–

Austrian Airlines AG, atstovaujamos Rechtsanwälte M. Brenner ir M. Klemm,

–

TW, atstovaujamo Rechtsanwälte F. Puschkarski, A. Skribe ir P. Zwifelhofer,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Kunnert, A. Posch ir J. Schmoll,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller, P. Busche ir M. Hellmann,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun, G. Wilms ir N. Yerrell,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 8 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Austrian Airlines AG ir TW ginčą dėl Austrian Airlines atsisakymo grąžinti TW ir jo sutuoktinei sumą, kurią jie turėjo sumokėti už repatriacinį skrydį, kurį organizavo Austrijos Respublika, vykdydama savo konsulines funkcijas po to, kai Austrian Airlines atšaukė jų skrydį dėl Covid-19 pandemijos.

3

Reglamento Nr. 261/2004 1 ir 4 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

4

Reglamento 2 straipsnis pavadintas „Sąvokų apibrėžimai“. Šio straipsnio b punkte „skrydį vykdantis oro vežėjas“ apibrėžiamas kaip „oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu“.

5

Reglamento 3 straipsnio „Taikymo sritis“ 3 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas netaikomas keleiviams, keliaujantiems nemokamai arba taikant mažesnį tarifą, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai negali pasinaudoti visuomenė. Tačiau jis taikomas keleiviams, turintiems bilietus, išduotus pagal keleivių lojalumo programą arba kitą oro vežėjo ar turizmo kelionių organizatoriaus komercinę programą.“

6

To paties reglamento 5 straipsnis „Skrydžių atšaukimas“ suformuluotas taip:

„1.   Atšaukus skrydį:

<…>

<…>

2.   Kai keleiviams pranešama apie skrydžio atšaukimą, jiems paaiškinama, kokiu kitu transportu jie galėtų keliauti.

3.   Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

<…>“

7

Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje „Teisė į kompensaciją“ numatyta standartinė kompensacija keleiviams, kurios dydis priklauso, be kita ko, nuo skrydžio atstumo.

8

Minėto reglamento 8 straipsnyje „Teisė atgauti sumokėtą sumą arba vykti kitu maršrutu“ numatyta:

„1.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams leidžiama rinktis:

2.   1 dalies a punktas taip pat taikomas keleiviams, kurių skrydžiai yra paketo dalis, išskyrus teisę atgauti sumokėtą sumą, jei tokia teisė įgyjama pagal [2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015, p. 1)].

<…>“

9

Šio reglamento 12 straipsnis pavadintas „Papildoma kompensacija“. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją. Pagal šį reglamentą gautos kompensacijos suma gali būti atimama iš tokios kompensacijos sumos.“

10

2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinamas Sprendimas 95/553/EB (OL L 106, 2015, p. 1), 9 straipsnyje nustatyta:

„2 straipsnyje minėta konsulinė apsauga gali apimti paramą, inter alia, tokiais atvejais:

<…>

<…>“

11

Bundesgesetz über die Wahrnehmung konsularischer Aufgaben (Konsulargesetz) (Federalinio konsulinių funkcijų vykdymo įstatymas (Konsulinis įstatymas) (BGBl. I, 40/2019) (toliau – konsulinis įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta:

„Konsulinė apsauga“ – tai konsulinių pareigų dalis, apimanti pagalbos teikimą teisinės apsaugos poreikio ir nelaimės atvejais. Tai, be kita ko, apima pagalbos priemones <…> prireikus pagalbos ir repatriacijos, ištikus nelaimei.“

12

Įsigiję kelionės paslaugų paketą TW ir jo žmona turėjo patvirtintas rezervacijas 2020 m. kovo 7 d. skrydžiui Nr. OS 17 iš Vienos (Austrija) oro uosto į Mauricijų ir 2020 m. kovo 20 d. skrydžiui Nr. OS 18 iš Mauricijaus oro uosto į Vieną. Šiuos du skrydžius turėjo vykdyti Austrian Airlines.

13

Skrydis Nr. OS 17 buvo įvykdytas. 2020 m. kovo 18 d.Austrian Airlines atšaukė skrydį Nr. OS 18 po to, kai Austrijos vyriausybė ėmėsi priemonių dėl COVID‑19 pandemijos.

14

Remiantis informacija, kurią pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Landesgericht Korneuburg (Kornoiburgo apygardos teismas, Austrija), nors Austrian Airlines turėjo TW ir jo sutuoktinės kontaktinius duomenis, ji neinformavo jų nei apie atšaukiamą skrydį, nei apie teises, kurias jie turi pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalį. Tik 2020 m. kovo 19 d. kelionių organizatorius juos informavo apie atšauktą atgalinį skrydį ir apie tai, kad Austrijos užsienio reikalų ministerija organizavo repatriacinį skrydį, numatytą 2020 m. kovo 20 d., t. y. tą dieną, kai nebevyko jokio reguliariojo skrydžio.

15

TW ir jo sutuoktinė užsiregistravo į repatriacinį skrydį Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Dėl to kiekvienas iš jų turėjo sumokėti privalomąjį 500 EUR dydžio išlaidas padengiantį įnašą. Šį repatriacinį skrydį Nr. OS 1024 Austrian Airlines įvykdė iš pradžių skrydžiui Nr. OS 18 rezervuotu laiku.

16

2020 m. rugsėjo 14 d.Bezirksgericht Schwechat (Švechato apylinkės teismas, Austrija) pareikštu ieškiniu TW, veikiantis savo ir sutuoktinės vardu, pareikalavo priteisti iš Austrian Airlines1000 EUR sumą su palūkanomis, atitinkančią privalomąjį įnašą, kurį jo sutuoktinė ir jis turėjo sumokėti už repatriacinį skrydį.

17

Grįsdamas ieškinį TW rėmėsi tuo, kad Austrian Airlines ne tik nepasiūlė ir neorganizavo skrydžio kitu maršrutu, bet ir išrašė sąskaitą faktūrą už vežimą, kurį organizavo pats TW, priešingai, nei numatyta Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies b punkte. Kadangi Austrian Airlines neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, šis oro vežėjas yra atsakingas už žalą, kurią TW ir jo sutuoktinė patyrė dėl to, kad buvo priversti savo lėšomis surasti alternatyvą atšauktam atgaliniam skrydžiui.

18

Bezirksgericht Schwechat (Švechato apylinkės teismas) patenkino pagrindinį TW reikalavimą pagrindinėje byloje, o Austrian Airlines šį sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

19

Prašyme priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas nurodo, kad pagalba teikiant paramą ir repatrijuojant nelaimės atveju yra viena iš Austrijos Respublikos konsulinių funkcijų. Šių funkcijų vykdymas yra šios valstybės narės suvereni veikla pagal konsulinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Austrian Airlines dalyvavo šiame procese kaip Austrijos Respublikos sutartinė partnerė, bet neturėjo jokios įtakos šios valstybės narės sprendimui. Vis dėlto šis teismas mano, kad nors Austrian Airlines neturėjo galimybės pati perregistruoti keleivių į repatriacinį skrydį, ji galėjo juos registruoti Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje ir grąžinti jiems privalomąjį išlaidas padengiantį įnašą.

20

Taigi, šio teismo teigimu, pagrindinės bylos baigtis priklauso nuo to, kaip reikia aiškinti sąvokas „teikia“ ir „nukreipimas kitu maršrutu“, vartojamas atitinkamai Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 8 straipsnio 1 dalies b punkte.

21

Šiomis aplinkybėmis Landesgericht Korneuburg (Kornoiburgo apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad repatriacinis skrydis, kurį valstybė narė organizuoja taikydama konsulinės pagalbos priemonę skrydžio atšaukimo atveju, yra „nukreipimas kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kurį skrydį vykdantis oro vežėjas turi pasiūlyti keleiviui, kurio skrydis buvo atšauktas.

23

Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies a punktą skrydžio atšaukimo atveju skrydį vykdantis oro vežėjas atitinkamiems keleiviams turi suteikti pagalbą pagal šio reglamento 8 straipsnį.

24

Remiantis to reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, atitinkami keleiviai gali pasirinkti vieną iš trijų galimybių:, t. y. arba už bilietą sumokėtos sumos grąžinimą įvykdžius tam tikras sąlygas, taip pat prireikus kuo greitesnį atgalinio skrydžio į pirminę išvykimo vietą organizavimą arba kaip galima greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis, arba nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis vėlesniu jiems patogiu laiku, jeigu yra vietų.

25

Sąvoka „nukreipimas kitu maršrutu“ neapibrėžta nei Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalyje, nei jokioje kitoje jo nuostatoje. Šiomis aplinkybėmis šios sąvokos reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis įprasta jos reikšme bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant ji vartojama, ir teisės aktų, kuriuose ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 31 d. Sprendimo McDonagh, C‑12/11, EU:C:2013:43, 28 punktą).

26

Visų pirma, kalbant apie įprastą sąvokos „nukreipimas kitu maršrutu“ reikšmę, pažymėtina, kad apskritai ji reiškia alternatyvų iš pradžių numatytajam maršrutą, be kita ko, kelionės ir laiko požiūriu, vedantį į tą pačią galutinę paskirties vietą. Todėl ši sąvoka nepasižymi jokiomis konkrečiomis savybėmis, kurios apribotų „nukreipimą kitu maršrutu“ pateikiant komercinį pasiūlymą.

27

Be to, iš Reglamento Nr. 261/2004 1 ir 4 konstatuojamųjų dalių matyti, kad pagrindinis juo siekiamas tikslas – užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA, C‑344/04, EU:C:2006:10, 69 punktą ir 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Sturgeon ir kt., C‑402/07 ir C‑432/07, EU:C:2009:716, 44 punktą).

28

Taigi siūlydamas „nukreipimą kitu maršrutu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalį, atitinkamas skrydį vykdantis oro vežėjas negali apsiriboti pasiūlymu skraidinti keleivį į galutinę paskirties vietą skrydžiu, vykdomu iš karto po skrydžio, kurį šis oro vežėjas atšaukė. Toks pasiūlymas gali apimti kitus skrydžius, įskaitant jungiamuosius, kuriuos gali vykdyti kiti oro vežėjai, priklausantys ar nepriklausantys tam pačiam oro vežėjų aljansui, ir kurių atvykimo laikas yra vėlesnis nei skrydžio, vykdomo iš karto po atšaukto skrydžio (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Transportes Aéreos Portugueses, C‑74/19, EU:C:2020:460, 59 punktą).

29

Galiausiai, kalbant apie Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies kontekstą, vis dėlto reikia pažymėti, kad, kaip savo išvados 23 ir 24 punktuose iš esmės konstatavo generalinis advokatas, Reglamentas Nr. 261/2004 grindžiamas EB 80 straipsnio 2 dalimi (dabar – SESV 100 straipsnio 2 dalis), pagal kurią Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas gali nustatyti, be kita ko, atitinkamas oro transporto nuostatas bendros transporto politikos srityje. Vadinasi, šio reglamento taikymo sritis negali būti išplėsta į ją įtraukiant nekomercinius skrydžius. Tokį aiškinimą patvirtina, be kita ko, Reglamento Nr. 261/2004 4 konstatuojamoji dalis, kurioje aiškiai daroma nuoroda į oro vežėjų veiklą liberalizuotoje rinkoje, šio reglamento 2 straipsnio b punktas, kuriame sąvoka „skrydį vykdantis oro vežėjas“ apibrėžiama pateikiant nuorodą į su keleiviu sudarytą sutartį, ir šio reglamento 3 straipsnio 3 dalis, kurioje jo taikymo sritis asmenų atžvilgiu apribojama keleiviais, keliaujančiais už visuomenei prieinamą kainą.

30

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad tokį nukreipimą kitu maršrutu galima vykdyti tik komerciniais skrydžiais.

31

Repatriacinis skrydis nėra komercinis, nes jo organizavimas iš esmės susijęs su valstybės konsulinės pagalbos priemonėmis, kaip šiuo atveju matyti iš konsulinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto, o Sąjungos teisėje – iš Direktyvos 2015/637 9 straipsnio e punkto.

32

Iš šios aplinkybės, kaip savo išvados 34, 35 ir 38 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, matyti, kad repatriacinio skrydžio sąlygos gali labai skirtis nuo komercinio skrydžio sąlygų, kiek tai susiję tiek su įlaipinimo sąlygomis, tiek su orlaivyje teikiamomis paslaugomis. Visų pirma skrydį vykdantys oro vežėjai negali pasiūlyti savo keleiviams repatriacinio skrydžio kaip „nukreipimo kitu maršrutu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalį, nes jie nėra įgalioti suteikti šiems keleiviams teisės būti vežamiems šiuo skrydžiu.

33

Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies a punktas ir 8 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinami taip, kad repatriacinis skrydis, kurį valstybė narė organizuoja taikydama konsulinės pagalbos priemonę skrydžio atšaukimo atveju, nėra „nukreipimas kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kurį skrydį vykdantis oro vežėjas turi pasiūlyti keleiviui, kurio skrydis buvo atšauktas.

34

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją keleiviui, kuris, atšaukus atgalinį skrydį, pats turėjo registruotis repatriaciniam skrydžiui, kurį valstybė narė organizavo taikydama konsulinės pagalbos priemonę, ir dėl to sumokėti šiai valstybei privalomąjį išlaidas padengiantį įnašą, suteikiama teisė į tai, kad šias išlaidas atlygintų skrydį vykdantis oro vežėjas.

35

Iš pradžių reikia pažymėti, kad iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog TW ieškiniu siekiama, kad Austrian Airlines būtų nurodyta atlyginti žalą, kurią jis teigia patyręs dėl to, kad už save ir savo sutuoktinę turėjo sumokėti 1000 EUR privalomąjį išlaidas padengiantį įnašą, kad gautų dvi vietas į šio sprendimo 15 punkte minėtą repatriacinį skrydį. Šiuo ieškiniu, kiek jis susijęs su TW patirta žala, kuris turi būti nagrinėjamas individualiai ir a posteriori buvo pareikštas atšaukus skrydį, dėl kurio TW ir jo sutuoktinė turėjo patvirtintą rezervaciją, siekiama gauti papildomą kompensaciją, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Rusu, C‑354/18, EU:C:2019:637, 35 ir 36 punktus).

36

Nors iš pačios šios nuostatos formuluotės matyti, kad šis reglamentas taikomas nepažeidžiant keleivio teisės gauti papildomą kompensaciją, vis dėlto tokia papildoma kompensacija turi būti grindžiama nacionaline arba tarptautine teise (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Rusu, C‑354/18, EU:C:2019:637, 35 ir 36 punktus).

37

Taigi Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad keleivis, kuris atšaukus atgalinį skrydį pats registruojasi valstybės narės organizuotam repatriaciniam skrydžiui, pagal šį reglamentą turi teisę į tai, kad skrydį vykdantis oro vežėjas atlygintų papildomas išlaidas padengiantį įnašą, kurį jis turėjo sumokėti, kad galėtų registruotis šiam skrydžiui.

38

Vis dėlto toks keleivis pagrįstai gali reikalauti kompensacijos remdamasis Reglamento Nr. 261/2004 8 ir 9 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, jeigu skrydį vykdantis oro vežėjas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šiuos straipsnius (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Sousa Rodríguez ir kt., C‑83/10, EU:C:2011:652, 43 ir 44 punktus).

39

Šiuo aspektu reikia priminti, kad šio reglamento 8 straipsnio „Teisė atgauti sumokėtą sumą arba vykti kitu maršrutu“ 1 dalyje nurodyta, kad keleiviams leidžiama rinktis iš trijų joje išvardytų galimybių, t. y. iš esmės, pirma, už bilietą sumokėtos sumos grąžinimą ir prireikus kuo greitesnį atgalinį skrydį į pirminę išvykimo vietą, antra, kaip galima greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis ir, trečia, nukreipimą kitu maršrutu į paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis vėlesniu jiems patogiu laiku, jeigu yra vietų.

40

Taigi šiame straipsnyje kaip nukreipimo kitu maršrutu alternatyva aiškiai numatytas už bilietą sumokėtos sumos grąžinimas už kelionės dalį ar dalis, kurios nebuvo įvykdytos arba neteko prasmės atsižvelgiant į pirminį kelionės planą, su sąlyga, kad už šį bilietą negalima gauti kompensacijos pagal Direktyvą 2015/2302.

41

Taigi, kaip savo išvados 62 ir 63 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, paaiškėjus, kad nukreipimas kitu maršrutu neįmanomas kuo greičiau arba vėlesniu atitinkamam keleiviui tinkamu laiku, skrydį vykdantis oro vežėjas negali būti atleistas nuo Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos pareigos grąžinti už bilietą sumokėtą sumą už kelionės dalį ar dalis, kurios nebuvo įvykdytos arba neteko prasmės atsižvelgiant į pirminį kelionės planą, su sąlyga, kad už šį bilietą negalima gauti kompensacijos pagal Direktyvą 2015/2302. Iš tiesų šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga teikti pagalbą taptų neveiksminga, jeigu jos vykdymo nebūtų galima užtikrinti, prireikus a posteriori pateikiant ieškinį dėl kompensacijos.

42

Tokia pareiga grąžinti atitinka pagrindinį Reglamentu Nr. 261/2004 siekiamą tikslą, kuris, kaip nurodyta šio sprendimo 27 punkte, yra užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį.

43

Be to, skrydį vykdančio oro vežėjo pareiga pasiūlyti keleiviams, kurių skrydžiai buvo atšaukti, įvairias šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas galimybes reiškia, kad jis suteikia šiems keleiviams visą informaciją, susijusią su iš šios nuostatos kylančiomis teisėmis, kad jie galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis skrydžio atšaukimo atveju (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Rusu, C‑354/18, EU:C:2019:637, 53 ir 54 punktus ir 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Azurair ir kt., C‑146/20, C‑188/20, C‑196/20 ir C‑270/20, EU:C:2021:1038, 99 ir 100 punktus).

44

Ši keleivių teisė gauti informaciją, būtiną tam, kad jie galėtų priimti veiksmingą ir pagrįstą sprendimą, neapima jų pareigos aktyviai prisidėti prie informacijos, kuri turi būti pateikta skrydį vykdančio oro vežėjo pasiūlyme, paieškos (2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Rusu, C‑354/18, EU:C:2019:637, 55 punktas). Be to, šis vežėjas turi tinkamai informuoti oro transporto keleivius tuo atveju, kai nukreipimas kitu maršrutu neįmanomas.

45

Šiuo klausimu taip pat reikia pabrėžti, kad skrydį vykdantis oro vežėjas turi Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnyje numatytą pareigą suteikti pagalbą, neatsižvelgiant į įvykį, dėl kurio skrydis buvo atšauktas. Net ir susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį skrydį vykdantis oro vežėjas atleidžiamas tik nuo pareigos mokėti kompensaciją pagal šio reglamento 7 straipsnį (pagal analogiją žr. 2013 m. sausio 31 d. Sprendimo McDonagh, C‑12/11, EU:C:2013:43, 31 punktą).

46

Reglamente Nr. 261/2004 nėra nieko, kas leistų daryti išvadą, kad jame šalia jo 5 straipsnio 3 dalyje minimų „ypatingų aplinkybių“ yra pripažįstama kita „labai ypatingų“ įvykių, kaip antai Covid-19 pandemija, kategorija, dėl kurios skrydį vykdantis oro vežėjas būtų atleidžiamas nuo visų pareigų, įskaitant numatytąsias šio reglamento 8 straipsnyje (pagal analogiją žr. 2013 m. sausio 31 d. Sprendimo McDonagh, C‑12/11, EU:C:2013:43, 30 punktą).

47

Priešingas aiškinimas reikštų, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalį skrydį vykdantis oro vežėjas turėtų teikti pagalbą keleiviams, kurie dėl atšaukto skrydžio atsidūrė ribotus nepatogumus sukeliančioje situacijoje, ir neprivalėtų pasirūpinti keleiviais, kaip antai ieškovu pagrindinėje byloje, atsidūrusiais ypač pažeidžiamoje padėtyje dėl komercinių skrydžių nebuvimo (pagal analogiją žr. 2013 m. sausio 31 d. Sprendimo McDonagh, C‑12/11, EU:C:2013:43, 33 punktą).

48

Keleivis, kurio skrydis buvo atšauktas, gali pagrįstai reikalauti, kad skrydį vykdantis oro vežėjas išmokėtų lygiavertę kompensaciją, jeigu šis vežėjas nesilaiko pareigos suteikti pagalbą, numatytos Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalyje, įskaitant pareigą informuoti, kaip ji apibrėžta šio sprendimo 43 ir 44 punktuose.

49

Taigi šis keleivis, siekdamas gauti kompensaciją iš skrydį vykdančio oro vežėjo, nacionaliniame teisme gali remtis tuo, kad šis vežėjas neįvykdė jam pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalį tenkančios, pirma, pareigos grąžinti už bilietą sumokėtą sumą už kelionės dalį ar dalis, kurios buvo neįvykdytos arba neteko prasmės atsižvelgiant į pirminį kelionės planą, ir, antra, pareigos suteikti pagalbą, įskaitant pareigą informuoti (pagal analogiją žr. 2013 m. sausio 31 d. Sprendimo McDonagh, C‑12/11, EU:C:2013:43, 24 punktą). Vis dėlto ši kompensacija turi būti apribota tuo, kas, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, yra būtina, tinkama ir pagrįsta siekiant ištaisyti tai, ko nepadarė šis skrydį vykdantis oro vežėjas (pagal analogiją žr. 2021 m. balandžio 22 d. Sprendimo Austrian Airlines, C‑826/19, EU:C:2021:318, 73 punktą).

50

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad keleivis, kuris atšaukus atgalinį skrydį pats registruojasi repatriaciniam skrydžiui, valstybės narės organizuojamą taikant konsulinę pagalbos priemonę, ir kuris dėl to turi sumokėti šiai valstybei privalomąjį išlaidas padengiantį įnašą, pagal šį reglamentą neturi teisės į tai, kad šias išlaidas atlygintų skrydį vykdantis oro vežėjas. Taigi šis keleivis, siekdamas gauti kompensaciją iš skrydį vykdančio oro vežėjo, nacionaliniame teisme gali remtis tuo, kad šis vežėjas neįvykdė jam pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalį tenkančios, pirma, pareigos grąžinti už bilietą sumokėtą sumą už kelionės dalį ar dalis, kurios buvo neįvykdytos arba neteko prasmės atsižvelgiant į pirminį kelionės planą, ir, antra, pareigos suteikti pagalbą, įskaitant pareigą informuoti. Vis dėlto tokia kompensacija turi būti apribota tuo, kas, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, yra būtina, tinkama ir pagrįsta siekiant ištaisyti tai, ko nepadarė šis skrydį vykdantis oro vežėjas.

51

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: