–

PR, atstovaujamo Rechtsanwälte U. Karpenstein ir R. Sangi,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir N. Scheffel,

–

Estijos vyriausybės, atstovaujamos M. Kriisa,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir M. H. S. Gijzen,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos H. Leppo,

–

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos M. Bishop ir T. Haas,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Carpus Carcea, C. Georgieva ir M. Kellerbauer,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 229, 2014, p. 1), iš dalies pakeisto 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1904 (OL L 259 I, 2022, p. 3) (toliau – Reglamentas Nr. 833/2014), 5n straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant GM ir ON (Berlyne (Vokietija) esančio buto, priklausančio Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui, įgijėjų) ginčą su PR (Vokietijoje dirbančiu notaru) dėl to, kad pastarasis atsisakė patvirtinti ir vykdyti šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, motyvuodamas tuo, kad negali būti atmesta tai, jog toks patvirtinimas pažeistų Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį, pagal kurią draudžiama teikti teisinio konsultavimo paslaugas Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims.

3

2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 6), iš dalies pakeisto 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 476/2014 (OL L 137, 2014, p. 1), 2 straipsnyje numatyta:

„1.   Įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

2.   Nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai.“

4

Reglamento Nr. 833/2014 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

5

Reglamento Nr. 833/2014 5aa straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorį su:

6

Šio reglamento 5n straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta:

„1.   Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti apskaitos, audito, įskaitant teisės aktų nustatytą auditą, buhalterijos ir konsultavimo mokesčių klausimais paslaugas arba verslo ir valdymo konsultacijų ar viešųjų ryšių paslaugas:

2.   Draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai teikti architektūros ir inžinerijos, teisinio konsultavimo paslaugas ir IT konsultavimo paslaugas:

<…>

6.   1 ir 2 dalys netaikomos paslaugų, kurios yra griežtai būtinos siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti teismo, administracinėmis ar arbitražo procedūromis valstybėje narėje, arba pripažinti valstybėje narėje priimto teismo ar arbitražo sprendimą arba užtikrinti jo vykdymą, teikimui, su sąlyga, kad tokių paslaugų teikimas yra suderinamas su šio reglamento ir [Reglamento Nr. 269/2014] tikslais.“

7

2022 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2022/1909, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 259 I, 2022, p. 122), 5 ir 8–10 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

8

Reglamento 2022/1904 2, 19 ir 22 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

<…>

9

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Bürgerliches Gesetzbuch (Civilinis kodeksas, toliau – BGB) 311b straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį turi patvirtinti notaras.

10

Pagal BGB 873 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimui reikalingas abiejų šalių sutikimas dėl šio perleidimo ir perleidimo įregistravimas nekilnojamojo turto registre.

11

Iš BGB 925 straipsnio 1 dalies matyti, kad toks susitarimas iš principo turi būti deklaruojamas notarui.

12

Pagal BGB 925a straipsnį notaras gali priimti susitarimą apie nuosavybės teisės perleidimą, tik jeigu jam pateikiamas pirkimo-pardavimo sutarties dokumentas.

13

Pagal 1969 m. rugpjūčio 28 d.Beurkundungsgesetz (Dokumentų tvirtinimo įstatymas, BGBl. 1969 I, p. 1513), iš dalies pakeisto 2022 m. liepos 15 d. įstatymu (BGBl. 2022 I, p. 1146), 4 straipsnį notaras turi atsisakyti tvirtinti dokumentą, jeigu tvirtinimas yra nesuderinamas su jo pareigomis, ypač kai jo prašoma prisidėti prie veiksmų, kuriais akivaizdžiai siekiama neteisėto ar nesąžiningo tikslo.

14

Pagal Dokumentų tvirtinimo įstatymo, iš dalies pakeisto 2022 m. liepos 15 d., 17 straipsnio 1 dalį notaras privalo informuoti šalis apie atitinkamo sandorio teisinę galią.

15

Pagal 1961 m. vasario 24 d.Bundesnotarordnung (Federalinis notariato kodeksas, BGBl. 1961 I, p. 97), iš dalies pakeisto 2022 m. liepos 15 d. įstatymu (BGBl. 2022 I, p. 1146) (toliau – BNotO), 1 straipsnį notaras yra nepriklausomas valstybės pareigūnas, atsakingas už teisinių sandorių tvirtinimą ir kitas užduotis prevencinio teisingumo vykdymo srityje.

16

BNotO 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra ne vienos šalies atstovas, o nepriklausomas ir nešališkas visų suinteresuotųjų šalių kuratorius. Pagal šio 14 straipsnio 2 dalį notaras turi atsisakyti atlikti notarinius veiksmus, jeigu jų atlikimas yra nesuderinamas su jo tarnybinėmis pareigomis.

17

BNotO 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad notaras be pakankamos priežasties negali atsisakyti patvirtinti dokumento, o jo 2 dalyje – kad notaro atsisakymą patvirtinti dokumentą galima skųsti.

18

Pagal pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1994 m. gegužės 26 d.Grundbuchordnung (Nekilnojamojo turto kodeksas) (BGBl. 1994 I, p. 1114) 29 straipsnio 1 dalį registracija nekilnojamojo turto registre gali būti atliekama, tik jeigu registracijai reikalingi teisiniai sandoriai yra patvirtinti oficialiais arba oficialiai patvirtintais dokumentais.

19

Vokietijos piliečiai GM ir ON ketino įsigyti butą Berlyne esančiame daugiabutyje. Šis butas įregistruotas Berlyno Šionebergo (Vokietija) nekilnojamojo turto registre, kurį tvarko Amtsgericht Schöneberg (Šionebergo apylinkės teismas, Vokietija). Šio registro duomenimis, nuo 2013 m. šio buto savininkė yra Rusijoje įregistruota ir buveinę Maskvoje (Rusija) turinti bendrovė Visit-Moscow Ltd.

20

Dėl šio sandorio sudarymo GM, ON ir Visit-Moscow kreipėsi į Berlyne dirbantį notarą PR ir paprašė parengti autentišką pirkimo-pardavimo sutartį pagal jų nurodymus dėl parduodamo daikto, pardavimo kainos ir kitų sutartinių sąlygų. Be to, jie jo paprašė taip patvirtintą sutartį įvykdyti, t. y. įregistruoti nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į atitinkamą butą perleidimą GM ir ON, panaikinti šiam butui tenkančius suvaržymus, taip pat deponuoti už pardavimą gautas lėšas sąlyginio deponavimo sąskaitoje ir pervesti jas Visit-Moscow.

21

2022 m. gruodžio 15 d. raštu PR informavo GM, ON ir Visit-Moscow, kad laikinai atsisako patvirtinti minėtą sutartį, nes negali atmesti galimybės, kad jos patvirtinimas pažeidžia Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą draudimą teikti teisinio konsultavimo paslaugas Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims.

22

PR netenkino GM, ON ir Visit-Moscow skunde dėl minėto atsisakymo pateikto prašymo persvarstyti šį atsisakymą ir pagal taikytinas taisykles perdavė šį skundą Landgericht Berlin (Berlyno apygardos teismas, Vokietija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

23

Pirma, šis teismas mano, kad būtina nustatyti, ar notaro atliekamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimas pažeidžia Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies b punkte numatytą draudimą, jeigu pardavėjas yra Rusijoje įsteigtas juridinis asmuo.

24

Šiuo klausimu minėtas teismas visų pirma pažymi, kad keletas argumentų prieštarauja tam, kad šis draudimas būtų taikomas tokiam tvirtinimui.

25

Konkrečiai kalbant, notaras vykdo oficialias pareigas, o ne teikia paslaugas. Jis yra nepriklausomas valstybės pareigūnas, kuriam pavesta tvirtinti teisinius sandorius ir atlikti kitas užduotis prevencinio teisingumo vykdymo srityje. Vykdydamas šias pareigas notaras yra ne vienos ar kitos šalies atstovas, o nepriklausomas ir nešališkas visų šalių kuratorius. Jis vykdo valstybės jam patikėtus, su viešosiomis paslaugomis susijusius uždavinius, kuriuos valstybė – nesant tokio perdavimo – turėtų vykdyti per savo įstaigas. Todėl notaras yra ne paslaugų teikėjas, teikiantis paslaugas civilinės teisės reglamentuojamais sutartiniais pagrindais, o valstybės pareigūnas, šalių prašymu vykdantis užduotis (pavyzdžiui, nešališkai informuoti susitariančias šalis apie atitinkamo sandorio teisinę galią), kurios grindžiamos viešąja teise. Viešosios valdžios prerogatyvos, į kurias įeina notaro funkcija, pasireiškia tuomet, kai notaras dėl įstatyme numatytos priežasties atsisako tvirtinti sutartį.

26

Be to, net jeigu notarų veikla turėtų būti laikoma „paslaugomis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį, tokiai veiklos rūšiai, kuri yra būtina registracijai nekilnojamojo turto registre atlikti, pagal šio reglamento 5n straipsnio 6 dalį turėtų būti netaikomas draudimas teikti teisinio konsultavimo paslaugas Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims – tokia išimtis taikoma teikiant paslaugas, kurios yra griežtai būtinos siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti teismo, administracinėmis ar arbitražo procedūromis valstybėje narėje. Pagal Vokietijos teisę registracija nekilnojamojo turto registre yra būtina siekiant nustatyti ir įgyti teisę į nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registro tvarkymas, patikėtas specialiems apylinkės teismų skyriams ir reglamentuojamas teismo proceso taisyklių, yra teismo procesas ar bent administracinė procedūra, per kurią notarai vaidina pagrindinį vaidmenį. Prašymas įregistruoti šiame registre galioja, tik jeigu atitinkamą teisinį sandorį patvirtina oficialūs arba oficialiai patvirtinti dokumentai. Tai reiškia, kad norint padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre notaro dalyvavimas paprastai yra būtinas.

27

Kadangi Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims nedraudžiama disponuoti nekilnojamuoju turtu arba jį naudoti verslui, šia nuostata siekiamam tikslui neprieštarauja tai, kad šiems asmenims ir toliau leidžiama naudotis registravimo nekilnojamojo turto registre procedūra.

28

Galiausiai, net jeigu notarų veikla turėtų būti laikoma susijusia su teisinio konsultavimo paslauga, kuriai taikomas šio 5n straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas, ir jai negali būti taikoma šio 5n straipsnio 6 dalyje numatyta šio draudimo išimtis, yra svarbių požymių, kad minėtas draudimas neapima notaro dalyvavimo sudarant nekilnojamojo turto pardavimo sutartis.

29

Pagal Vokietijos įstatymus, norint perleisti nuosavybės teisę į Vokietijoje esantį butą, reikia ne tik įregistruoti pirkėją nekilnojamojo turto registre, bet ir abiem šalims sudaryti susitarimą dėl nuosavybės teisės perleidimo; toks perleidimas iš principo turi būti deklaruojamas pas notarą. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį turi patvirtinti notaras. Taigi, jeigu Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas būtų taikomas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimui, Rusijoje įsteigti juridiniai asmenys teisiškai ir faktiškai netektų bet kokios galimybės disponuoti savo turtu, nes notaro dalyvavimas perleidžiant nekilnojamąjį turtą yra būtinas. Tai būtų rimtas šių asmenų pagrindinės teisės į nuosavybę pažeidimas.

30

Europos Komisijos tarnybos yra paskelbusios dokumentą „Provision of Services – Frequently asked questions concerning sanctions adopted following Russia’s military aggression against Ukraine and Belarus’ involvement in it“ („Paslaugų teikimas – Dažniai užduodami klausimai dėl sankcijų, priimtų po Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimo joje“, 2022 m. gruodžio 21 d. versija). Šiame dokumente Komisijos tarnybos išreiškė nuomonę, kad Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalis taikoma notariniams veiksmams, kurie atliekami Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims. Nors šis dokumentas nėra privalomas, dėl jo kyla netikrumas, kaip teisingai aiškinti šią nuostatą.

31

Antra, jeigu būtų nuspręsta, kad notaro atliekamas Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimas nepažeidžia Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies b punkte numatyto draudimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar vertėjo žodžiu, kuris pagal įstatymą turi užtikrinti vertimą į vokiečių kalbą šios kalbos nemokančiai šaliai tokio tvirtinimo metu, paslaugos pažeidžia šioje nuostatoje numatytą draudimą, kai šios paslaugos teikiamos tokio juridinio asmens atstovams.

32

Galiausiai, trečia, pirmesniame punkte nurodytu atveju tam teismui kyla abejonių dėl to, ar papildomos užduotys, kurias paprastai atlieka notaras, siekdamas užtikrinti tokios pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą po jos patvirtinimo, pažeidžia Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies b punkte numatytą draudimą, jeigu pardavėjas yra Rusijoje įsteigtas juridinis asmuo.

33

Šiomis aplinkybėmis Landgericht Berlin (Berlyno apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

34

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad:

taikomas šioje nuostatoje numatytas draudimas teikti tokiam juridiniam asmeniui teisinio konsultavimo paslaugas.

35

Pirma, kiek tai susiję su valstybės narės notaro atliekamu nekilnojamojo turto, esančio šios valstybės narės teritorijoje ir priklausančio Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui, pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimu, pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies b punktą „[d]raudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti <…> teisinio konsultavimo paslaugas <…> Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms“.

36

Visų pirma, konkrečiau kalbant apie šioje nuostatoje vartojamą sąvoką „teisinio konsultavimo paslaugos“, pasakytina, kad ji neapibrėžta nei šioje, nei jokioje kitoje Reglamento Nr. 833/2014 nuostatoje.

37

Kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, sąvokų, kurių apibrėžtis Sąjungos teisėje nepateikiama, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma pagal įprastą jų reikšmę bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į jų vartojimo kontekstą ir teisinio reglamentavimo, kuriame jos vartojamos, tikslus (šiuo klausimu žr. 2024 m. balandžio 30 d. Sprendimo Trade Express-L ir DEVNIA TSIMENT, C‑395/22 ir C‑428/22, EU:C:2024:374, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38

Sąvoka „teisinis konsultavimas“ pagal įprastą reikšmę bendrinėje kalboje paprastai reiškia nuomonę teisės klausimu. Sąvoka „teisinis konsultavimas“, vartojama Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje kartu su sąvoka „paslaugos“, reiškia ekonominio pobūdžio veiklos – kuri grindžiama paslaugų teikėjo ir jo kliento santykiais, kurios tikslas yra teikti teisines nuomones ir kuria paslaugų teikėjas teikia nuomones teisiniais klausimais jų prašantiems asmenims – vykdymą.

39

Tokį sąvokos „teisinio konsultavimo paslaugos“ supratimą patvirtina Reglamento 2022/1904 19 konstatuojamoji dalis, kurioje nurodyta, kad šios paslaugos apima „teisinių konsultacijų teikimą klientams ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose, įskaitant komercinius sandorius, susijusiose su teisės taikymu ar aiškinimu, dalyvavimą su klientais arba jų vardu komerciniuose sandoriuose, derybose ir kituose reikaluose su trečiosiomis šalimis, taip pat teisinių dokumentų rengimą, vykdymą ir tikrinimą“.

40

Pirmosios dvi šioje konstatuojamojoje dalyje paminėtos veiklos rūšys iš tiesų susijusios su paslaugų teikėjo ir jo „kliento“ santykiais ir parodo šio paslaugų teikėjo vaidmenį, nes jis padeda klientui ir jį konsultuoja, veikdamas pastarojo interesais, dėl jo sandorių su trečiaisiais asmenimis teisinių aspektų. Toje konstatuojamojoje dalyje paminėta trečiosios rūšies veikla, kurią sudaro „teisinių dokumentų rengimas, vykdymas ir tikrinimas“, savo ruožtu susijusi su veikla, kuri yra papildoma šių dviejų pirmųjų veiklos rūšių atžvilgiu.

41

Taigi veikla, kurią apibūdina „teisinio konsultavimo paslaugų“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį, aiškiai skiriasi nuo veiklos, kurią gali tekti vykdyti valdžios institucijoms ar bet kuriam kitam subjektui, kuriam valstybė pavedė, kontroliuojant šioms institucijoms, vykdyti bendrojo intereso užduotį ir kuriam šiuo tikslu suteikti tam tikri privalomi įgaliojimai piliečių atžvilgiu. Šių institucijų užduotis nėra teikti paslaugas, kurias sudaro nuomonių teisės klausimais teikimas asmenims, siekiant remti ar ginti konkrečius šių asmenų interesus.

42

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal Vokietijos teisę Vokietijoje esančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai būtinai reikalingas notaro, kaip nepriklausomo valstybės pareigūno, dalyvavimas tam, kad ši sutartis įgytų viešai patvirtinto dokumento statusą. Šiuo patvirtinimu notaras, uždėdamas oficialų antspaudą su jį paskyrusios federalinės žemės herbu, pagrindžia minėtos sutarties teisėtumą. Toks dalyvavimas sutarties šalių prašymu yra vienas iš su viešosiomis paslaugomis susijusių uždavinių, kuriuos valstybė patikėjo notarams ir kuriuos, nesant tokio perdavimo, turėtų vykdyti per savo įstaigas. Vykdant šį uždavinį, notarams suteikiami privalomi įgaliojimai, nes jie gali atsisakyti patvirtinti tokią sutartį įstatyme numatytais pagrindais.

43

Be to, kaip savo išvados 43 ir 44 punktuose taip pat pažymėjo generalinė advokatė, panašu, kad notaro dalyvavimas apsiriboja atitinkamos pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimu arba – tam tikrais atvejais – atsisakymu patvirtinti šią sutartį, kad visiškai nepriklausomai ir nešališkai atliktų jam tenkančią teisinę pareigą; be šio patvirtinimo, jis neteikia teisinių konsultacijų, skirtų konkretiems šalių interesams ginti.

44

Todėl panašu, kad tokio tvirtinimo atveju notaras veikia ne siekdamas ginti konkrečius vienos ar kitos šalies ar abiejų atitinkamų šalių interesus, o nešališkai, išlaikydamas vienodą atstumą šių šalių ir jų atitinkamų interesų atžvilgiu, vien įstatymo ir teisinio saugumo interesais. Atsižvelgiant į konkrečias teisinių sandorių notarinio tvirtinimo procedūros sąlygas ir su oficialiai patvirtintais sandoriais siejamas teisines pasekmes Vokietijos teisės sistemoje, paminėtas šio sprendimo 42 ir 43 punktuose, panašu, kad šis patvirtinimas neatitinka šio sprendimo 38 punkte nurodytos veiklos.

45

Darytina išvada, kad – kaip savo išvados 35, 37–39, 41–43 ir 47 punktuose iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, ir su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, – notaro atliekamas Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimas, koks nurodytas šio sprendimo 42 ir 43 punktuose, nepatenka į Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „teisinio konsultavimo paslaugos“, taigi ir į šios nuostatos b punkte nurodyto draudimo teikti tokias paslaugas tokiam juridiniam asmeniui taikymo sritį.

46

Be to, tokį pažodinį Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies aiškinimą patvirtina šios nuostatos ir šio reglamento norminis kontekstas.

47

Kaip savo išvados 53–55 ir 60–64 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, viena vertus, Reglamento Nr. 833/2014 5aa straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti sudarant bet kokį sandorį su juridiniais asmenimis, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, įskaitant kriterijus, kad asmuo yra įsteigtas Rusijoje ar už Sąjungos ribų, kad yra įtrauktas į šio reglamento XIX priede pateiktą Rusijos valstybės valdomų įmonių sąrašą, kad yra kontroliuojamas Rusijos valstybės ar kad Rusijos valstybei jame priklausanti dalis yra daugiau kaip 50 % arba kad jis palaiko glaudžius ryšius su šia valstybe ar šiame priede nurodytais subjektais. Vis dėlto nei šioje, nei jokioje kitoje šio reglamento nuostatoje nenumatyta bendro draudimo dalyvauti sudarant sandorį su juridiniu asmeniu vien dėl to, kad jis įsteigtas Rusijoje, ar draudimo perleisti Sąjungos teritorijoje esantį ir tokiam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

48

Kita vertus, nors Reglamente Nr. 269/2014 asmenims, atsakingiems už veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, taip pat su jais susijusiems asmenims ir subjektams, numatytos ribojamosios priemonės, jo 2 straipsnyje nustatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas ir draudimas sudaryti galimybę naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais taikomi tik tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir įstaigoms, kurių baigtinis sąrašas pateiktas šio reglamento I priede.

49

Jeigu Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje numatytas draudimas taikomas tokiam patvirtinimui, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, tai – kaip savo išvados 59 ir 64 punktuose pabrėžė generalinė advokatė – lemtų, viena vertus, nenuoseklumus taikant šį reglamentą ir, kita vertus, šio reglamento ir Reglamento Nr. 269/2014 nenuoseklumus.

50

Nors sandoriai dėl Sąjungos teritorijoje esančio nekilnojamojo turto, priklausančio Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, pagal Reglamentą Nr. 833/2014 lieka leidžiami, tam tikrose valstybėse narėse (kaip antai Vokietijos Federacinėje Respublikoje), kur notarinis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimas yra esminė tokio turto perleidimo sąlyga, jiems praktiškai gali būti užkertamas kelias, neatsižvelgiant į tai, ar šiems juridiniams asmenims pagal Reglamentą Nr. 269/2014 taikomas draudimas disponuoti savo turtu.

51

Sąjungos teisės aktų leidėjas negalėjo norėti tokios draudimo, numatyto Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje, poveikio įvairiose valstybėse narėse įvairovės, priklausomai nuo taikomos notariato sistemos.

52

Galiausiai, priešingai, nei Estijos, Nyderlandų ir Lenkijos vyriausybės galėjo leisti suprasti savo rašytinėse pastabose arba per teismo posėdį, šio sprendimo 45 punkte pateiktas aiškinimas neprieštarauja nei Reglamento Nr. 833/2014, nei Reglamento Nr. 269/2014 tikslams.

53

Visų pirma, kaip matyti iš Sprendimo 2022/1909 8 konstatuojamosios dalies ir Reglamento Nr. 833/2014 2 konstatuojamosios dalies, naujos ribojamosios priemonės, įskaitant draudimą teikti teisinio konsultavimo paslaugas, buvo nustatytos „kovoja[nt] su Rusijos neteisėtais veiksmais“, siekiant „toliau didin[ti] spaudimą Rusijai, kad ji nutrauktų savo agresijos karą“, taip pat „siekiant padidinti Rusijos veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, sąnaudas ir remti taikų krizės sprendimą“. Vis dėlto nei iš šio Tarybos sprendimo, nei iš šio reglamento ar Reglamento 2022/1904 nematyti, kad šiuos aktus priėmusi Taryba, nustatydama šį draudimą, siekė padaryti taip, kad Rusijoje įsteigti juridiniai asmenys dėl minėto draudimo tam tikrose valstybėse narėse negalėtų disponuoti savo nekilnojamuoju turtu.

54

Be to, per teismo posėdį Taryba ne tik paneigė, kad ketino nustatyti draudimą Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims perleisti savo nekilnojamąjį turtą, esantį Sąjungos teritorijoje, bet ir atsakydama į Teisingumo Teismo pateiktą klausimą paaiškino, kad Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo teikti teisinio konsultavimo paslaugas tikslas buvo sudaryti Sąjungos teritorijoje veikiantiems Rusijos juridiniams asmenims sudėtingesnes sąlygas tęsti savo komercinę veiklą šioje teritorijoje ir taip padaryti poveikį Rusijos ekonomikai. Notarinis nekilnojamojo turto, priklausančio Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui, pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimas, kaip antai reglamentuojamas Vokietijos teisėje, negali būti laikomas prieštaraujančiu šiam tikslui.

55

Galiausiai, kadangi Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas turi būti suprantamas taip, kad juo siekiama Sprendimo 2022/1909 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyto tikslo užkirsti kelią priimtų sankcijų apėjimui, reikia pažymėti, kad, kaip savo išvados 74 punkte nurodė generalinė advokatė, kadangi pagal šį reglamentą komerciniai sandoriai su Rusijoje įsteigtais juridiniais asmenimis bendrai nėra draudžiami, neaišku, kaip notarinis nekilnojamojo turto, priklausančio Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui, pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimas, kaip antai reglamentuojamas Vokietijos teisėje, a priori ir bendrai galėtų padėti apeiti nustatytas ribojamąsias priemones.

56

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog neatrodo, kad Vokietijos notaro atliekamas Vokietijoje esančio nekilnojamojo turto, priklausančio Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui, pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimas patenka į Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo teikti teisinio konsultavimo paslaugas taikymo sritį.

57

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės susijusios su tuo, ar šis draudimas taikomas Vokietijos teisės aktuose numatytoms užduotims, kurias notaras atlieka siekdamas įvykdyti patvirtintą Vokietijoje esančio nekilnojamojo turto, priklausančio Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui, pirkimo-pardavimo sutartį.

58

Pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą šios užduotys apima, be kita ko, už pardavimą gautų lėšų deponavimą sąlyginio deponavimo sąskaitoje ir jų pervedimą pardavėjui, šio nekilnojamojo turto suvaržymų panaikinimą ir jo nuosavybės teisės perleidimo įregistravimą nekilnojamojo turto registre.

59

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dėl kiekvienos iš šių užduočių turės įvertinti, ar jos apima notaro šalims teikiamas teisinio konsultavimo paslaugas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 38 punkte pateiktą sąvokos „teisinio konsultavimo paslaugos“ išaiškinimą.

60

Šiuo klausimu – ir su sąlyga, kad galutinį vertinimą turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, – neatrodo, kad aptariamos užduotys apima kokias nors teisinio konsultavimo paslaugas, kurias notaras teikia nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šalims.

61

Galiausiai, trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai susiję su vertimo raštu paslaugomis, kurias teikia vertėjas žodžiu tvirtinant Rusijoje įsisteigusiam juridiniam asmeniui priklausančio, Vokietijoje esančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kad padėtų šio juridinio asmens atstovui, kuris nemoka tvirtinimo procedūros kalbos.

62

Kadangi vertėjo žodžiu profesija nėra teisinio pobūdžio, vertėjo žodžiu tvirtinant sandorį teikiamos vertimo paslaugos negali turėti „teisinio konsultavimo“ elemento, suprantamo pagal šio sprendimo 38 punkte nurodytą įprastą šių žodžių reikšmę, net jeigu atitinkamas paslaugas sudaro pagalba teisės specialistui, veikiančiam teisės srityje. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 56 punkto, neatrodo, kad Vokietijos notaro atliekamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, tvirtinimas patenka į Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo teikti teisinio konsultavimo paslaugas taikymo sritį. Darytina išvada, kad teikdamas vertimo paslaugas per tokio sandorio notarinio tvirtinimo procedūrą tam, kad padėtų tokio juridinio asmens atstovui, kuris nemoka tvirtinimo procedūros kalbos, vertėjas žodžiu šiam juridiniam asmeniui neteikia „teisinio konsultavimo paslaugų“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Todėl minėtoje nuostatoje numatytas draudimas pastarosioms paslaugoms netaikomas.

63

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip:

netaikomas šioje nuostatoje numatytas draudimas teikti tokiam juridiniam asmeniui teisinio konsultavimo paslaugas.

64

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, iš dalies pakeisto 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1904, 5n straipsnio 2 dalies b punktas

turi būti aiškinamas taip:

netaikomas šioje nuostatoje numatytas draudimas teikti tokiam juridiniam asmeniui teisinio konsultavimo paslaugas.