TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. birželio 15 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 – Gamintojų organizacijų įstatai – 153 straipsnio 1 dalies b punktas – Narių priklausymo tik vienai gamintojų organizacijai taisyklė – Apimtis – 153 straipsnio 2 dalies c punktas – Gamintojų organizacijos ir sprendimų, kuriuos joje priima nariai gamintojai, demokratinė kontrolė – Asmens vykdoma tam tikrų gamintojų organizacijos narių kontrolė“

Byloje C‑183/22

dėl Conseil d’État (Prancūzija) 2022 m. kovo 10 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2022 m. kovo 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Saint-Louis Sucre

prieš

Premier ministre,

Ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation,

SICA des betteraviers d’Étrépagny

TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai D. Gratsias (pranešėjas), M. Ilešič, I. Jarukaitis ir Z. Csehi,

generalinė advokatė T. Ćapeta,

posėdžio sekretorė M. Krausenböck, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2022 m. lapkričio 16 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–	Saint-Louis Sucre, atstovaujamos avocats J.‑P. Duhamel, F.‑C. Laprévote, A. Magraner‑Oliver ir F. Six,

–	SICA des betteraviers d’Étrépagny, atstovaujamos avocat F. Molinié,

–	Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. Bain ir J.‑L. Carré,

–	Europos Komisijos, atstovaujamos M. Konstantinidis ir F. Le Bot,

susipažinęs su 2023 m. vasario 9 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671; klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 17), iš dalies pakeisto 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393 (OL L 350, 2017, p. 15) (toliau – Reglamentas Nr. 1308/2013), 153 straipsnio išaiškinimo.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bendrovės Saint‑Louis Sucre ginčą su Premier ministre (ministras pirmininkas, Prancūzija), ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation (žemės ūkio ir maisto ministras, Prancūzija) ir société d’intérêt collectif agricole (SICA) des betteraviers d’Étrépagny (Etrepanji cukrinių runkelių augintojų kolektyvinė žemės ūkio bendrovė, toliau – SICA) dėl pastarosios bendrovės pripažinimo gamintojų organizacija (toliau – GO) cukraus iš cukrinių runkelių sektoriuje.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608), 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

b)	valda – visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje;

žemės ūkio veikla –

i)	žemės ūkio produktų gamyba, kultivavimas arba auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvulių veisimą ir laikymą ūkininkavimo tikslais,

<…>“

Reglamentas Nr. 1308/2013

Reglamento Nr. 1308/2013 131 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„gamintojų organizacijos ir jų asociacijos gali naudingai prisidėti koncentruojant pasiūlą ir gerinant pardavimą, planavimą bei pritaikant gamybą prie paklausos, optimizuojant gamybos išlaidas ir stabilizuojant gamintojo kainas, atliekant mokslinius tyrimus, skleidžiant geriausios praktikos pavyzdžius ir teikiant techninę pagalbą, tvarkant šalutinius produktus ir valdant rizikos valdymo priemones, kuriomis gali naudotis jų nariai, taip padėdamos stiprinti gamintojų padėtį maisto grandinėje.“

Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiuo reglamentu nustatomas bendras žemės ūkio produktų – SESV I priede išvardytų visų produktų, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus, kaip apibrėžta Sąjungos teisės aktuose dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, rinkų organizavimas.

6	Pagal minėto reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktą, siejamą su jo I priedo III dalimi, cukriniams runkeliams taikomas bendras cukraus sektoriaus organizavimas.

7	Pagal to paties reglamento 3 straipsnio 3 dalį, jeigu nenumatyta kitaip, jame vartojamos, be kita ko, Reglamente Nr. 1307/2013 pateiktos apibrėžtys.

Reglamento Nr. 1308/2013 152 straipsnio „Gamintojų organizacijos“ 1–1b dalyse numatyta:

„1. Gavusios prašymą valstybės narės gali pripažinti [GO]:

a)	kurias sudaro ir pagal 153 straipsnio 2 dalies c punktą kontroliuoja konkrečiame sektoriuje, įtrauktame į 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąrašą, veikiantys gamintojai;

kurios yra suformuotos gamintojų iniciatyva ir kurios vykdo bent vienos iš šių rūšių veiklą:

i)	bendrą perdirbimą;

ii)	bendrą platinimą, įskaitant bendras pardavimo platformas arba bendrą transportavimą;

iii)	bendrą pakavimą, ženklinimą arba pardavimo skatinimo priemones;

iv)	bendrą kokybės kontrolės organizavimą;

v)	bendrą įrangos arba saugyklų naudojimą;

vi)	bendrą atliekų, tiesiogiai susijusių su gamyba, valdymą;

vii)	bendrą išteklių įsigijimą;

viii)

bet kurią kitą bendrą paslaugų teikimo veiklą siekiant vieno iš šios dalies c punkte nurodytų tikslų;

kurios siekia konkretaus tikslo, galinčio apimti bent vieną iš toliau nurodytų tikslų:

i)	užtikrinti, kad gamyba būtų planuojama ir pritaikoma prie paklausos, ypač kokybės ir kiekio atžvilgiu;

ii)	koncentruoti savo narių pagamintų produktų pasiūlą ir tiesiogiai pateikti juos į rinką, be kita ko, naudojant tiesioginę rinkodarą;

iii)	optimizuoti gamybos išlaidas ir investicijų grąžą atsižvelgiant į aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės standartus ir stabilizuoti gamintojo kainas;

<…>

1a. Nukrypstant nuo SESV 101 straipsnio 1 dalies, pagal šio straipsnio 1 dalį pripažinta [GO] savo narių vardu gali planuoti visos ar dalies savo produkcijos gamybą, optimizuoti gamybos išlaidas, pateikti ją rinkai ir derėtis dėl žemės ūkio produktų tiekimo sutarčių.

Pirmoje pastraipoje nurodyta veikla gali būti vykdoma:

a)	su sąlyga, kad vienos ar daugiau 1 dalies b punkto i–vii papunkčiuose nurodytų rūšių veikla iš tikrųjų yra vykdoma, taip padedant siekti SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų;

b)	su sąlyga, kad [GO] sukoncentruoja savo narių produktų pasiūlą ir pateikia juos rinkai, nepaisant to, ar gamintojai perleidžia [GO] nuosavybės teisę į produktus;

c)	nepaisant to, ar kai kurių arba visų narių visai pagamintai produkcijai taikoma tokia pati suderėta kaina;

d)	su sąlyga, kad atitinkami gamintojai nepriklauso jokiai kitai [GO], kiek tai susiję su produktais, kuriuos apima pirmoje pastraipoje nurodyta veikla;

e)	su sąlyga, kad žemės ūkio produktui netaikoma pareiga jį pristatyti, susijusi su ūkininko naryste kooperatyve, kuris pats nėra atitinkamos [GO] narys, laikantis kooperatyvo įstatuose išdėstytų sąlygų arba į tuos įstatus įtrauktų arba pagal juos priimtų taisyklių ir sprendimų.

Tačiau valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais gali nukrypti nuo sąlygos, nurodytos antros pastraipos d punkte, kai gamintojai nariai turi du atskirus skirtingose geografinėse vietovėse esančius gamybos padalinius.

1b. Šiame straipsnyje nuorodos į [GO] taip pat apima [GO] asociacijas, pripažintas pagal 156 straipsnio 1 dalį, jeigu tokios asociacijos atitinka šio straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus.“

Šio reglamento 153 straipsnyje „Gamintojų organizacijų įstatai“ nurodyta:

„1 [GO] įstatuose reikalaujama, kad jos gamintojai nariai pirmiausia:

a)	taikytų [GO] priimtas taisykles, susijusias su duomenų apie gamybą teikimu, gamyba, prekyba ir aplinkos apsauga;

b)	kiekvieno konkretaus valdos gaminamo produkto atveju būtų tik vienos [GO] nariai; tačiau valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais gali nukrypti nuo šios sąlygos, kai gamintojai nariai turi du atskirus skirtingose geografinėse vietovėse esančius gamybos padalinius;

c)	teiktų informaciją, kurios gamintojų organizacija reikalauja statistiniais tikslais.

2. [GO] įstatuose taip pat numatoma:

<…>

c)	taisyklės, pagal kurias gamintojams nariams leidžiama demokratiškai tikrinti savo organizacijos veiklą ir sprendimus, taip pat apskaitą ir biudžetus;

<…>“

Minėto reglamento 206 straipsnio „Komisijos gairės dėl konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkiui“ pirmoje pastraipoje nurodyta:

„Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip ir pagal SESV 42 straipsnį visiems SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su žemės ūkio produktų gamyba arba prekyba jais, taikomi SESV 101–106 straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos, laikantis šio reglamento 207–210 straipsnių.“

To paties reglamento 209 straipsnio „BŽŪP tikslams, ūkininkams ir jų asociacijoms taikomos išimtys“ 1 dalyje numatyta:

„SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma šio reglamento 206 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie būtini SESV 39 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma ūkininkų, ūkininkų asociacijų ar tokių asociacijų susivienijimų arba pagal šio reglamento 152 arba 161 straipsnį pripažintų [GO], arba pagal šio reglamento 156 straipsnį pripažintų [GO] asociacijų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kurie susiję su žemės ūkio produktų gamyba ar prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimu žemės ūkio produktams sandėliuoti, apdoroti ar perdirbti, nebent kiltų pavojus, kad nebus pasiekti SESV 39 straipsnyje nustatyti tikslai.

Ši dalis netaikoma susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kuriais nustatomas įsipareigojimas taikyti vienodą kainą arba užkertamas kelias konkurencijai.“

Reglamentas 2017/2393

Reglamento 2017/2393 52 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„[GO] ir jų asociacijos gali naudingai prisidėti koncentruojant pasiūlą ir gerinant rinkodarą, planavimą bei pritaikant gamybą prie paklausos, optimizuojant gamybos išlaidas ir stabilizuojant gamintojo kainas, atliekant mokslinius tyrimus, skleidžiant geriausią praktiką ir teikiant techninę pagalbą, tvarkant šalutinius produktus ir valdant rizikos valdymo priemones, kuriomis gali naudotis jų nariai, taip padėdamos stiprinti gamintojų padėtį maisto grandinėje. Taigi jos savo veikla, įskaitant derybas dėl sutarčių dėl tokių [GO] ir jų asociacijų tiekiamų žemės ūkio produktų, kai koncentruojama jų narių pagamintų produktų pasiūla ir jie pateikiami rinkai, padeda siekti [SESV] 39 straipsnyje nustatytų [bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP)] tikslų, nes sustiprina ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje ir gali prisidėti prie maisto tiekimo grandinės geresnio veikimo. 2013 m. BŽŪP reforma sustiprintas [GO] vaidmuo. Todėl, nukrypstant nuo SESV 101 straipsnio, galimybė vykdyti tokią veiklą kaip gamybos planavimas, išlaidų optimizavimas, gamintojų narių produktų pateikimas rinkai ir derybų dėl sutarčių vedimas turėtų būti aiškiai reglamentuojama kaip visų sektorių, kurių atžvilgiu [Reglamentu Nr. 1308/2013] nustatomas bendras rinkų organizavimas, pripažintų [GO] teisė. Ta nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma tik [GO], kurios iš tikrųjų vykdo veiklą, kuria siekiama ekonominės integracijos, ir kurios koncentruoja savo narių produktų pasiūlą ir teikia juos rinkai. Tačiau tokioms [GO] ne tik turėtų būti taikomas SESV 102 straipsnis, bet ir turėtų būti nustatytos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad tokia veikla nebūtų pašalinta konkurencija arba nekiltų pavojus SESV 39 straipsnyje nustatytiems tikslams. <…>“

Prancūzijos teisė

Pagal Code rural et de la pêche maritime (Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodeksas) L. 551‑1 straipsnį „administracinė institucija pripažįsta [GO] ir [GO] asociacijas sektoriuose, kuriems taikomas reglamentas, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, jame nustatytomis sąlygomis“.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

14	2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation (žemės ūkio ir maisto ministras) pripažino SICA GO, veikiančia cukraus iš cukrinių runkelių sektoriuje.

Cukrų iš cukrinių runkelių gaminanti bendrovė Saint-Louis Sucre padavė skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) ir paprašė panaikinti 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymą. Grįsdama šį prašymą Saint‑Louis Sucre, be kita ko, nurodė du pagrindus, grindžiamus atitinkamai Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 1 dalies b punkto ir 153 straipsnio 2 dalies c punkto pažeidimu.

Grįsdama pagrindą, susijusį su šio reglamento 153 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, Saint‑Louis Sucre teigė, kad Confédération générale des planteurs de betteraves Eure (toliau – CGB Eure), Confédération générale des planteurs de betteraves Île‑de‑France (toliau – CGB Île‑de‑France) ir bendrovė Naples Investissement, kurios nėra gamintojos, yra ir SICA, ir SICA Roye‑Déshydratation narės, o pastaroji bendrovė 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymo priėmimo metu taip pat buvo pripažinta GO. Dėl šios aplinkybės ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation (žemės ūkio ir maisto ministras), remdamasis Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 1 dalies b punktu, turėjo atmesti prašymą dėl SICA pripažinimo.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog šio pagrindo vertinimas priklauso nuo atsakymo į klausimą, ar pastaroji nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad GO nariai kiekvieno konkretaus valdos gaminamo produkto atveju būtų tik vienos GO nariais, turi būti aiškinama taip, kad šis kumuliacijos draudimas taikomas tik nariams gamintojams, arba ar jis taikomas visiems GO nariams, įskaitant narius ne gamintojus.

18	Grįsdama pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punkto pažeidimu, Saint‑Louis Sucre tvirtino, kad 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas buvo priimtas pažeidžiant šią nuostatą, nes SICA nariai gamintojai negali demokratiškai kontroliuoti jos veiklos ir sprendimų.

Konkrečiai Saint‑Louis Sucre teigė, kad Confédération générale des planteurs de betteraves (toliau – CGB) priklauso beveik visas Naples Investissement kapitalas ir ji faktiškai kontroliuoja CGB Eure ir CGB Île‑de‑France. Atsižvelgiant į tai, kad Naples Investissement, CGB Eure ir CGB Île‑de‑France priklauso atitinkamai 8,7 %, 15,1 % ir 7,6 % SICA kapitalo, CGB per šiuos tris subjektus, kurie privalo vykdyti jos nurodymus, kontroliuoja iš viso 31,4 % šio kapitalo. Saint‑Louis Sucre teigimu, ši aplinkybė yra SICA įstatų, pagal kuriuos kiekvieno jos nario balsai visuotiniame narių susirinkime turi sudaryti ne daugiau kaip 10 %, apėjimas ir rodo, kad buvo pažeistas narių gamintojų vykdomos demokratinės SICA kontrolės principas. Be to, Saint‑Louis Sucre teigia, kad iš trylikos SICA direktorių trys atstovauja atitinkamai CGB Eure, CGB Île‑de‑France ir Naples Investissement, o kiti šeši yra gamintojai, CGB nariai, užima jose svarbias pareigas. Saint-Louis Sucre priduria, kad Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto principo pažeidimą apsunkina tai, kad SICA direktorių ir dalį jos išteklių jai suteikė CGB.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad siekiant pateikti atsakymą dėl šio pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punkto pažeidimu, reikia nustatyti, ar, norint įvertinti atitinkamos organizacijos narių nepriklausomumą, reikia tik išnagrinėti, ar kai kurių iš jų kapitalas iš tikrųjų priklauso tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba ar taip pat reikia atsižvelgti į kitus ryšius, pavyzdžiui, narių ne gamintojų atveju – narystę toje pačioje profesinių sąjungų konfederacijoje, o narių gamintojų atveju – einamas tokios konfederacijos vadovų pareigas. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šio pagrindo pagrįstumas taip pat priklauso nuo atsakymo į klausimą, ar tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog nariai, kurie yra gamintojai, realiai kontroliuoja GO, pakanka, kad jie turėtų balsų daugumą visuotiniame narių susirinkime, o gal dar reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į balsų pasiskirstymą tarp tikrai nepriklausomų narių, vieno ar kelių narių ne gamintojų balsų dalis leidžia jiems, net ir nesant daugumos, kontroliuoti GO priimamus sprendimus.

Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar [Reglamento Nr. 1308/2013] 153 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta taisyklė, jog pagal gamintojų organizacijos įstatus reikalaujama, kad jos nariai „kiekvieno konkretaus valdos gaminamo produkto atveju būtų tik vienos gamintojų organizacijos nariai“, turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma tik nariams gamintojams?

Ar, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi [Reglamento Nr. 1308/2013] 153 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto principo, pagal kurį gamintojų organizacijos nariai gamintojai turi demokratiškai tikrinti savo organizacijos veiklą ir sprendimus,

–

vertinant organizacijos narių nepriklausomumą reikia atsižvelgti tik į tai, kad jų kapitalas priklauso tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar ir į kitus ryšius, pavyzdžiui, narių ne gamintojų atveju – narystę toje pačioje profesinių sąjungų konfederacijoje, o narių gamintojų atveju – einamas tokios konfederacijos vadovų pareigas?

–

ar tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog organizacijos nariai gamintojai iš tikrųjų vykdo jos kontrolę, pakanka, kad jie turėtų balsų daugumą, o gal reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į iš tikrųjų nepriklausomų narių balsų pasiskirstymą, vienas ar keli nariai ne gamintojai įgyja galimybę, net ir neturėdami balsų daugumos, kontroliuoti gamintojų organizacijos priimamus sprendimus?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad reikalavimas priklausyti tik vienai GO taikomas tik jos nariams, turintiems gamintojo statusą, arba ar visiems jos nariams – tiek gamintojams, tiek ne gamintojams.

23	Pirma, riekia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 1308/2013 152 straipsnio 1 dalies a punktą valstybėms narėms nedraudžiama pripažinti GO, kurių nariai yra fiziniai asmenys ar subjektai, neturintys gamintojo statuso.

Šiuo aspektu Reglamento Nr. 1308/2013 152 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad GO, kurias gavusios prašymą valstybės narės gali pripažinti, sudaro gamintojai, priskiriami vienam iš šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų sektorių. Vis dėlto ši nuostata, aiškinama atsižvelgiant į jos kontekstą, turi būti suprantama taip, kad ja neatmetama galimybė valstybėms narėms pripažinti GO, kurias sudaro ne tik gamintojai.

25	Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta, kad būtent GO „gamintojai nariai“ turi kontroliuoti šios organizacijos veiklą ir sprendimus. Jei pripažintos GO būtų sudarytos tik iš GO, šis paaiškinimas būtų perteklinis, nes pakaktų bendros nuorodos į GO narius.

26	Darytina išvada, kad pagal Reglamentą Nr. 1308/2013 nedraudžiama valstybėms narėms pripažinti GO, kurių nariai yra ne gamintojai, jei tik jos nariai gamintojai pagal šio reglamento 153 straipsnio 2 dalies c punktą demokratiškai kontroliuoja savo organizacijos veiklą ir sprendimus.

Antra, dėl Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintos priklausymo tik vienai GO taisyklės reikia konstatuoti, kad, kaip išvados 44 punkte pažymėjo generalinis advokatas, nors pagal daugumą šio 153 straipsnio 1 dalies įžanginės dalies kalbinių versijų, be kita ko, versijas ispanų, danų, vokiečių, anglų, nyderlandų, lenkų ir portugalų kalbomis, ši taisyklė taikoma atitinkamos GO „gamintojams nariams“, minėtos nuostatos versijoje prancūzų kalboje nurodyti tik „nariai“.

Kadangi visoms Sąjungos teisės akto kalbinėms versijoms iš principo turi būti teikiama vienoda reikšmė, tais atvejais, kai esama šių versijų neatitikimų, atitinkamą nuostatą reikia aiškinti atsižvelgiant į teisės akto, kurio dalis ji yra, bendrą sistemą ir tikslą (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 20 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑16/16 P, EU:C:2018:79, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29	Kalbant apie Reglamento Nr. 1308/2013 bendrą struktūrą, pažymėtina, kad jo 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jame vartojami Reglamente Nr. 1307/2013 apibrėžti terminai.

Taigi Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 1 dalies b punkte pateiktas paaiškinimas, kad reikalavimas būti tik vienos GO nariu taikomas „kiekvieno konkretaus valdos gaminamo produkto atveju“, turi būti suprantamas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame sąvoka „valda“ apibrėžta kaip visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje. Taip pat Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodyta, kad sąvoka „žemės ūkio veikla“, be kita ko, apima žemės ūkio produktų gamybą ir auginimą. Remiantis tuo darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 1 dalies b punkte pateiktas paaiškinimas yra susijęs su žemės ūkio produktų gamyba, o tai rodo, kad šioje nuostatoje nustatytas reikalavimas taikomas tik GO nariams, kurie yra gamintojai.

Kalbant apie Reglamento Nr. 1308/2013 tikslą, iš jo 131 konstatuojamosios dalies, kuri atsispindi šio reglamento 152 straipsnio 1 dalies c punkte, matyti, kad gamintojų organizacijos ir jų asociacijos gali naudingai prisidėti koncentruojant pasiūlą ir gerinant pardavimą, planavimą bei pritaikant gamybą prie paklausos, optimizuojant gamybos išlaidas ir stabilizuojant gamintojo kainas, atliekant mokslo tyrimus, skleidžiant geriausios praktikos pavyzdžius ir teikiant techninę pagalbą, tvarkant šalutinius produktus ir valdant rizikos valdymo priemones, kuriomis gali naudotis jų nariai, taip padėdamos stiprinti gamintojų padėtį maisto grandinėje.

Šiuo aspektu reikalavimu būti tik vienos GO nariu siekiama išsaugoti tai, kad būtų veiksmingai įgyvendinamas tikslas stiprinti gamintojų padėtį maisto grandinėje. Kaip matyti iš šio reglamento 152 straipsnio 1 dalies b ir c punktų, juose nurodytų GO, kurios to reglamento 131 konstatuojamojoje dalyje įvardytos kaip padedančios įgyvendinti tokį tikslą, tikslų siekiama vykdant veiklą, kuri turi būti tikrai bendro pobūdžio. Be to, kaip matyti iš Reglamento 2017/2393 52 konstatuojamosios dalies, būtent siekdamas šio tikslo – stiprinti gamintojų padėtį maisto grandinėje – Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 1308/2013 152 straipsnio 1a dalyje aiškiai reglamentavo pripažintų gamintojų organizacijų galimybę, nukrypstant nuo SESV 101 straipsnio, savo narių vardu planuoti visos ar dalies savo produkcijos gamybą, optimizuoti gamybos išlaidas, pateikti ją rinkai ir derėtis dėl žemės ūkio produktų tiekimo sutarčių.

Gamintojams, kaip nariams, dalyvaujant kelių GO veikloje kiekvieno konkretaus valdos gaminamo produkto atveju kiltų pavojus, kad vykdant Reglamento Nr. 1308/2013 152 straipsnio 1 dalies b punkte išvardytą veiklą išliks susiskaidymas. Dėl to iš esmės kiltų grėsmė veiksmingam tam tikrų tos nuostatos c punkte nurodytų tikslų, kurių gali siekti GO, pavyzdžiui, gamybos planavimo ir pritaikymo prie paklausos, pasiūlos koncentravimo ir išlaidų optimizavimo, įgyvendinimui ir galiausiai galėtų trukdyti pasiekti tikslą stiprinti gamintojų padėtį maisto grandinėje, kuriuo, be kita ko, pateisinamas SESV 101 straipsnio netaikymas.

Taigi tik tuo atveju, kai atitinkami gamintojai nariai turi du atskirus skirtingose geografinėse vietovėse esančius gamybos padalinius, valstybės narės pagal Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 1 dalies b punktą tinkamai pagrįstais atvejais gali pripažinti GO, nepaisydamos to, kad kai kurie jos nariai taip pat dalyvauja kitos GO veikloje.

Bet dėl to, kad tam tikri GO nariai, neturintys gamintojo statuso, taip pat dalyvauja kitos GO veikloje, negali kilti šio sprendimo 33 punkte aprašytų pasekmių. Šiuo aspektu pažymėtina, jog galimybė, kad dėl tokio dalyvavimo gali padidėti antikonkurencinio atitinkamų GO veiksmų derinimo rizika, negali paneigti išvados, padarytos remiantis aiškinimu, kylančiu iš Reglamento Nr. 1308/2013 nuostatų, susijusių su GO pripažinimu, bendros struktūros ir tikslo.

Reglamento Nr. 1308/2013 152 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis užduotimis gali būti pateisinamas tam tikrų formų veiksmų derinimas ar susitarimas tik tarp gamintojų, kurie yra tos pačios GO nariai, arba tarp tos pačios GO asociacijos narių. Iš to darytina išvada, kad susitarimais ir suderintais veiksmais, dėl kurių susitarta ne kurios nors GO ar GO asociacijos viduje, bet tarp GO ar GO asociacijų, viršijama tai, kas būtina šiems uždaviniams įgyvendinti. Taigi, darant prielaidą, jog dėl to, kad ne gamintojai dalyvauja daugiau nei vienos GO veikloje, padidėja šių skirtingų GO veiksmų derinimo siekiant nustatyti vienodas kainas ir pašalinti konkurenciją rizika, toks elgesys vis tiek draudžiamas pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 1308/2013 209 straipsnio 1 dalimi (pagal analogiją žr. 2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimo APVE ir kt., C‑671/15, EU:C:2017:860, 57–59 punktus). Taigi nacionalinės konkurencijos institucijos ir prireikus Europos Komisija turi pasinaudoti įgaliojimais šioje srityje, kad užkirstų kelią tokiam elgesiui ir prireikus už jį skirti sankcijas.

37	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad reikalavimas priklausyti tik vienai GO taikomas tik jos nariams, turintiems gamintojo statusą.

Dėl antrojo klausimo

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad siekdama nustatyti, ar GO įstatuose yra taisyklių, pagal kurias jos nariai gamintojai gali demokratiškai kontroliuoti savo organizacijos veiklą ir sprendimus, už šios organizacijos pripažinimą atsakinga nacionalinė valdžios institucija turi:

–

laikyti, kad asmuo kontroliuoja tam tikrus GO narius tik tada, kai turi minėtų narių įstatinio kapitalo dalių, arba taip pat, kai šį asmenį su šiais nariais sieja kitokio pobūdžio ryšiai, pavyzdžiui, narių ne gamintojų atveju – narystė toje pačioje profesinių sąjungų konfederacijoje, o narių gamintojų atveju – jų einamos tokios konfederacijos vadovų pareigos,

–

tik patikrinti, ar GO nariai gamintojai turi balsų daugumą visuotiniame narių susirinkime, ar vis dėlto reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į kitų asmenų nekontroliuojamų narių balsų pasiskirstymą, vienas arba keli nariai ne gamintojai, net ir neturėdami daugumos, gali kontroliuoti GO priimamus sprendimus.

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti dėl Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punkto aiškinimo atsižvelgiant į situaciją, kai tam tikrus GO narius kontroliuoja kitas asmuo ir dėl to jie nėra nepriklausomi.

Šiuo aspektu, pirma, pažymėtina, jog Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, kad GO turi turėti įstatus, kuriuose būtų nustatytos taisyklės, pagal kurias jos nariai gamintojai galėtų demokratiškai kontroliuoti savo organizacijos veiklą ir sprendimus. Todėl atitinkamuose įstatuose turi būti nuostatos, pagal kurias būtų galima atmesti galimybę, kad GO nariai, kurie nėra gamintojai, vykdytų GO kontrolę.

Antra, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punkto kontekstu, reikia pažymėti, kad jame daroma nuoroda į šio reglamento 152 straipsnio 1 dalies a punktą dėl sąlygų, kurias turi atitikti GO, kad valstybės narės, gavusios prašymą, galėtų jas pripažinti. Šiuo atžvilgiu šio reglamento 152 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose taip pat reikalaujama, kad GO būtų suformuotos gamintojų iniciatyva, kad vykdytų tam tikrą veiklą ir siektų šiose nuostatose nurodyto konkretaus tikslo. Iš to matyti, kad minėto reglamento 153 straipsnio 2 dalies c punkte Sąjungos teisės aktų leidėjas, nustatydamas reikalavimą, susijusį su narių gamintojų atliekamu demokratiniu GO tikrinimu, siekė užtikrinti, kad GO veiktų tokiomis sąlygomis, kurios garantuotų, kad jos nariai gamintojai išlaikys su GO veikla ir tikslais susijusių sprendimų kontrolę.

42	Trečia, tokį aiškinimą patvirtina Reglamentu Nr. 1308/2013 siekiamas tikslas. Kaip priminta šio sprendimo 31 punkte, steigiant GO siekiama stiprinti gamintojų padėtį maisto grandinėje.

Šiam tikslui iškiltų pavojus, jei sprendimų priėmimo procesas šiose GO suteiktų pirmenybę asmenų, kurie nėra jų nariai, turintys gamintojo statusą, interesams. Siekiant sumažinti tokią riziką, būtina, kad, nariams gamintojams demokratiškai vykdant kontrolę, tokie GO nariai turėtų daugumą balsų GO organuose, o nariai ne gamintojai neturėtų kitų galimybių kontroliuoti jos sprendimų (pagal analogiją žr. 1989 m. birželio 15 d. Sprendimo Stute Nahrungsmittelwerke, 77/88, EU:C:1989:249, 12 ir 15 punktus).

Nors negalima atmesti galimybės, kad Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punkte numatytas reikalavimas gali turėti pasekmių pačių šių narių gamintojų dalyvavimo tvarkai, reikia priminti, kad, atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškelti klausimai susiję tik su sąlygomis, kuriomis galima manyti, kad dėl vieno ar kelių narių ne gamintojų dalyvavimo, atsižvelgiant į tokio dalyvavimo tvarką ir apimtį, pažeidžiamas šis narių gamintojų demokratiškai vykdomos GO kontrolės reikalavimas.

Šiuo aspektu, kaip išvados 78 ir 79 punktuose nurodė generalinė advokatė, nacionalinė institucija, kompetentinga priimti sprendimą dėl prašymo pripažinti GO, turi išnagrinėti visus veiksnius, kurie gali rodyti, kad Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytos sąlygos ir pagal šią nuostatą GO veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos sąlygos iš tikrųjų nėra įvykdytos.

Šiomis aplinkybėmis ši nacionalinė institucija turi, viena vertus, GO veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip antai jos įstatuose ar darbo tvarkos taisyklėse, nustatyti taisykles, kurios, prireikus kartu su taikytinomis nacionalinės teisės nuostatomis, užtikrintų, kad GO ir jos priimami sprendimai būtų demokratiškai kontroliuojami narių gamintojų. Kita vertus, minėta nacionalinė institucija turi patikrinti, ar su jai pateiktu prašymu dėl pripažinimo susijusios kai kurios faktinės ir teisinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių būtų galima apeiti nagrinėjamas nuostatas.

Taigi kompetentinga nacionalinė institucija, be kita ko, turi išnagrinėti, kokią kontrolę gali vykdyti asmuo, pavyzdžiui, tokia profesinių sąjungų konfederacija, dėl tam tikrų GO narių, gamintojų ar ne gamintojų. Tokia kontrolė gali būti vykdoma dėl to, kad šis asmuo turi tam tikrų GO narių kapitalo dalių, taip pat dėl kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, dėl tam tikrų juridinių asmenų, kurie yra GO nariai, narystės toje pačioje profesinių sąjungų konfederacijoje arba dėl to, kad tam tikri fiziniai asmenys, kurie yra GO nariai, eina tos konfederacijos vadovų pareigas.

48	Jei nacionalinė institucija konstatuoja, kad tam tikrus GO narius gali kontroliuoti kitas asmuo, ji taip pat turi išnagrinėti, ar dėl šios aplinkybės gali būti trukdoma GO nariams gamintojams demokratiškai kontroliuoti savo organizacijos veiklą ir sprendimus.

49	Šiuo aspektu, viena vertus, jis turi patikrinti, ar dėl asmens vykdomos tam tikrų GO narių, kurie sudaro GO organus, kontrolės šie organai būtų priversti laikytis šio asmens duodamų nurodymų tuose organuose.

Kita vertus, reikia nustatyti, ar dėl tokios asmens vykdomos tam tikrų GO narių kontrolės vienas ar keli nariai ne gamintojai gali daryti lemiamą įtaką šiuose GO organuose, todėl jie, nepaisant to, kad neturi daugumos balsų, gali kontroliuoti šios GO sprendimus ir taip trukdyti nariams gamintojams demokratiškai kontroliuoti tą GO.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad siekdama nustatyti, ar GO įstatuose yra taisyklių, pagal kurias jos nariai gamintojai gali demokratiškai kontroliuoti savo organizacijos veiklą ir sprendimus, už šios organizacijos pripažinimą atsakinga nacionalinė valdžios institucija turi:

–

išnagrinėti, ar asmuo kontroliuoja tam tikrus GO narius, atsižvelgdama ne tik į tai, kad šis asmuo turi minėtų narių įstatinio kapitalo dalių, bet ir į tai, kad šį asmenį su šiais nariais sieja kitokio pobūdžio ryšiai, pavyzdžiui, narių ne gamintojų atveju – narystė toje pačioje profesinių sąjungų konfederacijoje, o narių gamintojų atveju – jų einamos tokios konfederacijos vadovų pareigos,

–

patikrinusi, ar GO nariai gamintojai turi balsų daugumą visuotiniame narių susirinkime, ji taip pat turi išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į kitų asmenų nekontroliuojamų narių balsų pasiskirstymą, vienas ar keli nariai ne gamintojai dėl lemiamos įtakos, kurią jie turėtų net ir be daugumos, gali kontroliuoti GO priimamus sprendimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, iš dalies pakeisto 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393, 153 straipsnio 1 dalies b punktas

turi būti aiškinamas taip:

reikalavimas priklausyti tik vienai gamintojų organizacijai taikomas tik jos nariams, turintiems gamintojo statusą.

Reglamento Nr. 1308/2013, iš dalies pakeisto Reglamentu 2017/2393, 153 straipsnio 2 dalies c punktas

turi būti aiškinamas taip:

siekdama nustatyti, ar gamintojų organizacijos įstatuose yra taisyklių, pagal kurias jos nariai gamintojai gali demokratiškai kontroliuoti savo organizacijos veiklą ir sprendimus, už šios organizacijos pripažinimą atsakinga nacionalinė valdžios institucija turi:

–

išnagrinėti, ar asmuo kontroliuoja tam tikrus gamintojų organizacijos narius, atsižvelgdama ne tik į tai, kad šis asmuo turi minėtų narių įstatinio kapitalo dalių, bet ir į tai, kad šį asmenį su šiais nariais sieja kitokio pobūdžio ryšiai, pavyzdžiui, narių ne gamintojų atveju – narystė toje pačioje profesinių sąjungų konfederacijoje, o narių gamintojų atveju – jų einamos tokios konfederacijos vadovų pareigos,

–

patikrinusi, ar gamintojų organizacijos nariai gamintojai turi balsų daugumą visuotiniame narių susirinkime, ji taip pat turi išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į kitų asmenų nekontroliuojamų narių balsų pasiskirstymą, vienas ar keli nariai ne gamintojai dėl lemiamos įtakos, kurią jie turėtų net ir be daugumos, gali kontroliuoti gamintojų organizacijos priimamus sprendimus.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.