–

Zakład Ubezpieczeń Społecznych Oddział w Toruniu, atstovaujamo radca prawny J. Jaźwiec-Blecharczyk,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos S. Baeyens ir L. Van den Broeck,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Bénard ir A. Daniel,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Brauhoff ir D. Martin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009, p. 1), iš dalies pakeisto 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012 (OL L 149, 2012, p. 4) (toliau – Reglamentas Nr. 987/2009), 6 ir 16 straipsnių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Zakład Ubezpieczeń Społecznych Oddział w Toruniu (Socialinio draudimo įstaiga, Torunės biuras, Lenkija; toliau – ZUS) ir TE ginčą dėl ZUS sprendimo panaikinti TE išduotą A1 formos pažymą, kuria patvirtinama, kad Lenkijos socialinės apsaugos teisės aktai taikomi jam laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d.

3

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 465/2012 (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004), II antraštinė dalis „Taikytinų teisės aktų nustatymas“ apima 11–16 straipsnius.

4

Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnyje numatyta:

„1.   Asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis.

<…>

3. Laikantis 12–16 straipsnių nuostatų:

<…>“

5

Šio reglamento 13 straipsnio „Darbas dviejose ar daugiau valstybių narių“ 2 dalyje nurodyta:

„Paprastai dviejose ar daugiau valstybių narių savarankiškai dirbančiam asmeniui taikomi:

6

Pagal minėto reglamento 72 straipsnio a punktą Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija (toliau – administracinė komisija) nagrinėja visus administravimo ir aiškinimo klausimus, kylančius iš Reglamento Nr. 883/2004 ar Reglamento Nr. 987/2009 nuostatų.

7

Reglamento Nr. 883/2004 76 straipsnyje „Bendradarbiavimas“ nurodyta:

„<…>

4.   Įstaigos ir asmenys, kuriems taikomas šis reglamentas, privalo informuoti vieni kitus ir bendradarbiauti, kad užtikrintų tinkamą šio reglamento įgyvendinimą.

<…>

6.   Iškilus sunkumų aiškinant arba taikant šį reglamentą, kurie gali kelti pavojų pagal jį asmeniui suteiktoms teisėms, kompetentingos valstybės narės arba atitinkamo asmens gyvenamosios valstybės narės įstaiga kreipiasi į atitinkamos (‑ų) valstybės (-ių) narės (‑ių) įstaigą (‑as). Jeigu sprendimo nerandama per pagrįstą laikotarpį, atitinkamos valdžios institucijos gali prašyti Administracinės komisijos įsikišti.

<…>“

8

Reglamento Nr. 987/2009 2 ir 22 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

9

Reglamento Nr. 987/2009 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Įstaigos nedelsdamos teikia duomenis arba keičiasi duomenimis, kurie būtini norint apibrėžti ir nustatyti asmenų, kuriems taikomas [Reglamentas Nr. 883/2004], teises ir pareigas. Tokius duomenis iš vienos valstybės narės į kitą tiesiogiai perduoda pačios įstaigos arba jie netiesiogiai perduodami per susižinojimo tarnybas.“

10

Reglamento Nr. 987/2009 3 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamiems asmenims būtų suteikta reikiama informacija apie [Reglamentu Nr. 883/2004] bei [šiuo reglamentu] padarytus pakeitimus, kad jie galėtų įtvirtinti [įgyvendinti] savo teises. Jos taip pat numato patogias vartotojui paslaugas.

2.   Asmenys, kuriems taikomas [Reglamentas Nr. 883/2004], privalo persiųsti atitinkamai įstaigai informaciją, dokumentus ar patvirtinamuosius įrodymus, kurių reikia jų arba jų šeimos padėčiai nustatyti, jų teisėms ir pareigoms nustatyti ar išlaikyti ir taikytiniems teisės aktams bei jų pareigoms pagal juos nustatyti.

<…>

4.   Atitinkamos įstaigos nedelsdamos persiunčia informaciją ir išduoda dokumentus atitinkamiems asmenims tiek, kiek to reikia [Reglamentui Nr. 883/2004] ir [šiam reglamentui] taikyti, ir visais atvejais per laikotarpį, nustatytą pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus.

<…>“

11

Reglamento Nr. 987/2009 5 straipsnyje „Kitoje valstybėje narėje išduotų dokumentų ir patvirtinamųjų įrodymų teisinė galia“ nurodyta:

„1.   Valstybių narių įstaigos priima kitos valstybės narės įstaigos išduotus asmens padėtį liudijančius dokumentus, reikalingus [Reglamentui Nr. 883/2004] ir [šiam reglamentui] taikyti, ir patvirtinamuosius įrodymus, kurių pagrindu tie dokumentai buvo išduoti, nebent valstybė narė, kurioje jie buvo išduoti, juos anuliuotų arba paskelbtų negaliojančiais.

2.   Kilus abejonėms dėl dokumento galiojimo arba dėl duomenų, kuriais grindžiami jame išdėstyti teiginiai, tikslumo, dokumentą gaunanti valstybės narės įstaiga prašo dokumentą išdavusi[os] įstaigos suteikti reikiamą tikslesnę informaciją, o tam tikrais atvejais anuliuoti tą dokumentą. Išdavusi įstaiga persvarsto dokumento išdavimo pagrindą ir prireikus jį anuliuoja.

3.   Vadovaujantis 2 dalimi, tais atvejais, kai kyla abejonių dėl atitinkamų asmenų pateiktos informacijos, dokumentų ar patvirtinančių [patvirtinamųjų] įrodymų galiojimo ar faktų, kuriais pagrįsta juose pateikta informacija, tikslumo, buvimo vietos ar gyvenamosios vietos įstaiga kompetentingos įstaigos prašymu, jeigu tai įmanoma, atlieka reikiamą tokios informacijos ar dokumento patikrinimą.

4.   Jei atitinkamoms įstaigoms nepavyksta susitarti, ne anksčiau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kurią dokumentą gavusi įstaiga pateikė prašymą, per kompetentingas valdžios institucijas gali būti kreipiamasi į Administracinę komisiją. Administracinė komisija mėgina išspręsti klausimą per šešis mėnesius nuo dienos, kurią į ją buvo kreiptasi.“

12

Reglamento Nr. 987/2009 6 straipsnyje „Laikinas teisės aktų taikymas ir laikinas išmokų skyrimas“ numatyta:

„1.   Išskyrus atvejus, kai [šiame reglamente] numatyta kitaip, jei dviejų arba daugiau valstybių narių įstaigos ar valdžios institucijos nesutaria dėl to, kurie teisės aktai taikomi, atitinkamam asmeniui laikinai taikomi vienos iš tų valstybių narių teisės aktai <…>

<…>

2.   Jei dviejų ar daugiau valstybių narių įstaigos arba valdžios institucijos nesutaria, kuri įstaiga turėtų mokėti išmokas pinigais arba natūra, atitinkamas asmuo, kuris galėtų gauti išmokas, jeigu nebūtų ginčijamasi, turi teisę laikinai gauti išmokas, numatytas jo gyvenamosios vietos įstaigos taikomuose teisės aktuose arba, jeigu tas asmuo negyvena vienos iš atitinkamų valstybių narių teritorijoje, jis turi teisę gauti išmokas, numatytas įstaigos, kuriai jo prašymas buvo pateiktas pirmiausia, taikomuose teisės aktuose.

3.   Jei atitinkamoms įstaigoms ar valdžios institucijoms nepavyksta susitarti, ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo tos dienos, kurią kilo 1 arba 2 dalyje nurodytas nesutarimas, per kompetentingas valdžios institucijas gali būti kreipiamasi į Administracinę komisiją. Administracinė komisija siekia išspręsti klausimą per šešis mėnesius nuo dienos, kurią į ją buvo kreiptasi.

<…>“

13

Šio reglamento 15 straipsnyje nustatyta Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies b ir d punktų, 11 straipsnio 4 dalies ir 12 straipsnio taikymo tvarka.

14

Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnyje „[Reglamento Nr. 883/2004] 13 straipsnio taikymo tvarka“ nustatyta:

„1.   Dviejose ar daugiau valstybių narių vykdantis veiklą asmuo apie tai informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą.

2.   Paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į [Reglamento Nr. 883/2004] 13 straipsnį ir į [šio reglamento] 14 straipsnį. Toks nustatymas iš pradžių yra laikinas. Ta įstaiga informuoja apie tokį laikiną nustatymą visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, paskirtas įstaigas.

3.   2 dalyje numatytas laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal 2 dalį, išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi, arba bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu.

4.   Jei nustatant taikomus teisės aktus kyla abejonių ir dėl to dviejų ar daugiau valstybių narių įstaigos arba valdžios institucijos turi palaikyti ryšius, vienos ar daugiau atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtų įstaigų prašymu arba pačių kompetentingų valdžios institucijų prašymu atitinkamam asmeniui taikomi teisės aktai nustatomi bendru susitarimu, atsižvelgiant į [Reglamento Nr. 883/2004] 13 straipsnį ir [šio reglamento] 14 straipsnio atitinkamas nuostatas.

Jei atitinkamos įstaigos arba kompetentingos valdžios institucijos nesutaria, šie organai siekia susitarti, laikydamiesi pirmiau išdėstytų sąlygų, ir taikomas [šio reglamento] 6 straipsnis.

<…>“

15

Reglamento Nr. 987/2009 19 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Atitinkamo asmens ar darbdavio prašymu valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikytini pagal [Reglamento Nr. 883/2004] II antraštinės dalies nuostatą, kompetentinga įstaiga išduoda pažymėjimą, liudijantį, kad tokie teisės aktai yra taikytini, ir prireikus nurodo, iki kada ir kokiomis sąlygomis jie taikytini.“

16

Reglamento Nr. 987/2009 20 straipsnyje „Įstaigų tarpusavio bendradarbiavimas“ nustatyta:

„1.   Atitinkamos įstaigos perduoda valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikytini asmeniui pagal [Reglamento Nr. 883/2004] II antraštinės dalies nuostatas, kompetentingai įstaigai informaciją, būtiną nustatant dieną, kurią pradedami taikyti tie teisės aktai, ir įmokas, kurias šis asmuo ir jo darbdavys (‑iai) turi mokėti pagal tuos teisės aktus.

2.   Valstybės narės, kurios teisės aktai tampa taikomi asmeniui pagal [Reglamento Nr. 883/2004] II antraštinę dalį, kompetentinga įstaiga sudaro galimybę valstybės narės, kurios teisės aktai tam asmeniui buvo taikomi vėliausiai, kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai gauti informaciją apie dieną, kurią pradedami taikyti šie teisės aktai.“

17

Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio „[Reglamento Nr. 883/2004] 67 ir 68 straipsnių taikymo tvarka“ 4 dalyje numatyta:

„Jei atitinkamos įstaigos laikosi skirtingos nuomonės dėl to, kurie teisės aktai taikomi vadovaujantis prioriteto teise, taikomos [šio reglamento] 6 straipsnio 2–5 dalys. Šiuo tikslu [šio reglamento] 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta gyvenamosios vietos įstaiga yra vaiko ar vaikų gyvenamosios vietos įstaiga.“

18

1998 m. spalio 13 d.Ustawa o systemie ubezpieczeń społecznych (Socialinės apsaugos sistemos įstatymas) (Dz. U., Nr. 137, 1998, 887 pozicija) redakcijos, taikytinos pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms (Dz. U., 2021, 430 pozicija), 83a straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Galutiniu [socialinio draudimo įstaigos] sprendimu nustatyta teisė ar pareiga iš naujo nustatoma suinteresuotojo asmens prašymu arba savo iniciatyva, jei sprendimui įsiteisėjus pateikiama naujų įrodymų arba paaiškėja iki sprendimo priėmimo egzistavusios aplinkybės, turinčios įtakos šiai teisei ar pareigai.“

19

Kodeks postępowania cywilnego (Civilinio proceso kodeksas) 47714a straipsnyje numatyta:

„Apeliacinis teismas, panaikinęs teismo sprendimą ir ankstesnį pensijų įstaigos sprendimą, gali grąžinti bylą pensijų įstaigai nagrinėti iš naujo.“

20

TE, Lenkijos prekybos registre įregistruotas ir savarankišką veiklą vykdantis verslininkas, kurio pajamos apmokestinamos Lenkijoje, 2016 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė sutartį su Varšuvoje (Lenkija) įsteigta bendrove ir pagal šią sutartį Prancūzijoje turėjo teikti tam tikras su konkrečiu projektu susijusias paslaugas nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki šio projekto pabaigos.

21

Remdamasi šia sutartimi ZUS pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 2 dalį išdavė A1 formos pažymą, kuria, kaip numatyta Reglamento Nr. 987/2009 19 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. TE taikomi Lenkijos socialinės apsaugos teisės aktai (toliau – ginčijamas laikotarpis).

22

Po savo iniciatyva atlikto nagrinėjimo iš naujo ZUS konstatavo, kad ginčijamu laikotarpiu TE vykdė veiklą tik vienoje valstybėje narėje, t. y. Prancūzijos Respublikoje. 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) ZUS, pirma, panaikino minėtą A1 formos pažymą ir, antra, nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a punktą minėtu laikotarpiu TE nebuvo taikomi Lenkijos teisės aktai. Manydama, kad TE taikytiniems teisės aktams nustatyti svarbi nuostata yra ne Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnis, o jo 11 straipsnis, ZUS priėmė tą sprendimą prieš tai nesiėmusi Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnyje nurodytos procedūros, per kurią su kompetentinga Prancūzijos įstaiga būtų koordinuojamos nuomonės dėl TE taikomų teisės aktų nustatymo.

23

TE apskundė ginčijamą sprendimą Sąd Okręgowy w Toruniu (Torunės apygardos teismas, Lenkija). 2019 m. birželio 5 d. sprendimu šis teismas konstatavo, kad, pirma, ginčijamu laikotarpiu TE dirbo ne vienoje valstybėje narėje, todėl jam taikoma Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 2 dalis, ir, antra, ZUS nesiėmė Reglamento Nr. 987/2009 6, 15 ir 16 straipsniuose numatytos koordinavimo procedūros, nors ši procedūra yra privaloma siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus. Vykstant teismo procesui minėtas teismas paprašė ZUS pradėti tokią koordinavimo su kompetentinga Prancūzijos įstaiga procedūrą, tačiau ZUS atsisakė tai padaryti, manydama, jog nėra pagrindo ją inicijuoti. Siekdamas išvengti situacijos, kai TE nebūtų taikoma jokios socialinės apsaugos sistemos, Sąd Okręgowy w Toruniu (Torunės apygardos teismas) nusprendė, kad ginčijamu laikotarpiu TE buvo taikomi Lenkijos teisės aktai, todėl paliko galioti pagrindinėje byloje nagrinėjamą A1 formos pažymą.

24

2020 m. vasario 5 d. sprendimu Sąd Apelacyjny w Gdańsku (Gdansko apeliacinis teismas, Lenkija) atmetė ZUS pateiktą apeliacinį skundą dėl Sąd Okręgowy w Toruniu (Torunės apygardos teismas) sprendimo, taip tą sprendimą patvirtindamas.

25

Dėl šio sprendimo ZUS pateikė kasacinį skundą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog norint panaikinti pagrindinėje byloje nagrinėjamą A1 formos pažymą prieš tai reikėjo inicijuoti Reglamente Nr. 987/2009 numatytą koordinavimo procedūrą, priimant ginčijamą sprendimą buvo padarytas pažeidimas, kuris galėtų būti ištaisytas tik per procedūrą pačioje ZUS. Be to, Sąd Okręgowy w Toruniu (Torunės apygardos teismas) ir Sąd Apelacyjny w Gdańsku (Gdansko apeliacinis teismas) priimti sprendimai yra klaidingi, nes šie teismai, užuot priėmę sprendimą dėl TE taikytinų teisės aktų, turėjo grąžinti bylą ZUS, kad ji, bendradarbiaudama su kompetentinga Prancūzijos įstaiga, iš naujo išnagrinėtų šią A1 formos pažymą.

26

Šiomis aplinkybėmis Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

27

Pirmiausia reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 987/2009 6 ir 16 straipsniuose, kuriuos savo klausimuose mini prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kurie susiję atitinkamai su laikinu teisės aktų taikymu ir laikinu išmokų skyrimu, taip pat su Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio taikymo tvarka, iš esmės pakartojamos pastarojo reglamento 76 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuriose numatyta atitinkamų valstybių narių kompetentingų įstaigų dialogo ir derinimo procedūra (toliau – dialogo ir derinimo procedūra).

28

Be to, vienintelė Sąjungos teisės nuostata, kurioje daroma nuoroda į A1 formos pažymų panaikinimą, yra Reglamento Nr. 987/2009 5 straipsnis „Kitoje valstybėje narėje išduotų dokumentų ir patvirtinamųjų įrodymų teisinė galia“.

29

Šiuo klausimu reikia priminti, kad A1 formos pažyma atitinka standartinės formos pažymą, kurią pagal Reglamento Nr. 987/2009 II antraštinę dalį išduoda valstybės narės, kurios socialinės apsaugos teisės aktai taikomi, kompetentingos institucijos paskirta įstaiga, kad patvirtintų, jog, kaip nurodyta, be kita ko, šio reglamento 19 straipsnio 2 dalyje, darbuotojams, kurių situacija yra viena iš nurodytųjų Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinėje dalyje, taikomi šios valstybės narės teisės aktai (2023 m. kovo 2 d. Sprendimo DRV Intertrans ir Verbraeken J. en Zonen, C‑410/21 ir C‑661/21, EU:C:2023:138, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Reglamento Nr. 987/2009 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybių narių įstaigos priima kitos valstybės narės įstaigos išduotus asmens padėtį liudijančius dokumentus, reikalingus reglamentams Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009 taikyti, ir patvirtinamuosius įrodymus, kurių pagrindu tie dokumentai buvo išduoti, nebent valstybė narė, kurioje jie buvo išduoti, juos panaikintų arba paskelbtų negaliojančiais.

31

Reglamento Nr. 987/2009 5 straipsnio 2 ir 4 dalyse patikslinta dialogo ir derinimo procedūros įgyvendinimo tvarka sprendžiant šio 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir įrodymus gaunančios valstybės narės įstaigos ir šiuos dokumentus išdavusios įstaigos ginčus. Konkrečiau kalbant, šio 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kokių veiksmų turi imtis šios įstaigos, jeigu joms kyla abejonių dėl tokių dokumentų ir patvirtinamųjų įrodymų galiojimo arba dėl duomenų, kuriais grindžiami juose išdėstyti teiginiai, tikslumo, o dokumentus išdavusi įstaiga tokiu atveju įpareigojama persvarstyti jų išdavimo pagrindą ir prireikus juos panaikinti. To paties 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai atitinkamoms įstaigoms nepavyksta susitarti, kompetentingos valdžios institucijos gali kreiptis į administracinę komisiją, kuri „mėgina išspręsti klausimą“ per šešis mėnesius nuo kreipimosi.

32

Taigi reikia konstatuoti, kad savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 987/2009 5, 6 ir 16 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad A1 formos pažymą išdavusi įstaiga, kuri savo iniciatyva iš naujo išnagrinėjusi informaciją, kuria remiantis ši pažyma išduota, konstatuoja, kad ši informacija netiksli, gali panaikinti minėtą pažymą, prieš tai nepradėjusi dialogo ir derinimo su atitinkamomis valstybių narių kompetentingomis įstaigomis procedūros siekiant nustatyti taikytinus nacionalinės teisės aktus.

33

Pirma, reikia patikslinti, kad A1 formos pažymą išdavusi įstaiga gali ją panaikinti savo iniciatyva, t. y. negavusi kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos pateikto prašymo iš naujo išnagrinėti ir panaikinti.

34

Iš tiesų, viena vertus, kadangi Reglamento Nr. 987/2009 5 straipsnio 1 dalyje nurodomos „anuliuotos“ A1 formos pažymos, nepatikslinant ar konkrečiai neišvardijant, kokiais atvejais jos gali būti panaikintos, darytina išvada, kad ši nuostata apima visus tokių pažymų panaikinimo atvejus.

35

Kita vertus, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, tai, kad A1 formos pažymos yra privalomos kitų valstybių narių nei ta, kurioje pažyma buvo išduota, institucijoms, grindžiama ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, apimančiu taip pat tarpusavio pasitikėjimo principą. Pagal šiuos principus pažymą išdavusi įstaiga turi teisingai įvertinti faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo išduota ši pažyma, ir kruopščiai išnagrinėti savo socialinės apsaugos sistemos taikymą, kad būtų užtikrintas šioje pažymoje nurodytos informacijos tikslumas, taigi ir teisingas Reglamento Nr. 883/2004 taikymas, o kitų valstybių narių įstaigos turi teisę tikėtis, kad pažymą išdavusi įstaiga įvykdys tokią pareigą (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 6 d. Sprendimo Altun ir kt., C‑359/16, EU:C:2018:63, 37, 40 ir 42 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

36

Kadangi atitinkamo darbuotojo veiklos sąlygos gali keistis, palyginti su situacija, į kurią buvo atsižvelgta išduodant A1 formos pažymą, kaip ir vėliau gali paaiškėti, kad informacija, kuria remiantis ši situacija buvo pirmą kartą nustatoma, yra netiksli, pagal lojalaus bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo principus reikalaujama, kad pažymą išdavusi įstaiga visą veiklos, kuria remiantis tokia pažyma buvo išduota, vykdymo laikotarpį tikrintų joje nurodytų duomenų tikslumą ir ją panaikintų, jei atsižvelgusi į realią atitinkamo darbuotojo situaciją konstatuotų, kad ši pažyma neatitinka Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinės dalies nuostatų.

37

Antra, nors pagal Reglamento Nr. 987/2009 5 straipsnį pažymą išdavusi įstaiga, gavusi kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos prašymą dėl nagrinėjimo iš naujo ir panaikinimo, sprendimą panaikinti A1 formos pažymą turi priimti taikydama atitinkamų įstaigų dialogo ir derinimo procedūrą, kaip numatyta pagal to 5 straipsnio 2–4 dalyse nustatytą įgyvendinimo tvarką, vis dėlto pastarajame straipsnyje nėra jokios nuostatos, susijusios su procedūrinėmis taisyklėmis, kurių turi laikytis pažymą išdavusi įstaiga, pageidaujanti savo iniciatyva panaikinti A1 formos pažymą.

38

Konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 987/2009 5 straipsnyje nenumatyta pažymą išdavusios įstaigos pareigos tokiu atveju sprendimą dėl panaikinimo priimti laikantis minėtos dialogo ir derinimo procedūros.

39

Atsižvelgiant į tai, kad tokia procedūrinė pareiga nėra konkrečiai numatyta tuo atveju, kai pažymą išdavusi įstaiga nori savo iniciatyva panaikinti A1 formos pažymą, darytina išvada, kad Reglamento Nr. 987/2009 5 straipsnio 2–4 dalyse numatyta procedūra nėra išankstinė ir privaloma pažymą išdavusiai įstaigai, konstatavusiai, kad informacija, kuria grindžiamas A1 formos pažymos išdavimas, yra netiksli, kai ji siekia savo iniciatyva panaikinti šią pažymą.

40

Beje, toks aiškinimas, išplaukiantis iš Reglamento Nr. 987/2009 5 straipsnio formuluotės, yra logiškas atsižvelgiant į dialogo ir derinimo procedūros pobūdį, tikslą ir įgyvendinimo sąlygas.

41

Iš tiesų, kaip matyti iš Reglamento Nr. 883/2004 76 straipsnio 6 dalies, siejamos su šio reglamento 72 straipsnio a punktu, Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė tokią procedūrą siekdamas išspręsti atitinkamų valstybių narių kompetentingų įstaigų ginčus, be kita ko, dėl minėto reglamento aiškinimo ar taikymo.

42

Darytina išvada, kad dialogo ir derinimo procedūra taikoma tada, kai skiriasi dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų įstaigų nuomonės; tai patvirtina Reglamento Nr. 987/2009 nuostatos, kuriose numatytas tokios procedūros taikymas.

43

Iš tiesų šio reglamento 5 ir 6 straipsniuose numatyta, kad tokia procedūra taikoma, kai A1 formos pažymą gaunanti įstaiga ginčija jos galiojimą arba faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis ši pažyma buvo išduota, tikslumą ir atitinkamai prašo pažymą išdavusios įstaigos ją panaikinti, ir kai kelių valstybių narių įstaigos ar valdžios institucijos nesutaria dėl to, kurie teisės aktai turi būti taikomi, arba kuri įstaiga turi mokėti atitinkamas išmokas.

44

Savo ruožtu Reglamento Nr. 987/2009 16 ir 60 straipsniuose, kuriuose nustatyta Reglamento Nr. 883/2004 13 ir 68 straipsnių taikymo tvarka, numatyta, kad ta pati procedūra turi būti taikoma, pagal Reglamento Nr. 987/2009 6 straipsnyje numatytą įgyvendinimo tvarką, kai atitinkamos įstaigos nesutaria dėl taikytinų teisės aktų.

45

A1 formos pažymą išdavusi įstaiga savo iniciatyva panaikina ją ne dėl to, kad pažymą išdavusi įstaiga ir kitos valstybės narės įstaiga, kuriai kyla abejonių dėl šios pažymos tikslumo, nesutaria, o dėl to, kad pažymą išdavusi įstaiga, atlikusi patikrinimus, kuriuos turi atlikti, kad įvykdytų pagal lojalaus bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo principus, nurodytus šio sprendimo 35 ir 36 punktuose, jai tenkančias pareigas, konstatuoja, kad šioje pažymoje pateikta informacija neatitinka tikrovės.

46

Galiausiai šio sprendimo 39 punkte nurodytas aiškinimas neturi neigiamos įtakos nei darbuotojo, su kuriuo yra susijusi panaikinta A1 formos pažyma, pagal Reglamentą Nr. 883/2004 turimoms teisėms, nei šiuo reglamentu siekiamam tikslui.

47

Iš tiesų, viena vertus, reikia priminti, kad išduodama tokią pažymą kompetentinga valstybės narės įstaiga tik patvirtina, kad atitinkamam darbuotojui taikomi šios valstybės narės teisės aktai (pagal analogiją žr. 2000 m. kovo 30 d. Sprendimo Banks ir kt., C‑178/97, EU:C:2000:169, 53 punktą).

48

Kadangi A1 formos pažyma yra ne teises suteikianti priemonė, o deklaratyvus aktas, ją panaikinus tokios teisės negali būti prarastos.

49

Kita vertus, panaikinus A1 formos pažymą, atitinkamam darbuotojui taikytini teisės aktai bus nustatyti pagal Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinės dalies nuostatas, prireikus, t. y. kai taikomas Reglamento Nr. 987/2009 6 straipsnis, taikant dialogo ir derinimo procedūrą.

50

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinės dalies nuostatos sudaro išsamią ir vientisą kolizinių teisės normų sistemą, kurios tikslas – ne tik išvengti kelių valstybių nacionalinės teisės aktų taikymo tuo pat metu ir dėl to galinčių kilti pasekmių, bet ir užtikrinti, kad, nesant teisės aktų, taikytinų asmenims, patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį, nebūtų panaikinta jų socialinė apsauga (2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Inspecteur van de Belastingdienst, C‑631/17, EU:C:2019:381, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

51

Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad Reglamento Nr. 987/2009 6 straipsnyje numatytas laikinas teisės aktų taikymas ir laikinas išmokų skyrimas, kai dviejų ar daugiau valstybių narių įstaigos nesutaria dėl to, kurie teisės aktai taikomi arba kuri įstaiga turi mokėti išmokas.

52

Vadinasi, Reglamente Nr. 883/2004 įtvirtintos sistemos taikymas, siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus, po to, kai pažymą išdavusi įstaiga savo iniciatyva panaikina A1 formos pažymą, leidžia užtikrinti ne tik tai, kad atitinkamo darbuotojo apsauga bus garantuojama bet kuriuo metu, taip pat ir tada, kai atitinkamos įstaigos nesutaria dėl taikytinų teisės aktų, bet ir tai, kad šiam darbuotojui bet kuriuo metu, net ir nesant sutarimo, bus taikomi tik vienos šalies teisės aktai.

53

Galiausiai, trečia, reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 883/2004 76 straipsnio 4 dalies ir Reglamento Nr. 987/2009 2 ir 22 konstatuojamųjų dalių, tam, kad pagal Reglamentą Nr. 883/2004 nustatyta sistema tinkamai veiktų, reikia, kad įvairių valstybių narių kompetentingos įstaigos, taip pat šios įstaigos ir asmenys, kuriems taikomas šis reglamentas, veiksmingai ir glaudžiai bendradarbiautų. Toks bendradarbiavimas būtinas siekiant nustatyti atitinkamų asmenų teises ir pareigas ir sudaryti jiems sąlygas kuo greičiau ir optimaliomis sąlygomis pasinaudoti teisėmis.

54

Reikalaujama, kad taip bendradarbiaudamos visos šios įstaigos ir asmenys keistųsi informacija, būtina šių asmenų teisėms ir pareigoms nustatyti; tai matyti iš Reglamento Nr. 987/2009 2 ir 3 straipsnių, kuriuose apibrėžta šių įstaigų tarpusavio keitimosi informacija, taip pat šių įstaigų ir atitinkamų asmenų keitimosi informacija taikymo sritis ir taisyklės, ir iš šio reglamento 20 straipsnio, kuriame paaiškinta įvairių valstybių narių kompetentingų įstaigų bendradarbiavimo pareiga.

55

Taigi, kaip savo išvados 53 punkte pažymėjo generalinis advokatas, nors pažymą išdavusi įstaiga, norinti savo iniciatyva panaikinti A1 formos pažymą dėl joje nurodytų duomenų netikslumo, neprivalo iš anksto pradėti dialogo ir derinimo procedūros su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis įstaigomis, vis dėlto pagal šio sprendimo 53 ir 54 punktuose nurodytas nuostatas panaikinusi šią pažymą minėta įstaiga privalo kuo greičiau apie tai pranešti tiek šioms įstaigoms, tiek atitinkamam asmeniui ir pateikti jiems bet kokią informaciją ir duomenis, reikalingus šio asmens teisėms nustatyti ir apibrėžti.

56

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 987/2009 5, 6 ir 16 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad A1 formos pažymą išdavusi įstaiga, kuri savo iniciatyva iš naujo išnagrinėjusi informaciją, kuria remiantis ši pažyma išduota, konstatuoja, jog ši informacija netiksli, gali panaikinti minėtą pažymą prieš tai nepradėjusi dialogo ir derinimo su atitinkamomis valstybių narių kompetentingomis įstaigomis procedūros siekiant nustatyti taikytinus nacionalinės teisės aktus.

57

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, iš dalies pakeisto 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012, 5, 6 ir 16 straipsniai

turi būti aiškinami taip:

A1 formos pažymą išdavusi įstaiga, kuri savo iniciatyva iš naujo išnagrinėjusi informaciją, kuria remiantis ši pažyma išduota, konstatuoja, kad ši informacija netiksli, gali panaikinti minėtą pažymą, prieš tai nepradėjusi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 465/2012, 72 straipsnyje numatytos dialogo ir derinimo su atitinkamomis valstybių narių kompetentingomis įstaigomis procedūros siekiant nustatyti taikytinus nacionalinės teisės aktus.