I. Teisinis pagrindas

A. Sąjungos teisė

1. Leidimų direktyva

2. Pagrindų direktyva

3. Konkurencijos direktyva

4. Direktyva 2018/1972

B. Vengrijos teisė

II. Faktinės aplinkybės, dėl kurių pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo

III. Ikiteisminė procedūra ir procesas Teisingumo Teisme

IV. Dėl ieškinio

A. Dėl Sąjungos teisės taikymo

1. Dėl Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos ir Chartijos taikymo

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

1) Dėl Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos

2) Dėl Chartijos

2. Dėl Direktyvos 2018/1972 taikymo „ratione temporis“

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

B. Dėl priimtinumo

1. Dėl priekaištų, pateiktų dėl ginčijamų sprendimų, priimtinumo

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

2. Dėl priekaišto, grindžiamo lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimu, priimtinumo

C. Dėl esmės

1. Dėl priekaištų, susijusių su Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalimi ir sprendimu dėl atsisakymo

a) Dėl priekaišto, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

i) Dėl Leidimų direktyvos 10 straipsnio taikymo

ii) Dėl Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalies a punkto taikymo srities

iii) Dėl proporcingumo principo pažeidimo Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalimi

b) Dėl priekaišto, grindžiamo nediskriminavimo principo pažeidimu

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

c) Dėl priekaišto, grindžiamo tuo, kad sprendimas dėl atsisakymo nebuvo priimtas laiku

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

d) Išvada

2. Dėl priekaištų, susijusių su aptariamu konkursu ir sprendimu dėl negaliojimo

a) Dėl priekaištų, grindžiamų skaidrumo ir proporcingumo principų pažeidimu

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

i) Dėl negaliojimo pagrindų, susijusių su laidomis „Reggeli Gyors ismétlés“ ir „Kovátsműhely“

ii) Dėl negaliojimo pagrindo, susijusio su „Klubrádió“ verslo ir finansiniu planu

b) Dėl priekaišto, grindžiamo tuo, kad sprendimas dėl negaliojimo nebuvo priimtas laiku

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

c) Išvada

3. Dėl priekaištų, susijusių su Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalimi

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

1) Dėl priekaišto, grindžiamo nediskriminavimo principo pažeidimu

2) Dėl priekaišto, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

3) Dėl priekaišto, grindžiamo įsipareigojimo užtikrinti veiksmingą radijo spektro valdymą pažeidimu

4) Išvada

4. Dėl priekaištų, grindžiamų Chartijos 11 straipsnio pažeidimu

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1

Europos Komisija savo ieškiniu prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Vengrija:

2

Elektroninių ryšių paslaugų, elektroninių ryšių tinklų ir su jais susijusių priemonių ir paslaugų bendrąją reguliavimo sistemą, galiojusią iki 2020 m. gruodžio 21 d., sudarė Pagrindų direktyva ir keturios ją lydinčios specialiosios direktyvos (įskaitant Leidimų direktyvą), kurias papildė Konkurencijos direktyva. Pagrindų ir Leidimų direktyvos buvo panaikintos Direktyva 2018/1972 (toliau kartu su Konkurencijos direktyva – Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistema).

3

Leidimų direktyvos 5 straipsnyje buvo numatyta:

„<…>

2.   Tais atvejais, kai radijo dažnių ar numerių naudojimui būtina suteikti individualias naudojimo teises, valstybės narės įmonės prašymu suteikia tokias teises įmonėms, kad jos galėtų teikti tinklus ar paslaugas pagal 3 straipsnyje nurodytas bendrąsias teises pagal šios direktyvos 6, 7 straipsnių ir 11 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas ir pagal kitas taisykles, užtikrinančias tų išteklių veiksmingą naudojimą pagal [Direktyvą 2002/21].

Nepažeidžiant valstybių narių nustatytų konkrečių kriterijų ir procedūrų, pagal kuriuos radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams suteikiamos radijo dažnių naudojimo teisės, kad pagal Bendrijos teisę būtų pasiekti visuotinės svarbos tikslai, radijo dažnių ir numerių naudojimo teisės suteikiamos laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminuojančių ir proporcingų procedūrų, o radijo dažnių atveju laikomasi [Direktyvos 2002/21] 9 straipsnio nuostatų. Reikalavimo taikyti atvirą procedūrą galėtų būti nesilaikoma tais atvejais, kai norint pasiekti visuotinės svarbos tikslą, kurį nustatė valstybės narės laikydamosi Bendrijos teisės, radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams svarbu suteikti individualias radijo dažnių naudojimo teises.

<…>

3.   Sprendimai dėl naudojimo teisių suteikimo priimami, pranešami ir paskelbiami kuo greičiau, kai tik nacionalinė reguliavimo institucija gauna visą paraišką: numerių, kurie skiriami specialiais tikslais nacionaliniame numeracijos plane, atveju – per tris savaites, radijo dažnių, kurie skiriami naudoti elektroninių ryšių paslaugoms nacionaliniame dažnių plane, atveju – per šešias savaites. Nurodyti terminai turi nepažeisti jokių taikytinų tarptautinių susitarimų, susijusių su radijo dažnių naudojimu ar orbitinėmis padėtimis.

<…>“

4

Leidimų direktyvos 7 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„<…>

3.   Kai radijo dažnių naudojimo teisių suteikimą reikia riboti, valstybės narės tokias teises teikia remdamosi atrankos kriterijais, kurie turi būti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminuojantys ir proporcingi. Į tokius kriterijus būtina tinkamai atsižvelgti siekiant [Direktyvos 2002/21] 8 straipsnyje nurodytų tikslų ir laikantis šios direktyvos 9 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

4.   Kai taikoma konkurencinė [ar] lyginamoji atrankos procedūra, valstybės narės ilgiausią šešių savaičių laiką, nurodytą 5 straipsnio 3 dalyje, gali pratęsti tiek, kiek reikia užtikrinti, kad tokia procedūra visoms suinteresuotoms šalims būtų sąžininga, pagrįsta, atvira ir skaidri, bet ne ilgiau kaip aštuonis mėnesius.

<…>“

5

Leidimų direktyvos 10 straipsnyje buvo nustatyta:

„1.   Nacionalinės reguliavimo institucijos, vadovaudamosi 11 straipsniu, stebi ir prižiūri, kaip laikomasi bendrojo leidimo arba naudojimo teisių sąlygų ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų konkrečių įpareigojimų.

<…>

3.   Atitinkama institucija turi turėti įgaliojimą reikalauti, kad 2 dalyje nurodytas pažeidinėjimas būtų nutrauktas nedelsiant arba per pagrįstą laiką, ir imasi atitinkamų proporcingų priemonių atitikčiai užtikrinti.

<…>

5.   Rimtų arba pasikartojančių bendrųjų ar panaudos teisių sąlygų arba konkrečių 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų pažeidimų atvejais, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, neduoda rezultatų, nacionalinės reguliavimo institucijos gali nebeleisti įmonei teikti elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų arba sustabdyti ar atimti naudojimo teises. Veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos ir baudos gali būti taikomos pažeidimų laikotarpiu net ir tais atvejais, jei vėliau padėtis buvo ištaisyta.

<…>“

6

Pagrindų direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta:

„Telekomunikacijų, žiniasklaidos ir informacijos technologijos sektorių konvergencija reiškia, kad visiems perdavimo tinklams ir paslaugoms turėtų būti taikoma viena reguliavimo sistema. Tą reguliavimo sistemą sudaro ši direktyva ir keturios specifinės [specialiosios] direktyvos: [Direktyva 2002/20], 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) [(OL L 108, 2002, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 323)], 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) [(OL L 108, 2002, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367)], 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje [(OL L 24, 1998, p. 1)] (toliau – specifinės [specialiosios] direktyvos). Būtina atskirti perdavimo reguliavimą nuo turinio reguliavimo. Todėl ši sistema netaikoma paslaugų, teikiamų elektroninių ryšių tinklais naudojantis elektroninių ryšių paslaugomis, turiniui, kaip, pavyzdžiui, transliacijų turiniui, finansinėms paslaugoms ir tam tikroms informacinės visuomenės paslaugoms, ir todėl ši sistema nepažeidžia tokioms paslaugoms Bendrijos ar nacionaliniu lygiu taikomų priemonių, kuriomis pagal Bendrijos teisę siekiama skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę bei užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą. Televizijos programų turiniui taikoma 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo [(OL L 298, 1989, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 224)]. Perdavimo reguliavimo ir turinio reguliavimo atskyrimas neturi trukdyti atsižvelgti į egzistuojančias tarp jų sąsajas, ypač siekiant užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę ir vartotojų apsaugą.“

7

Pagrindų direktyvos 1 straipsnyje buvo numatyta:

„1.   Ši direktyva nustato elektroninių ryšių paslaugų, elektroninių ryšių tinklų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų reguliavimo suderintą sistemą ir tam tikrus galinių įrenginių aspektus, siekiant palengvinti neįgalių paslaugų gavėjų prieigą. Ji nustato nacionalinių reguliavimo institucijų užduotis ir procedūras, kurios užtikrintų, kad reguliavimo sistema būtų suderintai taikoma visoje Bendrijoje.

2.   Ši direktyva ir specifinės [specialiosios] direktyvos nepažeidžia įpareigojimų, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, kuriuos nustato nacionalinė teisė, suderinta su Bendrijos teise, arba Bendrijos teisė.

3.   Ši direktyva ir specifinės [specialiosios] direktyvos nepažeidžia priemonių, taikomų Bendrijos ar nacionaliniu lygiu laikantis Bendrijos teisės, kuriomis siekiama bendros svarbos tikslų, ypač susijusių su turinio reguliavimu ir audiovizualine politika.

<…>“

8

Šios direktyvos 2 straipsnyje buvo nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

<…>“

9

Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje buvo nurodyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad, vykdydamos šioje Direktyvoje ir specifinėse [specialiosiose] direktyvose nurodytas reguliavimo užduotis, nacionalinės reguliavimo institucijos imtųsi visų reikiamų priemonių, skirtų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems tikslams pasiekti. Tokios priemonės turi būti proporcingos tiems tikslams.

<…>

Nacionalinės reguliavimo institucijos, neperžengdamos savo kompetencijos ribų, gali prisidėti prie kultūrų ir kalbų įvairovę bei žiniasklaidos pliuralizmą skatinančios politikos įgyvendinimo.

2.   Nacionalinės reguliavimo institucijos skatina konkurenciją elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių priemonių bei paslaugų teikimo srityje, inter alia,:

<…>

<…>“

10

Šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalis buvo suformuluota taip:

„Deramai atsižvelgdamos į tai, kad radijo dažniai yra viešoji gėrybė, turinti svarbią socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę, valstybės narės pagal 8 ir 8a straipsnius savo teritorijoje užtikrina veiksmingą elektroninių ryšių paslaugoms teikti skirtų radijo dažnių valdymą. Jos užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos skirstytų elektroninių ryšių paslaugoms naudojamą spektrą ir suteiktų bendrąsias arba individualias teises naudoti tokius radijo dažnius remdamosi objektyviais, skaidriais, nediskriminuojančiais ir proporcingais kriterijais.

<…>“

11

Konkurencijos direktyvos 4 straipsnyje numatyta:

„Nepažeisdamos specialių valstybės narės priimtų kriterijų ir procedūrų, kurias jos taiko radijo ar televizijos transliuojamo turinio paslaugų teikėjams suteikdamos teises naudoti radijo dažnius ir siekdamos bendrų interesų pagal Bendrijos teisę:

12

Direktyvos 2018/1972 1 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„[Direktyvos 2002/20 ir 2002/21] buvo iš esmės keičiamos. Kadangi tas direktyvas reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo tos direktyvos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija.“

13

Direktyvos 2018/1972 2 straipsnio 4 punktas suformuluotas taip:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

14

Šios direktyvos 45 straipsnyje numatyta:

„1.   Deramai atsižvelgdamos į tai, kad radijo spektras yra viešoji gėrybė, turinti svarbią socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę, valstybės narės pagal 3 ir 4 straipsnius savo teritorijoje užtikrina veiksmingą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms teikti skirto radijo spektro valdymą. Jos užtikrina, kad kompetentingos institucijos skirtų radijo spektrą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms, išduotų bendrąjį leidimą ir suteiktų individualias naudojimo teises remdamosi objektyviais, skaidriais, konkurenciją skatinančiais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais.

<…>

2.   Valstybės narės skatina derinti radijo spektro naudojimą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms visoje Sąjungoje, atsižvelgdamos į tai, kad radijo spektrą reikia naudoti efektyviai ir ekonomiškai, ir siekdamos naudos vartotojams, kaip antai konkurencijos, masto ekonomijos ir paslaugų ir tinklų sąveikumo. Tai darydamos jos veikia laikydamosi šios direktyvos 4 straipsnio ir [2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (OL L 108, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 317)], inter alia,:

<…>

<…>

<…>“

15

Minėtos direktyvos 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Reikalavimo taikyti atvirą procedūrą gali būti nesilaikoma tais atvejais, kai norint pasiekti bendrojo intereso tikslą, kurį valstybės narės nustatė laikydamosi Sąjungos teisės, būtina radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams suteikti individualias radijo spektro naudojimo teises.“

16

Tos pačios direktyvos 124 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa suformuluota taip:

„Valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 21 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.“

17

Direktyvos 2018/1972 125 straipsnyje nustatyta:

„Direktyvos [2002/20 ir 2002/21] panaikinamos nuo 2020 m. gruodžio 21 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminu ir taikymo pradžios datomis, nustatytais XII priedo B dalyje.

<…>

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal XIII priede pateiktą atitikties lentelę.“

18

Žiniasklaidos tarybos sprendimų Nr. 354/2017 (IV. 19.) (toliau – Sprendimas Nr. 354/2017) ir Nr. 1224/2017 (XI. 14.) (toliau – Sprendimas Nr. 1224/2017) priėmimo dieną galiojusios redakcijos Žiniasklaidos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta:

„Žiniasklaidos paslaugų teikėjai privalo kas mėnesį pateikti Žiniasklaidos tarybai duomenis, kurie leistų patikrinti, kaip laikomasi transliavimo kvotų. <…>“

19

Šiuo metu galiojančios redakcijos Žiniasklaidos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodyta:

„Linijinių žiniasklaidos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip paskutinę mėnesio, einančio po atitinkamo mėnesio, dieną, o užsakomųjų žiniasklaidos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip metų, einančių po ataskaitinių metų, sausio 31 d. privalo pateikti Žiniasklaidos tarybai duomenis, leidžiančius tikrinti, kaip laikomasi transliavimo kvotų <…>“

20

Šio įstatymo 48 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Jeigu šiame įstatyme nenumatyta kitaip, analoginė linijinė žiniasklaidos paslauga, naudojanti ribotus valstybės išteklius, gali būti teikiama pagal administracinę sutartį, sudarytą Žiniasklaidos tarybai paskelbus ir organizavus konkursą.

<…>

5.   Teisė teikti analogines linijines žiniasklaidos paslaugas naudojant ribotus valstybės išteklius galioja ne ilgiau kaip 10 metų transliavimo atveju ir 10 metų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų atveju; baigiantis jos galiojimui, žiniasklaidos paslaugų teikėjo iniciatyva ji gali būti atnaujinta vieną kartą be konkurso ne ilgesniam kaip septynerių metų laikotarpiui su sąlyga, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo sutartys baigs galioti a műsorterjesztés és a digitális átállás szabályairól szóló 2007. évi LXXIV. törvény [(2007 m. Įstatymas Nr. LXXIV dėl transliavimo ir perėjimo prie skaitmeninio transliavimo taisyklių) (Magyar Közlöny 2007/80.)] 38 straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną.

<…> Apie atnaujinimo iniciatyvą turi būti pranešta Žiniasklaidos tarybai likus 14 mėnesių iki galiojimo pabaigos. Nesilaikant šio termino, jokiam atnaujinimui nebus pritarta. Įgyvendindama nuosavybės teises valstybės vardu, Žiniasklaidos taryba ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams ir ne vėliau kaip likus keturiems mėnesiams iki teisių galiojimo pabaigos informuoja žiniasklaidos paslaugų teikėją apie atitinkamos teisės atnaujinimą arba apie tai, kad neketina jos atnaujinti. Žiniasklaidos paslaugų teikėjas negali reikalauti atnaujinti jam teisę teikti žiniasklaidos paslaugas, o iniciatyva dėl tokio atnaujinimo nesukuria jokios pareigos Žiniasklaidos tarybai sudaryti sutartį.

<…>

7.   Teisės negalima atnaujinti:

<…>“

21

Žiniasklaidos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Konkurso procedūroje gali dalyvauti bet kuri įmonė:

22

Šio įstatymo 59 straipsnyje numatyta:

„1.   Nagrinėdama materialinį pasiūlymo galiojimą Žiniasklaidos taryba įvertina visą užregistruoto kandidato pateiktą pasiūlymą bendrai ir kiekvieną jo elementą bei išnagrinėja jo pagrįstumą.

<…>

3.   Pasiūlymas negalioja iš esmės:

<…>

<…>“

23

Minėto įstatymo 63 straipsnyje nurodyta:

„1.   Tuo metu, kai apie 62 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sprendimą pranešama kandidatui, kuris pripažintas konkurso laimėtoju, Žiniasklaidos taryba ex officio pradeda administracinę procedūrą sutarčiai su juo sudaryti. Šios administracinės procedūros užbaigimo terminas – 45 dienos.

<…>

12.   Žiniasklaidos paslaugų teikėjas turi teisę ir pareigą pagal administracinės sutarties sąlygas transliuoti programas naudodamasis savo tinklu, įranga ir įrenginiais arba naudodamasis elektroninių ryšių paslaugų teikėjo (transliavimo) paslaugomis. Leidimas teikti telekomunikacijų paslaugas nėra reikalingas žiniasklaidos paslaugų teikėjo vykdomai transliavimo ir platinimo veiklai naudojant savo įrangą; tai nedaro poveikio leidimams, kurie turi būti gauti pagal kitas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas.

<…>“

24

Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnyje nustatyta:

„1.   Gavusi prašymą, Žiniasklaidos taryba, atsižvelgdama į rinkos ir žiniasklaidos politikos aspektus, gali sudaryti laikinąją administracinę sutartį ne ilgesniam kaip 180 dienų laikotarpiui dėl naudojimosi galimybe teikti žiniasklaidos paslaugas:

<…>

<…>

11.   Jei teisė teikti linijines radijo žiniasklaidos paslaugas pasibaigia po to, kai Žiniasklaidos taryba jau buvo vieną kartą ją atnaujinusi, ir jau yra pradėta konkurso procedūra dėl galimybės teikti žiniasklaidos paslaugas, Žiniasklaidos taryba gali, prireikus net kelis kartus, su žiniasklaidos paslaugų teikėju, anksčiau turėjusiu tokią teisę, jo prašymu sudaryti laikinąją administracinę sutartį ne ilgesniam kaip 60 dienų laikotarpiui. Remiantis šia dalimi, laikinoji administracinė sutartis gali būti sudaryta tik iki konkurso procedūros pabaigos arba, jeigu nutarimas, kuriuo užbaigiama konkurso procedūra, apskundžiamas administracine tvarka, kol bus galutinai išspręsta byla. Laikinoji administracinė sutartis nustoja galioti administracinės sutarties su atrinktu kandidatu sudarymo dieną.

<…>“

25

Šio įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nurodyta:

„Bendrijos linijinė žiniasklaidos paslauga:

<…>

26

Minėto įstatymo 185 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Žiniasklaidos taryba arba [NMHH tarnyba (toliau – Tarnyba)] pagal 186–189 straipsnių nuostatas žiniasklaidos administravimo taisyklių pažeidėjams gali taikyti teisines pasekmes.

2.   Taikydamos teisines pasekmes, Žiniasklaidos taryba ir Tarnyba veikia laikydamosi vienodo požiūrio principo, atsižvelgdamos į progresyvumo ir proporcingumo principus; jos taiko progresyvumo principą, atsižvelgdamos į pažeidimo sunkumą ir pasikartojimą, ir nustato teisinę pasekmę, kuri yra proporcinga atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes ir tikslą, kurio siekiama šia pasekme.

<…>“

27

To paties įstatymo 187 straipsnyje numatyta:

„1.   Pakartotinio pažeidimo atveju Žiniasklaidos taryba ir Tarnyba, atsižvelgdamos į pažeidimo sunkumą, pobūdį ir konkretaus atvejo ypatumus, skiria pažeidimą padariusio subjekto vadovui iki 2000000 [Vengrijos forintų (HUF) (apie 5240 EUR)] baudą.

2.   Žiniasklaidos taryba ir Tarnyba nustato teisines pasekmes, atsižvelgdamos ne tik į a közigazgatási szabályszegések szankcióiról szóló 2017. évi CXXV. törvény [(2017 m. Įstatymas Nr. CXXV dėl sankcijų už administracinius pažeidimus) [(Magyar Közlöny 2017/171.)] nustatytus vertinimo kriterijus, bet ir į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir tęstinumą, dėl pažeidimo padarytą žalą asmens interesams ir teisėms bei pažeidimo poveikį rinkai.

<…>

5.   1–4 dalių tikslais pažeidimas laikomas pakartotiniu, kai pažeidėjas per 365 dienas pakartoja tuos pačius neteisėtus veiksmus, kuriems taikomas tas pats teisinis pagrindas, ta pati teisės akto nuostata ir kurie yra iš tos pačios srities, kaip ir galutiniu administraciniu sprendimu nustatyti neteisėti veiksmai, išskyrus mažareikšmius pažeidimus. 20 ir 21 straipsnių, 22 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 5 dalies ir 22 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimo atveju laikoma, kad pažeidimas kartojasi, kai pažeidėjas per trejus metus pakartoja tuos pačius neteisėtus veiksmus, kuriems taikomas tas pats teisinis pagrindas, ta pati teisės nuostata ir kurie yra tos pačios srities, kaip nustatytieji galutiniu administraciniu sprendimu, išskyrus mažareikšmius pažeidimus.

<…>“

28

Sprendimų Nr. 354/2017 ir Nr. 1224/2017 priėmimo dieną galiojusios redakcijos Žiniasklaidos įstatymo 187 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta:

„1–3 dalių tikslais pažeidimas laikomas pakartotiniu, kai pažeidėjas per 365 dienas pakartoja tuos pačius neteisėtus veiksmus, kuriems taikomas tas pats teisinis pagrindas, ta pati teisės nuostata ir kurie yra tos pačios srities, kaip nustatytieji galutiniu administraciniu sprendimu, išskyrus mažareikšmius pažeidimus. 20 ir 21 straipsnių, 22 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 5 dalies ir 22 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimo atveju laikoma, kad pažeidimas kartojasi, kai pažeidėjas per trejus metus pakartoja tuos pačius neteisėtus veiksmus, kuriems taikomas tas pats teisinis pagrindas, ta pati teisės nuostata ir kurie yra tos pačios srities, kaip nustatytieji galutiniu administraciniu sprendimu.“

29

Klubrádió yra Vengrijos komercinė radijo stotis, kuri nuo 1999 m. transliavo programas 95,3 MHz dažniu Budapešto (Vengrija) transliavimo zonoje.

30

2014 m. vasario 13 d. Žiniasklaidos taryba ir Klubrádió nutraukė transliavimo šiuo dažniu sutartį ir sudarė sutartį dėl teisės teikti žiniasklaidos paslaugas 92,9 MHz dažniu Budapešto transliavimo zonoje (toliau – 92,9 MHz dažnis) laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2021 m. vasario 14 d. (toliau – Klubrádió transliavimo sutartis). Pastaroji sutartis galėjo būti pratęsta penkeriems metams.

31

2019 m. lapkričio 8 d.Klubrádió paprašė ją pratęsti pagal Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį.

32

2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimu Nr. 830/2020 (IX. 8) Žiniasklaidos taryba atsisakė patenkinti šį prašymą (toliau – sprendimas dėl atsisakymo).

33

Žiniasklaidos taryba rėmėsi tuo, kad Sprendime Nr. 1224/2017 ji buvo konstatavusi, jog Klubrádió pažeidė Žiniasklaidos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje numatytą pareigą kas mėnesį teikti informaciją apie transliavimo kvotas (toliau – pareiga perduoti duomenis apie transliavimo kvotas), kad šis pažeidimas nėra neesminis ir kad pagal to sprendimo priėmimo dieną galiojusios šio įstatymo redakcijos 187 straipsnio 4 dalį minėtas pažeidimas buvo pakartotas, nes, kaip Žiniasklaidos taryba jau buvo konstatavusi savo Sprendime Nr. 354/2017, ši radijo stotis per 365 dienas jau buvo pažeidusi šią pareigą. Taigi Žiniasklaidos taryba padarė išvadą, kad pagal minėto įstatymo 48 straipsnio 7 dalį Klubrádió transliavimo sutartis negali būti pratęsta.

34

2020 m. lapkričio 4 d. Žiniasklaidos taryba paskelbė konkursą dėl naudojimosi galimybe teikti žiniasklaidos paslaugas 92,9 MHz dažniu (toliau – aptariamas konkursas). Klubrádió ir kiti du žiniasklaidos paslaugų teikėjai, t. y. Közösségi Rádiózásért Egyesület ir LBK Médiaszolgáltató 2020 Kft., pateikė paraiškas dalyvauti šiame konkurse.

35

Dviejuose 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimuose Žiniasklaidos taryba konstatavo, kad pastarųjų dviejų teikėjų pateiktos paraiškos formaliai negalioja.

36

Be to, 2021 m. kovo 10 d. Sprendime Nr. 180/2021 (III. 10.) Žiniasklaidos taryba konstatavo, kad Klubrádió paraiška yra negaliojanti dėl materialinių pagrindų, todėl aptariamą konkursą pripažino neįvykusiu (toliau – sprendimas dėl negaliojimo).

37

Tas sprendimas buvo grindžiamas trimis motyvais, t. y. tuo, kad, pirma, formuliaro, kurį Klubrádió pateikė savo pasiūlyme, III.3 punkte nebuvo aprašyta laida, įtraukta į savaitės programų tinklelį, esantį šio formuliaro III.2 punkte, antra, palyginti su kita laida, buvo 5 minučių skirtumas tarp minėto formuliaro III.2 punkte nurodytos trukmės ir to paties formuliaro III.3 punkte nurodytos trukmės ir, trečia, penkerius metus iki paraiškos pateikimo dienos nuosavas kapitalas Klubrádió balanse buvo neigiamas ir ši radijo stotis negalėjo padengti savo išlaidų tik iš savo grynosios apyvartos.

38

Žiniasklaidos tarybos teigimu, pagal Žiniasklaidos įstatymą ir aptariamo konkurso taisykles programų tinklelio trūkumai negalėjo būti ištaisyti po paraiškos pateikimo dienos. Kiek tai susiję su neigiamo nuosavo kapitalo buvimu, pažymėtina, kad tokia aplinkybė neleidžia pasiekti aptariamo konkurso 1.2 punkte nurodyto tikslo, t. y. užtikrinti, kad žiniasklaidos rinkose veiktų radijo stotis, kurios veikimas būtų stabilus ir nuspėjamas.

39

2021 m. kovo 30 d. Žiniasklaidos taryba ir Közösségi Rádiózásért Egyesület, remdamosi Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsniu, sudarė laikinąją administracinę sutartį dėl 92,9 MHz dažnio naudojimo laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki spalio 29 d.

40

Tiek sprendimą dėl atsisakymo, tiek sprendimą dėl negaliojimo (toliau kartu – ginčijami sprendimai) Klubrádió apskundė teismui. Abu šiuos sprendimus patvirtino pirmiausia Fővárosi Törvényszék (Budapešto apygardos teismas, Vengrija), vėliau – Kúria (Aukščiausiasis Teismas, Vengrija). Be to, Klubrádió kreipėsi į Alkotmánybíróság (Konstitucinis Teismas, Vengrija) su skundu dėl prieštaravimo Konstitucijai; pastarasis teismas jį atmetė.

41

2020 m. spalio 22 d. Komisija išsiuntė raštą Vengrijos valdžios institucijoms, siekdama gauti paaiškinimų apie motyvus, kuriais grindžiamas sprendimas dėl atsisakymo, ir apie taikytinus Vengrijos teisės aktus.

42

2020 m. lapkričio 12 d. NMHH pirmininkė, atsakydama į šį raštą, nurodė, kad Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalimi Žiniasklaidos tarybai nesuteikta jokios diskrecijos, kuri leistų jai, vertinant prašymą atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas, išnagrinėti, ar ši teisė gali būti atnaujinta, jei pažeidimas yra ne toks sunkus, bet pakartotinis. Ji paaiškino, kad pagal šio įstatymo nuostatas, kai galutiniu Žiniasklaidos tarybos sprendimu konstatuojama, kad atitinkamas paslaugų teikėjas padarė pakartotinį ar sunkų pažeidimą, minėta teisė negali būti atnaujinta.

43

2021 m. vasario 12 d. Komisija išsiuntė Vengrijos valdžios institucijoms naują raštą, jame išreiškė susirūpinimą dėl vėlavimo suteikiant radijo dažnius radijo transliavimo tikslais ir dėl to, ar sprendimas dėl atsisakymo atitinka Sąjungos teisę, siejamą su Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta teise į saviraiškos ir informacijos laisvę.

44

Atsakydama į šį raštą, NMHH pirmininkė 2021 m. vasario 19 d. nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje Klubrádió neturi jokios teisinės galimybės laikinai teikti žiniasklaidos paslaugų. Be to, ji pakartojo 2020 m. lapkričio 12 d. atsakyme pateiktus paaiškinimus.

45

2021 m. birželio 9 d. Komisija, manydama, kad ginčijamais sprendimais ir nacionalinėmis taisyklėmis, kuriomis remiantis jie buvo priimti, pažeidžiamos kelios Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos nuostatos ir Chartijos 11 straipsnis, išsiuntė Vengrijai oficialų pranešimą.

46

Vengrija į šį raštą atsakė 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu, jame teigė, kad atitinkami nacionalinės teisės aktai ir remiantis jais pradėtų dviejų administracinių procedūrų baigtis neprieštarauja Sąjungos teisei.

47

2021 m. gruodžio 21 d. Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, joje visų pirma konstatavo, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Leidimų direktyvos 5, 7 ir 10 straipsnius, Konkurencijos direktyvos 4 straipsnio 2 punktą, Pagrindų direktyvos 5 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnį, proporcingumo, nediskriminavimo ir lojalaus bendradarbiavimo principus, taip pat Chartijos 11 straipsnį. Šiuos pažeidimus lėmė, pirma, Žiniasklaidos tarybos priimtas sprendimas dėl atsisakymo, antra, tuo atveju, jeigu Vengrijos teisės aiškinimas, kuriuo vadovaujasi Žiniasklaidos taryba, būtų teisingas, priimtas įstatymas, pagal kurį pakartotinio pažeidimo atveju automatiškai neleidžiama atnaujinti radijo spektro naudojimo teisių, net jeigu atitinkamas pažeidimas nėra itin sunkus ir yra grynai formalus, trečia, tai, kad nebuvo perduota informacija, kurios Komisijos prašė siekdama nustatyti, ar Klubrádió pateikto prašymo dėl atnaujinimo atmetimas atitiko nediskriminavimo principą, ir, ketvirta, tai, kad dėl to ši radijo stotis būdama diskriminuojama ir neproporcingai negali tęsti savo veiklos transliavimo srityje.

48

Be to, Komisija konstatavo, kad dėl to, jog, pirma, per Leidimų direktyvoje numatytą šešių savaičių terminą nebuvo priimtas sprendimas dėl Klubrádió prašymo atnaujinti jos radijo spektro naudojimo teises, antra, laiku nebuvo surengta anksčiau Klubrádió naudoto radijo dažnio suteikimo procedūra, kad sprendimą būtų galima priimti prieš pasibaigiant Klubrádió naudojimo teisėms, ir, trečia, suteikimo procedūra buvo sustabdyta motyvuojant tuo, kad Klubrádió pasinaudojo teise pateikti skundą, Vengrija pažeidė Pagrindų direktyvos 4, 8 ir 9 straipsnius, Leidimų direktyvos 5 straipsnio 3 dalį ir gero administravimo principą.

49

Komisija taip pat tvirtino, jog dėl to, kad Žiniasklaidos taryba numatė neproporcingas radijo spektro naudojimo teisių suteikimo sąlygas, kad iš anksto nenustatė šių teisių suteikimo kriterijų, kad nenumatė jokios diskrecijos, leidžiančios įvertinti klaidų, kurių gali būti padaryta kandidatų pateiktose paraiškose ir kurios gali lemti kandidatų pašalinimą iš konkurso, rimtumą ir reikšmingumą, ir kad ignoravo Klubrádió pateiktame pasiūlyme padarytų klaidų mažareikšmiškumą, Vengrija pažeidė Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalį, Direktyvos 2018/1972 45 straipsnį ir Chartijos 11 straipsnį.

50

Galiausiai Komisija teigė, kad, atmetusi galimybę žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių radijo dažnių naudojimo teisės nebuvo atnaujintos, sudaryti laikinąją administracinę sutartį dėl radijo dažnio naudojimo, kartu suteikdama šią galimybę paslaugų teikėjams, kurių radijo dažnių naudojimo teisės vieną kartą jau buvo atnaujintos, ir nepagrįsdama šio skirtingo požiūrio, Vengrija pažeidė Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalį, taip pat proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

51

Komisija paragino Vengriją per du mėnesius nuo pagrįstos nuomonės gavimo dienos į ją tinkamai atsižvelgti.

52

2022 m. vasario 2 d. Vengrija atsakė į pagrįstą nuomonę, viena vertus, ginčydama Komisijos nurodytų Sąjungos teisės nuostatų ir principų taikymą nagrinėjamu atveju ir, kita vertus, teigdama, kad nei taikytinos Vengrijos teisės normos, nei ginčijami sprendimai nepažeidžia Sąjungos teisės.

53

Kadangi Vengrijos atsakymas neįtikino, Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

54

2023 m. rugpjūčio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimais Belgijos Karalystei, Danijos Karalystei ir Nyderlandų Karalystei buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

55

Vengrija teigia, pirma, kad Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistema netaikoma nei ginčijamiems sprendimams, nei procedūroms, per kurias jie buvo priimti, nes šios procedūros ir šie sprendimai susiję ne su radijo dažnių naudojimo teisių suteikimu, o su teise teikti žiniasklaidos paslaugas.

56

Ši valstybė narė visų pirma remiasi Pagrindų direktyvos 5 konstatuojamąja dalimi, 1 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir 2 straipsnio a ir c punktais, kurie atspindi skirtumą tarp, viena vertus, teisės teikti žiniasklaidos paslaugas, kuri susijusi su turinio teikimu ir yra žiniasklaidos teisės dalis, ir, kita vertus, teisės naudoti radijo dažnius, kuri susijusi su radijo dažnių suteikimu, siejamu su teise teikti žiniasklaidos paslaugas, ir kuriai taikomos elektroninių ryšių taisyklės. Iš šių nuostatų matyti, kad žiniasklaidos paslaugų teikimas, taigi ir leidimai bei su jais susijusios procedūros nepatenka į Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos taikymo sritį.

57

Šiomis aplinkybėmis Vengrija pabrėžia, kad pagal Vengrijos teisę leidimai teikti žiniasklaidos paslaugas priklauso Žiniasklaidos tarybos kompetencijai ir reglamentuojami Žiniasklaidos įstatymu, o leidimai naudoti radijo dažnius priklauso NMHH kompetencijai ir juos reglamentuoja a nemzeti frekvenciafelosztásról, valamint a frekvenciasávok felhasználási szabályairól szóló 7/2015. (XI. 13.) NMHH rendelet (Nacionalinės žiniasklaidos ir telekomunikacijų institucijos reglamentas Nr. 7/2015). (XI. 13.) dėl nacionalinių dažnių suteikimo ir dažnių naudojimo taisyklių nustatymo] ir a polgári frekvenciagazdálkodás egyes hatósági eljárásairól szóló 7/2012. (I. 26.) NMHH rendelet (Nacionalinės žiniasklaidos ir telekomunikacijų institucijos reglamentas Nr. 7/2012. (I. 26.) dėl tam tikrų civilinių dažnių valdymo procedūrų).

58

Be to, procedūros, per kurias išduodami šių dviejų kategorijų leidimai, yra skirtingos ir savarankiškos.

59

Viena vertus, dėl procedūros, per kurią išduodamas leidimas teikti žiniasklaidos paslaugas, pažymėtina, kad pagal Žiniasklaidos įstatymą Žiniasklaidos taryba pradeda konkurso procedūrą, per kurią sprendžia tik dėl pasiūlymų, pateiktų siekiant gauti galimybę teikti šias paslaugas. Pasibaigus šiai konkurso procedūrai, Žiniasklaidos taryba pradeda procedūrą, siekdama sudaryti administracinę sutartį su konkurso laimėtoju, kuris įgytų teisę teikti žiniasklaidos paslaugas, jeigu sutartis galiausiai būtų sudaryta (toliau – transliavimo sutartis). Minėtoje sutartyje nėra nuostatų dėl radijo dažnių naudojimo ar elektroninių ryšių, nes jos taikymo sritis apima tik teises ir pareigas, susijusias su teise teikti žiniasklaidos paslaugas.

60

Kita vertus, kiek tai susiję su leidimo naudoti radijo dažnius, siejamo su galimybe teikti žiniasklaidos paslaugas, išdavimo procedūra pagal šio sprendimo 57 punkte nurodytus reglamentus, pažymėtina, kad teises naudoti dažnius transliavimui skirtose dažnių juostose gali gauti tik žiniasklaidos paslaugų teikėjas, laimėjęs Žiniasklaidos tarybos paskelbtą konkursą ir sudarydamas transliavimo sutartį gavęs leidimą teikti žiniasklaidos paslaugas, arba transliuotojas, sudaręs sutartį su tokiu paslaugų teikėju. Gavusi prašymą, NMHH išduoda individualius transliavimo leidimus ir šiuo tikslu nagrinėja tik techninių sąlygų laikymąsi.

61

Toliau Vengrija teigia, kad sąlygos, taikomos leidimams teikti radijo žiniasklaidos paslaugas, ir taisyklės dėl su jomis susijusių procedūrų buvo apibrėžtos taip, kad būtų pasiekti bendrojo intereso tikslai, kaip antai teisės į informaciją ir informaciją apie viešuosius reikalus skatinimas, taip pat kultūros skatinimas.

62

Iš Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalies antros pastraipos ir Konkurencijos direktyvos 4 straipsnio matyti, kad tokioms procedūroms Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistema netaikoma.

63

Galiausiai Vengrija pabrėžia, kad pagal dabartinę Sąjungos teisę su teisių teikti radijo turinį suteikimu susijusios sąlygos ir procedūros priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai.

64

Taigi, Vengrijos nuomone, savo ieškiniu Komisija bando išplėsti Sąjungos teisės elektroninių ryšių srityje taikymo sritį, kad ji apimtų klausimus, susijusius su valstybių narių žiniasklaidos sistemos kūrimu ir priklausančius jų kompetencijai.

65

Antra, Vengrija teigia: kadangi ginčijamais sprendimais ir procedūromis, per kurias buvo priimti šie sprendimai, Sąjungos teisė neįgyvendinama, Chartija šiems sprendimams ir procedūroms netaikoma. Triplike ji paaiškina, kad, kaip matyti iš Chartijos 51 straipsnio 1 dalies, klausimas, ar Chartija galima remtis konkrečioje byloje, priklauso ne nuo konkrečių aplinkybių ir konteksto, kuriais buvo priimtos atitinkamos nacionalinės priemonės, o nuo to, ar taikytina Sąjungos teisė (šiuo atveju – Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistema).

66

Komisija, pirma, pripažindama, kad reikia atskirti teisinį reglamentavimą, susijusį su žiniasklaidos paslaugų turiniu, ir teisinį reglamentavimą, susijusį su transliavimu, vis dėlto tvirtina, kad ginčijami sprendimai ir nacionalinės taisyklės, kuriomis remiantis jie buvo priimti, yra susiję su procedūromis, susijusiomis su Klubrádió naudojimusi 92,9 Mhz dažniu, todėl patenka į Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą.

67

Iš tiesų ši sistema taikoma visoms procedūroms, kuriomis valstybės narės užtikrina radijo dažnių naudojimo teises garso ir televizijos turinio transliuotojams. 2008 m. sausio 31 d. Sprendimas Centro Europa 7 (C‑380/05, EU:C:2008:59) ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimas Persidera (C‑112/16, EU:C:2017:597) rodo, kad minėta sistema taikoma elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kurie tuo pačiu metu yra žiniasklaidos paslaugų teikėjai.

68

Viena vertus, iš Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalies matyti, kad teisė teikti žiniasklaidos paslaugas apima teisę naudoti radijo spektrą, t. y. radijo dažnius. Kita vertus, nors, Vengrijos teigimu, pagal Vengrijos teisę radijo dažniai suteikiami pagal kitokią procedūrą nei teisės teikti žiniasklaidos paslaugas suteikimo procedūra ir pagal kitą nacionalinį teisinį reglamentavimą nei Žiniasklaidos įstatymas, nėra nieko, kas rodytų, kad nagrinėjamu atveju buvo pradėta kita nei aptariamo konkurso procedūra, siekiant atrinkti operatorių, kuriam leidžiama naudotis 92,9 MHz dažniu.

69

Be to, Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje, kaip ir Direktyvos 2018/1972 48 straipsnio 3 dalyje, numatyta tik su bendrojo intereso tikslo įgyvendinimu susijusi nuostata, leidžianti nukrypti nuo radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo taikant atviras procedūras principo. Todėl individualių radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo procedūra bet kuriuo atveju turi būti objektyvi, skaidri, nediskriminacinė ir proporcinga – tai patvirtina 2017 m. liepos 26 d. Sprendimas Persidera (C‑112/16, EU:C:2017:597).

70

Komisija taip pat nesutinka su Vengrijos argumentu, kad šiuo metu Sąjungos teisė netaikoma ginčijamiems sprendimams ir nacionalinėms taisyklėms, kuriomis remiantis jie buvo priimti. Iš tiesų, viena vertus, radijo dažnių suteikimas nepriklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai. Kita vertus, tai, kad su žiniasklaidos paslaugų turiniu susiję kriterijai, kaip antai programų tinklelis, per aptariamą konkursą taip pat buvo įvertinti, Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos nedaro netaikytinos. Šiomis aplinkybėmis Komisija, remdamasi 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimu Vivendi (C‑719/18, EU:C:2020:627), pabrėžia, kad nacionalinė kompetencija žiniasklaidos reguliavimo srityje turi būti įgyvendinama laikantis Sąjungos teisės.

71

Galiausiai Vengrijos argumentas, kad Komisija bando išplėsti Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos taikymo sritį, yra nepagrįstas, nes ši institucija nesutinka su ginčijamais sprendimais ir nacionalinėmis taisyklėmis, kuriomis remiantis jie buvo priimti, tik tiek, kiek jie susiję su elektroninių ryšių tinklais ir radijo dažnių naudojimo teisėmis.

72

Antra, Komisijos teigimu, kadangi priimdama ginčijamus sprendimus Žiniasklaidos taryba įgyvendino Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos taisykles, ji privalėjo laikytis Chartijos, būtent jos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę.

73

Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė palaiko Komisijos argumentus.

74

Kaip jau buvo nurodyta Pagrindų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistema nustato suderintą tvarką elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų srityje, siekiant užtikrinti vidaus rinkos šioje srityje sukūrimą. Tam šioje sistemoje nustatomos, be kita ko, radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo taisyklės.

75

Šiuo klausimu Leidimų direktyvos 5 ir 7 straipsniuose, Pagrindų direktyvos 9 straipsnyje, Konkurencijos direktyvos 4 straipsnyje ir Direktyvos 2018/1972 45 straipsnyje, kurių pažeidimą nurodo Komisija, numatyta, kad šios teisės turi būti suteikiamos remiantis objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Kaip jau yra nurodęs Teisingumo Teismas, šių kriterijų turi būti laikomasi skiriant dažnius ne tik pirmą, bet ir kiekvieną kartą vėliau (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Persidera, C‑112/16, EU:C:2017:597, 40 punktas). Todėl atnaujinant minėtas teises šių kriterijų taip pat turi būti laikomasi.

76

Nors nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai, procedūros, per kurias buvo priimti šie sprendimai, ir aptariamos nacionalinės taisyklės (toliau – aptariamos nacionalinės priemonės) yra susiję su žiniasklaidos paslaugų teikimu, vis dėlto Teisingumo Teismui pateikta bylos medžiaga leidžia konstatuoti (kaip tai padarė generalinis advokatas savo išvados 31 punkte), kad aptariamos nacionalinės priemonės susijusios ir su radijo dažnių naudojimo teisių suteikimu.

77

Pirma, iš sprendimo dėl atsisakymo, pridėto prie Komisijos ieškinio, įžanginės dalies ir motyvų teksto matyti, kad to sprendimo dalykas yra teisės teikti žiniasklaidos paslaugas „92,9 MHz dažniu“ neatnaujinimas. Be to, iš kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse, kuris taip pat pridėtas prie Komisijos ieškinio, pavadinimo matyti, kad šis konkursas buvo susijęs su galimybe teikti radijo žiniasklaidos paslaugas „Budapeštas 92,9 MHz“ aprėpties zonoje. Kvietime dalyvauti aptariamame konkurse esančioje informacijos lentelėje šis radijo dažnis taip pat paminėtas. Be to, kvietimo dalyvauti šiame konkurse 1.2.1 punkte numatyta, kad konkurso tikslas – garantuoti, „kad Žiniasklaidos taryba užtikrintų atsakingą, tinkamą ir veiksmingą galimybės teikti žiniasklaidos paslaugas Budapešto 92 MHz dažniu, kuris yra valstybės nuosavybė, valdymą“. Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnyje taip pat nurodyta „analoginė linijinė žiniasklaidos paslauga, naudojanti ribotus valstybės išteklius“, ir „teisė teikti analogines linijines žiniasklaidos paslaugas naudojant ribotus valstybės išteklius“. Galiausiai šio įstatymo 65 straipsnyje nurodyta, kad sudaroma laikinoji administracinė sutartis dėl galimybės teikti žiniasklaidos paslaugas naudojimo, jeigu NMHH įrodo, kad žiniasklaidos paslaugas galima teikti, be kita ko, „netrukdant kitiems asmenims“.

78

Taigi iš paties sprendimo dėl atsisakymo, aptariamo konkurso ir Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio teksto matyti, kad tas sprendimas, tas konkursas ir tas straipsnis susiję ne tik su žiniasklaidos paslaugų teikimu, bet ir su teisės naudotis radijo dažniu (nagrinėjamu atveju – 92,9 MHz dažniu) suteikimu. Iš Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio teksto taip pat matyti, kad laikinoji administracinė sutartis, kuri gali būti sudaryta remiantis pastaruoju straipsniu, susijusi ne tik su žiniasklaidos paslaugų teikimu, bet ir su radijo dažnių naudojimu.

79

Antra, iš 2014 m. vasario 13 d. NMHH sprendimo dėl leidimo naudoti 92,9 MHz dažnį suteikimo Klubrádió, kuris pridėtas prie Vengrijos tripliko, teksto matyti, kad šio leidimo galiojimo laikotarpis buvo toks pats kaip ir Klubrádió transliavimo sutarties galiojimo laikotarpis, t. y. laikotarpis nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2021 m. vasario 14 d. Be to, tame sprendime nurodyta, kad minėtas leidimas nustoja galioti pasibaigus šioje sutartyje nustatytam terminui arba, jeigu ji nutraukiama bendru sutarimu arba ją nutraukia Žiniasklaidos taryba, šio nutraukimo dieną, netaikant specialios administracinės materialinio nutraukimo procedūros ir nepriimant administracinio sprendimo.

80

Taigi iš minėto sprendimo teksto matyti, kad atitinkamo leidimo galiojimas priklausė nuo teisės teikti žiniasklaidos paslaugas galiojimo, todėl šios teisės praradimas automatiškai lemdavo teisės naudotis 92,9 MHz dažniu praradimą.

81

Trečia, tiek per rašytinę proceso dalį, tiek per teismo posėdį Vengrijos pateikti paaiškinimai dėl teisių teikti žiniasklaidos paslaugas ir radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo procedūrų taikymo tvarkos taip pat rodo, kad Vengrijoje egzistuoja tiesioginis ryšys tarp teisės teikti žiniasklaidos paslaugas ir teisės naudoti radijo dažnį.

82

Iš šių paaiškinimų matyti, kad siekdama suteikti radijo dažnius Žiniasklaidos taryba turi prieš tai paskelbti konkursą dėl žiniasklaidos paslaugų teikimo konkrečiu radijo dažniu. Konkurso laimėtojui suteikiama teisė teikti šias paslaugas pagal su Žiniasklaidos taryba sudarytą administracinę sutartį, t. y. transliavimo sutartį. Vėliau, gavusi prašymą ir patikrinusi technines sąlygas, NMHH leidžia šiam konkurso laimėtojui arba transliuotojui, su kuriuo konkurso laimėtojas sudaro sutartį dėl savo radijo turinio transliavimo, naudoti minėtą radijo dažnį.

83

Iš to matyti, kad Vengrijoje prieiga prie radijo dažnių radijo turiniui transliuoti praktiškai suteikiama tik teisės teikti žiniasklaidos paslaugas turėtojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo turinį atitinkamu radijo dažniu transliuoja patys, ar tokį transliavimą atlieka transliuotojas, šiuo tikslu sudaręs sutartį su minėtos teisės turėtojais.

84

Todėl šioje valstybėje narėje sprendimai, kurie, kaip ir sprendimas dėl negaliojimo, priimami vykstant tokiam konkursui, kaip aptariamas konkursas, galiausiai yra susiję su radijo dažnių naudojimo teisių suteikimu.

85

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, matyti, kad Vengrijos radijo žiniasklaidos paslaugų teikimo ir radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo sistema sukurta ir sukonfigūruota taip, kad šios teisės yra tiesiogiai susijusios. Tuo remiantis darytina išvada, kad bet kokia nacionalinė priemonė, susijusi su teisių teikti tokias paslaugas suteikimu, kaip antai aptariamos nacionalinės priemonės, neišvengiamai daro poveikį radijo dažnių naudojimo teisėms, todėl patenka į Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos materialinę taikymo sritį.

86

Taigi aptariamos nacionalinės priemonės patenka į Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos materialinę taikymo sritį.

87

Šios išvados nepaneigia tai, kad šios nacionalinės priemonės taip pat yra susijusios su radijo žiniasklaidos paslaugų teikimu ir kad, kaip nurodė Vengrija, su šiuo teikimu susijęs teisinis reglamentavimas nepatenka į Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos taikymo sritį – tai matyti visų pirma iš Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punkto ir Direktyvos 2018/1972 2 straipsnio 4 punkto.

88

Iš tiesų pakanka konstatuoti, kad tuo atveju, kai valstybė narė, kaip antai Vengrija, naudodamasi turima diskrecija, kiek tai susiję su jos organizuojamų radijo dažnių suteikimo procedūrų pobūdžiu ir tvarka, nusprendžia, kad šių radijo dažnių naudotojai atrenkami atsižvelgiant į su radijo turinio paslaugų teikimu susijusius kriterijus, ši valstybė narė negali išvengti Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje nustatytų radijo spektro suteikimo reikalavimų, visų pirma radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo remiantis objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais principo (pagal analogiją žr. 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo DIGI Communications, C‑329/21, EU:C:2023:303, 31 punktą).

89

Kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 33 punkte, priešingu atveju valstybės narės galėtų lengvai apeiti šios sistemos taisykles, susijusias su radijo dažnių naudojimo teisių suteikimu, ir taip pakenkti šia sistema siekiamiems tikslams, apibrėžtiems Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2–4 dalyse, visų pirma tikslui skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas ir susijusias priemones bei paslaugas, taip pat tikslui veiksmingai naudoti ir valdyti radijo dažnius. Taigi šios taisyklės netektų veiksmingumo.

90

Be to, kadangi Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistema aptariamoms nacionalinėms priemonėms taikoma tik tiek, kiek jos susijusios su radijo dažnių naudojimo teisių suteikimu, negalima teigti, kad valstybių narių kompetencija žiniasklaidos reguliavimo srityje buvo pažeista.

91

Galiausiai negalima pritarti Vengrijos argumentui, kad procedūroms, per kurias buvo priimti ginčijami sprendimai, taikoma Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta nuo Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos nukrypti leidžianti nuostata.

92

Kaip teigia Komisija, šioje nuostatoje, kaip ir Direktyvos 2018/1972 48 straipsnio 3 dalyje, numatyta tik galimybė nukrypti nuo radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo taikant atviras procedūras principo, kai individualių radijo spektro naudojimo teisių suteikimas radijo ar televizijos turinio paslaugų teikėjams yra būtinas siekiant valstybių narių pagal Sąjungos teisę nustatyto bendrojo intereso tikslo.

93

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, be kita ko, iš šio sprendimo 34 punkto, negalima teigti, kad aptariama konkurso procedūra nebuvo „atvira“, kaip tai suprantama pagal Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir Direktyvos 2018/1972 48 straipsnio 3 dalį.

94

Bet kuriuo atveju šiose nuostatose numatyta nukrypti leidžianti nuostata nereiškia, kad turi būti netaikoma visa Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistema. Visų pirma, net jeigu ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma, pagal Pagrindų direktyvos 9 straipsnį radijo dažnių naudojimo teisės turi būti suteikiamos remiantis objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais (šiuo klausimu žr. 2008 m. sausio 31 d. Sprendimo Centro Europa 7, C‑380/05, EU:C:2008:59, 125 punktą).

95

Primintina, kad Chartijos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, yra apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms, „kai šios įgyvendina Sąjungos teisę“; šioje nuostatoje patvirtinama Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal kurią Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės taikomos visais atvejais, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau ne kitais atvejais (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

96

Kadangi nagrinėjamu atveju aptariamomis nacionalinėmis priemonėmis įgyvendinama Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistema, reikia konstatuoti, kad patvirtindama šias priemones Vengrija privalėjo laikytis Chartijoje garantuojamų pagrindinių teisių, visų pirma jos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, kuria remiasi Komisija.

97

Iš to matyti, kad aptariamos nacionalinės priemonės gali būti tikrinamos atsižvelgiant tiek į Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, tiek į Chartiją.

98

Taigi Vengrijos argumentai, susiję su šios sistemos ir Chartijos netaikymu šioms priemonėms, turi būti atmesti.

99

Remdamasi principu tempus regit actum Komisija mano, kad Leidimų ir Pagrindų direktyvos taikytinos ginčijamam sprendimui dėl atsisakymo ir aptariamam konkursui, o Direktyva 2018/1972 taikoma sprendimui dėl negaliojimo.

100

Tačiau Vengrija teigia, kad šis principas netaikomas jau vykstančiai administracinei procedūrai. Šios valstybės narės nuomone, tokią procedūrą reglamentuoja taisyklės, galiojusios tuo metu, kai ji buvo pradėta. Taigi, kadangi aptariamas konkursas nagrinėjamu atveju buvo paskelbtas prieš įsigaliojant Direktyvai 2018/1972, tiek šį konkursą, tiek sprendimą dėl negaliojimo reglamentuoja Leidimų ir Pagrindų direktyvos, net jeigu tas sprendimas buvo priimtas pasibaigus Direktyvos 2018/1972 perkėlimo į nacionalinę teisę terminui. Todėl, kiek tai susiję su minėtu sprendimu, Komisija negali savo ieškinio grįsti Direktyvos 2018/1972 pažeidimu.

101

Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė palaiko Komisijos argumentus.

102

Reikia pažymėti, kad Komisijos ir Vengrijos požiūrių dėl Direktyvos 2018/1972 taikymo ratione temporis skirtumai susiję tik su priekaištais dėl aptariamo konkurso ir sprendimo dėl negaliojimo. Šiuo klausimu Komisija visų pirma nurodė, kad Vengrija pažeidė valstybėms narėms tenkančią pareigą užtikrinti, kad individualių radijo spektro naudojimo teisių suteikimas būtų grindžiamas, be kita ko, skaidriais ir proporcingais kriterijais; ši pareiga kyla iš Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalies antros pastraipos ir – nuo tada, kai Direktyva 2018/1972 buvo pradėta taikyti, – jos 45 straipsnio 1 dalies.

103

Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2018/1972 1 konstatuojamosios dalies, šia direktyva kelios direktyvos, įskaitant, be kita ko, Leidimų ir Pagrindų direktyvas, išdėstomos nauja redakcija. Direktyvos 2018/1972 125 straipsnyje nurodyta, kad šios direktyvos panaikinamos nuo 2020 m. gruodžio 21 d. ir kad nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į Direktyvą 2018/1972. Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalis atitinka Pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad radijo spektro suteikimas elektroninių ryšių paslaugoms būtų grindžiamas skaidriais ir proporcingais kriterijais.

104

Ši Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje priminta pareiga atitinka Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatytą pareigą suteikiant radijo dažnius laikytis skaidrumo ir proporcingumo principų.

105

Šiomis aplinkybėmis Vengrijos argumentai dėl Direktyvos 2018/1972 taikymo ratione temporis bet kuriuo atveju turi būti atmesti.

106

Vengrija tvirtina, kad ieškinys nepriimtinas tiek, kiek susijęs su ginčijamais sprendimais.

107

Pirma, šios valstybės narės teigimu, nors formaliai Komisija nurodo Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, iš tikrųjų ji kvestionuoja tų sprendimų atitiktį Žiniasklaidos įstatymo nuostatoms arba aptariamo konkurso taisyklėms.

108

Klausimas, ar Žiniasklaidos tarybos sprendimas atitinka tam tikras Žiniasklaidos įstatymo nuostatas arba aptariamą konkursą, gerokai viršija ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo dalyką; vienintelis tokio ieškinio tikslas – leisti Teisingumo Teismui pripažinti, kad valstybė narė neįvykdė jai pagal Sąjungos teisę tenkančio įsipareigojimo, ir priversti nutraukti šį įsipareigojimo neįvykdymą.

109

Antra, tvirtindama, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo galima pareikšti tik dėl nusistovėjusios, nuolatinės ir bendros administracinės praktikos, Vengrija nesutinka su šio ieškinio priimtinumu tiek, kiek jis susijęs su dviem individualiais administraciniais sprendimais, kurie, be to, pareiškus ieškinius nacionaliniuose teismuose, buvo patvirtinti res judicata galią turinčiais teismo sprendimais.

110

Triplike Vengrija paaiškina, kad, skirtingai nei teismo sprendimuose, kuriais remiasi Komisija, nurodyti sprendimai, ginčijami sprendimai yra ne bendrieji, tiksliai neapibrėžtai operatorių grupei skirti sprendimai, kurie atskleidžia nuoseklią ir vienodą praktiką, o konkrečiam operatoriui skirti sprendimai.

111

Pirma, Komisija teigia, kad savo ieškinyje ji remiasi tik Sąjungos teisės pažeidimu. Šiuo klausimu ji paaiškina, kad per ikiteisminę procedūrą buvo apsvarstytos dvi galimybės. Pirmoji galimybė grindžiama Vengrijos teiginiais, kad pagal Žiniasklaidos įstatymą Žiniasklaidos taryba, priimdama ginčijamus sprendimus, neturėjo jokios diskrecijos. Tokiu atveju Žiniasklaidos įstatymas prieštarautų Sąjungos teisei, nes pagal jį Žiniasklaidos taryba būtų įpareigota priimti su Sąjungos teise nesuderinamus sprendimus. Antroji galimybė grindžiama aiškinimu, kuris, Komisijos nuomone, išplaukia iš Žiniasklaidos įstatymo teksto; pagal jį Žiniasklaidos taryba, priimdama ginčijamus sprendimus, turėjo diskreciją. Tokiu atveju juos priimdama Žiniasklaidos taryba šia diskrecija būtų pasinaudojusi su Sąjungos teise nesuderinamu būdu.

112

Antra, Komisija teigia pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją galinti pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo ne tik dėl administracinės praktikos, bet ir atskirais netinkamo Sąjungos teisės taikymo atvejais.

113

Be to, tai, kad sprendimas buvo apskųstas nacionaliniu lygmeniu, netrukdo Komisijai per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo remtis tokio sprendimo neatitiktimi Sąjungos teisei, ypač kai (kaip yra nagrinėjamu atveju) atitinkami nacionaliniai teismai nesikreipė į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

114

Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė palaiko Komisijos argumentus.

115

Pirma, dėl šio sprendimo 107 ir 108 punktuose nurodyto nepriimtinumo pagrindo pažymėtina: nors tam tikrose savo ieškinio dalyse Komisija nurodo, kad ginčijami sprendimai gali prieštarauti nacionalinėms taisyklėms, kuriomis remiantis jie buvo priimti, be kita ko, kiek tai susiję su sprendimu dėl atsisakymo, vis dėlto iš ieškinio aiškiai matyti, kad Komisija siekia tik to, kad būtų konstatuota ginčijamų sprendimų arba šių taisyklių neatitiktis kelioms Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos nuostatoms ir Chartijos 11 straipsniui.

116

Antra, dėl nepriimtinumo pagrindo, grindžiamo tuo, kad dėl individualių sprendimų negalima pareikšti ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, visų pirma reikia pažymėti, kad SESV 258 ir 259 straipsniais kontrolė, kurią Teisingumo Teismas turi atlikti nagrinėdamas ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, neapribojama tik valstybių narių priimtomis nuostatomis ar bendro pobūdžio aktais. Taigi iš to galima daryti išvadą, kad dėl jų priimtų individualių sprendimų ir aktų taip pat gali būti pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kai Komisija mano, kad jie buvo priimti pažeidžiant Sąjungos teisę.

117

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Komisija, atsižvelgiant į jos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį, yra vienintelė, kuri turi teisę nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti procedūrą dėl įsipareigojimo neįvykdymo pripažinimo ir dėl kurio atitinkamai valstybei narei priskirtino veikimo ar neveikimo ši procedūra turi būti pradėta. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas paaiškino, kad Komisija gali, be kita ko, prašyti jo pripažinti įsipareigojimų neįvykdymą, kai direktyvoje numatytas rezultatas konkrečiu atveju nebuvo pasiektas (2003 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑20/01 ir C‑28/01, EU:C:2003:220, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

118

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, be kita ko, iš Pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalies matyti, jog valstybės narės turi pareigą užtikrinti, kad kompetentingų institucijų atliekamas radijo dažnių spektro suteikimas būtų pagrįstas objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Šioje nuostatoje paaiškinta, kad ši pareiga taikoma tiek bendrųjų leidimų išdavimui, tiek individualių teisių naudoti tokius radijo dažnius suteikimui.

119

Taigi, nepažeisdamas Komisijos pareigos įvykdyti jai tenkančią įrodinėjimo pareigą Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo dalykas gali būti individualus aktas ar sprendimas.

120

Be to, savo jurisprudencijoje, susijusioje su galimybe pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kiek tai susiję su administracine praktika, Teisingumo Teismas tik nurodė sąlygas, kurias turi atitikti tokia praktika, kad dėl jos būtų galima pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, tačiau neišsakė savo pozicijos dėl galimybės pareikšti tokį ieškinį dėl individualaus akto ar sprendimo.

121

Galiausiai nei SESV 258 ir 259 straipsniuose, nei Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nėra nieko, kas leistų manyti, kad nacionalinių skundų dėl individualių sprendimų atmetimas res judicata galią turinčiais nacionalinių teismų sprendimais užkerta kelią tam, kad dėl tokio individualaus sprendimo būtų galima pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

122

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vengrijos pateiktus ieškinio nepriimtinumo pagrindus, susijusius su priekaištais dėl ginčijamų sprendimų, reikia atmesti.

123

Ieškinio pirmajame reikalavime Komisija nurodo, kad Vengrija pažeidė lojalaus bendradarbiavimo principą.

124

Vis dėlto ši institucija nemini šio principo nei nurodydama priekaištus, kuriais grindžiamas ieškinys, nei plėtodama argumentus, kuriais grindžia šiuos priekaištus.

125

Todėl ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek juo siekiama, kad būtų pripažinta, jog Vengrija pažeidė lojalaus bendradarbiavimo principą.

126

Grįsdama ieškinį Komisija nurodo keturis priekaištus.

127

Pirmoji priekaištų grupė, susijusi su Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalimi ir sprendimu dėl atsisakymo, grindžiama Leidimų direktyvos 5, 7 ir 10 straipsnių, Konkurencijos direktyvos 4 straipsnio, Pagrindų direktyvos 9 straipsnio, taip pat proporcingumo, nediskriminavimo ir gero administravimo principų pažeidimu. Antrasis priekaištas, susijęs su aptariamu konkursu ir sprendimu dėl negaliojimo, grindžiamas Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 ir 3 dalių, Pagrindų direktyvos 8 ir 9 straipsnių ir Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio pažeidimu. Trečiasis pagrindas, susijęs su Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalimi, grindžiamas Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalies, taip pat proporcingumo ir nediskriminavimo principų pažeidimu. Antroji priekaištų grupė grindžiama Chartijos 11 straipsnio pažeidimu.

128

Komisija iš esmės teigia, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Leidimų direktyvos 5, 7 ir 10 straipsnius, Konkurencijos direktyvos 4 straipsnį, Pagrindų direktyvos 9 straipsnį, taip pat proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Šį įsipareigojimų neįvykdymą lėmė, pirma, tai, kad Žiniasklaidos taryba priėmė sprendimą dėl atsisakymo, antra, tai, kad buvo priimta Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis, pagal kurią automatiškai neleidžiama atnaujinti radijo spektro naudojimo teisių, susijusių su transliavimu FM bangomis, jeigu teisių turėtojas pakartotinai pažeidė pareigą perduoti duomenis apie transliavimo kvotas, įskaitant atvejus, kai padaryti pažeidimai yra nedideli, grynai formalūs, už juos jau buvo skirtos baudos ir vėliau jie buvo visiškai ištaisyti, ir, trečia, tai, kad dėl to Klubrádió būdama diskriminuojama ir neproporcingai negalėjo tęsti savo veiklos transliavimo srityje.

129

Be to, Komisija priekaištauja Vengrijai, kad ši neįvykdė įsipareigojimų pagal Leidimų direktyvos 5 straipsnio 3 dalį ir gero administravimo principą, nes per šioje nuostatoje numatytą šešių savaičių terminą nebuvo priimtas sprendimas dėl Klubrádió prašymo atnaujinti jos turėtas radijo spektro naudojimo teises.

130

Komisija tvirtina, kad Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis arba bent jau tai, kaip Žiniasklaidos taryba taikė šią nuostatą Klubrádió atžvilgiu, neatitinka Leidimų direktyvos 5, 7 ir 10 straipsnių, Konkurencijos direktyvos 4 straipsnio ir Pagrindų direktyvos 9 straipsnio, visų pirma šiuose straipsniuose įtvirtinto proporcingumo principo.

131

Komisija visų pirma teigia, kad sprendimas dėl atsisakymo prieštarauja proporcingumo principui, nes atsisakymas atnaujinti Klubrádió teisę teikti žiniasklaidos paslaugas grindžiamas tik tuo, kad per septynerius Klubrádió transliavimo sutarties galiojimo metus ši radijo stotis du kartus pažeidė pareigą perduoti duomenis apie transliavimo kvotas.

132

Komisija mano, kad atsisakymas atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas prilygsta sankcijai. Šiuo klausimu ji remiasi pasekmių, kurios pagal Vengrijos teisės aktus žiniasklaidos paslaugų teikėjui kyla dėl tokio atsisakymo, sunkumu, t. y. viena vertus, negalėjimas toliau teikti savo turinio radijo dažniu, nebent jis laimėtų naują konkursą, ir, kita vertus, tuo atveju, jei konkursas neįvyktų, negalėjimas sudaryti laikinosios administracinės sutarties dėl tolesnio šio turinio teikimo atitinkamu radijo dažniu iki tol, kol bus užbaigtas kitas naujas konkursas.

133

Šiomis aplinkybėmis Komisija nurodo Teisingumo Teismo jurisprudenciją, iš kurios matyti, kad vertinant sankcijos proporcingumą reikia atsižvelgti į pažeidimo, už kurį šia sankcija siekiama nubausti, pobūdį ir sunkumą, be to, sankcija turi būti pakankamai diferencijuojama atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

134

Komisija taip pat mano, kad atsisakymas atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas yra panašus į šios teisės panaikinimą arba sustabdymą. Toks panaikinimas ar sustabdymas yra viena iš sunkiausių sankcijų, kurios pagal Leidimų direktyvos 10 straipsnio 5 dalį gali būti skiriamos tik jei laikomasi proporcingumo principo ir tik tuo atveju, kai šiurkščiai ar pakartotinai pažeidžiamos, be kita ko, su radijo dažnių naudojimo teisėmis susijusios sąlygos.

135

Šiomis aplinkybėmis Komisija pabrėžia, kad atsisakymas atnaujinti Klubrádió teisę teikti žiniasklaidos paslaugas nėra teisinė pasekmė, proporcinga šios radijo stoties padarytų pažeidimų sunkumui.

136

Pirma, nagrinėjamų pažeidimų padarymo dieną Žiniasklaidos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nebuvo nustatyta termino, susijusio su pareigos perduoti duomenis apie transliavimo kvotas laikymusi. Antra, abiem sprendimuose Nr. 354/2017 ir Nr. 1224/2017 nurodytais atvejais Klubrádió įvykdė šią pareigą per sankcijų skyrimo procedūrą. Trečia, remdamasi duomenimis, kuriuos Klubrádió pateikė siekdama įvykdyti minėtą pareigą, Žiniasklaidos taryba nekonstatavo, kad šios radijo stoties transliuojamos laidos neatitinka jai tenkančių pareigų transliavimo kvotų srityje. Ketvirta, Žiniasklaidos taryba už kiekvieną iš tuose sprendimuose konstatuotą pažeidimą skyrė nuo 30000 HUF (apie 75 EUR) iki 36000 HUF (apie 90 EUR) baudą, nors pagal Žiniasklaidos įstatymo 187 straipsnio 1 dalį už pakartotinius pažeidimus numatyta maksimali bauda yra 2000000 HUF (5420 EUR); tai rodo, kad minėti pažeidimai yra nedideli. Penkta, Klubrádió sumokėjo skirtas baudas, o paskirta sankcija pasiekė savo tikslą, nes priėmus minėtus sprendimus Žiniasklaidos taryba nebekonstatavo, kad Klubrádió padarė kitų pažeidimų.

137

Toliau Komisija tvirtina, kad jeigu Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad pagal ją automatiškai neleidžiama atnaujinti teisės teikti žiniasklaidos paslaugas visais atvejais, kai atitinkamas paslaugų teikėjas padarė pakartotinį pažeidimą, įskaitant atvejus, kai jis kelis kartus vėlavo įvykdyti pareigą perduoti duomenis apie transliavimo kvotas, ši nuostata prieštarautų proporcingumo principui.

138

Iš tiesų toks minėtos nuostatos aiškinimas nepalieka Žiniasklaidos tarybai jokios diskrecijos vertinti, ar atitinkamas pažeidimas yra nereikšmingas ar nepakankamai sunkus ir ar sprendimai dėl teisės teikti žiniasklaidos paslaugas atnaujinimo atitinka proporcingumo principą, todėl Žiniasklaidos taryba priversta priimti su šiuo principu nesuderinamus sprendimus.

139

Vis dėlto, jeigu Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis, siejama su šio įstatymo 185 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti aiškinama taip, kad Žiniasklaidos taryba turi diskreciją priimdama sprendimus dėl teisės teikti žiniasklaidos paslaugas atnaujinimo, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio sprendimo 136 punkte, Žiniasklaidos taryba, priimdama sprendimą dėl atsisakymo, būtų pasinaudojusi diskrecija su proporcingumo principu nesuderinamu būdu. Tokiu atveju šiam principui prieštarautų tik tas sprendimas.

140

Atsikirsdama Vengrija teigia, pirma, kad atsisakymu atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas nesiekiama nubausti paslaugų teikėjo, kuris paprašė atnaujinti šią teisę; atsisakymas yra pasekmė to, kad šis paslaugų teikėjas nesilaikė reikalavimo, iš anksto nustatyto norint turėti teisę į tokį atnaujinimą. Toks atsisakymas visų pirma negali būti prilygintas Leidimų direktyvos 10 straipsnio 5 dalyje numatytai sankcijai – atėmimui, nes šia sankcija atitinkama transliavimo sutartis nutraukiama prieš pasibaigiant jos galiojimui. Atsisakymas atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas savo ruožtu sukelia pasekmių tik laikotarpiu po minėtos sutarties galiojimo pabaigos.

141

Taigi nagrinėjamu atveju neturi reikšmės nei iš Leidimų direktyvos 10 straipsnio 5 dalies kylantys reikalavimai, nei jurisprudencija, susijusi su proporcingumo principu sankcijų srityje.

142

Antra, dėl to, kad, kaip nurodoma, Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis pažeidžia proporcingumo principą, Vengrija teigia, kad Sąjungos teisei neprieštarauja nacionalinis teisinis reglamentavimas, kuriame nustatomos galimybės atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas nesuteikimo sąlygos, nesant jokios diskrecijos, nes dėl įstatyme iš anksto nustatytos objektyvios sąlygos atmetama galimybė taikyti teisę savavališkai ir diskriminuojant.

143

Žiniasklaidos įstatyme nustatyti atsisakymo atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas kriterijai yra objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi, nes toks atnaujinimas negalimas tik sunkių ar pakartotinių pažeidimų, konstatuotų galutiniais sprendimais, atveju.

144

Proporcingumą užtikrina tai, kad, kaip matyti iš Žiniasklaidos įstatymo 187 straipsnio 5 dalies, nedideli pažeidimai negali būti laikomi pakartotiniais pažeidimais. Be to, teisinis kumuliacinių sąlygų, leidžiančių pažeidimą kvalifikuoti kaip „pakartotinį pažeidimą“, apibrėžimas taikant progresyvumo principą užtikrina, kad atsisakyti atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas būtų galima tik sunkiausių ir akivaizdžiausių pažeidimų atvejais.

145

Be to, Vengrija nurodo, kad per teisės teikti žiniasklaidos paslaugas atnaujinimo procedūrą atitinkamo pažeidimo sunkumas nėra vertinamas, nes ši procedūra nėra sankcijų skyrimo procedūra. Konkretaus pažeidimo sunkumą per pastarąją procedūrą vertina Žiniasklaidos taryba, kuri turi, be kita ko, nustatyti, ar pažeidimas yra sunkus arba pakartotinis, o tai reiškia, kad ji turi visų pirma išnagrinėti, ar pažeidimas nėra nesunkus.

146

Galiausiai Vengrija priduria, kad jeigu Žiniasklaidos tarybai būtų suteikta diskrecija, tuomet priimdama sprendimą dėl teisės teikti žiniasklaidos paslaugas atnaujinimo ji turėtų peržiūrėti galutiniu sprendimu konstatuotą pažeidimų sunkumą ar pakartotinumą, o tai prieštarautų teisinės valstybės, teisinio saugumo ir vienodo požiūrio principams.

147

Trečia, dėl proporcingumo principo pažeidimo sprendimu dėl atsisakymo Vengrija pažymi, kad atsisakymas atnaujinti Klubrádió teisę teikti žiniasklaidos paslaugas kyla ne dėl neproporcingų Vengrijos teisinio reglamentavimo nuostatų taikymo ar savavališko Žiniasklaidos tarybos sprendimo, o tik dėl to, kad ji galutiniuose sprendimuose konstatavo kelis Klubrádió padarytus pakartotinius pažeidimus.

148

Vengrija nesutinka su Komisijos argumentu, kad sprendimuose Nr. 354/2017 ir Nr. 1224/2017 konstatuoti pažeidimai yra nedideli.

149

Ji teigia, pirma, jog tai, kad skirtos baudos yra nedidelės, neįrodo, kad tai yra nedideli pažeidimai. Viena vertus, baudų dydis nesuteikia jokios informacijos apie atitinkamų pažeidimų sunkumą, ypač nesant lyginamųjų duomenų. Kita vertus, nustatydama šią sumą Žiniasklaidos taryba atsižvelgė į Klubrádió finansinę padėtį, kad nepritaikytų sankcijos, dėl kurios šiai radijo stočiai taptų neįmanoma arba sudėtinga veikti, vadovaudamasi ne tik proporcingumo ir progresyvumo principais, bet ir Procedūros kodeksu, kuris buvo taikytinas sprendimų Nr. 354/2017 ir Nr. 1224/2017 priėmimo dieną.

150

Antra, Komisijos teiginys, kad tuo metu, kai klostėsi nagrinėjamus pažeidimus sudarantys įvykiai, Žiniasklaidos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nebuvo nustatyta pareigos perduoti duomenis apie transliavimo kvotas įvykdymo termino, yra klaidingas. Iš tiesų nacionalinis įstatymų leidėjas nuo2011 m. rugpjūčio 3 d. iš dalies pakeitė šią nuostatą, numatydamas, kad „[ž]iniasklaidos paslaugų teikėjai privalo kiekvieną mėnesį pateikti Žiniasklaidos tarybai duomenis, leidžiančius kontroliuoti, kaip laikomasi transliavimo kvotų“. Tai, kad per procedūras, per kurias buvo priimti sprendimai Nr. 354/2017 ir Nr. 1224/2017, Klubrádió nepateikė jokio pareiškimo ar prieštaravimo dėl to, kad tariamai nebuvo nustatyta termino šiai pareigai įvykdyti, ir kad ji nepareiškė ieškinio dėl tų sprendimų, rodo, kad ji žinojo jai tenkančias pareigas, susijusias su duomenų apie transliavimo kvotas perdavimu, ir Žiniasklaidos tarybos sprendimų priėmimo praktiką šiuo klausimu.

151

Trečia, pareigos perduoti duomenis apie transliavimo kvotas svarba pateisina išvadą, kad Klubrádió padaryti pažeidimai nėra nereikšmingi. Šiuo klausimu Vengrija pažymi, kad šių duomenų neperdavimas arba pavėluotas perdavimas trukdo Žiniasklaidos tarybai kontroliuoti, kaip laikomasi atitinkamam paslaugų teikėjui tenkančių pareigų transliavimo kvotų srityje, ir taip leidžia šiam paslaugų teikėjui lengviau išvengti kito galimo pažeidimo konstatavimo.

152

Ketvirta, tai, kad Klubrádió per procedūras, per kurias buvo priimti sprendimai Nr. 354/2017 ir Nr. 1224/2017, įvykdė jai tenkančią pareigą perduoti duomenis apie transliavimo kvotas, kaip ir tai, kad vėliau ji sumokėjo skirtas baudas, neturi įtakos aplinkybei, kad ši radijo stotis pažeidė šią pareigą.

153

Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė palaiko Komisijos argumentus.

154

Pateikdama priekaištą, grindžiamą proporcingumo principo pažeidimu, Komisija teigia, kad sprendimas dėl atsisakymo ir galbūt Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis neatitinka proporcingumo principo, įtvirtinto ne tik Leidimų direktyvos 5 ir 7 straipsniuose, Pagrindų direktyvos 9 straipsnyje ir Konkurencijos direktyvos 4 straipsnyje, bet ir Leidimų direktyvos 10 straipsnyje.

155

Kaip nurodyta šio sprendimo 74 ir 75 punktuose, Leidimų direktyvos 5 ir 7 straipsniuose, Pagrindų direktyvos 9 straipsnyje ir Konkurencijos direktyvos 4 straipsnyje nustatytos radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo taisyklės.

156

Savo ruožtu Leidimų direktyvos 10 straipsnyje nustatytos taisyklės, susijusios su valstybėms narėms tenkančia pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip laikomasi sąlygų, kurios gali būti nustatytos radijo dažnių naudojimo teisėms, visų pirma priemonės, kurias jos gali priimti, kad užtikrintų šių sąlygų laikymąsi.

157

Iš analizės, atliktos nagrinėjant Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos taikytinumą aptariamoms nacionalinėms priemonėms, visų pirma iš šio sprendimo 76 punkto, matyti, kad Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalimi ir sprendimu dėl atsisakymo įgyvendinamos šios sistemos nuostatos, susijusios su radijo dažnių naudojimo teisių suteikimu.

158

Todėl sprendimo dėl atsisakymo ir Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalies atitiktis turi būti vertinama atsižvelgiant tik į proporcingumo principą, įtvirtintą Leidimų direktyvos 5 ir 7 straipsniuose, Pagrindų direktyvos 9 straipsnyje ir Konkurencijos direktyvos 4 straipsnyje.

159

Kaip matyti iš šio sprendimo 137–139 punktų, priekaištas, grindžiamas tuo, kad Vengrija pažeidė proporcingumo principą, grindžiamas Komisijos argumentais, pagrįstais dviem alternatyviomis prielaidomis. Pagal pirmąją prielaidą Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis Žiniasklaidos tarybai, priimant sprendimus dėl prašymų atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas, suteikia diskreciją vertinti atitinkamo paslaugų teikėjo padarytų pažeidimų sunkumą ir pakartotinumą, todėl proporcingumo principui prieštarauja tik sprendimas dėl atsisakymo, nes, atsižvelgiant į šio sprendimo 136 punkte nurodytas aplinkybes, naudodamasi savo diskrecija Žiniasklaidos taryba pažeidė šį principą. Pagal antrąją prielaidą ši nuostata nesuteikia Žiniasklaidos tarybai tokios diskrecijos, todėl pati minėta nuostata pažeidžia šį principą, nes dėl jos priimami jam prieštaraujantys sprendimai.

160

Todėl pirmiausia reikia, atsižvelgiant į Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje esančią informaciją, nustatyti Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 daliai Vengrijos teisėje pripažintą taikymo sritį.

161

Šioje nuostatoje numatyta, kad teisė teikti žiniasklaidos paslaugas negali būti atnaujinta, be kita ko, tuomet, kai atitinkamas paslaugų teikėjas Žiniasklaidos tarybos galutiniu sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl pakartotinių ar sunkių atitinkamos sutarties arba Spaudos laisvės įstatymo ar Žiniasklaidos įstatymo nuostatų pažeidimų.

162

Pagal Žiniasklaidos įstatymo 187 straipsnio 5 dalį pažeidimas laikomas pakartotiniu, kai pažeidėjas per 365 dienas pakartoja tuos pačius neteisėtus veiksmus, kuriems taikomas tas pats teisinis pagrindas, ta pati teisės akto nuostata ir kurie yra iš tos pačios srities, kaip ir galutiniu administraciniu sprendimu nustatyti neteisėti veiksmai, išskyrus mažareikšmius pažeidimus.

163

Iš Vengrijos paaiškinimų, pateiktų per rašytinę proceso dalį, matyti, kad Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis aiškinama taip, kad, priimdama sprendimus dėl prašymų atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas, kaip antai sprendimą dėl atsisakymo, Žiniasklaidos taryba neturi jokios diskrecijos vertinti atitinkamo paslaugų teikėjo padarytų pažeidimų sunkumo ir pakartotinumo. Žiniasklaidos taryba tik patikrina, ar teisės, kurią prašoma atnaujinti, galiojimo laikotarpiu ji dėl šio paslaugų teikėjo yra priėmusi galutinį sprendimą, kuriuo konstatuojamas sunkaus arba pakartotinio pažeidimo padarymas. Jei atsakymas būtų teigiamas, pagal šią nuostatą ji privalo atsisakyti atnaujinti šią teisę. Iš šių paaiškinimų taip pat matyti, kad priimdama sprendimus dėl sankcijų skyrimo procedūrų, kaip antai sprendimus Nr. 354/2017 ir Nr. 1224/2017, Žiniasklaidos taryba vertina ir prireikus konstatuoja, kad atitinkamo paslaugų teikėjo padaryti pažeidimai yra sunkūs arba pasikartojantys.

164

Šalių pateikti dokumentai patvirtina, kad Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis aiškinama ir taikoma taip, kaip nurodyta pirmesniame punkte.

165

Visų pirma sprendime dėl atsisakymo Žiniasklaidos taryba tik išvardija galutinius sprendimus, priimtus per Klubrádió atžvilgiu pradėtas sankcijų skyrimo procedūras, ir nurodo, kad Sprendime Nr. 1224/2017 ji konstatavo, jog ši radijo stotis pažeidė pareigą perduoti duomenis apie transliavimo kvotas ir šis pažeidimas padarytas pakartotinai.

166

Be to, iš per ikiteisminę procedūrą Vengrijos pateiktos ir prie Komisijos ieškinio pridėtos Žiniasklaidos tarybos priimtų sprendimų atsisakyti atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas motyvų lentelės (toliau – atsisakymo motyvų lentelė) matyti, kad atitinkamų paslaugų teikėjų padarytų pažeidimų sunkumo ar pakartotinumo vertinimas atliekamas ne sprendimuose atsisakyti atnaujinti šią teisę, o galutiniuose sprendimuose, priimtuose per sankcijų skyrimo procedūras.

167

Galiausiai per sankcijų skyrimo procedūrą, pradėtą dėl radijo stoties Kun-Média, priimtas 2018 m. kovo 27 d. Sprendimas Nr. 265/18 (III.29), pridėtas prie Komisijos dubliko, patvirtina, kad būtent priimdama sprendimus dėl sankcijų skyrimo procedūrų Žiniasklaidos taryba vertina tiek pažeidimo sunkumą, tiek jo pakartotinumą (jeigu iš vertinimo matyti, kad pažeidimas nėra nedidelis).

168

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Žiniasklaidos įstatymu Žiniasklaidos tarybai nesuteikta diskrecijos, nagrinėjant proporcingumo principo pažeidimu grindžiamą priekaištą reikia patikrinti Komisijos argumentų dėl šio principo pažeidimo, padaryto ne Žiniasklaidos tarybos, o šio įstatymo 48 straipsnio 7 dalimi, pagrįstumą.

169

Kaip matyti iš Pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalies, atsižvelgiant į tai, kad radijo dažniai yra viešoji gėrybė, turinti didelę socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę, valstybės narės užtikrina veiksmingą elektroninių ryšių paslaugoms teikti skirtų radijo dažnių valdymą savo teritorijoje pagal Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje nurodytas reguliavimo užduotis ir siekdamos įgyvendinti, be kita ko, šios direktyvos 8 straipsnyje nustatytus tikslus.

170

Pagal Konkurencijos direktyvos 4 straipsnio 2 punktą, Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 7 straipsnio 3 dalį, taip pat Pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalį radijo dažnių naudojimo teisės turi būti suteikiamos remiantis objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Persidera, C‑112/16, EU:C:2017:597, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Šie kriterijai, kurie, kaip pažymėta šio sprendimo 75 punkte, taikytini atnaujinant šias teises, be to, turi būti taikomi atsižvelgiant į Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje nustatytus tikslus (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Europa Way ir Persidera, C‑560/15, EU:C:2017:593, 72 punktą).

171

Iš šio sprendimo 161–163 punktų matyti, kad dėl Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalies iš tam tikrų paslaugų teikėjų, t. y. tų, dėl kurių Žiniasklaidos taryba galutiniu sprendimu konstatavo sunkų ar pakartotinį atitinkamos transliavimo sutarties arba Spaudos laisvės įstatymo ar Žiniasklaidos įstatymo nuostatų pažeidimą, automatiškai atimama galimybė, kad jiems bus atnaujinta teisė teikti žiniasklaidos paslaugas, kuri, kaip konstatuota analizuojant Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos taikymą aptariamoms nacionalinėms priemonėms, susijusi ir su radijo dažnio naudojimu.

172

Taigi Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis turi būti laikoma padedančia apibrėžti Vengrijos teisėje taikytinus radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo kriterijus, todėl ja turi būti laikomasi šio sprendimo 170 punkte nurodytose Sąjungos teisės nuostatose numatytų reikalavimų, visų pirma reikalavimo, susijusio su tokių kriterijų proporcingumu.

173

Šiuo klausimu pažymėtina, kad su radijo dažnių naudojimo teisėmis susietų sąlygų laikymasis yra esminis siekiant užtikrinti efektyvų jų naudojimą ir valdymą. Taigi atsisakymo atnaujinti šias teises motyvas, grindžiamas atitinkamam paslaugų teikėjui tenkančių pareigų nesilaikymu šių teisių galiojimo laikotarpiu, gali būti laikomas radijo dažnių naudotojų atrankos kriterijumi, susijusiu su tikslu skatinti konkurenciją, skatinant veiksmingai naudoti radijo dažnius ir užtikrinant veiksmingą jų valdymą, kaip nurodyta Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies d punkte.

174

Vis dėlto, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, šio sprendimo 170 punkte primintas proporcingumo reikalavimas reiškia, kad radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo kriterijai turi būti tinkami jais siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Persidera, C‑112/16, EU:C:2017:597, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

175

Nors atsižvelgimas į praeityje padarytus sutarties ar radijo dažnių naudojimui taikytino teisinio reglamentavimo pažeidimus nagrinėjant prašymą atnaujinti radijo dažnių naudojimo teises gali prisidėti prie tikslo jas naudoti ir valdyti veiksmingai, vis dėlto galimas šių pažeidimų kenkimas šiam tikslui priklauso nuo jų sunkumo. Todėl siekiant užtikrinti, kad atsižvelgimas į tokius pažeidimus neviršytų to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, turi egzistuoti pusiausvyra tarp anksčiau padaryto pažeidimo sunkumo ir priimto sprendimo, kiek tai susiję su naudojimo teisių atnaujinimu.

176

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje numatyta ne tai, kad praeityje padaryti atitinkamos transliavimo sutarties, Žiniasklaidos įstatymo ar Spaudos laisvės įstatymo pažeidimai yra vienas iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti nagrinėjant prašymą atnaujinti teises teikti žiniasklaidos paslaugas, bet tai, kad toks atnaujinimas automatiškai netaikomas operatoriams, pakartotinai pažeidusiems šią sutartį ar šiuos įstatymus, todėl, kaip pažymėjo Komisija, dėl šios nuostatos taikymo šiems paslaugų teikėjams užkertamas kelias toliau platinti savo turinį radijo dažniu.

177

Taigi atsisakymas atnaujinti paslaugų teikėjo, padariusio pakartotinį pažeidimą, teisę teikti žiniasklaidos paslaugas gali būti proporcingas, tik jeigu patikrinama, ar, atsižvelgiant į šio pažeidimo sunkumą, toks atsisakymas yra būtinas siekiant užtikrinti tikslo veiksmingai naudoti ir valdyti radijo dažnius įgyvendinimą.

178

Todėl toks patikrinimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant, be kita ko, į atitinkamo paslaugų teikėjo pakartotinai padaryto pažeidimo pobūdį ir konkrečias individualaus atvejo aplinkybes, turinčias įtakos šio pažeidimo sunkumo ir pasekmių, kurių minėtas pažeidimas turi atitinkamo paslaugų teikėjo prieigai prie radijo dažnių siekiant transliuoti turinį, nustatymui nagrinėjant prašymą atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas.

179

Reikia pridurti, kad, kaip matyti iš pirmesnio punkto, patikrinimas, kurį Žiniasklaidos taryba turi atlikti nagrinėdama prašymus atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas, skiriasi nuo nagrinėjimo, kurį ji turi atlikti per sankcijų skyrimo procedūras, kuriose ji vien šių procedūrų tikslais turi visų pirma patikrinti, ar atitinkamo pažeidimo sunkumas atitinka sankciją, kurią reikia skirti už tą pažeidimą.

180

Taigi Vengrijos argumentas, kad diskrecijos suteikimas Žiniasklaidos tarybai nagrinėjant prašymus atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas pažeidžia teisinės valstybės, teisinio saugumo ir vienodo požiūrio principus, nes Žiniasklaidos taryba turi peržiūrėti galutiniu sprendimu konstatuotą pažeidimų sunkumą ar pakartotinumą, yra nepagrįstas.

181

Todėl įpareigodama Žiniasklaidos tarybą automatiškai ir bet kuriuo atveju atsisakyti atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas, kai atitinkamas paslaugų teikėjas yra padaręs pakartotinį pažeidimą, nesuteikiant jai jokios diskrecijos nagrinėjant prašymus dėl šios teisės atnaujinimo patikrinti, ar nagrinėjamo pažeidimo sunkumas atitinka pasekmių, kurias atsisakymas atnaujinti turi šio paslaugų teikėjo prieigai prie radijo dažnių, sunkumą, Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis pažeidžia iš Konkurencijos direktyvos 4 straipsnio 2 punkto, Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalies antros pastraipos ir 7 straipsnio 3 dalies, taip pat Pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalies išplaukiantį reikalavimą, kad radijo dažnių naudojimo teisių atnaujinimas būtų grindžiamas proporcingais kriterijais.

182

Vadinasi, nesant reikalo nagrinėti šio sprendimo 136 punkte išdėstytų Komisijos argumentų, reikia pripažinti, kad sprendimas dėl atsisakymo, kiek jis buvo priimtas pagal Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalį, taigi remiantis nacionaline radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo tvarka, neatitinkančia šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytose Sąjungos teisės nuostatose nustatyto proporcingumo reikalavimo, taip pat pažeidžia šį reikalavimą.

183

Todėl priekaištas, grindžiamas Leidimų direktyvos 5 ir 7 straipsniuose, Konkurencijos direktyvos 4 straipsnyje ir Pagrindų direktyvos 9 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo pažeidimu, yra pagrįstas.

184

Komisija tvirtina, kad Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis arba bent jau tai, kaip Žiniasklaidos taryba taikė šią nuostatą Klubrádió atžvilgiu, neatitinka Leidimų direktyvos 5 ir 7 straipsnių, Konkurencijos direktyvos 4 straipsnio ir Pagrindų direktyvos 9 straipsnio, visų pirma šiuose straipsniuose nurodyto proporcingumo principo.

185

Komisija remiasi atsisakymo motyvų lentelėje esančiais duomenimis, iš kurių matyti, kad Žiniasklaidos taryba niekada – išskyrus Klubrádió atvejį – neatsisakė atnaujinti teisės teikti žiniasklaidos paslaugas vien dėl to, kad atitinkamas paslaugų teikėjas neįvykdė pareigos perduoti duomenis apie transliavimo kvotas.

186

Be to, Komisija tvirtina, kad kai kurioms radijo stotims, t. y. Inforádio, Rádió Smile ir Kun-Média, teisė teikti žiniasklaidos paslaugas buvo atnaujinta, nepaisant jų padarytų panašių į Klubrádió ar net sunkesnių pažeidimų.

187

Vengrija teigia, kad Vengrijos teisės nuostatomis užtikrinamas skaidrumas, objektyvumas ir nediskriminavimas, nustatant objektyvius kriterijus, kurie taikomi visiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kad jiems galėtų būti atnaujinta teisė teikti žiniasklaidos paslaugas.

188

Šiomis aplinkybėmis Vengrija visų pirma nesutinka su Komisijos teiginiu, kad, išskyrus Klubrádió, Žiniasklaidos taryba niekada nėra atsisakiusi atnaujinti teisės teikti žiniasklaidos paslaugas vien dėl to, kad atitinkamas paslaugų teikėjas nesilaikė pareigos perduoti duomenis apie transliavimo kvotas. Iš atsisakymo motyvų lentelės matyti, kad Žiniasklaidos taryba neatnaujino Fehérvár Médiacentrum Kft. teisės teikti žiniasklaidos paslaugas motyvuodama tuo, kad anksčiau galutiniame sprendime buvo konstatavusi, kad šis paslaugų teikėjas pakartotinai pažeidė šią pareigą.

189

Dėl sprendimų, susijusių su Inforádió, Rádió Smile ir Kun-Média, Vengrija teigia, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių priimti šie sprendimai, skiriasi nuo faktinių aplinkybių, susijusių su Klubrádió, ir kad procedūros, per kurias buvo priimti minėti sprendimai, vyko skirtingame teisiniame kontekste, todėl jų negalima lyginti su procedūra, vykdyta dėl Klubrádió teisės teikti žiniasklaidos paslaugas atnaujinimo. Be to, kadangi Komisija nepaaiškino, ar ji įvertino visus sprendimus, į kuriuos gali būti atsižvelgta siekiant įrodyti diskriminaciją, ar šiuo tikslu galima atsižvelgti tik į jos nurodytus sprendimus, sprendimai dėl Inforádió, Rádió Smile ir Kun-Média yra tik pavyzdžiai. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija prie ieškinio pridėjo tik vieną iš pastarųjų sprendimų (t. y. sprendimą dėl Kun-Média), Teisingumo Teismas taip pat negali patikrinti, ar nagrinėjamos situacijos yra panašios. Taigi bet kuriuo atveju Komisija neįrodė, kad Žiniasklaidos tarybos sprendimų priėmimo praktika iš tikrųjų yra diskriminacinė.

190

Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė palaiko Komisijos argumentus.

191

Pagal Konkurencijos direktyvos 4 straipsnio 2 punktą, Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 7 straipsnio 3 dalį, taip pat Pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalį radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo kriterijai turi atitikti nediskriminavimo principą.

192

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją vienodo požiūrio principas, kurio konkreti išraiška yra nediskriminavimo principas, reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas. Situacijų panašumo reikalavimas, taikomas siekiant nustatyti, ar buvo pažeistas vienodo požiūrio principas, turi būti vertinamas atsižvelgiant į visus šias situacijas apibūdinančius elementus, ypač į teisės akto, kuriame nustatytas nagrinėjamas skirtumas, dalyką ir tikslą, o tam reikia atsižvelgti į srities, kuriai šis aktas priklauso, principus ir tikslus (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Europa Way ir Persidera, C‑560/15, EU:C:2017:593, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

193

Nagrinėjamu atveju iš atsisakymo motyvų lentelės matyti, kad Sprendimu Nr. 1203/2019 (X.8) Žiniasklaidos taryba atsisakė atnaujinti Médiacentrum teisę teikti žiniasklaidos paslaugas vien dėl to, kad Sprendime Nr. 1115/2016 ji buvo konstatavusi, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki gegužės 31 d. šis paslaugų teikėjas neįvykdė pareigos perduoti duomenis apie transliavimo kvotas ir kad šis pažeidimas buvo pakartotinis.

194

Be to, sprendimai dėl radijo stočių Inforádió, Rádió Smile ir Kun-Média buvo priimti kitokiame teisiniame ir faktiniame kontekste nei tas, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl atsisakymo.

195

Todėl, kaip konstatavo generalinis advokatas išvados 65 punkte, Komisijos pateikti įrodymai neleidžia nustatyti, kad sprendimu dėl atsisakymo Klubrádió buvo diskriminuojama.

196

Taigi priekaištas, grindžiamas Leidimų direktyvos 5 ir 7 straipsniuose, Konkurencijos direktyvos 4 straipsnyje ir Pagrindų direktyvos 9 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo pažeidimu, turi būti atmestas.

197

Komisija pažymi, kad procedūra, per kurią buvo priimtas sprendimas dėl atsisakymo, prasidėjo 2019 m. lapkričio 8 d. (t. y. Klubrádió prašymo dėl atnaujinimo pateikimo dieną) ir baigėsi 2020 m. rugsėjo 8 d. (sprendimo dėl atsisakymo priėmimo dieną), t. y. tęsėsi dešimt mėnesių.

198

Taigi priimdama sprendimą dėl atsisakymo Žiniasklaidos taryba pažeidė Leidimų direktyvos 5 straipsnio 3 dalį, kurioje numatytas šešių savaičių terminas sprendimams dėl naudojimo teisių suteikimo priimti radijo dažnių, kurie buvo suteikti naudoti elektroninių ryšių paslaugoms pagal nacionalinį dažnių planą, atveju, nebent šios teisės suteikiamos taikant konkurencines ar lyginamąsias atrankos procedūras, o taip, kaip nurodo Komisija, sprendimo dėl atsisakymo atveju nebuvo.

199

Be to, Žiniasklaidos taryba taip pat pažeidė gero administravimo principą, nes terminų laikymasis yra šio principo išraiška.

200

Vengrija teigia, kad procedūra, per kurią buvo priimtas sprendimas dėl atsisakymo, yra ne radijo dažnių suteikimo procedūra, o teisės teikti žiniasklaidos paslaugas atnaujinimo procedūra. Jokia Sąjungos teisės nuostata nenustato termino šiai teisei atnaujinti.

201

Papildomai Vengrija patikslina, kad Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje nustatyti tikslūs terminai tiek prašymui atnaujinti minėtą teisę pateikti, tiek sprendimams dėl tokio prašymo priimti. Šie terminai leidžia užtikrinti ne tik tai, kad sprendimai būtų priimami laiku, bet ir tai, kad nebūtų jokios situacijos, kai Žiniasklaidos taryba patenkintų prašymą iki atitinkamos transliavimo sutarties pasibaigimo dienos, o vėliau būtų konstatuojama, jog atitinkamas žiniasklaidos paslaugų teikėjas padarė pažeidimą, dėl kurio toks atnaujinimas negalimas.

202

Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė palaiko Komisijos argumentus.

203

Kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 74–94 punktų, procedūra, per kurią buvo priimtas sprendimas dėl atsisakymo, susijusi su radijo dažnių naudojimo teisių suteikimu, reikia konstatuoti, kad šiai procedūrai taikomos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą sudarančios nuostatos, įskaitant, be kita ko, nuostatą, susijusią su sprendimų dėl šių teisių suteikimo priėmimo terminais, t. y. Leidimų direktyvos 5 straipsnio 3 dalį.

204

Pagal šią nuostatą sprendimas dėl atsisakymo turėjo būti priimtas per šešias savaites nuo išsamaus Klubrádió prašymo atnaujinti jos teisę teikti žiniasklaidos paslaugas gavimo dienos.

205

Kadangi, kaip pažymėta šio sprendimo 31 punkte, Klubrádió prašymą pateikė 2019 m. lapkričio 8 d., o sprendimas dėl atsisakymo buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 8 d., reikia konstatuoti, kad sprendimas buvo priimtas praėjus dešimčiai mėnesių nuo minėto prašymo pateikimo, taigi praėjus daug laiko po to, kai baigėsi Leidimų direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas.

206

Atsižvelgiant į Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalies taikymo sritį ir į tai, kaip ši nuostata taikoma Vengrijoje, reikia pridurti, kad priimdama sprendimą dėl atsisakymo Žiniasklaidos taryba turėjo tik patikrinti, ar ji transliavimo sutarties su Klubrádió galiojimo laikotarpiu dėl šios radijo stoties buvo priėmusi galutinį sprendimą, kuriuo konstatuojamas sunkaus arba pakartotinio pažeidimo padarymas. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrįsto paaiškinimo, galinčio pateisinti maždaug aštuonių su puse mėnesio vėlavimą priimant sprendimą dėl atsisakymo.

207

Šiomis aplinkybėmis primintina, kad, kaip jau yra konstatavęs Teisingumo Teismas, kai valstybė narė įgyvendina Sąjungos teisę, reikalavimai, kylantys iš gero administravimo principo, kaip bendrojo Sąjungos teisės principo, be kita ko, kiekvieno asmens teisė į tai, kad jo iškelti klausimai būtų išnagrinėti per protingą laikotarpį, taikomi kompetentingos nacionalinės institucijos vykdomoje procedūroje (2025 m. kovo 6 d. Sprendimo Obshtina Veliko Tarnovo ir Obshtina Belovo, C‑471/23 ir C‑477/23, EU:C:2025:155, 73 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

208

Todėl priėmusi sprendimą dėl atsisakymo praėjus daug laiko po termino (šešios savaitės nuo išsamaus Klubrádió prašymo atnaujinti jos teisę teikti žiniasklaidos paslaugas gavimo dienos) pasibaigimo Žiniasklaidos taryba pažeidė Leidimų direktyvos 5 straipsnio 3 dalį ir gero administravimo principą.

209

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia iš dalies pritarti priekaištams, susijusiems su Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalimi ir sprendimu dėl atsisakymo, ir pripažinti, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų:

210

Komisija iš esmės teigia, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalį ir Direktyvos 2018/1972 45 straipsnį, nes kvietime dalyvauti aptariamame konkurse ir sprendime dėl negaliojimo Žiniasklaidos taryba nustatė neproporcingas radijo spektro naudojimo teisių suteikimo sąlygas, iš anksto nenustatė šių teisių suteikimo kriterijų, nenumatė jokios diskrecijos, leidžiančios įvertinti klaidų, kurių gali būti padaryta kandidatų pateiktose paraiškose ir dėl kurių jie gali būti pašalinti iš konkurso, rimtumą ir reikšmingumą, ir ignoravo Klubrádió pateiktame pasiūlyme padarytų klaidų mažareikšmiškumą.

211

Be to, Komisija priekaištauja Vengrijai, kad ši neįvykdė įsipareigojimų pagal Pagrindų direktyvos 8 ir 9 straipsnius, taip pat gero administravimo principą, nes laiku nebuvo surengta procedūra dėl 92,9 MHz dažnio suteikimo, kad sprendimą būtų galima priimti prieš pasibaigiant Klubrádió turėtoms teisėms naudoti šį radijo dažnį.

212

Komisija teigia, kad sprendimas dėl negaliojimo, grindžiamas trimis pagrindais, prieštarauja Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 2018/1972 45 straipsnyje nurodytiems skaidrumo ir proporcingumo principams.

213

Dėl pirmojo negaliojimo pagrindo Komisija pažymi, kad pagal kvietimą dalyvauti aptariamame konkurse kandidatai prie savo pasiūlymų turėjo pridėti formuliarą, kurio III.2 punkte būtų planuojamas savaitės programų tinklelis su nurodyta kiekvienos laidos trukme, o III.3 punkte būtų nurodytas kiekvienos programos pavadinimas, glaustas aprašymas ir trukmė.

214

Iš sprendimo dėl negaliojimo matyti, kad Klubrádió pateikto formuliaro III.2 punkte nurodytame savaitės programų tinklelyje buvo, viena vertus, laida „Reggeli Gyors“, kurią buvo numatyta transliuoti kiekvieną savaitės dieną nuo 6 val. 10 min. iki 10 val. 00 min., ir, kita vertus, 55 minučių trukmės laida „Reggeli Gyors ismétlés“, kurios transliavimas buvo numatytas savaitgaliais. Tačiau, kiek tai susiję su pastarąja laida, kurią sudaro atrinkti svarbūs ir įdomūs per savaitę transliuotų laidų „Reggeli Gyors“ momentai, Klubrádió neužpildė šio formuliaro III.3 punkto.

215

Sprendime dėl negaliojimo Žiniasklaidos taryba konstatavo, kad tuo atveju, kai laidai taikoma techninė intervencija arba kai šios laidos elementai iškarpomi, taip gauta laida yra nauja „laida“, kaip tai suprantama pagal kvietimą dalyvauti aptariamame konkurse, todėl turi būti aprašyta formuliaro III.3 punkte. Remdamasi kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.11.10.3 punktu, pagal kurį nesuteikiama galimybės papildyti pasiūlymų elementų, kurie turi būti pateikti vertinti, kaip antai programų tinklelio, Žiniasklaidos taryba nepaprašė informacijos apie laidą „Reggeli Gyors ismétlés“, kad papildytų Klubrádio pateiktą formuliaro III.3 punktą.

216

Komisijos nuomone, kadangi kvietime dalyvauti aptariamame konkurse vartojama „retransliavimo“ sąvoka susijusi su „įrašytos garso medžiagos“ retransliavimu, Klubrádió galėjo teisėtai manyti, kad laida „Reggeli Gyors ismétlés“ tiek, kiek ji yra garso medžiagos, pasirinktų ištraukų, jau transliuotos laidos retransliacija, patenka į šią sąvoką, todėl formuliaro III.3 punkte šio retransliavimo nereikėjo aprašyti.

217

Be to, net darant prielaidą, kad laida „Reggeli Gyors ismétlés“ negalėjo būti prilyginta retransliacijai, Žiniasklaidos taryba galėjo paprašyti Klubrádió papildyti trūkstamą aprašymą. Negalėjimas papildyti su programų tinkleliu susijusių duomenų, kuris, kaip teigia Žiniasklaidos taryba, išplaukia iš kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.11.10.3 punkto, pažeidžia proporcingumo principą, nes toks negalėjimas kandidatams neleidžia ištaisyti net nereikšmingų ir visiškai formalių netikslumų ar išsklaidyti Žiniasklaidos tarybos abejonių.

218

Kalbant apie antrąjį negaliojimo pagrindą, pažymėtina, kad iš sprendimo dėl negaliojimo matyti, jog Klubrádió pateikto formuliaro III.2 punkte nurodytame savaitės programų tinklelyje buvo 45 minučių trukmės laida „Kovátsműhely“, o šio formuliaro III.3 punkte nurodyta šios laidos trukmė – 50 minučių. Žiniasklaidos taryba konstatavo, kad pagal kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.11.10.3 punktą šis neatitikimas negali būti taisomas.

219

Komisijos nuomone, atrodo, kad šių dviejų skirtingų trukmių paminėjimas yra paprasčiausia administracinė klaida, kurios ištaisymas nebūtų turėjęs jokios įtakos esminiams Klubrádió paraiškos elementams. Tai, kad paraiška pripažįstama negaliojančia dėl tokios klaidos, o ne prašoma, kad kandidatas pateiktų paaiškinimus, prieštarauja proporcingumo principui.

220

Trečiasis negaliojimo pagrindas, susijęs su Klubrádió verslo ir finansiniu planu, grindžiamas Žiniasklaidos tarybos išvada, kad Klubrádió, kurios nuosavas kapitalas kelerius metus iki paraiškos pateikimo dienos buvo neigiamas, negalėjo padengti savo išlaidų tik iš savo grynosios apyvartos.

221

Komisija pabrėžia, kad Žiniasklaidos taryba nesirėmė kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.8.2 punkte numatytų sąlygų, susijusių su kandidato finansiniu gyvybingumu, pažeidimu, todėl neginčijama, kad Klubrádió atitiko šias sąlygas.

222

Sprendimas dėl negaliojimo grindžiamas kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.11.9.2 punkto c papunkčiu, pagal kurį paraiška yra negaliojanti dėl materialinių pagrindų, jeigu dėl jos nepagrįstumo pasiūlymas yra netinkamas Žiniasklaidos įstatyme arba kvietime dalyvauti konkurse nustatytiems tikslams pasiekti. Žiniasklaidos tarybos teigimu, Klubrádió kandidatūra neleido pasiekti minėto kvietimo 1.2 punkte nurodyto tikslo – užtikrinti, kad žiniasklaidos rinkoje veiktų radijo stotis, kurios veikimas būtų stabilus ir nuspėjamas.

223

Komisijos nuomone, priimdama sprendimą dėl negaliojimo remiantis šio sprendimo 220 punkte nurodytu pagrindu, Žiniasklaidos taryba, pirma, pažeidė Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalyje numatytą skaidrumo reikalavimą, nes rėmėsi paraiškų turinio vertinimo kriterijais, kurie nebuvo nurodyti kvietime dalyvauti aptariamame konkurse. Iš tiesų paraiškų priimtinumo sąlygose neužsimenama apie konkretų finansinio gyvybingumo reikalavimą, susijusį su atitinkamos įmonės nuosavo kapitalo būkle.

224

Antra, Klubrádió paraiškos atmetimas yra neproporcingas, nes grindžiamas hipotetiniais argumentais. Žiniasklaidos taryba nusprendė, kad stabilus Klubrádió veikimas neužtikrintas, nes pagal galiojančius Vengrijos teisės aktus bendrovė, turinti neigiamą nuosavą kapitalą, gali būti ex officio išbraukta iš bendrovių registro. Komisijos teigimu, nuostolingas Klubrádió veikimas penkerius metus iki paraiškos pateikimo dienos savaime nelemia šios kandidatės finansinio gyvybingumo nebuvimo ateityje, nes ji nebuvo priversta nutraukti savo programų ir nebuvo išbraukta iš bendrovių registro.

225

Be to, Žiniasklaidos taryba neatsižvelgė į priemones, kurių Klubrádió ėmėsi savo nuosavo kapitalo būklei normalizuoti. Žiniasklaidos taryba atmetė šios radijo stoties savininko ir rėmėjų pasiūlytą Klubrádió išlaidų padengimo sistemą, teigdama, kad anksčiau Klubrádió negalėjo padengti savo veiklos sąnaudų iš savo grynosios apyvartos.

226

Komisija pažymi, kad naudojimasis rėmėjais arba išorės dalyviais (crowdfunding) yra teisėta žiniasklaidos finansavimo priemonė. Todėl, šios institucijos manymu, sprendimas dėl negaliojimo nesusijęs su deklaruojamu viešuoju tikslu, yra netinkamas ir viršija tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

227

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kriterijus, pagal kurį Klubrádió turėjo padengti savo veiklos sąnaudas tik iš savo grynosios apyvartos, pagal Sąjungos teisę negali būti laikomas objektyviu, skaidriu ir proporcingu reikalavimu.

228

Atsikirsdama Vengrija visų pirma dėl negaliojimo pagrindų, susijusių su laidomis „Reggeli Gyors ismétlés“ ir „Kovátsműhely“, pažymi, kad, siekiant užtikrinti teisingą ir nediskriminacinį konkurso procedūros pobūdį, tiek Žiniasklaidos įstatymas, tiek aptariamas konkursas grindžiami principu, kad atitinkamas pasiūlymas gali būti keičiamas, taisomas arba pildomas tik tais atvejais, kai trūkumai gali būti pašalinti arba yra nereikšmingi arba kai toks ištaisymas nepažeidžia sąžiningo, skaidraus ir nediskriminacinio proceso reikalavimo. Šiomis aplinkybėmis Vengrija nurodo Žiniasklaidos įstatymo nuostatas ir aptariamo konkurso taisykles, kuriose nurodyti trūkumai ar spragos, kurių negalima taisyti po paraiškos pateikimo dienos ir dėl kurių atitinkamas pasiūlymas tampa negaliojantis; prie tokių trūkumų ar spragų priskiriami konstatuoti pažeidimai, susiję su minėtomis laidomis.

229

Vengrijos teigimu, kiek tai susiję su iš anksto privalomai apibrėžtu trūkumu, lemiančiu atitinkamo pasiūlymo negaliojimą, jeigu Žiniasklaidos tarybai būtų pripažinta galimybė, atsižvelgiant į trūkumo pobūdį ir remiantis savo subjektyviu vertinimu, nuspręsti, ar reikia taikyti teisines negaliojimo pasekmes, būtų pažeisti teisinės valstybės ir teisinio saugumo principai, taip pat reikalavimas atlikti skaidrų, objektyvų ir nediskriminacinį vertinimą.

230

Be to, Vengrija nesutinka su Komisijos argumentais, kad su laidomis „Reggeli Gyors ismétlés“ ir „Kovátsműhely“ susiję trūkumai buvo nedideli, formalaus ir administracinio pobūdžio.

231

Viena vertus, kiek tai susiję su laida „Reggeli Gyors ismétlés“, Klubrádió nesilaikė kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 2.5.5.2 punkte nurodytos galiojimo sąlygos, kurioje numatyta pareiga aprašyti visas savaitės programų tinklelyje esančias programas. Vengrija pabrėžia, kad ši laida turi būti laikoma ne laidos „Reggeli Gyors“ retransliacija, o kita laida, kaip tai suprantama pagal kvietimą dalyvauti aptariamame konkurse, nes šių dviejų laidų trukmės skirtumas yra 825 minutės, o paprasto retransliavimo atveju retransliuojama laida turėtų būti visiškai identiška originaliai laidai. Nesant patikslinimų dėl laidos, kuri negali būti laikoma „retransliacija“, atitinkamas pasiūlymas neleidžia įvertinti esmės, nes neleidžia patikrinti, ar laikomasi įsipareigojimų transliavimo kvotų srityje.

232

Kita vertus, kiek tai susiję su laida „Kovátsműhely“, Vengrijos teigimu, Klubrádió pateikto formuliaro III.2 ir III.3 punktuose nurodytos trukmės skirtumas yra neįveikiamas prieštaravimas, dėl kurio neįmanoma suderinti III.2 punkto, kuriame pateiktas savaitės programų tinklelis, ir III.3 punkto, susijusio su šios laidos aprašymu. Taigi Klubrádió pateiktas pasiūlymas neatitinka kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 2.5.5.6 punkte nurodytos galiojimo sąlygos. Programų trukmės koregavimas neišvengiamai būtų lėmęs Klubrádió pateiktame pasiūlyme esančių įsipareigojimų ir esminių pareiškimų pakeitimą, o tai prieštarauja kvietimui dalyvauti aptariamame konkurse.

233

Toliau dėl negaliojimo pagrindo, susijusio su Klubrádió verslo ir finansiniu planu, pirma, Vengrija pabrėžia, kad pasiūlymams taikomi formos ir turinio reikalavimai nustatyti tiek Žiniasklaidos įstatyme, tiek atitinkamuose kvietimuose dalyvauti konkursuose (šiuo atveju – kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.11.7 ir 1.11.9.2 punktuose).

234

Vengrijos teigimu, nagrinėjant pasiūlymo pagrįstumą iš esmės, reikia atlikti sudėtingą viso šio pasiūlymo turinio analizę, kurią atlikdama Žiniasklaidos taryba pagal Žiniasklaidos įstatymo 59 straipsnį visų pirma turi patikrinti, ar minėtas pasiūlymas leidžia užtikrinti viešojo intereso tikslo, kurio siekiama atitinkamu konkursu, įgyvendinimą (šiuo atveju – užtikrinti, kad žiniasklaidos rinkoje veiktų radijo stotis, kurios veikimas būtų stabilus ir nuspėjamas).

235

Kandidato finansinės ir ekonominės padėties pateikimas ir jo finansinio, ekonominio ir perspektyvinio plano pateikimas yra reikalavimai, šiais tikslais nustatyti kvietime dalyvauti aptariamame konkurse. Taigi negalima sutikti su tuo, kad negaliojimo pagrindas, susijęs su Klubrádió verslo ir finansiniu planu, ir šio pagrindo vertinimo kriterijai yra neskaidrūs.

236

Antra, Komisijos teiginys, kad Žiniasklaidos taryba atsižvelgė į vertinimo kriterijus, kurie nebuvo nurodyti kvietime dalyvauti aptariamame konkurse, yra visiškai nepagrįstas, nes kvietime dalyvauti konkurse, kuriame pažodžiui pakartojamos Žiniasklaidos įstatymo nuostatos, atitinkamai 1.11.6, 1.11.9, 2.1.4–2.1.6, 2.2, 2.5.4 ir 2.5.8 punktuose, nustatyti pasiūlymų nagrinėjimo kriterijai, su jų materialiniu negaliojimu susijusios taisyklės, pasiūlymams nustatyti tinkamumo kriterijai, nurodytos jų oficialaus negaliojimo patikrinimo sąlygos, verslo plano ir finansinio plano reikalavimai, taip pat kandidatų pareiškimams taikomi reikalavimai.

237

Trečia, Vengrijos teigimu, Komisija klaidingai teigia, kad sprendime dėl negaliojimo Žiniasklaidos tarybos atlikti vertinimai, susiję su Klubrádió finansine padėtimi, yra neproporcingi.

238

Visų pirma Vengrija paaiškina, kad, priešingai, nei teigia Komisija, Žiniasklaidos taryba pripažino šios radijo stoties pasiūlymą negaliojančiu ne dėl to, kad Klubrádió nuosavo kapitalo būklė kelerius metus buvo neigiama, o dėl to, kad neigiama nuosavo kapitalo būklė neišvengiamai turėjo įtakos šios radijo stoties stabilumui ateityje. Be to, pasiūlyme pateikti pareiškimai dėl šios situacijos normalizavimo yra skirtingi ir prieštaringi ir nebuvo laikytasi nė vieno iš prisiimtų įsipareigojimų.

239

Taip pat nėra neproporcinga reikalauti, kad radijo stotis, kuri gaus leidimą teikti žiniasklaidos paslaugas, būtų ekonomiškai gyvybinga, nes egzistuoja pagrindinis viešasis interesas, kad šios radijo stoties, kuri 10 metų laikotarpiu neatlygintinai naudoja išimtinį valstybei priklausantį dažnį, veikimas būtų stabilus ir nuspėjamas.

240

Radijo stotis, neatitinkanti pačių elementariausių teisinių reikalavimų, susijusių su bendrovės forma ir valdymu, neatitinka stabilumo ir nuspėjamumo sąlygų, leidžiančių jai pasiekti aptariamu konkursu siekiamus tikslus, nes ilgalaikis netinkamas valdymas turi akivaizdžių pasekmių šios radijo stoties valdymui ateityje arba daro bent jau potencialų poveikį šiam valdymui, šios radijo stoties veiklos tęstinumui ir jos veikimo tęstinumui (going concern). Vengrijos teigimu, taip buvo Klubrádio atveju, nes tai, kad jos nuosavo kapitalo būklė yra aiškiai netinkama, galėjo lemti jos priverstinį likvidavimą ir galbūt išbraukimą iš bendrovių registro ex officio.

241

Be to, nuosavo kapitalo būklė yra ne subjektyvaus vertinimo klausimas, o objektyvus klausimas, dėl kurio gali būti nustatyta, kad Klubrádió keleto metų laikotarpiu sąmoningai darė tik jai priskirtinus įstatymo pažeidimus – tai matyti iš audito ataskaitos, pridėtos prie Klubrádió metinių finansinių ataskaitų. Verslo planas, finansinis planas ir balansas, kuriuos ši radijo stotis privalėjo pateikti pagal kvietimą dalyvauti aptariamame konkurse, neįrodo, kad Klubrádió ištaisys šią situaciją per protingą terminą.

242

Galiausiai Vengrija teigia, kad Komisijos teiginys, jog Klubrádió savininkai ėmėsi tinkamų priemonių šios radijo stoties neigiamo nuosavo kapitalo būklei ištaisyti, yra nepagrįstas. Iš tiesų fizinio asmens, kuris pasisakė minėtos radijo stoties vardu, pateikti pareiškimai dėl nuosavo kapitalo, finansavimo ir skolų išieškojimo yra prieštaringi, hipotetiniai ir sąlyginiai, todėl neatitinka aptariamo konkurso taisyklėse apibrėžtų teisinių reikalavimų ir vertinimo kriterijų.

243

Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė palaiko Komisijos argumentus.

244

Reikia priminti, kad pagal Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą radijo dažnių naudojimo teisės suteikiamos taikant atviras, objektyvias, skaidrias, nediskriminacines ir proporcingas procedūras ir laikantis Pagrindų direktyvos 9 straipsnio nuostatų. Šio 9 straipsnio 1 dalyje, kuri, kaip pažymėta šio sprendimo 103 punkte, atitinka Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalį, taip pat numatyta, kad šios teisės suteikiamos remiantis objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais.

245

Taip pat reikia priminti, kad proporcingumo principas reikalauja, jog įgyvendinant šias nuostatas valstybių narių ar perkančiųjų organizacijų nustatytos taisyklės neviršytų to, kas būtina direktyvų, kurių dalis jos yra, tikslams pasiekti (pagal analogiją žr. 2024 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Luxone ir Sofein, C‑403/23 ir C‑404/23, EU:C:2024:805, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

246

Be to, vykstant konkurso procedūrai vienodo požiūrio principas suteikia konkurso dalyviams vienodas galimybes suformuluoti savo pasiūlymus, o tai reiškia, kad vienodos sąlygos turi būti taikomos visų konkurso dalyvių pasiūlymams. Iš šio principo kylančiu skaidrumo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad nebūtų viešosios valdžios institucijos favoritizmo ir savivalės rizikos. Šis reikalavimas reiškia, kad kvietime dalyvauti konkurse visos pirkimo procedūros sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems kandidatams suprasti tikslią jų reikšmę ir aiškinti jas vienodai, o kompetentingai institucijai – veiksmingai patikrinti, ar jai pateikti pasiūlymai atitinka tokių teisių suteikimą reglamentuojančius kriterijus (šiuo klausimu žr. 2024 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Luxone ir Sofein, C‑403/23 ir C‑404/23, EU:C:2024:805, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

247

Galiausiai skaidrumo ir vienodo požiūrio principai, kuriais remiantis vykdomos radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo procedūros, reikalauja, kad iš anksto būtų aiškiai apibrėžtos ir viešai paskelbtos materialinės ir procedūrinės dalyvavimo tokiose procedūrose sąlygos, visų pirma įmonėms kandidatėms tenkančios pareigos, kad jos galėtų tiksliai žinoti atitinkamos procedūros apribojimus ir būti tikros, jog tie patys reikalavimai galioja visiems konkurentams (pagal analogiją žr. 2024 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Luxone ir Sofein, C‑403/23 ir C‑404/23, EU:C:2024:805, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

248

Būtent atsižvelgiant į šią jurisprudenciją reikia patikrinti, ar, kaip teigia Komisija, trys negaliojimo pagrindai, kuriais remiantis Klubrádió paraiška buvo atmesta, prieštarauja proporcingumo ir skaidrumo principams Komisijos nurodyta prasme, todėl tiek sprendimas dėl negaliojimo, tiek prireikus aptariamo konkurso taisyklės, kuriomis remiantis jis buvo priimtas, taip pat prieštarauja šiems principams.

249

Kaip matyti iš kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.11.10.3 punkto teksto ir sprendimo dėl negaliojimo, pridėtų prie Komisijos ieškinio, neleidžiama atlikti jokių vertinti pateikto pasiūlymo elementų taisymų. Pagal šio kvietimo dalyvauti konkurse 1.12.2.1 punktą tarp šių elementų yra kandidato programų tinklelis, aprašytas kandidato pateikiamo formuliaro III.2 ir III.3 punktuose.

250

Tuo atveju, jeigu dėl minėtų elementų kandidatas būtų padaręs nedidelių klaidų, kurių ištaisymas neturėtų jokios įtakos jo paraiškos esminiams elementams ir dėl to nepažeistų reikalavimo, susijusio su teisingu ir nediskriminaciniu kandidatų vertinimu, atrodo, kad Žiniasklaidos tarybos negalėjimas pagal aptariamo konkurso taisykles pasiūlyti atitinkamam kandidatui ištaisyti tokias klaidas yra neproporcingas.

251

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Klubrádió pateikto formuliaro III.2 ir III.3 punktuose buvo padaryti du pažeidimai, susiję su laidomis „Reggeli Gyors ismétlés“ ir „Kovátsműhely“.

252

Pirma, dėl laidos „Reggeli Gyors ismétlés“ reikia pažymėti, kad nustatytą pažeidimą lėmė tai, jog Klubrádió, nusprendusi, kad ši laida yra „retransliacija“, kaip tai suprantama pagal kvietimą dalyvauti aptariamame konkurse, dėl pirmosios laidos neužpildė formuliaro III.3 punkto, kuriame, be kita ko, turėjo būti pateiktas jos aprašymas ir nurodoma trukmė. Žiniasklaidos taryba, iš esmės konstatavusi, kad laida „Reggeli Gyors ismétlés“ negalėjo būti laikoma laidos „Reggeli Gyors“„retransliacija“, kaip tai suprantama pagal kvietimą dalyvauti aptariamame konkurse, todėl turėjo būti aprašyta šio formuliaro III.3 punkte, o tokio aprašymo nebuvimas, kiek jis susijęs su vienu iš šio kvietimo dalyvauti konkurse 1.12.2.1 punkte nurodytų vertinamų elementų, pagal minėto kvietimo 1.11.10.3 punkto reikalavimus negalėjo būti ištaisytas ar pakoreguotas, padarė išvadą, kad dėl šio pažeidimo Klubrádió pasiūlymas turi būti pripažintas negaliojančiu.

253

Svarbu pažymėti, kad, kaip matyti iš sprendimo dėl negaliojimo, pagal aptariamo konkurso taisykles sąvoka „retransliacija“ apibrėžta kaip „anksčiau laidoje transliuota, įrašyta garso medžiaga, kuri gali būti retransliuota be specialaus techninio įsikišimo“, o sąvoka „laida“ apibrėžta kaip „garso ar vaizdų, perteikiančių judesį arba fiksuotų, lydimų arba nelydimų garso, seka, kurią, neatsižvelgiant į jos trukmę, sudaro atskiras vienetas žiniasklaidos paslaugų teikėjo sudarytame programų tinklelyje ar kataloge“.

254

Atsižvelgiant į šias apibrėžtis ir į tai, kad kvietime dalyvauti aptariamame konkurse nėra kitų aiškinimo taisyklių, susijusių su šiomis sąvokomis, negalima teigti, kad Žiniasklaidos tarybos siūlomas sąvokos „retransliacija“ aiškinimas, pagal kurį laida laikoma retransliacija, jeigu ji retransliuojama visa ir per visą jos trukmę nėra specialaus techninio įsikišimo, aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai išplaukia iš šio kvietimo dalyvauti konkurse, todėl visi tinkamai informuoti ir įprastai rūpestingi konkurso dalyviai šią sąvoką turėjo aiškinti būtent taip.

255

Atvirkščiai, atsižvelgiant į tai, kad minėta sąvoka grindžiama ne ankstesnės „laidos“, o „įrašytos garso medžiagos“, kuri anksčiau buvo transliuojama „laidoje“, transliacija, kaip teigė Komisija, Klubrádió galėjo pagrįstai manyti, kad laida „Reggeli Gyors ismétlés“, kiek ją sudarė anksčiau transliuotos laidos, t. y. „Reggeli Gyors“, ištraukų transliavimas, buvo pastarosios laidos „retransliacija“, kaip tai suprantama pagal kvietimą dalyvauti aptariamame konkurse. Šiomis aplinkybėmis Vengrijos nurodyta aplinkybė, kad šių dviejų laidų trukmės skirtumas yra 825 minutės, neturi reikšmės.

256

Antra, kiek tai susiję su laida „Kovátsműhely“, Klubrádió pateikto formuliaro III.2 ir III.3 punktuose padarytas pažeidimas išplaukia iš to, kad ši radijo stotis į šio formuliaro III.2 punkte nurodytą programų tinklelį šią laidą įtraukė nurodydama, kad transliacija numatoma sekmadieniais nuo 17 val. 5 min. iki 17 val. 50 min., taigi pagal šį punktą minėtos programos trukmė yra 45 minutės, tačiau minėto formuliaro III.3 punkte nurodyta tos pačios laidos trukmė yra 50 minučių.

257

Svarbu atsižvelgti į tai, kad, kaip pažymėjo Žiniasklaidos taryba sprendime dėl negaliojimo, Klubrádió nepadarė jokios klaidos dėl kitų šios radijo stoties pateikto formuliaro III.2 ir III.3 punktuose nurodytų laidų, visų pirma kiek tai susiję su jų trukme. Taigi atrodo, kad iš šių punktų išplaukiantis penkių minučių skirtumas, susijęs su laidos „Kovátsműhely“ trukme, neturi jokios įtakos kitoms Klubrádió pateiktame programų tinklelyje esančioms laidoms.

258

Todėl reikia konstatuoti, kad toks skirtumas prilygsta apsirikimui, priskiriamam prie šio sprendimo 228 punkte nurodytų ištaisomų nereikšmingų klaidų.

259

Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 250 punkte pateiktą vertinimą, reikia konstatuoti, kad pažeidimus, susijusius su laidomis „Reggeli Gyors ismétlés“ ir „Kovátsműhely“, turėjo būti leista ištaisyti.

260

Šiomis aplinkybėmis sprendimas dėl negaliojimo, kuriuo, remiantis bet kokią galimybę ištaisyti pasiūlymus atmetančiomis aptariamo konkurso taisyklėmis, Klubrádió pasiūlymas dėl šių pažeidimų buvo pripažintas negaliojančiu, yra neproporcingas.

261

Reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš sprendimo dėl negaliojimo, su Klubrádió verslo ir finansiniu planu susijęs negaliojimo pagrindas grindžiamas neigiamu šios radijo stoties nuosavu kapitalu penkerius metus iki paraiškos pateikimo dienos ir negalėjimu padengti savo išlaidų tik iš savo grynosios apyvartos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, nustatytas remiantis, be kita ko, Klubrádió metinių finansinių ataskaitų, susijusių su mokestiniais metais iki tų metų, kuriais ši radijo stotis pateikė savo pasiūlymą, duomenimis, Žiniasklaidos taryba nusprendė, kad šis pasiūlymas, atsižvelgiant į jo „nepagrįstumą“, negali pasiekti kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.2 punkte numatyto tikslo – užtikrinti, kad žiniasklaidos rinkoje veiktų radijo stotis, kurios veikimas būtų stabilus ir nuspėjamas. Todėl Žiniasklaidos taryba padarė išvadą, kad Klubrádió pasiūlymas yra negaliojantis dėl materialinių pagrindų pagal Žiniasklaidos įstatymo 59 straipsnio 3 dalies c punktą ir kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.11.9.2 punkto c papunktį, pagal kurį „pasiūlymas negalioja iš esmės, jeigu [jis] yra netinkamas Žiniasklaidos įstatyme ir kvietime dalyvauti šiame konkurse nurodytiems tikslams pasiekti dėl nepakankamo pagrindimo“.

262

Reikia pažymėti, kad tiek nuosavo kapitalo būklė, tiek duomenys apie grynąją apyvartą yra su įmonės finansiniu gyvybingumu susiję elementai.

263

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.8.2 punkte buvo išdėstytos taisyklės, susijusios su kandidatų finansinio gyvybingumo sąlygomis, kurių nesilaikymas bet kuriame šio konkurso procedūros etape lėmė pasiūlymo negaliojimą pagal minėto kvietimo 1.11.7 punkto a papunktį.

264

Vis dėlto šiame 1.8.2 punkte buvo nustatyta, kad, pirma, kandidatai neturi turėti jokios daugiau kaip 60 dienų pradelstos skolos muitų ar socialinio draudimo įmokų srityje, jokios daugiau kaip 60 dienų pradelstos ir į centrinio mokesčių administratoriaus registrus įtrauktos mokesčių skolos, taip pat jokios mokėjimo specialiam valstybės fondui prievolės, antra, jiems neturi būti taikoma bankroto, likvidavimo ar kokia nors kita procedūra, susijusi su jų išbraukimu iš registro, trečia, penkerius metus iki konkurso paskelbimo jų atžvilgiu neturi būti priimta jokio galutinio administracinio sprendimo, kuriuo būtų pripažintas sunkus pažeidimas, pasireiškiantis transliavimo sutarties nesilaikymu, arba Žiniasklaidos taryba neturi būti nutraukusi su jais transliavimo sutarties ir, ketvirta, jie neturi turėti jokios pradelstos skolos Žiniasklaidos tarybai.

265

Todėl reikia konstatuoti, kad tarp kvietime dalyvauti aptariamame konkurse šiems kandidatams nustatytų finansinio gyvybingumo sąlygų nebuvo jokio reikalavimo dėl kandidatų nuosavo kapitalo būklės ar būtinumo padengti savo išlaidas tik iš savo grynosios apyvartos.

266

Kaip teigė Vengrija, pagal šį kvietimą dalyvauti konkurse kandidatai privalėjo pateikti laikotarpį iki 2024 m. gruodžio 31 d. apimantį verslo ir finansinį planą, kuriame būtų minėto kvietimo 2.5.4 punkte nurodyta informacija. Vis dėlto iš šios informacijos visiškai nematyti, kad šiame plane atitinkamą metų skaičių iki paraiškų pateikimo dienos turėjo būti nurodytas teigiamas nuosavas kapitalas ir grynoji apyvarta, kuri viena leistų padengti išlaidas tuo laikotarpiu, antraip atitinkamas pasiūlymas būtų negaliojantis.

267

Be to, kiek tai susiję su finansiniais ir istoriniais duomenimis, pateiktinais pagal verslo ir finansinį planą, pagal kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 2.5.4.3.5 punktą kandidatai turėjo pateikti tik „paskutines užbaigtas finansines ataskaitas (balansas, pelno ir nuostolio ataskaitos ir priedai <…>)“, t. y. galiausiai, kaip matyti iš viso šio punkto, finansinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas atitinkamas pasiūlymas, metines finansines ataskaitas.

268

Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 79 punkte, šiomis aplinkybėmis su kandidatų finansiniu gyvybingumu susijusio kriterijaus naudojimas kaip negaliojimo pagrindo, grindžiamo kandidato netinkamumu aptariamu konkursu siekiamam tikslui įgyvendinti (nors šis kriterijus nėra vienas iš šiame kvietime dalyvauti konkurse nustatytų gyvybingumo kriterijų ir jo negalima pagrįstai išvesti iš jokios šio konkurso taisyklės), neatitinka su skaidrumo principu susijusių reikalavimų, nurodytų šio sprendimo 246 ir 247 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje.

269

Be to, nepriklausomai nuo to, kas išdėstyta, taisyklės, leidžiančios Žiniasklaidos tarybai konstatuoti kandidato pasiūlymo negaliojimą dėl to, kad jo nuosavas kapitalas neigiamas ir jis negali padengti savo išlaidų tik iš savo grynosios apyvartos, priėmimas tokiomis aplinkybėmis, kai dėl atitinkamo operatoriaus gyvybingumo nekyla abejonių, prieštarauja proporcingumo principui. Atsižvelgiant į galimų radijo stoties finansavimo šaltinių įvairovę, ši taisyklė viršija tai, kas būtina siekiant užtikrinti, kad žiniasklaidos rinkoje veiktų radijo stotis, kurios veikimas būtų stabilus ir nuspėjamas.

270

Atsižvelgiant į tai, kad Klubrádió veikia elektroninių ryšių srityje, kad nuo 1999 m. transliuoja savo turinį radijo dažniais ir kad, nepaisant sprendime dėl negaliojimo konstatuoto neigiamo šios radijo stoties nuosavo kapitalo, ši stotis niekada nebuvo priversta sustabdyti savo veiklos, nagrinėjamu atveju negalima pagrįstai manyti, kad Klubrádió pateikto pasiūlymo atmetimas dėl jos neigiamo nuosavo kapitalo buvo būtinas siekiant užtikrinti, kad žiniasklaidos rinkoje veiktų radijo stotis, kurios veikimas būtų stabilus ir nuspėjamas.

271

Šiomis aplinkybėmis negalima pritarti Vengrijos argumentams, kad Klubrádió nuosavo kapitalo būklė neleis pasiekti šio tikslo, nes dėl šios būklės ši radijo stotis galėjo būti priverstinai likviduota ir galbūt ex officio išbraukta iš bendrovių registro.

272

Tokios likvidavimo ar išregistravimo procedūros minėtai radijo stočiai nebuvo taikomos ne tik pasiūlymo pateikimo dieną ir paraiškos nagrinėjimo dieną (tai, beje, kaip pažymėta šio sprendimo 263 ir 264 punktuose, lėmė jos pasiūlymo negaliojimą), bet netgi ir vėliau, ir ši radijo stotis vis dar veikia.

273

Taip pat negalima pagrįstai manyti, jog tai, kad Klubrádió negalėjo padengti savo išlaidų tik iš savo grynosios apyvartos ir turėjo pasinaudoti rėmimu ir subsidijomis, buvo kliūtis kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.2 punkte nurodytam ir, be kita ko, šio sprendimo 261 ir 270 punktuose primintam tikslui pasiekti. Kaip pažymėjo Komisija, o Vengrija tam neprieštaravo, Klubrádio verslo modelis buvo grindžiamas tokiomis finansavimo priemonėmis, kurios jai praeityje leido kompensuoti neigiamas finansines situacijas, ir ši aplinkybė nesutrukdė jai stabiliai vykdyti veiklą ir laikytis jai taikomų su radijo dažnių naudojimo teisėmis susietų sąlygų.

274

Todėl nėra reikalo nagrinėti kitų Komisijos argumentų (įskaitant, be kita ko, argumentą, susijusį su tariamu savavališku nagrinėjamo negaliojimo pagrindo ir sprendimo dėl negaliojimo pobūdžiu) ir, atsižvelgiant į praeityje dėl kitų kandidatų priimtus sprendimus, reikia pripažinti, kad kvietimas dalyvauti aptariamame konkurse tiek, kiek jis leidžia Žiniasklaidos tarybai remiantis jo 1.11.9.2 punkto c papunkčiu konstatuoti kandidato pasiūlymo negaliojimą dėl neigiamo jo nuosavo kapitalo ir negalėjimo padengti savo išlaidų tik iš savo grynosios apyvartos, prieštarauja skaidrumo ir proporcingumo principams. Tas pats pasakytina ir apie sprendimą dėl negaliojimo, atsižvelgiant, be kita ko, į pirma nurodytas aplinkybes, susijusias su Klubrádió situacija.

275

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad priekaištas, grindžiamas Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir proporcingumo principų pažeidimu, yra pagrįstas.

276

Komisija pažymi: kadangi sprendimas dėl atsisakymo buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 8 d., pasibaigus dešimt mėnesių trukusiai procedūrai ir pažeidžiant Leidimų direktyvos 5 straipsnio 3 dalį, Žiniasklaidos taryba aptariamą konkursą paskelbė tik 2020 m. lapkričio 4 d., taigi paliko mažai laiko užbaigti šį konkursą iki 2021 m. vasario 14 d., t. y. dienos, kurią pasibaigė Klubrádió transliavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kvietimo dalyvauti aptariamame konkurse 1.11.3.1 punktą pasiūlymų pateikimo terminas yra 40 dienų nuo šio konkurso paskelbimo dienos, taigi šis terminas baigėsi 2020 m. gruodžio 14 d., Žiniasklaidos taryba turėjo tik du mėnesius pasiūlymams įvertinti ir naujai transliavimo sutarčiai sudaryti. Galiausiai 2021 m. kovo 10 d. Žiniasklaidos taryba sprendimu dėl negaliojimo pripažino konkursą neįvykusiu, o 2021 m. kovo 30 d. sudarė laikinąją administracinę sutartį dėl 92,9 MHz dažnio naudojimo laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki spalio 29 d.

277

Komisijos nuomone, taip veikdama Žiniasklaidos taryba neužtikrino veiksmingo dažnių valdymo, taip pažeisdama Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies d punktą, ir neskatino veiksmingai naudoti radijo spektro, taip pažeisdama šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalį. Žiniasklaidos taryba taip pat neužtikrino Klubrádió teisės į teisingą ir greitą procesą pagal bendrąjį gero administravimo principą. Be to, Žiniasklaidos taryba neatsižvelgė į neįgaliųjų, vyresnio amžiaus asmenų ir specialių socialinių poreikių turinčių asmenų poreikius, kaip reikalaujama pagal minėtos direktyvos 8 straipsnio 2 dalies a punktą, nes šioms kategorijoms priklausantys galutiniai naudotojai labiau nei kiti galėjo priklausyti nuo Klubrádió programų antžeminio transliavimo ir galėjo susidurti su ypatingais sunkumais klausytis šių programų internetu.

278

Atsikirsdama Vengrija visų pirma teigia, kad net darant prielaidą, jog aptariamas konkursas patenka į Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, Komisijos argumentai yra nepagrįsti, nes Leidimų direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje numatytas šešių savaičių terminas, vykdant konkurencines ar lyginamąsias atrankos procedūras, pagal šios direktyvos 7 straipsnio 4 dalį gali būti pratęstas iki aštuonių mėnesių.

279

Toliau Vengrija pabrėžia, kad Žiniasklaidos taryba aptariamą konkurso procedūrą vykdė laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. kovo 10 d., t. y. šiek tiek daugiau nei keturis mėnesius, nepaisant procedūros trūkumų šalinimo ir sustabdymo, o tai yra pusė Direktyvoje 2018/1972 numatytos konkurso procedūros trukmės.

280

Be to, Vengrija primena, kad aptariamos konkurso procedūros dalykas buvo teisė, dėl kurios Klubrádió buvo pateikusi prašymą dėl atnaujinimo, todėl nebuvo galima surengti konkurso procedūros, kad ši teisė būtų suteikta prieš išnagrinėjant šį prašymą ir priimant dėl jo sprendimą. Žiniasklaidos taryba pradėjo rengti aptariamą konkursą iš karto po to, kai priėmė sprendimą dėl atsisakymo.

281

Galiausiai neįgalių, vyresnio amžiaus ar ypatingoje socialinėje situacijoje esančių galutinių naudotojų teisės nebuvo pažeistos, nes Klubrádió, pasibaigus jos teisei teikti žiniasklaidos paslaugas, turėjo daugiau kaip penkis mėnesius pereiti prie skaitmeninio transliavimo, o tai negali būti laikoma trumpu laikotarpiu.

282

Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė palaiko Komisijos argumentus.

283

Pirma, dėl argumento, susijusio su veiksmingu radijo dažnių valdymu ir naudojimu, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Vengrija, iš Komisijos ieškinio matyti, jog ši institucija nepriekaištauja šiai valstybei narei dėl to, kad ši priėmė sprendimą dėl negaliojimo per ilgesnį terminą, nei nustatytas Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje, t. y. aštuonis mėnesius pagal Leidimų direktyvos 7 straipsnio 4 dalį.

284

Komisija iš esmės teigia, kad dėl vėlavimo priimant sprendimą dėl atsisakymo Žiniasklaidos taryba aptariamą konkursą paskelbė tik 2020 m. lapkričio 4 d., todėl turėjo mažai laiko užbaigti šį konkursą iki Klubrádió transliavimo sutarties galiojimo pabaigos, t. y. 2021 m. vasario 14 d. Iš to matyti, kad, pažeisdama Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies d punktą ir 9 straipsnio 1 dalį, taip pat gero administravimo principą, Vengrija neskatino veiksmingo radijo spektro naudojimo ir neužtikrino veiksmingo radijo dažnių valdymo.

285

Galiausiai šis Komisijos argumentas susijęs su nacionalinių valdžios institucijų nerūpestingumu valdant 92,9 MHz dažnį, taip pažeidžiant pareigas, kylančias iš pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytų nuostatų ir principo.

286

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies d punktą nacionalinės reguliavimo institucijos įpareigojamos skatinti konkurenciją elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių priemonių bei paslaugų teikimo srityje, skatindamos veiksmingai naudoti radijo dažnius ir numeracijos išteklius bei užtikrinti jų veiksmingą valdymą.

287

Savo ruožtu šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog radijo dažniai yra viešoji gėrybė, turinti didelę socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę, valstybės narės savo teritorijoje turi užtikrinti veiksmingą elektroninių ryšių paslaugoms skirtų radijo dažnių valdymą pagal, be kita ko, minėtos direktyvos 8 straipsnį.

288

Taigi pareiga užtikrinti veiksmingą radijo dažnių, kaip viešosios gėrybės, turinčios didelę socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę, valdymą ir naudojimą yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės reguliavimo sistemos tikslų, kurių laikymąsi kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos privalo užtikrinti laikydamosi gero administravimo principo.

289

Neveikimas ar lėtumas organizuojant radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo procedūras gali pakenkti radijo spektro valdymo ir naudojimo veiksmingumui.

290

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad 2019 m. lapkričio 8 d.Klubrádió pateikė prašymą atnaujinti jos transliavimo sutartį, kad sprendimas dėl atsisakymo buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 8 d., kad aptariamas konkursas buvo paskelbtas 2020 m. lapkričio 4 d., kad su Klubrádió sudarytos transliavimo sutarties galiojimas baigėsi 2021 m. vasario 14 d., kad sprendimas dėl negaliojimo, kuriuo aptariamas konkursas buvo pripažintas neįvykusiu, buvo priimtas 2021 m. kovo 10 d. ir kad 2021 m. kovo 30 d. buvo pasirašytos laikinosios administracinės sutartys su Közösségi Rádiózásért Egyesület dėl žiniasklaidos paslaugų teikimo 92,9 MHz dažniu laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki spalio 29 d. Taigi šis dažnis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 15 d. iki gegužės 3 d. negalėjo būti naudojamas.

291

Kaip konstatuota šio sprendimo 205 punkte, sprendimas dėl atsisakymo buvo priimtas dešimties mėnesių laikotarpiu, o pagal Leidimų direktyvos 5 straipsnio 3 dalį jis turėjo būti priimtas per šešias savaites nuo tada, kai Žiniasklaidos taryba gavo šį prašymą. Darytina išvada, kad, kaip buvo konstatuota ir šio sprendimo 206 punkte, tas sprendimas buvo priimtas vėluojant maždaug aštuonis su puse mėnesio, nesant jokio pagrįsto paaiškinimo, kuriuo būtų galima pateisinti tokį vėlavimą.

292

Jeigu sprendimas dėl atsisakymo būtų buvęs priimtas per Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje numatytą šešių savaičių terminą, Žiniasklaidos taryba būtų galėjusi pradėti konkurso procedūrą dėl teisės teikti žiniasklaidos paslaugas 92,9 MHz dažniu likus aštuoniems mėnesiams iki tos dienos, kurią ji galiausiai buvo pradėta, ir užbaigti šią procedūrą prieš pasibaigiant transliavimo sutarčiai su Klubrádió, taip užtikrindama tęstinį šio radijo dažnio naudojimą.

293

Tad priimdama sprendimą dėl atsisakymo praėjus aštuoniems su puse mėnesio po to, kai pasibaigė Leidimų direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, Žiniasklaidos taryba nepagrįstai pavėlavo, taip pažeisdama gero administravimo principą, organizuoti ir paskelbti aptariamą konkursą, todėl radijo dažnis (t. y. 92,9 MHz dažnis) daugiau kaip du mėnesius buvo nenaudojamas.

294

Vadinasi, tai, kad imdamasi priemonių dėl 92,9 MHz dažnio suteikimo Žiniasklaidos taryba nebuvo rūpestinga, pakenkė radijo spektro valdymo ir naudojimo veiksmingumui, kurį ji privalėjo užtikrinti.

295

Taigi Komisijos argumentas, grindžiamas Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies d punkto ir 9 straipsnio 1 dalies, taip pat gero administravimo principo pažeidimu, yra pagrįstas.

296

Antra, dėl argumento, susijusio su neįgaliųjų, vyresnio amžiaus asmenų ir specialių socialinių poreikių turinčių asmenų reikmėms, reikia priminti, kad Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies a punkte reikalaujama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos skatintų konkurenciją elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių priemonių bei paslaugų teikimo srityje, užtikrindamos, kad paslaugų gavėjai, įskaitant neįgaliuosius, vyresnio amžiaus asmenis ir specialių socialinių poreikių turinčius asmenis, galėtų rinktis naudingiausią paslaugą, kainą ir kokybę.

297

Komisijos teigimu, dėl nepateisinamo Leidimų direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje numatyto termino sprendimams dėl radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo priimti praleidimo nepagrįstai delsdama paskelbti aptariamą konkursą, dėl ko jis negalėjo būti užbaigtas prieš pasibaigiant sutarčiai su Klubrádió, Žiniasklaidos taryba neatsižvelgė į neįgaliųjų, vyresnio amžiaus asmenų ir specialių socialinių poreikių turinčių asmenų reikmes.

298

Vis dėlto Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad Žiniasklaidos tarybos vėlavimas imtis priemonių dėl 92,9 MHz dažnių skyrimo turėjo neigiamą poveikį, atsižvelgiant, be kita ko, į Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų asmenų kategorijų reikmes.

299

Taigi Komisijos argumentas, grindžiamas Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimu šiuo klausimu, turi būti atmestas.

300

Todėl priekaištas, kad sprendimas dėl negaliojimo nebuvo priimtas laiku, yra pagrįstas tiek, kiek jis susijęs su Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies d punkto ir 9 straipsnio 1 dalies, taip pat gero administravimo principo pažeidimu.

301

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia iš dalies pritarti antrajai priekaištų grupei, susijusiai su aptariamu konkursu ir sprendimu dėl negaliojimo, ir pripažinti, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų:

302

Komisija iš esmės teigia, kad priimdama Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalį, pagal kurią žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kurių turima radijo dažnių naudojimo teisė nebuvo atnaujinta, negali prašyti laikinųjų naudojimo teisių, nors, viena vertus, ji suteikia šią galimybę tokių paslaugų teikėjams, kurių radijo dažnių naudojimo teisė vieną kartą buvo atnaujinta, ir, kita vertus, priežastys, dėl kurių teisė nebuvo atnaujinta, netrukdo suteikti naujos radijo dažnių naudojimo teisės, Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalį, taip pat proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

303

Komisija pažymi, kad pagal Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalį Žiniasklaidos taryba negali sudaryti laikinosios administracinės sutarties su įmonėmis, iš kurių dėl nedidelių, bet pakartotinių pažeidimų buvo atimta galimybė atnaujinti jų turimą radijo dažnių naudojimo teisę. Tačiau pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies c punktą naujoje konkurso procedūroje draudžiama dalyvauti tik įmonėms, kurios per penkerius metus iki šio konkurso paskelbimo, vykdydamos transliavimo sutartį, padarė sunkų pažeidimą arba su kuriomis sudarytą transliavimo sutartį nutraukė Žiniasklaidos taryba. Taigi pakartotinių pažeidimų padarymas neturi reikšmės dalyvavimui tokioje procedūroje.

304

Visų pirma Komisija mano, kad Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas skirtingas požiūris į žiniasklaidos paslaugų teikėjus, atsižvelgiant į tai, ar jų teisė teikti žiniasklaidos paslaugas praeityje buvo arba nebuvo atnaujinta, nėra pateisinamas objektyviais kriterijais, todėl reiškia diskriminaciją.

305

Toliau, Komisijos teigimu, darant prielaidą, kad Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalimi siekiama užkirsti kelią tam, kad radijo dažnis būtų suteikiamas žiniasklaidos paslaugų teikėjui, dėl kurio kyla grėsmė, kad jis vėliau darys pažeidimus, ši nuostata, taikoma kartu su šio įstatymo 48 straipsnio 7 dalimi (pagal kurią nedidelių, bet pakartotinių pažeidimų atveju prašymai atnaujinti teises yra automatiškai atmetami), yra neproporcinga, nes viršija tai, kas būtina norimam tikslui pasiekti.

306

Bendras šių dviejų nuostatų poveikis lemia tai, kad praeityje nedidelių pažeidimų padariusios įmonės, kurios gali toliau teikti žiniasklaidos paslaugas be jokių problemų, ir sunkių pažeidimų padariusios įmonės, kurių gebėjimas toliau teikti teisės aktus ir transliavimo sutarties sąlygas atitinkančias žiniasklaidos paslaugas pagrįstai gali būti kvestionuojamas, būtų vertinamos vienodai.

307

Be to, Žiniasklaidos įstatymu šio sprendimo 305 punkte nurodyto tikslo nesiekiama nuosekliai, nes laikinosios administracinės sutarties sudarymo sąlygos yra griežtesnės nei dalyvavimo naujame konkurse sąlygos, nors abiejų procedūrų rezultatas yra panašus, t. y. radijo dažnio naudojimas.

308

Galiausiai Komisija pabrėžia, kad dėl aptariamo nacionalinio teisinio reglamentavimo Klubrádió negalėjo sudaryti laikinosios administracinės sutarties ir jos dažnis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 15 d. iki gegužės 3 d. liko nenaudojamas. Laikino naudojimo teisės suteikimas atitiko pareigą užtikrinti veiksmingą radijo spektro valdymą ir radijo spektro naudojimo teisių pratęsimo ir pakeitimo nuspėjamumo ir nuoseklumo reikalavimus, taip pat reguliavimo saugumo, nuoseklumo ir nuspėjamumo reikalavimus, numatytus Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 2 dalies c ir g punktuose.

309

Vengrija visų pirma pažymi: kadangi į Žiniasklaidos tarybą nebuvo kreiptasi su Klubrádió prašymu sudaryti laikinąją administracinę sutartį, ši radijo stotis negalėjo patirti kokios nors žalos. Taigi negalima nustatyti jokios diskriminacijos.

310

Toliau, Vengrijos teigimu, diskriminacijos buvimas gali būti nagrinėjamas tik panašių teisės subjektų, teisinių situacijų ir faktinių aplinkybių atžvilgiu. Tačiau Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalies c punkte numatytų situacijų atveju taip nėra.

311

Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalis ankstesniam teisės teikti žiniasklaidos paslaugas turėtojui suteikia laikiną teisę teikti tokias paslaugas daugiausia iki konkurso procedūros pabaigos. Tačiau per konkurso procedūrą suteikiama teisė teikti žiniasklaidos paslaugas dešimčiai metų. Taigi situacija, susijusi su šio įstatymo 65 straipsnio 11 dalyje numatytos laikinosios administracinės sutarties, kurios dalykas – žiniasklaidos paslaugų teikimas, gavimu, ir situacija, susijusi su teisės teikti tokias paslaugas įgijimo per konkursą sąlygomis pagal minėto įstatymo 55 straipsnio 1 dalies c punktą, nėra panašios.

312

Be to, Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalis negali būti laikoma neproporcinga, nesvarbu, ar vertinama atskirai, ar kartu su šio įstatymo 48 straipsnio 7 dalimi. Šio 65 straipsnio 11 dalis susijusi su vykstančia konkurso procedūra ir pastarojoje nuostatoje numatyta teisė ar lengvata taikoma tik tuo atveju, jeigu teisė teikti žiniasklaidos paslaugas vieną kartą jau buvo atnaujinta.

313

Šiomis aplinkybėmis Vengrija primena, kad pagal Žiniasklaidos įstatymo 187 straipsnio 5 dalį į nedidelius pažeidimus neatsižvelgiama siekiant nustatyti pakartotinių pažeidimų buvimą, todėl šie nedideli pažeidimai nepanaikina galimybės nei atnaujinti teisę, nei atitinkamai pasinaudoti laikinąja teise. Taigi Komisijos teiginys, kad praeityje nedidelius pažeidimus padariusios įmonės, kurios be jokių problemų gali toliau teikti žiniasklaidos paslaugas, ir sunkius pažeidimus padariusios įmonės vertinamos vienodai, yra nepagrįstas.

314

Be to, Vengrija pažymi, kad teisės teikti žiniasklaidos paslaugas atnaujinimo sąlygų negalima lyginti ar aiškinti kartu su laikinos teisės suteikimo sąlygomis, nes Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalyje numatytas atvejis gali pasitaikyti tik tuomet, kai teisė jau buvo atnaujinta. Jeigu žiniasklaidos paslaugų teikėjas veikia tokiomis sąlygomis, dėl kurių jo teisė teikti žiniasklaidos paslaugas negali būti atnaujinta, ji nustos galioti ir šis paslaugų teikėjas per konkurso procedūrą galės įgyti naują teisę. Ši taisyklė vienodai taikoma visiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams, todėl nėra diskriminacijos ir ši taisyklė nėra neproporcinga.

315

Galiausiai dėl Komisijos argumento, kad dėl aptariamo nacionalinio teisinio reglamentavimo 92,9 MHz dažnis liko nenaudojamas, Vengrija pažymi, kad laikina teisė gali būti suteikta iki konkurso procedūros pabaigos. Taigi dėl aptariamo konkurso procedūros nesėkmės ir Klubrádió prašymo sudaryti laikinąją administracinę sutartį nebuvimo šis dažnis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 15 d. iki gegužės 3 d. nebuvo naudojamas.

316

Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė palaiko Komisijos argumentus.

317

Pagal Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalį, jei teisė teikti linijines radijo žiniasklaidos paslaugas pasibaigia po to, kai Žiniasklaidos taryba jau buvo vieną kartą ją atnaujinusi, ir jau yra pradėta konkurso procedūra dėl galimybės teikti žiniasklaidos paslaugas, Žiniasklaidos taryba gali su žiniasklaidos paslaugų teikėju, anksčiau turėjusiu tokią teisę, jo prašymu sudaryti laikinąją administracinę sutartį ne ilgesniam kaip 60 dienų laikotarpiui.

318

Taigi dėl šios nuostatos paslaugų teikėjai, kaip antai Klubrádió, kurių teisė teikti žiniasklaidos paslaugas pagal Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalį nebuvo atnaujinta dėl to, kad egzistavo galutinis Žiniasklaidos tarybos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pakartotinis pažeidimas, netenka galimybės sudaryti laikinąją administracinę sutartį, kai, kaip nagrinėjamu atveju, teisė, kuri nebuvo atnaujinta, pasibaigia, nors konkurso procedūra, susijusi su galimybe teikti tokias paslaugas, jau buvo pradėta, bet nebaigta.

319

Kaip priminta šio sprendimo 192 punkte, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją vienodo požiūrio principas, kurio konkreti išraiška yra nediskriminavimo principas, be kita ko, reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai.

320

Remiantis Komisijos rašytinėse pastabose pateiktais paaiškinimais, nurodytą nediskriminavimo principo pažeidimą lemia tai, kad pagal Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalį iš žiniasklaidos paslaugų teikėjų, kaip antai Klubrádió, kurių teisė teikti žiniasklaidos paslaugas nebuvo atnaujinta dėl pakartotinio pažeidimo, atimama galimybė sudaryti laikinąją administracinę sutartį dėl tokios teisės suteikimo ne ilgesniam kaip 60 dienų laikotarpiui, nors pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį šiems paslaugų teikėjams leidžiama dalyvauti konkurso procedūroje dėl šios teisės suteikimo dešimčiai metų.

321

Be to, atsakydama į Teisingumo Teismo per posėdį pateiktą klausimą Komisija teigė, kad nediskriminavimo principo pažeidimas išplaukia iš to, kad, viena vertus, Žiniasklaidos įstatyme skirtingai vertinamos įmonės, kurios praeityje jau teikė žiniasklaidos paslaugas, ir įmonės, kurios praeityje šių paslaugų niekada neteikė, nes pagal šio įstatymo 65 straipsnio 11 dalį laikinoji administracinė sutartis gali būti sudaryta tik su paslaugų teikėjais, kurie buvo sudarę transliavimo sutartį ir su kuriais ši sutartis buvo pratęsta, o žiniasklaidos paslaugų teikėjų, kurie praeityje šių paslaugų neteikė, atveju pagal minėto įstatymo 65 straipsnio 1 dalį Žiniasklaidos tarybai leidžiama sudaryti laikinąją administracinę sutartį, atsižvelgiant į žiniasklaidos rinkos aspektus.

322

Kita vertus, Žiniasklaidos įstatyme skirtingai vertinami žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kaip antai Klubrádió, kurių teisė teikti šias paslaugas nebuvo atnaujinta dėl pakartotinio pažeidimo, ir paslaugų teikėjai, kurie, pasinaudoję savo teisės teikti minėtas paslaugas atnaujinimu, padaro pakartotinį pažeidimą, nes pagal šio įstatymo 65 straipsnio 11 dalį iš pirmųjų atimama galimybė sudaryti laikinąją administracinę sutartį, o antrieji šia galimybe naudojasi, nes jų sutartys jau buvo atnaujintos.

323

Pirma, šio sprendimo 320 punkte išdėstytas Komisijos argumentas grindžiamas prielaida, kad teisės teikti žiniasklaidos paslaugas suteikimo remiantis laikinąja administracine sutartimi tvarka ir šios teisės suteikimo remiantis po konkurso sudaryta transliavimo sutartimi tvarka yra panašios, todėl griežtesnių sąlygų nustatymas laikinai suteikiant šią teisę pažeidžia vienodo požiūrio principą.

324

Vis dėlto svarbu atsižvelgti į tai, kad, kaip matyti iš Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalies, laikinosios administracinės sutarties sudarymas pagal šią nuostatą apsiriboja labai konkrečia situacija, kai teisė teikti žiniasklaidos paslaugas radijo dažniu pasibaigė, o konkurso procedūra, kuria siekiama suteikti naują teisę teikti žiniasklaidos paslaugas šiuo radijo dažniu, dar nebaigta. Tokioje situacijoje šio 65 straipsnio 11 dalimi siekiama užtikrinti nepertraukiamą minėto radijo dažnio naudojimą iki tol, kol ši konkurso procedūra bus baigta ir teisė naudotis tuo radijo dažniu bus suteikta konkursą laimėjusiam paslaugų teikėjui. Todėl tokia situacija, kuriai būdingas pereinamumas ir skuba, skiriasi nuo situacijos, kai teisė teikti žiniasklaidos paslaugas suteikiama per konkursą; pastarajai situacijai pereinamumas ir skuba nebūdingi.

325

Taigi, kadangi Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalyje ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos situacijos nėra panašios, Komisijos argumentas, kad šiomis nuostatomis pažeidžiamas nediskriminavimo principas, yra nepagrįstas.

326

Antra, dėl šio sprendimo 321 ir 322 punktuose pateiktų argumentų pažymėtina: kadangi šie argumentai neišplaukia iš Komisijos rašytinių pastabų ir buvo pateikti tik per teismo posėdį, juos reikia atmesti kaip nepriimtinus.

327

Todėl priekaištas, grindžiamas tuo, kad Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalis pažeidžia nediskriminavimo principą, įtvirtintą Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstas.

328

Kaip konstatuota analizuojant pirmąją priekaištų grupę, Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis prieštarauja proporcingumo principui, įtvirtintam, be kita ko, Pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje, nes pagal ją iš paslaugų teikėjų, padariusių pakartotinį pažeidimą, automatiškai ir bet kuriuo atveju atimama galimybė, kad jiems bus atnaujinta teisė teikti žiniasklaidos paslaugas.

329

Taigi, kaip teigia Komisija, Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalis dėl to, kad iš paslaugų teikėjų, kurių teisė teikti žiniasklaidos paslaugas pagal Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalį nebuvo atnaujinta dėl pakartotinio pažeidimo, atima galimybę sudaryti laikinąją administracinę sutartį, pažeidžia ir proporcingumo principą.

330

Todėl priekaištas, grindžiamas tuo, kad Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalis pažeidžia nediskriminavimo principą, įtvirtintą Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas.

331

Komisija iš esmės priekaištauja Vengrijai, kad ši neįvykdė jai pagal Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalį ir 45 straipsnio 2 dalies c ir g punktus tenkančio įsipareigojimo užtikrinti veiksmingą radijo spektro valdymą, nes dėl aptariamo nacionalinio teisinio reglamentavimo Klubrádió negalėjo sudaryti laikinosios administracinės sutarties, todėl 92,9 MHz dažnis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 15 d. iki gegužės 3 d. liko nenaudojamas.

332

Šis priekaištas turi būti atmestas, nes, viena vertus, jis grindžiamas tuo, kad Klubrádió negalėjo sudaryti laikinosios administracinės sutarties, ir yra neginčijama, jog ši radijo stotis neprašė sudaryti tokios sutarties ir dėl to nebuvo atsisakyta su ja pasirašyti tokią sutartį, ir, kita vertus, jis visiškai neišplaukia iš Komisijos ieškinio ketvirtojo reikalavimo.

333

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia iš dalies pritarti trečiajai priekaištų grupei, susijusiai su Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalimi, ir pripažinti, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2018/1972 45 straipsnio 1 dalį ir proporcingumo principą, nes priėmė Žiniasklaidos įstatymo 65 straipsnio 11 dalį, pagal kurią žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių radijo dažnių naudojimo teisės nebuvo atnaujintos dėl pakartotinio pažeidimo, nesuteikiama galimybė prašyti laikinų naudojimo teisių.

334

Komisija iš esmės teigia, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Chartijos 11 straipsnį, nes, viena vertus, priėmė sprendimą dėl atsisakymo ir Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalį ir, kita vertus, priėmė sprendimą dėl negaliojimo ir patvirtino kvietimą dalyvauti aptariamame konkurse.

335

Pirma, Komisija tvirtina, kad sprendimas dėl atsisakymo ir nacionalinės taisyklės, kuriomis remiantis jis buvo priimtas, sutrukdė Klubrádió transliuoti savo programas analoginiu dažniu. Komisijos nuomone, tai yra didžiausias saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės pažeidimas, kurį galima prilyginti nacionalinių valdžios institucijų atliktam žiniasklaidos priemonės uždarymui. Atsižvelgdama į radijo svarbą, ypač į poveikį, kurį ši žiniasklaidos priemonė gali daryti gyventojams, palyginti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis (šį poveikį yra pripažinęs Europos Žmogaus Teisių Teismas), Komisija mano, jog tai, kad Klubrádió negali transliuoti savo programos analoginiais radijo dažniais, aiškiai yra kišimasis į saviraiškos laisvę, net jeigu jos programa yra prieinama internete.

336

Komisija teigia, jog tam, kad būtų užtikrinta žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas, būtina, kad transliuoti naudojami radijo dažniai būtų suteikiami remiantis nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais.

337

Pripažindama, kad saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos laisvė nėra absoliučios teisės, Komisija primena, kad bet koks šių laisvių apribojimas turi atitikti Chartijos 52 straipsnyje numatytus reikalavimus.

338

Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad Žiniasklaidos įstatymu siekiami tikslai (stiprinti nacionalinį ir kultūrinį savitumą, atsižvelgiant į technologijų raidą, išsaugant saviraiškos ir žodžio laisvę bei spaudos laisvę ir pripažįstant žiniasklaidos paslaugų kultūrinę, socialinę ir ekonominę reikšmę bei konkurencijos žiniasklaidos rinkoje užtikrinimo svarbą) yra bendrojo intereso tikslai, galintys pateisinti Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintų teisių ir laisvių apribojimą. Vis dėlto, šios institucijos teigimu, sprendimas dėl atsisakymo viršija tai, kas būtina šiems tikslams pasiekti.

339

Žiniasklaidos taryba tą sprendimą priėmė ne dėl Vengrijos muzikos kūrinių transliavimo laiko nesilaikymo, o tik dėl pareigos perduoti duomenis apie transliavimo kvotas pažeidimo, už kurį jau buvo skirta bauda ir kuris po baudos sumokėjimo nepasikartojo. Dublike Komisija, remdamasi įrodymais, pateiktais siekiant apibūdinti ginčijamų sprendimų kontekstą, pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai nepriklausomam ir kritiškam vyriausybės atžvilgiu žiniasklaidos paslaugų teikėjui, kaip antai Klubrádió, atsisakoma suteikti teisę naudoti radijo dažnius dėl grynai formalių priežasčių, o tai apsunkina jo patekimą į rinką, teisminė kontrolė turi būti labai išsami. Iš tiesų tokioje situacijoje savivalės ir diskriminacijos rizika yra ypač didelė.

340

Antra, Komisija teigia, kad sprendimas dėl negaliojimo taip pat reiškia neproporcingą kišimąsi į žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, nes tas sprendimas nėra tinkamas siekiamiems tikslams įgyvendinti ir viršija tai, kas būtina jiems pasiekti. Taigi nesilaikoma Chartijos 52 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių pateisinti tokį kišimąsi.

341

Viena vertus, dėl dviejų negaliojimo pagrindų, susijusių su Klubrádió pateikto pasiūlymo netikslumais, kiek tai susiję su jos programų tinkleliu, ši institucija primena, kad jie buvo susiję su nereikšmingais formaliais netikslumais, kuriuos buvo galima lengvai išsiaiškinti ir kurie buvo nesusiję su esminiais Klubrádió paraiškos elementais ir todėl nekėlė grėsmės sąžiningai konkurencijai.

342

Kita vertus, dėl negaliojimo pagrindo, susijusio su Klubrádió verslo ir finansiniu planu, Komisija teigia, kad Žiniasklaidos taryba, laikydama, kad atitinkamos radijo stoties grynoji apyvarta yra vienintelis teisėtas jos finansinio gyvybingumo rodiklis, ne tik diskriminuoja stočių, kurios sąmoningai pasirenka remtis kitais finansavimo modeliais, atžvilgiu, bet ir ignoruoja visiškai teisėtą verslo modelį.

343

Be to, Komisija mano, kad siekiami tikslai galėjo būti pasiekti mažiau invazinėmis priemonėmis. Žiniasklaidos taryba, be kita ko, tuomet, kai nėra konkrečios programos aprašymo, gali prašyti paaiškinimų šiuo klausimu ir, jeigu išteklių nepakanka, atšaukti radijo dažnių naudojimo teises, jeigu atitinkama įmonė būtų likviduojama arba jai būtų iškelta bankroto byla.

344

Taigi Komisija teigia, kad tiek sprendimas dėl negaliojimo, tiek aptariamo konkurso taisyklės, kuriomis remiantis jis buvo priimtas, turi būti laikomi nepagrįstais ir neproporcingais dėl jų pasekmių teisei į saviraiškos laisvę, nes juos taikant Klubrádió pašalinama iš transliavimo sektoriaus ir Vengrijos žiniasklaidos aplinkoje ši radijo stotis nutildoma, nors būtų pakakę mažiau ribojančių priemonių, leidžiančių Klubrádió toliau transliuoti.

345

Vengrija tvirtina, pirma, kad sprendimu dėl atsisakymo ir nacionalinėmis taisyklėmis, kuriomis remiantis jis buvo priimtas, Chartijos 11 straipsnis nepažeidžiamas.

346

Ši valstybė narė pabrėžia, kad Žiniasklaidos taryba neatėmė iš Klubrádió transliavimo teisių ir nepašalino jos iš transliavimo sektoriaus, nes ši radijo stotis, viena vertus, galėjo nuolat ir nepertraukiamai transliuoti savo programą radijo dažniu per visą transliavimo sutarties galiojimo laikotarpį ir, kita vertus, toliau gali teikti radijo žiniasklaidos paslaugas naudodamasi kitomis perdavimo sistemomis. Šiomis aplinkybėmis Vengrija pažymi, kad dabartiniu metu Klubrádió šias paslaugas teikia internete, o tai rodo, kad sprendimo dėl atsisakymo pasekmė nebuvo ta, jog ji negali teikti tokių paslaugų.

347

Vengrijos teigimu, tai, kad Žiniasklaidos įstatyme nustatytos teisės teikti žiniasklaidos paslaugas atnaujinimo objektyvios sąlygos ir kad Žiniasklaidos taryba atsisako ją atnaujinti tuo atveju, jeigu šių sąlygų nesilaikoma, nėra neproporcingas ir nepateisinamas kišimasis į spaudos laisvę ir teisę į informacijos sklaidą.

348

Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme numatytų reikalavimų, ši valstybė narė neatima iš atitinkamo žiniasklaidos paslaugų teikėjo transliavimo teisės ar galimybės teikti žiniasklaidos paslaugas, o tik taiko leidimų išdavimo tvarkos sąlygas. Taigi atsisakymas atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas negali būti prilygintas žiniasklaidos priemonės uždarymui, nes dėl šio atsisakymo teisė teikti žiniasklaidos paslaugas neatimama dėl to, kad leidimas ja naudotis pasibaigė įstatyme arba transliavimo sutartyje numatytą dieną ir numatytu būdu.

349

Šiomis aplinkybėmis Vengrija pažymi, kad vien tai, jog operatoriui nesuteikiama teisė padaryti savo žiniasklaidos paslaugą prieinamą konkrečioje transliavimo platformoje, nebūtinai reiškia Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimą. Tai, ar sprendimas dėl atsisakymo ir nacionalinės taisyklės, kuriomis remiantis jis buvo priimtas, pažeidžia minėtas teises ir laisves, priklauso ne nuo to, ar Klubrádió kritikuoja Vengrijos vyriausybę, arba nuo išvadų, kurias Komisija gali padaryti iš to sprendimo konteksto, bet nuo to, ar jis yra proporcingas siekiamam tikslui.

350

Antra, Vengrija tvirtina, kad nei ši byla, nei jos teisinis kontekstas nepažeidžia subalansuotos informacijos reikalavimų ir spaudos laisvės bei žiniasklaidos pliuralizmo principo. Vengrijos leidimų sistema per konkurso procedūrą visiems kandidatams garantuoja lygias galimybes teikti žiniasklaidos paslaugas ir užtikrina, kad dažniai būtų suteikiami visiems atrinktiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams, visiškai laikantis 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) ir Chartijos principų.

351

Konkrečiai dėl negaliojimo pagrindo, susijusio su Klubrádió verslo ir finansiniu planu, ši valstybė narė teigia, kad iš Žiniasklaidos įstatymo išplaukia tiek Klubrádió pasiūlymo tinkamumo aptariamam konkursui ir visų pirma šios radijo stoties finansinės ir ekonominės situacijos vertinimas, tiek galimas kišimasis į saviraiškos ir informacijos laisvę, kurį lemia šio pasiūlymo negaliojimas dėl neigiamo įvertinimo.

352

Šis vertinimas buvo atliktas skaidriai ir objektyviai, remiantis šiame įstatyme ir kvietime dalyvauti aptariamame konkurse nustatytais nediskriminaciniais reikalavimais, todėl iš jo išplaukianti teisinė pasekmė, t. y. minėto pasiūlymo negaliojimas, yra proporcinga ir pateisinama.

353

Galiausiai Vengrija pabrėžia, kad dabartiniu metu Klubrádió teikia radijo žiniasklaidos paslaugą internete, todėl sprendimas dėl negaliojimo nelėmė šios radijo stoties nutildymo.

354

Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė palaiko Komisijos argumentus ir pabrėžia, be kita ko, teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę demokratinėje ir pliuralistinėje visuomenėje svarbą, taip pat būtinybę vertinant Chartijos 11 straipsnio pažeidimą, kurį, kaip teigiama, padarė Vengrija, atsižvelgti į aptariamų nacionalinių priemonių kontekstą. Belgijos Karalystė, remdamasi įvairiomis ataskaitomis dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo Vengrijoje, kurias 2019–2023 m. priėmė Žiniasklaidos pliuralizmo ir laisvės centras, Europos audiovizualinė observatorija, Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras ir Jungtinių Tautų specialioji pranešėja teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais, nurodo keletą su šiuo ieškiniu susijusių problemų ir šių tarptautinių organizacijų pateiktas neigiamas nuomones dėl žiniasklaidos laisvės Vengrijoje.

355

Pagal Chartijos 11 straipsnio 1 dalį „[k]iekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę“, o ši teisė apima „laisvę turėti įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų“. Pagal šio 11 straipsnio 2 dalį „[t]uri būti gerbiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas“.

356

Kiek tai susiję su transliuotojais, kaip antai radijo stotimis, pažymėtina, kad kišimasis į saviraiškos ir informacijos laisvę yra ypatinga kišimosi į žiniasklaidos laisvę ar transliavimo laisvę, kurią saugo būtent Chartijos 11 straipsnio 2 dalis, forma (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Fussl Modestraße Mayr, C‑555/19, EU:C:2021:89, 83 punktą).

357

Žiniasklaidos laisvė, susijusi su transliavimo laisve, apima ne tik teisę skleisti informaciją, bet ir – neatskiriamai – teisę naudoti bet kokias tinkamas priemones informacijai skleisti ir perduoti ją kuo didesniam skaičiui adresatų.

358

Tarp šių transliavimo priemonių yra radijo spektras, kuris, atsižvelgiant į esminį audiovizualinės žiniasklaidos, kaip antai radijo ir televizijos, vaidmenį formuojant visuomenės nuomonę, yra esminis naudojimosi teise į saviraiškos ir informacijos laisvę kanalas.

359

Todėl radijo dažnių naudojimo teisių suteikimas turi tiesioginį poveikį teisei į žiniasklaidos laisvę, siejamai su abiem transliavimo laisvės aspektais, t. y. teise laisvai teikti informaciją ir teise gauti informaciją.

360

Taigi dėl EŽTK 10 straipsnio, kuris atitinka Chartijos 11 straipsnį ir į kurio aiškinimą, pateiktą Europos Žmogaus Teisių Teismo, pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį turi būti atsižvelgta aiškinant šį 11 straipsnį, tas teismas yra pažymėjęs, kad jis kiekvienam asmeniui užtikrina saviraiškos ir informacijos laisvę ir yra susijęs ne tik su informacijos turiniu, bet ir su jos platinimo priemonėmis, nes bet koks šių priemonių apribojimas paliečia teisę gauti ir skleisti informaciją (šiuo klausimu žr. 1999 m. rugsėjo 28 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Öztürk prieš Turkiją, CE:ECHR:1999:0928JUD002247993, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

361

Kaip matyti iš Chartijos 11 straipsnio paaiškinimų, į kuriuos reikia atsižvelgti aiškinant šį straipsnį, galimi teisės į saviraiškos laisvę apribojimai negali viršyti numatytųjų EŽTK 10 straipsnio 2 dalyje. Teisėtos kišimosi į naudojimąsi teise į saviraiškos laisvę priežastys išvardytos šio 10 straipsnio 2 dalyje ir yra susijusios su nacionaliniu saugumu, teritoriniu vientisumu ar visuomenės saugumu, tvarkos gynimu ir nusikalstamumo prevencija, sveikatos ar moralės apsauga, kitų asmenų reputacijos ar teisių apsauga, taip pat būtinybe užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminių institucijų autoritetą ir nešališkumą. Šis sąrašas yra baigtinis (2022 m. kovo 15 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo OOO Memo prieš Rusiją, CE:ECHR:2022:0315JUD000284010, 37 punktas). Be to, apribojimai, kuriuos valstybės narės gali nustatyti teisei į saviraiškos laisvę, nepažeidžia apribojimų, kuriuos Sąjungos konkurencijos teisė gali nustatyti valstybių narių galimybei nustatyti leidimų išdavimo tvarką, numatytą minėto 10 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje.

362

Taigi bet kokia nacionalinė priemonė, susiaurinanti arba apribojanti transliuojančiųjų organizacijų prieigą prie radijo dažnių, gali būti kišimasis į jų teisę į žiniasklaidos laisvę, susijusią su transliavimo laisve, todėl patenka į Chartijos 11 straipsnio taikymo sritį.

363

Nagrinėjamu atveju Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis, kiek ja ribojama transliuojančiųjų organizacijų (šiuo atveju – Klubrádió) prieiga prie radijo dažnių, taip užkertant joms kelią toliau transliuoti savo radijo turinį radijo dažniu, lemia kišimąsi į atitinkamų operatorių teisę naudotis transliavimo laisve, kuri yra Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos žiniasklaidos laisvės sudedamoji dalis.

364

Priešingai, nei teigia Vengrija, tai, kad šie operatoriai gali transliuoti savo turinį internete, negali paneigti šio kišimosi realumo. Neatsižvelgiant į tai, ar transliavimas internetu yra komunikacijos priemonė, lygiavertė transliavimui analoginiais dažniais, minėtiems operatoriams taip užkertamas kelias tęsti išbandytas veiklos ir komercines strategijas ir jie bet kuriuo atveju turi atkurti savo klausytojų ratą.

365

Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės ir laisvės nėra absoliučios ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų funkciją visuomenėje (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Real Madrid Club de Fútbol, C‑633/22, EU:C:2024:843, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

366

Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistema – kiek ji leidžia apriboti radijo dažnių naudojimo teisių suteikimą siekiant užtikrinti veiksmingą radijo spektro valdymą – atspindi būtent tai, kad šiame 11 straipsnyje pripažintos teisės ir laisvės, kiek tai susiję su radijo dažnių naudojimo sąlygomis, nėra absoliučios.

367

Vis dėlto pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį bet koks šios chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo, nekeisti šių teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, turi būti būtinas ir tikrai atitikti Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

368

Taigi, kaip priminta šio sprendimo 361 punkte, galimi teisės į saviraiškos laisvę apribojimai negali viršyti numatytųjų EŽTK 10 straipsnio 2 dalyje, neatsižvelgiant į apribojimus, kuriuos Sąjungos konkurencijos teisė gali taikyti valstybių narių galimybei nustatyti EŽTK 10 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje numatytą leidimų išdavimo tvarką.

369

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Chartijos 11 straipsnis yra vienas iš esminių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindų – vertybių, kuriomis pagal ESS 2 straipsnį grindžiama Sąjunga, dalis. Taigi tokiomis aplinkybėmis kišimasis į šiame 11 straipsnyje garantuojamas teises ir laisves turi būti apribotas tuo, kas griežtai būtina (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Real Madrid Club de Fútbol, C‑633/22, EU:C:2024:843, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), o tai reiškia, kad norimo tikslo negalima pagrįstai taip pat veiksmingai pasiekti kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų šias teises ir laisves (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Nordic Info, C‑128/22, EU:C:2023:951, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

370

Šiomis aplinkybėmis, kaip konstatuota šio sprendimo 173 punkte, Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis numato atsisakymo atnaujinti radijo dažnių naudojimo teises pagrindą, kuris yra radijo dažnių naudotojų atrankos kriterijus, susijęs su Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytu tikslu skatinti konkurenciją užtikrinant veiksmingą radijo dažnių naudojimą ir valdymą. Kadangi atsisakymas atnaujinti radijo dažnių naudojimo teises reiškia kišimąsi į atitinkamų paslaugų teikėjų teisę į žiniasklaidos laisvę, toks kišimasis gali būti pateisinamas tik tuomet, kai, be kita ko, toks atsisakymas neviršija to, kas būtina šia Žiniasklaidos įstatymo nuostata siekiamam bendrojo intereso tikslui įgyvendinti, ir apsiriboja tik tuo, kas tikrai būtina.

371

Kaip matyti iš šio sprendimo 177 ir 181 punktuose pateiktų argumentų, Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis viršija tai, kas būtina ja, atsižvelgiant į taikytinų direktyvų reikalavimus, siekiamam bendrojo intereso tikslui įgyvendinti, todėl iš jos išplaukiantis kišimasis į atitinkamų operatorių teisę naudotis transliavimo laisve negali būti laikomas proporcingu atsižvelgiant į Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

372

Todėl Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis, nesuteikdama Žiniasklaidos tarybai, kai ji nagrinėja prašymus atnaujinti teisę teikti žiniasklaidos paslaugas, kuriuos pateikė pakartotinį pažeidimą padarę paslaugų teikėjai, jokios veiksmų laisvės vertinti šio pažeidimo sunkumo ir jo tinkamumo kištis į Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintas teises ir laisves dėl atsisakymo atnaujinti šią teisę, gali lemti sprendimų, prieštaraujančių minėtam 11 straipsniui, priėmimą, o sprendimas dėl atsisakymo yra to pavyzdys.

373

Pirma, pakartotinį pažeidimą, kuriuo grindžiamas tas sprendimas, lemia ne Klubrádió tenkančių pareigų, susijusių su Vengrijos teisėje nustatytomis transliavimo kvotomis, o tik pareigos perduoti duomenis apie šias kvotas pažeidimas. Antra, per sankcijų skyrimo procedūras, per kurias buvo priimti sprendimai Nr. 354/2017 ir Nr. 1224/2017, taigi prieš priimant minėtus sprendimus, Klubrádió įvykdė šią pareigą, pateikdama Žiniasklaidos tarybai visus svarbius duomenis. Trečia, šie duomenys neparodė, kad Klubrádió nesilaikė minėtų kvotų. Ketvirta, ši radijo stotis sumokėjo sprendimuose Nr. 354/2017 ir Nr. 1224/2017 skirtas baudas. Penkta, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d., kai buvo padarytas pakartotinis pažeidimas, dėl kurio buvo atsisakyta atnaujinti Klubrádió teisę teikti žiniasklaidos paslaugas, iki sprendimo dėl atsisakymo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 8 d., ši radijo stotis nepažeidė nei minėtos pareigos, nei Vengrijos teisėje nustatytų pareigų, susijusių su transliavimo kvotomis. Be to, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos nematyti, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d.Klubrádió būtų padariusi kokį nors pažeidimą.

374

Tokiomis aplinkybėmis negalima pagrįstai manyti, kad Sprendime Nr. 1224/2017 konstatuotas pažeidimas yra toks sunkus, kad atsisakymas atnaujinti Klubrádió teisę teikti žiniasklaidos paslaugas yra būtinas šio sprendimo 370 punkte nustatytam tikslui pasiekti.

375

Taigi, kaip teigia Komisija, sprendimas dėl atsisakymo yra neproporcingas siekiamam tikslui ir iš to sprendimo išplaukiančio kišimosi į Klubrádió teisę į žiniasklaidos laisvę sunkumui, todėl tas sprendimas, nepriklausomai nuo jo konteksto, pažeidžia Chartijos 11 straipsnį.

376

Ši išvada darytina ir kalbant apie sprendimą dėl negaliojimo, kuris lėmė tai, kad iš Klubrádió buvo atimta galimybė gauti teises naudoti 92,9 MHz dažnį ir dėl to apribota jos prieiga prie radijo dažnių, taip užkertant jai kelią toliau transliuoti savo turinį radijo dažniu.

377

Trys negaliojimo pagrindai, kuriais grindžiamas minėtas sprendimas, gali būti pateisinami atsižvelgiant į Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą tikslą skatinti konkurenciją užtikrinant veiksmingą radijo dažnių naudojimą ir valdymą. Viena vertus, dviem pagrindais, susijusiais su Klubrádió pateikto formuliaro III.2 ir III.3 punktuose padarytais pažeidimais, siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kita vertus, negaliojimo pagrindu, susijusiu su šios radijo stoties verslo ir finansiniu planu, siekiama užtikrinti, kad žiniasklaidos rinkoje veiktų radijo stotis, kurios veikimas būtų stabilus ir nuspėjamas.

378

Vis dėlto, atsižvelgiant į išvadas, padarytas nagrinėjant priekaištą, grindžiamą tuo, kad sprendimas dėl negaliojimo ir aptariamo konkurso taisyklės, kuriomis remiantis jis buvo priimtas, pažeidė skaidrumo ir proporcingumo principus, reikia konstatuoti, kad, kaip teigia Komisija, iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies išplaukiančios sąlygos nagrinėjamu atveju nėra įvykdytos.

379

Tiek negaliojimo pagrindai, susiję su Klubrádió pateikto formuliaro III.2 ir III.3 punktuose padarytais pažeidimais, tiek negaliojimo pagrindas, susijęs su šios radijo stoties verslo ir finansiniu planu, yra neproporcingi siekiamam tikslui ir dėl to negali pateisinti kišimosi į Klubrádió teisę į žiniasklaidos laisvę, kurį lemia sprendimas dėl negaliojimo.

380

Taip pat reikia konstatuoti, kad pažeidimai ir trūkumai, dėl kurių nagrinėjamu atveju priekaištaujama Klubrádió, kuriais grindžiamas tiek sprendimas dėl atsisakymo, tiek sprendimas dėl negaliojimo ir kurie konkrečiai sutrukdė šiai radijo stočiai tęsti veiklą transliavimo srityje, yra susiję arba su nedideliais formalaus pobūdžio netikslumais, arba su aspektais, dėl kurių radijo stotis neturėtų negalėti tęsti savo veiklos.

381

Taigi priekaištai, grindžiami Chartijos 11 straipsnio pažeidimu, yra pagrįsti.

382

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti šiems priekaištams ir pripažinti, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Chartijos 11 straipsnį, nes, viena vertus, priėmė sprendimą dėl atsisakymo ir Žiniasklaidos įstatymo 48 straipsnio 7 dalį ir, kita vertus, priėmė sprendimą dėl negaliojimo ir patvirtino kvietimą dalyvauti aptariamame konkurse.

383

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, nebent Teisingumo Teismas nusprendžia, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

384

Kadangi nagrinėjamu atveju Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Vengrijos ir ši iš esmės pralaimėjo bylą, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, ši valstybė narė turi padengti ne tik savo bylinėjimosi išlaidas, bet ir keturis penktadalius Komisijos bylinėjimosi išlaidų. Komisija padengs vieną penktadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

385

Remiantis Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią į bylą įstojusios valstybės narės pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas, Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė padengs savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: