–

Prokuratura Okręgowa w Warszawie, atstovaujamos A. Bortkiewicz,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir S. Żyrek,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos K. Herrmann ir P. J. O. Van Nuffel,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio, taip pat teisinio saugumo, galutinių sprendimų neskundžiamumo, proporcingumo ir procesinės autonomijos principų išaiškinimo.

2

Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant bylas dėl keturių galutinių teismo nuosprendžių, kuriais KB, RZ, AN ir CG buvo skirtos bausmės, vykdymo.

3

1997 m. birželio 6 d.ustawa – Kodeks karny wykonawczy (Įstatymas dėl Bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo) (Dz. U., 2023, 127 pozicija; toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta:

„1.   Vykdymo procesas pradedamas nedelsiant po to, kai nuosprendis tampa vykdytinas.

2.   Nuosprendis ar nutartis, priimta pagal 1997 m. birželio 6 d.ustawa – Kodeks postępowania karnego [(Įstatymas dėl Baudžiamojo proceso kodekso) (Dz. U., 2022, 1375 pozicija)] 420 straipsnį dėl konfiskavimo ar daiktinių įrodymų, tampa vykdytini tuomet, kai tampa galutiniai, jei įstatyme nenumatyta kitaip.“

4

Bausmių vykdymo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Nuosprendį vykdanti institucija ir bet kuris asmuo, kuriam nuosprendis turi tiesioginės įtakos, gali prašyti jį priėmusio teismo išsklaidyti bet kokias abejones dėl nuosprendžio vykdymo arba prieštaravimus dėl bausmės apskaičiavimo. Teismo nutartis gali būti skundžiama.“

5

Šio kodekso 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Teismas nutraukia vykdymo procesą suėjus nuosprendžio vykdymo senaties terminui, nuteistajam mirus ar dėl bet kurios kitos priežasties, dėl kurios toks procesas negalimas.“

6

2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) KB buvo skirta dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė (jos vykdymą atidedant) ir bauda už tai, kad 2022 m. kovo 1–2 d. socialiniame tinkle Twitter ji viešai įžeidė Lenkijos Respublikos Prezidentą (byla C‑114/23).

7

To paties teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu RZ buvo skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė (jos vykdymą atidedant), taip pat bauda už tai, kad paskatino kitą asmenį nepalankiai disponuoti savo turtu, siekdamas finansinės naudos (byla C‑115/23).

8

2023 m. vasario 9 d. to teismo nuosprendžiu AN buvo skirta subendrinta vienuolikos mėnesių laisvės apribojimo bausmė už dvi kompiuterinio sukčiavimo veikas (byla C‑132/23).

9

Šie trys nuosprendžiai buvo priimti vieno teisėjo sudėties teismo; bylose C‑114/23 ir C‑132/23 juos priėmė teisėja LM, o byloje C‑115/23 – teisėjas OP. Jie nebuvo apskųsti, todėl tapo galutiniai.

10

2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu Sąd Apelacyjny w Warszawie (Varšuvos apeliacinis teismas, Lenkija) nuteisė CG aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už fizinį ir psichinį smurtą prieš kūdikį (byla C‑160/23). Šis nuosprendis, kurį priėmė trijų teisėjų – JL, KS ir MP – sudėties apeliacinės instancijos teismas, taip pat tapo galutinis.

11

Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, turi priimti sprendimą dėl šio sprendimo 6–10 punktuose nurodytų keturių galutinių nuosprendžių vykdymo.

12

Tas nacionalinis teismas pabrėžia, kad tiek Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas) teisėjai LM ir OP, nagrinėjantys bylas vienasmeniškai, tiek trys Sąd Apelacyjny w Warszawie (Varšuvos apeliacinis teismas) teisėjai JL, KS ir MP (toliau kartu – aptariami teisėjai) buvo paskirti Lenkijos Respublikos Prezidento sprendimais Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija), kurios sudėtis nustatyta 2017 m. gruodžio 8 d.ustawa o zmianie ustawy o Krajowej Radzie Sądownictwa oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teisėjų tarybos įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai; Dz. U., 2018, 3 pozicija), teikimu. Neginčijama, kad ši institucija nėra nepriklausoma.

13

Vadinasi, teismas, kurį sudaro teisėjas, paskirtas pagal ankstesniame punkte nurodytą įstatymą sudarytos sudėties Nacionalinės teismų tarybos teikimu, nėra tinkamai sudarytas, todėl jo negalima laikyti nepriklausomu ir nešališku, kaip tai suprantama, visų pirma, pagal Chartijos 47 straipsnį.

14

Be to, prašyme priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑160/23 nacionalinis teismas nurodo, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) jau yra panaikinęs kelis Sąd Apelacyjny w Warszawie (Varšuvos apeliacinis teismas) sudėties, kurioje buvo teisėjas JL, apeliacine tvarka priimtus nuosprendžius (taip pat ir byloje, kurioje jis posėdžiavo kartu su teisėjais KS ir MP). Tais atvejais Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) atkreipė dėmesį į teisėjo JL paskyrimo aplinkybes, jo ryšius su politine valdžia ir jo, kaip įgaliotinio bendrosios kompetencijos teismų teisėjų drausmės klausimais, veiklą. Tai pasakytina ir apie teisėją KS. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) atsižvelgė į neteisėtą teisėjo MP paskyrimą ir jo vykdytą veiklą Nacionalinėje teisėjų taryboje, kuria buvo tariamai pažeistas teismų ir teisėjų nepriklausomumas.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagal Lenkijos teisę, aiškinamą atsižvelgiant į Sąjungos teisę ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją, baudžiamąsias bylas iš esmės nagrinėjantiems teismams leidžiama nagrinėti ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio reikalavimų nesilaikymu grindžiamą prieštaravimą, kurį gali pateikti kaltinamasis, kitos proceso šalys ir pats teismas. Tačiau nagrinėjamu atveju keturiose baudžiamosiose bylose, kuriose buvo priimti galutiniai nuosprendžiai, dėl kurių buvo pradėti vykdymo procesai pagrindinėje byloje, tokio prieštaravimo nebuvo nurodyta ir aptariami teisėjai nenagrinėjo, ar šių reikalavimų buvo laikomasi.

16

Šiomis aplinkybėmis tas teismas mano, kad būtina nustatyti, ar pagal Sąjungos teisę šių reikalavimų laikymąsi galima patikrinti (prireikus ex officio) vėlesniame, visų pirma – nuosprendžio vykdymo procese. Minėtas teismas mano, kad taip turi būti.

17

Taigi nagrinėjamu atveju tas teismas turėtų konstatuoti, kad galutinių nuosprendžių, dėl kurių jame vyksta vykdymo procesai, nėra priimta, nes buvo pažeistos aptariamų teisėjų skyrimo sąlygos. Tokiu atveju jis turėtų nutraukti šiuos procesus, o dėl KB, RZ, AN ir CG baudžiamosios atsakomybės turėtų būti sprendžiama iš naujo.

18

Šiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

19

2023 m. balandžio 4 ir 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimais bylos C‑114/23, C‑115/23, C‑132/23 ir C‑160/23 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas teismo sprendimas.

20

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė šiuos prašymus nagrinėti pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnyje numatytą pagreitintą procedūrą. Grįsdamas savo prašymus jis nurodė, kad pagrindinės bylos susijusios su baudžiamąja teise ir pagrindinėmis teisėmis, o viešasis interesas reikalauja, jog nusikalstamas veikas padarę asmenys būtų nedelsiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

21

Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu arba išimties tvarka savo iniciatyva Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, gali nuspręsti nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal pagreitintą procedūrą, jeigu dėl bylos pobūdžio reikia, kad ji būtų greitai išnagrinėta.

22

Pagal suformuotą jurisprudenciją tokia pagreitinta procedūra yra procesinė priemonė, skirta reaguoti į ypatingos skubos situaciją (2021 m. kovo 2 d. Sprendimo A. B. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – Skundas), C‑824/18, EU:C:2021:153, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

23

Šioje byloje 2023 m. balandžio 4 ir 18 d. Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinę advokatę, nusprendė netenkinti šio sprendimo 20 punkte nurodytų prašymų. Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė konkrečių su pagrindinių vykdymo procesų aplinkybėmis susijusių motyvų, dėl kurių būtų reikėję kuo greičiau išnagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Be to, tai, kad pagrindinės bylos susijusios su baudžiamąja teise, savaime nepateisina jų nagrinėjimo pagreitinta tvarka (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Prokuratura Rejonowa w Mińsku Mazowieckim ir kt., C‑748/19–C‑754/19, EU:C:2021:931, 26 punktą). Galiausiai, vien teisės subjektų suinteresuotumas, nors ir teisėtas, kuo greičiau nustatyti iš Sąjungos teisės kylančių teisių apimtį neįrodo išimtinės aplinkybės egzistavimo (2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Phoenix Contact, C‑44/21, EU:C:2022:309, 16 punktas).

24

Kai 2023 m. balandžio 4 d. Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paprašė pateikti informacijos, nacionalinis teismas, be kita ko, išsamiai paaiškino savo vaidmenį vykdymo procese. Tas teismas nurodė turintis jurisdikciją imtis Bausmių vykdymo kodekse numatytų priemonių dėl Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas) baudžiamosiose bylose priimtų galutinių nuosprendžių. Tas priemones sudaro, pirma, bausmės vykdymo tvarka, antra, nuteistojo pristatymas į įkalinimo įstaigą (dalyvaujant policijos pareigūnams) paskirtai bausmei atlikti, trečia, nuosprendžio dalies, kurioje nuteistasis įpareigojamas sumokėti teismo išlaidas į valstybės biudžetą, vykdymas, ketvirta, prireikus prašymo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nagrinėjimas ir, penkta, arešto orderio išdavimas nuteistojo paieškai, jeigu jis pasislėptų.

25

Lenkijos vyriausybė iš esmės teigia, kad valstybių narių teismų sistemos organizavimo problematika priklauso išimtinei jų kompetencijai ir nepatenka į materialinę Sąjungos teisės taikymo sritį.

26

Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso šių valstybių narių kompetencijai, ją įgyvendindamos valstybės narės turi laikytis iš Sąjungos teisės joms kylančių įpareigojimų, ir tai pasakytina, be kita ko, apie nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su sprendimų dėl teisėjų skyrimo priėmimu, o tam tikrais atvejais – nuostatas, susijusias su teismine kontrole, taikytina vykdant tokias skyrimo procedūras (2024 m. sausio 9 d. Sprendimo G. ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas), C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2024:1, 57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

27

Be to, iš prejudicinių klausimų formuluotės aiškiai matyti, kad jie susiję ne su Lenkijos, o su Sąjungos teisės nuostatų ir bendrųjų principų aiškinimu.

28

Vadinasi, Teisingumo Teismas turi jurisdikciją spręsti dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą.

29

Prokuratura Okręgowa w Warszawie (Varšuvos apygardos prokuratūra, Lenkija) ir Lenkijos vyriausybė ginčija šių prašymų priimtinumą, iš esmės motyvuodamos tuo, kad atsakymas į prejudicinius klausimus nėra būtinas.

30

Varšuvos apygardos prokuratūra iš esmės teigia, kad vykdymo proceso pagrindinėje byloje tikslas – įvykdyti galutinį nuosprendį baudžiamojoje byloje, o ne išspręsti ginčą, kad būtų priimtas sprendimas iš esmės. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kaip vykdymo klausimus sprendžiančiam teismui, vykdytinų galutinių nuosprendžių turinys privalomas ir teismas neturi jurisdikcijos tikrinti jų teisėtumo.

31

Lenkijos vyriausybė iš esmės teigia, kad prejudiciniai klausimai yra hipotetiniai. Prašymuose priimti prejudicinį sprendimą nereiškiama jokio ypatingo susirūpinimo dėl pagrindinėse bylose nagrinėjamus galutinius nuosprendžius priėmusių teismų nepriklausomumo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui abejonių kyla tik dėl to, kad aptariami teisėjai buvo paskirti institucijos, kurios pusę narių išrinko įstatymų leidžiamoji valdžia, teikimu. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad savaime toks paskyrimas negali reikšti teisės į nepriklausomą, nešališką ir pagal įstatymą įsteigtą teismą pažeidimo.

32

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, suteikianti Teisingumo Teismui galimybę pateikti nacionaliniams teismams Sąjungos teisės išaiškinimą, būtiną priimti sprendimams jų nagrinėjamose bylose, ir kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas ne dėl to, kad būtų suformuluotos patariamosios nuomonės bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais, o dėl to, kad reikia veiksmingai išspręsti ginčą (2024 m. sausio 9 d. Sprendimo G. ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas), C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2024:1, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Kaip matyti iš pačios SESV 267 straipsnio formuluotės, prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti „būtinas“, kad jį pateikęs teismas galėtų „priimti sprendimą“ nagrinėjamoje byloje (2024 m. sausio 9 d. Sprendimo G. ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas), C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2024:1, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Teisingumo Teismas yra priminęs, kad iš SESV 267 straipsnio formuluotės ir jo sistemos matyti, jog prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra, be kita ko, grindžiama prielaida, kad nacionaliniuose teismuose iš tiesų nagrinėjama byla, kurioje jie turi priimti sprendimą, galimai atsižvelgdami į prejudicinį sprendimą (2024 m. sausio 9 d. Sprendimo G. ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas), C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2024:1, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktų paaiškinimų matyti, kad jis turi priimti sprendimą procese dėl galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių, kurie nebegali būti skundžiami, vykdymo. To teismo teigimu, šiuos nuosprendžius priėmusio teismo sudėtį buvo galima patikrinti pagrindinėje baudžiamojoje byloje, o ši, kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, skiriasi nuo vykdymo proceso.

36

Vis dėlto, atsižvelgiant į to nacionalinio pateiktą informaciją, matyti, kad tokia kontrolė šių nuosprendžių vykdymo etape negalima. Tas teismas nenurodo jokios Lenkijos proceso teisės nuostatos, pagal kurią jis turėtų jurisdikciją tikrinti tų nuosprendžių atitiktį, be kita ko, Sąjungos teisei. Be to, remiantis šio teismo paaiškinimais, pateiktais atsakant į šio sprendimo 24 punkte nurodytą prašymą pateikti informacijos, jo jurisdikcija tokių nuosprendžių vykdymo etape apsiriboja Bausmių vykdymo kodekse numatytų priemonių taikymu.

37

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal Lenkijos teisės normas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi jurisdikcijos vertinti, ar teismo, priėmusio galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių vyksta jo nagrinėjamas vykdymo procesas, sudėtis yra teisėta visų pirma pagal Sąjungos teisę.

38

Šiose sujungtose bylose keliami klausimai iš esmės pateikti dėl etapo iki šių vykdymo procesų, kuris buvo galutinai užbaigtas ir skiriasi nuo šių vykdymo procesų. Todėl šie prejudiciniai klausimai neatitinka poreikio priimti sprendimą pagrindinėse bylose, o jais siekiama, kad Teisingumo Teismas pateiktų bendrą įvertinimą, nors to nereikia tose byloje (pagal analogiją žr. 2024 m. sausio 9 d. Sprendimo G. ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas), C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2024:1, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39

Vadinasi, šie klausimai peržengia Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnį suteiktos jurisdikcijos ribas (pagal analogiją žr. 2024 m. sausio 9 d. Sprendimo G. ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas), C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2024:1, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nurodyti prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtini.

41

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) 2023 m. vasario 18 d. (C‑114/23 ir C‑115/23), 2023 m. kovo 6 d. (C‑132/23) ir 2023 m. kovo 14 d. (C‑160/23) nutartimis pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtini.