|
2022 12 12 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 472/24 |
2022 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas (Oberlandesgericht München (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš HF
(Byla C-435/22 PPU) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra - Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 50 straipsnis - Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo - 54 straipsnis - „Ne bis in idem“ principas - Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl ekstradicijos - Trečiosios valstybės piliečio išdavimas į Jungtines Amerikos Valstijas pagal valstybės narės sudarytą dvišalę sutartį - Pilietis, kuris galutinai nuteistas už tas pačias veikas ir visiškai atlikęs bausmę kitoje valstybėje narėje)
(2022/C 472/29)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Oberlandesgericht München
Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje
HF
Dalyvaujant: Generalstaatsanwaltschaft München
Rezoliucinė dalis
1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos ir 1995 m. kovo 26 d. įsigaliojusios Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo, iš dalies pakeistos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013, 54 straipsnis, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsniu,
turi būti aiškinamas taip, kad:
pagal jį valstybės narės valdžios institucijoms draudžiama išduoti trečiosios valstybės pilietį kitai trečiajai valstybei, kai, pirma, šis pilietis kitoje valstybėje narėje buvo galutinai nuteistas už tas pačias veikas, kurios nurodytos ekstradicijos prašyme, ir atliko ten jam paskirtą bausmę ir, antra, ekstradicijos prašymas grindžiamas dvišale ekstradicijos sutartimi, pagal kurią į ne bis in idem principo taikymo sritį patenka tik prašomojoje valstybėje narėje priimti nuosprendžiai.