Byla C‑107/23 PPU[Lin] ( i ),

Baudžiamoji byla

prieš

C.I. ir kt.

(Curtea de Apel Brașov pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2023 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga – SESV 325 straipsnio 1 dalis – FIA konvencija – 2 straipsnio 1 dalis. – Pareiga kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu atgrasomomis ir veiksmingomis priemonėmis – Pareiga numatyti baudžiamąsias sankcijas – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – Stambaus masto sukčiavimas PVM srityje – Baudžiamosios atsakomybės senaties terminas – Konstitucinio teismo sprendimas, kuriuo nacionalinė nuostata, reglamentuojanti šio termino nutraukimo priežastis, pripažinta negaliojančia – Sisteminė nebaudžiamumo rizika – Pagrindinių teisių apsauga – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis – Principas nullum crimen, nulla poena sine lege – Baudžiamosios teisės nuspėjamumo ir tikslumo reikalavimai – Švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas (lex mitior) – Teisinio saugumo principas – Nacionalinis pagrindinių teisių apsaugos standartas – Valstybės narės teismų pareiga netaikyti tos valstybės narės konstitucinio teismo ir (arba) aukščiausiojo teismo sprendimų, kai jie neatitinka Sąjungos teisės – Teisėjų drausminė atsakomybė už šių sprendimų nesilaikymą – Sąjungos teisės viršenybės principas“

1. Prejudiciniai klausimai – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Sąlygos – Teisingumo Teismo „ex officio“ atliekamas nagrinėjimas – Asmuo, iš kurio atimta laisvė – Bylos baigtis, nuo kurios gali priklausyti šis laisvės atėmimas

   (Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnis)

   (žr. 48–56 punktus)

2. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Sąjungos finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu ir kitais neteisėtais veiksmais – Valstybių narių pareiga nustatyti veiksmingas ir atgrasomas sankcijas – Apimtis – Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos – Senaties terminų nustatymas – Valstybių narių kompetencija – Ribos

   (SESV 4 straipsnio 2 dalis ir 325 straipsnis; Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 79–86 punktus)

3. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Sąjungos finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu ir kitais neteisėtais veiksmais – Valstybių narių pareiga nustatyti veiksmingas ir atgrasomas sankcijas – Apimtis – Nacionalinio teismo pareiga – Pagrindinių teisių paisymas – Nacionalinis apsaugos standartas, susijęs su principu „nullum crimen, nulla poena sine lege“ – Baudžiamosios teisės nuspėjamumo ir tikslumo reikalavimai – Valstybės narės konstitucinio teismo sprendimai, kuriais nacionalinė nuostata, reglamentuojanti senaties termino baudžiamosiose bylose nutraukimo priežastis, pripažinta negaliojančia – Pasekmė – Daugelio baudžiamųjų bylų, įskaitant bylas dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo stambiu mastu nusikalstamų veikų, nutraukimas – Nacionalinių teismų pareiga netaikyti tų sprendimų – Nebuvimas

   (SESV 325 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis; Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 91–101, 110–118, 125 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Bausmių teisėtumo principas – Apimtis

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 104–108 punktus)

5. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Sąjungos finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu ir kitais neteisėtais veiksmais – Valstybių narių pareiga nustatyti veiksmingas ir atgrasomas sankcijas – Apimtis – Nacionalinio teismo pareiga – Pagrindinių teisių paisymas – Nacionalinis apsaugos standartas, susijęs su švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu („lex mitior“) – Baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimo ginčijimas bylose, susijusiose su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiomis stambaus masto sukčiavimo nusikalstamomis veikomis – Standartas, taikomas procesiniams veiksmams, atliktiems iki nacionalinės nuostatos, reglamentuojančios tokio nutraukimo priežastis, pripažinimo negaliojančia – Nacionalinių teismų pareiga netaikyti šio standarto

   (SESV 325 straipsnio 1 dalis; Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 119–125 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

6. Sąjungos teisė – Viršenybė – Valstybės narės konstitucinio teismo ir aukščiausiojo teismo sprendimai, kurie neatitinka tiesiogiai veikiančių Sąjungos teisės nuostatų – Nacionalinės teisės nuostatos arba praktika, pagal kurias tos valstybės narės teismams draudžiama savo iniciatyva netaikyti šių sprendimų, kai kyla rizika, kad atitinkamiems teisėjams grės drausminė atsakomybė – Neleistinumas

   (SESV 267 straipsnis ir 325 straipsnio 1 dalis; Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 128–137 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

Santrauka

2010 m. C.I., C.O., K.A., L.N. ir S.P. (toliau – suinteresuotieji asmenys) savo apskaitos dokumentuose nenurodė prekybos sandorių ir pajamų, susijusių su taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą įsigyto gazolio pardavimu vidaus gavėjams, taip padarydami žalą valstybės biudžetui, be kita ko, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gazolio akcizų atžvilgiu.

2018 m. birželio 25 d. paskelbtu sprendimu Curtea Constitutională (Konstitucinis Teismas, Rumunija) pripažino nacionalinę nuostatą, reglamentuojančią baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimą, prieštaraujančia Konstitucijai, nes ja pažeidžiamas principas nullum crimen, nulla poena sine lege ( 1 ). Be to, tas teismas 2022 m. birželio 9 d. paskelbtame sprendime patikslino, kad, atsižvelgiant į tai, jog Rumunijos teisės aktų leidėjas nesiėmė veiksmų iš karto po šio 2018 m. sprendimo, Rumunijos pozityviojoje teisėje nenumatyta jokia šio senaties termino nutraukimo priežastis nuo šio sprendimo paskelbimo dienos iki nuostatos, kuria pakeista negaliojanti nuostata, įsigaliojimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 30 d. ( 2 )

2020 m. birželio 30 d. sprendimu Curtea de Apel Brașov (Brašovo apeliacinis teismas, Rumunija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nurodė skirti suinteresuotiesiems asmenims arba patvirtino laisvės atėmimo bausmes už sukčiavimo mokesčių srityje ir organizuoto nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas. Suinteresuotieji asmenys dėl šio sprendimo pateikė specialiuosius skundus dėl panaikinimo, motyvuodami tuo, kad jie buvo nuteisti, nors jų baudžiamosios atsakomybės senaties terminas jau buvo pasibaigęs. Konkrečiau kalbant, jie teigė, jog tai, kad minėtu laikotarpiu pozityvioji teisė nenumatė jokios galimybės nutraukti senaties terminų, savaime yra švelnesnis baudžiamasis įstatymas, kuris jiems turėtų būti taikomas laikantis švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principo (lex mitior). Šiomis aplinkybėmis jie rėmėsi 2022 m. spalio 25 d.Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas, Rumunija) sprendimu, kuriame šis teismas nusprendė, kad dėl galutinio nuosprendžio iš principo gali būti pateiktas specialusis skundas dėl panaikinimo, grindžiamas Konstitucinio Teismo sprendimų padariniais kaip švelnesniu baudžiamuoju įstatymu (lex mitior) ( 3 ).

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad jeigu būtų pritarta tokiam aiškinimui, nagrinėjamu atveju senaties terminas būtų pasibaigęs prieš tai, kai būtų įsigaliojęs suinteresuotųjų asmenų apkaltinamasis nuosprendis, todėl baudžiamoji byla būtų nutraukta ir jie negalėtų būti nuteisti.

Šiam teismui kyla klausimas dėl tokio aiškinimo suderinamumo su Sąjungos teise, nes dėl jo suinteresuotieji asmenys būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias stambaus masto sukčiavimo nusikalstamas veikas. Be to, jis pabrėžia, kad paaiškėjus, jog Sąjungos teisę atitinkantis aiškinimas neįmanomas, jam gali tekti netaikyti Konstitucinio Teismo ir (arba) Aukščiausiojo Kasacinio ir Teisingumo Teismo sprendimų. Tačiau pagal naują drausminę tvarką leidžiama skirti sankcijas teisėjams, kurie nesąžiningai ar dėl didelio neatsargumo nesilaikė šių teismų sprendimų.

Per ex officio pradėtą prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) patikslino valstybių narių pareigas, kylančias, pirma, iš kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu reikalavimų ir, antra, iš reikalavimo gerbti pagrindines teises, saugomas Sąjungos ir nacionalinėje teisėje.

Teisingumo Teismo vertinimas

Teisingumo Teismas konstatavo, kad nei pagal SESV 325 straipsnio 1 dalį, nei pagal FIA konvencijos ( 4 ) 2 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai neįpareigojami netaikyti konstitucinio teismo sprendimų, kuriais nacionalinės teisės nuostata, reglamentuojanti senaties termino nutraukimo baudžiamosiose bylose pagrindus, pripažinta negaliojančia, net jei šie sprendimai reiškia, kad daug baudžiamųjų bylų, susijusių, be kita ko, su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiomis stambaus masto sukčiavimo nusikalstamomis veikomis, bus nutraukta dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad nors taisyklių, reglamentuojančių baudžiamosios atsakomybės už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas senaties terminą, priėmimas klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms priklausė valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis iš Sąjungos teisės kylančių pareigų. Taigi jos turi kovoti su sukčiavimu ir bet kokia kita neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams, atgrasomomis ir veiksmingomis priemonėmis, taip pat imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad už tokiems interesams kenkiantį sukčiavimą, įskaitant sukčiavimą PVM srityje, būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomomis baudžiamosiomis sankcijomis. Šiuo tikslu minėtos valstybės turi užtikrinti, kad nacionalinėje teisėje numatytos senaties taisyklės leistų veiksmingai nubausti už nusikalstamas veikas, susijusias su tokiu sukčiavimu.

Taikant konstitucinio teismo sprendimus, kuriais nacionalinės teisės nuostata, reglamentuojanti baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimo pagrindus, pripažinta negaliojančia, baudžiamoji byla būtų nutraukta ir suinteresuotieji asmenys negalėtų būti nuteisti. Be to, dėl tokio taikymo daugelyje kitų bylų galėtų būti panaikinta baudžiamoji atsakomybė, o tai sukeltų sistemingą nebaudžiamumo už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias stambaus masto sukčiavimo nusikalstamas veikas riziką. Tokia rizika nesuderinama su SESV 325 straipsnio 1 dalyje ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatytomis pareigomis.

Kadangi šios nuostatos veikia tiesiogiai, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą iš esmės nacionaliniai teismai turi užtikrinti visišką iš jų kylančių pareigų veiksmingumą ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, kurios, vykstant procesui dėl sukčiavimo stambiu mastu, kuriuo kenkiama Sąjungos finansiniams interesams, kliudo taikyti veiksmingas ir atgrasomas sankcijas siekiant kovoti su tokiomis nusikalstamomis veikomis. Taigi iš principo šie teismai turi netaikyti minėtų sprendimų.

Atsižvelgiant į tai, kadangi baudžiamosiomis bylomis dėl nusikalstamų veikų PVM srityje įgyvendinama Sąjungos teisė, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 51 straipsnio 1 dalį, dar reikia patikrinti, ar pareiga netaikyti tokių sprendimų prieštarauja pagrindinių teisių, šiuo atveju įtvirtintų Sąjungos teisės sistemoje, Chartijos ( 5 ) 49 straipsnio 1 dalyje, apsaugai. Kadangi normos, reglamentuojančios senaties terminą baudžiamosiose bylose, nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį, pareiga netaikyti minėtų sprendimų negali pažeisti šioje nuostatoje garantuojamų pagrindinių teisių.

Tačiau, kai valstybės narės teismo prašoma patikrinti, ar pagrindines teises atitinka nacionalinė nuostata ar priemonė, kuria, esant situacijai, kai valstybės narės veiksmus nevisiškai apibrėžia Sąjungos teisė, įgyvendinama ši teisė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, nacionalinės valdžios institucijos ir teismai gali taikyti nacionalinius pagrindinių teisių apsaugos standartus, jei toks taikymas nepažeidžia Chartijoje numatyto apsaugos lygio, Sąjungos teisės viršenybės, vienovės ir veiksmingumo. Kadangi Rumunijos teisėje taisyklės, susijusios su baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimu, priskirtinos prie materialinės baudžiamosios teisės, todėl joms taikomas principas nullum crimen, nulla poena sine lege ir švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas (lex mitior), šie principai turi būti laikomi nacionaliniais pagrindinių teisių apsaugos standartais.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas, pirma, primena, kokie svarbūs Sąjungos ir nacionalinėse teisės sistemose pagal principą nullum crimen, nulla poena sine lege kylantys reikalavimai, susiję su baudžiamojo įstatymo nuspėjamumu, tikslumu ir negaliojimu atgaline data. Šie reikalavimai yra konkreti teisinio saugumo principo, kuris yra esminis teisinės valstybės elementas, ESS 2 straipsnyje nurodytas kaip pagrindinė Sąjungos vertybė ir kaip valstybėms narėms bendra vertybė, išraiška.

Nagrinėjamu atveju Konstitucinis Teismas, remdamasis teisinio saugumo principu, taikė nacionalinį principo nullum crimen, nulla poena sine lege apsaugos standartą, susijusį su baudžiamojo įstatymo nuspėjamumu ir tikslumu, kuris papildo Sąjungos teisėje numatytą apsaugą nuo savivalės baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į šios apsaugos nuo savivalės svarbą, toks standartas gali kliudyti nacionalinių teismų pareigai pagal SESV 325 straipsnio 1 ir 2 dalis netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, reglamentuojančių senaties terminą baudžiamosiose bylose.

Antra, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal SESV 325 straipsnio 1 dalį ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai vis dėlto privalo netaikyti nacionalinio apsaugos standarto, susijusio su švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu (lex mitior), kuriuo remiantis galima ginčyti, įskaitant skundus dėl galutinių nuosprendžių, baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimą bylose, susijusiose su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiomis stambaus masto sukčiavimo nusikalstamomis veikomis, dėl procesinių veiksmų, atliktų prieš pripažįstant negaliojančia nacionalinės teisės nuostatą, reglamentuojančią senaties termino nutraukimo baudžiamosiose bylose pagrindus.

Iš tiesų, priešingai nei nacionalinis apsaugos standartas, susijęs su principu nullum crimen, nulla poena sine lege, kiek tai susiję su reikalavimais dėl baudžiamojo įstatymo nuspėjamumo ir tikslumo, kuriuo tik neutralizuojamas procesinių veiksmų, atliktų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d., kai buvo paskelbtas sprendimas, kuriuo pripažinta, kad atitinkama nacionalinės teisės nuostata negalioja, iki 2022 m. gegužės 30 d., t. y. šią nuostatą pakeičiančios nuostatos įsigaliojimo dienos, nutraukiamasis poveikis, nacionalinis apsaugos standartas, susijęs su švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu (lex mitior), leidžia neutralizuoti procesinių veiksmų, atliktų net iki 2018 m. birželio 25 d., nutraukiamąjį poveikį. Taigi tokio nacionalinio apsaugos standarto taikymas padidina sistemingą nebaudžiamumo už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias stambaus masto sukčiavimo nusikalstamas veikas riziką, o taip pažeidžiami SESV 325 straipsnyje ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į būtinybę suderinti pastarąjį nacionalinį apsaugos standartą su SESV 325 straipsnio ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nacionaliniam teismui taikant minėtą standartą gali būti pakenkta Sąjungos teisės viršenybei, vienovei ir veiksmingumui.

Galiausiai Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagal viršenybės principą draudžiami nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos valstybės narės bendrosios kompetencijos nacionaliniams teismams privalomi šios valstybės narės konstitucinio teismo ir aukščiausiosios instancijos teismo sprendimai, ir dėl šios priežasties jie negali savo iniciatyva netaikyti šiuose sprendimuose suformuotos jurisprudencijos, net jei atsižvelgdami į Teisingumo Teismo sprendimą mano, kad ši jurisprudencija prieštarauja tiesiogiai veikiančioms Sąjungos teisės nuostatoms, nes atitinkamiems teisėjams gali kilti drausminės atsakomybės rizika. Iš tiesų tai, kad nacionalinis teismas vykdo jam Sutartimis pavestas užduotis ir laikosi pagal šias Sutartis jam tenkančių pareigų, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą įgyvendindamas šios teisės nuostatą, kaip antai SESV 325 straipsnio 1 dalį arba FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, ir Teisingumo Teismo pateiktą jos išaiškinimą, savaime negali būti laikoma tokiame teisme posėdžiaujančių teisėjų drausmės pažeidimu, ipso facto nepažeidžiant minėtos nuostatos ir šio principo.

( i ) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.

( 1 ) Šioje nuostatoje, t. y. Rumunijos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, buvo numatytas baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimas atlikus „bet kokį procesinį veiksmą“. Konstitucinio Teismo teigimu, ši nuostata nebuvo nuspėjama ir ja pažeistas principas nullum crimen, nulla poena sine lege, atsižvelgiant į tai, kad žodžių junginys „bet koks procesinis veiksmas“ taip pat apima veiksmus, apie kuriuos nebuvo pranešta įtariamajam ar kaltinamajam, taip kliudant susipažinti su aplinkybe, kad prasidėjo naujas jo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

( 2 ) Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalis buvo pakeista taip, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminą nutraukia bet kokie procesiniai veiksmai, apie kuriuos turi būti pranešta įtariamajam arba kaltinamajam.

( 3 ) Tame 2022 m. spalio 25 d. sprendime Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas patikslino, kad pagal Rumunijos teisę taisyklės, susijusios su baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimu, priskirtinos prie materialinės baudžiamosios teisės, todėl joms taikomas baudžiamojo įstatymo negaliojimo atgaline data principas, nepažeidžiant švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principo (lex mitior).

( 4 ) 1995 m. liepos 26 d. Briuselyje pasirašyta ir prie 1995 m. liepos 26 d. Tarybos akto pridėta Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 316, 1995, p. 48; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 8 t., p. 57, toliau – FIA konvencija).

( 5 ) Ši nuostata, kurioje Sąjungos teisėje įtvirtintas principas nullum crimen, nulla poena sine lege ir švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas (lex mitior), suformuluota taip: „Niekas negali būti nuteistas už veikimą ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusią nacionalinę ar tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikalstamomis veikomis. Taip pat negali būti skiriama griežtesnė bausmė negu ta, kuri buvo taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Jeigu po to, kai nusikalstama veika buvo padaryta, įstatymo nustatyta lengvesnė bausmė, skiriama lengvesnė bausmė.“