1

Apeliaciniame skunde Anheuser-Busch InBev SA/NV ir Ampar BVBA prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą nepripažinti jų į bylą T‑263/16 RENV įstojusiomis šalimis ir neįtraukti į šios bylos medžiagą rašytinių pastabių, kurias jos pateikė dėl išvadų, kurias, sprendžiant ginčą minėtoje byloje, reikia padaryti remiantis 2021 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimu Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741) (toliau – skundžiamas sprendimas).

2

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 1 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad taikant šį reglamentą sąvokos „šalis“ arba „šalys“, kai terminas vartojamas be papildomų žodžių, reiškia bet kurią bylos šalį, įskaitant įstojusias į bylą šalis.

3

Procedūros reglamento 60 straipsnyje numatyta, kad dėl nuotolių procesiniai terminai pratęsiami fiksuotu dešimties dienų terminu.

4

Šio Procedūros reglamento 79 straipsnyje nustatyta:

„Pranešimas, kuriame nurodoma ieškinio gavimo data, pagrindinių šalių pavardės arba pavadinimai, ieškinyje nurodyti reikalavimai, pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“

5

To paties Procedūros reglamento 142–145 straipsniuose nustatytos įstojimo į bylą Bendrajame Teisme taisyklės.

6

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „prašymas įstoti į bylą pateikiamas per šešias savaites nuo 79 straipsnyje nurodyto pranešimo paskelbimo dienos“.

7

Procedūros reglamento 215 straipsnyje nustatyta:

„Tuo atveju, kai Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą ar nutartį ir nusprendžia grąžinti bylą jam nagrinėti, atitinkamu sprendimu arba nutartimi byla grąžinama nagrinėti Bendrajam Teismui.“

8

Minėto Procedūros reglamento 217 straipsnyje įtvirtinta:

„1.   Jei Teisingumo Teismo vėliau panaikinti sprendimas ar nutartis buvo priimti po to, kai Bendrajame Teisme buvo baigta rašytinė proceso dalis dėl bylos esmės, Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalys per du mėnesius nuo Teisingumo Teismo sprendimo arba nutarties įteikimo gali pateikti pastabas raštu dėl iš Teisingumo Teismo sprendimo ar nutarties darytinų išvadų ginčui išspręsti. Šito laikotarpio pratęsti negalima.

<…>

3.   Pirmininkas gali leisti pateikti papildomų pareiškimų raštu, jei yra tai pagrindžiančių aplinkybių.“

9

To paties Procedūros reglamento 219 straipsnyje nurodyta:

„Bendrasis Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių su jo nagrinėtomis bylomis, ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su Teisingumo Teismo nagrinėtais apeliaciniais skundais, klausimus.“

10

2016 m. sausio 11 d. Sprendime (ES) 2016/1699 dėl valstybės pagalbos schemos, susijusios su pelno perviršio neapmokestinimu SA.37667 (2015/C) (ex 2015/NN)[,] kurią įgyvendino Belgija (OL L 260, 2016, p. 61, toliau – ginčijamas sprendimas), Europos Komisija nustatė, kad Belgijos Karalystės suteikti leidimai neapmokestinti yra pagalbos schema, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kuri nesuderinama su vidaus rinka ir įgyvendinta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį. Komisija nurodė iš pagalbos gavėjų, kurių galutinį sąrašą turi vėliau nustatyti Belgijos Karalystė, susigrąžinti taip suteiktą pagalbą.

11

2016 m. kovo 22 d. ir gegužės 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Belgijos Karalystės ir Magnetrol International NV ieškinius dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo; jie buvo užregistruoti atitinkamai priskiriant bylos numerius T‑131/16 ir T‑263/16.

12

2016 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Anheuser-Busch InBev ir Ampar ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo; jis buvo užregistruotas priskiriant bylos numerį T‑370/16.

13

2018 m. vasario 20 d. rašte Bendrojo Teismo kancleris pranešė joms, kad bylą nagrinėjančios kolegijos pirmininkas nusprendė sustabdyti bylos T‑370/16 nagrinėjimą, kol bus išspręstas ginčas bylose T‑131/16 ir T‑263/16.

14

2018 m. gegužės 17 d. nutartimi Bendrojo teismo septintosios išplėstinės kolegijos pirmininkas nusprendė sujungti bylas T‑131/16 ir T‑263/16, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas galutinis sprendimas.

15

2019 m. vasario 14 d. Sprendimu Belgija ir Magnetrol International / Komisija (T‑131/16 ir T‑263/16, EU:T:2019:91) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą.

16

2019 m. balandžio 24 d. Komisija dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Šis apeliacinis skundas užregistruotas priskiriant bylos numerį C‑337/19 P.

17

2019 m. spalio 15 d. nutartimis Komisija / Belgija ir Magnetrol International Teisingumo Teismo pirmininkas leido Anheuser-Busch InBev, Ampar, Atlas Copco Airpower NV ir Atlas Copco AB (C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:909), taip pat Soudal NV ir Esko-Graphics BVBA (C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:915) įstoti į bylą palaikyti Magnetrol International reikalavimų.

18

2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendime Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741) Teisingumo Teismas:

19

2021 m. lapkričio 25 d.Anheuser-Busch InBev ir Ampar, remdamosi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsniu, pateikė šiam teismui pastabų dėl išvadų, kurias, sprendžiant ginčą byloje T‑263/16 RENV, reikia padaryti remiantis 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741) (toliau – nagrinėjamos pastabos).

20

2021 m. gruodžio 17 d.Anheuser-Busch InBev ir Ampar gavo 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo kanclerio raštą, jame buvo pranešta, kad bylą nagrinėjančios Bendrojo Teismo kolegijos pirmininkas nusprendė neįtraukti šių pastabų į bylos medžiagą, nes jos nėra dokumentas, numatytas Bendrojo Teismo procedūros reglamente.

21

2021 m. gruodžio 29 d. Bendrojo Teismo pirmininkui ir jo nariams skirtu raštu Anheuser-Busch InBev ir Ampar, remdamosi, be kita ko, 2019 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:909) ir Bendrojo Teismo jurisprudencija, paprašė, pirma, ištaisyti „klaidą“, kurią padarė Bendrasis Teismas, ir, antra, patvirtinti jų, kaip įstojusių į bylą Bendrajame Teisme šalių, statusą, o atsakymą paprašė pateikti per penkias dienas.

22

Anheuser-Busch InBev ir Ampar Teisingumo Teismo prašo:

23

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

24

Magnetrol International oficialiai nepateikia reikalavimų, bet mano, kad Teisingumo Teismas turi patvirtinti Anheuser-Busch InBev ir Ampar, kaip įstojusių į bylą T‑263/16 RENV šalių, statusą.

25

Komisija teigia, kad apeliacinis skundas nepriimtinas.

26

Ji nurodo, kad, nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio prašymą įstoti į bylą Bendrasis Teismas atmetė, gali pateikti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo atmetamas šis prašymas, apeliantės šioje byloje Bendrajam Teismui nėra pateikusios jokio prašymo įstoti į bylą.

27

Bendrasis Teismas priėmė vienintelį sprendimą, t. y. sprendimą neįtraukti į bylos T‑263/16 RENV medžiagą nagrinėjamų pastabų. Dėl šio sprendimo nebuvo pateikta apeliacinio skundo. Be to, toks sprendimas nėra vienas iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 ir 57 straipsniuose numatytų sprendimų, todėl dėl jo negalima teikti apeliacinio skundo.

28

Iš tikrųjų šiuo apeliaciniu skundu siekiama apeiti bylą nagrinėjančios Bendrojo Teismo kolegijos pirmininko sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjimą byloje T‑370/16, kol bus išspręstas ginčas bylose T‑131/16 ir T‑263/16, o šis sprendimas taip pat negali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Apie tokio apėjimo riziką jau buvo pažymėta 2019 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Taryba / K. Chrysostomides & Co. ir kt. (C‑597/18 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:743) 19 punkte, nagrinėjant apeliantės prašymą įstoti į bylą, pateiktą byloje, kuri buvo sustabdyta po to, kai tam tikros bylos buvo įvardytos kaip „modelinės“.

29

Anheuser-Busch InBev ir Ampar nuomone, Bendrojo Teismo sprendimas neįtraukti nagrinėjamų pastabų į bylos T‑263/16 RENV medžiagą yra atsisakymas pripažinti jas įstojusiomis į šią bylą šalimis, t. y. atsisakymas, kuris gali būti skundžiamas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmą pastraipą.

30

Siekiant išnagrinėti apeliacinio skundo priimtinumą, pirmiausia reikia nustatyti 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo kanclerio rašte pateikto sprendimo reikšmę.

31

Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą ir nusprendžia grąžinti jam bylą nagrinėti iš naujo po to, kai Bendrajame Teisme buvo baigta rašytinė proceso dalis dėl bylos esmės, Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalys per du mėnesius nuo Teisingumo Teismo sprendimo įteikimo gali pateikti pastabas raštu dėl iš šio sprendimo darytinų išvadų ginčui išspręsti.

