1.

Bendras pertvarkymo mechanizmas (toliau – BPeM) buvo nustatytas 2014 m. ( 2 )2017 m. birželio 6 d. BPeM pirmą kartą taikytas Banco Popular Español, S.A. (toliau – Banco Popular).

2.

Apeliantai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie buvo Banco Popular išleistų papildomo 1 lygio arba 2 lygio kapitalo priemonių akcininkai arba turėjo tokių priemonių prieš priimant Banco Popular pertvarkymo schemą ( 3 ).

3.

Bendrajame Teisme pareikštu ieškiniu ieškovai pirmojoje instancijoje (apeliantai nagrinėjamoje byloje) ginčijo pertvarkymo schemą, Europos Komisijos atliktą jos patvirtinimą ir su tuo susijusius dokumentus, taip pat prašė atlyginti žalą ir priteisti kompensaciją. Šis ieškinys kartu su kitais penkiais ieškiniais buvo pasirinktas kaip ieškinys modelinėje byloje Bendrajame Teisme ( 4 ) ir atmestas iš esmės 2022 m. birželio 1 d. Sprendimu Eleveté Invest Group ir kt. / Komisija ir BPV (T‑523/17, EU:T:2022:313) (toliau – skundžiamas sprendimas).

4.

Kartu nagrinėjamas dar vienas apeliacinis skundas, susijęs su Banco Popular pertvarkymu, byloje Aeris Invest / Komisija ir BPV (C‑535/22 P) ( 5 ), ir jame pateikti argumentai iš esmės sutampa (toliau – analogiškas apeliacinis skundas). Mano išvada dėl šio apeliacinio skundo pateikiama tą pačią dieną (toliau – analogiška išvada), todėl šios dvi analogiškos išvados turėtų būti skaitomos kartu.

5.

Nagrinėdamas šį apeliacinį skundą Teisingumo Teismas turi patikrinti ne pertvarkymo schemą ir Komisijos patvirtinimą (ir kitus pirmojoje instancijoje ginčytus dokumentus), o tai, kaip Bendrasis Teismas įgyvendino savo kontrolės įgaliojimus ( 6 ). Dviejų nagrinėjamų apeliacinių skundų aplinkybėmis tai reiškia, kad Teisingumo Teismas tikrins, pirma, ar Bendrasis Teismas teisingai aiškino atitinkamas BPeM reglamento nuostatas, ir, antra, ar jis pakankamai peržiūrėjo Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) parengtą ir Komisijos patvirtintą pertvarkymo schemą.

6.

Teisingumo Teismas Sprendime Crédit lyonnais neseniai įtvirtino atitinkamą kontrolės standartą ( 7 ). Šioje byloje Teisingumo Teismas konstatavo, kad Sąjungos teismai negali pakeisti Sąjungos institucijos sprendimo savo sprendimu. Vietoj to jie turi nustatyti, ar sprendimas yra pagrįstas iš esmės teisingais faktais ir ar jo nepaneigia akivaizdi vertinimo klaida arba piktnaudžiavimas įgaliojimais ( 8 ).

7.

Šį standartą patvirtina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio reikalavimai. Kad teisminė kontrolė būtų veiksminga ir užtikrintų teisę į gynybą, „reikalaujama, kad atitinkamas asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, neribojant kompetentingo teismo įgaliojimų reikalauti iš atitinkamos institucijos juos pranešti, tam, kad jis galėtų ginti savo teises geriausiomis įmanomomis sąlygomis ir žinodamas visas aplinkybes nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą“ ( 9 ).

8.

Atsižvelgdama į pirma išdėstytus argumentus, siūlysiu Teisingumo Teismui palikti galioti abu skundžiamus sprendimus.

9.

Skundžiamo sprendimo 25–83 punktuose išsamiau išdėstytas šiam apeliaciniam skundui reikšmingas faktines aplinkybes galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

10.

2016 m. Banco Popular finansinė padėtis pradėjo blogėti. 2016 m. gruodžio 5 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Banco Popular grupės pertvarkymo planą. 2016 m. pertvarkymo plane pageidaujama pertvarkymo priemonė buvo gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, numatyta BPeM reglamento 27 straipsnyje. Tačiau tas planas nebuvo panaudotas per pertvarkymą, kuris galiausiai buvo įvykdytas.

11.

2017 m. balandžio mėn. Banco Popular pradėjo privataus pardavimo procedūrą, siekdamas būti parduotas stipriam konkurentui, o tai atkurtų jo finansinę padėtį. Galimų pirkėjų, suinteresuotų įsigyti Banco Popular, pasiūlymų pateikimo terminas iš pradžių buvo nustatytas iki 2017 m. birželio 10 d., o vėliau atidėtas iki 2017 m. birželio pabaigos. 2017 m. gegužės 16 d. raštu Banco Santander S.A. (toliau – Banco Santander) informavo Banco Popular, kad negali pateikti konkretaus pasiūlymo privataus pardavimo procese.

12.

2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkė Elke König davė interviu televizijos kanalui Bloomberg, jame jos buvo klausiama, be kita ko, apie Banco Popular padėtį.

13.

2017 m. gegužės mėn. kelios naujienų agentūros, įskaitant Reuters, pranešė apie sunkumus, su kuriais susidūrė Banco Popular. Reuters paskelbtame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad, kaip teigia Sąjungos pareigūnas, kurio pavardė nenurodoma, vienas iš pagrindinių bankų Europoje priežiūrą vykdančių subjektų pranešė Sąjungos pareigūnams, kad gali reikėti pertvarkyti Banco Popular, jeigu jam nepavyktų susirasti pirkėjo. Straipsnyje teigiama, kad tas pareigūnas taip pat nurodė, jog BPV pirmininkė neseniai paskelbė „išankstinį įspėjimą“ ir pareiškė, kad BPV atidžiai stebi (Banco Popular) procedūrą, taip pat numatė galimą įsikišimą. Tą pačią dieną BPV paskelbė pranešimą spaudai, juo užginčijo šio straipsnio turinį.

14.

Pirmosiomis 2017 m. birželio mėn. dienomis Banco Popular susidūrė su masiniu grynųjų pinigų atsiėmimu.

15.

2017 m. birželio 3 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė sprendimą SRB/EES/2017/06, skirtą Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (Tvarkingo bankų restruktūrizavimo fondas, toliau – FROB), dėl Banco Popular pardavimo. BPV pritarė, kad FROB nedelsdamas pradėtų vykdyti Banco Popular pardavimą, ir informavo FROB apie su pardavimu susijusius reikalavimus pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnį ( 10 ). BPV, be kita ko, nurodė, kad FROB turi susisiekti su penkiais potencialiais pirkėjais; jų buvo paprašyta pateikti pasiūlymus išankstinėje privačiojo pardavimo procedūroje, kurią tvarkė Banco Popular. Du iš penkių potencialių pirkėjų nusprendė nedalyvauti pirkimo procedūroje, o vieną iš jų Europos Centrinis Bankas (ECB) atmetė dėl rizikos ribojimu grindžiamų priežasčių.

16.

2017 m. birželio 5 d. BPV pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies a punktą priėmė pirmąjį vertinimą (toliau – 1-asis vertinimas), kurio tikslas buvo nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo sąlygos. Šį vertinimą atliko Deloitte, kurią 2017 m. gegužės 23 d. BPV pasamdė kaip nepriklausomą ekspertą.

17.

2017 m. birželio 5 d. rytą Banco Popular pateikė Banco de España (Ispanijos bankas) pirminį prašymą suteikti skubią paramą likvidimui padidinti (toliau – SPLP), o po pietų – antrą prašymą, kuriame buvo prašoma padidinti prašomą sumą dėl itin didelių likvidumo pokyčių. Remdamasi Ispanijos banko prašymu ir tą pačią dieną atlikusi ECB vertinimą dėl Banco Popular prašymo suteikti SPLP ECB valdančioji taryba nepateikė jokių prieštaravimų dėl SPLP bankui Banco Popular iki 2017 m. birželio 8 d.Banco Popular gavo dalį šios SPLP, vis dėlto Ispanijos bankas negalėjo suteikti Banco Popular likusios SPLP dalies ( 11 ).

18.

2017 m. birželio 6 d. ECB pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 4 dalies c punktą nustatė, kad Banco Popular žlunga arba galėtų žlugti (toliau – ŽAGŽ), ir pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą pateikė tokį vertinimą BPV ( 12 ).

19.

Tą pačią dieną Deloitte pateikė BPV antrąjį vertinimą (toliau – 2-asis vertinimas) pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalį. 2-ojo vertinimo tikslas – nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, kokios sąlygos būtų taikomos akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių ( 13 ).

20.

2017 m. birželio 7 d. FROB informavo BPV, kad tą pačią dieną 3.12 val. gavo įpareigojantį Banco Santander pasiūlymą, jame buvo siūloma pirkti Banco Popular akcijas už 1 eurą. FROB pasiūlė BPV priimti šį pasiūlymą.

21.

2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties BPV pritarė Banco Santander pasiūlymui ir patvirtino pertvarkymo schemą. Taikyta verslo pardavimo priemonė ( 14 ), pagal kurią buvo nurašytos visos turimos Banco Popular akcijos (bendras 1 lygio nuosavas kapitalas) ir papildomos 1 lygio priemonės. 2 lygio priemonės buvo konvertuotos į naujas akcijas, paskui perleistos Banco Santander už 1 euro kainą.

22.

Ši schema buvo pateikta tvirtinti Komisijai 5.13 val. 6.30 val. BPV skirtu sprendimu Komisija patvirtino pertvarkymo schemą.

23.

2018 m. birželio 14 d.Deloitte nusiuntė BPV vertinimą dėl skirtingo požiūrio, numatyto BPeM reglamento 20 straipsnio 16–18 dalyse, kuris buvo atliktas siekiant nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų sudarytos geresnės sąlygos, jei Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla (toliau – 3-iasis vertinimas).

24.

2020 m. kovo 17 d. BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2020/52 ( 15 ), juo nustatė, kad akcininkai ir kreditoriai, kuriems turėjo įtakos Banco Popular pertvarkymas, pagal BPeM reglamento 76 straipsnio 1 dalies e punktą neturi teisės į kompensaciją iš Bendro pertvarkymo fondo (BPF) ( 16 ).

25.

2017 m. rugpjūčio 7 d. Bendrajame Teisme pareikštu ieškiniu ieškovai pirmojoje instancijoje prašė panaikinti pertvarkymo schemą ir Komisijos patvirtinimą, atlyginti žalą, taip pat panaikinti 2-ąjį vertinimą ir priteisti kompensaciją.

26.

2019 m. balandžio 12 d. Ispanijos Karalystei ir Banco Santander buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos ir BPV reikalavimų.

27.

2021 m. gegužės 12 d. nutartimi Bendrasis Teismas įpareigojo BPV pateikti visas pertvarkymo schemos versijas, 2-ąjį vertinimą, 2017 m. birželio 6 d. ECB vertinimą, kad Banco Popular atsidūręs ŽAGŽ padėtyje, ir 2017 m. gegužės 18 d. ECB laišką bankui Banco Popular. 2021 m. birželio 9 d. nutartimi Bendrasis Teismas, susipažinęs su šiais dokumentais, nusprendė, kad jie nėra būtini bylai išspręsti, ir pašalino juos iš bylos medžiagos.

28.

Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį kaip nepagrįstą.

29.

2022 m. rugpjūčio 11 d. pateiktame apeliaciniame skunde apeliantai Teisingumo Teismo prašo:

30.

Komisija, BPV, Ispanijos Karalystė ir Banco Santander Teisingumo Teismo prašo:

31.

Banco Santander papildomai prašo, kad tuo atveju, jei Teisingumo Teismas patenkintų apeliacinį skundą ir pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį nuspręstų pats priimti sprendimą dėl ieškinio dėl panaikinimo:

32.

Apeliantai nurodo iš viso keturis apeliacinio skundo pagrindus. Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas susijęs su tuo, kad skundžiamame sprendime neteisingai aiškinamas ir taikomas BPeM reglamento 18 straipsnis. Apeliacinio skundo antrajame pagrinde teigiama, kad skundžiamame sprendime neteisingai aiškinamas ir taikomas BPeM reglamento 20 straipsnis. Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde apeliantai, remdamiesi SESV 264 straipsniu, prašo atlyginti žalą, grindžiamą ginčijamo pirmosios instancijos sprendimo panaikinimu. Galiausiai apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas susijęs su klaidomis skundžiamame sprendime dėl savarankiško reikalavimo, siejamo su Sąjungos deliktine atsakomybe.

33.

Kaip jau buvo minėta, mano išvada šiame apeliaciniame procese turėtų būti siejama su analogiška išvada. Todėl šio apeliacinio skundo pirmasis pagrindas analizuojamas analogiškos išvados 20–48 punktuose, o apeliacinio skundo antrojo pagrindo penkta ir šešta dalys ( 17 ) nagrinėjamos tos išvados 49–86 punktuose.

34.

Likę apeliacinio skundo pagrindai susiję, pirma, su tariamais BPeM reglamento 20 straipsnio pažeidimais, kuriuos nagrinėsiu A skirsnyje. Antra, jie susiję su prašymu atlyginti žalą, kurį analizuosiu B skirsnyje. Galiausiai apeliantai taip pat remiasi Sąjungos deliktine atsakomybe, kurią nagrinėsiu C skirsnyje.

35.

Būsimoje analizėje paaiškinsiu, kodėl Teisingumo Teismas turėtų atmesti visą apeliacinį skundą.

36.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmosiose keturiose dalyse apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą ( 18 ), aiškindamas ir taikydamas BPeM reglamento 20 straipsnį skirtingiems Banco Popular vertinimams. Priminsiu, kad Banco Popular pertvarkymo procedūra apėmė tris vertinimus ( 19 ).

37.

Kaip Teisingumo Teismas patvirtino byloje Aeris Invest / BPV ( 20 ), BPeM reglamento 20 straipsnyje kalbama apie dviejų rūšių vertinimą. Pirmasis (preliminarus) vertinimas reglamentuojamas BPeM reglamento 20 straipsnio 1–15 dalyse. Antrasis (galutinis) vertinimas reglamentuojamas BPeM reglamento 20 straipsnio 16–18 dalyse, jį turi atlikti nepriklausomas asmuo.

38.

Teisingumo Teismas nustatė, kad 1-asis ir 2-asis vertinimai vykdant Banco Popular pertvarkymą priklauso pirmajai kategorijai, o 3-iasis vertinimas – antrajai kategorijai ( 21 ).

39.

Pirma, apeliantai tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai konstatavo, kad 1-asis ir 2-asis vertinimai buvo nešališki, atsargūs ir tikroviški, kaip reikalaujama pagal BPeM 20 straipsnio 1 dalį.

40.

Manau, kad Bendrasis Teismas teisingai nurodė ( 22 ), jog ir 1-asis vertinimas, ir 2-asis vertinimas buvo preliminarūs, todėl juose neišvengiamai buvo pateikta neaiški arba apytikslė informacija.

41.

Iš tiesų Bendrasis Teismas atliko išsamų 2-ojo vertinimo įvertinimą dėl kiekvienos turto kategorijos, atsižvelgdamas į situacijos skubumą kaip į aplinkybes, kuriomis Deloitte atliko vertinimą ( 23 ).

42.

Galiausiai Bendrasis Teismas, mano nuomone, teisingai nurodė skirtingus tikslus, kurių buvo siekiama 1-uoju ir 2-uoju vertinimais, skirtingus jų atlikimo momentus (ir skirtingą turimą informaciją), todėl teisingai padarė išvadą, kad jie nėra prieštaringi ( 24 ).

43.

Taigi manau, kad Bendrasis Teismas teisingai aiškino ir taikė BPeM reglamento 20 straipsnio 1 dalį.

44.

Antra, apeliantai tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą ( 25 ), kai konstatavo, kad 1-ais ir 2-asis vertinimai nepažeidžia BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ( 26 ).

45.

Dėl BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyto tikslo Bendrasis Teismas nustatė, kad 1-ajame vertinime BPV išanalizavo šį tikslą, nustatydama, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies a punktą ( 27 ). Apeliantų argumentai nekelia abejonių dėl Bendrojo Teismo atliktos analizės pagrįstumo.

46.

Bendrasis Teismas taip pat teisingai išnagrinėjo 2-ojo vertinimo atitiktį BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies b, f ir g punktuose nustatytiems tikslams, nes šiame vertinime Deloitte nurodė iš esmės tuos pačius tikslus, remdamasi Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 4 dalies b, f ir g punktais ( 28 ).

47.

Apeliantai teisingai nurodo, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 298 punkte klaidingai nurodė, jog nebuvo pateikta jokių konkrečių argumentų dėl BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies c punkte numatyto tikslo ( 29 ).

48.

Vis dėlto Bendrasis Teismas pagrįstai rėmėsi BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalimi, pagal kurią preliminarus vertinimas „atitinka 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir, kiek praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis, 1, 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus“. Šioje nuostatoje neminima 20 straipsnio 5 dalis. Be to, Bendrasis Teismas taip pat teisingai nurodė, kad BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalis yra svarbi, nes joje nustatyta, kad vertinimas, neatitinkantis 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, laikomas preliminariu, kaip 1-asis ir 2-asis vertinimai.

49.

Taigi manau, kad Bendrasis Teismas nepadarė klaidos, aiškindamas BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalį.

50.

Trečia, apeliantai tvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo, kai konstatavo, jog 2-asis vertinimas nepažeidžia BPeM reglamento 20 straipsnio 7 ir 9 dalių reikalavimų.

51.

Bendrasis Teismas nustatė, kad BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalyje, susijusioje su preliminariais vertinimais, numatyta, kad 20 straipsnio 1, 7 ir 9 dalių turi būti laikomasi „kiek praktiškai įmanoma“ konkrečiomis aplinkybėmis ( 30 ).

52.

Taigi „kiek praktiškai įmanoma“, mano nuomone, pagrįstai reiškia, kad vertinimas buvo atliktas konsoliduotai, o ne dėl kiekvieno Banco Popular grupės subjekto, o tai, kaip teisingai nurodė Bendrasis Teismas, nėra BPeM reglamento 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas reikalavimas ( 31 ).

53.

Bendrasis Teismas taip pat nepadarė klaidos, kai padarė išvadą, kad 2-asis vertinimas, kuriame kreditoriai nėra suskirstyti į klases, atitinka BPeM reglamento 20 straipsnio 9 dalį, turint omenyje tai, kad ši informacija nebuvo prieinama iki 3-iojo vertinimo parengimo ( 32 ).

54.

Ketvirta, apeliantai tvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo, kai aiškino ir taikė BPeM reglamento 20 straipsnio 10 ir 11 dalis 2-ajam vertinimui. Jų teigimu, kadangi po 2-ojo vertinimo (jis pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalį yra preliminarus) nebuvo atlikta galutinio ex post vertinimo (prieštaraujant BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalies antrajam sakiniui), pertvarkymo schema, kuri buvo pagrįsta tokiu preliminariu vertinimu, yra negaliojanti.

55.

Atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus BPV patvirtino, kad neatliks ex post galutinio įvertinimo, nes jis neturėtų praktinės reikšmės pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį ( 33 ).

56.

Bendrasis Teismas rėmėsi BPeM reglamento 20 straipsnio 13 dalimi, kurioje nurodyta, kad „pagal 10 ir 11 dalis atliktas preliminarus vertinimas yra tinkamas pagrindas Valdybai priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų“, konstatuodamas, kad ex post vertinimo nebuvimas neturi įtakos pertvarkymo schemos teisėtumui ( 34 ). Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad vertinimas, kuris būtų atliktas po to, kai buvo priimta pertvarkymo schema ir ją patvirtino Komisija, negali turėti įtakos tos schemos ar patvirtinimo teisėtumui ( 35 ).

57.

Atsižvelgdama į Teisingumo Teismo išvadas Sprendime Aeris Invest / BPV ( 36 ) manau, kad Bendrasis Teismas teisingai aiškino ir taikė BPeM reglamento 20 straipsnio 10 ir 11 dalis.

58.

Apibendrindama siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmąsias keturias dalis kaip nepagrįstas.

59.

Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde apeliantai tik vienoje pastraipoje nurodo, kad palaiko savo argumentus dėl prašymo atlyginti žalą.

60.

Nors apeliantai nurodo atitinkamus analogiško skundžiamo sprendimo punktus, jie remiasi tik savo prašymu atlyginti žalą ir SESV 264 straipsniu, tačiau nesukonkretina, kokią klaidą tariamai padarė Bendrasis Teismas ( 37 ).

61.

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto bei 169 straipsnio 2 dalies matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą ( 38 ).

62.

Taigi Teisingumo Teismui siūlau pripažinti šį apeliacinio skundo pagrindą akivaizdžiai nepriimtinu.

63.

Apeliacinio skundo ketvirtajame pagrinde apeliantai nurodo du argumentus. Pirma, jie teigia, kad Bendrasis Teismas nenustatė, jog BPV pažeidė konfidencialumo pareigą pagal BPeM reglamento 88 straipsnį ir SESV 339 straipsnį. Pažeidimas susijęs su 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės E. König duotu interviu agentūrai Bloomberg ir tariamai nutekinta informacija, kurią paskelbė įvairios spaudos priemonės ( 39 ). Jie taip pat teigia, kad BPV ir Komisija pažeidė konfidencialumo pareigą, nes nesiėmė veiksmų ir neatliko vidaus tyrimo dėl tariamai nutekintos informacijos, kuri buvo paskelbta Reuters straipsnyje.

64.

Antra, jie tvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo, kai pripažino jų skundą dėl 2-ojo vertinimo ir su tuo susijusį reikalavimą dėl kompensacijos nepriimtinu.

65.

Dėl pirmojo argumento apeliantai teigia, kad informacija, jog Banco Popular buvo prižiūrimas, pati savaime buvo konfidencialaus pobūdžio, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 613 punkte nurodė Bendrasis Teismas.

66.

BPeM reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje nustatyta informacija, kuri gali būti laikoma konfidencialia: pertvarkymo planų turinys ir detalės, šių planų vertinimo rezultatai ir bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikiama informacija, pavyzdžiui, apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios pertvarkymo priemonės naudojimą arba apie bet kokius proceso veiksmus.

67.

Bendrasis Teismas išnagrinėjo informaciją, kuria duodama interviu pasidalijo BPV pirmininkė. Konkrečiau kalbant, ji nurodė: „Aš niekada nekalbu apie atskirus bankus. Mūsų radare yra daugiau nei vienas bankas ir, žinoma, Banco Popular atvejį mes taip pat stebime, bet jis nėra vienintelis“ ( 40 ).

68.

Bendrasis Teismas nustatė, kad tos patabos yra bendro pobūdžio ir kad „[i]nformacija, kad Banco Popular, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomas bendras priežiūros mechanizmas, yra „prižiūrima“, nėra konfidenciali“ ( 41 ). Bendrasis Teismas pridūrė, kad informacija, jog ECB atliko Banco Popular patikrinimą, jau buvo vieša ( 42 ).

69.

Manau, kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog BPV pirmininkės teiginiai yra pakankamai platūs, kad nebūtų atskleista informacija apie tai, kad Banco Popular nustatinėjo, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, t. y. informacija, kuri pagal BPeM reglamento 116 konstatuojamąją dalį būtų konfidenciali.

70.

Dėl Reuters straipsnio Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 619–643 punktuose konstatavo, kad nenustatyta, jog informaciją nutekino BPV darbuotojas, ir tai, kad BPV nesiėmė veiksmų paneigiant nutekintą informaciją, neįrodo jos atsakomybės.

71.

Be to, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 623 punkte teisingai pažymėjo, kad ieškovai pirmojoje instancijoje „nepatikslino nei to, kokia šiame straipsnyje esanti informacija yra konfidenciali, nei to, kaip jos atskleidimas pažeistų BPV ar Komisijai taikomus profesinės paslapties reikalavimus“.

72.

Be to, skundžiamo sprendimo 625 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad BPV paskelbė pranešimą spaudai, kuris prieštarauja plačiam aiškinimui, kuriuo Reuters straipsnyje plačiai interpretuojamas BPV pirmininkės duotas interviu.

73.

Be to, skundžiamo sprendimo 628–632 punktuose Bendrasis Teismas nurodė kitą viešojoje erdvėje prieinamą informaciją, įrodančią, kad Reuters straipsnyje nebuvo atskleista jokios konfidencialios informacijos.

74.

Galiausiai skundžiamo sprendimo 637 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovai pirmojoje instancijoje neįrodė teiginio, jog BPV arba Komisijos pareigūnas nutekino informaciją Reuters, nes nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

75.

Apeliantai taip pat teigia, kad Bendrasis Teismas neteisingai įvertino keletą faktinių aplinkybių, tačiau nepagrindžia jų iškraipymo. Tai susiję su Bloomberg duotame interviu nustatytų faktų palyginimu su Reuters straipsnyje pateiktais faktais, taip pat su tariamu informacijos nutekinimu Ispanijos administravimo institucijoms.

76.

Manau, kad šie argumentai nepriimtini, nes Teisingumo Teismas neturi kompetencijos nustatyti faktų ar tirti įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes ir kad toks iškraipymas yra akivaizdus iš Teisingumo Teismo byloje esančių dokumentų ( 43 ).

77.

Be to, šalis, teigianti, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, privalo tiksliai nurodyti, kokias, taip pat įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių Bendrasis Teismas, atlikdamas vertinimą, šitaip iškraipė faktines aplinkybes ( 44 ).

78.

Apeliantai apsiriboja jau Bendrojo Teismo įvertintų faktinių aplinkybių apibūdinimu, tačiau neįrodo, kad šis teismas iškraipė įrodymus.

79.

Taigi manau, kad Bendrasis Teismas teisingai nustatė, jog BPV ir Komisija nepažeidė konfidencialumo pareigos pagal BPeM reglamento 88 straipsnį ir SESV 339 straipsnį.

80.

Tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nuspręstų priešingai, reikia išnagrinėti tariamą priežastinį ryšį tarp šio pažeidimo ir apeliantams padarytos žalos.

81.

Apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 653–674 punktuose nepagrįstai konstatavo, jog nėra priežastinio ryšio tarp konfidencialumo pažeidimo ir Banco Popular pertvarkymo procedūros.

82.

Manau, kad Bendrasis Teismas teisingai nurodė, jog Banco Popular likvidumo problemos buvo rimtos dar prieš 2017 m. gegužės 23 d. vykusį pokalbį ir kad Banco Popular likvidumo krizę sukėlė keli veiksniai, kurių priežastis buvo prasti banko rezultatai, paskelbti 2017 m. vasario ir balandžio mėn.

83.

Remdamasi jurisprudencija dėl priežastinio ryšio manau, kad Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovai pirmojoje instancijoje neįrodė pakankamo tiesioginio ryšio tarp žalos ir skundžiamo elgesio, kuris turi būti lemiama žalos atsiradimo priežastis ( 45 ).

84.

Taigi, mano nuomone, apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmą dalį reikėtų atmesti.

85.

Dėl antrojo argumento Bendrasis Teismas rėmėsi BPeM reglamento 20 straipsnio 15 dalimi ( 46 ) ir padarė išvadą, kad dėl 2-ojo vertinimo negali būti teikiama atskirojo skundo ( 47 ).

86.

Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad jų reikalavimas atlyginti žalą yra nepriimtinas, nes BPeM reglamente nenumatyta galimybės reikalauti atlyginti žalą, be to, ieškovai pirmosios instancijos teisme nenurodė nei tikslaus patirtos žalos dydžio, nei tikslios reikalaujamos kompensacijos sumos. Šią išvadą Bendrasis Teismas pagrindė nurodydamas, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme nesuformulavo savo reikalavimo, susijusio su Europos Sąjungos deliktinės atsakomybės pagal SESV 340 straipsnį atsiradimo sąlygomis ( 48 ).

87.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui pritarti Bendrojo Teismo išvadoms dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antrosios dalies.

88.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau: