—

panaikinti skundžiamą sprendimą,

—

panaikinti 2019 m. birželio 11 d. Komisijos sprendimą C (2019) 4228 final (1) byloje M.8713 – Tata Steel / thyssenkrupp / JV;

—

alternatyviai, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą, ir

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

1.

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde, kurį sudaro dvi dalys, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas neatliko pakankamos esminės ieškinyje dėl panaikinimo nurodytų pagrindų peržiūros, o apsiribojo patikrinimu, ar Komisija pirmiausia išnagrinėjo tam tikrus klausimus, tačiau pats nesiaiškino, ar nurodyti įrodymai buvo patikimi ir tinkamai aiškinami ir ar Komisijos padarytos išvados buvo teisingos ir pakankamai patvirtintos įrodymais taip pat ir Bendrojo Teismo nuomone. Apeliantė tvirtina, kad priešingai nei jurisprudencijoje, suformuotoje 2018 m. liepos 10 d. Sprendime Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala (C-413/06 P, EU:C:2008:392) ir 2020 m. gegužės 28 d. Sprendime CK Telecoms UK Investments / Komisija (T-399/16, EU:T:2020:217), Bendrasis Teismas netaikė tinkamo esminio kriterijaus, pagal kurį siekiama nustatyti didelę DVKS tikimybę po susijungimo Komisijos nagrinėtose prekių rinkose.

2.

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde, kurį sudaro keturios dalys, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė įrodymus, kai klaidingai patvirtino per siauras kai kurių atitinkamų plokščių plieno produktų rinkų apibrėžtis (visų pirma automobiliams skirto karštai galvanizuoto plieno ir pakavimui skirto laminuoto plieno); Komisija nustatė, kad šiose rinkose po susijungimo gali atsirasti DVKS.

3.

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde, kurį sudaro šešios dalys, apeliantė teigia, kad konkurencijos įvertinimas, kurį Bendrasis Teismas patvirtino dėl tariamų atitinkamų automobiliams skirto karštai galvanizuoto plieno ir pakavimui skirto laminuoto plieno rinkų, yra netinkamas dėl to, kad Bendrasis Teismas klaidingai vienu metu taikė dvi viena kitą paneigiančias žalos teorijas (vienintelio dominavimo ir nekoordinuoto poveikio oligopolinėse rinkose), kai neapibrėžė tinkamų kriterijų, pagal kuriuos daroma prielaida, kad Tata Steel yra „didelė konkurencinė jėga“, ir dėl tariamo „konkurencinio artumo“, kai iškraipė įrodymus dėl importo sukeliamų apribojimų, kai nenusprendė, kad klaidingas HHI apskaičiavimas yra svarbus Komisijai priimant sprendimą ir kai priėmė sprendimą ne dėl visų ieškinyje dėl panaikinimo nurodytų pagrindų, susijusių su šiais klausimais.

4.

Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus ir neužtikrino jos teisės į gynybą, kai klaidingai aiškino pagrindą, susijusį su nauja žalos teorija, kurią Komisija pateikė ginčijamo sprendimo 1095 punkte, prieš tai nesuteikęs apeliantei galimybės būti išklausytai šiuo klausimu ir taikydamas klaidingą esminį kriterijų dėl hipotetinio ArcelorMittal, kaip pagrindinės konkurentės, elgesio rinkoje, į kurį Bendrasis Teismas atsižvelgė kaip į lemiamą atmesdamas pirminį pagrindą.

5.

Penktajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl ieškinio dėl panaikinimo septintojo pagrindo, nes klaidingai aiškino pagrindžiantį pagrindą, kuriame teigiama, kad Komisija iškraipė įrodymus, kai statistinius argumentus grindė atsitiktiniais ir neišsamiais trečiųjų šalių atsakymais į prašymus suteikti informaciją, neužtikrindama, kad atrankoje nebūtų šališkumo.