–

OSTP Italy Srl, atstovaujamos avvocati R. Dominici, A. Macchi, F. Munari ir S. Pedemonte,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato F. Meloncelli,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Clotuche-Duvieusart ir F. Moro,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1; toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 43–45 straipsnių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant OSTP Italy Srl (toliau – OSTP) ir Agenzia delle Dogane e dei Monopoli, Ufficio delle Dogane di Genova 1 (Muitų ir monopolijų agentūra, Genujos 1 muitinė, Italija), Agenzia delle Dogane e dei Monopoli, Ufficio delle Dogane di Genova 2 (Muitinės ir monopolijų agentūra, Genujos 2 muitinės įstaiga) (toliau kartu – Muitinės ir monopolijų agentūra) bei Agenzia delle Entrate – Riscossione – Genova (Mokesčių inspekcija – Mokesčių rinkimas – Genuja, Italija) (toliau – mokesčių administratorius) ginčą dėl reikalavimo, susijusio su tradiciniais Europos Sąjungos nuosavais ištekliais, kuris buvo panaikintas nacionalinio teismo sprendimu, tačiau dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, vykdymo.

3

Sąjungos muitinės kodekso 43 straipsnyje „Teisminės institucijos priimami sprendimai“ numatyta:

„44 ir 45 straipsniai netaikomi skundams, pateiktiems prašant pripažinti negaliojančiais, atšaukti arba iš dalies pakeisti su muitų teisės aktų taikymu susijusius sprendimus, kuriuos priėmė teisminė institucija arba kaip teisminė institucija veikianti muitinė.“

4

Šio kodekso 44 straipsnyje „Teisė pateikti skundą“ nustatyta:

„1.   Bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundą dėl bet kurio jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo muitinės sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu.

Bet kuris asmuo, kuris kreipėsi į muitinę su prašymu priimti sprendimą, taip pat gali pasinaudoti teise pateikti skundą, jeigu atitinkamas sprendimas dėl to prašymo nebuvo priimtas per 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą.

2.   Teise pateikti skundą galima pasinaudoti bent dvejais etapais:

3.   Skundas pateikiamas toje valstybėje narėje, kurioje buvo priimtas sprendimas arba pateiktas prašymas jį priimti.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti.“

5

Minėto kodekso 45 straipsnyje „Vykdymo sustabdymas“ nustatyta:

„1.   Skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo.

2.   Vis dėlto muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala.

3.   2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu vykdant apskųstą sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.“

6

To paties kodekso 90 straipsnio „Privaloma garantija“ 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:

„Jeigu garantiją pateikti privaloma, muitinė nustato jos dydį, kuris turi būti lygus tiksliai apskaičiuotai importo ar eksporto muito sumai, atitinkančiai skolą muitinei, ir kitų privalomųjų mokėjimų sumai, jei tą dydį įmanoma tiksliai nustatyti tuo metu, kai reikalaujama pateikti garantiją.“

7

Sąjungos muitinės kodekso 98 straipsnyje „Garantijos atsisakymas“ nustatyta:

„1.   Muitinė nedelsdama atsisako garantijos, kai sumokama skola muitinei ar įvykdoma pareiga, susijusi su kitais privalomaisiais mokėjimais, arba kai paaiškėja, kad tokia skola ar pareiga nebegali atsirasti.

2.   Kai sumokama dalis skolos muitinei ar iš dalies įvykdoma pareiga, susijusi su kitais privalomaisiais mokėjimais, arba kai paaiškėja, kad galinti atsirasti skola arba pareiga sudarytų tik dalį pinigų sumos, dėl kurios pateikta garantija, suinteresuotojo asmens prašymu atsisakoma atitinkamos garantijos dalies, išskyrus atvejus, kai tokią priemonę taikyti netikslinga dėl pinigų sumos nereikšmingumo.“

8

Šio kodekso 124 straipsnio „Skolos muitinei išnykimas“ 1 dalyje nurodyta:

„Nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų:

<…>

<…>

<…>“

9

2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti (OL L 168, 2014, p. 39), iš dalies pakeisto 2016 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2016/804 (OL L 132, 2016, p. 85; toliau – Reglamentas Nr. 609/2014), 2 straipsnio „Tradicinių nuosavų išteklių nustatymo data“ 1 dalyje nustatyta:

„Pagal šį reglamentą Sąjungai priklausančių tradicinių nuosavų išteklių, nurodytų [2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimo 2014/335/ES (Euratomas) dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (OL L 168, 2014, p. 105)] 2 straipsnio 1 dalies a punkte, suma nustatoma iš karto, kai įvykdomos muitinės taisyklėse nustatytos tų sumų įskaitymo į sąskaitas ir skolininko informavimo sąlygos.“

10

Reglamento Nr. 609/2014 13 straipsnio „Neatgautinos sumos“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių sumos, atitinkančios 2 straipsnyje nustatytas Sąjungai priklausančių tradicinių nuosavų išteklių sumas, teikimą [Europos] Komisijai pagal šį reglamentą.

2.   Valstybės narės atleidžiamos nuo pareigos perduoti Komisijos dispozicijon sumas, atitinkančias pagal 2 straipsnį Sąjungai priklausančių tradicinių nuosavų išteklių sumas, kurios tampa neatgautinomis dėl bet kurios iš šių priežasčių:

Valstybės narės gali būti atleidžiamos nuo pareigos perduoti Komisijos dispozicijon sumas, atitinkančias pagal 2 straipsnį Sąjungai priklausančių tradicinių nuosavų išteklių sumas, kurios tampa neatgautinomis, jei įrašymas į sąskaitas arba pranešimas apie skolą muitinei atidedamas, kad nebūtų pakenkta Sąjungos finansiniams interesams poveikį turinčiam baudžiamųjų veikų tyrimui.

Nustatytos Sąjungai priklausančių tradicinių nuosavų išteklių sumos pripažįstamos neatgautinomis kompetentingos administracinės institucijos sprendimu, kuriuo nustatoma, kad jų negalima atgauti.

Nustatytos Sąjungai priklausančių tradicinių nuosavų išteklių sumos laikomos neatgautinomis vėliausiai praėjus penkerių metų laikotarpiui nuo dienos, kai suma buvo nustatyta pagal 2 straipsnį, o administracinės ar teisminės apeliacijos atveju – kai priimamas, pranešamas ar skelbiamas galutinis sprendimas.

<…>“

11

Sprendimu 2014/335 buvo panaikintas ir pakeistas 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 163, 2007, p. 17).

12

Sprendimo 2014/335 2 straipsnio 1 dalies a punkte, kuriame pakartotas Sprendimo 2007/436 2 straipsnio 1 dalies a punktas, nustatyta:

„Pajamos iš šių toliau nurodytųjų šaltinių sudaro į Sąjungos biudžetą įskaitomus nuosavus išteklius:

<…>“

13

1992 m. gruodžio 31 d.Decreto legislativo n. 546 – Disposizioni sul processo tributario in attuazione della delega al Governo contenuta nell’art. 30 della legge 30 dicembre 1991, n. 413 (Įstatyminis dekretas Nr. 546 dėl nuostatų, susijusių su mokesčių procedūra taikant 1991 m. gruodžio 30 d. Įstatymo Nr. 413 30 straipsnį vyriausybei suteiktus įgaliojimus) (GURI, Nr. 9, 1993 m. sausio 13 d., paprastasis priedas Nr. 8; toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 546/1992) 47 straipsnyje iš esmės numatyta, kad jei pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus priimtą aktą ir šis aktas gali jam sukelti rimtą ir nepataisomą žalą, šis pareiškėjas gali prašyti laikinai sustabdyti šio akto vykdymą, kol skundas bus išnagrinėtas iš esmės.

14

Šio įstatyminio dekreto 67bis straipsnyje dėl laikino vykdymo numatyta, kad mokesčių bylas nagrinėjančių teismų priimti sprendimai yra vykdytini.

15

Minėto įstatyminio dekreto 68 straipsnyje „Mokesčio sumokėjimas vykstant procesui“ nustatyta:

„1.   Net nukrypstant nuo to, kas numatyta individualiuose mokesčių įstatymuose, tais atvejais, kai numatytas mokesčio, dėl kurio vyksta procesas [mokestinių ginčų] komisijose, išskaidytas rinkimas, mokestis su atitinkamomis palūkanomis, numatytomis mokesčių įstatymuose, turi būti sumokėtas tokia tvarka:

Pirmesnėse pastraipose nurodytais atvejais jau sumokėtos sumos bet kuriuo atveju išskaitomos iš mokėtinų sumų.

2.   Jei skundas patenkinamas, sumokėta didesnė mokesčio suma, palyginti su tuo, kas buvo nuspręsta Commissione tributaria provinciale [(Provincijos mokestinių ginčų komisija)] sprendime, ir su juo susijusios mokesčių teisės aktuose numatytos palūkanos turi būti grąžintos ex officio per 90 dienų nuo pranešimo apie teismo sprendimą. Negrąžinimo atveju apmokestinamasis asmuo gali pagal 70 straipsnį pateikti prašymą dėl vykdymo Commissione tributaria provinciale [(Provincijos mokestinių ginčų komisija)] arba, jei sprendimas vėliau gali būti apskųstas, Commissione tributaria regionale [(Regiono mokestinių ginčų komisija)].

3.   <…>

3bis. Sprendimo [2007/436] 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų tradicinių nuosavų išteklių ir importo pridėtinės vertės mokesčio mokėjimą, kol bus priimtas teismo sprendimas, reglamentuoja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 [nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307)], iš dalies pakeistas [Sąjungos muitinės kodeksu], ir kitos reikšmingos Europos Sąjungos teisės nuostatos šioje srityje.“

16

Įstatyminio dekreto Nr. 546/1992 69 straipsnyje „Mokesčių mokėtojui palankių teismo sprendimų vykdymas“ nustatyta:

„1.   Teismo sprendimai, kuriais nurodoma sumokėti sumas mokesčių mokėtojui, ir teismo sprendimai, priimti apskundus 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus dėl kadastro sandorių, yra vykdytini nedelsiant. Tačiau 10 tūkstančių eurų viršijančių sumų, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, sumokėjimą teismas, atsižvelgdamas ir į ieškovo mokumo sąlygas, gali susieti su atitinkamos garantijos pateikimu.

<…>

4.   Pagal teismo sprendimą mokėtinos sumos turi būti sumokėtos per 90 dienų nuo pranešimo apie jį arba nuo 2 dalyje nurodytos garantijos pateikimo, jei to reikalaujama.

5.   Teismo sprendimo nevykdymo atveju apmokestinamasis asmuo gali pagal 70 straipsnį pateikti prašymą dėl vykdymo Commissione tributaria provinciale [(Provincijos mokestinių ginčų komisija)] arba, jei sprendimas vėliau gali būti apskųstas, Commissione tributaria regionale [(Regiono mokestinių ginčų komisija)].“

17

2019 m. spalio 9 d. Muitinės ir monopolijų agentūra, Genujos 2 muitinės įstaiga, pateikė OSTP papildomus pranešimus apie mokėtinus mokesčius ir pataisymus, susijusius su antidempingo muitais, mokėtinais už trečiųjų šalių kilmės plieno vamzdžių importą, be kita ko, dėl to, kad šie vamzdžiai buvo deklaruoti kaip importuoti iš Indijos, nors iš tikrųjų jie buvo Kinijos kilmės. Kitą dieną po šių pranešimų pateikimo buvo pranešta apie sprendimus, kuriais OSTP skirtos sankcijos.

18

Muitinės ir monopolijų agentūra, Genujos 1 muitinės įstaiga dėl tos pačios priežasties taip pat įteikė OSTP pranešimą apie mokesčio perskaičiavimą, po kurio buvo priimtas sprendimas skirti jai sankcijas.

19

Visus pranešimus apie mokėtiną mokestį ir sankcijas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visiškai panaikino 2021 m. gegužės 17 ir 19 d. sprendimais.

20

Muitinės ir monopolijų agentūra apskundė šiuos sprendimus Corte di giustizia tributaria di secondo grado della Liguria (anksčiau – Commissione tributaria regionale della Liguria) (antrosios instancijos mokestinių bylų teismas, anksčiau – Ligūrijos regiono mokestinių ginčų komisija, Italija); šis formaliai nepriėmė sprendimo sustabdyti minėtų sprendimų vykdymą.

21

2022 m. sausio 26 d. mokesčių administratorius įteikė OSTP išankstinį pranešimą apie hipotekos registravimą ir informavo, kad, nesumokėjus pranešimuose apie mokėtiną mokestį nurodytų sumų, jos nekilnojamojo turto hipoteka bus įregistruota už dvigubą skolos sumą.

22

OSTP apskundė šį pranešimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, tvirtindama, kad pagal nacionalinės teisės aktus muitų ir mokesčių surinkimo srityje, jei pirmosios instancijos teismas visiškai ar iš dalies patenkino skundą dėl pranešimo apie mokėtinus mokesčius, pagal šį pranešimą reikalaujamos sumos nebegali būti išieškomos.

23

Muitinės ir monopolijų agentūra buvo šio antrojo ginčo šalis. Ji tvirtina, kad nebereikia priimti sprendimo, nes OSTP nuo to laiko sumokėjo visas sumas, nurodytas panaikintuose pranešimuose apie mokėtinus mokesčius, o tai lėmė ginčo išnykimą.

24

Subsidiariai Muitinės ir monopolijų agentūra, grįsdama mokesčių administratoriaus poziciją, remiasi 2020 m. spalio 13 d.Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas) nutartimi Nr. 22012.

25

Šioje nutartyje Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas) iš esmės pažymėjo, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnį administracinio skundo ar ieškinio teisme pateikimas nesustabdo sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu, vykdymo ir kad pagal šio kodekso 98 straipsnį garantijos, pateiktos dėl skolos muitinei, negalima atsisakyti, be kita ko, jeigu ši skola neišnyksta.

26

Tuo remdamasis šis teismas visų pirma padarė išvadą, kad priemonės, kurių ėmėsi muitinės administracija, turi būti laikomos iš karto vykdytinomis, antra, kad mokesčių mokėtojo apsauga nuo potencialiai nepataisomo žalos, kuri gali būti patirta dėl pranešimo apie mokėtiną mokestį neteisėtumo, pobūdžio turi būti laikoma užtikrinta galimybe pateikti prašymą atsisakyti išieškoti muitus, prašymą sustabdyti pranešimo apie mokesčio perskaičiavimą vykdymą arba, vykstant procesui – prašymą sustabdyti apmokestinimo akto vykdymą ir galiausiai, kad negalutinis teismo sprendimas, palankus mokesčių mokėtojui, nereiškia, kad šis mokesčių mokėtojas turi teisę į jau sumokėtų muitų grąžinimą, nes pervestos sumos lieka skolos muitinei sumokėjimo garantija iki jos galutinio išnykimo.

27

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir valstybėms narėms tenkančią pareigą, Teisingumo Teismo primintą 2019 m. liepos 11 d. Sprendime Komisija / Italija (Nuosavi ištekliai – Skolos muitinei išieškojimas) (C‑304/18, EU:C:2019:601), kai administravimo institucijos priemonė nebuvo sustabdyta pagal muitinės kodeksus, imtis veiksmų laiku, kad būtų užtikrinti Sąjungos nuosavi ištekliai, minėtas teismas padarė išvadą, kad „pasienyje surinktų muitų, kurie sudaro [Sąjungos] nuosavus išteklius, srityje negalima laikyti, kad negalutinis teismo sprendimas, kuriame numatytas muitų, kurie nėra mokėtini, grąžinimas mokesčių mokėtojo naudai, yra nedelsiant vykdytinas pagal Įstatyminio dekreto Nr. 546/1992 <…> 69 straipsnio 1 dalį, [nes] ši nuostata nesuderinama <…> su [Sąjungos] muitinės kodeksu“.

28

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas tik dėl to, ar iš šio kodekso 45 straipsnio ar net iš jo 43 ir 44 straipsnių iš esmės galima daryti išvadą, kad valstybės narės neprivalo iš karto pripažinti vykdytinu pirmosios instancijos teismo sprendimų, kuriais panaikinti pranešimai apie mokėtinus mokesčius, susiję su Sąjungos tradiciniais nuosavais ištekliais. Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar toks sprendimas neprieštarauja teisei pateikti skundą, primintai to paties kodekso 44 straipsnyje, aiškinamame atsižvelgiant į ESS 19 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą veiksmingos teisminės gynybos principą, pagal kurį valstybės narės įpareigojamos numatyti bet kokio administracinio sprendimo, kurį panaikino pirmosios instancijos teismas, vykdymo sustabdymą tam, kad nacionalinės teisės aktuose numatytos teisių gynimo priemonės suteiktų realią naudą teisės subjektui.

29

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad net jei OSTP galiausiai sumokėjo prašomas sumas, jam būtina išsklaidyti tokias abejones, nes, pirma, negalima atmesti galimybės, kad ši bendrovė taip elgėsi dėl rizikos, kad hipoteka bus įregistruota, nes ši hipoteka lygi dvigubai reikalaujamai sumai, ir, antra, klausimas dėl Muitinės ir monopolijų agentūros teiginių pagrįstumo turi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, dėl kurio dar reikia priimti sprendimą.

30

Šiomis aplinkybėmis Corte di giustizia tributaria di primo grado di Genova (anksčiau – Commissione tributaria provinciale di Genova) (Genujos pirmosios instancijos mokestinių bylų teismas, anksčiau – Genujos provincijos mokestinių ginčų komisija, Italija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Sąjungos muitinės kodekso] 43–45 straipsniai gali būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama laikyti su Sąjungos teise suderinamomis nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias numatyta galimybė nedelsiant vykdyti pirmosios instancijos nacionalinių teismų priimtus sprendimus, kuriais visiškai arba iš dalies panaikinami su [Sąjungos] nuosavais ištekliais susiję pranešimai apie mokėtiną mokestį?“

31

Italijos vyriausybė teigia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, nes pagrindinė byla neteko dalyko po to, kai pareiškėja sumokėjo reikalaujamas sumas, o savo prašyme prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, jog uždavė klausimą atsižvelgdamas į atvejį, kai mokesčių mokėtojas dar nesumokėjo reikalaujamų sumų.

32

Šiuo aspektu pirmiausia primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, vykstant SESV 267 straipsnyje numatytam procesui, pagrįstam aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo jurisdikcijos atskyrimu, pagrindinėje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių konstatavimas bei vertinimas ir nacionalinės teisės aiškinimas bei taikymas priklauso tik nacionalinio teismo jurisdikcijai. Be to, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų reikalingumą ir svarbą. Todėl iš esmės, jeigu pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu, Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą (2018 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimo Banco Santander ir Escobedo Cortés, C‑96/16 ir C‑94/17, EU:C:2018:643, 50 punktas ir 2022 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Varhoven administrativen sad (Ginčijamos nuostatos panaikinimas), C‑289/21, EU:C:2022:920, 24 punktas).

33

Darytina išvada, kad nacionalinių teismų pateiktų prejudicinių klausimų svarbos prezumpcija gali būti paneigta tik išimtiniais atvejais (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 16 d. Sprendimo Pupino, C‑105/03, EU:C:2005:386, 30 punktą). Atsisakyti pateikti atsakymą į nacionalinio teismo pateiktą prejudicinį klausimą Teisingumo Teismas gali, tik jei akivaizdu, kad prašymas išaiškinti Sąjungos teisę visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, kai problema hipotetinė arba kai Teisingumo Teismui nežinomos faktinės aplinkybės ar teisiniai pagrindai, būtini, kad jis galėtų naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus (2023 m. liepos 24 d. Sprendimo Lin, C‑107/23 PPU, EU:C:2023:606, 62 punktas).

34

Nagrinėjamu atveju iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos, žinoma, galima daryti išvadą, kad pareiškėjai pagrindinėje byloje sumokėjus reikalaujamas sumas išnyko grėsmė dėl nekilnojamojo turto hipotekos registracijos. Vis dėlto pateiktas klausimas išlieka svarbus, nes pareiškėja pagrindinėje byloje, atsižvelgdama į Teisingumo Teismo atsakymą, galėtų prieštarauti, kaip ji daro pagrindinėje byloje, dėl priemonių, kuriomis siekiama surinkti nerinktinas sumas, ir pasinaudoti teise į jau sumokėtų sumų grąžinimą, su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Be to, šis teismas nurodo, kad jam reikia žinoti atsakymą į prejudicinį klausimą, kurį jis pateikė tam, kad pagal nacionalinę teisę galėtų priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuris priklauso nuo ieškinio pagrįstumo.

35

Kadangi, be kita ko, šis teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl skundo pagrindinėje byloje pagrįstumo, nėra akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku arba kad iškelta problema tapo hipotetinė (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Amt Azienda Trasporti e Mobilità ir kt., C‑328/17, EU:C:2018:958, 35–38 punktus).

36

Šio vertinimo nepaneigia Italijos vyriausybės teiginys, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašyme nurodė pateikęs savo klausimą atsižvelgdamas į prielaidą, kai mokesčių mokėtojas dar nesumokėjo prašomų sumų. Iš tiesų prašyme priimti prejudicinį sprendimą tokios informacijos nėra. Tiesa, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiame prašyme rėmėsi „atvejais, kai mokesčių mokėtojas dar nėra sumokėjęs“, tačiau tai padarė tik siekdamas nurodyti Muitinės ir monopolijų agentūros poziciją dėl Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas) nutarties; ši pozicija, jo nuomone, yra „išplėsti [šio teismo] nurodytą teisės principą ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas dar nėra sumokėjęs“.

37

Be to, kadangi Teisingumo Teismui žinomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, būtinos naudingai atsakyti į jam pateiktą klausimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia pripažinti priimtinu.

38

Pirmiausia neginčijama, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės susijusios su 2020 m. spalio 13 d. Nutartyje Nr. 22012 Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas) pateiktu aiškinimu. Iš tiesų toje nutartyje šis teismas atsisakė taikyti Įstatyminio dekreto Nr. 546/1992 69 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad sprendimai, kuriais nurodoma sumokėti sumas mokesčių mokėtojui, nedelsiant vykdomi, iš esmės motyvuodamas tuo, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnį reikalaujama, kad bet kurio pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikinami pranešimai apie mokėtinus mokesčius už Sąjungos tradicinius nuosavus išteklius, vykdymas būtų sustabdytas, kol šis sprendimas neįsiteisėjo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas) pateiktas aiškinimas atitinka Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnį, siejamą su šio kodekso 43 straipsniu.

39

Taigi savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos muitinės kodekso 43–45 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad dar neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai vykdomi nedelsiant tuo atveju, kai nagrinėjami Sąjungos tradiciniai nuosavi ištekliai.

40

Pirmiausia galima pažymėti, kad nei Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnis, nei 45 straipsnis nėra svarbūs vertinant nacionalinės teisės aktų, kuriuose numatytas pirmosios instancijos teismo sprendimų vykdytinumas nedelsiant, suderinamumą su Sąjungos teise, įskaitant atvejus, kai šiais sprendimais buvo visiškai ar iš dalies panaikinti pranešimai apie mokėtinus mokesčius, susiję su Sąjungos tradiciniais nuosavais ištekliais.

41

Iš tiesų šio kodekso 43 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad minėto kodekso 44 ir 45 straipsniai netaikomi skundams, pateiktiems prašant pripažinti negaliojančiais, atšaukti arba iš dalies pakeisti su muitų teisės aktų taikymu susijusius sprendimus, kuriuos priėmė teisminė institucija. Taigi, nors to paties kodekso 44 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kai teise pateikti skundą, kuria, kaip numatyta šioje nuostatoje, turi būti galima pasinaudoti dviem etapais, paeiliui naudojamasi dvejose teisminėse institucijose, vis dėlto Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo, taikoma tik skundams dėl muitinės įstaigų priimtų sprendimų, susijusių su muitų teisės aktų taikymu, o ne dėl teismo sprendimų, priimtų dėl tokių skundų.

42

Kadangi klausimas dėl pirmojoje instancijoje priimtų sprendimų vykdytinumo nedelsiant ir dėl apeliacinio skundo teisinės tvarkos nepatenka į Sąjungos muitinės kodekso 44 ir 45 straipsnių taikymo sritį, pagal šias nuostatas negali būti draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas dar neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų vykdytinumas nedelsiant, taip pat nereikalaujama, kad nacionalinės teisės aktuose būtų numatyta, kad tokie sprendimai turėtų tokį pobūdį.

43

Šio aiškinimo nepaneigia Italijos vyriausybės rašytinėse pastabose nurodyta valstybių narių pareiga pagal Reglamento Nr. 609/2014 13 straipsnį, siejamą su Sprendimu 2014/335, pateikti Komisijai sumas, atitinkančias Sąjungai priklausančių tradicinių nuosavų išteklių sumas.

44

Žinoma, pagal Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalį skundo pateikimas nesustabdo vykdymo, todėl iš principo, jei apmokestinamasis asmuo ginčija pranešimą apie mokesčio perskaičiavimą, šis apmokestinamasis asmuo jau bus sumokėjęs reikalaujamas sumas, kai jo skundas bus išnagrinėtas pirmojoje instancijoje, arba bent jau, jeigu muitinė sustabdė vykdymą pagal šio kodekso 45 straipsnio 2 dalį, bus pateikęs muitinei garantiją pagal minėto kodekso 45 straipsnio 3 dalį. Taigi, kai muitinė pateikia apeliacinį skundą, ir yra panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinami pranešimai apie mokesčių perskaičiavimą, daroma prielaida, kad valstybė narė jau turi sumą, atitinkančią Sąjungai priklausančių tradicinių nuosavų išteklių sumą, kurią ji turės pateikti Komisijai pagal Reglamento Nr. 609/2014 13 straipsnį, siejamą su Sprendimu 2014/335.

45

Vis dėlto, priešingai, nei, atrodo, 2020 m. spalio 13 d. Nutarime Nr. 22012 nusprendė Corte suprema di Cassazione (Kasacinis teismas), tuo remiantis negalima daryti išvados, kad, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga rinktų pagal Reglamento Nr. 609/2014 2 straipsnį nustatytus mokesčius, Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip įpareigojanti valstybes nares leisti muitinėms, kai jos pavėlavo išieškoti sumą pagal jų parengtą pranešimą apie mokesčio perskaičiavimą, vėliau imtis tokių veiksmų po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas šis pranešimas apie mokėtiną mokestį, kol šis sprendimas neįsiteisėjo.

46

Priešingai prielaidai, kuria, atrodo, grindžiamas šis vertinimas, toks aiškinimas neatrodo būtinas siekiant užtikrinti, kad Sąjunga rinktų pagal Reglamento Nr. 609/2014 2 straipsnį nustatytas mokėtinas sumas. Iš tiesų Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę pažymėti, kad valstybės narės muitinės padarytos klaidos neatleidžia jos nuo pareigos pateikti Sąjungai muitus, kuriuos ji turėjo nustatyti, prireikus su palūkanomis (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Italija(Nuosavi ištekliai – Skolos muitinei išieškojimas), C‑304/18, EU:C:2019:601, 61 punktas). Be to, muitinės įstaigų rūpestingumo stoka negali atleisti valstybės narės nuo šios pareigos.

47

Vis dėlto ypač dėl to, kad Sąjungos muitinės kodekso 43 straipsnio formuluotė yra visiškai aiški ir vienareikšmė, kiek tai susiję su šio kodekso 44 ir 45 straipsnių netaikymu skundams dėl teisminės institucijos priimto sprendimo, negalimas kitoks šių nuostatų aiškinimas (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Komisija / Ispanija (Vandenys – Kanarų salų baseino valdymo planų atnaujinimas), C‑556/18, EU:C:2019:785, 34 punktas).

48

Taigi, nesant reikalo nagrinėti ESS 19 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintų principų svarbos nagrinėjamu atveju, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Sąjungos muitinės kodekso 43–45 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad dar neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai vykdomi nedelsiant tuo atveju, kai nagrinėjami Sąjungos tradiciniai nuosavi ištekliai.

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 43–45 straipsniai

turi būti aiškinami taip:

pagal juos nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad dar neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai vykdomi nedelsiant tuo atveju, kai nagrinėjami Europos Sąjungos tradiciniai nuosavi ištekliai.