1.

Vykdydama procedūrą, kurios buvo imtasi siekiant išduoti biocidinių produktų pateikimo rinkai autorizacijos liudijimą, kompetentinga Prancūzijos institucija ( 2 ) parengė įvairių veikliųjų medžiagų techninio lygiavertiškumo ataskaitą, turėjusią lemiamą reikšmę išduodant prašomą autorizacijos liudijimą.

2.

Chemijos įmonė, ginčijanti techninio lygiavertiškumo vertinimą, paprašė leisti susipažinti su šia ataskaita. Remdamasi tuo, kad ataskaitoje yra kaip komercinė paslaptis saugomos techninės informacijos, ANSES šiai įmonei pateikė tik tam tikrus ataskaitos puslapius ir atsisakė leisti susipažinti su likusiais.

3.

Šiomis aplinkybėmis visų pirma analizuojama, ar galimybei susipažinti su nagrinėjama informacija taikoma Direktyva 98/8/EB ( 3 ), pagal kurią buvo vykdoma autorizacijos liudijimo išdavimo procedūra, ar Reglamentas (ES) Nr. 528/2012 ( 4 ), galiojęs tuo metu, kai pateiktas prašymas leisti susipažinti su ataskaita.

4.

Jeigu, kaip siūlau Teisingumo Teismui, būtų taikomas Reglamentas Nr. 528/2012, liktų nustatyti, ar pagal šį reglamentą draudžiama taikyti Direktyvą 2003/4/EB ( 5 ), ar, priešingai, abu teisės aktai gali būti darniai taikomi kartu.

5.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą leis Teisingumo Teismui išplėtoti savo jurisprudenciją, susijusią su, pirma, teisės susipažinti su informacija ir, antra, konfidencialumo užtikrinant komercinių paslapčių ir interesų apsaugą suderinimu.

6.

61 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„[V]eiksmingas informacijos apie biocidinių produktų keliamą riziką ir rizikos valdymo priemones perdavimas yra svarbi šiuo reglamentu nustatytos sistemos dalis. Sudarydamos palankesnes sąlygas naudotis tokia informacija, kompetentingos institucijos, [Europos cheminių medžiagų agentūra, toliau – Agentūra] ir Komisija turėtų laikytis konfidencialumo principo ir neatskleisti informacijos, kuri galėtų pakenkti atitinkamo asmens komerciniams interesams, išskyrus atvejus, kai informaciją būtina atskleisti siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti saugą arba apsaugoti aplinką, arba dėl kito viršesnio viešo intereso[.]“

7.

3 straipsnyje („Terminų apibrėžtys“) nustatyta:

„1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>“

8.

66 straipsnyje („Konfidencialumas“), iš dalies pakeistame Reglamentu (ES) Nr. 334/2014 ( 6 ), numatyta:

„<…>

2.   Agentūra ir kompetentingos institucijos neleidžia susipažinti su informacija, jei jos atskleidimas pakenktų atitinkamų asmenų komercinių interesų apsaugai arba privatumui ar saugai.

Paprastai laikoma, kad atitinkamų asmenų komercinių interesų apsaugai arba privatumui ar saugai kenkia šios informacijos atskleidimas:

<…>

Vis dėlto jei būtina imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą, užtikrinti saugą arba apsaugoti aplinką, arba dėl kito viršesnio viešojo intereso, Agentūra arba kompetentingos institucijos atskleidžia šioje dalyje nurodytą informaciją.

3.   Nepaisant 2 dalies, išdavus autorizacijos liudijimą, negali būti atsisakyta suteikti prieigą prie toliau išvardytos informacijos:

<…>

j) 19 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti analizės metodai;

<…>“

9.

67 straipsnyje („Elektroninė prieiga visuomenei“), iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 334/2014, nurodyta:

„1.   Nuo dienos, kurią Komisija priima įgyvendinimo reglamentą, nustatantį, kad veiklioji medžiaga yra patvirtinama, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalies a punkte, visuomenė gali nemokamai ir lengvai susipažinti su Agentūros ar Komisijos turima naujausia informacija apie tą veikliąją medžiagą:

<…>

2.   Nuo datos, kurią biocidinis produktas autorizuotas, Agentūra viešai ir taip, kad būtų galima nemokamai ir lengvai su ja susipažinti, paskelbia šią naujausią informaciją:

3.   Nuo dienos, kurią Komisija pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą priima įgyvendinimo reglamentą, nustatantį, kad veiklioji medžiaga yra patvirtinama, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalies a punkte, Agentūra, išskyrus atvejus, kai duomenų teikėjas pagal 66 straipsnio 4 dalį pateikia pagrindimą, kodėl toks paskelbimas galėtų pakenkti jo ar kurios nors kitos suinteresuotosios šalies komerciniams interesams, ir tokį pagrindimą kompetentinga institucija arba Agentūra pripažįsta tinkamu, viešai ir nemokamai padaro viešai prieinama šią naujausią informaciją apie tą veikliąją medžiagą:

<…>

e) vertinimo ataskaitą.

4.   Nuo datos, kurią biocidinis produktas autorizuotas, Agentūra, išskyrus atvejus, kai duomenų teikėjas pagal 66 straipsnio 4 dalį pateikia pagrindimą, kodėl toks viešas paskelbimas galėtų pakenkti jo ar kurios nors kitos suinteresuotosios šalies komerciniams interesams, ir tokį pagrindimą kompetentinga institucija arba Agentūra pripažįsta tinkamu, viešai ir nemokamai paskelbia šią naujausią informaciją:

<…>

b) vertinimo ataskaitą.“

10.

91 straipsnyje („Pagal Direktyvą 98/8/EB pateiktoms paraiškoms dėl biocidinių produktų autorizacijos taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės“) nustatyta:

„Pagal Direktyvą 98/8/EB pateiktas paraiškas išduoti biocidinių produktų autorizacijos liudijimą, kurių vertinimas 2013 m. rugsėjo 1 d. dar nebaigtas, kompetentingos institucijos toliau vertina pagal tą direktyvą.

<…>“

11.

96 straipsnyje („Panaikinimas“), iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 334/2014, numatyta:

„Nedarant poveikio 86, 89[–]93 ir 95 straipsnių taikymui, Direktyva 98/8/EB panaikinama nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.“

12.

97 straipsnyje („Įsigaliojimas“) nurodyta:

„Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.

<…>“

13.

4 straipsnyje („Išimtys“) nustatyta:

„<…>

2.   Valstybė narė gali numatyti, kad prašymas pateikti informaciją apie aplinką būtų atmestas, jei informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų:

<…>

<…>

Straipsnio 1 ir 2 dalyse minėto nepatenkinimo pagrindai turėtų būti aiškinami ribojančiai, konkrečiu atveju atsižvelgiant į visuomenės interesą informacijos atskleidimu. Kiekvienu konkrečiu atveju visuomenės interesas informacijos atskleidimu turi būti palygintas su atsisakymo ją pateikti interesu. Valstybės narės pagal straipsnio 2 dalies a, d, f, g ir h punktus negali numatyti, kad prašymas būtų nepatenkintas, jei prašymas susijęs su emisijos į aplinką informacija.

<…>“

14.

11 straipsnyje („Panaikinimas“) numatyta:

„Direktyva 90/313/EEB panaikinama nuo 2005 m. vasario 14 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą aiškinamos kaip nuorodos į šią direktyvą ir skaitomos laikantis priede pateiktos koreliacijos lentelės.“

15.

Įmonė Sumitomo Chemical Agro Europe SAS (toliau – Sumitomo) tiekia rinkai biocidinį produktą, skirtą uodams naikinti, kurio pavadinimas – „Vectobac“; jo veiklioji medžiaga ( 7 ) pagal Direktyvos 98/8 I priedą yra įtraukta į veikliųjų medžiagų sąrašą, kuriame išdėstyti reikalavimai dėl biocidinių produktų įrašymo.

16.

2013 m. rugpjūčio 30 d. ( 8 )Compagnie européenne de réalisations antiparasitaires SAS France (CERA) pateikė ANSES atitinkamas paraiškas dėl autorizacijos liudijimo, kad būtų galima tiekti nacionalinei rinkai tris tos pačios paskirties biocidinius produktus, pavadintus Aquabac XT, Aquabac DF3000 ir Aquabac 200G.

17.

Šių trijų biocidinių produktų veiklioji medžiaga yra ta pati to paties serotipo bacila. Vis dėlto jos padermė ( 9 ) nėra įtraukta į Europos lygmeniu leidžiamų naudoti medžiagų sąrašą.

18.

CERA prašė komercinę paslaptį sudarančius duomenis, pateiktus ANSES, laikyti konfidencialiais.

19.

ANSES autorizacijos liudijimus išdavė 2019 m. rugpjūčio 19 d. Ji rėmėsi vertinimo ataskaita, kurioje padaryta išvada, kad veikliosios medžiagos Bti‑BMP 144 ir Bti‑AM65‑52 yra techniškai lygiavertės ( 10 ).

20.

Kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, 2021 m. vasario 11 d.Sumitomo, kuri ginčija nagrinėjamų medžiagų techninį lygiavertiškumą, paprašė ANSES pateikti jai tą ataskaitą ( 11 ).

21.

ANSES leido Sumitomo susipažinti tik su dalimi ataskaitos (tituliniu puslapiu, santrauka ir lentelės forma pateikta išvada) motyvuodama tuo, kad likusioje dalyje yra techninės informacijos, kuri laikoma komercine paslaptimi. Visų pirma neatskleista informacija susijusi:

22.

Sumitomo užginčijo ANSES sprendimą Tribunal administratif de Melun (Meleno administracinis teismas, Prancūzija); 2022 m. rugsėjo 22 d. šis teismas iš dalies patenkino jos skundą, bet nenurodė atskleisti visos ataskaitos ir ypač informacijos, kurią ką tik minėjau pirmesniame punkte ( 15 ).

23.

Sumitomo pateikė apeliacinį skundą Conseil d'État (Valstybės Taryba, Prancūzija), kuri sutiko kreiptis į Teisingumo Teismą su keturiais prejudiciniais klausimais; iš jų toliau pakartoju pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį:

<…>

24.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme gautas 2023 m. gruodžio 22 d.

25.

Rašytines pastabas pateikė Sumitomo, ANSES, Prancūzijos vyriausybė ir Europos Komisija; Teisingumo Teismas nusprendė, kad teismo posėdžio rengti nebūtina.

26.

Teisingumo Teismo nurodymu šioje išvadoje nenagrinėsiu antrojo prejudicinio klausimo.

27.

Visos šalys sutinka, kad nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. pateikti prašymai susipažinti su informacija apie biocidinį produktą turi būti nagrinėjami pagal Reglamentą Nr. 528/2012. Taip visų pirma turi būti tuo atveju, kai informacija susijusi su biocidiniais produktais, kuriuos leista pateikti rinkai pagal Direktyvą 98/8.

28.

Pritariu šiam vertinimui atsižvelgdamas į Reglamento Nr. 528/2012 96 ir 97 straipsnius. Pagal Reglamento Nr. 528/2012 96 straipsnio pirmą pastraipą ir 97 straipsnio antrą pastraipą šis reglamentas taikomas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo Direktyvos 98/8 panaikinimo dienos.

29.

Iš tiesų Reglamento Nr. 528/2012 96 straipsnio pirmoje pastraipoje, iš dalies pakeistoje Reglamentu (ES) Nr. 334/2014, nurodyta, kad Direktyvos 98/8 panaikinimas „[n]edar[o] poveikio [to reglamento] 86, 89[–]93 ir 95 straipsnių taikymui“. Vis dėlto jo 89–93 ir 95 straipsniuose ( 16 ) įtvirtintos „pereinamojo laikotarpio priemonės“ yra susijusios su kitais atvejais nei nagrinėjamasis šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą. Iš tiesų:

30.

Galiausiai nė viena iš šiose nuostatose nustatytų pereinamojo laikotarpio priemonių nėra susijusi su tokiais prašymais, kokie nagrinėjami šioje byloje, t. y. prašymais leisti susipažinti su informacija apie autorizuotą biocidinį produktą ir jo sudėtyje esančią veikliąją medžiagą, visų pirma informacija apie techninį lygiavertiškumą autorizuotai veikliajai medžiagai.

31.

Nesant konkrečių pereinamojo laikotarpio nuostatų, prašymai leisti susipažinti su informacija turi atitikti jų pateikimo momentu galiojančias taisykles. Nagrinėjamu atveju prašymai pateikti po 2013 m. rugsėjo 1 d., t. y. po Direktyvos 98/8 panaikinimo dienos, ir tuo metu buvo taikomas Reglamentas Nr. 528/2012.

32.

Šios aplinkybės nekeičia faktas, kad prašoma informacija yra susijusi su biocidiniais produktais, autorizuotais pagal Direktyvą 98/8. Remiantis Reglamento Nr. 528/2012 91 straipsniu, biocidiniais produktais laikomi produktai, kurių vertinimas siekiant išduoti autorizacijos liudijimą nebuvo baigtas iki to reglamento taikymo pradžios, t. y. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. ( 18 ).

33.

Kaip pažymėjo Sumitomo ir Prancūzijos vyriausybė ( 19 ), gavus, pirma, paraišką dėl biocidinio produkto pateikimo rinkai autorizacijos liudijimo ir, antra, prašymus leisti susipažinti su informacija apie autorizuotą biocidinį produktą, vykdomos dvi skirtingos procedūros:

34.

Kaip teigia Prancūzijos vyriausybė ( 20 ), jeigu taip nebūtų, naudojantis teise į informaciją būtų nepagrįstai pažeistas vienodo požiūrio principas. Šios teisės apimtis ir taikymo sritis turi būti tokios, kokios nustatytos naudojantis ta teise galiojusiose taisyklėse, ir nesvarbu, kurią dieną buvo oficialiai nurodytas prašomos informacijos dalykas.

35.

Remdamasis tuo, kad nagrinėjamoje byloje prašymui leisti susipažinti su informacija taikomas Reglamentas Nr. 528/2012, trečiąjį ir ketvirtąjį prejudicinius klausimus nagrinėsiu kartu, iš dalies pakeisdamas jų pateikimo tvarką.

