Byla C‑431/22

Scuola europea di Varese

prieš

PD, vykdantį NG tėvų pareigas,
ir
LC, vykdančią NG tėvų pareigas

(Corte suprema di cassazione prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2023 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą – 27 straipsnio 2 dalis – Europos mokyklų bendrosios taisyklės – 62, 66 ir 67 straipsniai – Klasės tarybos sprendimo neperkelti mokinio į vidurinio ugdymo pakopos aukštesnę klasę ginčijimas – Nacionalinių teismų jurisdikcijos nebuvimas – Europos mokyklų Skundų tarybos išimtinė jurisdikcija – Veiksminga teisminė gynyba“

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Sąvoka „institucijų priimtas aktas“ – Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą – Įtraukimas

   (SESV 267 straipsnio pirmos pastraipos b punktas ir 352 straipsnis; konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą)

   (žr. 50 ir 51 punktus)

2. Tarptautiniai susitarimai – Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą – Skundų tarybos išimtinė jurisdikcija – Ginčas dėl Europos mokyklos klasės tarybos sprendimo neperkelti mokinio į vidurinio ugdymo pakopos aukštesnę klasę teisėtumo – Įtraukimas – Veiksmingos teisminės gynybos principas – Nebuvimas

   (Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalis; Europos mokyklų bendrųjų taisyklių (2014 m.) 61, 62, 66 ir 67 straipsniai)

   (žr. 54, 56, 67, 68, 74, 75, 78, 82, 84, 85, 89, 97–99 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Tėvams, kaip jų nepilnamečio sūnaus, kuris tuo metu, kai kilo ginčas, buvo Scuola europea di Varese (Varezės Europos mokykla, Italija) vidurinio ugdymo pakopos penktos klasės mokinys, teisėtiems atstovams, buvo pranešta apie kompetentingos klasės tarybos sprendimą neperkelti jų sūnaus į aukštesnę klasę. Tėvai kreipėsi į Tribunale amministrativo regionale per la Lombardia (Lombardijos regiono administracinis teismas, Italija) dėl tokio sprendimo panaikinimo. Tas teismas pripažino, kad turi jurisdikciją nagrinėti šį skundą.

Varezės Europos mokykla pateikė Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas, Italija) jungtinei kolegijai, t. y. šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, prašymą pirmiausia išspręsti teismo jurisdikcijos klausimą ( 1 ), kad būtų konstatuota, jog Italijos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti minėtą ginčą. Šios mokyklos teigimu, išimtinę jurisdikciją nagrinėti tokį ginčą pagal Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą (toliau – EMSK) ( 2 ), 27 straipsnio ir Europos mokyklų bendrųjų taisyklių, pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikomos redakcijos (toliau – 2014 m. EMBT) ( 3 ), 67 straipsnio 1 dalies nuostatas turi Europos mokyklų Skundų taryba (toliau – Skundų taryba). Vis dėlto tėvai ir prokuratūra mano, kad Italijos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šį ginčą, nes pagal EMSK 27 straipsnio 2 dalį išimtinė Skundų tarybos jurisdikcija apima tik asmeniui nenaudingus Valdytojų tarybos arba mokyklos Administracinės tarybos aktus.

Paprašytas atsakyti į šį preliminarų klausimą dėl Italijos teismų jurisdikcijos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, jis tokiai jurisdikcijai jau pritarė ( 4 ). Jis pripažino, kad Skundų tarybos išimtinė jurisdikcija apima asmeniui nenaudingus Valdytojų tarybos ar Europos mokyklos Administracinės tarybos aktus, bet ne tokios mokyklos klasės tarybos aktus ( 5 ). Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad, kai priėmė sprendimą šiuo klausimu, tuo metu galiojusiose EMBT buvo numatyta tik siaura, Europos mokyklų viduje taikoma teisė pateikti vien administracinį skundą dėl klasės tarybos sprendimų mokinio neperkelti į aukštesnę klasę ir dar nebuvo galimybės dėl tokių sprendimų kreiptis į Skundų tarybą.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, tokio skundo galimybę įtvirtinus 2005 m. EMBT, o vėliau ją patvirtinus 2014 m. EMBT 67 straipsnyje, tai galėtų būti pagrindas pripažinti Skundų tarybos išimtinę jurisdikciją nagrinėti tokio pobūdžio ginčus. Šio teismo teigimu, tokį sprendimą galima pagrįsti, pirma, Sprendimu Oberto ir O’Leary ( 6 ), kuriame Teisingumo Teismas, remdamasis Vienos konvencijos ( 7 ) nuostatomis, jau pripažino, kad Skundų tarybai pagrįstai galėjo būti suteikta išimtinė jurisdikcija nagrinėti skundus dėl Europos mokyklos direktoriaus akto jos mokytojo nenaudai. Šiuo klausimu taip pat galėtų būti reikšmingi įvairūs Varėzės Europos mokyklos pateikti dokumentai, visų pirma daug Skundų tarybos sprendimų bylose dėl klasės tarybų sprendimų neperkelti mokinio į aukštesnę klasę, kuriais ji formuoja savo nuoseklią praktiką nuo tada, kai 2005 m. EMBT jai suteikė jurisdikciją nagrinėti tokius ginčus.

Vis dėlto pažymėjęs, kad bylos, kurioje priimtas Sprendimas Oberto ir O’Leary, faktinės aplinkybės taip skiriasi nuo jo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, kad jis negali daryti išvados, jog šiuo atveju EMSK 27 straipsnio 2 dalies aiškinimas yra toks akivaizdus, kad nekelia jokių pagrįstų abejonių, nacionalinis teismas pateikė Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

Sprendime Teisingumo Teismas konstatuoja, kad Skundų taryba turi išimtinę jurisdikciją, išnaudojus visas šiose bendrosiose taisyklėse numatytas administracines teisių gynimo priemones, pirmąja ir galutine instancija priimti sprendimą dėl visų ginčų, susijusių su Europos mokyklos klasės tarybos sprendimo neperkelti mokinio į vidurinio ugdymo pakopos aukštesnę klasę teisėtumu ( 8 ).

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirmiausia Teisingumo Teismas priminė, kad Europos mokyklų sistema yra sui generis sistema, kuria, sudarius tarptautinį susitarimą, įgyvendinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir jų ir Sąjungos bendradarbiavimas. Europos mokykla yra tarptautinė organizacija, kuri, nepaisant funkcinių ryšių su Sąjunga, formaliai nei jai, nei jos valstybėms narėms nepriklauso. Taigi, nors, kiek tai susiję su Sąjunga, EMSK yra Sąjungos institucijos priimtas aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnio pirmos pastraipos b punktą, ji taip pat reglamentuojama tarptautinės teisės, o kiek tai susiję su jos aiškinimu, – tarptautinės sutarčių teisės. Tarptautinė sutarčių teisė iš esmės buvo kodifikuota Vienos konvencijoje; joje įtvirtintos normos yra taikomos tokiam valstybių narių ir tarptautinės organizacijos sudarytam susitarimui, kaip EMSK, jei šios normos yra bendrosios tarptautinės paprotinės teisės išraiška. Todėl ši konvencija turi būti aiškinama vadovaujantis šiomis normomis, visų pirma pagal Vienos konvencijos 31 straipsnyje, kuriuo išreiškiama bendroji paprotinė tarptautinė teisė, įtvirtintas normas.

Priminęs EMSK 27 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat atitinkamų 2014 m. RGEE ( 9 ) nuostatų turinį ir taikymo sritį, Teisingumo Teismas nagrinėjo, ar, panašiai kaip ir jo Sprendime Oberto ir O’Leary dėl Europos mokyklos direktoriaus priimtų sprendimų, galima daryti išvadą, kad Vienos konvencijos 31 straipsnio normos leidžia aiškinti EMSK 27 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą kaip nedraudžiančią pagal 2014 m. EMBT nuostatas Skundų tarybai priskirti išimtinę jurisdikciją nagrinėti sprendimus neperkelti Europos mokyklos mokinio į aukštesnę klasę, net jei šiuos sprendimus priėmė ne Valdytojų taryba ar šios mokyklos administracinė taryba, o klasės taryba.

Šiuo klausimu dėl Vienos konvencijos 31 straipsnio 1 dalies Teisingumo Teismas priminė, kad pagal šią nuostatą sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutarties kontekste ir į jos dalyką bei tikslą. Teisingumo Teismas mano, kad nors klasės tarybų aktai nėra aiškiai paminėti EMSK 27 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, iš šios nuostatos norminio konteksto ir EMSK siekiamų tikslų galima daryti išvadą, kad Skundų tarybos jurisdikcijos išplėtimas 2014 m. EMBT nuostatomis nepažeidžia šios EMSK nuostatos.

Dėl Vienos konvencijos 31 straipsnio 3 dalies a ir b punktų Teisingumo Teismas priminė, kad iš jų matyti, jog aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ne tik į kontekstą, bet ir į visus vėlesnius šalių sudarytus susitarimus dėl sutarties aiškinimo ar jos nuostatų taikymo ir į vėlesnę tos sutarties taikymo praktiką, kuri išreiškia šalių susitarimą dėl minėtos sutarties aiškinimo.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad Valdytojų taryba priėmė 2014 m. EMBT 62, 66 ir 67 straipsnius, o prieš tai – analogiškas 2005 m. EMBT nuostatas, ir tai, kad nuo to laiko Generalinis sekretorius ir Skundų taryba be pertraukos taikė šias nuostatas, o EMSK susitariančiosios šalys neginčijo šio priėmimo ir taikymo, patvirtina, kad tarp šių šalių egzistuoja vėlesnis susitarimas dėl šios konvencijos aiškinimo ir jos nuostatų taikymo pagal Vienos konvencijos 31 straipsnio 3 dalies a punktą ar bent jau praktika, patvirtinanti šalių susitarimą dėl tokio aiškinimo pagal šios konvencijos 31 straipsnio 3 dalies b punktą. Iš tiesų tai, kad EMSK susitariančiosios šalys neginčija tokio nepertraukiamo taikymo, turi būti laikoma tų šalių elgesiu, rodančiu jų tylų sutikimą su tokiu taikymu, taigi ir tokia praktika. Toks susitarimas ir (arba) tokia praktika gali būti viršesni už EMSK 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmo sakinio tekstą. Taigi ši nuostata turi būti aiškinama kaip nedraudžianti, kad Europos mokyklų klasės tarybų sprendimai mokinio neperkelti į aukštesnę klasę iš esmės būtų laikomi patenkančiais į minėtos nuostatos taikymo sritį.

Iš viso to, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad pagal 2014 m. EMBT 67 straipsnio 1 dalį, išnaudojus visas šių taisyklių 62 straipsnio 1 dalyje numatytas administracines priemones, Skundų taryba turi išimtinę jurisdikciją pirmąja ir galutine instancija priimti sprendimus dėl visų ginčų, susijusių su Europos mokyklos klasės tarybos sprendimu neperkelti mokinio į vidurinio ugdymo pakopos aukštesnę klasę, ir kad tokia išimtinė jurisdikcija nepažeidžia EMSK 27 straipsnio 2 dalies.

Be to, Teisingumo Teismas patikslina, kad toks atitinkamų EMSK ir 2014 m. EMBT nuostatų aiškinimas nepažeidžia suinteresuotųjų asmenų teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

Teisingumo Teismas pažymi, kad, kiek tai susiję su EMSK, aiškinant šią konvenciją turi būti vadovaujamasi ir bendraisiais Sąjungos teisės principais, šia konvencija įsteigtos institucijos turi į juos tinkamai atsižvelgti ir jų laikytis, kai naudojasi iš joje nustatytų normų kylančiais įgaliojimais ir priima aktus pagal jos nuostatas. Kaip matyti iš Varėzės Europos mokyklos pateiktų Skundų tarybos priimtų sprendimų, 2014 m. EMBT 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, nors ir taikomos Generaliniam sekretoriui teikiamam administraciniam skundui, taip pat lemia šios tarybos jurisdikcijos apimtį tuo atveju, kai mokinio teisėti atstovai pateikia skundą dėl Generalinio sekretoriaus sprendimo atmesti gautą administracinį skundą.

Taigi net taip apribota teisių gynimo priemonė nepažeidžia veiksmingos teisminės gynybos principo, su sąlyga, kad EMBT 62 straipsnio 1 dalyje minimas „teisės normos, susijusios su perkėlimo į aukštesnę klasę procedūra, pažeidimas“ plačiąja prasme suprantamas kaip bet kokios tiek griežtai procedūrinės, tiek materialiosios normos, kuria būtinai turi būti vadovaujamasi klasės tarybos svarstymuose, nesilaikymas. Tarp tokių normų yra taikytini bendrieji Sąjungos teisės principai, kurių laikymąsi Skundų taryba turi užtikrinti, kai nagrinėja skundą dėl klasės tarybos sprendimo neperkelti mokinio į aukštesnę klasę.

Kiek tai susiję su šios Skundų tarybos vykdomos tokio klasės tarybos sprendimo motyvų kontrolės apimtimi, pagal veiksmingos teisminės gynybos principą, be kita ko, reikalaujama, kad, nepažeidžiant minėtos nuo klasės tarybai patikėtų svarstymo funkcijų neatsiejamos didelės diskrecijos, vykdant tokią kontrolę tikrinama bent jau tai, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais ir ar nepadaryta teisės arba akivaizdžios vertinimo klaidos.

( 1 ) Remiantis Italijos civilinio proceso kodekso 41 straipsniu, pagal kurį: „[k]ol byla pirmojoje instancijoje dar neišnagrinėta iš esmės, bet kuri šalis gali prašyti [Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas, Italija)] jungtinės kolegijos išspręsti jurisdikcijos klausimus. <...>“

( 2 ) Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą, sudaryta 1994 m. birželio 21 d. Liuksemburge tarp valstybių narių ir Europos Bendrijų (OL L 212, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 16 sk., 1 t., p. 14). EMSK 27 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „Skundų tarybos išskirtinei [išimtinei] jurisdikcijai, pirmo[joje] ir paskutinėje instancijoje išnaudojus visas administracinio poveikio priemones, priklauso bet koks ginčas dėl šios konvencijos taikymo asmenims, kuriems taikoma ši konvencija, išskyrus administraciją ir pagalbinį personalą, ir dėl bet kurio akto ar taisyklių, priimtų pagal šią konvenciją, teisėtumo, turintis neigiamos įtakos šiems asmenims, mokyklos Valdytojų tarybai ar administracinei tarybai naudojantis savo galiomis, nurodytomis šioje konvencijoje [akto, kuris pagrįstas šia konvencija arba ją taikant priimtomis taisyklėmis ir kurį mokyklos Valdytojų taryba ar Administracinė taryba, naudodamosi pagal šią konvenciją turimais įgaliojimais, priėmė šių asmenų nenaudai, teisėtumo]“. EMSK 27 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje patikslinta, kad šių teisinių procesų sąlygos ir išsamios taisyklės, jei reikia, nustatomos mokymo personalo veiklos nuostatuose arba ne visą darbo dieną dirbančių mokytojų darbo sutartyje ar bendrosiose mokyklų taisyklėse.

( 3 ) Europos mokyklų bendrosios taisyklės, Nr. 2014-03-D-14-fr-11 redakcija. 2014 m. EMBT 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „dėl tiesioginių ar netiesioginių administracinių sprendimų, priimtų dėl pirmesniame straipsnyje nurodytų skundų, mokinių teisėti atstovai, su kuriais ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs, gali paduoti apeliaciją [EMSK] 27 straipsnyje numatytai Skundų tarybai“.

( 4 ) 1999 m. kovo 15 d.Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas, Italija) sprendimas, ECLI:IT:CASS:1999:138CIV.

( 5 ) Pagal EMSK 6 straipsnio antros pastraipos ir 27 straipsnio 1, 2 ir 7 dalių nuostatas.

( 6 ) 2015 m. kovo 11 d. Sprendimas Oberto ir O’Leary (C‑464/13 ir C‑465/13, EU:C:2015:163, toliau – Sprendimas Oberto ir O’Leary).

( 7 ) 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 1155 t., p. 331).

( 8 ) Pagal EMSK 27 straipsnio 2 dalies ir 2014 m. EMBT 61, 62, 66 ir 67 straipsnių nuostatas.

( 9 ) 2014 m. EMBT 61 straipsnio A skirsnio 1 dalis, 62 straipsnio 1 ir 2 dalys, 66 straipsnio 1 ir 5 dalys ir 67 straipsnio 1 dalis.