Byla C‑437/22
Baudžiamasis procesas
prieš
R.M.
ir
E.M.
(Riigikohus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2024 m. vasario 29 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) parama kaimo plėtrai – Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga – Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 – 7 straipsnis – Administracinės priemonės ir nuobaudos – Reglamentas Nr. 1306/2013–54 ir 56 straipsniai – Deleguotasis reglamentas Nr. 640/2014 – 35 straipsnis – Neteisėtai išmokėtų sumų susigrąžinimas iš asmenų, dalyvavusių darant pažeidimą – Sąvoka „paramos gavėjas“
Žemės ūkis – Finansavimas EŽŪFKP lėšomis – Sąskaitų patvirtinimas – Nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas – Skolininkai, turintys pareigą grąžinti pagalbą – Asmenys, kurie nėra pagalbos gavėjai ir kurie sąmoningai pateikė klaidingą informaciją tam, kad ji būtų gauta – Įtraukimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 39 konstatuojamoji dalis, 54 straipsnio 1 dalis ir 56 straipsnio pirma pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 2988/95 7 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 6 dalis)
(žr. 49–54, 60–63 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas EŽŪFKP lėšomis – Parama kaimo plėtrai – Atsisakymas suteikti pagalbą arba jos atšaukimas – Pagalbos gavėjas, kuris pateikė klaidingus įrodymus tam, kad ją gautų – Sąvoka „paramos gavėjas“ – Juridinio asmens atstovas, kuris atliko sukčiavimo veiksmus, kad šiam juridiniam asmeniui būtų suteikta pagalba – Netaikymas – Atstovas, gaunantis juridinio asmens gautą pelną – Poveikio nebuvimas
(Komisijos reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 6 dalis)
(žr. 67, 68 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)
Santrauka
Gavęs Riigikohus (Aukščiausiasis Teismas, Estija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas patvirtino, kad valstybė narė gali reikalauti, kad iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) bendrovės nepagrįstai gautą finansinę pagalbą tiesiogiai grąžintų fiziniai asmenys, kurie yra teisėti jos atstovai, tuo atveju, kai siekdami gauti šią pagalbą jie sukčiavo, net jeigu jie patys negali būti laikomi pagalbos gavėjais.
Bendrovė X OÜ, kuri susijungė su bendrove Y OÜ, gavo pagalbą pagal Estijos 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. kaimo plėtros programas.
R.M. ir jo sutuoktinė E.M. paeiliui buvo šios bendrovės atstovai.
Baudžiamojoje byloje, kuri buvo iškelta R.M. ir E.M., Viru Maakohus (Viru pirmosios instancijos teismas, Estija), o paskui Tartu Ringkonnakohus (Tartu apeliacinis teismas, Estija) pripažino R.M. kaltu dėl trijų sukčiavimo atvejų siekiant gauti subsidijų bendrovei X, o E.M. pripažino kalta dėl to, kad ji dviem atvejais bendrininkavo vykdant šį sukčiavimą, nes sąmoningai pateikė klaidingą informaciją kompetentingai Estijos institucijai, kad gautų nagrinėjamą pagalbą.
Be to, minėti teismai nurodė R.M. ir E.M. sumokėti Estijos Respublikai bendrovės X nepagrįstai gautos pagalbos sumą.
R.M. ir E.M. pateikė kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui, t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, manydami, kad nepagrįstai gauta pagalba gali būti susigrąžinta tik iš vienintelio jos gavėjo, t. y. bendrovės Y, kuri perėmė bendrovės X teises ir pareigas po šių dviejų bendrovių susijungimo.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patvirtino R.M. ir E.M. apkaltinamuosius nuosprendžius dėl sukčiavimo siekiant gauti subsidijų, tačiau jam kilo abejonių dėl galimybės reikalauti, kad jie grąžintų nagrinėjamą pagalbą.
Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, pirma, ar pagal reikšmingas Sąjungos teisės nuostatas ( 1 ) leidžiama reikalauti, kad EŽŪFKP lėšomis finansuojamą pagalbą, kuri buvo nepagrįstai gauta dėl sukčiavimo veiksmų, grąžintų ne tik šios pagalbos gavėjas, bet ir asmenys, kurie, nors ir negali būti laikomi šios pagalbos gavėjais, dalyvavo darant pažeidimą, dėl kurio ji buvo nepagrįstai išmokėta.
Antra, jis iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tuo atveju, kai juridinis asmuo gavo paramą žemės ūkiui dėl jo atstovams priskiriamų sukčiavimo veiksmų, šie atstovai gali būti laikomi šios pagalbos „gavėjais“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę ( 2 ), jei iš tiesų būtent šie atstovai gauna šio juridinio asmens pelną.
Teisingumo Teismo vertinimas
Kad atsakytų į šiuos klausimus, Teisingumo Teismas visų pirma analizavo reikšmingų Sąjungos teisės nuostatų kontekstą ir tikslus.
Pirma, Reglamento Nr. 1306/2013 39 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad valstybės narės turi užkirsti kelią pažeidimams, juos aptikti ir veiksmingai ištaisyti ir kad šiuo tikslu jos turėtų taikyti Reglamentą Nr. 2988/95. Be to, šio reglamento 54 straipsnio 3 dalies b punktas, pagal kurį valstybės narės gali nereikalauti sugrąžinti dėl pažeidimo nepagrįstai išmokėtos pagalbos, kai tai neįmanoma dėl, be kita ko, „už pažeidimą teisiškai atsakingų asmenų“ nemokumo, netektų bet kokio naudingo poveikio, jei nebūtų galima reikalauti, kad ir šie asmenys grąžintų atitinkamą pagalbą.
Antra, galimybė susigrąžinti nepagrįstai gautą pagalbą ne tik iš jos gavėjo, bet ir iš asmenų, kurie sąmoningai pateikė melagingą informaciją jai gauti, padeda siekti tikslo apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ( 3 ), be kita ko, kai gavėjas yra juridinis asmuo, kuris nebeegzistuoja arba neturi pakankamai išteklių šiai pagalbai grąžinti.
Be to, reikalavimas, kad šie asmenys grąžintų tokią nepagrįstai gautą pagalbą, nepažeidžia teisinio saugumo principo, nes reikšmingi teisės aktai šiuo klausimu yra pakankamai aiškūs.
Nors Reglamento Nr. 1306/2013 56 straipsnyje aiškiai nenumatyta pareiga šiems asmenims grąžinti pagalbą, šis straipsnis turi būti aiškinamas atsižvelgiant į šio reglamento 39 konstatuojamąją dalį. Be to, šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punkte, kiek tai susiję su sąvokos „pažeidimas“ apibrėžtimi, daroma aiški nuoroda į Reglamentą Nr. 2988/95. Remiantis Reglamento Nr. 2988/95 7 straipsniu, galima reikalauti, kad pagalbą taip pat grąžintų asmenys, dalyvavę darant atitinkamą pažeidimą.
Galiausiai Teisingumo Teismas pridūrė, kad remiantis tokia analize negalima daryti išvados, jog juridinio asmens atstovai, kurie sukčiavo, kad šis asmuo galėtų gauti paramą žemės ūkiui, patys gali būti laikomi pagalbos „gavėjais“. Jie negali būti laikomi šios pagalbos „gavėjais“, kaip tai suprantama pagal Deleguotąjį reglamentą Nr. 640/2014, jeigu jie nepriklauso nė vienai iš jo 2 straipsnio 1 dalies antros pastraipos 1 punkte nurodytų asmenų kategorijų ( 4 ), net jei faktiškai būtent šie atstovai gauna šio juridinio asmens pelną.
( 1 ) T. y. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1200/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549), 56 straipsnio pirma pastraipa, siejama su, pirma, šio reglamento 54 straipsniu ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL L 181, 2014, p. 48), 35 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, ir, antra, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) 7 straipsniu.
( 2 ) Be kita ko, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 6 dalį, siejamą su šio deleguotojo reglamento 2 straipsnio 1 dalies antros pastraipos 1 punktu.
( 3 ) Numatytas Reglamento Nr. 1306/2013 58 straipsnio 1 dalies a punkte. Taip pat žr. kovos su sukčiavimu veiksmingumo tikslą, nurodytą Reglamento Nr. 2988/95 4 konstatuojamojoje dalyje.
( 4 ) T. y. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608), 4 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtas ūkininkas, kompleksinės paramos gavėjas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1306/2013 92 straipsnį, ir (arba) paramos kaimo plėtrai gavėjas, nurodytas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320), 2 straipsnio 10 dalyje.