TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 6 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – SESV 82 straipsnis – Teisė į informaciją baudžiamajame procese – Teisė būti informuotam apie pareikštus kaltinimus – Direktyva 2012/13/ES – 6 straipsnio 1 dalis – Taikymo sritis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Veiksminga teisminė gynyba – Skundas dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos tokį skundą leidžiama pateikti tik asmenims, turintiems įtariamojo arba kaltinamojo statusą – SESV 267 straipsnis – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis – Akivaizdus jurisdikcijos nebuvimas“

Byloje C‑95/22

dėl Judecătoria Târgu-Mureș (Târgu-Mureș pirmosios instancijos teismas, Rumunija) 2022 m. sausio 28 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2022 m. vasario 11 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, pradėtoje

Delgaz Grid SA,

TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas S. Rodin, devintosios kolegijos teisėjo pareigas einantis ketvirtosios kolegijos pirmininkas C. Lycourgos (pranešėjas), teisėjas J.‑C. Bonichot,

generalinis advokatas P. Pikamäe,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į išklausius generalinį advokatą priimtą sprendimą išspręsti bylą motyvuota nutartimi pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalį,

priima šią

Nutartį

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012, p. 1) 6 straipsnio 1 dalies ir SESV 82 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą, kurią pradėjo bendrovė Delgaz Grid dėl Parchetul de pe lângă Judecătoria Alba Iulia (Albos Julijos pirmosios instancijos teismo prokuratūra, Rumunija, toliau – prokuratūra) vykdomo baudžiamojo persekiojimo dėl sukčiavimo, klastojimo ir suklastotų dokumentų naudojimo, dėl ko padidėjo galutinių vartotojų apmokėtos dujų sąskaitos faktūros, trukmės.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

Direktyvos 2012/13 1 straipsnyje „Dalykas“ numatyta:

„Šia direktyva nustatomos taisyklės, susijusios su įtariamųjų ar kaltinamųjų teise į informaciją apie jų teises baudžiamajame procese ir apie jiems pareikštus kaltinimus. Ja taip pat nustatomos taisyklės, susijusios su asmenų, kuriems taikomas Europos arešto orderis, teise į informaciją apie jų teises.“

4

Šios direktyvos 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma nuo momento, kai valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos praneša asmenims, kad jie įtariami arba kaltinami padarę nusikalstamą veiką, iki proceso pabaigos, t. y. iki bus galutinai išspręstas klausimas, ar įtariamasis arba kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, įskaitant, jei taikoma, nuteisimą ir sprendimo dėl apeliacinio skundo priėmimą.“

5

Šios direktyvos 4 straipsnis susijęs su pranešimu apie teises sulaikant įtariamuosius arba kaltinamuosius, o jos 5 straipsnis susijęs su šiuo pranešimu per Europos arešto orderio vykdymo procedūras.

6

Tos pačios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems būtų pateikta informacija apie nusikalstamą veiką, kurios įvykdymu jie yra įtariami arba kaltinami. Ta informacija suteikiama nedelsiant ir yra tiek išsami, kiek tai yra būtina užtikrinti teisingą procesą ir veiksmingą naudojimąsi teise į gynybą.“

Rumunijos teisė

7

2010 m. liepos 1 d.Legea Nr. 135/2010 privind Codul de procedură penală (Įstatymas Nr. 135/2010 dėl Baudžiamojo proceso kodekso) (2010 m. liepos 15 d.Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 486; toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) 488bis straipsnyje „Skundo pateikimas“ nustatyta:

„1.   Jei baudžiamasis persekiojimas ar teisminis nagrinėjimas nevykdomas per pagrįstą laiką, galima pateikti skundą ir prašyti pagreitinti procesą.

2.   Skundą gali pateikti įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, civilinis atsakovas ir civilinės atsakomybės šalis. Vykstant procesui, skundą taip pat gali pateikti prokuroras.

<…>“

Procesas pagrindinėje byloje, prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme

8

2019 m. liepos 1 d.Inspectoratul de Poliție Județean Alba – Serviciul de Investigare a Criminalității Economice (Albos Julijos departamento policijos inspekcija – Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Rumunija) pradėjo tyrimą dėl Delgaz Grid darbuotojų, kurie, kaip įtariama, pasisavino valdomas medžiagas ir turtą, kuriuos panaudojo asmeniniams tikslams, klastodami dokumentus sudarė palankias sąlygas pasisavinti degalus, taip pat vykdė veiklą, dėl kurios galėjo būti patirta nuostolių ir padarytas neigiamas poveikis paskirstymo paslaugai. Atlikus šį tyrimą, 2019 m. liepos 2 d. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl, be kita ko, piktnaudžiavimo tarnyba ir lėšų pasisavinimo, kuris 2020 m. sausio 8 d. buvo papildytas sukčiavimu, klastojimu ir suklastotų dokumentų naudojimu. Atsižvelgdama į šiuos procesinius veiksmus prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą.

9

2020 m. spalio 29 d. prokuratūra tyrimą išskaidė, todėl dėl sukčiavimo, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo buvo iškelta atskira baudžiamoji byla, kuri yra pagrindinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tiriant šią baudžiamąją bylą buvo atliktos 87 kratos Delgaz Grid registruotoje buveinėje ir patalpose, per jas buvo paimta nemažai dokumentų, kaip liudytojai apklausti 174 darbuotojai arba buvę darbuotojai.

10

2021 m. liepos 21 d.Delgaz Grid pateikė skundą Judecătoria Târgu-Mureș (Târgu-Mureș pirmosios instancijos teismas, Rumunija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, skųsdama baudžiamojo proceso trukmę, kuri, jos nuomone, yra nepagrįstai tęsiama.

11

2021 m. rugpjūčio 4 d. prokuratūra paprašė atmesti šį skundą kaip nepriimtiną, nes Delgaz Grid pagrindinėje baudžiamojoje byloje neturi įtariamojo ar kaltinamojo statuso, kurio pagal Baudžiamojo proceso kodeksą vis dėlto reikalaujama norint pateikti tokį skundą.

12

Šiuo klausimu Delgaz Grid iš esmės teigia, kad Sąjungos teisei prieštarauja nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos asmuo gali ginčyti baudžiamojo proceso trukmę tik tuo atveju, jeigu jam buvo oficialiai pranešta apie baudžiamąjį procesą kaip įtariamajam ar kaltinamajam. Visų pirma ji mano, kad atsižvelgiant į tai, jog Direktyvoje 2012/13 nėra sąvokų „įtariamieji“ arba „kaltinamieji“ apibrėžties, reikia nustatyti, ar šios sąvokos apima asmenis, kurie de facto turi tokį statusą.

13

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, nes Delgaz Grid teigia, kad nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys skundą, kuriuo siekiama užginčyti baudžiamojo proceso trukmę, numatytą Baudžiamojo proceso kodekso 488bis straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, prieštarauja Sąjungos teisei, ypač Direktyvos 2012/13 6 straipsnio 1 daliai, Chartijos 47 straipsniui ir SESV 82 straipsniui.

14

Šis teismas nurodo, kad Teisingumo Teismo atsakymas į pateiktą klausimą turės įtakos pagrindinės bylos baigčiai. Šiuo klausimu jis pažymi, kad, pirma, Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas, Rumunija) pripažino, jog Baudžiamojo proceso kodekso 488bis straipsnio 2 dalies nuostatos neprieštarauja Rumunijos Konstitucijai, antra, tuo metu, kai Delgaz Grid pateikė skundą dėl baudžiamojo proceso trukmės pagrindinėje byloje, baudžiamasis procesas buvo grindžiamas esminiais faktais (baudžiamasis procesas in rem) ir kad bendrovė nebuvo įgijusi įtariamojo ar kaltinamojo statuso, trečia, kad Rumunijos įstatymų leidėjas pripažino galimybę pateikti nacionalinėje teisėje numatytą skundą nepagrįstai užsitęsus baudžiamajam procesui tik tiems asmenims, prieš kuriuos pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir kurie gavo oficialų pranešimą apie jiems pareikštą kaltinimą, ir galiausiai, ketvirta, pagal nacionalinių teismų praktiką susiklosčius tokiai situacijai, dėl kurios buvo kreiptasi į Teisingumo Teismą, skundai, kuriais ginčijama baudžiamojo proceso trukmė, atmetami kaip nepriimtini.

15

Šiomis aplinkybėmis Judecătoria Târgu-Mureș (Târgu-Mureș pirmosios instancijos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar pagal [Direktyvos 2012/13] 6 straipsnio 1 dalį, siejamą su SESV 82 straipsniu ir [Chartijos] 47 straipsnio nuostata dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos, kuriose nenumatyta, kad asmenys, kuriems pateikti įtarimai baudžiamojoje byloje, bet nebuvo oficialiai pranešta apie jiems suformuluotą kaltinimą, turi teisę skųsti pernelyg ilgą baudžiamojo proceso, per kurį dėl tokių asmenų atliekamas tyrimas, trukmę?“

16

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalimi, paprašė šią bylą nagrinėti taikant pagreitintą procedūrą.

Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos

17

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalį, jeigu byla akivaizdžiai nepriklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai, išklausęs generalinį advokatą jis gali bet kada nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso.

18

Ši nuostata taikytina šioje byloje.

19

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, nagrinėdamas pagal SESV 267 straipsnį pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gali aiškinti Sąjungos teisę tik neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kiti (Aukščiausiojo Teismo Drausmės kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 77 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

20

Pagal Direktyvos 2012/13 1 straipsnį ja nustatomos taisyklės, susijusios su įtariamųjų ar kaltinamųjų teise į informaciją apie jų teises baudžiamajame procese ir apie jiems pareikštus kaltinimus.

21

Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ji taikoma nuo momento, kai valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos praneša asmenims, kad jie įtariami arba kaltinami padarę nusikalstamą veiką, iki proceso pabaigos, t. y. kol bus galutinai išspręstas klausimas, ar įtariamasis arba kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, įskaitant, jei taikoma, nuteisimą ir sprendimo dėl apeliacinio skundo priėmimą.

22

Minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje, kuri yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta nuostata, nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems būtų pateikta informacija apie nusikalstamą veiką, kurios įvykdymu jie įtariami arba kaltinami, ir kad ta informacija suteikiama nedelsiant ir yra tokia išsami, kiek tai yra būtina užtikrinti teisingą procesą ir veiksmingą naudojimąsi teise į gynybą.

23

Nagrinėjamu atveju Delgaz Grid ginčija tai, kad negalima pateikti skundo pagal Baudžiamojo proceso kodekso 488bis straipsnį, siekiant apskųsti pernelyg ilgą baudžiamųjų procesų, susijusių su nusikalstamomis veikomis, kurias ji įtariama padariusi, trukmę, nes pagal šią nuostatą pateikti tokį skundą gali tik įtariamojo arba kaltinamojo statusą turintys asmenys, o Delgaz Grid tokio statuso neturi.

24

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, nepaisant pateikto klausimo formuluotės, kuri leistų suprasti, jog baudžiamoji byla pradėta dėl Delgaz Grid, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad taip nėra. Tuo metu, kai ji pateikė skundą pagal Baudžiamojo proceso kodekso 488bis straipsnį, aptariama baudžiamoji byla prieš Delgaz Grid dar nebuvo iškelta ir ji nebuvo gavusi oficialaus pranešimo apie jai pareikštą kaltinimą.

25

Kaip priminta šios nutarties 20 ir 21 punktuose, Direktyvoje 2012/13 tik nustatomos taisyklės, susijusios su įtariamųjų ar kaltinamųjų teise į informaciją apie jų teises baudžiamajame procese ir apie jiems pareikštus kaltinimus nuo to momento, kai kompetentingos institucijos praneša asmeniui, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką arba yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

26

Tokiomis aplinkybėmis, kadangi Delgaz Grid nėra baudžiamosios bylos subjektas ir iš kompetentingų nacionalinių institucijų negavo tokios informacijos, reikia laikyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija nepatenka į Direktyvos 2012/13 taikymo sritį, todėl jos 6 straipsnio 1 dalis, dėl kurios pateiktas prejudicinis klausimas, šioje byloje netaikytina.

27

Be to, SESV 82 straipsnyje, kurį taip pat paminėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kuriuo pradedamas SESV V antraštinės dalies, susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, 4 skyrius „Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“, išdėstytos priemonės, kurių Sąjungos teisės aktų leidėjas turi imtis, kad būtų visiškai užbaigtas valstybių narių bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, ir įtvirtinta taisyklė, pagal kurią šis bendradarbiavimas turi būti grindžiamas abipusio pripažinimo principu. Kadangi šis straipsnis skirtas tik Sąjungos institucijoms, šiuo atveju jis netaikomas (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 7 d. Sprendimo Vinkov, C‑27/11, EU:C:2012:326, 41 ir 42 punktus).

28

Galiausiai reikia priminti, kad Chartijos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tik tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (2021 m. gruodžio 16 d. Sprendimo AB ir kt. (Amnestijos atšaukimas), C‑203/20, EU:C:2021:1016, 37 punktas).

29

Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje patvirtinta Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal kurią Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visais atvejais, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisė, bet ne kitais atvejais (2021 m. gruodžio 16 d. Sprendimo AB ir kt. (Amnestijos atšaukimas), C‑203/20, EU:C:2021:1016, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Kai teisinė situacija nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos jos nagrinėti, ir Chartijos nuostatos, kuriomis galimai remiamasi, per se negali pagrįsti šios jurisdikcijos (2021 m. gruodžio 16 d. Sprendimo AB ir kt. (Amnestijos atšaukimas), C‑203/20, EU:C:2021:1016, 39 punktas)

31

Taip yra nagrinėjamu atveju, todėl reikia manyti, kad Chartijos 47 straipsnis netaikytinas.

32

Taigi, kadangi nė viena iš trijų nuostatų, kurių išaiškinimo prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, netaikytina šioje byloje, remiantis Procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalimi reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi kompetencijos atsakyti į Judecătoria Târgu-Mureș (Târgu-Mureș pirmosios instancijos teismas) pateiktą klausimą.

33

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismui nereikia priimti sprendimo dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymo nagrinėti šią bylą taikant pagreitintą procedūrą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nutaria:

 

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos atsakyti į 2022 m. sausio 28 d. sprendimu Judecătoria Târgu-Mureș (Târgu-Mureș pirmosios instancijos teismas) pateiktą klausimą.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: rumunų k.