Byla T‑245/22

PGTEX Morocco

prieš

Europos Komisiją

2024 m. gruodžio 4 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Dempingas – Galutinio antidempingo muito, nustatyto tam tikroms importuojamoms Kinijos kilmės austoms arba siūtoms stiklo pluošto medžiagoms, taikymo išplėtimas iš Maroko siunčiamiems produktams – Vengimo tyrimas – Vengimas – Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas dėl EB ir Maroko asociacijos – Reglamento (ES) 2016/1036 22 straipsnio a punktas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Sąlygos vengimui nustatyti – Reglamento 2016/1036 13 straipsnis – Pasikeitimas dėl veiksmų, proceso ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą – Surinkimo operacijos – Užbaigimo operacijos – Sąvoka „pridėtinė vertė“ – Importuojamas panašus produktas arba šio produkto dalys, kuriems vis dar taikomos subsidijos – Teisės klaida – Akivaizdi vertinimo klaida – Nediskriminavimo principas – Vienodas požiūris – Gero administravimo principas – Reglamento 2016/1036 18 straipsnio 1 ir 3 dalys – Naudojimasis turimais faktais“

1. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Vengimas – Antidempingo muito taikymo išplėtimas – Galutinis antidempingo muitas, kurio taikymas išplečiamas iš asociacijos susitarimą su Sąjunga sudariusios šalies siunčiamiems produktams – Priimtinumas – Sąlygos

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 20 konstatuojamoji dalis ir 13 straipsnis; Komisijos reglamentas 2022/302)

   (žr. 40–43, 45–53 punktus)

2. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Vengimas – Sąvoka – Prekybos tarp trečiųjų šalių ir Sąjungos pobūdžio pasikeitimas – Pasikeitimai dėl nepakankamai pagrįstų ar ekonominėmis aplinkybėmis pateisinamų veiksmų, procesų ar veiklos – Produkto, panašaus į tuos, kuriems taikomi antidempingo muitai, gamybos vietos įkūrimas ne to produkto kilmės, o kitoje šalyje – Laiko sutapimas tarp antidempingo tyrimo, kuriam pasibaigus nustatyti muitai, inicijavimo ir minėtos gamybos vietos įkūrimo – Ketinimo išvengti galiojančių antidempingo muitų taikymo prezumpcija – Įrodinėjimo pareiga

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 13 straipsnio 1 dalis, Komisijos reglamento 2022/302 67 konstatuojamoji dalis)

   (žr. 78–89 punktus)

3. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Vengimas – Surinkimo operacija – Sąvoka – Užbaigimo operacija – Įtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 13 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir ketvirtos pastraipos d punktas, 2 dalies b punktas; Komisijos reglamento 2022/302 73, 74 ir 76 konstatuojamosios dalys)

   (žr. 109–117 punktus)

4. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Vengimas – Surinkimo operacija – Sąvoka – Vertinimo kriterijai

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 13 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir 2 dalis; Komisijos reglamento 2022/302 73, 74 ir 76 konstatuojamosios dalys)

   (žr. 120, 121 punktus)

5. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Vengimas – Surinkimo operacija – Sudedamosios dalys, kurios sudaro 60 % ar daugiau visos surenkamo produkto sudedamųjų šalies, kuriai taikomos priemonės, kilmės dalių vertės – Išimtis – Naudojamų sudedamųjų dalių pridėtinė vertė, viršijanti 25 % gamybos sąnaudų – Pridėtinės vertės sąvoka – Taikymo sritis – Skaičiavimas – Gamybos sąnaudos – Koregavimas – Kriterijai – Atsižvelgimas į faktinių pajėgumų naudojimo koeficientą

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 5 dalis ir 13 straipsnio 2 dalies b punktas; Komisijos reglamento 2022/302 77–80, 82, 83, 88, 90 ir 91 konstatuojamosios dalys)

   (žr. 150–172 punktus)

6. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Vengimas – Surinkimo operacija – Panaudotų sudedamųjų dalių pridėtinės vertės nustatymas – Gamybos sąnaudų koregavimas – Priimtinumas – Atsisakymas koreguoti gamybos sąnaudas nustatant žalos skirtumą per antidempingo tyrimą – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 5 dalis ir 13 straipsnio 2 dalies b punktas; Komisijos reglamento 2022/302 77–80, 82, 83, 88, 90 ir 91 konstatuojamosios dalys)

   (žr. 179 punktą)

7. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Vengimas – Tyrimo eiga – Naudojimasis turimais faktais, kai įmonė atsisako bendradarbiauti – Sąlygos – Atsisakymas leisti susipažinti su būtina informacija

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 13 straipsnio 3 dalis ir 18 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys; Komisijos reglamento 2022/302 36, 37, 39–41 konstatuojamosios dalys)

   (žr. 198–208, 210 punktus)

Santrauka

Bendrasis Teismas, į kurį kreipėsi Kinijos bendrovių grupei PGTEX priklausanti Maroko bendrovė, atmetė jos ieškinį panaikinti Įgyvendinimo reglamentą 2022/302 ( 1 ), kuriuo galutinio antidempingo muito, nustatyto tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms (toliau – SPM), taikymas išplečiamas iš Maroko siunčiamoms importuojamoms SPM. Šiame sprendime Bendrasis Teismas patikslino Europos Komisijos galimybę išplėsti Kinijos Liaudies Respublikai nustatytų antidempingo muitų taikymą panašių produktų importui iš kitos trečiosios valstybės, su kuria Europos Sąjunga yra pasirašiusi asociacijos susitarimą, kai vengiama galiojančių priemonių.

2020 m., Komisijos tarnyboms atlikus antidempingo tyrimą, ji priėmė Įgyvendinimo reglamentą 2020/492 ( 2 ), kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės SPM nustatomi galutiniai antidempingo muitai.

2021 m., gavusi Sąjungos SPM gamintojų asociacijos Tech-Fab Europe e.V. prašymą, Komisija inicijavo tyrimą dėl galimo šių antidempingo priemonių vengimo importuojant tą patį iš Maroko siunčiamą produktą, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip tos šalies kilmės. Baigusi tyrimą, Komisija priėmė ginčijamą įgyvendinimo reglamentą.

Savo ieškiniu ieškovė Maroko bendrovė PGTEX Morocco, gaminanti ir į Sąjungą eksportuojanti SPM, prašė panaikinti ginčijamą įgyvendinimo reglamentą, kiek jis su ja susijęs. Visų pirma ji rėmėsi Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės pasirašyto Asociacijos susitarimo ( 3 ) pažeidimu. Ieškovė taip pat ginčijo išvadą, kad jos gamybos vietos Maroke įkūrimo negalima paaiškinti jokiomis pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus antidempingo muitų nustatymą, bei išvadą, kad ieškovės Maroke vykdomas gamybos procesas yra „surinkimo operacija“.

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl Asociacijos susitarimo ir galimybės taikyti Reglamento 2016/1036 ( 4 )13 straipsnyje numatytas kovos su priemonių vengimu taisykles

Visų pirma, Bendrasis Teismas išnagrinėjo klausimą, ar Komisija galėjo remtis pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnyje nustatytomis kovos su vengimu taisyklėmis, siekdama išplėsti antidempingo muitų, kuriuos ji nustatė importuojamoms Kinijos kilmės SPM, taikymą panašių produktų iš Maroko importui, neatsižvelgdama į tai, kad Sąjunga su pastarąja šalimi yra pasirašiusi Asociacijos susitarimą.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Asociacijos susitarimas ir pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnis yra dvi Sąjungos prekybos politikos priemonės, kuriomis siekiama skirtingų tikslų ir kurios turi skirtingus pagrindus. Pirmoji priemonė yra bendradarbiavimo priemonė, skirta skatinti laisvą Maroko kilmės prekių judėjimą Sąjungoje; ja, be kita ko, panaikinami muitai ir lygiaverčio poveikio mokesčiai. Antroji priemonė – prekybos apsaugos, skirta bausti už nesąžiningą prekybos praktiką, galinčią pakenkti jau galiojančių trečiosioms šalims taikomų antidempingo priemonių, kuriomis institucijoms tam tikromis sąlygomis leidžiama išplėsti šių antidempingo priemonių taikymą panašių produktų, kilusių, be kita ko, iš kitos šalies, importui, siekiant neleisti išvengti antidempingo priemonių taikymo, veiksmingumui.

Nagrinėjamu atveju Komisija, nustačiusi, kad PGTEX grupė naudojosi Maroko teritorija, siekdama išvengti antidempingo muito iš Kinijos importuojamoms SPM, ginčijamu įgyvendinimo reglamentu išplėtė šio antidempingo muito taikymą iš Maroko siunčiamoms SPM. Be to, išplėstas muitas, turintis vienintelį tikslą – užtikrinti Kinijos Liaudies Respublikai nustatyto antidempingo muito veiksmingumą, negali būti atskirtas nuo pastarojo, nes jis jį papildo. Taigi ginčijamu įgyvendinimo reglamentu Komisija siekė, kad PGTEX grupei priklausančios Kinijos įmonės nesinaudotų Maroko teritorija, norėdamos išvengti antidempingo muito, nustatyto iš Kinijos importuojamoms SPM.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Maroko ir Sąjungos pasirašytas Asociacijos susitarimas netrukdo jai imtis kovos su vengimu priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokiam elgesiui, jeigu tenkinamos visos pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio taikymo sąlygos. Aiškinant kitaip, Sąjunga galėtų netekti prekybos apsaugos priemonės, kuri yra itin svarbi siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos pramonės apsaugą ir paversti Maroką „laisvąja erdve“, kurioje ekonominės veiklos vykdytojai galėtų vykdyti bet kokias operacijas, siekdami išvengti antidempingo priemonių, o tai prieštarautų abipusiams Maroko ir Sąjungos pagal šį susitarimą prisiimtiems įsipareigojimams.

Taigi Bendrasis Teismas pripažino, kad Komisija teisingai taikė pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnyje numatytas kovos su vengimu taisykles.

Dėl pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio taikymo šioje byloje sąlygų vertinimo

Antra, Bendrasis Teismas priminė, kad pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, be kitų sąlygų, būtinų siekiant nustatyti, ar buvo vengiama priemonių, numatyta, pirma, kad trečiosios valstybės ir Sąjungos arba šalies, kuriai taikomos priemonės, ir Sąjungos bendrovių tarpusavio prekybos pobūdis turi būti pasikeitęs ir, antra, kad šis pasikeitimas turi būti įvykęs dėl veiksmų, proceso ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi arba pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus antidempingo priemonių nustatymą ( 5 ). Be to, tos dalies ketvirtoje pastraipoje įtvirtinta, kad veiksmai, procesas ar veikla, kurie gali būti laikomi vengimu, apima dalių surinkimą surinkimo operacijomis Sąjungoje ar trečiojoje valstybėje.

Nagrinėjamu atveju konstatavusi, kad Maroko SPM eksporto į Sąjungą apimties padidėjimas reiškia Maroko ir Sąjungos tarpusavio prekybos pobūdžio pasikeitimą, Komisija išnagrinėjo antrąją sąlygą, būtiną, kad būtų galima konstatuoti vengimo faktą, susijusį su ieškovės gamybos vietos Maroke įkūrimu.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas visų pirma pažymėjo, kad Komisija priėjo prie teisingos išvados, kad nenustatyta jokios kitos pagrįstos priežasties ar pateisinančios ekonominės aplinkybės įsteigti SPM gamyklą Maroke, išskyrus tai, kad taip būtų išvengta šiuo metu galiojančių antidempingo muitų.

Iš tiesų sprendimas dėl šios gamybos vietos įkūrimo buvo priimtas 2019 m. kovo mėn., t. y. iš karto po to, kai buvo pradėtas antidempingo tyrimas, kuriam pasibaigus iš Kinijos importuojamoms SPM buvo nustatyti antidempingo muitai, o pats įkūrimas buvo užbaigtas 2019 m. spalio mėn., t. y. praėjus septyniems mėnesiams po šio tyrimo inicijavimo.

Remiantis jurisprudencija, tokiu laiko sutapimu tarp antidempingo tyrimo inicijavimo ir ieškovės gamybos vietos Maroke įkūrimo galima pagrįsti prielaidą, jog gamyklos įkūrimu šalyje, iš kurios eksportuojamos prekės, siekiama išvengti prekybos politikos priemonių taikymo.

Esant tokiam laiko sutapimui, atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turi įrodyti, kad buvo kita pagrįsta priežastis, išskyrus siekį išvengti pasekmių, kylančių dėl atitinkamų priemonių, įsteigti gamybos vietą šalyje, iš kurios eksportuojamos prekės. Taigi ieškovė turėjo pateikti įrodymų, kad jos gamybos vietos įkūrimas Maroke buvo pagrįstas ir pateisinamas kitomis ekonominėmis aplinkybėmis, o ne siekiu išvengti nagrinėjamų antidempingo priemonių, tačiau šiuo atveju ji to nepadarė.

Be to, ieškovė klaidingai nurodė, kad Komisija neįvykdė savo pareigos rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas svarbias aplinkybes nagrinėjamoje byloje; Komisija teisingai išnagrinėjo ieškovės pateiktus įrodymus ir teisingai pripažino, kad jie nepaneigia jos padarytos išvados.

Antra, Komisija nepadarė klaidos ir nepažeidė pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio, nusprendusi, kad Maroke vykdomas SPM gamybos procesas yra užbaigimo operacija, o ją apima sąvoka „surinkimo operacija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas atliko atitinkamos nuostatos teksto, konteksto ir teleologinę analizę, siekdamas nustatyti, ar sąvoka „surinkimo operacija“ turi būti aiškinama plačiai, kaip teigia Komisija, kad ji galėtų apimti užbaigimo operacijas, ar, kaip tvirtina ieškovė, siaurai, kad sąvoka „surinkimo operacija“ užbaigimo operacijų neapimtų.

Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad pagrindiniame antidempingo reglamente neapibrėžta nei sąvoka „surinkimo operacija“, nei sąvoka „užbaigimo operacija“. Jame taip pat nenurodyta, ar sąvoka „surinkimo operacija“ apima užbaigimo operacijas.

Kalbant apie kontekstą, užbaigimo operacijos nepatenka į veiksmus, procesą ar veiklą, kurie gali būti laikomi priemonių vengimu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto šios nuostatos 2 dalies b punkte ( 6 ), kuriame nurodytos sąlygos, kuriomis laikoma, kad surinkimo operacija vengiama galiojančių priemonių, daroma nuoroda į „baigimą“. Tokia nuoroda leidžia daryti prielaidą, kad užbaigimo operacijos gali būti aiškinamos kaip surinkimo operacijų atmaina.

Viena vertus, toks aiškinimas atitinka tikslą, kuriuo grindžiamos Sąjungos kovos su priemonių vengimu taisyklės, t. y. užtikrinti Sąjungos priimtų antidempingo priemonių veiksmingumą ir užkirsti kelią jų vengimui, kita vertus, tokį aiškinimą taip pat patvirtina aplinkybė, kad teisės aktų leidėjas norėjo Sąjungos institucijoms suteikti plačią diskreciją dėl vengimo operacijų apibrėžties.

Galiausiai ieškovės nurodytos aplinkybės, kaip antai kompleksiškas SPM gamybos procesas, neturi jokios įtakos tam, ar SPM gamybos procesas Maroke laikytinas surinkimo, ar užbaigimo operacija. Iš tiesų tam, kad surinkimo operacija galėtų būti laikoma vengimu, pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalyje daroma nuoroda į tai, kokią dalį sudaro naudojamos sudedamosios dalys, kilusios iš šalies, kuriai taikomos priemonės, ir kokia yra tų dalių pridėtinė vertė per atitinkamą operaciją.

Trečia, kiek tai susiję su surinkimo operacijų pridėtinės vertės nustatymu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ir nepažeidė šios nuostatos, kai pakoregavo ieškovės apskaičiuotas nusidėvėjimo sąnaudas atsižvelgdama į faktinių pajėgumų naudojimo koeficientą per ataskaitinį laikotarpį ir atmetė tris alternatyvius ieškovės pasiūlytus pridėtinės vertės apskaičiavimo metodus.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad iš pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio konteksto ir tikslo matyti, kad apskaičiuojant pridėtinę surinkimo operacijų vertę privaloma atsižvelgti tik į sąnaudas, susijusias su faktine SPM gamyba, arba netgi tik į nusidėvėjimo sąnaudas ir nuomos išlaidas, susijusias su mašinų, faktiškai naudotų gaminant per ataskaitinį laikotarpį faktiškai panaudotas sudedamąsias dalis, veikimu.

Šiuo atveju ieškovė pranešė Komisijai apie nusidėvėjimo sąnaudas, pagrįstas maksimaliu teoriniu jos mašinų pajėgumu. Manydama, kad ieškovės pateiktos nusidėvėjimo sąnaudos ir nuomos išlaidos negali patikimai atspindėti panaudotų sudedamųjų dalių pridėtinės vertės, Komisija šias sąnaudas pakoregavo. Tam ji rėmėsi ieškovės nurodytu ir jos neginčijamu pajėgumų naudojimo koeficientu.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek nusidėvėjimo sąnaudos, kurias ieškovė apskaičiavo remdamasi maksimaliu savo mašinų teoriniu pajėgumu, tiek pajėgumų naudojimas buvo apskaičiuoti remiantis tuo pačiu SPM mašinų skaičiumi, tarsi jos būtų veikusios per visą ataskaitinį laikotarpį, vieno iš šių rodiklių panaudojimas kitam koreguoti nėra faktinė klaida.

Nors ieškovė Komisijai pasiūlė tris alternatyvius pridėtinės vertės apskaičiavimo būdus, ta institucija pagrįstai nusprendė, kad nė vienas nebūtų leidęs geriau atspindėti panaudotų sudedamųjų dalių pridėtinės vertės.

Ketvirta, Komisija nepažeidė nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, kai atliko minėtus koregavimus pridėtinei vertei nustatyti, nes apskaičiuodama žalos skirtumą ji nepakoregavo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų, nors nustatė mažą gamybos pajėgumų naudojimo laipsnį.

Iš tiesų atsižvelgimas į gamybos sąnaudas siekiant apskaičiuoti dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonės patirtos žalos skirtumą ir atsižvelgimas į gamybos sąnaudas siekiant apskaičiuoti per surinkimo ar užbaigimo operaciją panaudotų sudedamųjų dalių pridėtinę vertę, norint nustatyti, ar buvo vengiama antidempingo priemonių, vyksta skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingais tikslais. Ieškovė turėjo paaiškinti, kaip, atsižvelgdama į šias sąnaudas alternatyviu būdu, Komisija galėjo pažeisti nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principus, o šiuo atveju ji to nepadarė.

Kadangi Komisija rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjo visus svarbius elementus nagrinėjamoje byloje ir pakoregavo sąnaudas atsižvelgusi į ieškovės pateiktus paaiškinimus dėl mašinų naudojimo ir nuomos išlaidų, Bendrasis Teismas taip pat atmetė prieštaravimą, susijusį su teisės į gerą administravimą pažeidimu.

Dėl naudojimosi turimais faktais

Galiausiai Bendrasis Teismas išnagrinėjo ieškinio pagrindą, kuriame ieškovė priekaištauja Komisijai pažeidus pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnį, nes ji rėmėsi turimais faktais, nors ieškovė ir pateikė Komisijos prašomą informaciją.

Toje nuostatoje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai kuri nors suinteresuotoji šalis atsisako suteikti informacijos ar kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per šiame reglamente nurodytą laiką arba smarkiai kliudo atlikti tyrimą, Komisija per antidempingo tyrimą gali naudotis turimais faktais, o ne vienos ar kelių suinteresuotųjų šalių duomenimis.

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento matyti, kad Komisija analizuodama iš pradžių naudojosi ieškovės pateiktais ir pardavimo, ir sąnaudų duomenimis. Taip pat ji rėmėsi statistiniais duomenimis, siekdama kompensuoti nepakankamą ieškovės pateiktos informacijos apie pardavimo eksportui į Sąjungą apimtį patikimumą, taip pat tam, kad nustatytų, ar pasikeitė prekybos pobūdis (ieškovė to neginčija). Vis dėlto ji nesinaudojo turimais faktais surinkimui ar užbaigimui įrodyti.

Todėl Bendrasis Teismas šį pagrindą atmetė kaip neveiksmingą

Atsižvelgdamas į visus šiuos argumentus, Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.

( 1 ) 2022 m. vasario 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/302, kuriuo galutinio antidempingo muito, nustatyto Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/492 su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/776, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms (SPM) taikymas išplečiamas iš Maroko siunčiamoms importuojamoms SPM, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Maroko kilmės, ir baigiamas tyrimas dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/492 importuojamoms Egipto kilmės SPM, vengimo importuojant iš Maroko siunčiamas SPM, deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Maroko kilmės (OL L 46, 2022, p. 49; toliau – ginčijamas įgyvendinimo reglamentas).

( 2 ) 2020 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 108, 2020, p. 1).

( 3 ) Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, steigiantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją (OL L 70, 2000, p. 2), su pakeitimais (toliau – Asociacijos susitarimas).

( 4 ) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21; toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas).

( 5 ) Kitos dvi sąlygos: turi būti rasta Sąjungos pramonei padarytos žalos įrodymų ar įrodymų, kad antidempingo muito taisomasis poveikis mažinamas panašių produktų kainų arba kiekio požiūriu, taip pat dempingo įrodymų, palyginti su pirmiau nustatytomis panašių produktų normaliosiomis vertėmis.

( 6 ) Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad surinkimo operacijos Sąjungoje ar trečiojoje valstybėje laikomos galiojančių priemonių vengimu, jeigu: „b) tokios sudedamosios dalys sudaro 60 % ar daugiau visos surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės, tačiau vengimu nelaikomas atvejis, kai surinkimo ar baigimo operacijų metu įvežtų sudedamųjų dalių pridėtinė vertė sudaro daugiau nei 25 % gamybos sąnaudų“.