1.

Apeliantė X gyvena Alžyre. Kadangi jos miręs sutuoktinis dirbo Nyderlanduose, Sociale verzekeringsbank (Socialinio draudimo įstaiga, Nyderlandai, toliau – SVB) jai moka maitintojo netekimo išmoką. Nyderlandai priėmė teisės aktą, kuriuo sumažino X mokamą maitintojo netekimo išmoką, remdamiesi tuo, kad pragyvenimo išlaidos Alžyre yra mažesnės nei toje valstybėje narėje. X užginčijo šį sumažinimą Centrale Raad van Beroep (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnybos bylų apeliacinis teismas, Nyderlandai). Šis teismas siekia išsiaiškinti, ar toks sumažinimas prieštarauja Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo, įsteigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos asociaciją (toliau – Asociacijos susitarimas) ( 2 ), 68 straipsnio 4 daliai.

2.

Asociacijos susitarimo 68 straipsnyje nustatyta:

„1.   Taikant kitose šio straipsnio dalyse numatytas nuostatas, Alžyro pilietybę turintiems darbuotojams ir visiems su jais gyvenantiems šeimos nariams socialinės apsaugos srityje taikomas požiūris, kuriuo nediskriminuojama dėl pilietybės, palyginti su valstybių narių, kuriose jie dirba, piliečiais.

Sąvoka „socialinė apsauga“ apima socialinės apsaugos sritis, susijusias su ligos ir motinystės išmokomis, neįgalumo, senatvės ir maitintojo netekimo išmokomis, išmokomis nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos atveju, išmokomis mirties atveju, bedarbio pašalpomis ir išmokomis šeimai.

Tačiau dėl šių nuostatų netaikomos kitos koordinavimo taisyklės, numatytos Bendrijos teisės aktuose remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 42 straipsniu, išskyrus šio Susitarimo 70 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

2.   Apskaičiuojant pensijas ir anuitetus, susijusius su senatvės, neįgalumo ir maitintojo netekimo išmokomis, šeimos, ligos ir motinystės išmokomis, taip pat teikiant sveikatos priežiūros paslaugas darbuotojams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Bendrijoje, sumuojami visi šių darbuotojų draudimo, darbo arba gyvenimo įvairiose valstybėse narėse laikotarpiai.

3.   Šie darbuotojai gauna išmokas šeimai už tuos jų šeimos narius, kurie gyvena Bendrijoje.

4.   Šie darbuotojai gali nevaržomai į Alžyrą perkelti pensijas ir anuitetus, susijusius su senatvės, maitintojo netekimo, nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, neįgalumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokomis, taikant mokančiosios valstybės narės arba valstybių narių teisės aktuose nustatytus dydžius, išskyrus specialiąsias neįmokines išmokas.

<…>“ (neoficialus vertimas).

3.

Asociacijos susitarimo 70 straipsnyje įtvirtinta:

„1.   Įsigaliojus šiam Susitarimui, Asociacijos taryba per vienus metus patvirtina nuostatas 68 straipsnyje išdėstytiems principams įgyvendinti.

2.   Asociacijos taryba patvirtina išsamias administracinio bendradarbiavimo taisykles, kuriose numato būtinas šio straipsnio 1 dalyje minėtų nuostatų taikymo administravimo ir kontrolės garantijas“ (neoficialus vertimas).

4.

Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytos šios svarbios nacionalinės teisės nuostatos.

5.

Algemene Nabestaandenwet (Bendrasis maitintojo netekusių asmenų įstatymas, toliau – ANW) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Apdraustasis pagal šio įstatymo nuostatas yra asmuo, kuris:

6.

ANW 14 straipsnio 1 dalyje pateiktos šios nagrinėjamu atveju svarbios nuostatos:

„Teisę gauti maitintojo netekimo išmoką turi maitintojo netekęs giminaitis, jeigu:

7.

ANW 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Nustatoma tokia bruto maitintojo netekimo išmoka, kad atskaičius iš darbo užmokesčio išskaičiuojamą mokestį ir socialinio draudimo įmokas, kurios turi būti išskaičiuotos iš tos sumos už asmenį, kuris dar nėra sulaukęs pensinio amžiaus, atsižvelgiant tik į Wet op de loonbelasting 1964 (1964 m. Iš darbo užmokesčio išskaičiuojamo mokesčio įstatymas) 22 straipsnyje nurodytą bendrą mokesčio sumažinimą, neto maitintojo netekimo išmoka būtų lygi 70 % neto minimaliojo darbo užmokesčio.“

8.

ANW 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Maitintojo netekusiam giminaičiui, gyvenančiam ne Nyderlanduose, ne vienoje iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ne kitoje EEE susitarimo šalyje arba Šveicarijoje, bruto maitintojo netekimo išmoka yra ministro įsakymu nustatyta procentinė sumos, nustatytos pagal 1, 2 arba 5 dalį, dalis. Procentinė dalis nustatoma taip, kad atspindėtų pragyvenimo išlaidų lygio šalyje, kurioje gyvena maitintojo netekęs asmuo, ir Nyderlanduose santykį. Procentinė dalis negali viršyti 100 %.“

9.

ANW 32a straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta:

„1.   Maitintojo netekęs giminaitis neįgyja teisės į maitintojo netekimo išmoką, jeigu apdraustojo asmens mirties dieną jis negyvena Nyderlanduose. <…>

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu apdraustojo asmens mirties dieną maitintojo netekęs giminaitis <…> gyvena šalyje, kurioje pagal sutartį arba tarptautinės organizacijos sprendimą gali būti suteikta teisė gauti maitintojo netekimo išmoką <…>.“

10.

2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo Wet beperking export uitkeringen (Socialinės apsaugos išmokų perkėlimo apribojimo įstatymas). Juo į įvairias socialinės apsaugos teisės sritis buvo įtrauktas teritoriškumo principas. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad teisė į išmoką neatsiranda arba esama teisė į išmoką pasibaigia, kai išmokos gavėjas gyvena ne Nyderlanduose arba nustoja gyventi toje valstybėje narėje. Išimtis daroma tais atvejais, kai išmokos perkėlimą reglamentuoja tarptautinė sutartis su išmokos gavėjo gyvenamosios vietos šalimi, todėl galima atlikti patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad šios išmokos būtų mokamos teisėtai. Tokios sutarties tarp Nyderlandų ir Alžyro nėra.

11.

Pagal pereinamojo laikotarpio priemones maitintojo netekimo išmoką, kuri gavėjui buvo paskirta iki 1999 m. gruodžio 31 d., buvo galima perkelti net į šalį, su kuria Nyderlandai nėra sudarę tokios sutarties.

12.

2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Wet woonlandbeginsel in de sociale zekerheid (Įstatymas dėl gyvenamosios vietos valstybės principo socialinės apsaugos srityje) (toliau – Wwsz). Jo aiškinamajame memorandume nurodyta, kad Wwsz siekiama apriboti socialinės apsaugos išmokų perkėlimą arba mokėjimą į užsienį už Europos Sąjungos ribų. Šiuo tikslu juo iš dalies pakeista ANW 17 straipsnio 3 dalis ( 3 ). Wwsz siekiama užtikrinti, kad išmokos, apskaičiuotos atsižvelgiant į Nyderlanduose nustatytą minimalųjį darbo užmokestį arba skirtos tam tikroms išlaidoms padengti, atitiktų pragyvenimo lygį šalyje, į kurią jos perkeliamos. Taigi išmokų gavėjams, kurie negyvena Nyderlanduose, kitoje valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyje arba Šveicarijoje, mokama išmoka, apskaičiuota kaip procentinė maitintojo netekimo išmokos, kurią jie gautų gyvendami Nyderlanduose, dalis.

13.

Nyderlanduose gyvenantiems išmokų gavėjams maksimali maitintojo netekimo išmokos suma yra 70 % Nyderlandų teisės aktuose nustatyto minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio. Alžyre gyvenantiems išmokų gavėjams nuo 2013 m. išmokos dydis buvo 60 % Nyderlanduose taikomo dydžio, o nuo 2016 m. – 40 % ( 4 ). Šiais procentiniais dydžiais siekiama atspindėti pragyvenimo išlaidas Alžyre, palyginti su pragyvenimo išlaidomis Nyderlanduose.

14.

Apeliantės miręs sutuoktinis dirbo Nyderlanduose. Pagal ANW ji turėjo teisę gauti maitintojo netekimo išmoką nuo 1999 m. sausio 1 d. Pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas ( 5 ) nuo 2000 m. sausio 1 d. ši išmoka buvo perkelta į Alžyrą, jos gyvenamosios vietos šalį. 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu SVB informavo apeliantę, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. jos maitintojo netekimo išmoka sumažinta, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas Alžyre. Skunde prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui X tvirtina, kad dėl šio sumažinimo ji nebeturi lėšų pragyventi.

15.

Pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo jurisprudenciją išmokos sumažinimas dėl gyvenamosios vietos valstybės principo taikymo yra šios išmokos perkėlimo apribojimas. SVB laikosi nuomonės, kad toks apribojimas neprieštarauja Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 daliai, nes joje nesuformuluota aiškios ir tiksliai apibrėžtos pareigos leisti perkelti išmokas. Taigi Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis neveikia tiesiogiai. Šis požiūris atitinka Asociacijos susitarimo 70 straipsnį, kuriame nustatyta, kad jo 68 straipsnyje tik įtvirtinti bendrieji principai, kuriuos Asociacijos taryba turi įgyvendinti, bet ji to nepadarė.

16.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies išaiškinimas yra svarbus išmokų perkėlimui į Alžyrą ir išmokų perkėlimui į kitas šalis, su kuriomis Europos Sąjunga yra sudariusi susitarimus, į kuriuos įtraukta panaši sąlyga ( 6 ). Tas teismas taip pat pažymi, kad Nyderlandų įstatymas, pagal kurį maitintojo netekimo išmokos dydis koreguojamas atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas šalyje, kurioje gyvena išmokos gavėjas, gali būti nesuderinamas su tokiomis sąlygomis. Taigi jis sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

17.

Per 2023 m. birželio 28 d. posėdį SVB, Nyderlandų vyriausybė ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas ir atsakė į Teisingumo Teismo raštu ir žodžiu užduotus klausimus.

18.

SVB tvirtina, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalimi siekiama užtikrinti, kad valiutos apribojimai netrukdytų „darbuotojams“ perkelti pensijų ir anuitetų. Dėl aiškios nuorodos į „darbuotojus“ darbuotojo šeimos nariai, pavyzdžiui, našlė arba našlys, nepatenka į šios nuostatos taikymo ratione personae sritį.

19.

SVB teigia, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis neveikia tiesiogiai, nes joje nenustatyta aiškios ir tiksliai apibrėžtos už pensijų arba anuitetų mokėjimą atsakingų institucijų pareigos perkelti visą išmokos sumą Alžyre gyvenančiam darbuotojo sutuoktiniui. Iš Asociacijos susitarimo 70 straipsnio matyti, kad 68 straipsnio 4 daliai įgyvendinti reikia papildomų įgyvendinimo priemonių. Net jeigu antroji nuostata veiktų tiesiogiai, nei pagal jos tekstą, nei pagal kontekstą nedraudžiama koreguoti maitintojo netekimo išmokos dydžio, siekiant atsižvelgti į mažesnes pragyvenimo išlaidas Alžyre, palyginti su Nyderlandais. Nyderlandų vyriausybė pritaria šiai nuomonei ( 7 ).

20.

Grįsdamos savo nuomonę, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis neveikia tiesiogiai, SVB ir Nyderlandų vyriausybė remiasi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ( 8 ) 7 straipsniu „Gyvenamosios vietos taisyklių netaikymas“. Jame nustatyta, kad „[j]eigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, išmokos pinigais, mokėtinos pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus arba šį reglamentą, negali būti kaip nors sumažinamos, pakeičiamos, sustabdomos, nutraukiamos ar konfiskuojamos dėl to, kad jų gavėjas arba jo šeimos nariai gyvena ne toje valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą“ ( 9 ). SVB tvirtina, kad ši nuostata yra panaši į 1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 3/80 dėl Europos Bendrijoms priklausančių valstybių narių socialinės apsaugos sistemų taikymo darbuotojams turkams ir jų šeimos nariams (toliau – Sprendimas Nr. 3/80) 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytą gyvenamosios vietos taisyklių netaikymo sąlygą ( 10 ). SVB ir Nyderlandų vyriausybė tvirtina, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies negalima prilyginti gyvenamosios vietos taisyklių netaikymo sąlygai, nes ji suformuluota kitaip ir ne taip aiškiai.

21.

Per posėdį SVB ir Nyderlandų vyriausybė tvirtino, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 1 dalis netaikoma išmokų gavėjui, gyvenančiam Alžyre, nes ir iš šios nuostatos teksto, ir iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad ši nuostata taikoma tik Europos Sąjungos vidaus situacijoms. Bet kuriuo atveju ANW 17 straipsnio 3 dalis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nediskriminuoja dėl pilietybės, nes Nyderlandų ir Alžyro gyventojų pragyvenimo išlaidos nėra panašios. Taigi tikslinga šias dvi asmenų kategorijas vertinti skirtingai.

22.

Komisija tvirtina, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies taikymo ratione personae sritis apima darbuotojo našlę, kuri gyvena Alžyre ir pageidauja perkelti į šią šalį jai skirtą maitintojo netekimo išmoką. Toks aiškinimas atitinka Asociacijos susitarimo tikslą ir kontekstą. Nors Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis yra pakankamai aiški ir tiksli, kad veiktų tiesiogiai, Komisija iš žodžių „taikant mokančiosios valstybės narės arba valstybių narių teisės aktuose nustatytus dydžius“ daro išvadą, kad pagal šią nuostatą nedraudžiama perkelti maitintojo netekimo išmokos taikant mažesnį dydį, siekiant atsižvelgti į mažesnes pragyvenimo išlaidas Alžyre. Per posėdį Komisija paaiškino mananti, kad ANW gali būti mažiau palankus Alžyro piliečiams nei Nyderlandų piliečiams, tačiau bet koks toks skirtingas požiūris yra objektyviai pateisinamas, taigi nedraudžiamas pagal Asociacijos susitarimą.

23.

Trimis klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo išaiškinti Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalį. Pirmasis klausimas susijęs su šios nuostatos taikymo ratione personae sritimi, būtent su tuo, ar ji taikoma Alžyre gyvenančiam darbuotoją pergyvenusiam sutuoktiniui; antruoju klausimu siekiama išsiaiškinti, ar ši nuostata veikia tiesiogiai, o trečiuoju – ar pagal ją draudžiama sumažinti maitintojo netekimo išmoką, siekiant atsižvelgti į pragyvenimo išlaidas Alžyre.

24.

Prieš pradedant nagrinėti šiuos klausimus, reikia apsvarstyti du bendrus klausimus. Pirmasis susijęs su 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos pozicijos, kurios ji turi laikytis Asociacijos taryboje, įsteigtoje [Asociacijos susitarimu], dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų priėmimo (toliau – Tarybos sprendimas 2010/699) ( 11 ), poveikiu. Antrasis klausimas susijęs su SVB teiginiu, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies tikslas – tik panaikinti valiutos apribojimus.

25.

Asociacijos susitarimo 94 straipsnyje Asociacijos tarybai, kurią sudaro, pirma, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos nariai ir, antra, Alžyro vyriausybės nariai, suteikti įgaliojimai priimti sprendimus siekiant šio susitarimo tikslų. Asociacijos taryba priima sprendimus ir rekomendacijas bendru šalių sutarimu ( 12 ).

26.

Pagal Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą dėl šio straipsnio nuostatų netaikomos kitos koordinavimo taisyklės, numatytos Sąjungos teisės aktuose remiantis EB 42 straipsniu ( 13 ), nebent šio susitarimo 70 straipsnyje numatytomis sąlygomis, t. y. įgyvendinant Asociacijos tarybos patvirtintas nuostatas.

27.

2010 m. spalio 21 d. buvo priimtas Tarybos sprendimas 2010/699. Jame išdėstyta pozicija, kurios Europos Sąjunga tikisi laikytis Asociacijos taryboje įgyvendinant Asociacijos susitarimo 68–71 straipsnius ( 14 ). Įgyvendinimo sprendimo projekte apibrėžtos pagrindinės sąvokos, kaip antai „darbuotojas“, „šeimos narys“, „išmokos“ ir „eksportuojamos [perkeliamos] išmokos“. Įgyvendinimo sprendimo projekto 4 straipsnio „Gyvenamosios vietos sąlygos netaikymas“ 1 dalyje, kuria įgyvendinta Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis, nustatyta:

„1 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytos eksportuojamos [perkeliamos] išmokos, į kurias turi teisę 2 straipsnio a ir c punktuose nurodyti asmenys, negali būti mažinamos, keičiamos, sustabdomas jų mokėjimas, panaikinamos ar konfiskuojamos motyvuojant tuo, kad jų gavėjas gyvena: i) Alžyro teritorijoje, kai išmoka mokama pagal valstybės narės teisės aktus; arba ii) valstybės narės teritorijoje, kai išmoka mokama pagal Alžyro teisės aktus.“

28.

Kokią įtaką šios įgyvendinimo sprendimo projekto nuostatos daro Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies aiškinimui, jeigu iš viso ją daro?

29.

Tarybos sprendimas 2010/699 buvo priimtas remiantis SESV 79 straipsnio 2 dalies b punktu, siejamu su jos 218 straipsnio 9 dalimi, kurioje numatyta priimti sprendimus, kuriais nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu su trečiosiomis šalimis įsteigtame organe. Pagal SESV 288 straipsnio ketvirtą pastraipą „sprendimas yra privalomas visas“. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tokie sprendimai yra privalomi valstybėms narėms, kai šios derasi dėl galutinio įgyvendinimo sprendimo sąlygų ( 15 ).

30.

Tarybos sprendimo 2010/699 1 straipsnyje nurodyta, kad pozicija, kurios Europos Sąjunga turi laikytis Asociacijos taryboje dėl Asociacijos susitarimo 70 straipsnio įgyvendinimo, yra grindžiama prie šio sprendimo pridėtu įgyvendinimo sprendimo projektu. Žodžiai „yra grindžiama“ rodo, kad Europos Sąjungos pozicija tam tikrais aspektais gali skirtis nuo įgyvendinimo sprendimo projekto. Tai įmanoma, nes Tarybos sprendimas 2010/699 buvo priimtas daugiau nei prieš dešimtmetį.

31.

Įgyvendinimo sprendimo projekto 11 straipsnyje nustatyta, kad laikotarpiu iki šio sprendimo įsigaliojimo pagal jį neįgyjama jokių teisių. Kaip pažymėta šios išvados 25 punkte, įgyvendinimo sprendimo projektas neturi privalomos galios, kol jo nepatvirtins kompetentinga teisės aktų leidėja – Asociacijos taryba ( 16 ).

32.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad negalima daryti prielaidos, jog Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis turi tą pačią reikšmę kaip ir įgyvendinimo sprendimo projekto 4 straipsnio 1 dalis, nes tokia prielaida būtų daroma nepaisant teisėkūros proceso ir iš anksto nusprendžiant dėl jo rezultatų ( 17 ). Įgyvendinimo sprendimo projektas daugių daugiausia gali padėti aiškinti Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalį, tačiau negali būti viršesnis už šios nuostatos tekstą ( 18 ). Ši pastaba taikoma ir Pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos pozicijos asociacijos taryboje, įsteigtoje Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimu, kuriuo įsteigta Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos asociacija, dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų, kuris paminėtas sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ( 19 ).

33.

SVB teigia, kad šia nuostata siekiama tik panaikinti valiutos apribojimus, susijusius su pensijų ir anuitetų pervedimu.

34.

Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje šis tikslas nėra aiškiai nurodytas. Kyla klausimas, ar SVB siūlomą aiškinimą gali patvirtinti konteksto analizė. Asociacijos susitarimo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiuo susitarimu, be kita ko, siekiama skatinti susitariančiųjų šalių prekybą ir darnių ekonominių bei socialinių santykių plėtojimą tarp susitariančiųjų šalių. Šio susitarimo VI antraštinės dalies pavadinimas – „Socialinis ir kultūrinis bendradarbiavimas“. Jos 1 skyriuje reglamentuotos darbuotojų teisės. Šio skyriaus nuostatos susijusios su pažanga darbuotojų judėjimo, vienodo požiūrio bei Alžyro ir Sąjungos piliečių, teisėtai gyvenančių priimančiųjų šalių teritorijose, socialinės integracijos srityje ir yra skirtos jai užtikrinti ( 20 ).

35.

67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena valstybė narė savo teritorijoje dirbantiems Alžyro piliečiams, kiek tai susiję su darbo sąlygomis, darbo užmokesčiu ir atleidimu iš darbo, taiko požiūrį, kuriuo nediskriminuoja dėl pilietybės, palyginti su savo piliečiais. 67 straipsnio 3 dalyje Alžyrui nustatytas atitinkamas įpareigojimas.

36.

Pagal Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 1 dalį Alžyro pilietybę turintiems darbuotojams ir visiems su jais gyvenantiems šeimos nariams socialinės apsaugos srityje taikomas požiūris, kuriuo nediskriminuojama dėl pilietybės, palyginti su valstybių narių, kuriose jie dirba, piliečiais. Socialinė apsauga konkrečiai apima maitintojo netekimo išmokas. Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jai taikomos tolesnės 68 straipsnio dalys.

37.

Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apskaičiuojant pensijas ir anuitetus, įskaitant susijusius su „maitintojo netekimo“ išmokomis, sumuojami visi šių darbuotojų draudimo, darbo arba gyvenimo įvairiose valstybėse narėse laikotarpiai. Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje kalbama apie laisvą pensijų ir anuitetų perkėlimą į Alžyrą, kiek tai susiję su „maitintojo netekusio asmens statusu“. 68 straipsnio 5 dalyje Alžyrui nustatyti atitinkami įpareigojimai dėl valstybių narių piliečių.

38.

Vadinasi, Asociacijos susitarimo VI antraštinės dalies 1 skyriaus 67 ir 68 straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama darbuotojų judėjimui ir vienodam požiūriui į juos, palyginti su valstybių narių piliečiais, kaip patvirtinta Pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo dėl Alžyro ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir įgyvendinimo sprendimo projekte ( 21 ). Asociacijos susitarimo IV antraštinės dalies 1 skyriuje aptarti einamieji mokėjimai ir kapitalo judėjimas. Galima numanyti, kad šiame skyriuje pateiktos visos nuostatos, pagal kurias reikalaujama panaikinti valiutos apribojimus.

39.

Be to, būtų nelogiška neįtraukti specialių neįmokinių išmokų į Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies taikymo sritį, jeigu vienintelis šios nuostatos tikslas būtų tik panaikinti valiutos apribojimus. Šioms išmokoms netaikomos nei 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje ( 22 ), nuostatos dėl gyvenamosios vietos taisyklių netaikymo sąlygų, nei Reglamentas Nr. 883/2004 ( 23 ). Ši aplinkybė dar kartą patvirtina požiūrį, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje sprendžiami visi klausimai, susiję galimybe perkelti pensijas ir anuitetus, atsižvelgiant į gavėjo gyvenamąją vietą, ir neapsiribojama valiutos apribojimų panaikinimu. Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbu tai, kad nei Pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo dėl Alžyro ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, nei įgyvendinimo sprendimo projekte nėra aiškios nuorodos į valiutos apribojimų panaikinimą.

40.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sunku patikėti, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies tikslas – tik panaikinti valiutų apribojimus dėl į Alžyrą pervedamų pensijų arba anuitetų.

41.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „darbuotojai“ apima ir darbuotoją pergyvenusį sutuoktinį, kaip antai apeliantę.

42.

Kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagrindinės bylos šalys mano, kad nagrinėjama išmoka patenka į Asociacijos susitarimo 68 straipsnio materialinę taikymo sritį. Jos taip pat mano, kad ji nėra speciali neįmokinė išmoka, kaip tai suprantama pagal šio susitarimo 68 straipsnio 4 dalį.

43.

Maitintojo netekimo išmokomis ir pensijomis siekiama dviejų pagrindinių tikslų. Pirma, jos apsaugo našles arba našlius nuo skurdo rizikos, kompensuodamos staigų disponuojamųjų pajamų sumažėjimą iki absoliučiai žemo lygio. Toks yra pagrindinis aptariamos maitintojo netekimo išmokos tikslas. Antra, jos padeda apsisaugoti nuo disponuojamųjų pajamų sumažėjimo, palyginti su padėtimi, buvusia iki sutuoktinio mirties, panašiai kaip senatvės pensijos padeda išvengti staigaus pajamų sumažėjimo išėjus į pensiją. Taigi šiais vartojimo subalansavimo tikslais siekiama išsaugoti išmokų gavėjų gyvenimo lygį.

44.

Pagal savo pobūdį maitintojo netekusio asmens statusas ir teisė į maitintojo netekimo išmokas įgyjami mirus darbuotojui ir atitenka maitintojo netekusiam asmeniui. Kadangi Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje kalbama apie nevaržomą pensijų ir anuitetų, mokamų netekus maitintojo, perkėlimą, ši nuostata netektų veiksmingumo, jeigu į jos taikymo ratione personae sritį nebūtų įtraukti darbuotoją pergyvenę asmenys, kurie turi teisę į maitintojo netekimo išmokas. Be to, būtų nelogiška, jei, pagal Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 2 dalį turėdamas galimybę apskaičiuojant pensijas ir anuitetus, susijusius su maitintojo netekimo išmokomis, sumuoti draudimo, darbo arba gyvenimo šalyje laikotarpius, tik darbuotojas turėtų teisę perkelti šias išmokas į Alžyrą ( 24 ).

45.

Galimybė perkelti senatvės arba neįgalumo pensijas arba anuitetus į Alžyrą ypač aktuali Alžyro pilietybę turintiems pensininkams arba juos pergyvenusiems sutuoktiniams. Tikėtina, kad tokia galimybė laisvai perkelti išmokas skatina Alžyro pilietybę turinčius darbuotojus įsidarbinti valstybėje narėje. Tas pat pasakytina ir apie tokį darbuotoją pergyvenusį sutuoktinį, kuris tikisi, kad galės perkelti maitintojo netekimo išmoką į Alžyrą. Taigi aiškinimas, pagal kurį darbuotoją pergyvenęs sutuoktinis patenka į Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies taikymo ratione personae sritį, palengvina darbuotojų judėjimą.

46.

Nors Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje aiškiai nenustatyti reikalavimai, susiję su išmokos gavėjo gyvenamosios vietos šalimi, neabejotina, kad galimybė perkelti pensijas arba anuitetus „į Alžyrą“ atitinka Alžyro pilietybę turėjusį darbuotoją pergyvenusio asmens, kuris turi teisę į maitintojo netekimo išmoką valstybėje narėje ir persikelia gyventi į Alžyrą, aplinkybes. Nėra jokio kito įtikinamo paaiškinimo, kodėl šioje nuostatoje vartojami šie žodžiai.

47.

Galiausiai SVB pastaba, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, jog maitintojo netekęs asmuo gyventų valstybėje narėje, nes 68 straipsnio 1 dalyje kalbama apie valstybėje narėje dirbančius Alžyro pilietybę turinčius darbuotojus ir „visus su jais gyvenančius šeimos narius“, yra neįtikinama, nes dėl jos 68 straipsnio 4 dalyje vartojami žodžiai „nevaržomai į Alžyrą perkelti“ netektų įprastos reikšmės, o ši nuostata – veiksmingumo.

48.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalį aiškinti taip, kad Alžyro pilietybę turėjusį darbuotoją pergyvenęs Alžyre gyvenantis sutuoktinis patenka į šios nuostatos taikymo ratione personae sritį.

49.

Pagal suformuotą jurisprudenciją bet kuri susitarimo, kurį Europos Sąjunga sudaro su šalimi, kuri nėra jos narė, nuostata turi būti laikoma veikiančia tiesiogiai, kai toje nuostatoje yra numatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas, kurio įgyvendinimas ar padariniai nėra nulemti būtinybės priimti kokį nors papildomą aktą. Tam reikia išnagrinėti nuostatos tekstą ir susitarimo dalyką bei pobūdį, įskaitant jo tikslą ( 25 ).

50.

Šios išvados 34–40 punktuose paaiškinta, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms leisti nevaržomai perkelti pensijas ir anuitetus, mokamus netekus maitintojo. Iš šios išvados 41–48 punktų matyti, kad vienintelis įtikinamas šios nuostatos aiškinimas yra toks, kad Alžyro pilietybę turėjusį darbuotoją pergyvenęs Alžyre gyvenantis sutuoktinis patenka į jos taikymo ratione personae sritį. Taigi pagal Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies tekstą toks asmuo turi turėti galimybę nevaržomai perkelti į Alžyrą bet kokias pensijas ar anuitetus, mokamus netekus maitintojo, taikant mokančiosios valstybės narės arba valstybių narių teisės aktuose nustatytus dydžius.

51.

Frazei „gali nevaržomai <…> perkelti <…> taikant mokančiosios valstybės narės arba valstybių narių teisės aktuose nustatytus dydžius“ turi būti suteikta įprastinė reikšmė. Galimybė ką nors daryti nevaržomai reiškia, kad tai galima daryti be jokių suvaržymų arba kontrolės. Taigi valstybės narės negali sudaryti kliūčių išmokos gavėjui, norinčiam perkelti pensiją arba anuitetą, arba nustatyti jam esminių su tuo susijusių apribojimų.

52.

Vis dėlto taip pat aišku, kad frazė „taikant mokančiosios valstybės narės <…> teisės aktuose nustatytus dydžius“ apriboja galimybę laisvai perkelti pensijas ir anuitetus, kuriai ji taikoma. Pagal ją valstybėms narėms suteikiama tam tikra diskrecija, nes jos gali priimti įstatymus, siekdamos koreguoti pensijos arba anuiteto, kuris gali būti perkeltas į Alžyrą, dydį ( 26 ).

53.

SVB teigia, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis negali veikti tiesiogiai, nes joje nenustatyta jokių įpareigojimų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „kiekviena valstybė narė <…> Alžyro piliečiams <…> taiko požiūrį, kuriuo nediskriminuoja dėl pilietybės, palyginti su savo piliečiais“ (neoficialus vertimas). Iš Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies materialinės taikymo srities aišku, kad, kaip ir jo 67 straipsnio 1 dalies atveju, valstybės narės privalo įgyvendinti šią nuostatą ir užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos jos laikytųsi ( 27 ). Taigi manau, kad SVB argumentai šiuo klausimu nėra įtikinami.

54.

SVB ir Nyderlandų vyriausybė teigia: kadangi Reglamento Nr. 883/2004 7 straipsnyje ir Sprendimo Nr. 3/80 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl gyvenamosios vietos taisyklių netaikymo sąlygų yra aiškesnės ir tikslesnės nei Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje pateiktos nuostatos, pastaroji nuostata negali veikti tiesiogiai. Šis teiginys manęs taip pat neįtikina. Tai, kad kitos nuostatos suformuluotos skirtingai, negali turėti įtakos tam, ar Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas.

55.

Pagal suformuotą jurisprudenciją tai, kad Asociacijos susitarimo 70 straipsnyje numatyta, jog įsigaliojus susitarimui Asociacijos taryba priima nuostatas dėl 68 straipsnyje išdėstytų principų įgyvendinimo, neužkerta kelio 68 straipsnio 4 dalies tiesioginiam veikimui ( 28 ). Taigi SVB argumentai šiuo klausimu taip pat nėra įtikinami.

56.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui pripažinti, kad, atsižvelgiant į Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies tekstą, siejamą su jo sudarymo aplinkybėmis, ši nuostata yra tiesioginio veikimo, taigi asmenys, kuriems ji taikoma, turi teisę ja tiesiogiai remtis valstybių narių teismuose.

57.

Trečiasis klausimas iš esmės susijęs su Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje pavartota fraze „taikant mokančiosios valstybės narės arba valstybių narių teisės aktuose nustatytus dydžius“. Ši frazė rodo, kad valstybės narės turi diskreciją koreguoti pensijų ir anuitetų dydį, kai jie perkeliami į Alžyrą ( 29 ).

58.

Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį pensijos ir anuitetai gali būti nevaržomai perkelti į Alžyrą. Kaip pažymėta šios išvados 51 punkte, galimybė nevaržomai ką nors daryti reiškia, kad valstybės narės negali sudaryti kliūčių gavėjui, norinčiam perkelti pensiją arba anuitetą, arba nustatyti tam esminių apribojimų.

59.

Jeigu valstybė narė, perkeldama pensiją arba anuitetą, galėtų jį sumažinti iki nominalios sumos, Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis netektų tikslo ir veiksmingumo ( 30 ), o Asociacijos susitarimo tikslo – laipsniškai lengvinti darbuotojų judėjimą – įgyvendinimas būtų apsunkintas ( 31 ). Be to, tikėtina, kad galimybė nevaržomai perkelti pensijas ir anuitetus padeda kelti gyvenimo lygį Alžyre. Tai svarbi aplinkybė, nes Asociacijos susitarimo antroje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nori užmegzti santykius, grindžiamus, be kita ko, solidarumu ir bendra plėtra.

60.

Vis dėlto svarbu pripažinti, kad Asociacijos susitarimo dalykas ir tikslas yra kur kas siauresni nei SESV 45–48 straipsnių, kuriuose reglamentuojamas laisvas darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje, dalykas ir tikslas. Pagal suformuotą jurisprudenciją, net jeigu susitarimo nuostatos yra panašios į Sąjungos Sutartyse įtvirtintas nuostatas, tai nepateisina jurisprudencijos, taikytinos Europos Sąjungos vidaus situacijoms, taikymo to susitarimo nuostatoms ( 32 ). SESV 48 straipsnyje nustatytas tikslas Europos Sąjungoje konkrečiai išreikštas, be kita ko, Reglamento Nr. 883/2004 7 straipsnyje ( 33 ), kuris šiuo atveju netaikomas ( 34 ) ir yra aiškiai atmestas pagal Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą. Taip pat svarbu tai, kad Asociacijos taryba nepatvirtino įgyvendinimo priemonių, į kurias būtų įtraukta gyvenamosios vietos taisyklių netaikymo sąlyga, panaši į Sprendimo Nr. 3/80 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytą sąlygą. Taigi Teisingumo Teismo jurisprudencijoje padarytos išvados, susijusios su šių nuostatų aiškinimu ( 35 ), netaikytinos šiai bylai, ir reikia atsižvelgti į Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies tekstą bei jos kontekstą.

61.

Aiškinant Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalį, reikia atsižvelgti į jo 68 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Alžyro pilietybę turintiems darbuotojams socialinės apsaugos srityje taikomas požiūris, kuriuo nediskriminuojama dėl pilietybės, palyginti su valstybių narių, kuriose jie dirba, piliečiais. Per posėdį suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta atsakyti į klausimą, ar aptariamame nacionaliniame įstatyme įtvirtinta netiesioginė diskriminacija dėl pilietybės, prieštaraujanti Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 1 daliai. Pagal suformuotą jurisprudenciją vienodo požiūrio dėl pilietybės principas reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų pateisinamas ( 36 ).

62.

Pagal ANW 17 straipsnio 3 dalį, jeigu maitintojo netekęs asmuo persikelia į Alžyrą, kaip maitintojo netekimo išmoka gaunama suma koreguojama – sumažinama tam tikra procentine dalimi. Ši korekcija taikoma Alžyre gyvenantiems asmenims, nepaisant to, ar jie turi Alžyro, ar Nyderlandų, ar abiejų šių šalių pilietybę. Šiuo atžvilgiu požiūris nesiskiria.

63.

Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės teisės nuostatomis siekiama užtikrinti, kad maitintojo netekę asmenys gautų bazinio dydžio pajamas, kurios leistų padengti jų pragyvenimo išlaidas, ir kad situacijų panašumas turi būti nagrinėjamas, be kita ko, atsižvelgiant į nuostatų, kuriose įtvirtintas skirtingas požiūris, tikslą ( 37 ), galima teigti, kad, kaip per posėdį tvirtino SVB ir Nyderlandų vyriausybė, Alžyre gyvenančių išmokų gavėjų padėtis nėra panaši į Nyderlanduose gyvenančių išmokų gavėjų padėtį, taigi nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės diskriminacijos.

64.

Vis dėlto, kaip pažymėjo Komisija, vertinant absoliučia pinigine išraiška, išmokos sumažinimas reiškia skirtingą požiūrį į asmenis, kurie ir toliau gyvena Nyderlanduose, ir į tuos, kurie gyvena Alžyre arba persikelia į jį. Nors nacionalinės teisės nuostatose nedaroma jokio skirtumo dėl pilietybės, tikėtina, kad praktiškai jos turi poveikį daugiausia Alžyro piliečiams, nes Alžyro pilietybę turėjusius darbuotojus pergyvenę asmenys, turintys teisę gauti aptariamą maitintojo netekimo išmoką, dažniau gyvena Alžyre nei Nyderlandų piliečiai. Tai reiškia netiesioginę diskriminaciją dėl pilietybės, nebent priemonė pateisinama tikslais, nepriklausančiais nuo atitinkamų darbuotojų pilietybės, ir yra proporcinga teisėtam tikslui ( 38 ).

65.

Kad ir kaip būtų, nesu įsitikinęs, kad Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 1 dalis taikoma pensijų ir anuitetų pervedimui Alžyre gyvenantiems gavėjams ir kad dėl to pagal ją, susiklosčius šioms aplinkybėms, draudžiama tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl pilietybės. Pirma, Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 1 dalis susijusi su vienodu požiūriu į valstybių narių teritorijoje dirbančius Alžyro pilietybę turinčius darbuotojus ir visus kartu su jais gyvenančius šeimos narius. Pagal jos tekstą ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją ( 39 ) šia nuostata valstybėse narėse draudžiama diskriminacija dėl pilietybės. Antra, šiai nuostatai aiškiai taikomos po jos išdėstytos dalys, tarp kurių yra Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis. Taigi pagrįsta Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalį aiškinti taip, kad pagal ją ribojama 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į vienodą požiūrį. Trečia, į Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies taikymo ratione personae sritį patenka tik Alžyro pilietybę turintys darbuotojai ir juos pergyvenę sutuoktiniai. Joje neminimi valstybių narių piliečiai. Iš esmės pirmiesiems suteikiama privilegija, kurios valstybės narės neprivalo suteikti savo piliečiams.

66.

Manau, kad siekiant išspręsti šios išvados 57–60 punktuose iškeltą klausimą, t. y. kaip Alžyro pilietybę turinčio darbuotojo teisė nevaržomai perkelti pensiją arba anuitetą į Alžyrą gali būti suderinta su valstybių narių teise nustatyti šių pensijų ir anuitetų dydį, kai jos perkeliamos, būtina įvertinti tai, ar ANW 17 straipsnio 3 dalis yra objektyviai pateisinama, ir nustatyti, ar dėl jos pažeidžiama pati teisės nevaržomai perkelti išmokas, pagal Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalį suteikiamos Alžyro pilietybę turintiems darbuotojams ir juos pergyvenusiems asmenims, gyvenantiems Alžyre, esmė ir dėl to pasinaudoti šia teise tampa neįmanoma arba pernelyg sudėtinga ( 40 ).

67.

Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, visi Nyderlandų gyventojai yra apdraustieji asmenys, kaip tai suprantama pagal ANW. Maitintojo netekimo išmoka apdraustojo asmens kaip maitintojo netekusiam asmeniui priklauso tuo atveju, jeigu apdraustojo asmens mirties dieną maitintojo netekęs asmuo gyvena Nyderlanduose. Maitintojo netekęs asmuo turi būti jaunesnis nei pensinio amžiaus ir i) turėti nesusituokusį vaiką, kuriam nėra sukakę 18 metų ir kuris nepriklauso kito asmens namų ūkiui, arba ii) būti nedarbingas. Nyderlandų vyriausybė per posėdį paaiškino, kad išmokos dydis nepriklauso nuo darbuotojo įmokų vertės. Per posėdį taip pat buvo patvirtinta, kad išmokos dydis koreguojamas atsižvelgiant į gavėjo pajamų pokyčius. Didžiausia suma yra 70 % Nyderlanduose nustatyto minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius. Išmoka koreguojama atsižvelgiant į minimaliojo darbo užmokesčio pokyčius, o šis, savo ruožtu, reguliariai perskaičiuojamas atsižvelgiant, be kita ko, į infliacijos lygį Nyderlanduose, būtent į prekių ir paslaugų kainų didėjimą ( 41 ).

68.

Iš to, kas išdėstyta, aišku, kad maitintojo netekimo išmokos tikslas – užtikrinti, kad maitintojo netekęs asmuo, kuris dar neturi teisės į senatvės pensiją ir yra atsakingas už vaiką arba turi mažiau galimybių dirbti dėl nedarbingumo, gautų bazines pajamas, atitinkančias pragyvenimo išlaidas. Pagal nacionalinės teisės nuostatas, jeigu maitintojo netekęs asmuo persikelia į Alžyrą, maitintojo netekimo išmoka koreguojama atsižvelgiant į mažesnes pragyvenimo išlaidas toje šalyje ( 42 ). Taigi Alžyre gyvenantis išmokos gavėjas ir Nyderlanduose gyvenantis išmokos gavėjas gauna panašaus dydžio pajamas, vertinant pagal perkamąją galią atitinkamose šalyse. Atsižvelgiant į nacionalinės teisės nuostatų tikslą, kiekvienas iš jų gauna pajamas, skirtas užtikrinti, kad jie galėtų patenkinti savo pagrindinius poreikius.

69.

Iš esmės į trečiąją šalį perkeltos pensijos arba anuiteto sumažinimas 60 % yra gavėjui taikomas esminis apribojimas. Vis dėlto esant aptariamoms aplinkybėms atrodo, kad pagal ANW išmokos gavėjo teisė ir lūkesčiai yra gauti bazinio dydžio pajamas, kurios atspindi pragyvenimo išlaidas jo gyvenamosios vietos šalyje, bet tai turi patikrinti nacionalinis teismas. Taigi nėra nei nepagrįsta, nei netikėta, kad atitinkama išmoka gali būti pakoreguota atsižvelgiant į mažesnes pragyvenimo išlaidas konkrečioje trečiojoje šalyje. Mano nuomone, ši aplinkybė yra objektyvus kriterijus, galintis pateisinti aptariamą apribojimą, kuris, be to, pagal Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 1 dalį arba bet kurią kitą jo nuostatą nėra draudžiamas ir kuris, susiklosčius konkrečioms nagrinėjamoms aplinkybėms, nepažeidžia pačios teisės nevaržomai perkelti išmoką, kuri pagal Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalį suteikiama Alžyro pilietybę turintiems darbuotojams arba juos pergyvenusiems asmenims, esmės.

70.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui pripažinti, kad, atsižvelgiant į tai, jog Asociacijos susitarimo dalykas ir tikslas yra siauresni nei SESV 45–48 straipsnių dalykas ir tikslas, pagal Asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalį nedraudžiama koreguoti maitintojo netekimo išmokos, kuria siekiama jos gavėjams suteikti bazines pajamas, atitinkančias pragyvenimo išlaidas, su sąlyga, kad šis koregavimas tiksliai atspindi pragyvenimo išlaidų skirtumus. Taip pasiekiama tinkama pusiausvyra tarp teisės nevaržomai perkelti pensijas ir anuitetus į Alžyrą ir valstybių narių diskrecijos nustatyti taip perkeliamų išmokų dydžius.

71.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Centrale Raad van Beroep (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnybos bylų apeliacinis teismas, Nyderlandai) pateiktus klausimus:

Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo, įsteigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos asociaciją, 68 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip: