1.

Ar Reglamento Nr. 1896/2006 (1) 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal nacionalinės teisės nuostatą, tokią kaip Estijos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 4 punktas (pagal kurį teismas nepriima ieškinio, be kita ko, tuomet, kai Estijos teismo nutartis, kuria buvo užbaigtas procesas ar procedūra ir kuri buvo priimta ginče tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir atima galimybę iš naujo pareikšti ieškinį toje pačioje byloje, įgijo res judicata galią), draudžiama nagrinėti ieškinį dėl reikalavimo, dėl kurio valstybės narės teismas išdavė ir paskelbė vykdytinu Europos mokėjimo įsakymą?

2.

Jei į pirmąjį klausimą įprastai reikėtų atsakyti taip, kad yra kliūčių nagrinėti ieškinį: ar atsakymas pasikeistų, jei po Europos mokėjimo įsakymo paskelbimo vykdytinu paaiškėtų, kad jis buvo įteiktas nesilaikant Reglamento Nr. 1896/2006 13–15 straipsniuose nustatytų minimalių reikalavimų?

3.

Jei į antrąjį klausimą reikėtų atsakyti taip, kad yra kliūčių nagrinėti ieškinį: ar teismas, kuris išdavė ir paskelbė vykdytinu Europos mokėjimo įsakymą, ex officio arba pareiškėjo prašymu gali nuspręsti, kad įsakymo paskelbimas vykdytinu negalioja, jei po mokėjimo įsakymo paskelbimo vykdytinu paaiškėjo, kad jis buvo įteiktas nesilaikant Reglamento Nr. 1896/2006 13–15 straipsniuose nustatytų minimalių reikalavimų?

4.

Jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar teismas, kuris išdavė ir paskelbė vykdytinu Europos mokėjimo įsakymą, neatsižvelgdamas į tai, ar vykdančiosios valstybės narės teismas įvykdė ir užbaigė vykdymo procedūrą arba koks buvo jos rezultatas, gali nuspręsti, kad mokėjimo įsakymo paskelbimas vykdytinu negalioja?