Byla C‑173/22 P

MG

prieš

Europos investicijų banką

2023 m. lapkričio 30 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Europos investicijų banko (EIB) personalas – EIB darbuotojams taikomos administracinės nuostatos – Darbo užmokestis – Šeimos išmokos – Mokėjimas vienam iš tėvų, turinčiam išimtines vaiko globos teises – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 41 straipsnio 2 dalis – Teisė būti išklausytam – Administracinių nuostatų neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Vienodo požiūrio principas – Proporcingumo principas – Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo“

1. Pareigūnai – Principai – Teisė į gynybą – Pareiga išklausyti suinteresuotąjį asmenį prieš priimant sprendimą jo nenaudai – Apimtis

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas)

   (žr. 21–24, 32 punktus)

2. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Darbo užmokestis – Šeimos išmokos – Administracijos sprendimas, kuriuo nuspręsta išmoką mokėti kitam vienam iš tėvų – Sprendimo priėmimas prieš tai nesuteikus vienam iš tėvų, iš kurio atimta teisė gauti išmokas, galimybės pateikti savo pastabas – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Pasekmės

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis 2 dalies a punktas; Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnis)

   (žr. 28, 31, 33–41 punktus)

3. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Darbo užmokestis – Šeimos išmokos – Išmoka išlaikomam vaikui – Skyrimo sąlygos – Faktinis išlaikymas – Banko vidaus taisyklės, numatančios, kad išmoka išlaikomam vaikui skiriama tik tam iš tėvų, kuriam priskirta vaiko globa – Vienodo požiūrio ir proporcingumo principų pažeidimas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnis; Europos investicijų banko personalo reglamento I priedas)

   (žr. 45–56 punktus)

4. Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo neteisėto akto panaikinimas – Su neteisėtumu nesiejama neturtinė žala, kurios negalima visiškai atlyginti panaikinant aktą – Įrodinėjimo pareiga

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

   (žr. 64 punktą)

Santrauka

Apeliantas MG nuo 1998 m. yra Europos investicijų banko (EIB) tarnautojas. 2003 m. jis susituokė su A, kuri nuo 2002 m. taip pat buvo EIB tarnautoja. Jiems gimė penki vaikai.

2017 m. A kreipėsi į tribunal d’arrondissement de Luxembourg (Liuksemburgo miesto apylinkės teismas, Liuksemburgas) dėl santuokos nutraukimo. Šis teismas nustatė vaikų gyvenamąją vietą A adresu. Apeliantui buvo suteikta teisė su jais matytis ir paimti pas save gyventi kas antrą savaitgalį ir pusę mokyklinių atostogų laiko. 2018 m. liepos 20 d. nutartimi Liuksemburgo laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas nurodė apeliantui mokėti A 300 EUR per mėnesį alimentų už kiekvieną vaiką ir tam tikras kitas išlaidas.

2018 m. spalio 11 d. raštu (toliau – 2018 m. spalio 11 d. raštas) EIB informavo apeliantą, kad jis nebegalės gauti šeimos išmokų, išmokų išlaikomam vaikui ir mokymosi išmokų (toliau kartu – šeimos išmokos) ir išvestinių finansinių teisių, nes jos buvo skirtos A. Šis raštas buvo parengtas po taikinimo procedūros, pradėtos A prašymu pagal EIB personalo reglamento ( 1 ) 41 straipsnį, ir apeliantas apie tai nebuvo informuotas.

Apeliantas pareiškė ieškinį dėl 2018 m. spalio 11 d. rašto panaikinimo. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimu MG / EIB ( 2 ) Bendrasis Teismas atmetė šį ieškinį.

Gavęs apeliacinį skundą Teisingumo Teismas panaikino Bendrojo Teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad jis padarė teisės klaidų, kai nusprendė, jog nebuvo pažeista apelianto teisė būti išklausytam, taip pat vienodo požiūrio ir proporcingumo principai dėl EIB darbuotojams taikomų administracinių nuostatų, kuriose numatyta, jog tam, kad būtų laikoma, kad darbuotojas išlaiko vaiką, jis turi faktiškai pastarąjį išlaikyti, o tokiam realiam išlaikymui reikia, be kita ko, įrodyti, kad vaikas gyvena kartu su juo.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirmiausia Teisingumo Teismas priminė, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

Kaip matyti iš pačios šios nuostatos formuluotės, ji yra taikoma visuotinai. Darytina išvada, kad teisės būti išklausytam turi būti paisoma per bet kokią procedūrą, galinčią pasibaigti asmens nenaudai priimtu aktu, net jei taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo nėra aiškiai numatyta.

Administracinės procedūros kontekste teisė būti išklausytam reiškia, jog suinteresuotajam asmeniui galimybė tinkamai pareikšti nuomonę dėl sprendimo projekto turi būti suteikta per žodinį ir (arba) rašytinį pasikeitimą nuomonėmis, pradėtą institucijos, – tai turi įrodyti institucija. Konkrečiai kalbant, suinteresuotasis asmuo turi būti aiškiai informuotas apie sprendimo projektą ir paragintas pateikti savo pastabas. Tik tada, žinodamas svarstomo sprendimo pasekmes, jis galės daryti įtaką atitinkamam sprendimų priėmimo procesui.

Nagrinėjamu atveju EIB nesuteikė apeliantui galimybės laiku pateikti savo pastabų ir taip daryti įtaką aptariamam sprendimų priėmimo procesui.

Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, jog tam, kad suinteresuotojo asmens teisės būti išklausytam pažeidimas galėtų lemti individualiai taikomo administracinės institucijos sprendimo, kuris gali būti jam nepalankus, panaikinimą, reikia patikrinti, ar priimdama šį sprendimą institucija turėjo diskreciją.

Nagrinėjamas atvejis yra būtent toks. Teisingumo Teismas atmetė EIB teiginį, kad, atsižvelgiant į EIB personalui taikomas administracines nuostatas, skirtingas šeimos išmokų paskirstymas apeliantui ir jo buvusiai sutuoktinei nebuvo įmanomas. Iš tiesų Teisingumo Teismas pažymėjo, kad iš Bendrojo Teismo išvadų matyti, jog EIB galėjo kitaip aiškinti savo paties administracines nuostatas, taigi jis turėjo diskreciją, todėl nagrinėjamos procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, jei apeliantui būtų buvusi suteikta galimybė pateikti savo pastabas prieš priimant 2018 m. spalio 11 d. raštą.

Taip pat Teisingumo Teismas konstatavo, kad EIB darbuotojams taikomomis administracinėmis nuostatomis, kiek jų aiškinimas jokiu būdu neleidžia manyti, kad vienas iš tėvų, kuriam nebuvo suteikta išimtinė vaiko globa, iš tikrųjų prisideda prie vaiko išlaikymo, pažeidžiami vienodo požiūrio ir proporcingumo principai.

Iš tiesų pašalpa vaikui išlaikyti atitinka socialinį tikslą, kurį pateisina išlaidos, patiriamos dėl aktualios ir tikros su vaiko buvimu ir faktiniu jo išlaikymu susijusios būtinybės. Atsižvelgiant į tokį išmokų šeimai tikslą, kriterijus, kuriuo remiantis galima nuspręsti, ar vieną iš tėvų, kuriam priklauso visiška globa, galima lyginti su kitu iš tėvų, kuriam tokia globa nepriklauso, yra tai, ar abu tėvai finansiškai prisideda prie savo vaikų išlaikymo.

Iš to matyti, kad tėvų, kurie faktiškai abu prisideda prie savo vaikų išlaikymo, padėtis, kiek tai susiję su išmokų išlaikomiems vaikams mokėjimu, yra panaši ir iš principo išmokų tik vienam iš jų mokėjimas reiškia skirtingą požiūrį, kuris turi būti objektyviai pateisinamas.

Šiuo klausimu buvo pažymėta, kad aplinkybė, jog vienas iš tėvų faktiškai turi išimtinę vaiko globą, nes vaikas tuo metu gyvena kartu su juo, iš esmės reiškia, kad šis vienas iš tėvų faktiškai turės šį vaiką išlaikyti. Vis dėlto ši aplinkybė visiškai nereiškia, kad kitas iš tėvų, net jeigu neturi išimtinės vaiko globos, taip pat negali faktiškai šio vaiko išlaikyti, be kita ko, atsižvelgiant į Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vaiko teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nebent tai prieštarautų jo interesams.

Šiame kontekste taip pat svarbu, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina atitinkamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams.

Šiomis aplinkybėmis, nors nacionalinio teismo sprendimas, kuriame nustatyta suma, kurią santuoką nutraukęs pareigūnas turi mokėti vaikų išlaikymo išlaidoms padengti, yra aplinkybė, į kurią turi atsižvelgti administracija, ji neatleidžiama nuo pareigos vykdyti savo diskreciją nustatyti, ar pareigūnas faktiškai išlaiko vaikus.

( 1 ) Šioje byloje taikytinos redakcijos EIB personalo reglamento, kurį 1960 m. balandžio 20 d. priėmė EIB direktorių valdyba (toliau – personalo reglamentas), 41 straipsnyje buvo numatyta:

„<…> Siekiant išspęsti ginčus, išskyrus susijusius su 38 straipsnyje numatytų priemonių taikymu, [EIB] taikinimo komisijoje vykdoma taikinimo procedūra, nepriklausomai nuo [Europos Sąjungos] Teisingumo Teisme pareikšto ieškinio. <...>“

( 2 ) 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimas MG / BEI (T‑573/20, EU:T:2021:915).