1.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 2 dalis

turi būti aiškinama taip:

valstybės narės kompetentingos institucijos privalo suteikti galimybę šios valstybės narės teritorijoje neteisėtai esančiam trečiosios šalies piliečiui, turinčiam kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą joje gyventi ar kitą teisę joje būti suteikiantį leidimą, išvykti į tą kitą valstybę narę prieš priimdamos sprendimą jį grąžinti (atsižvelgiant į atvejį), net jei mano, kad tikėtina, jog tas asmuo nevykdys raginimo vykti į tą kitą valstybę narę.

2.

Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 2 dalis

turi būti aiškinama taip:

tiek, kiek pagal ją reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų galimybę neteisėtai jų teritorijoje esantiems trečiųjų šalių piliečiams išvykti į valstybę narę, kuri jiems išdavė galiojantį leidimą joje gyventi ar kitą teisę joje būti suteikiantį leidimą, prieš priimdamos sprendimą juos grąžinti (atsižvelgiant į atvejį), ši nuostata veikia tiesiogiai, todėl privatūs asmenys gali ja remtis nacionaliniuose teismuose.

3.

Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 2 dalis

turi būti aiškinama taip:

jeigu valstybė narė pažeidžia šią nuostatą ir nesuteikia galimybės neteisėtai jos teritorijoje esančiam trečiosios šalies piliečiui nedelsiant išvykti į valstybę narę, kuri jam išdavė galiojantį leidimą joje gyventi ar kitą teisę joje būti suteikiantį leidimą, prieš priimdama sprendimą jį grąžinti, kompetentingos nacionalinės institucijos, įskaitant nacionalinius teismus, nagrinėjančius skundą dėl šio sprendimo grąžinti ir kartu taikomo draudimo atvykti, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad ištaisytų nacionalinės valdžios institucijos įsipareigojimų, kylančių iš šios nuostatos, nesilaikymą.