1.

Ar 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013 (1) 44 straipsnio 1 dalį, siejamą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės norma, tokia kaip Zakon za administrativnite narushenia i nakazania (Administracinių pažeidimų ir nuobaudų įstatymas, toliau – ZANN) 59 straipsnio 2 dalis, pagal kurią prie asmenų, turinčių teisę skųsti nutarimą dėl baudos skyrimo, nepriskiriamas remiantis tuo nutarimu konfiskuoto turto savininkas, kai jis nėra pažeidėjas?

2.

Ar Reglamento Nr. 952/2013 22 straipsnio 7 dalies nuostatas, siejamas su EŽTK 13 straipsniu ir Chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad draudžiama nacionalinės teisės norma, tokia kaip Zakon za mitnitsite (Muitinės įstatymas, toliau – ZM) 232 straipsnio 1 dalis, – pagal kurią neleidžiama skųsti nutarimo dėl nuobaudos skyrimo, kuris buvo priimtas nežinomo pažeidėjo atžvilgiu, – jei pagal nacionalinės teisės aktus šiuo nutarimu galima duoti nurodymą valstybės naudai konfiskuoti turtą, priklausantį administracinio nusižengimo procese nedalyvaujančiam trečiajam asmeniui?

3.

Ar 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/212/TVR (2) 4 straipsnį, siejamą su Chartijos 47 straipsniu, per argumentum a fortiori reikia aiškinti taip, kad jis taikytinas ir tuomet, kai veika nėra nusikalstama, taip pat taip, kad draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias, kaip antai pagal ZANN 59 straipsnio 2 dalį, prie asmenų, turinčių teisę paduoti skundą, nepriskiriamas konfiskuoto turto savininkas, arba kuriose, kaip antai ZM 232 straipsnyje, aiškiai nustatyta, kad nutarimas, kuriuo remiantis pagal nacionalinės teisės aktus gali būti konfiskuojamas administracinio nusižengimo procese nedalyvaujančio trečiojo asmens turtas, yra neskundžiamas?