–

2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą sujungti bylas,

–

2022 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame dokumente Tarybos pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir ieškovių pastabas,

–

2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą taikyti pagreitintą procedūrą,

–

2023 m. kovo 31 d. sprendimą nagrinėti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą nagrinėjant bylą iš esmės,

–

atitinkamai 2023 m. liepos 17 ir 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktus Vengrijos, Lenkijos Respublikos ir Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimus ir pagrindinių šalių pastabas,

–

2024 m. vasario 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktą pareiškimą dėl ieškinių patikslinimo ir Tarybos bei Komisijos pastabas,

1

SESV 263 straipsniu grindžiamais ieškiniais ieškovės Magistrats européens pour la démocratie et les libertés (Medel) (byla T‑530/22), International Association of Judges (IAJ) (byla T‑531/22), Association of European Administrative Judges (AEAJ) (byla T‑532/22) ir Stichting Rechters voor Rechters (byla T‑533/22) prašo panaikinti 2022 m. birželio 17 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą dėl Lenkijos Respublikos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimo patvirtinimo (toliau – pirminis sprendimas), iš dalies pakeistą 2023 m. gruodžio 8 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021, p. 17), nustatytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (toliau – priemonė) valstybėms narėms gali būti skiriamos lėšos, kaip finansinis įnašas, kurį pagal minėto reglamento 2 straipsnio 2 punktą sudaro negrąžintina finansinė parama, arba kaip paskola.

3

2022 m. birželio 17 d. Taryba priėmė pirminį sprendimą. Apie šio sprendimo priėmimą tą pačią dieną paskelbta Tarybos pranešime spaudai.

4

2023 m. rugpjūčio 31 d. Lenkijos Respublika pateikė Komisijai iš dalies pakeistą savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano versiją.

5

2023 m. gruodžio 8 d. Taryba priėmė sprendimą, juo iš dalies pakeitė pirminį sprendimą. Šiuo sprendimu pirminis sprendimas iš dalies pakeistas, be kita ko, įtraukiant skyrių „REPowerEU“ ir patikslinant finansiniam įnašui bei paskolai skiriamą sumą. Kita vertus, ginčijamo sprendimo priede nurodytos tarpinės reikšmės F1G, F2G ir F3G, susijusios su Lenkijos teismų sistemos reforma, liko nepakeistos.

6

Ginčijamas sprendimas, kaip nurodyta jo 4 straipsnyje, skirtas Lenkijos Respublikai.

7

Pagal ginčijamo sprendimo 1 straipsnio pirmą sakinį Taryba patvirtino Lenkijos Respublikos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimą.

8

Pagal ginčijamo sprendimo 1 straipsnio antrą sakinį tarpinės ir siektinos reikšmės, kurias turi pasiekti Lenkijos Respublika, yra nurodytos šio sprendimo priede.

9

Pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalį skiriamo finansinio įnašo suma iš esmės yra 25276853716 eurų.

10

Pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalį finansinį įnašą Komisija Lenkijos Respublikai pateikia dalimis pagal šio sprendimo priedą. Išmokas Komisija gali pervesti keliomis dalimis.

11

Pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 3 dalį paramos dalių išmokėjimas, be kita ko, priklauso nuo to, ar Komisija pagal Reglamento 2021/241 24 straipsnį priėmė sprendimą, kuriame pripažino, kad Lenkijos Respublika patenkinamai pasiekė šio sprendimo priede nurodytas tarpines ir siektinas reikšmes.

12

Galiausiai pagal ginčijamo sprendimo 3 straipsnio 1 dalį skiriamos paskolos suma iš esmės yra 34541303518 eurų.

13

Ginčijamo sprendimo priedą sudaro trys dalys.

14

1 dalis skirta reformoms ir investicijoms, numatytoms ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane. Numatomas reformas ir investicijas Lenkijos Respublika planuoja atlikti laikotarpiu nuo 2021 m. paskutinio ketvirčio iki 2026 m. antrojo ketvirčio.

15

Priemonės, susijusios su Lenkijos teisingumo sistemos reforma, nurodytos kaip tarpinės reikšmės F1G, F2G ir F3G.

16

Pagal F1G tarpinę reikšmę turi būti imtasi tam tikrų priemonių Lenkijos teisėjų nepriklausomumui ir nešališkumui stiprinti. Pagal orientacinį tvarkaraštį ši reformos dalis turėjo būti įgyvendinta 2022 m. antrąjį ketvirtį, priimant teisės aktus.

17

Pagal F2G tarpinę reikšmę turi būti imamasi priemonių užtikrinti, kad teisėjai, kuriems turi įtakos Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) Izba Dyscyplinarna (Drausmės bylų kolegija) (toliau – Drausmės bylų kolegija) sprendimai, galėtų pasinaudoti jiems poveikį darančių šios kolegijos sprendimų peržiūros procedūra. Pagal orientacinį tvarkaraštį tikėtasi, kad ši reformos dalis taip pat bus įgyvendinta 2022 m. antrąjį ketvirtį, priimant teisės aktus.

18

F2G tarpinė reikšmė suformuluota taip:

„Įsigalioja reforma, kuria užtikrinama, kad teisėjai, kuriems turi įtakos Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimai, turėtų galimybę peržiūrėti jų bylas. Tokias bylas, kurias jau išsprendė Drausmės bylų kolegija, peržiūri teismas, atitinkantis ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal taisykles, kurios turi būti priimtos remiantis F1G pagrindu. Įstatymo galią turinčiame akte nustatoma, kad pirmasis teismo posėdis šioms byloms nagrinėti surengiamas per tris mėnesius nuo teisėjo prašymo dėl peržiūros gavimo ir kad bylos turi būti išspręstos per dvylika mėnesių nuo tokio prašymo gavimo. Bylos, kurios šiuo metu dar nagrinėjamos Drausmės bylų kolegijoje, perduodamos toliau nagrinėti teismui pagal pirmiau minėtose bylose nustatytas taisykles.“

19

Pagal F3G tarpinę reikšmę F2G tarpinėje reikšmėje nurodytos peržiūros procedūros pagal orientacinį tvarkaraštį iš esmės turėjo būti baigtos 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį.

20

Be to, iš ginčijamo sprendimo 45 konstatuojamosios dalies matyti, kad F1G ir F2G tarpinės reikšmės turi būti pasiektos prieš Lenkijos Respublikai pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą ir kad jokio mokėjimo negali būti atlikta, kol šios tarpinės reikšmės nebus pasiektos. Taigi pagal ginčijamo sprendimo priedo 2 dalies 2.1 punktą 2758738902 eurų dydžio finansinės paramos pirmosios dalies išmokėjimas priklauso, be kita ko, nuo sąlygos, kad Lenkijos Respublika pasieks F1G ir F2G tarpines reikšmes.

21

Vis dėlto F3G tarpinės reikšmės aprašyme, kuriame nurodyta, kad iš esmės visos pagal F2G tarpinę reikšmę inicijuotos peržiūros bylos (toliau – peržiūros procedūra) turi būti užbaigtos per 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, finansavimo pagal priemonę išmokėjimo sąlyga nenumatyta.

22

Be to, iš ginčijamo sprendimo 45 konstatuojamosios dalies matyti, kad F1G, F2G ir F3G tarpinės reikšmės nedaro poveikio Lenkijos Respublikos pareigai visada laikytis Europos Sąjungos teisės, be kita ko, ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, kaip ją išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

23

Galiausiai iš ginčijamo sprendimo 50 konstatuojamosios dalies matyti, kad su Lenkijos teisingumo sistemos reforma susijusios tarpinės reikšmės, t. y. tarpinės reikšmės F1G, F2G ir F3G, nedaro poveikio vykdomoms ar būsimoms procedūroms dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir apskritai Lenkijos Respublikos pareigai paisyti Sąjungos teisės, visų pirma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų.

24

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

25

Taryba Bendrojo Teismo prašo:

26

Vengrija prašo atmesti ieškinius kaip nepriimtinus.

27

Lenkijos Respublika prašo atmesti ieškinius kaip nepriimtinus arba, nepatenkinus šio reikalavimo, kaip nepagrįstus.

28

Komisija prašo atmesti ieškinius kaip nepriimtinus arba, nepatenkinus šio reikalavimo, kaip nepagrįstus ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

29

Ieškovės ginčija ginčijamą sprendimą dėl to, kad vieninteliame jo priede nurodytos tarpinės reikšmės F1G, F2G ir F3G yra nesuderinamos su Sąjungos teise.

30

Taryba tvirtina, kad ieškovių ieškiniai iš tiesų pateikti tik dėl šių tarpinių reikšmių, dirbtinai atskiriant jas nuo ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies.

31

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, priešingai, nei tvirtina Taryba, ieškinių dalyko negalima suprasti taip, kad jais siekiama panaikinti tik tarpines reikšmes F1G, F2G ir F3G, susijusias su Lenkijos teismų sistemos reforma, nepriklausomai nuo ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies.

32

Šios tarpinės reikšmės, visų pirma tarpinės reikšmės F1G ir F2G, yra neatskiriama ir esminė ginčijamo sprendimo dalis, nes, pirma, jos yra įtrauktos į šio sprendimo 1 straipsnį ir, antra, jokio mokėjimo pagal minėto sprendimo 2 ir 3 straipsnius negali būti atlikta, kol Lenkijos Respublika patenkinamai nepasieks šių tarpinių reikšmių.

33

Vadinasi, ieškiniai turi būti suprantami taip, kad jais siekiama panaikinti visą ginčijamą sprendimą.

34

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atsakovas gali kreiptis į Bendrąjį Teismą su prašymu priimti sprendimą dėl nepriimtinumo nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės. Pagal šio reglamento 130 straipsnio 7 dalį Bendrasis Teismas kuo greičiau priima sprendimą dėl prašymo.

35

2023 m. kovo 31 d. nutartimi Bendrasis Teismas nusprendė nagrinėti Tarybos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą nagrinėjant bylą iš esmės.

36

Vis dėlto atsižvelgdamas į šalių rašytinius paaiškinimus ir atsakymus į įvairius jo paties pateiktus klausimus Bendrasis Teismas mano, kad gali nuspręsti dėl Tarybos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 ir 7 dalis priimama nutartimi, nepradėdamas žodinės proceso dalies.

37

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas laikosi nuomonės, kad 2023 m. kovo 31 d. nutartis, kuria nuspręsta nagrinėti Tarybos pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą nagrinėjant bylą iš esmės, šiuo atveju neužkerta kelio galimybei dėl jo nuspręsti priimant nutartį.

38

Grįsdama savo nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą Taryba teigia, kad ieškovės neturi teisės pareikšti ieškinio savo vardu. Be to, Taryba mano, kad ieškovės juo labiau negali remtis teisėjų, kurių interesus gina, padėtimi, nes pačios neturi nei teisės, nei suinteresuotumo pareikšti ieškinio.

39

Ieškovės nesutinka su šiais teiginiais. Be to, dėl tiek jų pačių, tiek teisėjų, kurių interesus jos gina, vardu pareikštų ieškinių priimtinumo jos tvirtina, kad būtų tikslinga dabartinėje jurisprudencijoje nustatytas priimtinumo sąlygas sušvelninti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ypatumus.

40

Pagal suformuotą jurisprudenciją asociacijų pareikšti ieškiniai dėl panaikinimo pripažįstami priimtinais trimis atvejais: pirma, jeigu pagal teisės akto nuostatą profesinėms asociacijoms yra aiškiai pripažįstamos tam tikros procesinės teisės, antra, jeigu asociacija atstovauja savo narių, kurie patys gali pareikšti ieškinį, interesams ir, trečia, jeigu asociacija yra individualizuojama dėl poveikio jos pačios, kaip asociacijos, interesams, be kita ko, todėl, kad aktu, kurį prašoma panaikinti, buvo paveikta šios asociacijos derybinė padėtis (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Nutarties Carvalho ir kt. / Parlamentas ir Taryba, T‑330/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:324, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41

Ieškovės tvirtina, kad jos yra organizacijos, kurių užduotis – ginti teisinės valstybės vertybę ir teismų nepriklausomumą. Jos nuolat veikia kaip Sąjungos institucijų partnerės sprendžiant su teisine valstybe susijusius klausimus ir pačios turi institucinį interesą ginti teismų nepriklausomumą bei teisinės valstybės vertybę. Jos ne tik išsiuntė laiškus kelioms Sąjungos institucijoms, bet ir paskelbė įvairių pareiškimų, visų pirma siekdamos apginti Lenkijos teisėjų teises. Be to, jos yra teisėjams – taigi vienai iš valstybės valdžios institucijų – atstovaujančios organizacijos, todėl ieškinių dėl panaikinimo priimtinumo atžvilgiu negali būti prilyginamos kitoms asociacijoms.

42

Kalbant apie šios nutarties 40 punkte primintoje jurisprudencijoje nurodytą pirmąjį atvejį, pažymėtina, kad ieškovės nesiremia teisės nuostatų, kuriomis joms būtų aiškiai suteikiamos procesinės teisės, buvimu, ir bylų medžiagoje nėra jokių duomenų, kad tokių nuostatų esama.

43

Be to, tiek, kiek šios nutarties 41 punkte nurodytus ieškovių argumentus reikia aiškinti taip, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą teisminių institucijų teisminę gynybą, ypač atsižvelgiant į ESS 2 straipsnyje įtvirtintą teisinės valstybės vertybę, derėtų joms suteikti tam tikras procesines prerogatyvas, reikia konstatuoti, kad pagal jokią teisės nuostatą ieškovėms nebuvo suteikta prerogatyvų, kad tokia gynyba būtų užtikrinta taikant priemonę.

44

Vadinasi, ieškovėms, kaip teisėjams atstovaujančioms organizacijoms, negali būti taikomas kitoks procesinis požiūris nei bet kuriai kitai asociacijai.

45

Tokiomis aplinkybėmis ieškinių priimtinumas negali būti nustatomas remiantis šios nutarties 40 punkte nurodytu pirmuoju atveju.

46

Dėl šios nutarties 40 punkte primintoje jurisprudencijoje nurodyto trečiojo atvejo, susijusio su poveikiu pačių asociacijų, visų pirma kaip derybininkių, interesams, reikia pažymėti, kad ieškovės savo ieškiniuose tokio poveikio neįrodė.

47

Tai, kad ieškovės, kaip teigia jos pačios, buvo Sąjungos institucijų „partnerės“ bendrai svarstant su teisine valstybe susijusius klausimus, nėra pakankamas pagrindas jas pripažinti derybininkėmis, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 40 punkte nurodytą jurisprudenciją, konkrečiomis ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybėmis.

48

Tas pats pasakytina ir apie ieškovių bylose T‑530/22, T‑531/22 ir T‑532/22 nurodytą aplinkybę, kad jos turi stebėtojų statusą įvairiose Europos Tarybos institucijose, kaip antai prie Europos Tarybos veikiančiose Europos veiksmingo teisingumo komisijoje (CEPEJ) ir Konsultacinėje Europos teisėjų taryboje (CCJE).

49

Dėl tos pačios priežasties ieškovės byloje T‑533/22 nurodyta aplinkybė, kad ji Europos Žmogaus Teisių Teisme įstojo į Lenkijos teisėjų iškeltas bylas, susijusias su teisinės valstybės krize Lenkijoje, yra nereikšminga.

50

Ieškovės argumentu byloje T‑530/22 [konfidencialu] ( 1 ) taip pat negalima įrodyti poveikio jos pačios interesams. Iš tiesų vien nurodant šį argumentą [konfidencialu] negalima įrodyti tiesioginės sąsajos su minėta ieškove.

51

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės neatitinka šios nutarties 40 punkte nurodytų pirmojo ir trečiojo atvejų sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju jos neturi teisės pareikšti ieškinio savo vardu.

52

Šios nutarties 40 punkte minėtoje jurisprudencijoje nurodytu antruoju atveju asociacijos turi teisę pareikšti ieškinį, kai jos atstovauja savo narių, kurie patys turi teisę pareikšti ieškinį, interesams.

53

Taryba, be kita ko, nesutinka su ieškovių teiginiu, kad jų teisę pareikšti ieškinį lemia tai, kad jos atstovauja teisėjų, kurie patys turėtų teisę pareikšti ieškinį, interesams.

54

Pirmiausia reikia pažymėti, kad atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimą ieškovės bylose T‑530/22, T‑531/22 ir T‑532/22 nurodė, kad jos yra teisėjams tarptautiniu lygmeniu atstovaujančios asociacijos, kurių nariai paprastai yra nacionalinės profesinės asociacijos, įskaitant Lenkijos teisėjų asociacijas.

55

Šiuo klausimu ieškovės šiose trijose bylose teigia, kad šios nutarties 40 punkte nurodyta jurisprudencija, susijusi su asociacijų, veikiančių savo narių vardu, teise pareikšti ieškinį, turi būti pritaikyta ir pastarajam atvejui. Šiomis aplinkybėmis jos visų pirma remiasi 2008 m. lapkričio 28 d. Sprendimu Hôtel Cipriani ir kt. / Komisija (T‑254/00, T‑270/00 ir T‑277/00, EU:T:2008:537), kuriuo buvo patvirtintas asociacijos, atstovaujančios savo narių interesams, sudarytos iš fiziniams ar juridiniams asmenims atstovaujančių asociacijų, kurios pačios būtų galėjusios pareikšti ieškinį, pareikšto ieškinio priimtinumas.

56

Antra, taip pat reikia pažymėti: kadangi ieškovė byloje T‑533/22 yra fondas, taigi neturi narių, ji savo ieškinyje nesirėmė teise pareikšti ieškinį, kylančia iš poveikio teisėjų, kurių interesus ji gina, interesams. Vis dėlto atsakydama į Tarybos pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ieškovė šioje byloje tvirtino, kad nesvarbu, ar organizacija veikia savo narių vardu, nes narystės ryšys nėra būtinas, bet pakanka, kad ji veiktų tų, kurių interesus gina, vardu.

57

Šios nutarties 40 punkte nurodyta jurisprudencija gali būti taikoma šios nutarties 54 ir 56 punktuose nurodytoms konkrečioms situacijoms tuo atveju, jei asociacijų, kurios pačios yra ieškovių narės, nariai turėtų teisę pareikšti ieškinį. Nagrinėjamu atveju reikia išnagrinėti teisėjų, kurie yra ieškovėms priklausančių asociacijų nariai, teisę pareikšti ieškinį.

58

Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą „[k]iekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių“.

59

Kadangi ginčijamas sprendimas skirtas Lenkijos Respublikai, ieškinių priimtinumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos sakinio antrą ir trečią dalis, kuriose įtvirtinta tiesioginės sąsajos sąlyga.

60

Šiuo klausimu ieškovės remiasi tiesiogine sąsaja su teisėjais, kurių interesus jos gina, išskirdamos tris teisėjų grupes, t. y. pirma, Lenkijos teisėjus, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai ir su kuriais tiesiogiai susijusi tarpinėse reikšmėse F2G ir F3G numatyta peržiūros procedūra, antra, visus Lenkijos teisėjus, su kuriais tiesiogiai susijusi ši peržiūros procedūra ir F1G tarpinė reikšmė, ir, trečia, visus kitus Europos teisėjus, su kuriais irgi tiesiogiai susijusios šios tarpinės reikšmės.

61

Reikia išnagrinėti, ar siekdamos įrodyti savo ieškinių priimtinumą ieškovės gali pagrįstai remtis Lenkijos teisėjų, su kuriais tiesiogiai susijęs F2G ir F3G tarpinėse reikšmėse numatytos peržiūros procedūros inicijavimas, padėtimi.

62

Pagal suformuotą jurisprudenciją sąlyga, kad priemonė, dėl kurios pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijusi su fiziniu ar juridiniu asmeniu, reikalauja, kad būtų tenkinami du kumuliaciniai kriterijai, t. y. ši priemonė, pirma, turi daryti tiesioginį poveikį šio asmens teisinei padėčiai ir, antra, nepalikti jokios diskrecijos už jos įgyvendinimą atsakingiems adresatams, nes tas įgyvendinimas yra visiškai automatiškas ir pagrįstas tik Sąjungos teisės aktais, netaikant kitų tarpinių normų (žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

63

Teisingumo Teismas dėl pirmojo kriterijaus priminė, kad kiekvienas teisės aktas, nesvarbu, ar jis yra reglamentuojamojo, ar kitokio pobūdžio, iš esmės gali būti tiesiogiai susijęs su privačiu asmeniu ir taip tiesiogiai daryti poveikį jo teisinei padėčiai, neatsižvelgiant į tai, ar dėl jo reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones (2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 74 punktas).

64

Be to, siekiant išnagrinėti, ar ginčijamas sprendimas daro tiesioginį poveikį teisėjų, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai, teisinei padėčiai, reikia remtis nagrinėjamo akto esme ir įvertinti šį poveikį pagal objektyvius kriterijus, kaip antai šio akto turinį, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 63 ir 75 punktus).

65

Pirma, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo esme, vertinant jį pagal turinį ir kontekstą, reikia priminti, kad Reglamentas 2021/241 buvo priimtas remiantis SESV 175 straipsnio trečia pastraipa, o šis straipsnis susijęs su valstybių narių ekonominės politikos koordinavimu siekiant SESV 174 straipsnyje nurodytų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų.

66

Reglamento 2021/241 1 straipsnyje, susijusiame su minėto reglamento dalyku, numatyta, kad šiuo reglamentu nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, jos tikslai, finansavimas, Sąjungos finansavimo pagal ją formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės. Reglamento 2021/241 8 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad ši priemonė yra novatoriška, skirta tiesioginei finansinei paramai valstybėms narėms teikti.

67

Iš šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies matyti, kad bendrasis priemonės tikslas yra skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, be kita ko, didinant valstybių narių atsparumą, pasirengimą krizėms ir gebėjimą prisitaikyti. Taigi šia priemone siekiama prisidėti, be kita ko, prie aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos, tvaraus augimo atkūrimo ir skatinimo, taip pat Sąjungos valstybių narių ekonomikos integravimo.

68

Tam valstybės narės rengia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuos vertina Komisija. Vėliau įvertinimas patvirtinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu. Tokiame sprendime finansinio įnašo mokėjimas susiejamas su tam tikrų sąlygų įvykdymu, t. y. minėtų planų, įskaitant tarpines ir siektinas reikšmes, kurios pagal Reglamento 2021/241 2 straipsnio 4 punktą yra pažangos įgyvendinant reformą arba investicijas vertinimo priemonės, įgyvendinimu.

69

Reglamento 2021/241 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai Komisija mano, kad paskolos paramos prašymas atitinka 1 dalies kriterijus ir priėmus šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą Tarybos įgyvendinimo sprendimą, ji su atitinkama valstybe nare sudaro paskolos susitarimą.

70

Be to, Reglamento 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, Tarybai priėmus šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą, Komisija su atitinkama valstybe nare sudaro susitarimą, kuris yra individualus teisinis įsipareigojimas, kaip tai suprantama pagal Finansinį reglamentą.

71

Pagal Reglamento 2021/241 24 straipsnio 9 dalį, kai atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine reikšme ir siektina reikšme, Komisija nutraukia 15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje numatytus susitarimus ir panaikina įnašo sumą.

72

Taigi, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo kontekstą, tarpinių reikšmių funkcija yra nustatyti sąlygas, kurias turi įvykdyti Lenkijos Respublika ir vėliau išnagrinėti Komisija, spręsdama, ar šiai valstybei narei gali būti skiriamos lėšos pagal šią priemonę. Vadinasi, minėtos tarpinės reikšmės svarbios tik vykstant lėšų pagal priemonę skyrimo procesui, nes nuo jų patenkinamo įgyvendinimo priklauso minėtų lėšų išmokėjimas.

73

Šiuo klausimu svarbu priminti, kad ginčijamame sprendime nustatyta daugybė tarpinių ir siektinų reikšmių, kurias turi pasiekti Lenkijos Respublika. Pavyzdžiui, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo priedo 2 dalies 2.1.1 punkto, vien tam, kad galėtų gauti finansavimą pagal pirmąją priemonės dalį, Lenkijos Respublika turėjo, be pagrindinių tarpinių reikšmių F1G ir F2G, pasiekti dar 26 tarpines reikšmes.

74

Iš to matyti, kad tarpinės reikšmės, įskaitant tarpines reikšmes F1G, F2G ir F3G, yra lėšų skyrimo sąlyga, nes nuo jų pasiekimo priklauso finansavimo pagal priemonę skyrimas.

75

Taigi, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo kontekstą, tarpinių reikšmių F1G, F2G ir F3G funkcija yra užtikrinti, viena vertus, Reglamento 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b ir j punktuose numatytų kriterijų ir, kita vertus, šio reglamento 22 straipsnyje, siejamame su šio reglamento 20 straipsnio 5 dalies e punktu, numatytų pareigų laikymąsi siekiant, kad būtų užtikrintas veiksmingas atsakas į pagal Europos semestrą nustatytus iššūkius ir kad Lenkijos teismų sistemos trūkumai nepakenktų Sąjungos finansiniams interesams.

76

Tiesa, priimdama ginčijamą sprendimą Taryba buvo saistoma ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, ESS 2 straipsnyje įtvirtintos teisinės valstybės vertybės ir atitinkamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos.

77

Panašiai tarpinės reikšmės F1G, F2G ir F3G atspindi ryšį tarp teisinės valstybės vertybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis patikimo finansų valdymo bei Sąjungos finansinių interesų apsaugos principais (pagal analogiją žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 148 punktą).

78

Vis dėlto, priešingai, nei teigia ieškovės, Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą ir jame nustatydama tarpines reikšmes F1G, F2G ir F3G, nesiekė pakeisti taisyklių, susijusių su teisinės valstybės vertybe ar veiksminga teismine gynyba, kaip jos išaiškintos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.

79

Beje, tai patvirtinta ginčijamo sprendimo 45 konstatuojamąja dalimi, pagal kurią tarpinės reikšmės F1G, F2G ir F3G nedaro poveikio Lenkijos Respublikai tenkančiai pareigai visada laikytis Sąjungos teisės, visų pirma ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, kaip ją išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir ginčijamo sprendimo 50 konstatuojamąja dalimi, pagal kurią šios tarpinės reikšmės nedaro poveikio vykdomoms ar būsimoms procedūroms dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir apskritai Lenkijos Respublikos pareigai paisyti Sąjungos teisės, visų pirma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų.

80

Iš to matyti, kad ginčijamo sprendimo priede nurodydama tarpines reikšmes F1G, F2G ir F3G, kurias Lenkijos Respublika turėjo pasiekti, kad galėtų gauti finansavimą pagal priemonę, Taryba nesiekė leisti šiai valstybei narei nevykdyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, kuriuose konstatuota, kad ji nepaisė teisinės valstybės vertybės ar veiksmingos teisminės gynybos principo.

81

Būtent atsižvelgiant į pirma išdėstytus vertinimus, antra, reikia išnagrinėti klausimą, ar ginčijamas sprendimas, atsižvelgiant į jo esmę, daro tiesioginį poveikį teisėjams, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai, pagal to sprendimo priede nurodytą tarpinę reikšmę F2G.

82

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog ieškovės remiasi tarpinėmis reikšmėmis F2G ir F3G, teigdamos, kad peržiūros procedūros inicijavimas daro poveikį teisėjams, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai. Atsižvelgiant į tai, kad tarpinėje reikšmėje F3G nustatytas tik terminas, per kurį turi būti įgyvendintos peržiūros procedūros, o pats peržiūros procedūros inicijavimas numatytas tarpinėje reikšmėje F2G, tiesioginė sąsaja su šiais teisėjais turi būti nagrinėjama atsižvelgiant tik į tarpinę reikšmę F2G, nustatytą ginčijamo sprendimo priede.

83

Ginčijamas sprendimas skirtas Lenkijos Respublikai, kuri, norėdama gauti finansavimą pagal priemonę, turi pasiekti jo priede nurodytą tarpinę reikšmę F2G.

84

Tiesa, pagal šios nutarties 63 punkte nurodytą jurisprudenciją tai, kad dėl ginčijamo akto reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones, savaime nereiškia, kad toks aktas negali tiesiogiai daryti poveikio privataus asmens teisinei padėčiai.

85

Vis dėlto turi būti tiesioginis ryšys tarp ginčijamo akto ir jo poveikio ieškovei (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 74 ir 76 punktus).

86

Pavyzdžiui, 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba (C‑348/20 P, EU:C:2022:548) 75 punkte Teisingumo Teismas galėjo padaryti išvadą, kad tarp ginčijamo akto, t. y. direktyvos, ir jo padarinių yra tiesioginis ryšys, nes pagal nagrinėjamas nuostatas ieškovei buvo taikomi specialūs įpareigojimai.

87

Vis dėlto nagrinėjamu atveju, neatsižvelgiant į galimą Lenkijos Respublikos diskreciją įgyvendinti tarpinę reikšmę F2G, reikia priminti, kad joje buvo tik nustatyta sąlyga, kurią atitinkama valstybė narė turi įvykdyti, kad galėtų gauti finansavimą, kaip konstatuota šios nutarties 74 punkte. Taigi negalima daryti išvados, kad ginčijamame sprendime numatant tarpinę reikšmę F2G šiai valstybei narei buvo galutinai nustatyti specialūs įpareigojimai dėl jos santykių su teisėjais, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai.

88

Konkrečiai kalbant, ginčijamu sprendimu teisėjams, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai, nebuvo pritaikytos jame numatytos sąlygos ir tiesiogiai netaikyta konkreti jiems skirta taisyklė. Taigi tiesioginio ryšio tarp šio sprendimo tiek, kiek jame nurodyta tarpinė reikšmė F2G, ir teisėjų, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai, teisinės padėties nėra.

89

Vadinasi, net ir priėmus ginčijamą sprendimą teisėjų, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai, padėtis ir toliau buvo reglamentuojama atitinkamomis šiai padėčiai taikytinomis Lenkijos teisės nuostatomis, taip pat Sąjungos teisės nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, o šiame sprendime nurodyta tarpinė reikšmė F2G tiesiogiai nepakeitė šių teisėjų teisinės padėties, kaip to reikalaujama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

90

Be to, negalima sutikti su tuo, kad, kaip teigia ieškovės, dėl tarpinės reikšmės F2G buvo „leidžiama, o gal net reikalaujama“ pradėti peržiūros procedūrą pagal Lenkijos teisę, ir kad Komisija, bendradarbiavusi priimant ginčijamą sprendimą, taigi ir nustatant tarpines reikšmes F1G, F2G bei F3G, dėl to negalėjo remtis, be kita ko, per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, peržiūros procedūros nesuderinamumu su Sąjungos teise.

91

Pirma, ginčijamu sprendimu tik patvirtinamos tam tikros finansavimo sąlygos, įskaitant tarpinę reikšmę F2G, tiesiogiai nekeičiant teisėjų, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai, padėties, nes ji pakito tik dėl priemonės, kurią Lenkijos Respublika vėliau priėmė, kad pasiektų minėtą tarpinę reikšmę. Be to, atsižvelgiant į šios nutarties 80 punkte padarytą išvadą, negalima leisti Lenkijos Respublikai, remiantis ginčijamo sprendimo priede nurodyta tarpine reikšme F2G, išvengti Sąjungos teisėje, visų pirma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose ir nutartyse, nustatytų pareigų vykdymo.

92

Antra, net darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovės, Komisijos procesinės teisės yra apribotos dėl jos vaidmens procedūroje, per kurią buvo patikslintos tarpinės reikšmės, nagrinėjamu atveju tai nereikštų, kad ginčijamas sprendimas tiesiogiai susijęs su teisėjais, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai.

93

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo Lenkijos Respublikai sudaromos sąlygos gauti finansavimą pagal priemonę, neturi tiesioginio poveikio teisėjų, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai, teisinei padėčiai, todėl pirmoji sąlyga, leidžianti konstatuoti, kad jis su jais tiesiogiai susijęs, netenkinama.

94

Ieškovių teigimu, ginčijamas sprendimas tiesiogiai susijęs su visais Lenkijos teisėjais, taip pat kitų valstybių narių ir EEE valstybių teisėjais.

95

Pirmiausia dėl sąsajos su Lenkijos teisėjais dėl F2G ir F3G reikšmėse numatytos peržiūros procedūros ieškovės teigia, kad net ir teisėjai, kuriems neturi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai, „patiria atgrasomąjį poveikį vykdydami savo profesinę veiklą“, kol jų kolegų, kuriems turi įtakos tokie sprendimai, padėtis nėra išaiškinta, ir jų darbo krūvis yra didesnis, kol jų kolegos lieka nušalinti nuo pareigų. Teisėjų, kuriems taikomos neteisėtos sankcijos, nušalinimo nuo pareigų pratęsimas „gali pakirsti pasitikėjimą, kurį teisingumas turi kelti bylos šalims demokratinėje visuomenėje ir teisinėje valstybėje“. Jis turi tiesioginės įtakos visų teismų sistemos narių gebėjimui tinkamai atlikti savo pareigas.

96

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tiek, kiek tarpinės reikšmės F2G ir F3G neturi tiesioginio poveikio Lenkijos teisėjų, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai, padėčiai, kaip konstatuota šios nutarties 82–93 punktuose, tas pats a fortiori taikytina ir Lenkijos teisėjams, kuriems tokie sprendimai neturi įtakos.

97

Be to, dėl tarpinės reikšmės F1G daromo poveikio visiems Lenkijos teisėjams ieškovės teigia, kad ginčijamu sprendimu patvirtinta tarpinė reikšmė F1G turi tiesioginį poveikį visų Lenkijos teisėjų teisinei padėčiai tiek, kiek jos nepakanka veiksmingai teisminei gynybai atkurti. Lenkijos teisėjai yra priversti priimti sprendimus bylose, įskaitant bylas, susijusias su finansavimu pagal priemonę, „nepriimtinomis profesinėmis aplinkybėmis, nes jiems ir toliau daromas neteisėtas spaudimas ir kėsinamasi į jų nepriklausomumą bei nešališkumą“. „Lenkijos teisėjai buvo priversti savo pareigas eiti tokiomis sąlygomis, kurios kėlė abejonių“, be kita ko, dėl jų galimybės kreiptis į Teisingumo Teismą, visapusiškai taikyti Sąjungos teisę ir priimti sprendimus, prieštaraujančius Lenkijos vyriausybės ar valdančiosios politinės partijos interesams.

98

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovės neįrodė pakankamai glaudaus ryšio tarp visų Lenkijos teisėjų padėties ir tarpinės reikšmės F1G, kad būtų galima daryti išvadą, jog ši tarpinė reikšmė turi tiesioginį poveikį šių teisėjų teisinei padėčiai.

99

Ieškovės kritikuoja, be kita ko, tarpinę reikšmę F1G, nes jos nepakanka Lenkijos teisėjų nepriklausomumui ir nešališkumui bei apskritai Lenkijos teismų sistemai, kuri atitiktų minimalius teisinės valstybės principo laikymosi reikalavimus, atkurti.

100

Taigi ieškovės apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais apie tai, koks, jų nuomone, turėjo būti tarpinės reikšmės F1G turinys. Vis dėlto ieškovės nenurodo jokių konkrečių pačiame šios tarpinės reikšmės tekste esančių elementų, kurie tiesiogiai darytų žalą Lenkijos teisėjams.

101

Bet kuriuo atveju, tai, kad ginčijamame sprendime nėra taisyklių, kurias ieškovės mano esant būtinas, negali būti laikoma tiesioginiu Lenkijos teisėjų teisių, kylančių iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, pažeidimu, darančiu tiesioginį poveikį jų teisinei padėčiai.

102

Galiausiai ieškovės daro išvadą, kad ginčijamu sprendimu patvirtintos tarpinės reikšmės F1G, F2G ir F3G turi tiesioginę įtaką kitų valstybių narių ir EEE valstybių teisėjams, nes šių valstybių ir Sąjungos teisės sistemos yra glaudžiai susijusios.

103

Viena vertus, jos teigia, kad šie teisėjai, pavyzdžiui, privalo pripažinti ir vykdyti teismo sprendimus ar nustatyti vietos jurisdikciją prieglobsčio bylose arba nagrinėti prašymus išduoti asmenį pagal Europos arešto orderį. Aplinkybė, kad vienoje valstybėje narėje pažeidžiamas teisinės valstybės principas, gali turėti tiesioginę įtaką kitų valstybių narių teisėjų gebėjimui tinkamai atlikti savo pareigas.

104

Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors vienos valstybės narės teisės sistemos trūkumai gali turėti įtakos teisminės valdžios įgyvendinimui kitose valstybėse, darant prielaidą, kad šie trūkumai gali paveikti šių valstybių teisėjų kasdienį darbą, tokia įtaka nereiškia, kad ginčijamas sprendimas gali turėti tiesioginį poveikį šių teisėjų teisinei padėčiai.

105

Kita vertus, ieškovės teigia, kad kyla „domino efekto“ tarp valstybių narių pavojus, nes numatydamas teisėkūros reformas, įskaitant reformas, susijusias su jos teismų sistemos organizavimu, valstybės narės įstatymų leidėjas remiasi kitose valstybėse narėse įvykusiais pokyčiais.

106

Vis dėlto reikia pažymėti, kad ieškovių samprotavimai, susiję su galimu domino efektu, kad ir kokie svarbūs jie būtų politiniu požiūriu, neįrodo, jog ginčijamas sprendimas daro tiesioginį poveikį kitų valstybių narių ar EEE valstybių teisėjų padėčiai.

107

Vadinasi, ginčijamas sprendimas neturi tiesioginio poveikio nei Lenkijos teisėjams, nepriklausomai nuo to, ar Drausmės bylų kolegijos sprendimas jiems turėjo įtakos, ar ne, nei kitų valstybių narių ar EEE valstybių teisėjams. Taigi ieškovės negali remtis šių teisėjų padėtimi, siekdamos įrodyti savo ieškinių priimtinumą.

108

Ieškovės taip pat negali vadovautis SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos sakinio trečia dalimi, susijusia su reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktais, remdamosi tuo, kad teisėjai, kurių interesus jos gina atstovaudamos savo narių interesams, turėtų teisę pareikšti ieškinį pagal šią sakinio trečią dalį. Sąlyga, kad ginčijamas aktas turi būti tiesiogiai susijęs su ieškovu, reiškia tą patį ir SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos sakinio antroje dalyje, ir šios nuostatos sakinio trečioje dalyje (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 73 punktą). Tokiomis aplinkybėmis, nesant tiesioginės sąsajos su ginčijamu sprendimu, nereikia nagrinėti, ar jis yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos sakinio trečią dalį.

109

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad teisėjai, kurių interesus gina ieškovės, patys neturėtų teisės pareikšti ieškinio, ieškovės taip pat neatitinka sąlygų, kad jų ieškiniai būtų priimtini pagal šios nutarties 40 punkte primintoje jurisprudencijoje nurodytą antrąjį atvejį.

110

Ieškovių nuomone, nagrinėjamu atveju reikėtų sušvelninti ieškinių priimtinumo sąlygas.

111

Ieškovės iš esmės mano, kad priimtinumo sąlygos turi būti taikomos lanksčiai, be kita ko, dėl privalomų reikalavimų, susijusių su veiksminga teismine gynyba ir teisine valstybe – pamatine Sąjungos vertybe, kuri yra pačios jos tapatybės dalis. Ieškovių teigimu, išsami teisių gynimo priemonių sistema netiesiogiai grindžiama prielaida, kad valstybės narės laikosi teisinės valstybės principo. Ši prielaida nebėra savaime suprantama Lenkijoje, nes joje susiklosčiusi padėtis pasižymi sisteminiais trūkumais, atsiradusiais dėl sąmoningo pasirinkimo nesilaikyti Sąjungos teisės, konkrečiai – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų. Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą nebėra nei joms pačioms, nei teisėjams, kurių interesus jos gina, prieinama teisių gynimo priemonė.

112

Taryba, palaikoma Vengrijos, nesutinka su ieškovių argumentais.

113

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad nors, žinoma, SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyti priimtinumo reikalavimai turi būti aiškinami atsižvelgiant į pagrindinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą, dėl tokio aiškinimo negali būti nepaisoma toje Sutartyje aiškiai numatytų sąlygų (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 98 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

114

Konkrečiai pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį suteikiama apsauga nesiekiama pakeisti Sutartyse nustatytos teisminės kontrolės sistemos, būtent taisyklių dėl tiesiogiai Sąjungos teismams pareikštų ieškinių priimtinumo (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 97 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

115

Be kita ko, suteikiant apsaugą pagal Chartijos 47 straipsnį nereikalaujama, kad teisės subjektas galėtų besąlygiškai pareikšti ieškinį dėl Sąjungos aktų panaikinimo tiesiogiai Sąjungos teisme (2020 m. spalio 28 d. Sprendimo Associazione GranoSalus / Komisija, C‑313/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:869, 62 punktas).

116

Kaip konstatuota šios nutarties 109 punkte, nagrinėjamu atveju ieškovės negali teigti, kad ginčijamas sprendimas tiesiogiai su jomis susijęs.

117

Tokiomis aplinkybėmis sušvelninus priimtinumo sąlygas, kaip to prašo ieškovės, faktiškai būtų panaikinta tiesioginės sąsajos sąlyga, aiškiai nustatyta SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, o tai prieštarautų šios nutarties 113 punkte nurodytai jurisprudencijai. Taigi ieškovių nurodomais Lenkijos teismų sistemos sisteminiais trūkumais bet kuriuo atveju nebūtų galima pateisinti to, kad Bendrasis Teismas nukryptų nuo tiesioginės sąsajos sąlygos, pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą taikomos fizinių ar juridinių asmenų reiškiamiems ieškiniams.

118

Tai nedaro poveikio pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir SESV 266 straipsnį Lenkijos Respublikai tenkančiai pareigai kuo greičiau ištaisyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytus trūkumus, susijusius su teisinės valstybės krize. Taip pat pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą, be kita ko, valstybės narės ir institucijos gali pareikšti ieškinį dėl bet kokių Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kokia forma priimtų aktų, kurie sukelia privalomas teisines pasekmes, ir neturi įrodyti savo suinteresuotumo jį pareikšti (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, atlikdama Sutarčių sergėtojos vaidmenį, numatytą ESS 17 straipsnio 1 dalyje (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 59 punktą), taip pat atsižvelgdama į tai, kad ESS 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis, įskaitant teisinės valstybės vertybę, apibrėžiama pati Sąjungos, kaip bendros teisės sistemos, tapatybė (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 145 punktas), Komisija privalo imtis veiksmų, be kita ko, atlikdama vertinimą pagal Reglamento 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, ir taip padėti užtikrinti, kad Lenkijos Respublika laikytųsi iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos kylančių reikalavimų.

119

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškiniai turi būti atmesti kaip nepriimtini.

120

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, o Taryba prašė iš jų priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovės turi jas padengti.

121

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi Lenkijos Respublika, Vengrija ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (didžioji kolegija)

nutaria: