Byla C‑535/22 P

Aeris Invest Sàrl

prieš

Europos Komisiją
ir
Bendrą pertvarkymo valdybą

2024 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

„Apeliacinis skundas – Ekonominė ir pinigų politika – Bankų sąjunga – Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – Pertvarkymo procedūra, taikoma įstaigos žlugimo arba galimo žlugimo atveju – Banco Popular Español SA pertvarkymo schemos patvirtinimas – 18 straipsnio 1 dalis – Sąlygos, kuriomis patvirtinama pertvarkymo schema – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pareigos – Rūpestingumo pareiga – Pareiga motyvuoti – 88 straipsnis – Pareiga laikytis konfidencialumo – 14 straipsnis – Pertvarkymo tikslai – Atitinkamo subjekto verslo pardavimas – Pardavimo sąlygos ir sąlygos, kuriomis gali būti priimtas pasiūlymas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 17 straipsnis – Akcininkų nuosavybės teisė – Reglamento Nr. 806/2014 galiojimas“

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Parengiamieji aktai – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimas dėl pertvarkymo schemos patvirtinimo – Įsigaliojimas – Privalomų teisinių pasekmių nebuvimas – Netaikymas – Komisijos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtinimo sprendimas, kuriuo galutinai nustatomas šios pertvarkymo schemos turinys – Įtraukimas

   (SESV 263 straipsnis)

   (žr. 87, 88 punktus)

2. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Priimtinumas – Sąlygos – Argumentų, taip pat pateiktų Bendrajame Teisme, pateikimas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktas ir 169 straipsnio 2 dalis)

   (žr. 103–105 punktus)

3. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – Pertvarkymo schemos patvirtinimas – Teisė gauti visą bylos medžiagą, susijusią su pertvarkymo schema, kai ją priima Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) – Konfidencialios informacijos minėtą bylos medžiagą sudarančiuose dokumentuose nebuvimas – Neleistinumas

   (SESV 339 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 1 ir 5 dalys ir 90 straipsnio 4 dalis)

   (žr. 113–119 punktus)

4. Pagrindinės teisės – Europos žmogaus teisių konvencija – Į Sąjungos teisės sistemą formaliai neintegruotas teisės instrumentas – Sąjungos aktų teisėtumo kontrolė – Apimtis – Chartijoje garantuojamų pagrindinių teisių ribojimas

   (ESS 6 straipsnio 3 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 3 dalis)

   (žr. 188 punktą)

5. Pagrindinės teisės – Pagrindinių teisių chartija – Nuosavybės teisė – Apimtis – Kredito įstaigos žlugimas ar galimas žlugimas – Pertvarkymo schema, numatanti šios įstaigos nuosavo kapitalo priemonių nurašymą ir konvertavimą – Formalaus ar faktinio nusavinimo nebuvimas – Priimtinumas – Teisės aktas dėl turto naudojimo – Ribos

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 18, 21 straipsniai, 22 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnis)

   (žr. 213–220 punktus)

6. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – Pertvarkymo schemos patvirtinimas – Sąlygos – Kredito įstaigos žlugimas ar galimas žlugimas – Minėtos įstaigos nemokumas – Poveikio nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktas ir 4 dalies c punktas)

   (žr. 232 punktą)

7. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – Pertvarkymo schemos patvirtinimas – Principas, kad įstaigų, kurioms taikoma pertvarkymo procedūra, nuostolius pirmieji patiria akcininkai – Įgaliojimų nurašyti ir konvertuoti nuosavo kapitalo priemones įgyvendinimas – Rizikos, susijusios su akcininkų investicijomis ir minėtos įstaigos žlugimu, pasekmės

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies a punktas ir 22 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 233 punktą)

8. Pagrindinės teisės – Pagrindinių teisių chartija – Nuosavybės teisė – Apimtis – Kredito įstaigos žlugimas ar galimas žlugimas – Pertvarkymo schema, numatanti šios įstaigos nuosavo kapitalo priemonių nurašymą ir konvertavimą – Kompensavimo akcininkams mechanizmas – Nuosavybės atėmimas – Nebuvimas – Teisingo nuostolių atlyginimo principas – Neleistinumas – Mokaus banko, susiduriančio su likvidumo problemomis, ir nemokaus banko akcininkų skirtingas vertinimas – Nebuvimas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 76 straipsnio 1 dalies e punktas)

   (žr. 235, 236 punktus)

9. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – Pertvarkymo procedūra – Pertvarkymo priemonė – Pertvarkomos kredito įstaigos veiklos pardavimas – Pertvarkymo procedūros tikslai – Kredito įstaigos maksimalios pardavimo kainos gavimo principas – Netaikymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 14, 18 straipsniai ir 24 straipsnio 2 dalies d punktas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos f punktas)

   (žr. 255–258 punktus)

Santrauka

Gavęs apeliacinį skundą dėl Sprendimo Aeris Invest / Komisija ir BPV ( 1 ), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimo dėl Banco Popular Español SA (toliau – Banco Popular) pertvarkymo schemos patvirtinimo ( 2 ) ir Sprendimo 2017/1246, kuriuo patvirtinta minėta schema ( 3 ), panaikinimo, Teisingumo Teismas atmetė apeliacinį skundą ir pateikė paaiškinimų, be kita ko, dėl pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su teise susipažinti su išsamiomis ginčijamos pertvarkymo schemos ir parengiamųjų vertinimų versijomis, įskaitant šiuose dokumentuose esančią konfidencialią informaciją, dėl tam tikrų Reglamento Nr. 806/2014 ( 4 ) (toliau – BPeM reglamentas) nuostatų galiojimo, atsižvelgiant į pertvarkomos įstaigos akcininkų ir kreditorių teisę į nuosavybę, ir dėl pažeidimų, tariamai susijusių su pertvarkymo priemone, t. y. BPV vykdomu verslo pardavimu.

Apeliantė Aeris Invest Sàrl yra juridinis asmuo pagal Liuksemburgo teisę; ji buvo Banco Popular akcininkė prieš priimant šio banko pertvarkymo schemą.

Prieš priimant pertvarkymo schemą buvo atliktas Banco Popular įvertinimas; jį sudarė dvi ataskaitos, pridėtos prie pertvarkymo schemos, t. y. 2017 m. birželio 5 d. BPV parengtas pirmasis vertinimas (toliau – 1-asis vertinimas) ir 2017 m. birželio 6 d. nepriklausomo eksperto parengtas antrasis vertinimas (toliau – 2-asis vertinimas). Šiuo 2-uoju vertinimu siekta, be kita ko, įvertinti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę ir pateikti informaciją, leidžiančią priimti sprendimą dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, taip pat duomenis, leidžiančius BPV nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais. Taip pat 2017 m. birželio 6 d. Europos Centrinis Bankas (ECB), pasikonsultavęs su BPV, atliko Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą ir nusprendė, kad, atsižvelgiant į likvidumo problemas, su kuriomis susidūrė Banco Popular, šis tikriausiai artimoje ateityje negalės laiku padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų. Tą pačią dieną Banco Popular valdyba informavo ECB, kad padarė išvadą, jog įstaiga gali žlugti.

Tuo pačiu metu 2017 m. birželio 3 d. BPV priėmė sprendimą SRB/EES/2017/06, skirtą Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (Bankų įstaigų tvarkingo restruktūrizavimo fondas, toliau – FROB), dėl Banco Popular pardavimo; juo ji pritarė, kad būtų nedelsiant pradėta šios įstaigos pardavimo procedūra, ir nurodė su šiuo pardavimu susijusius reikalavimus. Be to, ji nurodė, kad penki potencialūs pirkėjai per privačiojo pardavimo procedūrą turėjo būti pakviesti pateikti pasiūlymą. Iš jų liko tik du ir, pasirašę susitarimą dėl informacijos neatskleidimo, jie turėjo prieigą prie virtualios duomenų erdvės. 2017 m. birželio 6 d. FROB pateikė informaciją, susijusią su pardavimo procedūra, kurioje nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2017 m. birželio 6 d. vidurnaktis. Tuomet vienas iš dviejų galimų Banco Popular įgijėjų informavo FROB, kad nepateiks pasiūlymo.

2017 m. birželio 7 d. raštu FROB informavo BPV, kad Banco Santander, SA pateikė įpareigojamąjį pasiūlymą išpirkti Banco Popular akcijas už vieną eurą ir kad ji laikoma konkurso laimėtoja per Banco Popular pardavimo procedūrą. Tada jis pasiūlė BPV sprendime dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo nurodyti Banco Santander kaip įgijėją. Banco Popular pertvarkymo schemoje BPV nusprendė, kad šį įstaiga atitinka pertvarkymo priemonės priėmimo sąlygas, t. y. kad ji buvo žlugimo ar galimo žlugimo padėtyje, kad nebuvo kitų priemonių, galinčių užkirsti kelią jos žlugimui per pagrįstą terminą, ir kad viešojo intereso tikslais buvo būtina pertvarkymo priemonė verslo pardavimo priemonės forma. BPV pasinaudojo Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais ir nurodė, kad dėl to atsiradusios naujos akcijos turėjo būti pervestos Banco Santander už vieno euro kainą.

Teisingumo Teismo vertinimas

Visų pirma Teisingumo Teismas priminė ( 5 ), kad, priešingai pagrindinėje byloje nagrinėjamam Europos Komisijos patvirtinimo sprendimui, ginčijama pertvarkymo schema nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį ( 6 ). Nagrinėjant ieškinį dėl šio patvirtinimo sprendimo panaikinimo, atitinkami fiziniai ar juridiniai asmenys gali remtis pertvarkymo schemos neteisėtumu, o tai gali jiems užtikrinti pakankamą teisminę gynybą. Be to, laikoma, kad dėl tokio patvirtinimo, suteikiančio privalomų teisinių pasekmių šiai schemai, šioje schemoje esanti informacija ir motyvai tampa Komisijos, todėl prireikus ji turi už juos atsakyti Europos Sąjungos teismuose.

Pirma, kiek tai susiję su pareiga motyvuoti, dėl teisės susipažinti su visomis ginčijamos pertvarkymo schemos ir parengiamųjų vertinimų versijomis, įskaitant šiuose dokumentuose esančią konfidencialią informaciją, pacitavęs savo jurisprudenciją, susijusią su šia pareiga ir motyvų svarba veiksmingai teisminei kontrolei, Teisingumo Teismas priminė, kad, kalbant konkrečiau apie motyvų pateikimą kitiems asmenims nei asmeniui, kuriam skirtas aktas, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, taikydami komercinių paslapčių apsaugos principą, iš esmės turi neatskleisti privataus ūkio subjekto konkurentams jo pateiktos konfidencialios informacijos. Nors toks aktas, atsižvelgiant į pareigą saugoti komercinę paslaptį, gali būti pakankamai motyvuotas, nenurodant, be kita ko, visų skaičių, kuriais grindžiami argumentai, motyvuojant vis dėlto turi būti nurodyti aiškūs ir nedviprasmiški argumentai ir naudota metodika.

Visų pirma pagal BPeM reglamente nustatytą sistemą profesinės paslapties ( 7 ) reikalavimų laikymasis draudžia BPV atskleisti informaciją, kuriai taikomi šie reikalavimai, kitam viešajam ar privačiajam subjektui, nebent jos atskleidimas yra būtinas teismo procesui. Be to, asmenys, kuriems taikomi BPV sprendimai, turi teisę susipažinti su jos byla, jei paisoma kitų asmenų teisėto intereso apsaugoti savo komercines paslaptis. BPeM reglamente aiškiai nurodyta, kad teisė susipažinti su bylos medžiaga negalioja konfidencialiai informacijai ir BPV vidaus parengiamiesiems dokumentams. Taigi Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, jog, kadangi FROB skirta ginčijama pertvarkymo schema nebuvo skirta apeliantei, ji bet kuriuo atveju neturėjo būti visapusiškai informuota apie šią schemą.

Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Bendrasis Teismas konstatavo, kad nebuvo pateikta jokių konkrečių argumentų, kurie patvirtintų, jog ginčijamoje pertvarkymo schemoje pašalintos informacijos pripažinimas konfidencialia prieštarauja skaidrumo principui. Taigi jis konstatavo, kad Bendrasis Teismas nepadarydamas teisės klaidos nusprendė, kad prieš tai nurodyta jurisprudencija dėl kitų asmenų, ne asmens, kuriam skirtas aktas, motyvų pateikimo pagal analogiją taikoma BPV turimai konfidencialiai informacijai ( 8 ), ir nusprendė, kad trečioji šalis, kuriai skirta ši schema, ne visada turi teisę gauti visą versiją.

Galiausiai Teisingumo Teismas pridūrė, kad BPeM reglamente nustatytu konfidencialumo reikalavimu siekiama ne tik apsaugoti konkrečius tiesiogiai susijusių įmonių interesus, bet ir užtikrinti, kad BPV galėtų veiksmingai vykdyti šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, be kita ko, įgaliojimus reikalauti, kad kredito įstaigos pateiktų visą informaciją, būtiną jai pavestoms užduotims vykdyti, tačiau profesinės paslapties reikalavimai neatleidžia šių įstaigų nuo pareigos teikti tą informaciją. Nesant pasitikėjimo, kad ši informacija liks konfidenciali, kiltų pavojus, kad bus pakenkta sklandžiam minėtos informacijos perdavimui.

Antra, dėl akcininkų ir kreditorių teisės į nuosavybę paisymo per pertvarkymo procedūrą Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 52 straipsnio 3 dalį joje nurodytų teisių, atitinkančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ( 9 ) garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta šioje konvencijoje. Vis dėlto ši nuostata nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnę apsaugą, todėl, aiškindamas Chartijos 17 straipsnį, Teisingumo Teismas mano, kad į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, susijusią su EŽTK papildomo protokolo Nr. 1 1 straipsniu, kuriame įtvirtinta teisės į nuosavybę apsauga, reikia atsižvelgti kaip į minimalią apsaugą.

Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos trys skirtingos normos, kurių pirmojoje sukonkretinamas teisės į nuosavybę paisymo principas, antrojoje kalbama apie šios teisės atėmimą, o trečiojoje valstybėms pripažįstama teisė, be kita ko, reglamentuoti turto naudojimą tiek, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Konkrečiai dėl nuosavybės atėmimo jis priminė, kad pagal jo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, siekiant nustatyti nuosavybės atėmimą, reikia išnagrinėti ne tik tai, ar nuosavybė buvo nusavinta arba formaliai paimta, bet ir išsiaiškinti, ar ginčijama situacija prilygsta faktiniam paėmimui. Nagrinėjamoje byloje pertvarkymo priemonę ( 10 ) sudaro nuosavų lėšų priemonių konvertavimas ir (arba) nurašymas, tačiau tai nereiškia atitinkamų priemonių nusavinimo ar formalaus paėmimo.

Dėl klausimo, ar esminis ar net visiškas kapitalo priemonių nurašymas yra faktinis paėmimas, Teisingumo Teismas priminė, kad naudojimasis konvertavimo ir nurašymo įgaliojimais ( 11 ) suponuoja, kad pertvarkymo schemos taikymo sąlygos yra tenkinamos ( 12 ), t. y., pirma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, antra, kad nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors kitomis privataus pobūdžio ar rizikos ribojimu pagrįstomis priemonėmis per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta šio žlugimo, ir, trečia, kad pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą. Be to, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad iš BPeM reglamento ( 13 ) matyti, kad jeigu tenkinamos dvi pirmosios sąlygos, atitinkamas subjektas turi būti tvarkingai likviduojamas pagal taikytiną nacionalinę teisę, jeigu jo pertvarkymas neatitinka viešojo intereso. Taigi atrodo, kad pertvarkymo schema patvirtinama tik kilus išimtinei likvidumo krizei, keliančiai grėsmę pačiam subjekto egzistavimui, kai nėra kitos išeities, kaip tik pertvarkymas arba likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nusprendė, kad nuosavų lėšų priemonių vertės praradimas kyla ne dėl naudojimosi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, o dėl žlugimo ar galimo žlugimo rizikos, kuri gresia kredito įstaigai. Taigi darytina išvada, kad pagal BPeM reglamentą priimta pertvarkymo priemonė yra ne teisės į nuosavybę atėmimas ( 14 ), kuris, be kita ko, turi tenkinti sąlygas, susijusias su viešojo intereso buvimu ir teisingos kompensacijos sumokėjimu laiku, o turto naudojimo reglamentavimas, kaip tai suprantama pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies trečią sakinį.

Galiausiai Teisingumo Teismas priminė, kad pagal šią nuostatą tokį naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina dėl viešojo intereso. Be to, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją Chartijoje garantuojamos teisės nėra absoliučios ir gali būti nustatyti naudojimosi jomis apribojimai, pateisinami Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais. Taigi bet koks joje pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir turi būti laikomasi jų esmės ir proporcingumo principo. Šių teisių ir laisvių apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti ( 15 ). Be to, ESS 5 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje konkrečiai reikalaujama, kad Sąjungos institucijos, vykdydamos joms suteiktus įgaliojimus, laikytųsi to paties proporcingumo principo. Vis dėlto Teisingumo Teismas pripažino plačią Sąjungos teisės aktų leidėjo diskreciją tose srityse, kuriose jam reikia daryti politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio pasirinkimus ir kuriose jis turi atlikti sudėtinius vertinimus. BPeM reglamentas yra vienas iš šių atvejų.

Dėl prieštaravimo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu, apeliantė iš esmės teigė, kad konvertavimo ir nurašymo priemonė neleidžia išspręsti likvidumo problemų, kad šiuo tikslu yra mažiau ribojančių priemonių ir kad, nesant tinkamos kompensacijos, tokia priemonė yra neproporcinga. Teisingumo Teismas nusprendė, kad šis prieštaravimas grindžiamas akivaizdžiai klaidingu BPeM reglamento aiškinimu.

Dėl tokios priemonės tinkamumo Teisingumo Teismas priminė, kad BPeM reglamente ( 16 ) nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų įgyvendinimas numatytas ne automatiškai ir bet kokiomis aplinkybėmis, o tik tada, kai taikant BPV pasirinktą pertvarkymo priemonę kreditoriai patirtų nuostolių arba jų reikalavimai būtų konvertuoti, todėl ji leidžia atsižvelgti į kiekvieno atvejo aplinkybes. Visų pirma šiame reglamente ( 17 ) numatytas kapitalo priemonių nurašymas ir (arba) konvertavimas ne siekiant išspręsti atitinkamo subjekto likvidumo problemas, bet kiek įmanoma išvengti to, kad taikant BPV pasirinktą pertvarkymo priemonę to subjekto kreditoriai patirtų nuostolių arba jų reikalavimai būtų konvertuoti. BPV atliktas nurašymas ir konvertavimas iš tiesų yra principo ( 18 ), pagal kurį akcininkai pirmieji patiria nuostolių, taikymas.

Dėl būtinumo kriterijaus Teisingumo Teismas priminė, kad pagal BPeM reglamentą ( 19 ) pertvarkymo schemos priėmimas, taigi ir naudojimasis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais suponuoja, kad nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis privataus pobūdžio ir rizikos ribojimu pagrįstomis priemonėmis per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta žlugimo. Kadangi šiais nurašymo įgaliojimais gali būti pasinaudota tik nesant alternatyvių priemonių, tariamas tokių alternatyvių priemonių egzistavimas neleidžia abejoti nurašymo ir konvertavimo būtinybe.

Dėl proporcingumo Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors žlugimo arba galimo žlugimo padėtis gali ( 20 ) būti susijusi tiek su atitinkamos kredito įstaigos nemokumu, tiek su jos likvidumo krize, dėl to susiklosčiusi žlugimo arba galimo žlugimo padėtis kelia finansiniam stabilumui Sąjungoje tokią pačią riziką.

Šiomis aplinkybėmis visų pirma Bendrasis Teismas pagrįstai rėmėsi jurisprudencija, suformuota Sprendimu Kotnik ir kt. ( 21 ), ir konstatavo, kad subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, atveju principo, pagal kurį pirmiausia akcininkai turi patirti nuostolių ( 22 ), taikymas ir nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų įgyvendinimas ( 23 ) yra pasekmė to, kad subjekto akcininkai turi prisiimti su investavimu susijusią riziką ir ekonomines pasekmes, susijusias su žlungančio arba galinčio žlugti subjekto pertvarkymu.

Šio vertinimo nepaneigia argumentas, kad mokus bankas, susidūręs su likvidumo problemomis, tikriausiai nepatirs nuostolių, kuriuos turės padengti akcininkai. BPeM reglamente nustatyta, kad pertvarkymo priemonės, laikantis jame nurodytų pertvarkymo principų ( 24 ), taikomos siekiant jame nurodytų tikslų ( 25 ), tarp kurių atitinkamos kredito įstaigos nuostolių padengimo nėra. Taigi nuosavų lėšų nurašymo ir (arba) konvertavimo priemonė, kuria prisidedama prie tų pačių tikslų įgyvendinimo, nėra skirta atitinkamo subjekto patirtiems nuostoliams padengti, todėl jos taikymas tokių nuostolių buvimo nesuponuoja.

Dėl galimos kompensacijos akcininkams ir kreditoriams ( 26 ) pažymėta, kad nuosavų lėšų priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų įgyvendinimas nėra nuosavybės atėmimas, todėl jam netaikomas reikalavimas laiku sumokėti teisingą kompensaciją ( 27 ), net jei BPeM reglamente tam tikrais atvejais numatyta kompensacija akcininkams ( 28 ). Teisingumo Teismo teigimu, tokia kompensacija gali prisidėti prie to, kad nuosavų lėšų priemonių nurašymas ir (arba) konvertavimas būtų proporcingi.

Galiausiai Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog taikant BPeM reglamentą ( 29 ) daroma prielaida, jog pertvarkymo priemonės priėmimo sąlygos yra tenkinamos, tačiau jokiu būdu teisiškai nenustatė, kad su nurašymu siejamas kišimasis į teisę į nuosavybę yra pateisinamas, jei šios sąlygos yra tenkinamos.

Trečia, dėl tariamų pažeidimų per Banco Popular vykdytą pirkimo procedūrą Teisingumo Teismas pažymėjo, kad apeliantės nurodytas maksimalios pardavimo kainos gavimas nėra vienas iš BPeM reglamente ( 30 ) išvardytų pertvarkymo tikslų. Iš tiesų, siekdamos šių tikslų, BPV ir Komisija stengiasi kuo labiau sumažinti pertvarkymo sąnaudas ir išvengti vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant pertvarkymo tikslų. Teisingumo Teismas pridūrė, kad Direktyvoje 2014/59 numatant, jog taikant verslo pardavimo priemonę planuojamu pardavimu siekiama, kiek įmanoma, gauti maksimalią pardavimo kainą, joje ( 31 ) tik nustatytas principas, kuriuo turi būti konkrečiai vadovaujamasi taikant verslo pardavimo priemonę. Taigi Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog maksimalios pardavimo kainos gavimas savaime nėra pertvarkymo tikslas, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamentą.

Be to, kalbant apie tai, kad BPV priėmė Banco Santander pasiūlymą pasibaigus procedūros rašte nustatytam terminui, Teisingumo Teismas pirminė, kad pagal BPeM reglamentą ( 32 ) BPV taiko verslo pardavimo priemonę nesilaikydama su pardavimu susijusių reikalavimų, kai nustato, jog tikėtina, kad laikantis tų reikalavimų būtų pakenkta vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų. Taigi būtinas šių tikslų įgyvendinimas gali pateisinti šių su pardavimu susijusių reikalavimų, kurie apima nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą, nesilaikymą. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai BPV mano, kad dėl pertvarkomos įstaigos žlugimo ar galimo žlugimo kyla arba didėja reali grėsmė valstybių narių finansiniam stabilumui arba kad tų reikalavimų laikymasis galėtų neigiamai paveikti atitinkamos įstaigos verslo pardavimo priemonės veiksmingumą šalinant tą grėsmę arba siekiant tikslo išvengti didelių neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui.

Nors šiems tikslams pasiekti reikia nesilaikyti su pardavimu susijusių reikalavimų, negalima teigti, kad reikalavimų dėl pardavimo laikymasis siejamas su pertvarkymo tikslais, nes BPV ir Komisija stengiasi tik kuo labiau sumažinti pertvarkymo sąnaudas ir išvengti vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant pertvarkymo tikslų. Be to, iš Direktyvos 2014/59 ( 33 ) taip pat matyti, kad pardavimu siekiama gauti maksimalią pardavimo kainą tik tiek, kiek įmanoma, o tai reiškia, kad reikia atsižvelgti ir į kitus šioje direktyvoje ( 34 ) nustatytus pardavimą apibūdinančius kriterijus, visų pirma į būtinybę imtis skubių pertvarkymo veiksmų. Bet kuriuo atveju numatytos priemonės, kuriomis siekiama gauti maksimalią pardavimo kainą, neturi prieštarauti pertvarkymo tikslams ( 35 ).

Galiausiai Teisingumo Teismas pridūrė, kad BPV ir Komisija dėl techninio pobūdžio pasirinkimų ir sudėtingų prognozių bei vertinimų, kurie turi būti atlikti patvirtinant pertvarkymo schemą, turi tam tikrą diskreciją. Taigi atliekant pertvarkymo schemos motyvų pagrįstumo teisminę kontrolę siekiama tik patikrinti, ar šis sprendimas nėra pagrįstas iš esmės netiksliais faktais ir ar jame nepadaryta jokia akivaizdi vertinimo klaida arba piktnaudžiauta įgaliojimais. Nagrinėjamu atveju, pirma, 2017 m. birželio 6 d. FROB rašte nustatytu pardavimo procedūros tvarkaraščiu buvo siekiama sudaryti sąlygas užbaigti visus formalumus iki rinkų atidarymo, kad, be kita ko, būtų išvengta Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų sustabdymo. Antra, FROB priėmė Banco Santander pasiūlymą, kai jau buvo akivaizdu, jog nė viena iš kitų įstaigų, pakviestų dalyvauti pardavimo procedūroje, pasiūlymo nepateiks. Trečia, BPV nusprendė, kad šiomis aplinkybėmis buvo protinga priimti vienintelės pasiūlymą pateikusios įstaigos sąlygas ir taip užkirsti kelią nekontroliuojamam Banco Popular nemokumui, kuris visų pirma galėjo pakenkti jo ypatingos svarbos funkcijoms. Apeliantė neteigia, kad šiose išvadose yra padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

Taigi Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad BPV galėjo priimti Banco Santander pasiūlymą, nors jis buvo pateiktas pasibaigus 2017 m. birželio 6 d. FROB rašte nustatytam terminui.

( 1 ) 2022 m. birželio 1 d. Sprendimas Aeris Invest / Komisija ir BPV (T‑628/17, EU:T:2022:315).

( 2 ) 2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimas SRB/EES/2017/08 (toliau – ginčijama pertvarkymo schema).

( 3 ) 2017 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama „Banco Popular Español SA“ pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15).

( 4 ) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, (OL L 225, 2014, p. 1), 88 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

( 5 ) 2024 m. birželio 18 d. Sprendimas Komisija / BPV (C‑551/22 P, EU:C:2024:000, 102 ir 103 punktai).

( 6 ) Kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

( 7 ) Įtvirtinta SESV 339 straipsnyje ir patikslinta, be kita ko, BPeM reglamento 88 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.

( 8 ) Kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 88 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

( 9 ) Pasirašytos Romoje 1950 m. lapkričio 4 d.

( 10 ) BPeM reglamento 22 straipsnio 1 dalis, siejama su 21 straipsniu.

( 11 ) BPeM reglamento 22 straipsnio 2 dalis, siejama su 18 straipsnio 6 dalies b punktu.

( 12 ) BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies a–c punktai.

( 13 ) BPeM reglamento 18 straipsnio 5 ir 8 dalys.

( 14 ) Kaip tai suprantama pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies antrą sakinį.

( 15 ) Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

( 16 ) BPeM reglamento 22 straipsnio 1 dalis.

( 17 ) BPeM reglamento 22 straipsnio 1 dalis.

( 18 ) BPeM reglamento 15 straipsnio 1 dalies a punktas.

( 19 ) BPeM reglamento 22 straipsnio 1 dalis, siejama su šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos b punktu.

( 20 ) Kaip nurodyta BPeM reglamento 18 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose.

( 21 ) 2016 m. liepos 19 d. Sprendimas Kotnik ir kt. (C‑526/14, EU:C:2016:570, 74 punktas).

( 22 ) BPeM reglamento 15 straipsnio 1 dalies a punktas.

( 23 ) BPeM reglamento 22 straipsnio 1 dalis.

( 24 ) BPeM reglamento 15 straipsnis.

( 25 ) BPeM reglamento 14 straipsnis.

( 26 ) Kaip numatyta BPeM reglamento 20 straipsnio 16 dalyje ir 76 straipsnio 1 dalies e punkte.

( 27 ) Chartijos 17 straipsnio 1 dalies antras sakinys.

( 28 ) BPeM reglamento 20 straipsnio 16 dalis ir 76 straipsnio 1 dalies e punktas.

( 29 ) BPeM reglamento 15 ir 22 straipsniai.

( 30 ) BPeM reglamento 14 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos.

( 31 ) Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos f punktas.

( 32 ) BPeM reglamento 24 straipsnio 3 dalis.

( 33 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190), 39 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos f punktas.

( 34 ) Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalis.

( 35 ) Kaip jie išvardyti Direktyvos 2014/59 31 straipsnio 2 dalyje ir identiškai – BPeM reglamento 14 straipsnio 2 dalyje.