1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Ryanair DAC prašo panaikinti 2021 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimą C(2021) 5729 final dėl valstybės pagalbos SA.63203 (2021/N) – Vokietija – Restruktūrizavimo pagalba Condor (toliau – ginčijamas sprendimas).

10

Galiausiai ginčijamu sprendimu Komisija, remdamasi SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu ir S&R gairėmis, leido taikyti pagalbos priemonę Condor restruktūrizavimui ir veiklos tęstinumui paremti (toliau – nagrinėjama priemonė), kurią sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis apima 2020 m. COVID-19 paskolų sąlygų pakeitimą ir dėl šių paskolų susidariusios 90 mln. EUR skolos dalinį panaikinimą. Antrąją dalį sudaro 20,2 mln. EUR skolos, atitinkančios palūkanas, kurias Condor turėjo padengti priėmus sprendimą dėl iš dalies pakeistos 2020 m. COVID-19 pagalbos, panaikinimas.

11

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

12

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

13

Vokietijos Federacinė Respublika ir Condor prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

202

Antra, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė S&R gairių 67 punktą, nes ginčijamame sprendime neišnagrinėjo, ar nagrinėjamoje priemonėje numatytos sąlygos, pagal kurias valstybei suteikiama pagrįsta Condor vertės padidėjimo ateityje dalis. Ji pažymi, kad Komisija turėjo atlikti tokį tyrimą, nes nagrinėjama priemonė pagerino Condor finansinę padėtį, susijusią su nuosavu kapitalu, kaip tai suprantama pagal minėtą punktą.

203

Komisija iš esmės teigia, kad ginčijamame sprendime ji neprivalo nagrinėti, ar Vokietijos Federacinei Respublikai suteikiama pagrįsta Condor vertės padidėjimo ateityje dalis, kaip ji suprantama pagal S&R gairių 67 punktą, nes, jos nuomone, šis reikalavimas taikomas tik tada, kai, pirma, nagrinėjama priemonė yra kapitalo injekcija ir, antra, atitinkama valstybė narė turi gavėjo kapitalo dalį, o šiuo atveju taip nėra.

204

Iš S&R gairių 65 punkto matyti, kad jei valstybės pagalba teikiama tokia forma, dėl kurios pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis, pavyzdžiui, jeigu valstybė skiria subsidijas, suteikia kapitalo injekcijas arba panaikina skolas, tai gali apsaugoti akcininkus ir subordinuotuosius kreditorius nuo jų pasirinkimo investuoti į pagalbos gavėją pasekmių, o tai gali paskatinti neatsakingą elgesį ir susilpninti rinkos drausmę. Taigi pagalba nuostoliams padengti turėtų būti teikiama tik tokiomis sąlygomis, kuriomis numatomas tinkamas naštos pasidalijimas tarp esamų investuotojų.

205

Pagal S&R gairių 66 punktą tinkamas naštos pasidalijimas paprastai reiškia, kad senieji akcininkai ir, jei reikia, subordinuotieji kreditoriai privalo visiškai padengti nuostolius. Subordinuotieji kreditoriai turėtų prisidėti prie nuostolių padengimo atitinkamų priemonių pagrindinę sumą arba konvertuodami į nuosavą kapitalą, arba ją nurašydami. Taigi valstybės intervencija turėtų vykti tik po to, kai nuostoliai yra visiškai apskaityti ir priskirti esamiems akcininkams ir subordinuotosios skolos turėtojams.

206

S&R gairių 67 punkte nustatyta, kad tinkamas naštos pasidalijimas taip pat reiškia, kad valstybės pagalba, dėl kurios pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis, turėtų būti teikiama tokiomis sąlygomis, pagal kurias valstybei suteikiama pagrįsta pagalbos gavėjo vertės padidėjimo ateityje dalis, atsižvelgiant į valstybės suteiktos nuosavo kapitalo injekcijos sumą, palyginti su bendrovės nuosavu kapitalu, likusiu po nuostolių apskaitos.

207

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija neišnagrinėjo, ar nagrinėjama priemonė atitinka S&R gairių 67 punkte nustatytus reikalavimus. Ginčijamame sprendime nėra nieko, kas leistų manyti, kad Komisija svarstė, ar nagrinėjama priemonė buvo suteikta tokiomis sąlygomis, kuriomis Vokietijos Federacinei Respublikai užtikrinta pagrįsta Condor vertės padidėjimo ateityje dalis.

208

Taigi reikia nustatyti, ar, kaip tvirtina Komisija, ji galėjo nedvejodama manyti, kad nagrinėjama priemonė nepatenka į S&R gairių 67 punkto taikymo sritį, todėl ginčijamame sprendime ji neprivalėjo išsiaiškinti, ar ši priemonė atitinka minėtame punkte numatytą reikalavimą.

209

Šiuo klausimu primintina, kad aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą, ir į teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus bei paskirtį (žr. 2023 m. birželio 22 d. Sprendimo Pankki S, C‑579/21, EU:C:2023:501, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

210

Taigi, pirma, kiek tai susiję su pažodiniu S&R gairių 67 punkto aiškinimu, svarbu pabrėžti, kad pagal šio punkto formuluotę reikalavimas numatyti priemones, kuriomis užtikrinama, kad valstybė gautų pagrįstą pagalbos gavėjo vertės padidėjimo ateityje dalį, taikomas bet kokiai „valstybės pagalbai, dėl kurios pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis“.

211

S&R gairių 65 punkte pateikti trys valstybės pagalbos „tokia forma, dėl kurios pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis“ pavyzdžiai: subsidijos, kapitalo injekcijos ir skolų panaikinimas.

212

Šiuo atveju nagrinėjama priemonė yra, be kita ko, dalinis skolų panaikinimas, todėl ji turi būti laikoma „valstybės pagalba, dėl kurios pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis“, kaip ji suprantama pagal S&R gairių 67 punktą.

213

Taigi iš S&R gairių 67 punkto įžanginės dalies formuluotės kartu su jų 65 punktu galima manyti, kad nagrinėjama priemonė patenka į S&R gairių 67 punkto taikymo sritį.

214

Vadinasi, Komisijos siūlomas aiškinimas, kad S&R gairių 67 punktas taikomas tik kapitalo injekcijoms ir tik tuo atveju, kai atitinkama valstybė turi pagalbos gavėjo kapitalo dalį, prieštarauja šio punkto įžanginės dalies formuluotei, iš kurios kartu su S&R gairių 65 punktu, matyti, kad 67 punkte nustatytas reikalavimas turi būti taikomas ir kapitalo injekcijoms, ir skolų panaikinimui, taigi ir tais atvejais, kai valstybė turi gavėjo kapitalo dalį, ir tais atvejais, kai ji yra kreditorė.

215

Vis dėlto, kaip pažymi Komisija, taip pat tiesa, kad S&R gairių 67 punkto in fine esančioje frazėje „atsižvelgiant į valstybės suteikto nuosavo kapitalo sumą, palyginti su bendrovės nuosavu kapitalu, likusiu po nuostolių apskaitos“ nurodoma tik kapitalo injekcijos hipotezė.

216

Taigi, atrodo, S&R gairių 67 punkto formuluotė yra šiek tiek nenuosekli, nes, viena vertus, jo įžanginėje dalyje nurodoma, kad jis taikytinas bet kokiai „valstybės pagalbai, dėl kurios pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis“, t. y. subsidijoms, kapitalo injekcijoms ir skolų panaikinimui, kita vertus, jo baigiamojoje dalyje kalbama apie „valstybės suteikto nuosavo kapitalo sumą“.

217

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pastaroji frazė eina iš karto po reikalavimo užtikrinti valstybei pagalbos gavėjo vertės padidėjimo ateityje „pagrįstą dalį“. Taigi ją galima suprasti kaip nuorodą į tai, kas kiekybiniu požiūriu yra „pagrįsta dalis“, o tai turi būti nustatyta remiantis proporcija tarp valstybės pervestos sumos ir gavėjo nuosavo kapitalo sumos, likusios po to, kai buvo apskaityti nuostoliai. Toks aiškinimas leistų suderinti S&R gairių 67 punkto įžanginę ir baigiamąją dalis.

218

Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 215 punkte minėtas S&R gairių 67 punkto formuluotės nenuoseklumas, kuris beje priskirtinas šių gairių autorei Komisijai, turėjo sukelti Komisijai abejonių, ar nagrinėjama priemonė patenka į S&R gairių 67 punkto taikymo sritį, ir paskatinti ją išsamiau išnagrinėti šią nuostatą, atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant ji buvo priimta, ir tikslus, kurių ja buvo siekiama, tačiau ji to nepadarė.

219

Jei Sąjungos teisės nuostatos formuluotė kelia aiškinimo sunkumų, ji turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į teisės akto, kurio dalis ji yra, tikslus ir, jeigu ją galima aiškinti įvairiai, pirmenybė turi būti teikiama tam aiškinimui, kuris gali užtikrinti jos naudingą poveikį (šiuo klausimu žr. 2000 m. vasario 24 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑434/97, EU:C:2000:98, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2001 m. spalio 4 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑403/99, EU:C:2001:507, 28 punktą).

220

Antra, kiek tai susiję su kontekstiniu S&R gairių 67 punkto aiškinimu, reikėtų pažymėti, kad šis punktas yra šių gairių 3.5.2.2 skirsnio „Naštos pasidalijimas“ dalis. Šis skirsnis pradedamas 65 punktu, kuriame, kaip priminta šio sprendimo 204 punkte, niekaip neišskiriant kalbama apie subsidijas, kapitalo injekcijas ir skolų panaikinimą kaip valstybės pagalbos formas, dėl kurių pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis.

221

Be to, iš S&R gairių 66 punkto, kuris yra to paties minėtų gairių skirsnio dalis ir pagal kurį valstybės intervencija turėtų vykti iš esmės tik po to, kai nuostoliai yra visiškai apskaityti ir paskirstyti esamiems akcininkams ir subordinuotosios skolos turėtojams, formuluotės nematyti, kad šią taisyklę numatyta taikyti ne visoms, o tik tam tikroms valstybės pagalbos formoms. Atvirkščiai, bendra nuoroda į valstybės intervenciją („valstybės intervencija turėtų vykti tik“) ir jokio kito priešingo patikslinimo nebuvimas rodo, kad 66 punktą reikia taikyti, neatsižvelgiant į šios intervencijos formą.

222

Taigi S&R gairių 67 punkto įžanginė dalis, kiek ji susijusi su „valstybės pagalba, dėl kurios pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis“, atitinka minėtų gairių 65 ir 66 punktų taikymo sritį.

223

Be to, reikia pažymėti, kad S&R gairių 67 punkte numatytas reikalavimas papildo tų gairių 65 ir 66 punktuose numatytus reikalavimus, kaip tai rodo patikslinimas, kad „tinkamas naštos pasidalijimas taip pat reikš“. Taip pat svarbu pažymėti, kad valstybės narės ir Komisija neturi diskrecijos, susijusios su pareiga laikytis S&R gairių 67 punkte nustatyto reikalavimo, nes šiame punkte numatyta, kad „bet kokia“ valstybės pagalba, dėl kurios pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis, „turėtų būti“ teikiama tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad valstybė gautų pagrįstą pagalbos gavėjo vertės padidėjimo ateityje dalį. Šį aiškinimą patvirtina S&R gairių 68 punktas, kuriame numatytos išimtys dėl visiško S&R gairių 66 punkte nustatytų reikalavimų įgyvendinimo, bet ne dėl 67 punkte nustatyto reikalavimo. Taigi tai, kad konkrečiu atveju tenkinami S&R gairių 65 ir 66 punktuose numatyti reikalavimai, neatleidžia valstybių narių ir Komisijos nuo pareigos užtikrinti, kad būtų laikomasi ir šių gairių 67 punkte nustatyto reikalavimo.

224

Vadinasi, S&R gairių 66 ir 67 punktuose numatyti du savarankiški reikalavimai, kurių turinys ir taikymas laikui bėgant skiriasi. Pirma, 66 punkto reikalavimas susijęs su tuo, kad pagalbos gavėjo nuostolius turi padengti esami akcininkai ir subordinuotosios skolos turėtojai ir tai turi būti įgyvendinta prieš valstybės intervenciją. Antra, 67 punkte kalbama apie būsimą situaciją, t. y. pagalbos gavėjo vertės padidėjimą ateityje, ir nurodoma, kad, esant tokiai perspektyvai, valstybė turi gauti pagrįstą šio vertės padidėjimo dalį.

225

Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad S&R gairių 65, 66 ir 67 punktai turėtų būti taikomi skirtingai, nelygu valstybės paramos forma, jei dėl jos pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis. Visų pirma iš S&R gairių 66 ir 67 punktuose nustatytų reikalavimų sistemos ir jų kumuliacinio pobūdžio matyti, kad jie, kaip ir tų gairių 65 punktas, turi būti taikomi bet kokiai valstybės pagalbai, kuria siekiama tokio pagerinimo. Pareiga padengti nuostolius prieš valstybės intervenciją ir būtinybė užtikrinti, kad valstybei tektų pagrįsta pagalbos gavėjo vertės padidėjimo ateityje dalis, viena kitą sustiprina ir papildo, nes pagalbos gavėjo nuostolių valdymas ir valstybės parama yra esminė sąlyga, kad vėliau paramos gavėjas atgautų gyvybingumą, taigi ir savo pelningumą. Atrodo, kad nėra jokios teisėtos priežasties, dėl kurios tam tikroms pagalbos formoms nebūtų taikomas S&R gairių 67 punkte numatyta pareiga.

226

Trečia, kiek tai susiję su teleologiniu S&R gairių 67 punkto aiškinimu, iš jų 9, 11, 65, 87 ir 90 punktų matyti, kad nuostatomis dėl tinkamo naštos pasidalijimo siekiama išvengti neatsakingo elgesio. Taigi, kaip minėta šio sprendimo 204 punkte, pagal šių gairių 65 punktą, valstybės parama, teikiama tokia forma, dėl kurios pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis, pavyzdžiui, kai valstybė skiria subsidijų, suteikia kapitalo injekciją ar panaikina skolas, gali padėti apsaugoti akcininkus ir subordinuotuosius kreditorius nuo pasekmių, susijusių su jų sprendimu investuoti į pagalbos gavėją. Tai gali paskatinti neatsakingą elgesį ir susilpninti rinkos drausmę.

227

Vis dėlto Komisija nepateikia jokių duomenų, kurie įrodytų, kad neatsakingo elgesio rizika kyla, tik kai valstybė narė suteikia pagalbos gavėjui kapitalo injekciją, ir tokios rizikos nėra, kai ji panaikina šio gavėjo skolas arba skiria jam subsidiją. Iš tiesų S&R gairėse nėra nieko, iš ko galima daryti tokią išvadą. Atvirkščiai, pagal S&R gairių 65 punktą tokia rizika gali kilti dėl bet kokios valstybės paramos, dėl kurios pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis, kaip antai, dėl subsidijų, kapitalo injekcijų ir skolų panaikinimo.

228

Taip pat reikia priminti, kad, kaip nurodyta S&R gairių 9 punkte, neatsakingo elgesio rizika kyla, kai manydamos, kad susidūrusios su sunkumais bus sanuojamos ir restruktūrizuojamos, įmonės gali imtis per daug netvarių, todėl pernelyg rizikingų verslo strategijų. Vis dėlto tiek S&R gairių 66 punkto reikalavimas, susijęs su tuo, kad paramos gavėjo nuostolius privalo padengti esami akcininkai ir subordinuotieji kreditoriai, tiek tų pačių gairių 67 punkto reikalavimas, susijęs su pareiga užtikrinti, kad valstybė gaus pagrįstą pagalbos gavėjo vertės padidėjimo ateityje dalį, padeda sumažinti paskatas įmonei prisiimti pernelyg didelę riziką, kad gautų daugiau pelno.

229

Vadinasi, tikslas, kuriuo grindžiamas S&R gairių 67 punktas, negalėtų būti visiškai pasiektas, jei tam tikros pagalbos priemonės, pavyzdžiui, skolų panaikinimas, nebūtų įtrauktos į jo taikymo sritį, nors dėl jų pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo padėtis ir kyla tokia pati neatsakingo elgesio rizika kaip ir dėl kapitalo injekcijos.

230

Be to, reikia pažymėti, kad tiek S&R gairėse, tiek 2012 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikate COM(2012) 209 final dėl Sąjungos valstybės pagalbos politikos modernizavimo, kuriuo remiamasi tose gairėse, pabrėžiama viešųjų išlaidų veiksmingumo arba efektyvumo principo svarba. Minėtame komunikate taip pat pabrėžiama racionalaus viešųjų išteklių naudojimo, geresnio mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo ir fiskalinio konsolidavimo svarba, taip pat būtinybė vengti viešųjų išteklių švaistymo. Šiuos tikslus atitinka tai, kad suteikdama restruktūrizavimo pagalbą, t. y. subsidiją, kapitalo injekciją arba skolų panaikinimą, valstybė gauna pagrįstą pagalbos gavėjo vertės padidėjimo ateityje dalį.

231

Be to, priešingai, nei Komisija teigė per posėdį, neteisinga tvirtinti, kad valstybė gali gauti „pagrįstą pagalbos gavėjo vertės padidėjimo ateityje dalį“, kaip numatyta S&R gairių 67 punkte, tik tuo atveju, jeigu ji turi pagalbos gavėjo kapitalo dalį. Iš tiesų, kaip teisingai nurodo ieškovė, net ir kai valstybė neturi pagalbos gavėjo kapitalo dalies, todėl yra tik jo kreditorė, ji vis tiek, bent iš dalies, gali dėl pagalbos gauti naudos iš pagalbos gavėjo vertės padidėjimo ateityje arba iš jo būsimo pelno, pavyzdžiui, iš dalies panaikinus skolas, kaip šiuo atveju, numatydama nepanaikintai skolų daliai taikomą kintamą palūkanų normą, kuri didėja didėjant pagalbos gavėjo vertei ar pelnui. Kitas mechanizmas, pagal kurį iš dalies panaikinusi pagalbos gavėjo skolas valstybė galėtų gauti naudos iš jo vertės padidėjimo ateityje arba būsimo pelno, yra, pavyzdžiui, pagalbos gavėjo pažadas grąžinti visas arba dalį panaikintų skolų, jei vėl pradėtų sektis geriau.

232

Galiausiai reikia atmesti bendrovės Condor argumentą, kad būsimas likusios skolos dalies, susidariusios dėl 2020 m. COVID-19 paskolų, grąžinimas galėtų būti laikomas valstybei užtikrinančiu „pagrįstą Condor vertės padidėjimo ateityje dalį“, kaip ji suprantama pagal S&R gairių 67 punktą. Pirma, pakanka pažymėti, kad ginčijamame sprendime nėra nieko, iš ko būtų galima daryti išvadą, jog Komisija laikėsi nuomonės, kad vien nepanaikintos skolų dalies grąžinimas užtikrintų valstybei „pagrįstą Condor vertės padidėjimo ateityje dalį“, kaip ji suprantama pagal S&R gairių 67 punktą. Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad negalima papildyti ginčijamo sprendimo motyvų bylos nagrinėjimo metu (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Oltchim / Komisija, T‑565/19, EU:T:2021:904, 275 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Antra, bet kuriuo atveju Condor argumentas negali būti priimtinas, nes jam pritarus S&R gairių 67 punkte numatytas reikalavimas taptų neveiksmingas. Iš tiesų pagal savo pobūdį dalinis skolų panaikinimas reiškia, kad nepanaikinta skolos dalis turi būti grąžinta. Taigi šiuo argumentu būtų patvirtinta, kad dalinis skolų panaikinimas de facto nepatenka į S&R gairių 67 punkto taikymo sritį, tačiau tai prieštarauja pažodiniam, kontekstiniam ir teleologiniam šio punkto aiškinimui.

233

Vadinasi, atsižvelgdama į S&R gairių 67 punkto pažodinį, kontekstinį ir teleologinį aiškinimą Komisija negalėjo nedvejodama padaryti išvados, kad nagrinėjama priemonė nepatenka į šio punkto taikymo sritį, ir nenagrinėti, ar ši priemonė atitinka šiame punkte numatytus reikalavimus.

234

Taigi reikia daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai įrodė, jog Komisija turėjo abejoti, ar nagrinėjama priemonė atitinka S&R gairių 67 punkte numatytą reikalavimą.

[Praleista]

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia: