–

SW, atstovaujamo avocat P. Spinosi,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos J.-L. Carré ir J. Illouz,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs ir M. Van Regemorter,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Azéma ir J. Hottiaux,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011, p. 9) 12 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant SW ir Office français de protection des réfugiés et apatrides (Prancūzijos pabėgėlių ir asmenų be pilietybės apsaugos tarnyba, toliau – OFPRA) ginčą dėl to, kad ši atmetė SW prašymą suteikti pabėgėlio statusą arba, to nepadarius, suteikti papildomą apsaugą.

3

1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, Nr. 2545 (1954), 189 t., p. 150) įsigaliojo 1954 m. balandžio 22 d. Ji buvo papildyta ir iš dalies pakeista 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso, įsigaliojusiu 1967 m. spalio 4 d. (toliau – Ženevos konvencija).

4

Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnyje nustatyta:

„Ši Konvencija netaikoma asmenims, kurie šiuo metu naudojasi kitų Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, gynyba ar parama.

Jei tokia gynyba ar parama dėl kokios nors priežasties buvo nutraukta galutinai nesureguliavus tokių asmenų padėties pagal atitinkamas Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas, šie asmenys ipso facto įgyja šioje Konvencijoje numatytas teises.“

5

1949 m. gruodžio 8 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 302 (IV) dėl pagalbos Palestinos pabėgėliams buvo įsteigta Jungtinių Tautų paramos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (United Nations Relief and Works Agency for Palestine Refugees in the Near East (UNRWA)).

6

UNRWA veiklos teritorija apima penkis Gazos ruožo, Vakarų Kranto, Jordanijos, Libano ir Sirijos rajonus.

7

2019 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 74/83 dėl pagalbos Palestinos pabėgėliams (toliau – Rezoliucija Nr. 74/83), taikytinoje priimant pagrindinėje byloje nagrinėjamo OFPRA generalinio direktoriaus sprendimą, nustatyta:

„Generalinė Asamblėja,

<…>

pripažindama svarbų [UNRWA], kuri nuo įsteigimo daugiau kaip 65 m. gerina Palestinos pabėgėlių padėtį, šiuo tikslu užtikrindama švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų ir pagalbos teikimą, taip pat nuolat vykdydama veiklą stovyklų infrastruktūros įrengimo, mikrofinansavimo, apsaugos ir skubios pagalbos srityse, vaidmenį,

<…>

taip pat atsižvelgdama į 2019 m. gegužės 31 d. Generalinio komisaro ataskaitą, pateiktą pagal Generalinio sekretoriaus ataskaitos 57 punktą, ir išreikšdama susirūpinimą dėl Agentūros rimtos finansinės krizės, kuri turi labai neigiamos įtakos jos gebėjimui toliau vykdyti pagrindines programas Palestinos pabėgėlių interesais visose veiklos srityse,

<…>

išreikšdama didelį susirūpinimą dėl itin sudėtingos Palestinos pabėgėlių, gyvenančių okupacijos sąlygomis, padėties, be kita ko, kiek tai susiję su jų saugumu, gerove ir socialinėmis bei ekonominėmis gyvenimo sąlygomis,

<…>

1. Apgailestaudama pažymi, kad nei pabėgėlių repatriacija, nei kompensacijų jiems išmokėjimas, numatyti jos Rezoliucijos Nr. 194 (III) 11 punkte, iki šiol neįvyko, todėl Palestinos pabėgėlių padėtis vis dar kelia didelį susirūpinimą, be to, jiems ir toliau reikia teikti pagalbą, kad jie galėtų tenkinti savo pagrindinius sveikatos priežiūros, švietimo ir pragyvenimo poreikius.

<…>

3. Patvirtina būtinybę tęsti [UNRWA] darbą, taip pat jos netrukdomos veiklos ir paslaugų, įskaitant skubios pagalbos, teikimo užtikrinimo svarbą Palestinos pabėgėlių gerovei ir apsaugai bei jų žmogiškojo potencialo vystymuisi ir šio regiono stabilumui tol, kol bus tinkamai išspręstas Palestinos pabėgėlių klausimas.

<…>

7. Nusprendžia pratęsti Agentūros įgaliojimus iki 2023 m. birželio 30 d., nepažeidžiant Rezoliucijos 194 (III) 11 punkto nuostatų.“

8

2022 m. gruodžio 12 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 77/123 UNRWA įgaliojimai buvo pratęsti iki 2026 m. birželio 30 d.

9

Direktyvos 2011/95 15 ir 35 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

10

Šios direktyvos 2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>“

11

Minėtos direktyvos 3 straipsnyje „Palankesni reikalavimai“ nustatyta:

„Valstybės narės gali nustatyti arba palikti galioti palankesnius reikalavimus, skirtus nustatyti, kuris asmuo gali būti priskiriamas prie pabėgėlio ar papildomą apsaugą galinčio gauti asmens, ir tarptautinės apsaugos pobūdį, jei tie reikalavimai yra suderinami su šia direktyva.“

12

Tos pačios direktyvos 4 straipsnio „Faktų ir aplinkybių vertinimas“ 3 dalyje nustatyta:

„Tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

13

Direktyvos 2011/95 6 straipsnyje „Persekiojimo vykdytojai ar didelės žalos darytojai“ numatyta:

„Persekiojimo vykdytoja[i] ar didelės žalos darytoja[i] gali būti:

14

Šios direktyvos 12 straipsnio „Pabėgėlio statuso nesuteikimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jei:

15

Palestiniečių kilmės asmuo be pilietybės SW 1976 m. gimė Libane ir gyveno šioje šalyje iki 2019 m. vasario mėn., tada išvyko iš jos; 2019 m. rugpjūčio 11 d. jis atvyko į Prancūziją. Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad SW serga sunkia genetine liga, dėl kurios reikalinga priežiūra, o UNRWA, neturėdama finansinių išteklių, negalėjo jam jos suteikti.

16

2019 m. spalio 11 d. sprendimu OFPRA generalinis direktorius atmetė SW prašymą suteikti pabėgėlio statusą arba, to nepadarius, suteikti papildomą apsaugą.

17

2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Cour nationale du droit d’asile (Nacionalinis prieglobsčio teisės teismas, Prancūzija) panaikino tokį sprendimą ir pripažino SW pabėgėliu.

18

OFPRA dėl nacionalinio teismo sprendimo pateikė kasacinį skundą Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija).

19

OFPRA tvirtina, kad Cour nationale du droit d’asile (Nacionalinis prieglobsčio teisės teismas) padarė kelias teisės klaidas. Visų pirma jis nenagrinėjo, ar SW buvo priverstas išvykti iš UNRWA veiklos teritorijos dėl grėsmės jo saugumui. Be to, jis klaidingai nusprendė, kad tai, jog UNRWA negali finansuoti palestiniečių kilmės asmens be pilietybės tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų, yra priežastis, dėl kurios nutrūko šios agentūros teikiama veiksminga apsauga, o tai yra pagrindas minėtam asmeniui be pilietybės reikalauti, kad jam būtų taikoma Ženevos konvencija. Galiausiai jis klaidingai nusprendė, kad UNRWA turi būti laikoma negalinčia vykdyti paramos misijos, nors tretinio lygio sveikatos priežiūra nėra šios misijos dalis ir nebuvo įrodyta, kad Libane negali būti užtikrintas tinkamas SW gydymas.

20

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad pagal Rezoliuciją Nr. 74/83 UNRWA veikla vykdoma siekiant „Palestinos pabėgėlių gerovės ir apsaugos bei jų žmogiškojo potencialo vystymosi“ ir ja siekiama „tenkinti jų pagrindinius sveikatos priežiūros, švietimo ir pragyvenimo poreikius“. Taigi pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnį ji netaikoma palestiniečių kilmės asmeniui be pilietybės, kol jis faktiškai naudojasi nurodyta UNRWA parama ar apsauga.

21

2012 m. gruodžio 19 d. Sprendime Abed El Karem El Kott ir kt. (C‑364/11, EU:C:2012:826) Teisingumo Teismas nusprendė, kad 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL L 304, 2004, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 96) 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį, kurio turinys buvo visiškai atkartotas Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrame sakinyje, reikia aiškinti taip, kad Jungtinių Tautų organo ar agentūros, išskyrus pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, apsaugos ar pagalbos nutrūkimas „dėl bet kokios priežasties“ apima ir asmens, kuris, faktiškai naudojęsis tokia apsauga ar pagalba, ja nebesinaudoja dėl priežasties, kurios pats negali kontroliuoti ir kuri nepriklauso nuo jo valios, situaciją. Valstybės narės, kuriai tenka nagrinėti šio asmens pateiktą prašymą suteikti prieglobstį, kompetentingos institucijos, remdamosi individualiu prašymo vertinimu, turi patikrinti, ar šis asmuo buvo privestas išvykti iš tokio organo ar agentūros veiklos teritorijos, o taip yra tuo atveju, kai asmuo jaučiasi labai nesaugus ir atitinkamas organas arba agentūra negali šioje teritorijoje užtikrinti jo gyvenimo sąlygų, kurios atitiktų šiam organui ar agentūrai tenkančią misiją.

22

Nagrinėjamu atveju iš 2020 m. gruodžio 9 d.Cour nationale du droit d’asile (Nacionalinis prieglobsčio teisės teismas) sprendimo matyti, jog priimdamas sprendimą, kad UNRWA teikta apsauga ar parama SW nutrūko, taigi jis gali automatiškai prašyti suteikti jam pabėgėlio statusą, kaip numatyta Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrajame sakinyje, šis teismas manė, jog neginčijama, kad UNRWA negalėjo tinkamai užtikrinti SW galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nuo kurių priklausė jo gyvybė, taip pat negalėjo užtikrinti jos paramos misiją atitinkančių gyvenimo sąlygų; dėl to jo asmeninė padėtis tapo labai nesaugi ir jis buvo priverstas išvykti iš Libano.

23

Atsižvelgdama į tai, Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

24

Prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad UNRWA apsaugos ar paramos teikimas nutrūko, jei ši agentūra negali užtikrinti palestiniečių kilmės asmens be pilietybės, kuriam ši apsauga ar parama turi būti teikiama, galimybės gauti jo sveikatos būklei būtiną medicininę priežiūrą ir gydymą.

25

Norint atsakyti į šiuos klausimus reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą sakinį trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jeigu „jam taikomas Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnis, susijęs su apsauga ar parama, kurią teikia Jungtinių Tautų organai ar agentūros, išskyrus Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą“.

26

Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad ši konvencija netaikoma asmenims, „kurie šiuo metu naudojasi“„kitų Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą“, apsauga ar parama.

27

UNRWA yra Jungtinių Tautų agentūra, įsteigta siekiant apsaugoti palestiniečius kaip „pabėgėlius iš Palestinos“ ir suteikti jiems paramą. Jos įgaliojimai galioja jos veiklos teritorijoje, kurią sudaro penki rajonai, t. y. Gazos ruožas, Vakarų Krantas (įskaitant Rytų Jeruzalę), Jordanija, Libanas ir Sirija.

28

Atsižvelgiant į jai priskirtą misiją, UNRWA turi būti laikoma kita Jungtinių Tautų agentūra, išskyrus pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, teikiančia apsaugą ar paramą, kaip tai suprantama pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio D punktą.

29

Konkrečiai kalbant, kiekvienas asmuo, pavyzdžiui SW, kuris įregistruotas UNRWA, gali naudotis šios agentūros teikiama apsauga ir parama, kad būtų užtikrinta jo, kaip pabėgėlio, gerovė (2022 m. kovo 3 d. Sprendimo Secretary of State for the Home Department(Palestiniečių kilmės asmens be pilietybės pabėgėlio statusas), C‑349/20, EU:C:2022:151, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Dėl šio specifinio pabėgėlio statuso, suteikiamo palestiniečiams nurodytose Artimųjų Rytų teritorijose, pabėgėlio statusas Sąjungoje, laikantis Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto pirmo sakinio, kuris atitinka Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio pirmą pastraipą, nesuteikiamas UNRWA įregistruotiems asmenims (2021 m. sausio 13 d.Sprendimo Bundesrepublik Deutschland (Palestiniečių kilmės asmens be pilietybės pabėgėlio statusas), C‑507/19, EU:C:2021:3, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Vis dėlto iš Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto antro sakinio, kuris atitinka Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio antrą pastraipą, matyti, kad jeigu dėl bet kokios priežasties UNRWA apsaugos ar paramos teikimas nutrūksta, o tokių asmenų padėtis nėra galutinai išspręsta pagal atitinkamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, tie asmenys ipso facto gali pasinaudoti Direktyva 2011/95 (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 3 d. Sprendimo Secretary of State for the Home Department (Palestiniečių kilmės asmens be pilietybės pabėgėlio statusas), C‑349/20, EU:C:2022:151, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

32

Neginčijama, kad, kaip matyti iš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos vėlesnių rezoliucijų, UNRWA teikiama pagalba besinaudojančių asmenų padėtis nėra galutinai išspręsta.

33

Dėl UNRWA apsaugos ar paramos nutrūkimo sąvokos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį, reikia pažymėti, kad pastaroji nuostata iš esmės atitinka Direktyvos 2004/83 12 straipsnio 1 dalies a punktą, todėl su šia antrąja nuostata susijusi jurisprudencija yra reikšminga aiškinant pirmąją nuostatą (2021 m. sausio 13 d. Sprendimo Bundesrepublik Deutschland (Palestiniečių kilmės asmens be pilietybės pabėgėlio statusas), C‑507/19, EU:C:2021:3, 37 punktas).

34

Žinoma, šiuo klausimu Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į Direktyvą 2004/83, patikslino, kad vien atitinkamo asmens išvykimas iš UNRWA veiklos teritorijos, nesvarbu, koks yra tokio išvykimo pagrindas, neužtenka, kad nebūtų taikoma šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkto pirmame sakinyje numatyta taisyklė dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo, todėl vien šios veiklos teritorijos nebuvimas arba savanoriškas sprendimas iš jos išvykti negali būti laikomi UNRWA paramos nutrūkimu (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Abed El Karem El Kott ir kt., C‑364/11, EU:C:2012:826, 55 ir 59 punktus).

35

Vis dėlto Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, priešingai, nei nagrinėjant šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą mano Belgijos vyriausybė, organo ar agentūros, pavyzdžiui, UNRWA, teikiama apsauga ar parama gali nutrūkti ne tik dėl paties organo ar agentūros panaikinimo, bet ir dėl to, kad minėtas organas ar agentūra negali vykdyti savo misijos (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Abed El Karem El Kott ir kt., C‑364/11, EU:C:2012:826, 56 punktą).

36

Kai sprendimas išvykti iš UNRWA veiklos teritorijos grindžiamas nuo atitinkamo asmens valios nepriklausančiais suvaržymais, dėl tokios situacijos galima konstatuoti, kad parama, kuri buvo teikiama tokiam asmeniui, nutrūko, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį (pagal analogiją žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Abed El Karem El Kott ir kt., C‑364/11, EU:C:2012:826, 59 punktą).

37

Toks aiškinimas atitinka minėto 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrame sakinyje siekiamą tikslą, be kita ko, užtikrinti Palestinos pabėgėlių apsaugos tęstinumą teikiant veiksmingą apsaugą ar paramą, o ne tik garantuojant organo ar agentūros, kuriai pavesta teikti tokią paramą ar apsaugą, buvimą, kol jų padėtis bus galutinai išspręsta pagal atitinkamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Abed El Karem El Kott ir kt., C‑364/11, EU:C:2012:826, 60 ir 62 punktus).

38

Šiomis aplinkybėmis svarbu pažymėti, kad, priešingai, nei pažymėjo Belgijos ir Prancūzijos vyriausybės, siekiant nustatyti, ar UNRWA apsaugos ar paramos teikimas nutrūko, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį, dėl to, kad tarptautinės apsaugos prašęs asmuo buvo priverstas išvykti iš šios agentūros veiklos teritorijos, nebūtina įrodyti, kad UNRWA arba valstybė, kurios teritorijoje ji veikia, ketino savo veiksmais ar neveikimu sukelti šiam asmeniui žalą arba neteikti paramos. Pakanka įrodyti, kad UNRWA parama ar apsauga iš tikrųjų nutrūko dėl bet kokios priežasties, todėl ši agentūra dėl objektyvių priežasčių arba priežasčių, susijusių su to asmens individualia padėtimi, nebegali jam užtikrinti tokių gyvenimo sąlygų, kurios atitiktų tai agentūrai pavestą misiją (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 3 d. Sprendimo Secretary of State for the Home Department (Palestiniečių kilmės asmens be pilietybės pabėgėlio statusas), C‑349/20, EU:C:2022:151, 72 punktą).

39

Šiuo klausimu iš Rezoliucijos Nr. 74/83, be kita ko, matyti, kad UNRWA Palestinos pabėgėliams teikia medicininę pagalbą, nes dėl to, kad jų padėtis dar nėra galutinai išspręsta, kaip nurodyta šio sprendimo 32 punkte, jiems ir toliau reikia paramos, kad jie galėtų tenkinti savo pagrindinius sveikatos priežiūros poreikius.

40

Taigi medicininė pagalba Palestinos pabėgėliams, kiek tai susiję su jų pagrindiniais poreikiais, yra UNRWA misijos dalis, todėl jos negalėjimas dėl kokios nors priežasties užtikrinti šios medicininės pagalbos reiškia, kad UNRWA parama nutrūksta, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį.

41

Šiuo klausimu, kaip savo išvados 50, 61 ir 62 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, UNRWA misija sveikatos priežiūros srityje – teikti paslaugas ir tiekti vaistus, atitinkančius pagrindinius UNRWA pagalbos prašančių asmenų poreikius, kad ir kokios kokybės paslaugos ar vaistai būtų reikalingi šiuo tikslu. Todėl ši užduotis negali priklausyti nuo jos veiklos pajėgumų teikti tokias paslaugas ir tiekti vaistus.

42

Iš tiesų, kaip pažymėjo Komisija, Belgijos ir Prancūzijos vyriausybių ginamas aiškinimas, pagal kurį tuo atveju, kai UNRWA neteikia konkrečios paramos, tokia parama turi būti laikoma nepriklausančia UNRWA misijai, todėl jos neteikimas nereiškia, kad šios agentūros parama nutrūko, reiškia, kad UNRWA tenkanti „misija“ turi būti susiaurinta ir apimti tik jos faktiškai teikiamas paslaugas, o ne tas paslaugas, kurios, nors ir priklauso šios agentūros įgaliojimams, nėra teikiamos, pavyzdžiui, dėl su biudžetu susijusių apribojimų. Dėl tokio aiškinimo kiltų pavojus, kad suinteresuotieji asmenys praktiškai negalėtų pasinaudoti jokia veiksminga tarptautine apsauga, nes, pirma, UNRWA nevykdo įsipareigojimų, ir, antra, jiems iš principo nesuteikiamas pabėgėlio statusas.

43

Taigi vien galimybės teikti specialią priežiūrą ar gydymą nebuvimas negali pateisinti išvados, kad UNRWA apsaugos ar paramos teikimas nutrūko, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį.

44

Iš tiesų, remiantis jurisprudencija, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog UNRWA apsaugos ar paramos teikimas nutrūko, todėl atitinkamas asmuo buvo priverstas išvykti iš šios agentūros veiklos teritorijos, būtina, kad šis asmuo būtų labai nesaugus ir kad minėta agentūra negalėtų šioje teritorijoje užtikrinti tokio asmens gyvenimo sąlygų, atitinkančių jai pavestą misiją (2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Abed El Karem El Kott ir kt., C‑364/11, EU:C:2012:826, 63 punktas).

45

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, pirma, to, jog UNRWA teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra žemesnio lygio, palyginti su paslaugomis, kurias jis būtų galėjęs gauti, jeigu valstybėje narėje jam būtų suteiktas pabėgėlio statusas, nepakanka, kad būtų galima manyti, kad jis buvo priverstas išvykti iš UNRWA veiklos teritorijos.

46

Antra, kaip savo išvados 80 ir 81 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, palestiniečių kilmės asmuo be pilietybės turi būti laikomas priverstu išvykti iš šios veiklos teritorijos, jei dėl negalėjimo gauti iš UNRWA šio asmens be pilietybės sveikatos būklei būtinos priežiūros kyla realus neišvengiamos mirties pavojus arba realus pavojus, kad jo sveikatos būklė gerokai, greitai ir nepataisomai pablogės ar labai sutrumpės gyvenimo trukmė.

47

Nacionalinis teismas, atskirai įvertinęs visas svarbias aplinkybes, turi patikrinti, ar esama tokio pavojaus (2022 m. kovo 3 d. Sprendimo Secretary of State for the Home Department(Palestiniečių kilmės asmens be pilietybės pabėgėlio statusas), C‑349/20, EU:C:2022:151, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

48

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinius klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad UNRWA apsaugos ar paramos teikimas turi būti laikomas nutrūkusiu, kai ši agentūra palestiniečių kilmės asmeniui be pilietybės, kuriam teikiama tokia apsauga ar parama, negali užtikrinti galimybės gauti medicininę priežiūrą ir gydymą, be kurių kyla realus neišvengiamos mirties pavojus arba realus pavojus, kad jo sveikatos būklė gerokai, greitai ir nepataisomai pablogės ar labai sutrumpės jo gyvenimo trukmė. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar esama tokio pavojaus.

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 12 straipsnio 1 dalies a punkto antras sakinys

turi būti aiškinamas taip, kad

Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) apsaugos ar paramos teikimas turi būti laikomas nutrūkusiu, kai ši agentūra palestiniečių kilmės asmeniui be pilietybės, kuriam teikiama tokia apsauga ar parama, negali užtikrinti galimybės gauti medicininę priežiūrą ir gydymą, be kurių pastarajam kyla realus neišvengiamos mirties pavojus arba realus pavojus, kad jo sveikatos būklė gerokai, greitai ir nepataisomai pablogės ar labai sutrumpės jo gyvenimo trukmė. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar esama tokio pavojaus.