1.

Ar [2000 m. lapkričio 27 d.] Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (1), 5 straipsnis, atsižvelgiant į jos 16, 17, 20 ir 21 konstatuojamąsias dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsnius ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (patvirtintos 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB (2)) 2 ir 27 straipsnius, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatą, kurioje numatyta, kad darbo sutartis automatiškai nutraukiama dėl darbuotojo negalios (pripažinus visišką ir nuolatinį neįgalumą, dėl kurio jis negali atlikti įprastinio darbo, ir kai nėra jokių perspektyvų, kad situacija pagerės), nesant įmonei nustatyto išankstinio reikalavimo laikytis pareigos sudaryti „tinkamas sąlygas“, reikalaujamas pagal direktyvos 5 straipsnį, kad būtų išsaugota darbo vieta (arba pagrįsti pernelyg didelę tokios pareigos naštą)?

2.

Ar Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į jos 16, 17, 20 ir 21 konstatuojamąsias dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsnius ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (patvirtintos 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB) 2 ir 27 straipsnius, turi būti aiškinamos taip, kad automatinis darbo sutarties su darbuotoju nutraukimas dėl negalios (pripažinus visišką ir nuolatinį neįgalumą, dėl kurio jis negali atlikti įprastinio darbo), nesant įmonei nustatyto išankstinio reikalavimo laikytis pareigos sudaryti „tinkamas sąlygas“, reikalaujamas pagal direktyvos 5 straipsnį, kad būtų išsaugota darbo vieta (arba pagrįsti pernelyg didelę tokios pareigos naštą), yra tiesioginė diskriminacija, net jei toks sutarties nutraukimas numatytas vidaus teisės nuostatose?