36.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 528/2012 66 ir 67 straipsniuose yra nustatyta speciali ir išsami prieigos prie informacijos apie biocidinius produktus ir jų veikliąsias medžiagas tvarka.

37.

Klausimas kyla dėl to, kad Reglamento Nr. 528/2012 66 ir 67 straipsniuose nėra nuorodos į Direktyvą 2003/4 ( 21 ). Tokios nuorodos nepateikimas gali būti aiškinamas taip, kad „Direktyvos 2003/4 nuostat[os] [netaikomos] tiek, kiek jose numatyta, pirma, kad komercinė paslaptis negali tapti kliūtimi pateikti informaciją, susijusią su į aplinką išmetamais teršalais, ir, antra, kad, jeigu atskleidus kitą informaciją apie aplinką galima pakenkti tam tikros įmonės komerciniams interesams, kompetentinga administracinė institucija turi, prieš atsisakydama atskleisti šią informaciją, palyginti šios įmonės ir visuomenės interesus“ ( 22 ).

38.

Kaip pažymėjo Komisija, net jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nemini Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, jo klausime netiesiogiai daroma nuoroda į šią nuostatą. Joje įtvirtinta ir pareiga visuomenės interesą palyginti su komerciniu interesu, ir draudimas atsisakyti tenkinti prašymus pateikti informaciją apie emisiją į aplinką.

39.

Taigi reikia nustatyti, ar pagal Reglamento Nr. 528/2012 66 ir 67 straipsnius draudžiama taikyti Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

40.

Pritariu šalims, kad aplinkybė, jog Reglamento Nr. 528/2012 66 ir 67 straipsniuose nepateikta tam tikra informacija, nereiškia, kad Direktyva 2003/4 netaikoma prašymams leisti susipažinti su dokumentais, parengtais šio reglamento tikslais.

41.

Visų pirma, kaip teigia Prancūzijos vyriausybė ir Komisija, priešingu atveju būtų nepaisoma tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos Europos Sąjunga prisiėmė pasirašydama Orhuso konvenciją ( 23 ). Remiantis Direktyvos 2003/4 5 konstatuojamąja dalimi, ši direktyva buvo priimta būtent dėl to, kad reikėjo užtikrinti Sąjungos teisės suderinamumą su šia konvencija.

42.

Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog „[n]umačius, kad komercinės ar pramoninės informacijos konfidencialumas negali būti priešpriešinamas „informacijos apie emisiją į aplinką“ atskleidimui, Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje leidžiama konkrečiai įgyvendinti šią taisyklę ir principą, pagal kurį siekiama sudaryti kuo platesnes galimybes susipažinti su valdžios institucijų turima arba joms skirta informacija apie aplinką“ ( 24 ).

43.

Remiantis šiuo argumentu ir kitais Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting 53–58 punktuose pateiktais argumentais galima teigti, kad:

44.

Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies antra pastraipa „konkrečiai įgyvendinama“ taikant Direktyvos 2003/4 nuostatas, kuriose „numatyta bendroji sistema, skirta užtikrinti, kad bet kuris Europos Sąjungos fizinis ir juridinis asmuo turėtų teisę susipažinti su valdžios institucijų turima arba joms skirta informacija apie aplinką, nenurodydamas savo domėjimosi priežasties“ ( 25 ).

45.

Kaip matyti iš Direktyvos 2003/4 pavadinimo, joje reglamentuojama „visuomenės galimyb[ė] susipažinti su informacija apie aplinką“. Savo ruožtu Reglamentas Nr. 528/2012 taikomas „biocidinių produktų tiekim[ui] rinkai ir jų naudojim[ui]“.

46.

Taigi abu nagrinėjami teisės aktai turi nevienodą poveikį pagrindinės bylos dalykui, t. y. galimybei susipažinti su ataskaita, parengta vykdant trijų biocidinių produktų pateikimo rinkai autorizacijos liudijimo išdavimo procedūrą.

47.

Atsižvelgiant į atitinkamus šių teisės aktų dalykus matyti, kad abiejų teisės aktų tikslai akivaizdžiai nesutampa:

48.

Vis dėlto, kaip ir Komisija, manau, kad pagal šias dvi nuostatas galima pateikti Sąjungos teisę atitinkantį aiškinimą. Mano nuomone, nagrinėjama byla įrodo, kad tos nuostatos ne tik neeliminuoja viena kitos, bet ir papildo viena kitą.

49.

Sumitomo interesas šioje byloje yra išimtinai komercinis. Ji prašo leisti susipažinti su ataskaita (prašymas nebuvo patenkintas), kad galėtų užginčyti veikliųjų medžiagų, naudojamų biocidiniuose produktuose, kuriuos tiekti rinkai leidžiama konkuruojančiai įmonei, techninį lygiavertiškumą. Taigi jos prašymas patenka į Reglamento Nr. 528/2012 66 straipsnio taikymo sritį.

50.

Vis dėlto tiek (ir tik tiek), kiek Sumitomo prašoma informacija susijusi su „emisij[a] į aplinką“, kompetentinga institucija turi laikytis Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies. Vadinasi, ji turi leisti susipažinti su šia informacija, net jei ji prieštarauja komercinių duomenų konfidencialumui.

51.

Šiai išvadai neturi įtakos tai, kad Sumitomo nurodo, jog ta informacija naudinga ginant savo interesus byloje, kurioje ji ginčija nagrinėjamą techninį lygiavertiškumą: Direktyvoje 2003/4 yra užtikrinta galimybė susipažinti su informacija apie aplinką neįpareigojant nurodyti konkretaus intereso ( 27 ).

52.

Konfidencialumo principui, taikomam komercinių interesų apsaugos sumetimais (jis taikomas Reglamente Nr. 528/2012 numatytoms procedūroms), prieštarauja informacijos apie emisiją į aplinką atskleidimo principas (užtikrinamas pagal Direktyvą 2003/4).

53.

Šių dviejų principų sąveika priklauso nuo to, kiek prašoma informacija yra svarbi aplinkai. Tiksliau ji priklauso nuo to, ar prašoma informacijos, kuri, nors ir pateikta vykdant biocidinio produkto pateikimo rinkai autorizacijos liudijimo išdavimo procedūrą, yra susijusi tik su biocidinio produkto, kuriam taikoma ta procedūra, išmetimu į aplinką.

54.

Be to, galima teigti, kad pagal Reglamento Nr. 528/2012 66 straipsnį savaime nedraudžiama vertinti, ar tam tikrą informaciją galima atskleisti paisant viešojo intereso, kaip atsvaros privačiam interesui išsaugoti informacijos konfidencialumą komerciniais sumetimais.

55.

Šiuo požiūriu, nors ir nebūtina tai aiškiai nurodyti (kaip numatyta Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalyje), vertinant pagal Reglamentą Nr. 528/2012 pateiktą prašymą leisti susipažinti su informacija reikia palyginti viešuosius ir privačius interesus.

56.

Reglamento Nr. 528/2012 66 straipsnio 2 dalyje „[kaip bendroji taisyklė]“ iš tiesų nustatyta, kad tam tikros informacijos atskleidimas kenkia komercinių interesų apsaugai. Vis dėlto pagal šį straipsnį tokią informaciją taip pat galima atskleisti, kai būtina imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti, inter alia, aplinką.

57.

Kadangi tai yra „bendroji taisyklė“ (todėl jai gali būti taikomos atskiros išimtys) ir pagal ją nedraudžiama tam tikromis aplinkybėmis atskleisti informaciją, kompetentinga institucija privalo įvertinti viešąjį interesą susipažinti su informacija, kartu atsižvelgdama į privatų interesą išsaugoti informacijos konfidencialumą. Nekyla jokių kliūčių automatiškai pirmenybę teikti privačiam interesui.

58.

Galiausiai į trečiojo prejudicinio klausimo pirmą dalį siūlau atsakyti taip, kad pagal Reglamento Nr. 528/2012 66 ir 67 straipsnius nedraudžiama taikyti Direktyvos 2003/4.

59.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori išsiaiškinti, ar „emisijos į aplinką informacija“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalį, apima informaciją, pateiktą byloje nagrinėjamų veikliųjų medžiagų techninio lygiavertiškumo vertinime.

60.

Kaip pažymėjo Komisija ( 28 ), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kuris turi lygiavertiškumo ataskaitą ir CERA pateiktą prašymą užtikrinti konfidencialumą, tenka pareiga patikrinti, kokie duomenys nurodyti abiejuose dokumentuose.

61.

Vis dėlto Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui gali pateikti tam tikrų nuorodų, kada informacija, pateikta atliekant veikliųjų medžiagų techninio lygiavertiškumo tikrinimo procedūrą, apskritai gali būti laikoma „emisijos į aplinką informacija“.

62.

Pirma, „emisijos į aplinką informacija“, apibrėžta Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, „apim[a], be kita ko, produktų arba medžiagų, kaip antai <…> biocidinių produktų ir šių produktų sudėtyje esančių medžiagų, išmetimą į aplinką, jeigu toks išmetimas yra faktinis arba numatomas įprastomis arba realistiškomis naudojimo sąlygomis“ ( 29 ).

63.

Antra, „emisijos į aplinką informacija“ apima ne tik „informaciją apie pačią emisiją, t. y. duomenis apie tokios emisijos pobūdį, sudėtį, kiekį, laiką ir vietą, bet ir duomenis apie daugiau ar mažiau ilgalaikes minėtos emisijos pasekmes aplinkai“ ( 30 ).

64.

Trečia, į sąvoką „emisijos į aplinką informacija“ neįeina tiek duomenys, nesusiję su atitinkamo produkto emisija į aplinką, tiek hipotetinės emisijos duomenys ( 31 ).

65.

Remdamasis šiomis prielaidomis (ir pakartodamas, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar byloje nagrinėjamoje ataskaitoje iš tiesų yra duomenų apie emisiją į aplinką), sutinku su Komisijos ir Prancūzijos vyriausybės vertinimu ( 32 ): iš esmės neatrodo, kad šie duomenys yra įtraukti į dokumentą, skirtą įvairių veikliųjų medžiagų techniniam lygiavertiškumui patikrinti, t. y. Europos lygmeniu patvirtintai medžiagai palyginti su kito biocidinio produkto, dėl kurio vykdoma autorizacijos liudijimo išdavimo procedūra, sudėtyje esančia medžiaga.

66.

Be to, Prancūzijos vyriausybė pažymėjo ( 33 ), kad veikliosios medžiagos patvirtinimas savaime nereiškia, jog ją leidžiama išleisti į aplinką. Toks patvirtinimas produktui, kurio sudėtyje yra šios medžiagos, suteikiamas atsižvelgiant į riziką ar pavojus, dėl jo galinčius kilti „įprastomis arba realistiškomis naudojimo sąlygomis“ ( 34 ). Šios sąlygos yra ne pačios medžiagos, o biocidinio produkto, kurio sudėtyje yra tos medžiagos, emisijos sąlygos.

67.

Taigi į ketvirtąjį prejudicinį klausimą galima atsakyti taip: informacija, pateikta vykdant veikliosios medžiagos ir kitos anksčiau patvirtintos veikliosios medžiagos techninio lygiavertiškumo tikrinimo procedūrą, iš esmės nėra „emisijos į aplinką informacija“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į vykdant tą procedūrą faktiškai surinktą informaciją, priims galutinį sprendimą šiuo klausimu.

68.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 3 ir 4 dalis. Iš esmės jis nori sužinoti, ar nagrinėjama ataskaita yra „vertinimo ataskaita“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 3 dalies e punktą, taigi turi būti viešai ir nemokamai pateikta, nebent būtų susitarta laikyti ją konfidencialia.

69.

Pagal Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 3 dalį nuo dienos, kurią veiklioji medžiaga patvirtinta, Europos cheminių medžiagų agentūra viešai ir nemokamai paskelbia tam tikrą naujausią informaciją apie veikliąsias medžiagas, išskyrus atvejus, kai duomenų teikėjas prašo ją laikyti konfidencialia. Informacija, kuri paprastai turi būti prieinama visuomenei, apima „vertinimo ataskaitą“ (67 straipsnio 3 dalies e punktas).

70.

Tiesa, nagrinėjama ataskaita buvo parengta nacionalinei institucijai vykdant biocidinių produktų autorizacijos liudijimų išdavimo procedūrą. Taigi būtų galima manyti, kad tokia nuostata, kaip Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 3 dalis, kurioje iš esmės tik nurodyta Europos cheminių medžiagų agentūros pateiktina informacija, netaikoma.

71.

Vis dėlto manau, kad šiuo atveju, kalbant apie informaciją, parengtą vykdant procedūrą, kuriai taikoma Direktyva 98/8 ir kurios sąlygos, susijusios su leidimu susipažinti su informacija, nustatytos Reglamente Nr. 528/2012, nacionalinei institucijai pagal analogiją taikoma šio reglamento 67 straipsnio 3 dalis ( 35 ).

72.

Iš nuostatos teksto matyti, kad Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyta „vertinimo ataskaita“ yra to paties reglamento 8 straipsnyje expressis verbis paminėta ataskaita. Tai ataskaita, kurią pagal Reglamento Nr. 528/2012 8 straipsnio 1 dalį Agentūrai pateikia „vertinančioji kompetentinga institucija“, įvertinusi veikliosios medžiagos patvirtinimo paraišką ( 36 ).

73.

Veikliųjų medžiagų techninio lygiavertiškumo vertinimas gali būti išankstinis tam tikro biocidinio produkto autorizacijos liudijimo išdavimo etapas, jeigu to prašoma ( 37 ). Vis dėlto, kaip pažymėjo ANSES ( 38 ) ir Prancūzijos vyriausybė ( 39 ), Reglamento Nr. 528/2012 54 straipsnyje nenurodyta jokia oficiali ataskaita, kuri turi būti parengta vykdant tokio lygiavertiškumo nustatymo procedūrą.

74.

Komisija tvirtina ( 40 ), kad paprasčiausiai Reglamento Nr. 528/2012 54 straipsnis susijęs su vertinimu, kurį atlikus turi būti priimtas sprendimas dėl veikliųjų medžiagų techninio lygiavertiškumo. Nė viename jos pastabų punkte nenurodyta, kad šis vertinimas turi būti tiksliai apibrėžtas ataskaitoje.

75.

Reglamento Nr. 528/2012 54 straipsnyje reglamentuojama procedūra pradedama gavus paraišką (1 dalis), su kuria kartu pateikiami duomenys, reikalingi tam, kad Agentūra paraišką įvertintų (2 dalis). Jeigu pareiškėjo pateiktą informaciją reikia papildyti, Agentūra paprašo tai padaryti (5 dalis). Agentūra taip pat gali konsultuotis su valstybės narės kompetentinga institucija (6 dalis). Procedūra baigiama priėmus sprendimą, kuriame nustatoma arba paneigiama, kad prašomas lygiavertiškumas egzistuoja, ir kuris gali būti skundžiamas (7 dalis).

76.

Žinoma, pareiškėjas turi teisę susipažinti su sprendimu ir jo motyvais, taigi ir pagrindais, kuriais remiantis nuspręsta dėl techninio lygiavertiškumo. Kadangi vykdant šią procedūrą vertinimo ataskaita nėra būtina, jai netaikoma pagal Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnį užtikrinama teisė susipažinti su informacija. Jeigu tokia ataskaita egzistuotų, galimybė su ja susipažinti patektų į teisės į veiksmingą teisinę gynybą, o ne į teisės susipažinti su vieša informacija taikymo sritį.

77.

Taigi veikliųjų medžiagų techninio lygiavertiškumo ataskaitos pateikimui Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 3 dalies e punktas netaikomas. Tokį atsakymą siūlau pateikti į trečiojo prejudicinio klausimo antrą dalį.

78.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Reglamento Nr. 528/2012 66 straipsnio 3 dalį. Visų pirma jis nori sužinoti, ar pagal šią nuostatą galima gauti visą išsamią informaciją apie [analizės] metodus, net jei jos atskleidimas gali sukelti pavojų komercinei paslapčiai, ar tik „bendrą informaciją, susijusią su šių metodų pobūdžiu ir, jei taikoma, išvadomis, padarytomis taikant šiuos metodus“.

79.

Reglamento Nr. 528/2012 66 straipsnio 3 dalies j punkte numatyta, kad išdavus autorizacijos liudijimą negali būti atsisakyta suteikti prieigą prie, be kita ko, informacijos apie to reglamento „19 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyt[us] analizės metod[us]“.

80.

Reglamento Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, taikomos siekiant autorizacijos liudijimą išduoti biocidiniam produktui, kuriam negali būti taikoma supaprastinta autorizacijos liudijimo išdavimo tvarka pagal to paties reglamento 25 straipsnį. Konkrečiai kalbant, minėtos 1 dalies c punkte nurodyta, kad „pagal atitinkamus II ir III priedų reikalavimus galima nustatyti biocidiniame produkte esančių veikliųjų medžiagų <…> techninį lygiavertiškumą <…>“.

81.

Iš Reglamento Nr. 528/2012 66 straipsnio 3 dalies j punkto, siejamo su šio reglamento 19 straipsnio 1 dalies c punktu, matyti, kad išdavus autorizacijos liudijimą negali būti atsisakyta suteikti informaciją apie analizės metodus, pagal kuriuos nustatytas autorizuoto biocidinio produkto veikliųjų medžiagų techninis lygiavertiškumas.

82.

Laikausi nuomonės (ji vėlgi sutampa su Komisijos ir Prancūzijos vyriausybės nuomone ( 41 )), kad pareiga leisti susipažinti su informacija apima tik analizės metodus, taigi ji neapima taikant tuos metodus gautų rezultatų ar išvadų. Žinoma, nepakanka pateikti bendros informacijos apie analizės metodų pobūdį – reikia pateikti visą informaciją apie šiuos metodus.

83.

Iš Reglamento Nr. 528/2012 66 straipsnio 3 dalies nedviprasmiško teksto („negali būti“) matyti, kad atskleisti informacijos apie analizės metodus negalima atsisakyti jokiomis aplinkybėmis, taigi ir tuo atveju, jeigu jos atskleidimas galėtų sukelti pavojų komercinei paslapčiai.

84.

66 straipsnio 3 dalis yra aiški šio straipsnio 2 dalyje nustatyto konfidencialumo principo išimtis. Jeigu pagal 2 dalį ir neleidžiama susipažinti su informacija, kurios atskleidimas pakenktų atitinkamų asmenų komercinių interesų apsaugai arba privatumui ar saugai, tai šis draudimas bet kuriuo atveju nustoja galioti „išdavus autorizacijos liudijimą“, kaip nurodyta 3 dalyje („[n]epaisant 2 dalies“).

85.

Taigi siūlau į trečiojo prejudicinio klausimo trečią dalį atsakyti taip: išdavus biocidinio produkto pateikimo rinkai autorizacijos liudijimą negalima atsisakyti atskleisti išsamios informacijos apie analizės metodus, pagal kuriuos nustatytas autorizuoto biocidinio produkto veikliųjų medžiagų techninis lygiavertiškumas.

86.

Informacija, kuri pagal Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 1 dalį turi būti pateikta visuomenei nuo veikliosios medžiagos patvirtinimo dienos, apima h punkte numatytus „analizės metod[us], nurodyt[us] II priedo 1 antraštinės dalies 5.2 ir 5.3 skirsniuose ir 2 antraštinės dalies 4.2 skirsnyje“.

87.

Kalbant apie II priedo 2 antraštinės dalies 4.2 skirsnį pažymėtina, kad pirminėje jo redakcijoje buvo nurodyti „[s]tebėsenos tikslais taikomi liekanų (gyvybingų arba negyvybingų) nustatymo ir kiekybinio įvertinimo metodai“. Vis dėlto Deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/525 ( 42 ) pakoregavus II priedą, 4.2 skirsnio turinys buvo išdėstytas taip: „Pagaminto mikroorganizmo analizės metodai“, o jo pirminė formuluotė perkelta į naują 4.3 skirsnį.

88.

Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia du klausimus:

89.

Šalys pripažįsta, kad Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 1 dalies h punkte šiuo metu (kaip ir anksčiau) daroma nuoroda į turinį, kuris iš pradžių buvo to reglamento II priedo 4.2 skirsnyje, o dabar yra 4.3 skirsnyje, t. y. daroma nuoroda į „[s]tebėsenos tikslais taikom[us] liekanų (gyvybingų arba negyvybingų) nustatymo ir kiekybinio įvertinimo metod[us]“.

90.

Kaip pažymėjo Sumitomo ( 43 ), iš Deleguotojo reglamento 2021/525 16 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija neketino keisti Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 1 dalies h punkte nustatytos prieinamos informacijos dalyko. Nauja redakcija siekta panaikinti pirminiame II ir III priedų 2 antraštinės dalies tekste buvusius „sutapim[us] ir neaktual[ius]“ reikalavimus pateikti informaciją apie mikroorganizmus.

91.

Reglamento Nr. 528/2012 85 straipsniu suteiktas įgaliojimas nereiškė, kad Komisija gali imtis platesnių veiksmų, nes ji buvo įgaliota tik „šio reglamento nuostatas suderinti su mokslo ir technikos pažanga“. Siekiant atlikti šį suderinimą, nereikėjo iš dalies keisti 67 straipsnio dėl visuomenei prieinamos informacijos turinio apibrėžimo ( 44 ).

92.

Taigi antrasis klausimas, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė šioje trečiojo prejudicinio klausimo dalyje, yra netekęs dalyko, nes metodai, apie kuriuos turi būti informuota pagal Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 1 dalies h punktą, nėra 4.2 skirsnyje nurodyti „pagaminto mikroorganizmo analizės metodai“, dėl kurių pateiktas klausimas.

93.

Bet kuriuo atveju atsakymas nesiskirtų nuo mano pasiūlyto atsakymo į klausimą dėl Reglamento Nr. 528/2012 66 straipsnio 3 dalies j punkto aiškinimo (dėl priežasčių, nurodytų nagrinėjant šį klausimą).

94.

Vadinasi, Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 1 dalies h punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame daroma nuoroda į galiojantį šio reglamento II priedo 2 antraštinės dalies 4.3 skirsnį.

95.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) prejudicinius klausimus:

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB

turi būti aiškinami taip:

prašymai leisti susipažinti su informacija apie autorizuotus biocidinius produktus, pateikti po 2013 m. rugsėjo 1 d. pagal 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką, turi būti nagrinėjami pagal Reglamento Nr. 528/2012 66 ir 67 straipsnius.

Pagal Reglamento Nr. 528/2012 66 ir 67 straipsnius nedraudžiama taikyti Direktyvos 2003/4.

Informacija, pateikta vykdant veikliosios medžiagos ir kitos jau autorizuotos veikliosios medžiagos techninio lygiavertiškumo vertinimo procedūrą, iš esmės nėra „emisijos į aplinką informacija“ Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies tikslais.

Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 3 dalies e punktas netaikomas veikliosios medžiagos ir kitos jau autorizuotos veikliosios medžiagos techninio lygiavertiškumo ataskaitos pateikimui visuomenei.

Pagal Reglamento Nr. 528/2012 66 straipsnio 3 dalies j punktą, išdavus biocidinio produkto pateikimo rinkai autorizacijos liudijimą, negalima atsisakyti atskleisti išsamios informacijos apie analizės metodus, pagal kuriuos nustatytas autorizuoto biocidinio produkto veikliųjų medžiagų techninis lygiavertiškumas. Pareiga pateikti šią informaciją neapima taikant tuos metodus gautų rezultatų ar išvadų.

Reglamento Nr. 528/2012 67 straipsnio 1 dalies h punkte daroma nuoroda į galiojantį šio reglamento II priedo 2 antraštinės dalies 4.3 skirsnį.