Byla C‑633/22

Real Madrid Club de Fútbol
ir
AE

prieš

EE ir Société Éditrice du Monde SA

(Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2024 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001–34 ir 45 straipsniai – Sprendimų pripažinimas ir vykdymas – Sprendimų pripažinimo vykdytinais panaikinimas – Atsisakymo pagrindai – Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, viešoji tvarka – Baudos skyrimas laikraščiui ir vienam iš jo žurnalistų už pakenkimą sporto klubo reputacijai – Žalos atlyginimas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis – Žiniasklaidos laisvė“

Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Sprendimų pripažinimas ir vykdymas – Atsisakymo pagrindai – Valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, viešosios tvarkos pažeidimas – Apimtis – Baudos skyrimas laikraščiui ir vienam iš jo žurnalistų už pakenkimą sporto klubo reputacijai – Saviraiškos laisvė – Žiniasklaidos laisvė – Akivaizdus pažeidimas – Apėmimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis ir 51 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktas ir 43–45 straipsniai)

(žr. 41–44, 49, 50, 53–61, 66, 67, 70, 73, 74 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Gavęs Cour de cassation (Kasacinis Teismas, Prancūzija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendė dėl galimybės remtis viešosios tvarkos išlyga atsisakant vykdyti valstybės narės teismo priimtą sprendimą, kuriuo pažeidžiama žiniasklaidos laisvė.

2006 m. gruodžio mėn. laikraštyje Le Monde buvo išspausdintas straipsnis, jame jo autorius EE, šiame laikraštyje pagal darbo sutartį dirbantis žurnalistas, tvirtino, kad Real Madrid Club de Fútbol (toliau – Real Madrid) ir Fútbol Club Barcelona naudojosi dopingo tinklo dviračių sporte organizatoriaus paslaugomis. Šią publikaciją perspausdino daug žiniasklaidos priemonių, be kita ko, Ispanijos žiniasklaidos priemonės. Tą patį mėnesį laikraštis Le Monde, nepateikęs jokių komentarų, paskelbė Real Madrid jam atsiųstą paneigimą.

2007 m. gegužės mėn. Real Madrid ir AE, vienas iš šio klubo gydytojų komandos narių, Ispanijos pirmosios instancijos teisme pareiškė jų garbės pažeminimu grindžiamą ieškinį Société Éditrice du Monde ir EE. Šis teismas įpareigojo juos sumokėti Real Madrid300000 EUR, o AE – 30000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir nurodė paskelbti teismo sprendimą laikraštyje Le Monde ir Ispanijos laikraštyje. Šis sprendimas iš esmės buvo patvirtintas antrojoje instancijoje, o Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) atmetė paduotą kasacinį skundą.

2014 m. dviem nutartimis Ispanijos pirmosios instancijos teismas nurodė įvykdyti šį Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir, be pirma nurodytų sumų, sumokėti Real Madrid90000 EUR palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, o AE – 3000 EUR palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Tribunal de grande instance de Paris (Paryžiaus apygardos teismas, Prancūzija) konstatavo, kad šis sprendimas ir šios nutartys yra vykdytini Prancūzijoje. Vis dėlto Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas, Prancūzija) panaikino šį pripažinimą, motyvuodamas tuo, kad šio sprendimo ir nutarčių vykdymas prieštarautų Prancūzijoje galiojančiai tarptautinei viešajai tvarkai, nes pažeistų saviraiškos laisvę.

Gavęs Real Madrid ir AE kasacinį skundą Kasacinis Teismas abejojo dėl sąlygų, kuriomis pagal reglamentą „Briuselis I“ ( 1 ) turi būti atsisakyta vykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš laikraštį leidžiančios bendrovės ir vieno iš jos žurnalistų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, motyvuojant tuo, kad vykdymas akivaizdžiai pažeistų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnyje įtvirtintą žiniasklaidos laisvę.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirmiausia Teisingumo Teismas priminė, kad reglamento „Briuselis I“ 34 straipsnio 1 punkte numatyta viešosios tvarkos išlyga galima remtis tik tuo atveju, jei užsienio teismo sprendimo pripažinimas arba vykdymas būtų toks nesuderinamas su valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisine sistema, kad tai pažeistų šios valstybės narės nacionalinės teisės arba Sąjungos teisės pagrindinį principą. Nacionalinis teismas privalo vienodai veiksmingai užtikrinti ir nacionalinėje, ir Sąjungos teisėje įtvirtintų teisių apsaugą.

Tai visų pirma taikytina Chartijoje įtvirtintoms pagrindinėms teisėms, kurių nacionalinis teismas turi paisyti, kai taiko reglamentą „Briuselis I“, taigi, įgyvendina Sąjungos teisę ( 2 ). Vis dėlto atsižvelgiant į tarpusavio pasitikėjimo principo esminę svarbą įgyvendinant Sąjungos teisę gali būti reikalaujama, kad ją įgyvendindamos valstybės narės preziumuotų, jog kitos valstybės narės paiso pagrindinių teisių, išskyrus išimtinius atvejus. Taigi tik tuo atveju, jei dėl teismo sprendimo vykdymo valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, būtų akivaizdžiai pažeista Chartijoje įtvirtinta pagrindinė teisė, turi būti atsisakyta vykdyti tą sprendimą arba, nelygu atvejis, panaikinti jo pripažinimą vykdytinu.

Konkrečiai dėl saviraiškos laisvės Teisingumo Teismas patikslino, kad ji yra vienas iš pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindų – vertybių, kuriomis pagal ESS 2 straipsnį grindžiama Sąjunga, dalis. Taigi saviraiškos laisvės suvaržymai, taikomi žurnalistams, leidėjams ir žiniasklaidos priemonėms, turi apsiriboti tuo, kas tikrai būtina.

Be to, iš Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pagal EŽTK ( 3 ) saviraiškos laisvė neribojama, be kita ko, bendrojo intereso klausimų srityje ( 4 ), prie kurios priskiriami su profesionaliu sportu susiję klausimai. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar nagrinėjamas apribojimas yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui, didelę reikšmę reikia teikti demokratinės visuomenės interesui užtikrinti ir išsaugoti žiniasklaidos laisvę. Taigi sprendime, kuriuo priteisiamas žalos atlyginimas dėl žalos reputacijai, turi atsispindėti skirtos sumos proporcingumas nagrinėjamai žalai.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad reikia skirti žalos atlyginimo priteisimą juridiniam ir fiziniam asmenims, nes žala fizinio asmens reputacijai gali turėti įtakos to fizinio asmens orumui, o juridinio asmens reputacija neturi šio moralinio aspekto. Kiek tai susiję su sankcijos proporcingumu, pažymėtina, kad bet koks nepagrįstas saviraiškos laisvės apribojimas kelia pavojų, kad ateityje bus trukdoma arba visiškai neleidžiama aptarinėti žiniasklaidoje analogiškų klausimų. Konkrečiai kalbant, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją reikia elgtis labai atsargiai, kai patvirtintos priemonės ar sankcijos gali atgrasyti spaudą nuo dalyvavimo diskusijoje teisėto bendrojo intereso klausimais, vadinasi, ir atgrasyti nuo naudojimosi žiniasklaidos laisve tokiais klausimais.

Remdamasi šiais motyvais Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad turi būti atsisakyta vykdyti teismo sprendimą, kuriuo laikraščiui ir vienam iš jo žurnalistų nurodyta atlyginti neturtinę žalą, sporto klubo ir vieno iš jo gydytojų komandos narių patirtą dėl žalos jų reputacijai, jeigu įvykdžius tą sprendimą būtų akivaizdžiai pažeistas Chartijos 11 straipsnis. Iš tiesų toks akivaizdus pažeidimas susijęs su valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, viešąja tvarka, todėl tai yra atsisakymo vykdyti pagrindas, numatytas reglamento „Briuselis I“ 34 straipsnio 1 punkte, siejamame su jo 45 straipsniu ( 5 ).

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, tarp kurių yra ne tik asmenų, iš kurių priteistas žalos atlyginimas, bet ir jų padaryto pažeidimo sunkumas ir žalos dydis, kaip nustatyta pagrindinėje byloje nagrinėjamame sprendime ir nutartyse, turi įvertinti, ar dėl šio sprendimo ir nutarčių vykdymo būtų padarytas akivaizdus pažeidimas. Šiuo tikslu šis teismas turi patikrinti, ar minėtame sprendime ir nutartyse priteistas žalos atlyginimas yra akivaizdžiai neproporcingas, palyginti su aptariama žala reputacijai, ir ar dėl to valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, gali būti atgrasoma nuo analogiškų klausimų aptarimo žiniasklaidoje ateityje arba apskritai nuo naudojimosi Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta žiniasklaidos laisve.

Atlikdamas šį patikrinimą jis gali atsižvelgti į valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, už panašų pažeidimą išmokėtas sumas. Vis dėlto vien galimo šių sumų ir aptariamame sprendime ir nutartyse priteisto žalos atlyginimo skirtumo nepakanka, kad būtų galima manyti, jog šis žalos atlyginimas yra akivaizdžiai neproporcingas, palyginti su aptariama žala reputacijai Be to, toks patikrinimas negali apimti valstybės narės, kurioje priimtas teismo sprendimas, teismų atlikto vertinimo dėl esmės kontrolės, nes tokia kontrolė aiškiai draudžiama pagal reglamento „Briuselis I“ 36 straipsnį ir 45 straipsnio 2 dalį. Galiausiai, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų akivaizdų žiniasklaidos laisvės pažeidimą, jis turėtų atsisakyti vykdyti minėtą sprendimą ir nutartis tik tiek, kiek priteistas žalos atlyginimas valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti šį sprendimą ir nutartis, yra akivaizdžiai neproporcingas.

( 1 ) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42; toliau – reglamentas „Briuselis I“).

( 2 ) Tai nustatyta Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje.

( 3 ) 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – EŽTK).

( 4 ) Žr. EŽTK 10 straipsnio 2 dalį.

( 5 ) Tokio skundo, kaip nagrinėjamas šioje byloje, pateikto dėl sprendimo, priimto dėl pripažinimo vykdytinu, atveju reglamento „Briuselis I“ 45 straipsnyje pateikiama nuoroda į, be kita ko, šio reglamento 34 straipsnyje įtvirtintus atsisakymo pagrindus.