1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė UniCredit Bank AG prašo panaikinti 2021 m. balandžio 14 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/ES/2021/22 dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m. apskaičiavimo (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek tas sprendimas susijęs su ieškove.

[Praleista]

19

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

20

BPV Bendrojo Teismo prašo:

21

Europos Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:

22

Europos Sąjungos Taryba Bendrojo Teismo prašo:

80

Antrąjį pagrindą sudaro septynios dalys.

[Praleista]

95

Ieškovė teigia, kad BPV nepakankamai išdėstė motyvus, dėl kurių apskaičiuodama ex ante įnašus už 2021 m. įnašų laikotarpį netaikė „grynojo pastovaus finansavimo rodiklio“ (toliau – NSFR rodiklis), rodiklio „įstaigos turimos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, [viršijantys minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą]“ (toliau – EMEE rodiklis ir EMEE) ir rizikos subrodiklių „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“, nurodytų Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5 dalies pirmosios pastraipos a punkte.

96

BPV ginčija ieškovės argumentus.

97

Visų pirma reikia pažymėti, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalyje numatyta: „[j]eigu informacija, kurios reikalaujama pagal konkretų [šio deleguotojo reglamento] II priede nurodytą rodiklį, nėra įtraukta į [minėto deleguotojo reglamento] 14 straipsnyje nurodytą priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimą, taikomą ataskaitiniais metais, tas rizikos rodiklis netaikomas tol, kol tas priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimas nepradedamas taikyti“.

98

Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 21–29 konstatuojamosiose dalyse BPV nurodė, kad netaikė nei NSFR ir EMEE rodiklių, nei „sudėtingumo“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybės“ subrodiklių, nes priimant šį sprendimą pagal šiuos rodiklius ir subrodiklius reikalaujama informacija nebuvo prieinama suderinta forma visoms įstaigoms.

99

Konkrečiai dėl NSFR rodiklio BPV pažymėjo, kad „[Sąjungoje] [nebuvo] taikomi jokie suderinti privalomi NSFR standartai, todėl [ji] negalėjo nustatyti rodiklių nacionaliniu lygmeniu“. Dėl EMEE rodiklio BPV pažymėjo: „kadangi reikalavimai, susiję su EMEE, apskritai buvo įgyvendinami laipsniškai, [ji] neturi duomenų, kurie jai leistų taikyti šį rodiklį kiekvienai įnašus į [BPF] mokančiai įstaigai“. Kiek tai susiję su subrodikliais „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“, BPV nurodė, kad „[šiems subrodikliams] reikiami duomenys suderinta forma 2019 referenciniais metais [nebuvo] prieinami visoms dalyvaujančių valstybių narių įstaigoms“.

100

Toks motyvavimas leidžia ieškovei suprasti motyvus, dėl kurių BPV netaikė atitinkamų rizikos rodiklių ir subrodiklių, taigi jis tenkina šio sprendimo 82 ir 83 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje nustatytus reikalavimus.

101

Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai.

102

Pirma, reikia atmesti ieškovės argumentą, kad ginčijamame sprendime BPV turėjo paaiškinti motyvus, dėl kurių manė turinti diskreciją netaikyti NSFR ir EMEE rodiklių, taip pat „sudėtingumo“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybės“ rizikos subrodiklių, nes šis argumentas grindžiamas klaidinga prielaida. Iš tiesų iš pačios Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad BPV neturi diskrecijos netaikyti rizikos rodiklio, nes kai tenkinamos šioje nuostatoje numatytos sąlygos, ji privalo į tokį rodiklį neatsižvelgti.

103

Antra, ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime yra tam tikrų „netiesioginių teiginių“, susijusių su atitinkamų rizikos rodiklių ir subrodiklių, kurių tikslumo ieškovė ir Sąjungos teismai negali patikrinti, netaikymu. Ieškovė neįrodė, kaip ginčijamame sprendime pateikti argumentai, darant prielaidą, kad jie yra „netiesioginiai“, neleidžia suprasti priežasčių, dėl kurių atitinkami rizikos rodikliai ir subrodikliai nebuvo taikomi, juo labiau kad, kaip pažymėta šio sprendimo 98 ir 99 punktuose, ginčijamame sprendime šiuo klausimu pateikta pakankamai paaiškinimų.

104

Trečia, ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamame sprendime BPV nenurodė priežasčių, dėl kurių neatsižvelgė į Vokietijoje prieinamus rizikos rodiklius, kad apskaičiuotų jos ex ante įnašo procentinę dalį, nustatytą remiantis nacionaline baze. Vis dėlto tokie paaiškinimai yra būtini, nes pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalį, siejamą su to paties deleguotojo reglamento 14 straipsnio 3 ir 6 dalimis, reikia atsižvelgti į rizikos rodiklį, kai pagal nacionalinę teisę taikomi su šiuo rodikliu susiję rizikos ribojimu pagrįstos informacijos teikimo reikalavimai.

105

Šiuo klausimu iš šio sprendimo 83 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad motyvavimo pakankamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į ginčijamo sprendimo tekstą, bet ir į jo kontekstą bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą ir ypač į asmenų, kuriems aktas skirtas, suinteresuotumą gauti paaiškinimus.

106

Dėl NSFR rodiklio taikymo ginčijamo sprendimo 23 konstatuojamojoje dalyje, siejamoje su to sprendimo III priedo 31 punktu, BPV paaiškino, kad „[ji] negalėjo nustatyti rodiklių nacionaliniu lygmeniu“, nes nusprendė, kad su šiuo rodikliu susiję rizikos ribojimu pagrįstos informacijos reikalavimai yra netinkami. Be to, iš šio sprendimo 25 konstatuojamosios dalies, siejamos su to sprendimo III priedo 32 ir 33 punktais, iš esmės matyti, kad BPV neturėjo nacionaliniu lygmeniu surinktų duomenų, kurie jai leistų taikyti EMEE rodiklį, nes NRI laipsniškai įgyvendino su šiuo rodikliu susijusius reikalavimus.

107

Šiomis aplinkybėmis BPV pateikė pakankamai motyvų, paaiškinančių, kad nacionaliniu lygmeniu nebuvo duomenų, reikalingų NSFR ir EMEE rodikliams taikyti.

108

Be to, ginčijamo sprendimo III priedo 32 punkte nurodyta, kad „sudėtingumo“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybės“ rizikos subrodiklių nustatymas glaudžiai susijęs su įstaigų pertvarkymo planavimu, todėl šie rizikos rodikliai yra susiję su pertvarkymo planų rengimu.

109

Ieškovė, kaip apdairus ūkio subjektas, turėjo žinoti, kad NRI neparengė tokių planų visoms įstaigoms, turinčioms mokėti ex ante įnašus, kaip savo atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė BPV, ir tam nebuvo prieštarauta, todėl šie planai nebuvo užbaigti dėl visų įstaigų, kurių buveinė yra Vokietijoje. Taigi ieškovė galėjo suprasti, kad dėl to, jog nebuvo parengtų visų Vokietijos įstaigų pertvarkymo planų, BPV neturėjo tinkamų duomenų, surinktų nacionaliniu lygmeniu, kad būtų galima taikyti „sudėtingumo“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybės“ rizikos subrodiklius.

110

Galiausiai ieškovės argumentas, kad BPV turėjo paaiškinti motyvus, dėl kurių nepatikslino panašaus lygio duomenų, kurie nebuvo vienodai surinkti visoje Sąjungoje, turi būti atmestas, nes jis grindžiamas klaidinga prielaida. Iš tiesų iš Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies nematyti, kad BPV privalo kaip nors pakoreguoti nevienodai surinktus duomenis.

111

Tokiomis aplinkybėmis antrojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

112

Ieškovė teigia, kad BPV pateikti motyvai neleidžia suprasti priežasčių, dėl kurių 2020 m. ji nustatė metinį tikslinį lygį, lygų vienai aštuntajai 1,35 % visų įstaigų apdraustųjų indėlių. Visų pirma BPV nepaaiškino, kaip ji nagrinėjo Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) sukurtą ekonominį modelį, siekdama prognozuoti apdraustųjų indėlių ir visų indėlių augimo tempą bankų sąjungoje pradiniu laikotarpiu. Be to, BPV nepateikė paaiškinimų dėl imitacinio modelio naudojimo, kiek tai susiję su įvairiais apdraustųjų indėlių augimo scenarijais ir galutiniu tiksliniu lygiu.

113

BPV teigia, kad ginčijamo sprendimo 35–48 konstatuojamosiose dalyse ir to sprendimo III priedo 46–84 punktuose etapai, kuriais nustatomas metinis tikslinis lygis ir veiksniai, į kuriuos šiuo tikslu atsižvelgta, yra aiškiai ir tiksliai aprašyti. Be to, iš minėto sprendimo 40 konstatuojamosios dalies matyti, kad JTC ekonometrinis modeliavimas, kaip ir BPV vertinimas, buvo grindžiamas istoriniais duomenimis apie visus apdraustuosius indėlius ir kad patvirtinta nuolatinio visų įstaigų apdraustųjų indėlių augimo tendencija. Be to, BPV naudotas imitacinis modelis apėmė tokį platų intervalą, kad buvo akivaizdu, jog šis modelis buvo tik vienas iš sprendimų priėmimo proceso etapų.

114

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį pradinio laikotarpio pabaigoje BPF turimi finansiniai ištekliai turi pasiekti galutinį tikslinį lygį, atitinkantį bent 1 % visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių sumos.

115

Pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalį pradiniu laikotarpiu ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas šio sprendimo 114 punkte nurodytas galutinis tikslinis lygis, tačiau tinkamai atsižvelgiant į veiklos ciklo etapą ir prociklinių įnašų galimą poveikį įstaigų finansinei būklei.

116

Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienais metais visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršija 12,5 % galutinio tikslinio lygio.

117

Dėl ex ante įnašų apskaičiavimo būdo Deleguotojo reglamento 2015/63 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BPV nustato jų sumą remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, atsižvelgdama į galutinį tikslinį lygį ir visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, vidutinę ankstesnių metų apdraustųjų indėlių sumą, apskaičiuotą kas ketvirtį.

118

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamosios dalies, BPV nustatė, kad 2021 m. įnašų laikotarpiu metinio tikslinio lygio suma yra 11287677212,56 EUR.

119

Ginčijamo sprendimo 36 ir 37 konstatuojamosiose dalyse BPV iš esmės paaiškino, kad metinis tikslinis lygis turi būti nustatytas remiantis analize, susijusia su apdraustųjų indėlių raida ankstesniais metais ir visais reikšmingais ekonominės situacijos pokyčiais, taip pat analize, susijusia su veiklos ciklo etapo rodikliais ir prociklinių įnašų poveikiu įstaigų finansinei padėčiai. Paskui BPV nusprendė, kad tikslinga nustatyti koeficientą, grindžiamą šia analize ir BPF turimais finansiniais ištekliais (toliau – koeficientas). Siekdama apskaičiuoti metinį tikslinį lygį, BPV taikė šį koeficientą vienai aštuntajai vidutinės apdraustųjų indėlių sumos 2020 m.

120

Ginčijamo sprendimo 38–47 konstatuojamosiose dalyse BPV išdėstė veiksmus, kuriuos atliko nustatydama koeficientą.

121

Ginčijamo sprendimo 38 punkte BPV konstatavo pastovią apdraustųjų indėlių augimo tendenciją visose dalyvaujančių valstybių narių įstaigose. Konkrečiai kalbant, vidutinė kas ketvirtį apskaičiuota šių indėlių suma 2020 m. buvo 6,689 trln. EUR.

122

Ginčijamo sprendimo 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse BPV pristatė prognozuojamą apdraustųjų indėlių raidą per likusius trejus pradinio laikotarpio metus, t. y. nuo 2021 m. iki 2023 m. Ji laikėsi nuomonės, kad iki pradinio laikotarpio pabaigos metinis apdraustųjų indėlių augimo tempas bus 4–7 %.

123

Ginčijamo sprendimo 42–45 konstatuojamosiose dalyse BPV pateikė veiklos ciklo etapo ir galimo prociklinio poveikio, kurį ex ante įnašai gali turėti įstaigų finansinei padėčiai, vertinimą. Šiuo tikslu ji nurodė, kad atsižvelgė į kelis rodiklius, pavyzdžiui, Komisijos prognozę dėl bendrojo vidaus produkto augimo ir Europos Centrinio Banko (ECB) prognozes šiuo klausimu ar privačiojo sektoriaus kredito srautą, išreikštą bendrojo vidaus produkto procentine dalimi.

124

Ginčijamo sprendimo 46 konstatuojamojoje dalyje BPV padarė išvadą, kad nors pagrįsta tikėtis tolesnio apdraustųjų indėlių augimo bankų sąjungoje, šio augimo tempas bus mažesnis nei 2020 m. Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 47 konstatuojamojoje dalyje BPV nurodė, kad laikėsi „atsargaus požiūrio“ dėl apdraustųjų indėlių augimo tempo ateinančiais metais iki 2023 m.

125

Atsižvelgdama į šias aplinkybes ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje BPV nustatė 1,35 % koeficientą. Tada ji apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, 2020 m. vidutinę apdraustųjų indėlių sumą padauginusi iš šio koeficiento ir šią sandaugą padalijusi iš aštuonių pagal minėto sprendimo 48 punkte pateiktą matematinę formulę:

„Tikslas0 [metinio tikslinio lygio suma] = Apdraustųjų indėlių suma2020 * 0,0135 * ⅛ = 11287677212,56 EUR“.

126

Vis dėlto per posėdį BPV nurodė, kad 2021 m. įnašų laikotarpio metinį tikslinį lygį nustatė, kaip nurodyta toliau.

127

Pirma, remdamasi perspektyvine analize BPV nustatė, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių suma, prognozuojama pradinio laikotarpio pabaigoje, yra maždaug 7,5 trln. EUR. Apskaičiuodama šią sumą BPV atsižvelgė į vidutinę apdraustųjų indėlių sumą 2020 m., t. y. 6,689 trln. EUR, 4 % metinį apdraustųjų indėlių augimo tempą ir iki pradinio laikotarpio pabaigos likusių įnašų mokėjimo laikotarpių skaičių (trys).

128

Antra, pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį BPV apskaičiavo 1 % nuo šių 7,5 trln. EUR – numatomą galutinio tikslinio lygio sumą, kuri turi būti pasiekta 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. apie 75 mlrd. EUR.

129

Trečia, BPV iš šios sumos atskaitė finansinius išteklius, kuriuos BPF jau turėjo 2021 m., t. y. apie 42 mlrd. EUR, ir gavo sumą, kurią iki pradinio laikotarpio pabaigos likusiais įnašų mokėjimo laikotarpiais, t. y. 2021–2023 m., dar reikėjo surinkti. Ši suma sudarė apie 33 mlrd. EUR.

130

Ketvirta, BPV padalijo šią sumą iš trijų, kad vienodai ją paskirstytų minėtiems likusiems trims įmokų mokėjimo laikotarpiams. Taigi 2021 m. įnašų laikotarpio metinis tikslinis lygis buvo tokio dydžio, koks nurodytas šio sprendimo 118 punkte, t. y. apie 11,287 mlrd. EUR.

131

Per teismo posėdį BPV taip pat tvirtino, kad viešai paskelbė informaciją, kuria grindžiama šio sprendimo 127–130 punktuose aprašyta metodika ir kuri leido ieškovei suprasti metodą, pagal kurį buvo nustatytas metinis tikslinis lygis. Konkrečiai kalbant, ji patikslino, kad savo interneto svetainėje 2021 m. gegužės mėn., t. y. po to, kai priimtas ginčijamas sprendimas, bet prieš šio ieškinio pareiškimą, paskelbė faktų suvestinę „Fact Sheet 2021“ (toliau – faktų suvestinė), kurioje buvo nurodyta numatoma galutinio tikslinio lygio suma. Be to, BPV tvirtino, kad BPF turimų finansinių išteklių suma taip pat buvo prieinama jos interneto svetainėje ir per kitus viešus šaltinius dar gerokai iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

132

Siekiant išnagrinėti, ar BPV laikėsi pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, pirmiausia reikia priminti, kad nemotyvavimas ar nepakankamas motyvavimas yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas, kurį Sąjungos teismas gali ar net turi iškelti savo iniciatyva (žr. 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi Bendrasis Teismas gali ar net turi atsižvelgti ir į kitus motyvavimo trūkumus nei tie, kuriais remiasi ieškovas, ypač kai jie išaiškėja vykstant procesui.

133

Šiuo tikslu per žodinę proceso dalį šalys buvo išklausytos dėl visų galimų ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu. Keliskart konkrečiai dėl to paklausta, BPV žingsnis po žingsnio apibūdino metodiką, kurią faktiškai taikė nustatydama metinį tikslinį lygį 2021 m. įnašų laikotarpiui, kaip aprašyta šio sprendimo 127–130 punktuose.

134

Kiek tai susiję su pareigos motyvuoti turiniu, iš jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos institucijos ar įstaigos priimto sprendimo motyvai, be kita ko, neturi būti prieštaringi, kad suinteresuotieji asmenys, siekdami apginti savo teises kompetentingame teisme, galėtų žinoti tikruosius šio sprendimo motyvus, o šis teismas – vykdyti kontrolę (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 169 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2005 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Suproco / Komisija, T‑101/03, EU:T:2005:336, 20 ir 45–47 punktus ir 2015 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑241/13, EU:T:2015:982, 56 punktą).

135

Be to, kai ginčijamo sprendimo rengėjas per procesą Sąjungos teisme pateikia savo motyvų paaiškinimų, jie turi atitikti tame sprendime išdėstytus argumentus (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Suproco / Komisija, T‑101/03, EU:T:2005:336, 45–47 punktus ir 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Printeos ir kt. / Komisija, T‑95/15, EU:T:2016:722, 54 ir 55 punktus).

136

Iš tiesų, jei ginčijamame sprendime pateikti argumentai nesuderinami su tokiais paaiškinimais, pateiktais per teismo procesą, atitinkamo sprendimo motyvai neatlieka šio sprendimo 82 ir 83 punktuose nurodytų funkcijų. Konkrečiai kalbant, toks nenuoseklumas trukdo, pirma, suinteresuotiesiems asmenims prieš pareiškiant ieškinį sužinoti tikruosius ginčijamo sprendimo motyvus bei pasirengti gynybai jų atžvilgiu ir, antra, Sąjungos teismui nustatyti motyvus, kuriais teisiškai paremtas tas sprendimas, ir išnagrinėti jų atitiktį taikytinoms normoms.

137

Galiausiai reikia priminti: kai BPV priima sprendimą, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, ji turi supažindinti atitinkamas įstaigas su šių įnašų apskaičiavimo metodu (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 122 punktą).

138

Tą patį reikia pasakyti apie metinio tikslinio lygio nustatymo metodą, nes ši suma turi esminę reikšmę tokio sprendimo struktūroje. Iš tiesų, kaip matyti iš 15 punkto, ex ante įnašai apskaičiuojami paskirstant minėtą sumą visoms atitinkamoms įstaigoms, todėl tos sumos padidinimas ar sumažinimas atitinkamai lemia kiekvienos iš šių įstaigų ex ante įnašo padidėjimą arba sumažėjimą.

139

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors BPV ginčijamame sprendime turi pateikti įstaigoms paaiškinimų dėl metinio tikslinio lygio nustatymo metodo, šie paaiškinimai turi atitikti per teismo procesą BPV pateiktus paaiškinimus dėl faktiškai taikyto metodo.

140

Vis dėlto nagrinėjamoje byloje taip nėra.

141

Iš tiesų pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje yra pateikta matematinė formulė, kuria remiantis, kaip teigiama šiame sprendime, buvo nustatytas metinis tikslinis lygis. Vis dėlto matyti, kad ši formuluotė neapima BPV faktiškai taikyto metodo, paaiškinto per teismo posėdį, elementų. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 127–130 punktų, pagal šį metodą BPV apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, iš galutinio tikslinio lygio atėmusi BPF turimus finansinius išteklius ir gautą sumą, liekančią surinkti iki pradinio laikotarpio pabaigos, padalijusi iš trijų. Tačiau šių dviejų skaičiavimo etapų minėtoje matematinėje formulėje nėra.

142

Be to, šios išvados negali paneigti BPV teiginys, kad 2021 m. gegužės mėn. ji paskelbė faktų suvestinę, kurioje buvo pateikta galimų tikslinio lygio sumų skalė, o savo interneto svetainėje – BPF turimų finansinių išteklių sumą. Iš tiesų, neatsižvelgiant į tai, ar ieškovė iš tikrųjų žinojo apie šias sumas, vien jos neleido jai suprasti, kad BPV faktiškai taikė šio sprendimo 141 punkte nurodytas dvi operacijas, be to, ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje numatytoje matematinėje formulėje jos net neminimos.

143

Panašūs neatitikimai taip pat turi įtakos tam, kaip buvo nustatytas 1,35 % koeficientas, o jis šio sprendimo 142 punkte minėtoje matematinėje formulėje yra itin svarbus. Iš tiesų šį koeficientą galima suprasti taip, kad jis, be kitų parametrų, grindžiamas prognozuojamu apdraustųjų indėlių augimu likusiais pradinio laikotarpio metais. Kaip per teismo posėdį pripažino BPV, šis koeficientas buvo nustatytas taip, kad būtų galima pagrįsti metinio tikslinio lygio sumos apskaičiavimo rezultatą, t. y. po to, kai BPV apskaičiavo šią sumą keturiais etapais, nurodytais šio sprendimo 127–130 punktuose, be kita ko, sumą, kuri gauta iš galutinio tikslinio lygio atėmus BPF turimus finansinius išteklius, padalijus iš trijų. Tačiau tokių veiksmų visiškai nematyti iš ginčijamo sprendimo.

144

Be to, reikia priminti, kad, remiantis faktų suvestine, numatoma galutinio tikslinio lygio suma pateko į skalę nuo 70 iki 75 mlrd. EUR. Vis dėlto ši skalė neatitinka ginčijamo sprendimo 41 konstatuojamojoje dalyje nurodytos apdraustųjų indėlių augimo tempo skalės – nuo 4 % iki 7 %. Iš tiesų per teismo posėdį BPV nurodė, kad siekdama nustatyti metinį tikslinį lygį ji atsižvelgė į apdraustųjų indėlių augimo tempą (4 %), kuris buvo mažiausias antrosios skalės dydis, ir taip apskaičiavo galutinį tikslinį lygį (75 mlrd. EUR), kuris buvo didžiausia pirmosios skalės vertė. Taigi matyti, kad egzistuoja neatitiktis tarp šių dviejų skalių. Iš tiesų, viena vertus, skalė, susijusi su apdraustųjų indėlių raidos rodikliu, taip pat apima 4 % viršijančias vertes, kurias taikant apskaičiuota galutinio tikslinio lygio suma būtų didesnė už sumą, kurią apima su šiuo tiksliniu lygiu susijusi skalė. Kita vertus, ieškovė negali suprasti priežasties, dėl kurios BPV į su minėtu tiksliniu lygiu susijusią skalę įtraukė mažesnes nei 75 mlrd. EUR sumas. Iš tiesų tam reikėjo taikyti mažesnį nei 4 % dydį, kurio neapima su apdraustųjų indėlių augimo tempu susijusi skalė. Šiomis aplinkybėmis ieškovė negalėjo nustatyti, kaip BPV naudojo skalę, susijusią su šių indėlių raidos rodikliu, numatomam galutiniam tiksliniam lygiui apskaičiuoti.

145

Darytina išvada, kad, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, BPV faktiškai taikytas metodas, paaiškintas per teismo posėdį, neatitinka ginčijamame sprendime aprašyto metodo, taigi nei įstaigos, nei Bendrasis Teismas negalėjo iš ginčijamo sprendimo nustatyti tikrųjų motyvų, dėl kurių buvo nustatytas šis tikslinis lygis.

146

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas turi motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu.

147

Taigi antrojo pagrindo antrą dalį reikia pripažinti pagrįsta. Vis dėlto, turint omenyje teisines ir ekonomines šios bylos pasekmes, siekiant tinkamo teisingumo vykdymo reikia toliau išnagrinėti kitus ieškinio pagrindus.

[Praleista]

250

Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Deleguotojo reglamento 2015/63 6 ir 7 straipsniams ir 20 straipsnio 1 daliai, nes apskaičiuodama koregavimo daugiklį BPV neatsižvelgė į NSFR ir EMEE rizikos rodiklius ir „sudėtingumo“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybės“ subrodiklius. Konkrečiai kalbant, šio deleguotojo reglamento 6 ir 7 straipsniais BPV nesuteikiama diskrecijos neatsižvelgti į tam tikrus rizikos rodiklius. Be to, minėto deleguotojo reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, siejama su to paties deleguotojo reglamento 14 straipsniu, taip pat negalima grįsti neatsižvelgimo į šiuos rizikos rodiklius. Iš tiesų Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalis taikoma tik jo II priede nurodytai informacijai. Tačiau šiame priede neminimi bent EMEE rodiklis ar „sudėtingumo“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybės“ rizikos subrodikliai.

251

BPV ginčija šiuos argumentus.

252

Pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 2 dalies a punktą, 3 dalies a punktą ir 5 dalies a punktą BPV, siekdama nustatyti atitinkamų įstaigų rizikos profilį, iš principo turi atsižvelgti į EMEE ir NSFR rodiklius ir „sudėtingumo“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybės“ rizikos subrodiklius.

253

Vis dėlto pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ 1 dalį rizikos rodiklis netaikomas tol, kol informacija, kurios reikalaujama pagal šį konkretų rizikos rodiklį, nurodytą šio deleguotojo reglamento II priede, neįtraukta į to paties deleguotojo reglamento 14 straipsnyje nurodytų priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimą, t. y. rizikos ribojimu pagrįstos informacijos atskleidimo reikalavimą, nustatytą 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente Nr. 680/2014, kuriuo pagal Reglamentą Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014, p. 1), arba, kai taikytina, nacionalinėje teisėje.

254

Taigi Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalyje, kurios teisėtumas šioje byloje neginčijamas, galimybei netaikyti rizikos rodiklio taikomos dvi sąlygos: pirma, pagal tokį rodiklį reikalaujama informacija nepatenka į šio deleguotojo reglamento 14 straipsnyje nurodytus rizikos ribojimu pagrįstos informacijos reikalavimus ir, antra, šis rodiklis nurodytas minėto deleguotojo reglamento II priede „Pertvarkymo institucijoms teiktini duomenys“ ir apima 15 duomenų kategorijų.

255

Dėl pirmosios sąlygos reikia pažymėti, kad siekdama nustatyti, ar pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalį informacija, kurios reikalaujama pagal konkretų rizikos rodiklį, patenka į rizikos ribojimu pagrįstos informacijos teikimo reikalavimus, BPV turi patikrinti, ar įstaigos priežiūros tikslais privalėjo teikti šią informaciją kompetentingai institucijai už atitinkamą ataskaitinį laikotarpį pagal Įgyvendinimo reglamentą Nr. 680/2014 arba nacionalinę teisę. Kartu aiškinant Deleguotojo reglamento 2015/63 4 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1–4 dalis matyti, kad šis ataskaitinis laikotarpis yra tie metai, su kuriais susijusios patvirtintos metinės finansinės ataskaitos, turėtos ne vėliau kaip metų, ėjusių prieš įnašų mokėjimo laikotarpį, gruodžio 31 d. Darytina išvada, kad, kiek tai susiję su šia byla, ataskaitinis laikotarpis yra metai, su kuriais susijusios 2020 m. gruodžio 31 d. turėtos patvirtintos metinės finansinės ataskaitos (toliau – reikšmingas ataskaitinis laikotarpis). Kaip teigia BPV, o ieškovė to neginčija, šis ataskaitinis laikotarpis atitinka 2019 m. finansinius metus.

256

Dėl šio sprendimo 254 punkte nurodytos antrosios sąlygos reikia pažymėti, kad pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies formuluotę ši nuostata taikoma, be kita ko, kai šio deleguotojo reglamento II priede nurodyti duomenys patys yra rizikos rodikliai.

257

Vis dėlto, priešingai, nei teigia ieškovė, Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalis taip pat taikoma situacijai, kai šio deleguotojo reglamento II priede daroma nuoroda į duomenis, kurie, nors patys savaime nėra rizikos rodikliai, yra lemiami apskaičiuojant tokius rizikos rodiklius, kurie šiame priede nenurodyti. Taigi rizikos rodiklis gali būti netaikomas, kai jam apskaičiuoti būtini duomenys yra nurodyti minėtame priede.

258

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą, reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Merck, 292/82, EU:C:1983:335, 12 punktas ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo ebookers.com Deutschland, C‑112/11, EU:C:2012:487, 12 punktas). Be to, reikia atsižvelgti į jos veiksmingumą (žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo BLV Wohn- und Gewerbebau, C‑395/11, EU:C:2012:799, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

259

Kiek tai susiję su Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies kontekstu ir tikslais, šioje nuostatoje atsižvelgiama į tai, kad rizikos ribojimu pagrįstų reikalavimų ir atitinkamų informacijos teikimo reikalavimų nustatymo procesas yra laipsniškas ir trunka tam tikrą laiką. Iš tiesų, kaip matyti, be kita ko, iš Direktyvos 2014/59 6 konstatuojamosios dalies, Deleguotasis reglamentas 2015/63 buvo priimtas tuo metu, kai šie reikalavimai dar nebuvo galutinai priimti ar patikslinti. Šiuo klausimu ieškovė rimtai neginčijo BPV teiginio, kad kompetentingos institucijos laipsniškai nustato kai kuriuos iš minėtų reikalavimų, o jie savo ruožtu turi įtakos duomenims, kurie turi būti prieinami Deleguotajame reglamente 2015/63 numatytiems rizikos rodikliams apskaičiuoti. Darytina išvada, kad tokie duomenys, būtini kai kuriems iš šių rodiklių apskaičiuoti, galėjo nebūti prieinami dėl visų atitinkamų įstaigų ar bent jau dėl visų įstaigų, turinčių buveinę valstybėje narėje, bent jau dalį pradinio laikotarpio, turint omenyje, kad šie duomenys galėjo nebūti deklaruoti priežiūros ataskaitose pagal Sąjungos ar tam tikrais atvejais nacionalinę teisę.

260

Šiomis aplinkybėmis Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalimi siekiama išvengti neproporcingos ar diskriminacinės naštos, kuri gali būti nustatyta įstaigoms, kai apskaičiuojami ex ante įnašai, būtent dėl šio laipsniško rizikos ribojimu pagrįstų reikalavimų ir su jais susijusių informavimo reikalavimų įgyvendinimo. Iš tiesų šis apskaičiavimas reiškia lyginamąją analizę. Šiuo klausimu BPV iš esmės paaiškino (ir jai nebuvo prieštarauta), kad nors duomenys, būtini kai kuriems rizikos rodikliams apskaičiuoti, nebuvo deklaruoti priežiūros ataskaitose visų atitinkamų įstaigų ar bent jau visų įstaigų, turinčių buveinę valstybėje narėje, BPV turėjo atsižvelgti į duomenis, susijusius su tokiais rodikliais, kurie vis dėlto nėra panašūs.

261

Tokia rizika egzistuoja ne tik tuomet, kai patys nagrinėjami duomenys yra rizikos rodikliai, bet ir tada, kai šie duomenys, nors patys savaime nėra rizikos rodikliai, vis dėlto yra būtini šiems rodikliams apskaičiuoti.

262

Šiomis aplinkybėmis Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma ne tik tuomet, kai šio deleguotojo reglamento II priede nurodyti duomenys patys yra rizikos rodikliai, bet ir tada, kai šiame priede nurodyti duomenys yra būtini rizikos rodikliams apskaičiuoti.

263

Būtent atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti, ar apskaičiuodama ex ante įnašus už 2021 m. įnašų laikotarpį BPV galėjo netaikyti dviejų rizikos rodiklių, t. y. NSFR ir EMEE rodiklių ir dviejų rizikos subrodiklių – „sudėtingumo“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybės“, nepažeisdama Deleguotojo reglamento 2015/63 6 ir 7 straipsnių bei 20 straipsnio 1 dalies.

264

Pirma, dėl NSFR rodiklio iš 2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/451, kuriuo nustatomi Reglamento Nr. 575/2013 taikymo įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo srityje techniniai įgyvendinimo standartai ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 680/2014 (OL L 97, 2021, p. 1), 17 straipsnio, siejamo su to paties įgyvendinimo reglamento 23 straipsnio antra pastraipa, matyti, kad įstaigos dėl rizikos ribojimo tikslo ir suderintu pagrindu kompetentingai institucijai turi teikti NSFR rodiklio duomenis tik nuo 2021 m. birželio 28 d., t. y. pasibaigus atitinkamam ataskaitiniam laikotarpiui.

265

Be to, nesant reikalo priimti sprendimo dėl to, ar pagal nacionalinę teisę gali būti nustatyta pareiga teikti NSFR rodikliui reikalingą informaciją kaip rizikos ribojimu pagrįstą informaciją, pažymėtina, kad BPV turėtų į ją atsižvelgti nustatant šį rodiklį ir bent jau apskaičiuojant ex ante įnašą pagal nacionalinę bazę; BPV savo atsiliepime į ieškinį ir triplike, taip pat per teismo posėdį (ir jai nebuvo prieštarauta) paaiškino, kad bet kuriuo atveju tokios pareigos nekyla iš valstybės narės, kurioje buvo įsteigta ieškovė, t. y. Vokietijos, teisės, kiek tai susiję su atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu. Šiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo turimoje bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad, kiek tai susiję su atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu, duomenys, susiję su NSFR rodikliu, buvo priskiriami prie rizikos ribojimu pagrįstos informacijos reikalavimų pagal Vokietijos teisę.

266

Tai, kad ieškovė šiuos duomenis deklaravo Vokietijoje, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, nes nebuvo įrodyta, kad šie duomenys buvo teikiami remiantis rizikos ribojimu pagrįstos informacijos atskleidimo reikalavimais pagal Reglamentą Nr. 680/2014 arba Vokietijos teisę.

267

Antra, NSFR rodiklis yra vienas iš duomenų, aiškiai išvardytų Deleguotojo reglamento 2015/63 II priede.

268

Šiomis aplinkybėmis BPV nepažeidė Deleguotojo reglamento 2015/63 6, 7 ir 20 straipsnių, kai apskaičiuodama ex ante įnašus už 2021 m. įnašų laikotarpį neatsižvelgė į NSFR rodiklį.

269

Kalbant apie EMEE rodiklį, pažymėtina, kad nė vienoje Įgyvendinimo reglamento Nr. 680/2014 nuostatoje nebuvo reikalaujama, kad įstaigos dėl atitinkamo ataskaitinio laikotarpio kaip rizikos ribojimu pagrįstą informaciją kompetentingai institucijai pateiktų informaciją apie savo įsipareigojimus, tinkamus finansuoti. Tokia pareiga buvo nustatyta tik nuo 2021 m. birželio 28 d., kaip tai matyti iš 2021 m. balandžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/763, kuriuo nustatomi Reglamento Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2014/59 taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su priežiūros ataskaitų teikimu ir viešu informacijos apie EMEE atskleidimu (OL L 168, 2021, p. 1), I antraštinės dalies, siejamos su šio įgyvendinimo reglamento 17 straipsnio antra pastraipa.

270

Šios išvados nepaneigia Direktyvos 2014/59 45 straipsnio 1 dalis, kuria remiasi ieškovė. Šia nuostata valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad įstaigos visada atitiktų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kai to reikalaujama pagal šį straipsnį arba kitas šios direktyvos nuostatas. Tačiau minėtoje nuostatoje nenumatyta pareigos pranešti apie tinkamus įsipareigojimus kaip rizikos ribojimu pagrįstą informaciją per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį.

271

Be to, nesant reikalo priimti sprendimo dėl to, ar pagal nacionalinę teisę gali būti nustatyta pareiga teikti NSFR rodikliui reikalingą informaciją kaip rizikos ribojimu pagrįstą informaciją, pažymėtina, kad BPV turėtų į ją atsižvelgti nustatant šį rodiklį ir bent jau apskaičiuojant ex ante įnašą pagal nacionalinę bazę; BPV savo atsiliepime į ieškinį ir triplike, taip pat per teismo posėdį, paaiškino (ir ieškovė tam neprieštaravo), kad bet kuriuo atveju tokios pareigos nekyla iš Vokietijos teisės, kiek tai susiję su atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu. Šiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo turimoje bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad pagal Vokietijos teisę informacijai, susijusiai su EMEE rodikliu, buvo taikomi rizikos ribojimu pagrįstos informacijos reikalavimai per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį.

272

Aplinkybė, kad nuo 2017 m. ieškovė Vokietijoje deklaravo su EMEE rodikliu susijusią informaciją, neleidžia pateikti priešingų įrodymų, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 271 punkto, neįrodyta, kad pagal nacionalinę teisę ši informacija buvo pateikta kaip rizikos ribojimu pagrįsta informacija.

273

Be to, nors pats EMEE rodiklis Deleguotojo reglamento 2015/63 II priede nenurodytas, vis dėlto šiame priede tarp pertvarkymo institucijoms teiktinų duomenų minimi „tinkami įsipareigojimai“. Be to, šie įsipareigojimai yra duomenys, turintys lemiamą reikšmę apskaičiuojant šį rizikos rodiklį. Iš tiesų pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 2 dalies a punktą ir I priedo skyrių „1 žingsnis“ minėtas rodiklis grindžiamas duomenimis, kaip antai nuosavomis lėšomis, tinkamais įsipareigojimais ir EMEE, o apskaičiuodama šį rodiklį BPV turi nustatyti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų perteklių, palyginti su EMEE.

274

Šiomis aplinkybėmis BPV galėjo netaikyti EMEE rodiklio, nepažeisdama Deleguotojo reglamento 2015/63 6, 7 ir 20 straipsnių.

275

Kiek tai susiję su rizikos rodikliais „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“, iš Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalies a punkto iv papunkčio matyti, kad, kai BPV nustato „sudėtingumo“ rizikos subrodiklį, ji turi atsižvelgti į tai, kokiu mastu pagal Direktyvos 2014/59 II antraštinės dalies II skyrių atitinkamos įstaigos verslo modelis ir organizacinė struktūra laikomi sudėtingais. Be to, pagal to paties deleguotojo reglamento 6 straipsnio 6 dalies b punkto ii papunktį, kai BPV nustato „sėkmingo pertvarkymo galimybės“ rizikos subrodiklį, ji turi atsižvelgti į mastą, kuriuo įstaiga gali būti greitai ir be teisinių kliūčių pertvarkyta pagal tos pačios direktyvos II antraštinės dalies II skyrių.

276

Taigi BPV turi nustatyti „sudėtingumo“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybės“ rizikos subrodiklius, atsižvelgdama į reikalavimus, išplaukiančius iš Direktyvos 2014/59 II antraštinės dalies II skyriaus, t. y. „Sėkmingo pertvarkymo galimybė“, kurį sudaro 15–18 straipsniai.

277

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2014/59 15 straipsnio 3 dalį įstaigos sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą pertvarkymo institucija atlieka tuo pačiu metu, kai pagal minėtos direktyvos 10 straipsnį rengiamas ir atnaujinamas pertvarkymo planas.

278

Be to, kaip per posėdį paaiškino BPV, ir jai nebuvo prieštaraujama, siekiant įvertinti įstaigos pertvarkymo galimybę, reikia atsižvelgti į jos sudėtingumą, patikslinant, kad, kuo sudėtingesnė tokios įstaigos struktūra, tuo didesnis poveikis jos sėkmingam pertvarkymui. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalies a punkto iv papunktyje esančią nuorodą į Direktyvos 2014/59 15–18 straipsnius, taigi įskaitant jos 15 straipsnio 3 dalį, sudėtingumo vertinimas atliekamas ir rengiant pertvarkymo planą.

279

Darytina išvada, kad pertvarkymo planų parengimas yra išankstinė sąlyga, kad BPV nustatytų rizikos subrodiklius „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“.

280

Be to, pagal Direktyvos 2014/59 15 straipsnio 2 dalį, siekdama parengti įstaigų pertvarkymo planą, pertvarkymo institucija išnagrinėja bent šios direktyvos priedo C skirsnyje nurodytus dalykus. Pagal šio priedo C skirsnio 17 punktą ji turi atsižvelgti į įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, sumą ir rūšį, nes šie įsipareigojimai apibrėžti Direktyvos 2014/59 2 straipsnio 1 dalies 71 punkte (redakcija po pakeitimų, padarytų 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879 (OL L 150, 2019, p. 296)).

281

Kaip matyti iš kartu aiškinamų Deleguotojo reglamento 2015/63 3 straipsnio 17 punkto ir Direktyvos 2014/59 2 straipsnio 1 dalies 71 punkto, minėti įsipareigojimai yra „tinkami įsipareigojimai“, kaip tai suprantama pagal šį deleguotąjį reglamentą.

282

Iš to matyti, kad tinkami įsipareigojimai yra būtini duomenys, kad BPV galėtų nustatyti rizikos subrodiklius „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“.

283

Šiuo klausimu, pirma, iš šio sprendimo 269–271 punktų matyti, kad įstaigos neprivalėjo pranešti apie tinkamus įsipareigojimus rizikos ribojimo tikslais kompetentingai institucijai už atitinkamą ataskaitinį laikotarpį pagal Įgyvendinimo reglamentą Nr. 680/2014. Antra, nesant reikalo priimti sprendimo dėl to, ar galimas tokios pareigos deklaruoti tinkamus įsipareigojimus buvimas įpareigotų BPV į ją atsižvelgti nustatant rizikos subrodiklius „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybę“, kiek tai susiję bent jau su ex ante įnašo apskaičiavimu pagal nacionalinę bazę, pažymėtina, kad jokia Bendrojo Teismo turima informacija neįrodo, kad tokia pareiga egzistavo Vokietijos teisėje.

284

Taigi Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalyje numatyta pirmoji sąlyga yra įvykdyta, kiek tai susiję su rizikos subrodikliais „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“.

285

Kiek tai susiję su Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalyje numatyta antrąja sąlyga, pažymėtina, kad nors patys rizikos subrodikliai „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“ neįtraukti į Deleguotojo reglamento 2015/63 II priedą, jame aiškiai paminėti tinkami įsipareigojimai, kurie yra būtini jiems nustatyti.

286

Šiomis aplinkybėmis BPV nepažeidė Deleguotojo reglamento 2015/63 6, 7 ir 20 straipsnių, kai neatsižvelgė į rizikos subrodiklius „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“ už 2021 m. įnašų laikotarpį.

287

Šios išvados nepaneigia ieškovės pateikti argumentai.

288

Pirma, dėl ieškovės argumento, kad BPV turėjo gauti informaciją, reikalingą sprendimui, kuriuo ex ante įnašai nustatomi kitu būdu nei šios informacijos pateikimas teikiant kiekvienos įstaigos rizikos ribojimu pagrįstas deklaracijas, pakanka konstatuoti, kad tokios pareigos nekyla iš jokios taikytinų teisės aktų nuostatos.

289

Šiuo klausimu ieškovė negali, be kita ko, teigti, kad BPV privalėjo taikyti NSFR rodiklį naudodama NRI nacionalinius duomenis, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 265 punkto, jokia Bendrojo Teismo turimoje bylos medžiagoje esanti informacija neįrodo, kad su šiuo rizikos rodikliu susijusi informacija turėjo būti pateikta kaip rizikos ribojimu pagrįsta informacija pagal Vokietijos teisę.

290

Antra, ieškovės argumentą, grindžiamą 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV (C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601) 137 punktu, reikia atmesti, nes nei šiame punkte, nei tame sprendime nebuvo nuspręsta dėl Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies taikymo.

291

Trečia, ieškovė teigia, kad bet kuriuo atveju BPV požiūris į Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies taikymą yra klaidingas, kiek tai susiję su ex ante įnašo dalimi, apskaičiuota pagal nacionalinę bazę, nes neginčijama, kad Vokietijos įstaigoms buvo prieinami NSFR ir EMEE rodikliai, taip pat rizikos subrodikliai „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“. Taigi BPV turėjo į juos atsižvelgti, kad apskaičiuotų pagal nacionalinę bazę nustatytą įnašą. Taip yra juo labiau todėl, kad šių rizikos rodiklių ir subrodiklių netaikymas negali būti pateisinamas vienodo požiūrio principu, nes pagal Direktyvą 2014/59 gali būti lyginamos tik tos pačios valstybės narės įstaigos. Tokiomis aplinkybėmis šiam principui neprieštarauja tai, kad kiekvienoje valstybėje narėje turima informacija apie šiuos rodiklius nėra vienoda kiekvienoje iš šių valstybių.

292

Šiuo klausimu, nesant reikalo priimti sprendimo dėl to, ar dėl galimo pareigos pateikti duomenis, susijusius su NSFR ir EMEE rodikliais ir rizikos subrodikliais „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“, nacionalinėje teisėje buvimo BPV privalėtų į juos atsižvelgti, kiek tai susiję bent jau su ex ante įnašo apskaičiavimu pagal nacionalinę bazę, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 265, 271 ir 283 punktų, nebuvo įrodyta, jog Vokietijoje tokia pareiga buvo, kiek tai susiję su atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu. Šiomis aplinkybėmis iš Bendrojo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad buvo teisinis pagrindas, leidžiantis ar įpareigojantis BPV atsižvelgti į šiuos duomenis, kiek tai susiję tik su nacionaline baze.

293

Ketvirta, ieškovė mano, kad iš tikrųjų buvo įmanoma, todėl privaloma, atsižvelgti į visus rizikos rodiklius ir subrodiklius, nes BPV turėjo užtikrinti tinkamų duomenų rinkimą arba vėliau pakoreguoti nevienodai pateiktus duomenis, kad jiems būtų suteiktas reikalaujamas vienodumo lygis. Be to, BPV galėjo papildyti trūkstamus duomenis įvertinimu arba ekspertize.

294

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad pagal taikytinus teisės aktus nereikalaujama, kad BPV papildytų duomenis, kurių trūksta pagal rizikos ribojimu pagrįstos informacijos pateikimo reikalavimus, ir kad kaip nors koreguotų nevienodai surinktus duomenis.

295

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio šeštasis pagrindas turi būti atmestas.

[Praleista]

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: