, kiek tai susiję su materialinėmis kandidatų į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas atrankos ir siūlymo sąlygomis, valstybės narės, nors ir turi didelę diskreciją jas nustatyti, vis dėlto turi užtikrinti, kad siūlomi kandidatai atitiktų nepriklausomumo ir profesinių gebėjimų reikalavimus, numatytus ESS 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir SESV 254 straipsnio antroje pastraipoje, nesvarbu, kokia procedūrinė tvarka būtų taikoma šiuo tikslu.

58

Antra, valstybių narių pasiūlytų kandidatų tinkamumo eiti Bendrojo Teismo teisėjo pareigas patikrinimas, atsižvelgiant į ESS 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir SESV 254 straipsnio antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus, taip pat priskiriamas SESV 255 straipsnyje numatyto komiteto atsakomybei.

59

Iš tiesų priimdamas nuomonę dėl šio tinkamumo šis komitetas turi patikrinti, ar siūlomas kandidatas atitinka nepriklausomumo ir profesinių gebėjimų reikalavimus, kurie pagal ESS 19 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir SESV 254 straipsnio antrą pastraipą yra būtini Bendrojo Teismo teisėjo pareigoms eiti.

60

Šiomis aplinkybėmis, kaip minėtas komitetas nurodė vienoje iš savo veiklos ataskaitų, nors atviros, skaidrios ir griežtos atrankos procedūros buvimas yra svarbus veiksnys tikrinant, ar pasiūlytas kandidatas atitinka šiuos reikalavimus, tokios procedūros nebuvimas savaime nėra pagrindas, leidžiantis abejoti tokia atitiktimi.

61

Kad atliktų tokį patikrinimą, SESV 255 straipsnyje numatytas komitetas gali, kaip nurodyta Sprendimo 2010/124 priede išdėstytų jo darbo tvarkos taisyklių 6 punkto antroje pastraipoje, paprašyti vyriausybės, pateikusios pasiūlymą, pateikti jam papildomą informaciją arba kitus duomenis, kuriuos jis mano esant reikalingus savo pasitarimams, ir ši vyriausybė pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatytą lojalaus bendradarbiavimo principą privalo jam pateikti tokią informaciją ir duomenis.

62

Trečia, užduotis užtikrinti, kad būtų laikomasi ESS 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir SESV 254 straipsnio antroje pastraipoje numatytų reikalavimų, taip pat tenka valstybių narių vyriausybėms per jų atstovus, kai jos, atsižvelgdamos į SESV 255 straipsnyje numatyto komiteto nuomonę, nusprendžia Bendrojo Teismo teisėju paskirti vienos iš šių vyriausybių pasiūlytą kandidatą. Iš tiesų paskirtas kandidatas tampa Sąjungos teisėju ir neatstovauja jį pasiūliusiai valstybei narei.

63

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad jeigu, kaip pagrindinėje byloje, valstybė narė nustato kandidatų į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas atrankos procedūrą, per kurią grupė, kurią daugiausia sudaro nepriklausomi ekspertai, turi įvertinti šiuos kandidatus ir sudaryti kandidatų, atitinkančių ESS 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir SESV 254 straipsnio antroje pastraipoje numatytus reikalavimus, eiliškumo sąrašą, vien to, kad šios valstybės narės vyriausybė nusprendė pasiūlyti į šį eiliškumo sąrašą įtrauktą kitą kandidatą, o ne aukščiausią vietą jame užėmusį kandidatą, savaime nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog šis pasiūlymas gali sukelti pagrįstų abejonių dėl to, ar siūlomas kandidatas atitinka šiuos reikalavimus.

64

Nagrinėjamu atveju iš Atrankos tvarkos aprašo 1–3, 13, 15, 19 ir 21–23 punktų matyti, kad visų pirma ši ekspertų grupė turėjo įvertinti kandidatus, atsižvelgdama į šiose nuostatose numatytus reikalavimus, kuriuos savo veiklos ataskaitose patikslino SESV 255 straipsnyje numatytas komitetas. Be to, į minėtos grupės sudarytą eiliškumo sąrašą buvo įtraukti tik tie kandidatai, kuriuos ji laikė atitinkančiais šiuos reikalavimus. Galiausiai tai, kad ta pati grupė nurodė aukščiausią vietą šiame eiliškumo sąraše užėmusį kandidatą, buvo tik rekomendacija Lietuvos vyriausybei, kuri pagal Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalį turėjo pasiūlyti kandidatą į Bendrojo Teismo teisėjus.

65

Tai, kad SESV 255 straipsnyje numatytas komitetas pateikė palankią nuomonę dėl Lietuvos vyriausybės pasiūlyto kandidato, kuris į minėtą eiliškumo sąrašą buvo įrašytas trečioje vietoje, patvirtina, kad valstybių narių vyriausybių sprendimas paskirti šį kandidatą atitinka ESS 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir SESV 254 straipsnio antroje pastraipoje numatytus reikalavimus.

66

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: ESS 19 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa ir SESV 254 straipsnio antra pastraipa turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiama valstybės narės vyriausybei, sudariusiai nepriklausomų ekspertų grupę, kuriai pavesta įvertinti kandidatus eiti Bendrojo Teismo teisėjo pareigas ir sudaryti kandidatų, atitinkančių šiose nuostatose numatytus reikalavimus, eiliškumo sąrašą, iš į šį sąrašą įtrauktų kandidatų pasiūlyti kitą, o ne aukščiausią vietą eiliškumo sąraše užėmusį kandidatą, jeigu siūlomas kandidatas atitinka šiuos reikalavimus.

67

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

ESS 19 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa ir SESV 254 straipsnio antra pastraipa

turi būti aiškinamos taip:

pagal jas nedraudžiama valstybės narės vyriausybei, sudariusiai nepriklausomų ekspertų grupę, kuriai pavesta įvertinti kandidatus eiti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjo pareigas ir sudaryti kandidatų, atitinkančių šiose nuostatose numatytus reikalavimus, eiliškumo sąrašą, iš į šį sąrašą įtrauktų kandidatų pasiūlyti kitą, o ne aukščiausią vietą eiliškumo sąraše užėmusį kandidatą, jeigu siūlomas kandidatas atitinka šiuos reikalavimus.