–

„Citadeles nekustamie īpašumi“ SIA, atstovaujamos advokāte S. Bokta‑Strautmane,

–

Valsts ieņēmumu dienests, atstovaujamos ģenerāldirektore I. Jaunzeme,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Goddin, I. Rubene ir G. von Rintelen,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015, p. 73), iš dalies pakeistos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (OL L 156, 2018, p. 43) (toliau – Direktyva 2015/849), 3 straipsnio 7 punkto c papunkčio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant „Citadeles nekustamie īpašumi“ SIA (toliau – Citadele) ir Valsts ieņēmumu dienests (Valstybės mokesčių administratorius, Latvija, toliau – VID) ginčą dėl Citadele skirtos baudos už nacionalinių nuostatų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, pažeidimus.

3

Direktyvos 2015/849 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„neteisėtų pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui bei reputacijai ir kelia grėsmę [Europos] Sąjungos vidaus rinkai bei tarptautiniam vystymuisi. Pinigų plovimas, teroristų finansavimas ir organizuotas nusikalstamumas tebėra didelės problemos, kurias reikėtų spręsti Sąjungos lygiu. Be toliau plėtojamų baudžiamosios teisės priemonių Sąjungos lygiu, kryptinga ir proporcinga prevencija, neleidžianti pasinaudoti finansų sistema pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais, yra būtina ir ta prevencija gali duoti papildomų rezultatų“.

4

Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią Sąjungos finansų sistemos panaudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais.“

5

Tos direktyvos 2 straipsnyje nurodyta:

„1.   Ši direktyva taikoma šiems įpareigotiesiems subjektams:

<…>

<…>

7.   Šio straipsnio tikslais atlikdamos pinigų plovimo arba teroristų finansavimo rizikos vertinimą valstybės narės ypatingą dėmesį skiria tai finansinei veiklai, apie kurią manoma, kad dėl jos pobūdžio ypač galima ja naudotis arba piktnaudžiauti siekiant plauti pinigus ar finansuoti teroristus.

<…>“

6

Direktyvos 2015/849 3 straipsnyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>“

7

Šios direktyvos 4 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Valstybės narės, laikydamosi rizika grindžiamo požiūrio, užtikrina, kad šios direktyvos taikymo sritis visiškai arba iš dalies apimtų ne tik 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigotuosius subjektus, bet ir kitas profesijas bei kitų kategorijų įmones, kurių veikla ypač gali būti panaudojama pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais.

2.   Jei valstybė narė išplečia šios direktyvos taikymo sritį 2 straipsnio 1 dalyje nenurodytoms profesijoms ar nenurodytų kategorijų įmonėms, ji apie tai informuoja [Europos] Komisiją.“

8

Tos direktyvos 5 straipsnyje nurodyta:

„Siekdamos užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, valstybės narės šios direktyvos taikymo srityje gali priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas, neviršydamos Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų.“

9

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017, p. 46) 4 straipsnyje nurodyta:

„Įstatuose, steigimo dokumente arba atskirame dokumente, paskelbtame taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį, pateikiama bent tokia informacija:

<…>“

10

2008 m. liepos 17 d.Noziedzīgi iegūtu līdzekļu legalizācijas un terorisma un proliferācijas finansēšanas novēršanas likums (Pinigų plovimo ir terorizmo bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymas) (Latvijas Vēstnesis, 2008, Nr. 116) buvo iš dalies pakeistas siekiant, be kita ko, perkelti Direktyvą 2015/849 į Latvijos teisės sistemą.

11

Šio pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos įstatymo (toliau – Prevencijos įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šiame įstatyme vartojamos sąvokos:

<…>

<…>

<…>“

12

Prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Įpareigotieji subjektai – tai asmenys, vykdantys ekonominę ar profesinę veiklą:

<…>

<…>“

13

Citadele yra komercinė bendrovė, kurios veikla apima, be kita ko, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimą ir pardavimą ir šio turto nuomą ir valdymą. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. vasario mėn. VID kompetentingas subjektas atliko jos patikrinimą kovos su pinigų plovimu srityje.

14

Patikrinimo ataskaitoje šis subjektas nurodė, kad Citadele, nuomojanti jai priklausančiame pastate esančias patalpas juridiniams asmenims ir juridiniams vienetams, įregistravusiems buveinę tose patalpose, turi būti laikoma vykdančia „juridinio vieneto arba juridinio asmens steigimo ir veiklos užtikrinimo paslaugų teikėjo“ veiklą, kaip tai suprantama pagal Prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Tačiau Citadele nepranešė apie šią veiklą VID ir atitinkamai nevykdė dėl jos kylančių pareigų pagal šį įstatymą.

15

Todėl 2022 m. kovo 28 d. sprendimu VID kompetentingas subjektas skyrė Citadele1000 EUR baudą.

16

Citadele apskundė šį sprendimą VID generaliniam direktoriui, o šis jį patvirtino 2022 m. birželio 15 d. sprendimu.

17

VID generalinis direktorius rėmėsi tuo, kad Citadele ekonominė veikla yra paslaugų teikimas siekiant įsteigti juridinį vienetą ar juridinį asmenį ir užtikrinti jo veiklą, nes pagal nagrinėjamas nuomos sutartis ši bendrovė leido nuomininkams įregistruoti savo buveinę nuomojamose patalpose. Taigi pagal Prevencijos įstatymo 3 straipsnį ji turi būti laikoma įpareigotuoju subjektu.

18

2022 m. liepos 15 d.Citadele pateikė skundą Administratīvā rajona tiesa (Apylinkės administracinis teismas, Latvija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, prašydama panaikinti 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ir motyvuodama tuo, kad neturi įpareigotojo subjekto statuso, todėl neprivalo laikytis su tokiu kvalifikavimu susijusių teisinių reikalavimų.

19

Konkrečiau kalbant, ši bendrovė teigia, kad vykdydama savo veiklą užsiima jai priklausančių pastatų valdymu ir nuoma, neteikdama nuomininkams kitų paslaugų. Pagrindinėje byloje nagrinėjamose nuomos sutartyse prie nuomininkams pripažįstamų teisių tik numatyta galimybė įregistruoti savo buveinę nuomojamuose pastatuose, o sutartas nuomos mokestis nepriklauso nuo to, ar nuomininkas ten įregistravo savo buveinę.

20

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 10 punkte pateikta sąvokos „juridinio vieneto arba juridinio asmens steigimo ir veiklos užtikrinimo paslaugų teikėjas“ apibrėžtis atitinka Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 7 punkte esančią sąvokos „patikos arba bendrovių paslaugų teikėjas“ apibrėžtį.

21

Tačiau nei šioje, nei jokioje kitoje Direktyvos 2015/849 nuostatoje nepatikslinama, ar sąvoka „patikos arba bendrovių paslauga“ turi būti aiškinama taip, kad tai yra konkreti paslauga, kuri neišplaukia iš sandorio, kurį sudaro nuosavo nekilnojamojo turto nuoma, ar kuri nėra susijusi su tokiu sandoriu.

22

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar nekilnojamojo turto nuomotojas gali būti laikomas „bendrovių paslaugų teikėju“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 7 punktą.

23

Šiuo klausimu šis teismas nurodo, kad pagal nacionalinę teisę tam, kad juridinis asmuo arba juridinis vienetas galėtų būti įregistruotas ekonominės veiklos registre, jis kompetentingai institucijai turi nurodyti savo registruotą buveinę, kuri daugeliu atvejų taip pat yra ekonominės veiklos vykdymo vieta. Jis priduria, kad jei iki 2021 m. liepos 31 d. nurodant registruotą buveinę išnuomotoje patalpoje reikėjo pateikti savininko sutikimo įrodymą, nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. tokio sutikimo nebereikia. Kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuomos sutartys buvo sudarytos iki šios datos, jose esantis Citadele sutikimas gali būti laikomas paprastu sutikimu, duotu siekiant įvykdyti nacionalinėje teisėje numatytus reikalavimus, o ne konkrečia paslauga.

24

Be to, kiek tai susiję su nekilnojamojo turto sandoriais, Direktyva 2015/849 taikoma notarams ir kitiems nepriklausomiems teisininkams bei nekilnojamojo turto agentams. Bendrovių paslaugų teikėjai laikomi atskirais šios direktyvos subjektais, nesusijusiais su šiais sandoriais.

25

Atsižvelgdamas į tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad pagal Direktyvos 2015/849 2 straipsnio 7 dalį valstybės narės, vertindamos pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką, ypatingą dėmesį skiria bet kokiai finansinei veiklai, apie kurią manoma, kad dėl jos pobūdžio ypač galima ja naudotis arba piktnaudžiauti siekiant plauti pinigus ar finansuoti teroristus.

26

Kadangi valstybė narė gali plačiai vertinti asmenų vykdomą veiklą, kuria gali būti siekiama neteisėto tikslo, šis teismas mano, kad taip pat įmanoma, jog nekilnojamojo turto nuomotojas turi būti laikomas patikos ar bendrovių paslaugų teikėju tais atvejais, kai nuomoja jam priklausantį nekilnojamąjį turtą nuomininkui, kuris ten įregistruoja savo buveinę ir vykdo ekonominę veiklą, siekiant sumažinti tikimybę, kad pastarasis dalyvaus pinigų plovimo ar teroristų finansavimo operacijose.

27

Galiausiai taip pat kyla klausimas, ar bet kuris asmuo, kuris nuomoja jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, turi būti laikomas „patikos arba bendrovių paslaugų teikėju“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 7 punktą, įskaitant fizinį asmenį, o tai reikštų, kad jam būtų taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir juridiniam asmeniui ar juridiniam vienetui.

28

Šiomis aplinkybėmis Administratīvā rajona tiesa (Apylinkės administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

29

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 7 punkto c papunktis turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „patikos arba bendrovių paslaugų teikėjas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima nuomojamo nekilnojamojo turto savininką, kai su jo sutikimu nuomininkas to turto adresu įregistruoja savo buveinę ir vykdo sandorius.

30

Remiantis suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Rodl & Partner, C‑562/20, EU:C:2022:883, 81 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Pagrindinis Direktyvos 2015/849 tikslas, kaip matyti iš jos pavadinimo ir 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, yra finansų sistemos naudojimo pinigams plauti ir teroristams finansuoti prevencija (2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Rodl & Partner, C‑562/20, EU:C:2022:883, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Konkrečiau kalbant, Direktyvos 2015/849 nuostatomis, kurios yra prevencinės, siekiama laikantis rizika grindžiamo požiūrio nustatyti prevencinių ir atgrasomųjų priemonių sistemą, skirtą veiksmingai kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, norint išvengti, kaip matyti iš šios direktyvos 1 konstatuojamosios dalies, kad neteisėti pinigų srautai pakenktų Sąjungos finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui ir reputacijai ir keltų grėsmę jos vidaus rinkai ir tarptautiniam vystymuisi (2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Rodl & Partner, C‑562/20, EU:C:2022:883, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Šiuo atžvilgiu Direktyvos 2015/849 2 straipsnyje išvardyti subjektai, kuriems dėl jų dalyvavimo vykdant finansinį sandorį ar veiklą taikoma ši direktyva.

34

Taigi, remiantis jos 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunkčiu, ji taikoma, be kita ko, patikos ir bendrovių paslaugų teikėjams, kurie nepatenka į šio 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a arba b papunkčio taikymo sritį.

35

Pagal Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 7 punkto c papunktį šioje direktyvoje „patikos arba bendrovių paslaugų teikėjas“ – tai bet kuris asmuo, kuris suteikia „registruotą buveinę, verslo adresą, korespondencijos ar administracinį adresą ir kitas su tuo susijusias paslaugas bendrovei, partnerystės subjektui arba bet kokiam kitam juridiniam asmeniui ar juridiniam vienetui“, ir tokios paslaugos turi būti teikiamos verslo tikslais ir trečiosioms šalims.

36

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Direktyvoje 2015/849 nėra apibrėžta paslauga, kurią sudaro „registruotos buveinės, verslo adreso, korespondencijos ar administracinio adreso“ suteikimas, kaip nurodyta šioje nuostatoje.

37

Sąvoka „registruota buveinė“ paprastai reiškia juridinio asmens buveinę, nustatytą įstatuose ar kitame lygiaverčiame dokumente. Siekiant įsteigti juridinį asmenį, paprastai reikia nustatyti tokią buveinę – juridinių asmenų, patenkančių į Direktyvos 2017/1132 taikymo sritį, atveju tai, pavyzdžiui, matyti iš jos 4 straipsnio a punkto. Šioje nuostatoje numatyta, kad registruota buveinė turi būti nurodyta atitinkamo juridinio asmens įstatuose, steigimo dokumente arba atskirame dokumente, kuris paskelbiamas.

38

Be to, kadangi nustatant registruotą buveinę reikia nurodyti ne tik vietovę, bet ir tikslų adresą, kaip nagrinėjamu atveju, atrodo, numatyta taikytinoje Latvijos teisėje, toks registruotos buveinės nurodymas, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 36 punkte, reiškia, kad suteikiamas kontaktinis punktas profesiniais ar administraciniais tikslais, kaip antai verslo adresas, korespondencijos ar administracinis adresas, kuris visų pirma gali būti naudojamas korespondencijai pristatyti.

39

Taigi, „registruotos buveinės, verslo adreso, korespondencijos ar administracinio adreso“ suteikimo paslauga, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 7 punkto c papunktį, reiškia, kaip pažymėjo ir generalinis advokatas išvados 37 ir 38 punktuose, tokio kontaktinio punkto suteikimą ir skiriasi nuo paslaugos, kurią sudaro paprasta nekilnojamojo turto nuoma.

40

Iš tiesų, viena vertus, nekilnojamojo turto nuomos dalykas iš principo apsiriboja įsipareigojimu suteikti šį turtą už nuomos mokestį. Kita vertus, naudojimasis registruotos buveinės, verslo adreso, korespondencijos ar administracinio adreso suteikimo paslauga visiškai nereiškia, kad sudaroma nekilnojamojo turto nuomos sutartis, ir paprastai yra susijęs su papildomų paslaugų teikimu, pavyzdžiui, administracinių dokumentų pristatymu.

41

Jungtuko „ir“ vartojimas Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 7 punkto c papunkčio formuluotėje, kurioje daroma nuoroda į „kitų susijusių paslaugų“ teikimą, patvirtina aiškinimą, pagal kurį vien suteikti nekilnojamąjį turtą, net jei jis naudojamas siekiant turėti „registruotą buveinę, verslo adresą, korespondencijos ar administracinį adresą“, nepakanka, kad nuomotojas būtų laikomas „patikos arba bendrovių paslaugų teikėju“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

42

Be to, vien aplinkybė, kad nuomotojas nuomos sutartyje sutinka, kad nuomininkas gali įregistruoti savo buveinę atitinkamame nekilnojamojo turto objekte, negali būti laikoma „susijusia paslauga“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

43

Iš tiesų, viena vertus, kaip pažymėjo Komisija savo rašytinėse pastabose, pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartį teisė naudoti šio turto adresą kaip registruotą buveinę tėra gretutinė teisė, kylanti iš pagrindinės paslaugos. Tas pats pasakytina apie teisę naudoti šį adresą kaip verslo, korespondencijos ar administracinį adresą. Kita vertus, sąlygos, išreiškiančios nuomotojo sutikimą dėl minėto turto naudojimo šiam konkrečiam tikslui, įtraukimą į nuomos sutartį galima paaiškinti, kaip šiuo atveju, teisine pareiga pateikti tokio sutikimo įrodymą.

44

Kalbant apie Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 7 punkto c papunkčio kontekstą, kaip pažymėta šio sprendimo 34 punkte, ši direktyva, remiantis jos 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunkčiu, taikoma, be kita ko, patikos ir bendrovių paslaugų teikėjams kaip įpareigotiesiems subjektams.

45

Kaip matyti iš Direktyvos 2015/849 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio i papapunkčio ir d papunkčio, prie įpareigotųjų subjektų taip pat priskiriami notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai, kai jie dalyvauja nekilnojamojo turto sandoryje arba rengiant ar vykdant sandorius kliento naudai dėl nekilnojamojo turto ar verslo subjektų pirkimo ir pardavimo, taip pat nekilnojamojo turto agentai, be kita ko, veikiantys kaip tarpininkai išnuomojant nekilnojamąjį turtą.

46

Vis dėlto, kitaip nei pastarųjų rūšių įpareigotųjų subjektų atveju, Direktyvoje 2015/849 „patikos ir bendrovių paslaugų teikėjo“ statusas nesiejamas su nekilnojamojo turto sandoriais. Be to, Sąjungos teisės aktų leidėjas nei apskritai, nei tam tikromis sąlygomis nepriskyrė nekilnojamojo turto nuomotojų prie šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigotųjų subjektų.

47

„Patikos ir bendrovių paslaugų teikėjo“ teikiamos kitos paslaugos, išvardytos šios direktyvos 3 straipsnio 7 punkto a–e papunkčiuose, taip pat nėra susijusios su nekilnojamojo turto sandoriais.

48

Tačiau reikia priminti, kad Direktyvoje 2015/849 numatytas tik minimalus suderinimas, nes jos 5 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas, jei tomis nuostatomis siekiama stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, laikantis Sąjungos teisės ribų (2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Rodl & Partner, C‑562/20, EU:C:2022:883, 46 punktas).

49

Be to, pagal Direktyvos 2015/849 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi užtikrinti, kad, laikantis rizika grindžiamo požiūrio, šios direktyvos taikymo sritis visiškai arba iš dalies apimtų ne tik šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigotuosius subjektus, bet ir kitas profesijas bei kitų kategorijų įmones, kurių veikla ypač gali būti naudojama pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais. Šiomis aplinkybėmis Direktyvos 2015/849 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai valstybė narė išplečia šios direktyvos taikymo sritį 2 straipsnio 1 dalyje nenurodytoms profesijoms ar nenurodytų kategorijų įmonėms, ji apie tai praneša Komisijai.

50

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo turimą informaciją, atrodo, kad dėl savininkų, išnuomojančių nekilnojamąjį turtą, kurio adresu nuomininkai, gavę tų savininkų sutikimą, įregistruoja buveinę ir vykdo sandorius, Latvijos teisės aktų leidėjas nepriėmė griežtesnių nuostatų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/849 5 straipsnį, ir neišplėtė šios direktyvos taikymo srities, remdamasis jos 4 straipsnio 1 dalimi. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar taip iš tiesų yra.

51

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 7 punkto c papunktis turi būti aiškinamas taip, kad nuomojamo nekilnojamojo turto savininkas, su kurio sutikimu nuomininkas to turto adresu įregistruoja savo buveinę ir vykdo sandorius, vien dėl šios aplinkybės nepatenka į sąvoką „patikos arba bendrovių paslaugų teikėjas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

52

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, nereikia nagrinėti antrojo klausimo.

53

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, iš dalies pakeistos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, 3 straipsnio 7 punkto c papunktis

turi būti aiškinamas taip:

nuomojamo nekilnojamojo turto savininkas, su kurio sutikimu nuomininkas to turto adresu įregistruoja savo buveinę ir vykdo sandorius, vien dėl šios aplinkybės nepatenka į sąvoką „patikos arba bendrovių paslaugų teikėjas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.