32

Akivaizdu, pirma, kad nagrinėjamas atvejis atitinka šioje nuostatoje nurodytą situaciją ir, antra, kad nagrinėjamos pastabos buvo pateiktos per minėtoje nuostatoje nustatytą terminą, dėl nuotolių pratęsus jį šio Procedūros reglamento 60 straipsnyje numatytu fiksuotu laikotarpiu, todėl šių pastabų atmetimas nėra grindžiamas tuo, kad jos pateiktos pavėluotai.

33

Darytina išvada, kad, nepaisant 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo kanclerio rašto glaustumo, jis, tiek, kiek jame nurodyta, kad Bendrasis Teismas atsisakė įtraukti nagrinėjamas pastabas į bylos T‑263/16 RENV medžiagą, motyvuodamas tuo, kad jos yra dokumentas, nenumatytas Bendrojo Teismo procedūros reglamente, turi būti suprantamas kaip parodantis Bendrojo Teismo sprendimą nepripažinti apeliančių įstojusiomis į šią bylą šalimis, nors, jų manymu, šį statusą jos automatiškai įgyja dėl to, kad joms buvo leista įstoti į apeliacine tvarka nagrinėtą bylą C‑337/19 P.

34

Šiomis aplinkybėmis šis apeliacinis skundas, atsižvelgiant į tai, kad jame kritikuojamas visas šis raštas ir, be kita ko, teigiama tai, kad Bendrasis Teismas neteisėtai atsisakė įtraukti nagrinėjamas pastabas į bylos T‑263/16 RENV medžiagą, turi būti laikomas dokumentu, kuriame prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą ne tik tiek, kiek juo atsisakoma pripažinti apeliantes į šią bylą įstojusiomis šalimis, bet ir tiek, kiek juo atsisakoma įtraukti pastabas į minėtos bylos medžiagą.

35

Taigi reikia atmesti Komisijos argumentą, kad šis apeliacinis skundas pateiktas dėl sprendimo, kurio Bendrasis Teismas nepriėmė.

36

Dėl teisės pateikti apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio prašymas įstoti į bylą buvo atmestas, gali pateikti Teisingumo Teisme apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimų, kuriais atmetamas prašymas.

37

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas nėra atmetęs prašymo įstoti į bylą, nes apeliantės Bendrajame Teisme nepateikė tokio prašymo.

38

Vis dėlto taip pat reikia pažymėti, kad 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo kanclerio rašte pateikto sprendimo nepripažinti apeliančių įstojusiomis į bylą T‑263/16 RENV šalimis reikšmė yra panaši į reikšmę, kurią būtų turėjęs Bendrojo Teismo sprendimas atmesti apeliančių pateiktą prašymą įstoti į bylą, t. y. abiem šiais sprendimais iš šalies, kurios procesinė padėtis, kaip ji teigia, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą yra ypatinga, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, atimamos visos dėl tokios padėties suteikiamos teisės.

39

Be to, kadangi Teisingumo Teismas pripažino apeliacinį skundą pagrįstu, panaikino Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžino jam bylą nagrinėti iš naujo, negalima pagrįstai tikėtis, kad į šią apeliacinę bylą įstojusi šalis, mananti, kad turi teisę būti laikoma į bylą Bendrajame Teisme įstojusia šalimi, pateiktų oficialų prašymą įstoti į bylą Bendrajame Teisme tik tam, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmą pastraipą galėtų pateikti apeliacinį skundą dėl sprendimo atmesti šį prašymą.

40

Iš tiesų tokį prašymą Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju galėtų tik atmesti kaip pateiktą per vėlai, nes Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje kartu su šio Procedūros reglamento 79 straipsniu, numatyta, kad prašymas įstoti į bylą turi būti pateiktas per šešias savaites nuo pranešimo, kuriuo iš pradžių pranešta apie pareikštą ieškinį tam tikroje byloje, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

41

Šiomis aplinkybėmis jei būtų laikoma, kad į apeliacinę bylą įstojusi šalis, teigianti, jog grąžinus bylą Bendrajam Teismui ji automatiškai turi įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies statusą, negali pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmą pastraipą pateikti apeliacinio skundo dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo nepripažįstamas toks jos statusas, vien dėl to, kad Bendrasis Teismas oficialiai nėra atmetęs prašymo įstoti į bylą, ši šalis netektų bet kokios teisminės gynybos, kad galėtų Bendrajame Teisme ginti procesines teises, kurios, jos nuomone, kyla iš šio statuto 40 straipsnio, nors minėto statuto 57 straipsnio pirmoje pastraipoje kaip tik siekiama užtikrinti tokią gynybą.

42

Iš tiesų, jei būtų pripažinta, jog minėta į apeliacinę bylą įstojusi šalis pagrįstai remiasi savo, kaip įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies, statusu, Teisingumo Teismui grąžinus pastarajam šią bylą (klausimas, kuris turi būti išspręstas šio apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės etape, todėl negali būti sprendžiamas jo priimtinumo vertinimo etape), ji negalėtų pasinaudoti jokia kita priemone savo procesinėms teisėms pagal to statuto 40 straipsnį apginti.

43

Pirma, į apeliacinę bylą įstojusi šalis pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį negali pateikti apeliacinio skundo dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo atsisakoma suteikti jai įstojusios į bylą šalies statusą Teisingumo Teismo šiam teismui grąžintoje byloje.

44

Šioje nuostatoje numatyta, kad apeliacinį skundą galima pateikti dėl Bendrojo Teismo galutinių sprendimų ir sprendimų, tik iš dalies išsprendžiančių esminius klausimus arba išsprendžiančių procesinius klausimus, susijusius su kompetencijos nebuvimu ar nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu.

45

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad skundžiamu sprendimu nebaigiamas procesas Bendrojo Teismo nagrinėjamoje byloje T‑263/16 RENV ir kad juo net iš dalies neišsprendžiami esminiai šios bylos klausimai.

46

Be to, nors šiuo sprendimu iš tiesų išsprendžiamas procesinis klausimas dėl apeliančių, kaip įstojusių į bylą Bendrajame Teisme šalių, statuso, šis procesinis klausimas nėra susijęs su kompetencijos nebuvimu ar nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu.

47

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikti apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų, kuriais išsprendžiami kitokio pobūdžio nei šioje nuostatoje nurodyti procesiniai klausimai, turi būti atmesti kaip nepriimtini (šiuo klausimu žr. 1999 m. spalio 4 d. Nutarties Komisija / ADT Projekt, C‑349/99 P, EU:C:1999:475, 10 ir 11 punktus ir 2002 m. sausio 8 d. Sprendimo Prancūzija / Monsanto ir Komisija, C‑248/99 P, EU:C:2002:1, 46 punktą).

48

Be to, svarbu pažymėti, kad spręsdamas procesinį klausimą, susijusį su kompetencijos nebuvimu ar nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu, Bendrasis Teismas priima sprendimą dėl šalies prašymo baigti procesą nenagrinėjant bylos iš esmės, todėl tokį sprendimą turi būti galima perduoti Teisingumo Teismui, nelaukiant galimo sprendimo dėl esmės. Tačiau taip nėra, kai sprendimu išsprendžiamas su įstojimu į bylą susijęs procesinis klausimas.

49

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad dėl sprendimo, kuriuo Bendrasis Teismas patenkina prašymą įstoti į bylą, negali būti pateiktas apeliacinis skundas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Bayerische Motoren Werke ir Freistaat Sachsen / Komisija, C‑654/17 P, EU:C:2019:634, 29 ir 30 punktus).

50

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis sprendimas turi būti taikomas ir apeliaciniam skundui dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo į apeliacinę bylą įstojusią šalį atsisakoma pripažinti įstojusia šalimi Teisingumo Teismo Bendrajam Teismui grąžintoje byloje.

51

Antra, apeliacinio skundo pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikimas dėl sprendimo, kuriuo baigiamas procesas, kuriame atitinkamas asmuo teigia turintis įstojusios į bylą šalies statusą, nesuteikia šiam asmeniui pakankamos teisminės gynybos, nes šia teisių gynimo priemone gali pasinaudoti tik šalys Bendrajame Teisme, ir pasinaudojus ja bet kuriuo atveju negali būti garantuojama, kad galimas įstojimas į bylą Bendrajame Teisme bus naudingas ir jam bus pritarta toje proceso stadijoje, kai toks įstojimas į bylą iš tikrųjų suteiks naudos nagrinėjant bylą šiame teisme.

52

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad dėl sprendimo, kuriuo Bendrasis Teismas, atsisakydamas įtraukti į bylos, kurią Teisingumo Teismas, panaikinęs jo sprendimą, grąžino jam nagrinėti, medžiagą į apeliacinę bylą įstojusios šalies pastabas, motyvuodamas tuo, kad jos yra Bendrojo Teismo procedūros reglamente nenumatytas dokumentas, netiesiogiai nepripažįsta šios įstojusios šalies įstojusia į šią bylą šalimi, gali būti pateiktas apeliacinis skundas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmą pastraipą.

53

Tai, kad šis asmuo pateikė ieškinį dėl sprendimo, kurio nagrinėjimą Bendrasis Teismas sustabdė, kol bus priimtas sprendimas byloje, kurioje, kaip teigia minėtas asmuo, jam turi būti suteiktas įstojusios į bylą šalies statusas, panaikinimo, priešingai, nei teigia Komisija, nėra kliūtis pateikti tokį apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo jam atsisakoma suteikti šį statusą.

54

Žinoma, gero teisingumo vykdymo principas būtų pažeistas, jei ieškovėms bylose, sustabdytose tam tikras bylas įvardijus kaip „modelines“, būtų leista įstoti į jas vien dėl šios aplinkybės (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Taryba / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:743, 19 punktą).

55

Vis dėlto, pirma, šis samprotavimas yra susijęs su sprendimo atsisakyti pripažinti įstojusia į bylą šalimi asmenį, prašantį pripažinti tokį statusą, pagrįstumu, todėl jis nėra svarbus vertinant dėl šio sprendimo pateikto apeliacinio skundo priimtinumą.

56

Antra, nors Komisija iš esmės teigia, kad tokio apeliacinio skundo priimtinumas praktiškai leistų Teisingumo Teisme užginčyti Bendrojo Teismo sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai šis sprendimas negali būti skundžiamas, vis dėlto reikia pažymėti, kad panaikinus Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo ieškovei nagrinėjamoje byloje atsisakoma suteikti įstojusios į bylą šalies statusą kitoje Bendrojo Teismo nagrinėjamoje byloje, dėl tokio sprendimo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir toliau kiltų visos jo pasekmės.

57

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad Komisijos nurodytas nepriimtinumo pagrindas turi būti atmestas.

58

Anheuser-Busch InBev ir Ampar, pateikdamos vienintelį pagrindą, tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė dvi teisės klaidas, susijusias, pirma, su atsisakymu suteikti joms įstojusios į bylą T‑263/16 RENV šalies statusą, antra, su atsisakymu į tos bylos medžiagą įtraukti pastabas, kurias jos norėjo pateikti dėl išvadų, darytinų remiantis 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741).

59

Pirma, kaip nė kartą teigė Bendrasis Teismas, gero teisingumo vykdymas ir teisminių ginčų tęstinumas būtų užtikrinami tuo atveju, jei šalis, kuriai leista įstoti į apeliacinę bylą, tebeturėtų įstojusios į bylą šalies statusą, kai, panaikinus Bendrojo Teismo sprendimą, byla jam grąžinama nagrinėti iš naujo. Taigi apeliantės turėtų būti laikomos įstojusiomis į bylą T‑263/16 RENV šalimis, net nepateikus prašymo įstoti į bylą Bendrajame Teisme.

60

Kaip matyti iš Bendrojo Teismo jurisprudencijos, toks sprendimo variantas taip pat būtų pateisinamas siekiant suteikti Bendrajam Teismui galimybę priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kai Teisingumo Teismas, prieš grąžindamas nagrinėjamą bylą Bendrajam Teismui, atideda jų klausimo nagrinėjimą. Būtent taip yra šiuo atveju.

61

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė neįtraukti nagrinėjamų pastabų į bylos medžiagą. Iš tiesų šio teismo Procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalyje, kurioje nėra apibrėžta sąvoka „Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalys“, neatmetama galimybė, kad į apeliacinę bylą įstojusios šalys gali įgyti „Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalių“ statusą, kai pateikiamas apeliacinis skundas.

62

Komisija mano, kad Bendrasis Teismas pagrįstai atsisakė suteikti apeliantėms įstojusios į bylą T‑263/16 RENV šalies statusą.

63

Iš tiesų Teisingumo Teismui grąžinus bylą Bendrajam Teismui, pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalį rašytines pastabas gali pateikti ne „Teisingumo Teisme nagrinėtos bylos šalys“ ar „apeliacine tvarka nagrinėtos bylos šalys“, o tik „Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalys“. Šio Procedūros reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punkte patikslinama 217 straipsnio 1 dalies taikymo sritis; joje sąvokos „šalys“ ir „šalis“ apibrėžiamos kaip apimančios „bet kurią proceso šalį, įskaitant įstojusias į bylą šalis“.

64

Kadangi apeliantės negalėjo remtis „Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalies“ statusu, patenkinus šį apeliacinį skundą atsirastų sui generis įstojusių į bylą šalių kategorija, kuriai nebūtų taikomas nei Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, nei šio reglamento 143 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Jei tokioms šalims būtų leista įstoti į bylą, Komisija neturėtų galimybės atsakyti į jų pateiktas pastabas. Be to, praktiškai pasirinkus tokį sprendimo variantą būtų apeinamos tam tikrų procedūrų, taikomų siekiant nustatyti ir pirmenybės tvarka nagrinėti „modelines“ bylas, sustabdymo priemonės.

65

Be to, Bendrojo Teismo jurisprudencija, kuria remiasi apeliantės, apsiriboja dviem sprendimais; dėl paskutinio sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas, kuriame Komisija nesutinka su tuo, kad į apeliacinę bylą įstojusi šalis turi įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies statusą. Taip pat apeliančių padėtis skiriasi nuo bylų, kuriose buvo priimti tie du Bendrojo Teismo sprendimai, šalių padėties.

66

Beje, dėl Bendrojo Teismo siūlomo sprendimo varianto nėra pažeidžiamos esminės šalių procesinės teisės, nes jos galėjo įstoti į bylą Bendrajame Teisme pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamente numatytą procedūrą, jei laikytųsi šiai procedūrai taikomų terminų.

67

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodoma, kad sąvokos „šalis“ ir „šalys“, kai terminas vartojamas be papildomų žodžių, apima bet kurią proceso šalį, įskaitant įstojusias į bylą šalis.

68

Vis dėlto šioje bendro pobūdžio nuostatoje nenurodoma, kokiais atvejais Bendrasis Teismas turi pripažinti asmenį įstojusiu į jame nagrinėjamą bylą.

69

Šiuo atžvilgiu, nors Procedūros reglamento 142–145 straipsniuose reglamentuojama įstojimo į bylą Bendrajame Teisme tvarka, nustatant prašymų įstoti į bylą pateikimo ir nagrinėjimo taisykles juose neaptariama, koks statusas turi būti suteiktas asmenims, kuriems Teisingumo Teismas leido įstoti į apeliacinę bylą, jei Teisingumo Teismas pripažino apeliacinį skundą pagrįstu, panaikino Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą.

70

Be to, to paties Procedūros reglamento 217 ir 218 straipsniuose, kurie yra skirti nustatyti proceso eigai ir nuostatoms, taikomoms nagrinėjant bylą po to, kai Bendrojo Teismo sprendimas panaikinamas ir jam grąžinama byla, taip pat nėra nuostatos, apibrėžiančios į apeliacinę bylą įstojusių šalių statusą tokiuose procesuose.

71

Šiomis aplinkybėmis svarbu pažymėti, kad, kaip teigia apeliantės, bylos nagrinėjimas Bendrajame Teisme po to, kai Teisingumo Teismas savo sprendimu panaikina Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžina jam bylą, yra apeliacinio proceso Teisingumo Teisme tęsinys.

72

Toks tęstinumas aiškiai išplaukia iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento. Visų pirma iš Procedūros reglamento 215 straipsnio matyti, kad Bendrajam Teismui tiesiogiai pateikiamas Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas Bendrojo Teismo sprendimas ir byla grąžinama Bendrajam Teismui. Tada pagal Procedūros reglamento 217 straipsnį terminas pastaboms dėl iš Teisingumo Teismo sprendimo darytinų išvadų ginčui išspręsti pateikti skaičiuojamas nuo minėto sprendimo įteikimo dienos. Galiausiai to paties Procedūros reglamento 219 straipsnyje numatyta, kad Bendrasis Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių ne tik su jo nagrinėtomis bylomis, bet ir su Teisingumo Teisme nagrinėtais skundais, klausimus.

73

Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antrą pastraipą, kai Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžina jam bylą, Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais tam teismui yra privalomas.

74

Taigi iš naujo nagrinėdamas ieškinį pirmojoje instancijoje po to, kai byla jam grąžinta nagrinėti iš naujo, Bendrasis Teismas turi nustatyti, kokių pasekmių šalių ginčo baigčiai turės Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus apeliacinį skundą.

75

Tokiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnyje nurodyta šalių galimybė teikti pastabas yra numatyta būtent tam, kad jos galėtų išdėstyti savo poziciją dėl pasekmių šio ginčo baigčiai ir papildyti Bendrojo Teismo turimą informaciją šiuo klausimu.

76

Taigi šia nuostata, kaip ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 straipsniu, pagal kurį bet kuri iš atitinkamos Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalių, turinti suinteresuotumą, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas, gali Teisingumo Teisme pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, siekiama užtikrinti teisminių ginčų tęstinumą nagrinėjant tą pačią bylą Sąjungos teismuose.

77

Pirma, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą tam, kad Teisingumo Teismas pripažintų asmenį įstojusia į bylą šalimi, reikia, kad šis asmuo galėtų įrodyti suinteresuotumą Teisingumo Teismui pateiktos bylos baigtimi.

78

Vadinasi, dėl to, kad į apeliacinę bylą įstojusiai šaliai nesuteikiamas įstojusios į bylą Bendrajame Teisme statusas Teisingumo Teismui grąžinus bylą Bendrajam Teismui, šis asmuo nebegali pateikti prašymo įstoti į bylą Bendrajame Teisme dėl šios nutarties 41 punkte nurodytos priežasties, taigi jis netenka bet kokios galimybės pateikti Bendrajam Teismui pastabų dėl išvadų, darytinų iš jo interesams įtakos turinčio Teisingumo Teismo sprendimo.

79

Beje, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad asmenys, galintys įrodyti suinteresuotumą, gali įstoti į „bylas“. Kaip matyti iš šio statuto 55 ir 56 straipsnių, bent jau iš jų versijos prancūzų kalba, sąvoka „litige“, kiek ji yra susijusi su šalių ginču, skiriasi nuo sąvokos „instance“, kuri yra susijusi su teisme, kuriame nagrinėjamas ginčas, vykstančiu procesu.

80

Žinoma, negalima visiškai atmesti galimybės, kad tam tikrais atvejais, ypač kai Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą dėl tam tikrų bylos aspektų, paskui grąžina bylą Bendrajam Teismui, į apeliacinę bylą įstojusi šalis gali nebebūti suinteresuota bylos Bendrajame Teisme baigtimi. Vis dėlto vien ši aplinkybė negali pateisinti to, kad į apeliacinę bylą įstojusi šalis nebūtų pripažinta įstojusia į Teisingumo Teismo Bendrajam Teismui grąžintą bylą šalimi, nes vykstant procesui Sąjungos teismai turi patikrinti, ar įstojimą į bylą pateisinęs suinteresuotumas išlieka (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hüls / Komisija, C‑199/92 P, EU:C:1999:358, 52–55 punktus).

81

Šiuo atveju, kaip teigia apeliantės, jų prašymas įstoti į bylą Teisingumo Teisme buvo patenkintas, nes jos buvo suinteresuotos tuo, kad Bendrojo Teismo sprendimas ex tunc ir erga omnes panaikinti ginčijamą sprendimą būtų galutinis (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija / Belgija ir Magnetrol International, C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:909, 17 punktą); būtent šis panaikinimas yra bylos T‑263/16 RENV, į kurią apeliantės prašo leisti įstoti, nagrinėjimo dalykas.

82

Antra, reikia pažymėti, kad dėl skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo pasirinkto sprendimo varianto teisminių ginčų tęstinumas byloje ir šalies įstojimo į bylą Teisingumo Teisme pasekmių mastas priklauso nuo Teisingumo Teismo sprendimo, priimamo pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, pačiam priimti galutinį sprendimą dėl ginčo arba, atvirkščiai, grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

83

Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 87 punkte, jei Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą dėl ginčo, o ne grąžina bylą Bendrajam Teismui, į apeliacinę bylą įstojusi šalis gali pateikti savo argumentus Sąjungos teismui, kuris turi priimti sprendimą dėl ieškinio pirmojoje instancijoje, o grąžinus bylą Bendrajam Teismui, ji tokios galimybės ji neturi.

84

Trečia, panašu, kad Bendrojo Teismo pasirinktas sprendimo variantas gali turėti įtakos Sąjungos teismuose vykstančių teisminių ginčų tęstinumui juo labiau dėl to, kad į apeliacinę bylą įstojusi šalis turi turėti galimybę vėl dalyvauti, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnyje ir atitinkamose šio teismo procedūros reglamento nuostatose numatytų sąlygų, Teisingumo Teisme vykstančiame procese tuo atveju, jei, Teisingumo Teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui, būtų pateiktas apeliacinis skundas dėl naujo Bendrojo Teismo sprendimo, todėl ji po pertraukos dalyvautų Sąjungos teismuose vykstančiuose procesuose, susijusiuose su tuo pačiu ginču.

85

Ketvirta, reikia pažymėti, jog Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalyje numatyta: jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

86

Iš šios nuostatos a contrario išplaukia, kad jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, bet Teisingumo Teismas grąžina bylą Bendrajam Teismui, Teisingumo Teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo.

87

Tokiu atveju dėl per apeliacinį procesą patirtų bylinėjimosi išlaidų sprendimą turi priimti Bendrasis Teismas, kaip aiškiai numatyta jo procedūros reglamento 219 straipsnyje.

88

Vadinasi, jei į apeliacinę bylą įstojusiai šaliai nebūtų suteiktas į Teisingumo Teismo Bendrajam Teismui grąžintą bylą įstojusios šalies statusas, tuo atveju, kai Teisingumo Teismui pateikti reikalavimai iš kitos šalies priteisti šios įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas arba iš įstojusios į bylą šalies priteisti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, tai reikštų arba kad šių reikalavimų Sąjungos teismas nenagrinėtų, arba kad Bendrasis Teismas turėtų priimti sprendimą dėl reikalavimų, susijusių su asmeniu, kuris nėra jo nagrinėjamos bylos šalis, todėl vykstant procesui negalėjo ginti savo reikalavimų.

89

Būtent taip yra šioje byloje.

90

Šioje byloje ir apeliantės, ir Komisija prašė priteisti iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, patirtas per apeliacinį procesą byloje C‑337/19 P.

91

Kadangi 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendime Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741) Teisingumo Teismas atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą, Bendrasis Teismas, kaip teigia apeliantės, nagrinėdamas bylą T‑263/16 RENV, turi nuspręsti, kaip apeliantėms ir kitoms šio apeliacinio proceso šalims turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos per apeliacinį procesą byloje C‑337/19 P.

92

Penkta, negalima pritarti argumentams, kuriais Komisija prieštarauja tam, kad į apeliacinę bylą įstojusi šalis būtų pripažinta įstojusia į Teisingumo Teismo Bendrajam Teismui grąžintą bylą.

93

Taigi, pirma, nors Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnyje numatytos nuostatos nereglamentuoja įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies statuso pripažinimo į Teisingumo Teisme nagrinėtą apeliacinę bylą įstojusiai šaliai, negalima laikyti, kad toks įstojimas į bylą Bendrajame Teisme leidžiamas netaikant jokių esminių ar formalių reikalavimų. Iš tiesų Teisingumo Teismas turi iš anksto leisti atitinkamam asmeniui įstoti į jame nagrinėjamą bylą, laikydamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnyje ir atitinkamose Teisingumo Teismo procedūros reglamento nuostatose nustatytų sąlygų.

94

Antra, aplinkybė, kad pagal tokį sprendimo variantą šalis gali pateikti pastabų, į kurias kitos Bendrajame Teisme nagrinėjamos bylos šalys negalėtų atsakyti, nėra svarbi, nes, pirma, pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamentą apskritai nesuteikiama teisė atsakyti į pastabas, pateiktas pagal šio Procedūros reglamento 217 straipsnį, ir, antra, Procedūros reglamento 217 straipsnio 3 dalyje vis dėlto yra numatyta, kad papildomų pastabų raštu galima leisti pateikti, jei yra tai pagrindžiančių aplinkybių.

95

Galiausiai dėl Komisijos argumento, kad suteikus įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies statusą į apeliacinę bylą įstojusiai šaliai, kuri taip pat yra ieškovė byloje, kurią tas teismas sustabdė pasirinkęs „modelinę“ bylą, būtų apeinamas toks sprendimas sustabdyti, reikia pažymėti, kad toks sprendimas sustabdyti negali užkirsti kelio šios ieškovės įstojimui į bylą Sąjungos teisme, jei toks įstojimas į bylą turi būti leidžiamas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija / Belgija ir Magnetrol International, C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:909, 14 ir 18 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

96

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad pagal šį 40 straipsnį, Bendrojo Teismo procedūros reglamente garantuojamų įstojusių į bylą šalių procesinių teisių paisymo ir gero teisingumo vykdymo principus reikalaujama, kad užtikrinant Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo procesų nuoseklumą į apeliacinę bylą įstojusi šalis automatiškai turėtų įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies statusą, kai byla grąžinama šiam teismui Teisingumo Teismui panaikinus Bendrojo Teismo sprendimą.

97

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad, pirma, 2019 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:909) Anheuser-Busch InBev ir Ampar buvo leista įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą C‑337/19 P ir, antra, 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741) Teisingumo Teismas panaikino 2019 m. vasario 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą Belgija ir Magnetrol International / Komisija (T‑131/16 ir T‑263/16, EU:T:2019:91) ir grąžino Bendrajam Teismui bylas T‑131/16 ir T‑263/16, kad šis priimtų sprendimą dėl kai kurių šiose bylose nurodytų pagrindų.

98

Iš to išplaukia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atsisakė suteikti apeliantėms įstojusios į jo nagrinėjamą bylą T‑263/16 RENV šalies statusą.

99

Vadinasi, reikia pritarti vieninteliam apeliančių nurodytam pagrindui ir panaikinti skundžiamą sprendimą.

100

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirma pastraipa, jeigu Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima padaryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą.

101

Nagrinėjamu atveju iš šios nutarties 96–98 punktų matyti, kad Anheuser-Busch InBev ir Ampar automatiškai turi įstojusių į šią bylą Bendrajame Teisme šalių statusą, todėl turi visas šio statuso suteikiamas teises, visų pirma Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę pateikti pastabų.

102

Taigi Bendrasis Teismas turi patvirtinti iš minėto statuso kylančias procesines priemones.

103

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir Teisingumo Teismas pats priima galutinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia šis teismas.

104

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

105

Nors Komisija pralaimėjo bylą, Anheuser-Busch InBev, Ampar ir Magnetrol International neprašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų. Todėl kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame apeliaciniame procese.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nutaria: