—

Panaikinti 2022 m. gegužės 11 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Čekijos Respublika / Komisija (T-151/20, EU:T:2022:281) rezoliucinės dalies 1 punktą.

—

Atmesti ieškinį byloje T-151/20 arba prireikus grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo, kad šis išnagrinėtų reikalavimus, kurie iki šiol nebuvo išnagrinėti.

—

Jeigu Bendrasis Teismas priimtų galutinį sprendimą šioje byloje – priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas, kurias Europos Komisija patyrė bylinėdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme, o jeigu byla būtų grąžinta Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo – atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą iki procesą užbaigiančio sprendimo priėmimo.

1.

Pirma, aiškindamas Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 (1) (su pakeitimais) 6 straipsnio 3 dalies b punktą ir 17 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas minėto reglamento 6 straipsnio 3 dalį, kai nusprendė, kad pagal šio reglamento 2 straipsnį nustatytus muitus atitinkančių sumų įrašymas į B sąskaitas yra tiktai apskaitos operacija, todėl šio įrašymo terminai turi būti skaičiuojami ne nuo tos dienos, kurią atitinkami muitai turėjo būti nustatyti pagal Reglamento Nr. 1150/2000 2 straipsnį, bet nuo tos dienos, kurią Čekijos Respublikos kompetentingos valdžios institucijos juos faktiškai nustatė.

Taigi Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą pripažinęs, kad Čekijos Respublika gali remtis galimybe būti atleista nuo pareigos sumokėti Komisijai ginčijamą sumą pagal minėto reglamento 17 straipsnio 2 dalį (pagrindas, susijęs su skundžiamo sprendimo 85–93 punktais).

2.

Antra, Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą aiškindamas Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 2 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 1 dalį, siejamas su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 217 straipsnio 1 dalimi ir SESV 325 straipsniu, kuriuo valstybės narės įpareigojamos priešintis Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitoms neteisėtoms veikoms, nusprendęs, kad Čekijos Respublika nenustatė muitų pavėluotai, kai to nepadarė per kelias dienas po Čekijos muitinės institucijos atstovės, kuri dalyvavo 2007 m. lapkričio mėn. Laose Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) vykdytoje patikrinimo misijoje, grįžimo (pagrindas, susijęs su skundžiamo sprendimo 94–126 punktais).

Todėl Bendrasis Teismas klaidingai įvertino teisės normų taikymą pripažinęs, kad jos turėjo sudaryti Čekijos Respublikai galimybę palaukti, kol OLAF pateiks per misiją surinktus įrodymus, ir tuo pačiu nevykdyti įsipareigojimo nustatyti Sąjungai priklausančią nuosavų išteklių sumą Sąjungos finansinių interesų nenaudai. Bendrasis Teismas taikytiną Sąjungos teisę privalo aiškinti taip, kad pagal rūpestingumo principą Čekijos Respublika turėjo paprašyti iš OLAF – iškart po to, kai jos atstovė grįžo iš patikrinimo misijos – per tą misiją surinktų įrodymų; tai būtų leidę jai nustatyti Sąjungos muitus per kelias dienas po Čekijos atstovės grįžimo iš patikrinimo misijos Laose.