GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2023 m. spalio 5 d.(1)
Byla C-661/22
UAB ABC Projektai, anksčiau – UAB Bruc Bond
prieš
Lietuvos banką
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Mokėjimo įstaigos operacija, kurią atliekant kliento lėšos be konkretaus mokėjimo nurodymo laikomos ilgiau nei įstatyme nustatytą mokėjimo operacijos vykdymo laiką – Operacijos kvalifikavimas – Direktyva (ES) 2015/2366 – Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje – Direktyva 2009/110/EB – Elektroninių pinigų leidimas“
1. Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl mokėjimo paslaugų direktyvų(2) yra formuojama palaipsniui(3), tačiau, jeigu neklystu, iki šiol buvo priimtas tik vienas sprendimas(4), kuriame išaiškinta Direktyva 2009/110/EB(5) dėl elektroninių pinigų.
2. Nagrinėdamas šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas galės išaiškinti sąvoką „elektroniniai pinigai“. Konkrečiai kalbant, reikės nustatyti, ar tuo atveju, kai mokėjimo paslaugų teikėjas (toliau – MPT) gauna lėšas be konkretaus mokėjimo nurodymo ir laiko jas ilgiau nei įstatyme numatytą laiką, yra vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla (t. y. veikla, kuriai taikoma Direktyva 2009/110).
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
1. Direktyva 2015/2366
3. 4 straipsnyje („Apibrėžtys“) nustatyta:
„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
<…>
3. mokėjimo paslauga – viena ar daugiau I priede nurodytų rūšių verslo veikla;
4. mokėjimo įstaiga – juridinis asmuo, kuriam pagal 11 straipsnį buvo išduotas leidimas teikti ir vykdyti mokėjimo paslaugas visoje Sąjungoje;
5. mokėjimo operacija – mokėtojo ar jo vardu arba gavėjo inicijuotas lėšų įmokėjimo, pervedimo arba išėmimo veiksmas, nesvarbu, kokie yra mokėtojo ir gavėjo vienas kitam prisiimti įsipareigojimai, susiję su operacija;
<…>
13. mokėjimo nurodymas – mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją;
<…>“
4. 18 straipsnyje („Veikla“) numatyta:
„1. Be mokėjimo paslaugų teikimo[,] mokėjimo įstaigos turi teisę vykdyti šią veiklą:
a) teikti operacijų ir glaudžiai susijusias papildomas paslaugas, pavyzdžiui, užtikrinti mokėjimo operacijų vykdymą, teikti užsienio valiutų keitimo paslaugas, vykdyti saugojimo veiklą ir saugoti ir tvarkyti duomenis;
b) valdyti mokėjimo sistemas, nedarant poveikio 35 straipsniui;
c) vykdyti verslo veiklą, kuri nėra mokėjimo paslaugų teikimo veikla, atsižvelgiant į taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.
2. Kai mokėjimo įstaigos teikia vieną ar daugiau mokėjimo paslaugų, jos gali turėti tik mokėjimo sąskaitas, naudojamas išimtinai mokėjimo operacijoms.
3. Visos lėšos, kurias mokėjimo įstaigos gauna iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu arba kitomis grąžintinomis lėšomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 9 straipsnyje, arba elektroniniais pinigais, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 2 punkte.
<…>
5. Mokėjimo įstaigos nevykdo indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų priėmimo veiklos, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 9 straipsnyje.
<…>“
5. 78 straipsnio („Mokėjimo nurodymų gavimas“) 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės užtikrina, kad gavimo momentas būtų tas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą.
Lėšos iš mokėtojo sąskaitos nenurašomos anksčiau nei gaunamas mokėjimo nurodymas. <...>“
6. 83 straipsnio („Mokėjimo į mokėjimo sąskaitą operacijos“) 1 dalyje nurodyta:
„1. Valstybės narės reikalauja, kad mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrintų, jog po gavimo momento, kaip nurodyta 78 straipsnyje, mokėjimo operacijos suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos. Tas laikotarpis gali būti pratęstas dar viena darbo diena popierine forma inicijuotų mokėjimo operacijų atveju.“
2. Direktyva 2009/110
7. 2 straipsnyje („Sąvokų apibrėžtys“) numatyta:
„Šioje direktyvoje:
1. elektroninių pinigų įstaiga – juridinis asmuo, kuriam pagal II antraštinę dalį išduotas leidimas leisti elektroninius pinigus;
2. elektroniniai pinigai – išleidėjui pateikiamu reikalavimu išreikšta, elektroninėse, įskaitant, magnetines, laikmenose saugoma piniginė vertė, kuri išleidžiama gavus lėšas, skirta mokėjimo operacijoms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 5 punkte, atlikti ir priimama fizinių arba juridinių asmenų, neskaitant elektroninių pinigų išleidėjo;
<…>“
8. 10 straipsnyje („Draudimas leisti elektroninius pinigus“) nustatyta:
„Nedarant poveikio 18 straipsnio nuostatoms, valstybės narės draudžia fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra elektroninių pinigų išleidėjai, leisti elektroninius pinigus.“
9. 11 straipsnyje („Išleidimas ir susigrąžinimo galimybė“) nurodyta:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad elektroninių pinigų išleidėjai lei[stų] nominalios vertės elektroninius pinigus, kai gaunamos lėšos.
2. Valstybės narės užtikrina, kad, elektroninių pinigų turėtojui paprašius, elektroninių pinigų išleidėjai bet kuriuo metu nominalia pinigine verte grąžintų turimus elektroninius pinigus.
3. Elektroninių pinigų išleidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sutartyje aiškiai ir detaliai nustatomos susigrąžinimo sąlygos ir visi su tuo susiję mokesčiai, o elektroninių pinigų turėtojas informuojamas apie tas sąlygas prieš jam įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą.
<…>“
B. Nacionalinė teisė
1. Mokėjimų įstatymas(6)
10. Jo 2 straipsnio 11 ir 40 punktuose atitinkamai nurodyta, kad gavėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, kurie mokėjimo nurodyme yra numatyti kaip mokėjimo operacijos lėšų gavėjai, o mokėtojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, kurie turi mokėjimo sąskaitas ir leidžia vykdyti mokėjimo nurodymus iš tų mokėjimo sąskaitų arba, kai nėra mokėjimo sąskaitos, kurie pateikia mokėjimo nurodymus.
11. 5 straipsnyje numatyta, kad mokėjimo paslaugos – tai mokėjimo operacijos, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pervedimą: tiesioginio debeto operacijos, įskaitant vienkartines tiesioginio debeto operacijas, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus (3 punktas), taip pat pinigų perlaidos (6 punktas).
12. 6 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad mokėjimo įstaigos yra vienos iš mokėjimo paslaugų teikėjų.
13. 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas nedelsdamas, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po to, kai sužino arba būna informuotas apie neautorizuotą mokėjimo operaciją, mokėtojui turi grąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir, kai taikytina, atkurti mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų buvęs, jeigu neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi įvykdyta, išskyrus atvejus, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas turi pagrįstų priežasčių įtarti sukčiavimą ir apie šias priežastis raštu praneša priežiūros institucijai. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas taip pat turi užtikrinti, kad mokėtojas nepatirtų nuostolių dėl mokėjimo paslaugų teikėjui mokėtinų arba iš jo gautinų palūkanų.
14. 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokėjimo nurodymą inicijuojantis mokėjimo paslaugų vartotojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas gali susitarti, kad mokėjimo nurodymas būtų pradėtas vykdyti konkrečią dieną ar tam tikro laikotarpio pabaigoje arba dieną, kai mokėtojas pateikia lėšas savo mokėjimo paslaugų teikėjui. Tokiu atveju laikoma, kad mokėjimo nurodymo gavimo momentas yra tą sutartą dieną. Jeigu sutarta diena nėra mokėjimo paslaugų teikėjo darbo diena, laikoma, kad mokėjimo nurodymas gautas kitą darbo dieną.
15. 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad po mokėjimo nurodymo gavimo momento mokėjimo operacijos eurais, vykdomos Lietuvos Respublikoje ir į kitas valstybes nares, suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas viena darbo diena, kai mokėjimo operacija yra inicijuojama popieriniu dokumentu.
16. 46 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai kredito pervedimai Lietuvos Respublikoje atliekami eurais, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad po mokėjimo nurodymo gavimo momento mokėjimo operacijos suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą tą pačią darbo dieną, jeigu mokėjimo nurodymo gavimo momentas yra tą darbo dieną iki 12 valandos. Jeigu mokėjimo nurodymo gavimo momentas yra po 12 valandos, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad mokėjimo operacijos suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad mokėjimo operacijos suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą mokėjimo nurodymo vykdymo dieną, o kai mokėjimo nurodymo vykdymo diena nėra mokėjimo paslaugų teikėjo darbo diena, – kitą darbo dieną.
2. Mokėjimo įstaigų įstatymas(7)
17. 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokėjimo įstaiga, teikdama vieną ar daugiau mokėjimo paslaugų, gali turėti mokėjimo sąskaitas, skirtas tik mokėjimo paslaugoms teikti. Visos lėšos, kurias mokėjimo įstaiga gauna iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis ir elektroniniais pinigais.
18. 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad mokėjimo įstaiga negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir leisti elektroninių pinigų.
3. Elektroninių pinigų įstatymas(8)
19. 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad elektroniniai pinigai – tai elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius: yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose, skirta mokėjimo operacijoms atlikti ir priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.
20. 5 straipsnyje nustatyta, kad fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai, draudžiama leisti elektroninius pinigus.
21. 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad elektroninių pinigų leidėjai, gavę lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų, išleidžia elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte.
II. Faktinės aplinkybės, byla ir prejudicinis klausimas
22. UAB „Bruc Bond“ (vėliau – UAB „ABC Projektai“)(9) buvo įstaiga, kuriai Lietuvos bankas buvo suteikęs teisę teikti mokėjimo paslaugas(10).
23. 2020 m. balandžio 16 d. Lietuvos bankas panaikino „ABC Projektai“ licenciją, remdamasis dešimčia pagrindų, iš kurių tik vienas susijęs su šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą, būtent pagrindas, kad ši bendrovė leido elektroninius pinigus neturėdama elektroninių pinigų įstaigos (toliau – EPĮ) statuso.
24. Lietuvos bankas teigia, kad „ABC Projektai“ klientų lėšas laikė ilgiau, negu to reikėjo mokėjimo operacijoms atlikti, arba jos buvo užlaikomos dėl techninių priežasčių(11). Nuo 2017 m. vasario 20 d. į šešių „ABC Projektai“ klientų sąskaitas buvo pervedamos lėšos (gaunamieji mokėjimai) nenurodžius konkrečios mokėjimo paskirties ir kelias dienas (o tam tikrais atvejais – kelis mėnesius)(12) nebuvo atliekami lėšų pervedimai (siunčiamieji mokėjimai), išskyrus „ABC Projektai“ komisinių mokesčių nurašymą.
25. Lietuvos bankas šiuos veiksmus laiko elektroninių pinigų leidimu, nors „ABC Projektai“ tvirtina, kad įspėjo klientus apie būtinybę pateikti mokėjimo nurodymus ir apie tai, kad jų negavusi lėšas grąžins, kaip teigia ir padariusi.
26. „ABC Projektai“ dėl Lietuvos banko sprendimo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme; 2021 m. birželio 8 d. šis teismas jį atmetė.
27. „ABC Projektai“ pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Iš esmės bendrovė mano, kad jeigu EPĮ neteikia mokėjimo paslaugos ir jeigu šia paslauga nesiekiama leisti arba grąžinti nominaliosios elektroninių paslaugų vertės, tokia paslauga nėra veikla, susijusi su elektroninių pinigų leidimu.
28. Lietuvos bankas prieštarauja apeliaciniam skundui ir tvirtina, kad bendrovė „ABC Projektai“ leido elektroninius pinigus neturėdama tam leidimo. Jis pažymi, kad tai matyti iš Pozicijos dėl mokėjimo sąskaitose laikomų lėšų(13), kurią patvirtino pati Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Be to, ši pozicija buvo patvirtinta pasikonsultavus su Europos Komisija.
29. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, kai mokėjimo įstaiga priima pinigines lėšas be konkretaus mokėjimo nurodymo jas pervesti tą pačią arba kitą darbo dieną ir lėšos lieka mokėjimo įstaigos sąskaitoje, skirtoje mokėjimo operacijoms atlikti, ilgiau negu teisės aktuose apibrėžtą mokėjimo paslaugos atlikimo terminą, mokėjimo įstaigos veiksmai laikytini:
a) mokėjimo įstaigos atliekamos mokėjimo paslaugos ar mokėjimo operacijos, kaip jos apibrėžtos Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 3 ir 5 [punktuose], dalimi; ar
b) elektroninių pinigų, kaip jie apibrėžti Direktyvos2009/110 2 straipsnio 2 [punkte], leidimu?“
III. Procesas Teisingumo Teisme
30. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui gautas 2022 m. spalio 20 d.
31. Rašytines pastabas pateikė „ABC Projektai“, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos vyriausybės, taip pat Europos Komisija.
32. Buvo nuspręsta, kad teismo posėdžio rengti nebūtina.
IV. Vertinimas
A. Pirminės pastabos: taikomos sąvokos
1. Elektroniniai pinigai
33. Dėl skaitmeninės pažangos iš esmės keičiasi finansinių paslaugų teikimas ir ši tendencija visų pirma pastebima mažmeninių mokėjimų sektoriuje(14). Taikant Sąjungos teisės aktus, būtent Direktyvą 2015/2366, sunku spręsti su tokiais sparčiais technologiniais pokyčiais susijusias problemas(15), todėl Komisija pasiūlė šią direktyvą panaikinti ir vietoj jos priimti kitą(16).
34. Viena iš mokėjimo paslaugų teikimo naujovių buvo elektroninių pinigų, leidžiamų EPĮ ir dabar plačiai naudojamų, atsiradimas(17). Šiems pinigams taikoma tvarka buvo reglamentuojama Direktyvoje 2000/46/EB(18) iki tol, kol ši direktyva panaikinta dabar galiojančia Direktyva 2009/110.
35. Direktyvoje 2009/110 elektroninių pinigų sąvoka buvo atnaujinta siekiant užtikrinti, kad ji būtų aiškesnė ir neutralesnė technologijų atžvilgiu(19). Pagal šios direktyvos 2 straipsnio 2 punkte pateiktą apibrėžtį ši sąvoka reiškia elektroninėse arba magnetinėse laikmenose saugomą piniginę vertę(20), kuri:
– yra išreikšta išleidėjui pateikiamu reikalavimu,
– išleidžiama gavus lėšas, skirtas mokėjimo operacijoms atlikti, ir
– priimama fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų išleidėjai(21),
36. Elektroninių pinigų produktai gali būti aparatinės arba programinės įrangos laikmenose, atsižvelgiant į tai, kokia technologija naudojama piniginei vertei laikyti. Be to, yra schemų, pagal kurias derinamos aparatinės ir programinės įrangos funkcijos.
37. Aparatinės įrangos laikmenose laikomų produktų atveju perkamąją galią turi asmeninė fizinė laikmena, pavyzdžiui, lustinė kortelė, taip pat turinti aparatine įranga pagrįstų saugumo funkcijų. Piniginė vertė paprastai pervedama naudojant laikmenų skaitytuvus, kuriems nereikia tikralaikio tinklo ryšio su nuotoliniu serveriu.
38. Programinės įrangos laikmenose laikomų produktų atveju naudojama specializuota programinė įranga, kuri veikia įprastuose asmeniniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, kompiuteriuose ar planšetėse. Tam, kad būtų galima pervesti atitinkamos vertės pinigų sumą, asmeninis įrenginys paprastai turi užmegzti internetinį ryšį su nuotoliniu serveriu, kuris kontroliuoja naudojimąsi perkamąja galia.
39. Teisinis reguliavimas, taikomas, pirma, elektroniniams pinigams ir, antra, mokėjimo paslaugoms, yra įtvirtintas dviejose skirtingose, tačiau tarpusavyje susijusiose(22) direktyvose; šiuo metu persvarstomas klausimas, ar jos reikalingos kaip atskiri teisės aktai(23).
2. Mokėjimo paslaugos, mokėjimo operacijos ir mokėjimo sąskaitos
40. Direktyvos 2015/2366 4 straipsnyje yra pateiktos jos straipsniuose vartojamų sąvokų apibrėžtys. Nagrinėjamai bylai aktualios šios nuostatos:
– 4 straipsnio 3 punkte numatyta, kad mokėjimo paslauga – tai bet kuri I priede nurodytų rūšių verslo veikla. Ji apima bent trijų rūšių veiklą, susijusią su mokėjimo sąskaita(24),
– 4 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad mokėjimo operacija – tai mokėtojo ar jo vardu arba gavėjo inicijuotas lėšų įmokėjimo, pervedimo arba išėmimo veiksmas, nesvarbu, kokie yra mokėtojo ir gavėjo vienas kitam prisiimti įsipareigojimai,
– 4 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad mokėjimo sąskaita – tai vieno ar kelių mokėjimo paslaugų vartotojų vardu atidaryta sąskaita, naudojama mokėjimo operacijoms vykdyti(25).
B. Prejudicinio klausimo analizė
41. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai apibūdino nagrinėjamą atvejį. Jis aprašė veiksmus, kuriuos atlieka mokėjimo įstaiga:
– ji priima pinigines lėšas be konkretaus mokėjimo nurodymo jas pervesti tą pačią arba kitą darbo dieną ir
– lėšos lieka mokėjimo įstaigos sąskaitoje ilgiau negu Lietuvos teisės aktuose apibrėžtą mokėjimo paslaugos teikimo terminą.
42. Remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išaiškinti, ar aprašytiems veiksmams turi būti taikoma Direktyva 2015/2366, ar jie veikiau turi būti laikomi elektroninių pinigų leidimu(26) pagal Direktyvą 2009/110(27).
43. Direktyvoje 2015/2366 nustatytos mokėjimo operacijų vykdymo taisyklės, kai lėšos yra elektroniniai pinigai. Vis dėlto toje pačioje direktyvoje nereglamentuojamas elektroninių pinigų, kuriems taikoma Direktyva 2009/110, leidimas. Patys MPT neturi teisės leisti elektroninių pinigų – šiai veiklai reikalinga speciali licencija.
44. Direktyvos 2015/2366 18 straipsnyje nurodyta, kad:
– mokėjimo įstaigos, teikiančios vieną ar daugiau mokėjimo paslaugų(28), gali turėti tik mokėjimo sąskaitas(29), naudojamas išimtinai mokėjimo operacijoms (2 dalis),
– „[v]sos lėšos, kurias mokėjimo įstaigos gauna iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu arba kitomis grąžintinomis lėšomis, <...> arba elektroniniais pinigais <...>“ (3 dalis).
45. Toliau pateiksiu argumentų, kodėl iš vartotojų gautų lėšų laikymas mokėjimo įstaigoje iš esmės yra operacija, kurią atliekant tvarkoma mokėjimo sąskaita. Manau, kad lėšų laikymas tokio pobūdžio nepraranda ir tada, kai lėšos laikomos ilgiau nei įstatyme nustatytą laiką, siekiant įvykdyti mokėjimo nurodymus dėl tų lėšų(30).
46. Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo aprašyta veikla yra mokėjimo paslauga, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 3 punktą ir I priedą.
47. Vis dėlto, ar gali būti (teorinė) galimybė, kad ši veikla susijusi su elektroninių pinigų leidimu, kuriam taikoma Direktyva 2009/110?
48. Norint atsakyti į šį klausimą reikia, pirma, įvertinti, kokį poveikį turi tai, kad mokėjimo paslaugų teikėjui nustatytas konkretus terminas, per kurį jis turi įvykdyti iš vartotojo gautus mokėjimo nurodymus, ir, antra, ar nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aprašyta veikla gali būti viena iš tų, kurios patenka į Direktyvos 2009/110 taikymo sritį.
1. Mokėjimo nurodymų įvykdymo laikotarpis
49. Direktyvos 2015/2366 83 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas trumpas laikotarpis, per kurį mokėtojo MPT turi įskaityti mokėjimo operacijos sumą į gavėjo sąskaitą (tiksliau, į gavėjo MPT sąskaitą)(31).
50. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo mokėjimo nurodymo gavimo momento. Vis dėlto pagal 78 straipsnio 2 dalį MPT ir mokėtojas gali susitarti dėl kitos datos, kaip „gavimo moment[o] [Direktyvos 2015/2366] 83 straipsnio tikslais“(32).
51. Kaip nurodo Čekijos vyriausybė(33), Direktyvos 2015/2366 78 straipsnio 2 dalies nuostata netektų prasmės, jeigu būtų reikalaujama, kad MPT laikytųsi 83 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nuo lėšų gavimo, o ne nuo mokėtojo mokėjimo nurodymo gavimo.
52. Direktyvos 2015/2366 83 straipsnyje numatytas įvykdymo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokėjimo nurodymo gavimo, o ne nuo tada, kai mokėjimo sąskaitos turėtojas perveda lėšas į šią sąskaitą. Kitaip tariant, laikotarpis nepradedamas skaičiuoti nuo lėšų gavimo, jeigu mokėtojas nepateikė mokėjimo nurodymo dėl šių lėšų.
53. Tai, kad nustatytas mokėjimo operacijos įvykdymo laikotarpio ir mokėjimo nurodymo gavimo ryšys, užtikrina, kad MPT veiktų pagal mokėtojo inicijuotą veiksmą (Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 5 punktas) arba mokėtojo duotą nurodymą (Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 13 punktas).
54. Šiuo ryšiu galima pateisinti sąskaitos turėtojo galimybę (kuria jis dažnai naudojasi) pervesti lėšų į savo mokėjimo sąskaitą, kartu su pervedimu dar nepateikiant mokėjimo nurodymo. Sąskaitos turėtojas turi teisę laikyti sąskaitoje lėšas būsimiems mokėjimo nurodymams vykdyti. Žinoma, gauto mokėjimo nurodymo MPT negali įvykdyti, jeigu mokėtojo mokėjimo sąskaitoje nėra lėšų.
55. Direktyvoje 2015/2366 taip pat minimi atvejai, kai siekiant tinkamai suteikti mokėjimo paslaugas mokėjimo sąskaitoje lėšų turi būti „nuolat“. Pavyzdžiui, šioje sąskaitoje jų nuolat turi būti vykdant tiesioginio debeto operacijas(34): vartotojui būtų labai nepatogu skubiai pervesti lėšų kiekvienai debeto operacijai vykdyti, be to, kiltų papildoma rizika, kad debeto suma pasikeis.
56. Numatyta, kad lėšų mokėjimo sąskaitoje nuolat turi būti taip pat ir tokiais atvejais, kaip nurodytas Direktyvos 2015/2366 78 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad mokėjimo nurodymai vykdomi a posteriori ir per sutartą laikotarpį.
57. Vis dėlto atrodo, kad Lietuvos vyriausybė ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, jog elektroninių pinigų leidimas yra vykdomas, jeigu MPT gauna lėšų į mokėjimo sąskaitą, o sąskaitos turėtojas nepateikia mokėjimo nurodymų mokėjimui vykdyti; tokiu atveju MPT turi grąžinti šias lėšas, o ne laikyti jas mokėjimo sąskaitoje (laukiant nurodymo). Tokį priekaištą Lietuvos bankas pareiškė bendrovei „ABC Projektai“.
58. Mano nuomone, kalbant apie lėšų konvertavimą į elektroninius pinigus, šio argumento negalima pagrįsti Direktyva 2015/2263.
59. Manau, kad jeigu MPT gauna mokėjimo nurodymus ir jų nevykdo pagal direktyvos 78 ir 83 straipsnius, jis pažeidžia šią direktyvą(35), tačiau ir toliau patenka į jos taikymo sritį. Pažeidusiam mokėjimo sąskaitos tvarkymui taikomas sutarties nuostatas MPT taip pat gali tekti atsakomybė pagal Direktyvos 2015/2366 89 straipsnį, tačiau tai nėra priežastis, dėl kurios lėšos konvertuojamos į elektroninius pinigus. Toks konvertavimas nevyksta vien dėl to, kad lėšos pervestos į mokėjimo sąskaitą ir joje laikomos būsimiems mokėjimo nurodymams vykdyti.
60. Išskyrus aiškiai numatytus atvejus, nuostatos Direktyva 2015/2366 yra visiškai suderintos (107 straipsnio 1 dalis). Taigi direktyvai prieštaraujančios nacionalinės teisės normos yra netaikytinos; pavyzdžiui, taip būtų tokiu atveju, jei valstybė narė nustatytų privalomą terminą, per kurį MPT turi įvykdyti mokėjimo nurodymus, kai tik mokėtojo sąskaitoje gaunamos lėšos.
61. Pagal Direktyvos 2015/2366 10 straipsnį mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, kuriomis disponuoja MPT, privaloma apsaugoti užtikrinant, kad: a) jos nebūtų laikomos kartu su kitų fizinių arba juridinių asmenų, ne mokėjimo paslaugų vartotojų, kurių vardu tos lėšos laikomos, lėšomis; b) arba lėšos būtų apdraustos pagal draudimo liudijimą ar joms būtų taikoma kita panaši garantija, išduota draudimo bendrovės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai kaip ir MPT grupei.
62. Vadinasi, vartotojui nekyla jokios rizikos tuo atveju, jeigu jis perveda lėšas į mokėjimo sąskaitą ar jas laiko joje tam tikrą laiką, o vėliau pateikia mokėjimo nurodymus apmokėti iš šių lėšų. Būtent gavęs tokį mokėjimo nurodymą MPT turi jį įvykdyti taip greitai, kaip to reikalaujama Direktyvos 2015/2366 83 straipsnyje.
63. Lėšos, kurias MPT gauna iš mokėjimo sąskaitą turinčių vartotojų, gali būti naudojamos tik mokėjimo operacijoms atlikti (Direktyvos 2015/2366 18 straipsnio 2 dalis). Dėl to sąskaitos turėtojas visada turi disponuoti tomis lėšomis ir jas kontroliuoti, nes jis negaus palūkanų, jeigu lėšos bus laikomos sąskaitoje būsimoms mokėjimo operacijoms atlikti. Kaip pabrėžiau pakartodamas Direktyvos 2015/2366 18 straipsnio 3 dalies nuostatą, tokios lėšos nėra nei indėliai ar kitos grąžintinos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36 9 straipsnyje, nei elektroniniai pinigai.
2. Lemiami elektroninių pinigų leidimo aspektai
64. Remiantis Direktyvoje 2009/110 pateikta apibrėžtimi ir kitomis šios direktyvos nuostatomis galima daryti išvadą, kad elektroninių pinigų leidimas apima tokius aspektus(36):
– vartotojas EPĮ pateikia lėšų, o EPĮ sudaro papildomą turtą, kurio vertė yra ne mažesnė už tų lėšų piniginę vertę. Išankstinis mokėjimas yra elektroninių pinigų leidimo pradžia,
– vartotojas ir EPĮ sudaro sutartį, pagal kurią EPĮ leidžia elektroninius pinigus, siekdama atlikti mokėjimo operacijas. Elektroninių pinigų paskirtis būtent ir yra būti priemone vartotojo mokėjimui atlikti šios rūšies pinigus priimančiam subjektui,
– elektroniniai pinigai saugomi elektroninėse arba magnetinėse laikmenose,
– piniginė vertė reiškia vartotojo teisę (kreditą) išleidėjo atžvilgiu. Išleidėjas įsipareigoja grąžinti šiai vertei lygią sumą(37) sąskaitos turėtojo prašymu(38),
– elektroninius pinigus kaip mokėjimo priemonę priima fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra išleidėjas.
65. Laikausi nuomonės (ji iš esmės sutampa su „ABC Projektai“, Vokietijos, Čekijos bei Lenkijos vyriausybių ir Komisijos nuomone), kad, sprendžiant iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo aprašytų aplinkybių, nėra kelių būtinų aspektų siekiant pripažinti, kad „ABC Projektai“ veikla buvo elektroninių pinigų leidimas.
66. Pirma, kaip ką tik paaiškinau, dėl elektroninių pinigų leidimo turi būti priimtas konkretus susitarimas, įtvirtintas sutartyje. Vartotojas turi susitarti su EPĮ, kad pagal šią sutartį perduos jai atitinkamų lėšų mokėjimo operacijoms atlikti. EPĮ išleidžia elektroninius pinigus būtent dėl to, kad vartotojas išreiškia norą juos naudoti ir perduoda lėšas EPĮ tolesniems mokėjimams vykdyti.
67. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog tokia sutartis buvo sudaryta arba vartotojas išreiškė norą, kad „ABC Projektai“ išleistų elektroninius pinigus, kurių piniginė vertė būtų lygi perduotų lėšų vertei, tačiau galutinį vertinimą šiuo klausimu turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Lėšų pervedimas į mokėjimo sąskaitą ir jų laikymas joje, iš karto nepateikus nurodymo atlikti mokėjimo operacijas, kurių suma lygi tų lėšų vertei, nereiškia, kad vartotojas (netiesiogiai) išreiškė norą leisti elektroninius pinigus.
68. Tiesa, subjektyvusis elementas, t. y. vartotojo siekiamas tikslas(39), pats savaime nebūtų lemiamas, jeigu nebūtų įtvirtintas su EPĮ sudarytoje sutartyje, kuri yra struktūrinis (ir taip pat objektyvus) elektroninių pinigų leidimo elementas.
69. Toje sutartyje turi būti išreikštas abiejų šalių noras, taigi vartotojas ir EPĮ turi aiškiai susitarti, kad EPĮ išleis elektroninius pinigus, kurių vertė lygi iš vartotojo gautų lėšų piniginei vertei. Jeigu būtų kitaip, lėšos į mokėjimo sąskaitą būtų pervedamos tam, kad MPT arba pati EPĮ teiktų mokėjimo paslaugas vartotojui(40).
70. Antra, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytas aplinkybes matyti, kad taip pat neįvykdytas išankstinio mokėjimo reikalavimas, kuris yra dar vienas išskirtinis elektroniniams pinigams būdingas ypatumas. Atlikus išankstinį mokėjimą EPĮ kontroliuoja vartotojo jai perduotas lėšas, kad galėtų vykdyti paskesnius mokėjimus, konvertavus lėšas į elektroninius pinigus.
71. Leidžiant elektroninius pinigus lėšas turi kontroliuoti EPĮ(41), o ne vartotojai, kurie piniginę vertę naudoja kaip mokėjimo priemonę. EPĮ iš vartotojo gautas lėšas, kaip elektroninėje laikmenoje saugomą piniginę vertę, kontroliuoja iki sutarties galiojimo pabaigos(42). Elektroniniai pinigai yra papildomas turtas, kurį EPĮ sudaro iš šių lėšų.
72. Priešingai, kai mokėjimo paslaugos teikiamos naudojant mokėjimo sąskaitą, į šią sąskaitą pervestas lėšas visada kontroliuoja vartotojas, o ne MPT.
73. Nagrinėjamu atveju mokėjimo sąskaitose esančias lėšas, regis, kontroliavo ne „ABC Projektai“, o mokėjimo sąskaitų turėtojai, kurie bet kuriuo metu galėjo pateikti tai bendrovei mokėjimo nurodymus, kad jie būtų įvykdyti, tačiau šį aspektą turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
74. Trečia, kadangi elektroniniai pinigai yra papildomas turtas, kurį kontroliuoja EPĮ, ši įstaiga turi tvarkyti specialią apskaitą, leidžiančią taikyti konkretų nuosavų lėšų apskaičiavimo metodą, numatytą Direktyvos 2009/110 5 straipsnio 3 dalyje.
75. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar „ABC Projektai“ tvarkė specialią apskaitą, skirtą elektroniniams pinigams ir nuosavų lėšų poreikiui apskaičiuoti; iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos to negalima nustatyti.
76. Ketvirta, kaip minėjau, mokėjimo sąskaitos turėtojas kontroliuoja joje esančias lėšas ir gali jas atsiimti savo nuožiūra. Elektroninių pinigų atveju mokėtojas taip pat gali prašyti EPĮ „grąžinti“ tuos pinigus, kurie nebuvo panaudoti mokėjimams tretiesiems asmenims atlikti. Vis dėlto elektroninių pinigų konvertavimas į jų nominaliąją vertę ir vėlesnis lėšų pervedimas, elektroninių pinigų turėtojui pareikalavus, priklauso nuo vartotojo ir EPĮ sutartyje nustatytų sąlygų, kuriose gali būti numatyta, pavyzdžiui, kad grąžinimo atveju klientas turi sumokėti mokesčius(43).
77. Tai nurodyta Direktyvos 2009/110 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse; jose nustatyta, kad:
– elektroninių pinigų išleidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sutartyje aiškiai ir detaliai nustatomos susigrąžinimo sąlygos ir visi su tuo susiję mokesčiai, o elektroninių pinigų turėtojas informuojamas apie tas sąlygas prieš jam įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą,
– už sugrąžinimą gali būti imamas mokestis tik tuomet, jei tai numatyta 3 dalyje nurodytoje sutartyje, ir tik šiais atvejais: a) sugrąžinti prašoma nepasibaigus sutarties galiojimo terminui; b) sutartyje nurodyta galiojimo pabaigos data, o elektroninių pinigų turėtojas nutraukia sutartį prieš tą datą; c) sugrąžinti prašoma praėjus daugiau nei vieniems metams po to, kai pasibaigia sutarties galiojimo terminas. Bet koks mokestis turi būti proporcingas ir atitikti faktines elektroninių pinigų išleidėjo patirtas išlaidas.
78. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vėlgi turi nustatyti, ar buvo sudaryta vartotojo ir EPĮ sutartis, kurioje šios aiškios ir nedviprasmiškos grąžinimo sąlygos numatytos kaip išankstinė elektroninių pinigų išleidimo sąlyga.
79. Penkta, elektroniniai pinigai laikomi elektroninėse arba magnetinėse laikmenose ir gali būti naudojami tik kai vartotojai savanoriškai juos priima(44) ir turi priemonių juos naudoti. Priešingai, iš mokėjimo sąskaitos vykdomus mokėjimo nurodymus turi priimti visų ūkio subjektų MPT.
80. Remiantis byloje pateikta informacija negalima teigti, kad „ABC Projektai“ turėjo elektroninėse ar magnetinėse laikmenose laikomų pinigų, kuriuos būtų galima naudoti atsiskaitant su savanoriškai juos priimančiais klientais. Priešingai, iš visos informacijos matyti, kad lėšos buvo laikomos mokėjimo sąskaitose ir naudojamos tik vartotojų mokėjimo nurodymams vykdyti.
81. Taigi nagrinėjama veikla patenka į Direktyvos 2015/2366 taikymo sritį ir negali būti laikoma elektroninių pinigų leidimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2009/110, tačiau tai turi patvirtinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
V. Išvada
82. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tokį atsakymą:
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios [d]irektyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB, 2 straipsnio 2 punktas ir 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, 4 straipsnio 3 ir 5 punktai
turi būti aiškinami taip:
mokėjimo įstaigos veikla, kurią vykdant priimamos lėšos iš vartotojo, nesudarius sutarties dėl tomis lėšomis finansuojamo elektroninių pinigų išleidimo, reguliuojama ne Direktyva 2009/110, o Direktyva 2015/2366.
Taip yra ir tuo atveju, kai, nesant minėtos sutarties, mokėjimo įstaiga priima lėšas iš vartotojo nepateikus konkretaus mokėjimo nurodymo jas pervesti tą pačią ar kitą darbo dieną, ir lėšos mokėjimo įstaigos sąskaitoje, iš kurios vykdomos mokėjimo operacijos, laikomos ilgiau nei įstatyme nustatytą mokėjimo paslaugų teikimo laikotarpį.
1 Originalo kalba: ispanų.
2 Šiuo metu galioja 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015, p. 35).
3 Be kita ko, 2014 m. balandžio 9 d. Sprendimas T-Mobile Austria (C-616/11, EU:C:2014:242), 2018 m. spalio 4 d. Sprendimas ING-DiBa Direktbank Austria (C-191/17, EU:C:2018:809), 2019 m. balandžio 11 d. Sprendimas Mediterranean Shipping Company (Portugalija) – Agentes de Navegação (C-295/18, EU: C:2019:320), 2020 m. lapkričio 11 d. Sprendimas DenizBank (C-287/19, EU:C:2020:897), 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas CRCAM (C-337/20, EU:C:2021:671) ir 2023 m. kovo 23 d. Sprendimas Beobank (C-351/21, EU:C:2023:215).
4 2019 m. sausio 16 d. Sprendimas Paysera LT (C-389/17, EU:C:2019:25). Toliau – Sprendimas Paysera LT.
5 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti [d]irektyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009, p. 7).
6 Ginčui taikomos redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. spalio 20 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas. Šiuo įstatymu į Lietuvos teisę perkelta Direktyva 2015/2366.
7 Ginčui taikomos redakcijos, galiojančios nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymas.
8 Ginčui taikomos redakcijos, galiojančios nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas. Šiuo įstatymu į Lietuvos teisę perkelta Direktyva 2009/110.
9 Toliau įstaigai nurodyti vartosiu naująjį pavadinimą.
10 2016 m. spalio 13 d. licencija jai suteikė teisę teikti šias mokėjimo paslaugas: mokėjimo operacijas, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo MPT arba kito MPT įstaigoje, pervedimą; tiesioginio debeto pervedimus, įskaitant vienkartinius tiesioginio debeto pervedimus; mokėjimo operacijas naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir kredito pervedimus, įskaitant periodinius pervedimus ir pinigų perlaidas.
11 Byloje šalys neginčija, kad „ABC Projektai“ lėšas laikė ilgiau, nei to reikėjo, nors nustatyta, kad tam tikrais atvejais bendrovė negalėjo įvykdyti mokėjimo nurodymų, nes klientai neįrašė mokėjimo paskirties. Be to, neginčijama, kad ji grąžino visas lėšas, kurios jai buvo pervestos be mokėjimo nurodymo.
12 „ABC Projektai“ verslo plane numatyta, kad ši įstaiga nekontroliuoja lėšų ilgiau, nei to reikia operacijoms atlikti, kad lėšos sąskaitoje nelaikomos ilgiau nei 48 valandas ir kad jos grąžinamos mokėtojui, jeigu per šį laikotarpį nepateikiamas mokėjimo nurodymas. Lietuvos bankas teigia, kad „ABC Projektai“ šių nuostatų nesilaikė.
13 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pozicija dėl mokėjimo sąskaitose laikomų lėšų, patvirtinta 2016 m. vasario 29 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-53. Kaip teigiama nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, šioje pozicijoje nurodyta, kad MPT „gali priimti lėšas į mokėjimo įstaigos atidarytą mokėjimo sąskaitą tik kartu su mokėjimo nurodymu, kuris turi būti įvykdytas Mokėjimų įstatymo nustatytais terminais <...>, ir imtis pakankamų priemonių, užtikrinančių, kad iš trečiųjų asmenų į mokėjimo įstaigos kliento mokėjimo sąskaitą patekusios lėšos nebūtų laikomos ilgiau, nei reikia mokėjimams atlikti. Nesilaikant prieš tai minėtų sąlygų, [MPT] mokėjimo sąskaitoje esančios lėšos laikytinos indėliais ar kitomis grąžintinomis lėšomis arba elektroniniais pinigais“.
14 Žr. ECB, Study on the payment attitudes of consumers in the euro area (SPACE 2022), Frankfurtas prie Maino, 2023, https://www.ecb.europa.eu/stats/ecb_surveys/space/html/ecb.spacereport202212~783ffdf46e.en.html, taip pat 2020 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES mažmeninių mokėjimų strategijos (COM(2020) 592 final).
15 Komisija tai nurodė dokumente A Study on the application and impact of the Directive (EU) 2015/2366 on Payment Services (PSD2), FISMA/2021/OP/0002, https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/f6f80336-a3aa-11ed-b508-01aa75ed71a1/language-en
16 2023 m. birželio 28 d. Dokumentas COM(2023) 366 final, Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB ir panaikinamos direktyvos (ES) 2015/2366 ir 2009/110/EB.
17 Šiuo metu elektroninių pinigų paslaugas teikia daug bendrovių. Vienos iš jų yra „Paypal“, „Apple Pay“, „Google Pay“ ir „Amazon Pay“.
18 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (OL L 275, 20000, p. 39; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 343).
19 Direktyvos 2009/110 7 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „Derėtų įvesti aiškią elektroninių pinigų apibrėžtį, kuri būtų techniškai neutrali. Ta apibrėžtis turėtų apimti visas situacijas, kai mokėjimo paslaugų teikėjas išleidžia iš anksto apmokėtą saugomą vertę mainais į pinigus, kuri gali būti panaudota mokėjimo tikslais, nes trečiosios šalys ją priima kaip mokėjimą.“
20 Direktyvos 2009/110 8 konstatuojamojoje dalyje numatyta: „Elektroninių pinigų apibrėžtis turėtų apimti elektroninius pinigus, kurie laikomi elektroninių pinigų turėtojui priklausančioje mokėjimo priemonėje arba nuotoliniu būdu laikomi serveryje ir elektroninių pinigų turėtojo valdomi per specialią elektroninių pinigų sąskaitą. Ta apibrėžtis turėtų būti pakankamai plati, kad netrukdytų technologinėms inovacijoms ir apimtų ne tik visus šiandien rinkoje egzistuojančius elektroninių pinigų produktus, bet ir produktus, kurie galėtų būti sukurti ateityje“.
21 Apskritai elektroniniais pinigais laikomos elektroninės piniginės vertės atsargos techninėje laikmenoje, kurią galima plačiai naudoti atliekant mokėjimus įvairiems subjektams, išskyrus išleidėją. Ši laikmena veikia kaip iš anksto apmokėta perleidžiamoji priemonė, ir tokiuose sandoriuose nebūtina naudoti banko sąskaitos. Žr. ECB, Electronic money, https://www.ecb.europa.eu/stats/money_credit_banking/electronic_money/html/index.es.html
22 Dėl šios sąveikos žr. Riefa C., „Directive 2009/110 on the taking up, pursuit and prudential supervision of the business of electronic money institutions and Directive 2015/2366/EU on the control of electronic payments in the EU“, Lodder, R. ir Murray, A. (leid.): EU Regulation of E-Commerce. A Commentary, Elgar Commentaries series, Edward Elgar, Londonas, 2017, p. 157–160.
23 Pasiūlyme dėl naujos direktyvos, pateiktame šios išvados 16 išnašoje nurodytame Dokumente COM/2023/366 final, Komisija nusprendė sujungti tas dvi direktyvas.
24 Paslaugos, kuriomis sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos; paslaugos, kuriomis sudaromos sąlygos grynuosius pinigus išimti iš mokėjimo sąskaitos, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos; mokėjimo operacijų vykdymas, įskaitant lėšų mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje vartotojo MPT arba kito MPT įstaigoje, pervedimą: a) tiesioginio debeto operacijų vykdymas, įskaitant vienkartines tiesioginio debeto operacijas; b) mokėjimo operacijų vykdymas naudojantis mokėjimo kortele arba panašiu įrenginiu; c) kredito pervedimų vykdymas, įskaitant periodinio mokėjimo nurodymus.
25 Direktyvoje 2015/2366 konkrečiai neapibrėžta, ką reiškia „mokėjimo sąskaitos tvarkymas“.
26 Kaip nurodyta Sprendimo Paysera LT 24 punkte, sąvoka „elektroninių pinigų leidimas“ Direktyvoje 2009/110 nėra apibrėžta.
27 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejones galima suprasti, nes ne visi MPT žino, kuo skiriasi mokėjimo paslaugos ir elektroninių pinigų leidimas. Tai buvo pabrėžta šioje Europos bankininkystės institucijos nuomonėje: Opinion of the European Banking Authority on its technical advice on the review of Directive (EU) 2015/2036 on payment services in the internal market (PSD2), EBA/Op/2022/06, 2022 m. birželio 23 d., p. 25.
28 Dėl sąvokų „mokėjimo paslaugos“ ir „mokėjimo paslaugų vartotojas“ žr. 2019 m. balandžio 11 d. Sprendimo Mediterranean Shipping Company (Portugalija) – Agentes de Navegação (C-295/18, EU:C:2019:320) 37–48 ir 54 punktus.
29 Žr. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014, p. 214). 2018 m. spalio 4 d. Sprendime ING-DiBa Direktbank Austria (C-191/17, EU:C:2018:809) nurodyta, kad „galimybė naudojantis sąskaita vykdyti mokėjimo trečiosioms šalims operacijas arba priimti šių šalių vykdomas mokėjimo operacijas yra sąvoką „mokėjimo sąskaita“ apibrėžiantis elementas“ (31 punktas) ir kad „sąskaita, kuria naudojantis negalima tiesiogiai vykdyti tokių mokėjimo operacijų, bet jos gali būti atliktos tik pasinaudojus tarpine sąskaita, negali būti laikoma „mokėjimo sąskaita“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą dėl mokėjimo sąskaitų, taigi ir pagal Mokėjimo paslaugų direktyvą“ (32 punktas).
30 Šios nuomonės Komisija laikėsi savo 2012 m. kovo 12 d. atsakyme į klausimą Nr. ID 2018/4221 (Ability of a payment account operated by a payment institution to hold a credit balance in readiness for future payment transactions), kurį galima rasti EBI, Single Rulebook Q&A, Question ID 2018_4221, https://www.eba.europa.eu/single-rule-book-qa/-/qna/view/publicId/2018_4221. Komisija pažymėjo, kad „<…> A payment institution may hold clients’ funds on payment accounts for the purpose of providing payment services, including the execution of not yet specified future payment transactions, in accordance with the framework contract for setting up the referred payment account <…>“.
31 „Valstybės narės reikalauja, kad <...> mokėjimo operacijos suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos. Tas laikotarpis gali būti pratęstas dar viena darbo diena popierine forma inicijuotų mokėjimo operacijų atveju“.
32 Pagal Direktyvos 2015/2366 78 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo užtikrinti, kad gavimo momentas būtų tas momentas, kai mokėtojo MPT gauna mokėjimo nurodymą, ir kad lėšos iš mokėtojo sąskaitos nebūtų nurašomos anksčiau, nei gaunamas mokėjimo nurodymas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „[j]ei mokėjimo nurodymą inicijuojantis mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas susitaria, kad mokėjimo nurodymas būtų pradėtas vykdyti konkrečią dieną ar tam tikro laikotarpio pabaigoje, arba dieną, kai mokėtojas pateikia lėšas mokėjimo paslaugų teikėjui, laikoma, kad gavimo momentas 83 straipsnio tikslais yra tą sutartą dieną“.
33 Jos rašytinių pastabų 8 punktas.
34 „Tiesioginis debetas“ yra „mokėjimo paslauga, kurią teikiant lėšos nurašomos iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, kai mokėjimo operaciją inicijuoja gavėjas, remdamasis gavėjui, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui arba mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui duotu sutikimu“ (Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 23 punktas).
35 Tokiu atveju jam kyla atsakomybė pagal Direktyvos 2015/2366 89 straipsnį.
36 Žr. išsamią analizę, pateiktą Storrer, P., Droit de la monnaie électronique, RB Édition, Paryžius, 2014, p. 41 ir paskesni.
37 Sprendimo Paysera LT 27 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad sąvoka „grąžinimas“ apima elektroninių pinigų konvertavimą į jų nominaliąją vertę ir vėlesnį lėšų pervedimą elektroninių pinigų turėtojui pareikalavus. Nereikalaujama, „kad šios lėšos būtų pervestos į elektroninių pinigų turėtojo ar į trečiųjų asmenų sąskaitą“.
38 Direktyvos 2009/110 11 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad, elektroninių pinigų turėtojui paprašius, elektroninių pinigų išleidėjai bet kuriuo metu nominaliąja pinigine verte grąžintų turimus elektroninius pinigus. Kaip nurodo Komisija, išleidėjo ir vartotojo sudarytoje sutartyje gali būti numatytos tam tikros grąžinimo, įskaitant mokesčių sumokėjimą, sąlygos, jeigu prašoma grąžinti per tam tikrą laiką.
39 Elektroninių pinigų leidimo tikslas yra svarbus ir tai, a sensu contrario, matyti iš Direktyvos 2015/2366 18 straipsnio 3 dalies. Lėšų pervedimo tikslas taip pat nurodytas Sprendimo Paysera LT 29, 32 ir 33 punktuose, kalbant apie veiklą, susijusią su elektroninių pinigų leidimu.
40 EPĮ gali ne tik teikti elektroninių pinigų leidimo paslaugas ir tvarkyti šios rūšies turtą, bet ir teikti mokėjimo paslaugas vartotojams naudodamasi mokėjimo sąskaitomis.
41 Tai, kad EPĮ kontroliuoja elektroniniams pinigams leisti skirtas sumas, pateisina aplinkybę, kad EPĮ taikomi didesni nuosavų lėšų reikalavimai (Direktyvos 2009/110 5 straipsnis) nei įstaigoms, veikiančioms kaip MPT. Šiuo klausimu žr. Sprendimo Paysera LT 18–22 punktus.
42 Žinoma, vartotojas turi teisę atlikti mokėjimus elektroniniais pinigais.
43 Šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 26 d. Komisijos raštą Lietuvos bankui (Komisijos pastabų I priedas).
44 Pavyzdžiui, naudojantis „PayPal“ sistema negalima atlikti mokėjimo ūkio subjektui, kuris neleidžia savo sandorių apmokėti šios rūšies elektroniniais pinigais.